LIETUVOS RESPUBLIKOS pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo Nr. I-1562 2, 24, 26 IR 27 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO
ĮSTATYMO PROJEKTO
AIŠKINAMASIS RAŠTAS
1. Įstatymų projektų rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai.
Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo Nr. I-1562 2, 24, 26 ir 27 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas (toliau – projektas) parengtas atsižvelgiant į šias priežastis:
1) Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo (toliau – įstatymas) 27 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmens sveikatos priežiūros įstaigų mokamų įmokų į Vyriausybės įgaliotos institucijos administruojamos sąskaitą, kurioje kaupiamos asmens sveikatos priežiūros įstaigų įmokos pacientų sveikatai padarytai žalai (toliau – žala) atlyginti (toliau – sąskaita), dydis apskaičiuojamas pagal jų praėjusiais kalendoriniais metais gautas pajamas už asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimą. Tačiau įstatyme nenustatytas įmokos į sąskaitą apskaičiavimo būdas tais atvejais, kai asmens sveikatos priežiūros įstaiga negauna pajamų už sveikatos priežiūros paslaugų teikimą, pvz.:
a) jei ji yra biudžetinė įstaiga (pvz., socialinės globos įstaiga, turinti asmens sveikatos priežiūros veiklos (pvz., slaugos) licenciją) ir yra išlaikoma iš valstybės biudžeto (pagal Lietuvos Respublikos viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatymo 2 straipsnio 9 punktą viešojo sektoriaus subjekto iš valstybės ir savivaldybių biudžetų, Valstybinio socialinio draudimo fondo, Privalomojo sveikatos draudimo fondo, kitų išteklių fondų, Europos Sąjungos, Lietuvos ir užsienio paramos fondų gauti arba gautini pinigai arba kitas turtas, skirti viešojo sektoriaus subjekto įstatuose (nuostatuose) nustatytiems tikslams pasiekti ir funkcijoms atlikti bei vykdomoms programoms įgyvendinti laikomi finansavimo sumomis, o ne pajamomis);
b) jei ji yra įmonė (pvz., gamyklos, stambios įmonės), kurios medicinos punktas yra išlaikomas iš įmonės bendrų pajamų ir ji asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikia tik savo darbuotojams;
c) jei ji yra socialinės globos įstaiga, kurios teikiamos asmens sveikatos priežiūros paslaugos yra apmokamos iš finansavimo sumų bei globojamų asmenų ar jų artimųjų mokėjimų už globos paslaugas (į kurias įeina ir asmens sveikatos priežiūros paslaugos – slauga ir kt.);
d) jei ji asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikia nemokamai (pvz., optikos, kurios asmens sveikatos priežiūros paslaugas – optometrininkų paslaugas – padengia iš akinių ir kitų medicinos priemonių pardavimo pajamų).
Kadangi sąskaita skirta kaupti lėšas ir iš jų atlyginti bet kurioje asmens sveikatos priežiūros įstaigoje padarytą žalą, kiekvienas juridinis asmuo, turintis asmens sveikatos priežiūros veiklos licenciją, privalo mokėti įmokas į sąskaitą (t. y. negalima situacija, kad asmens sveikatos priežiūros įstaiga nemokėtų įmokų į sąskaitą, bet joje padaryta žala būtų atlyginama iš sąskaitos lėšų). Be to, Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 5 straipsnio 11 dalies 2 punkte numatyta, kad asmens sveikatos priežiūros įstaigos licencija sustabdoma, kai nustatoma, kad ji nemoka įmokų į minėtą sąskaitą, todėl įmokų mokėjimas į sąskaitą yra būtina visų asmens sveikatos priežiūros įstaigos licencijos turėjimo sąlyga.
Atsižvelgiant į tai įstatyme būtina pašalinti teisinio reguliavimo spragą ir nustatyti įmokos į sąskaitą apskaičiavimo būdą ir asmens sveikatos priežiūros įstaigoms, kuriose negauna pajamų už asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimą.
Kita problema, susijusi su įmokos apskaičiavimu, yra tai, kad kai kurios asmens sveikatos priežiūros paslaugos šiuo metu nėra priskirtos jokiam asmens sveikatos priežiūros paslaugų lygiui – jos nurodytos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2004 m. gegužės 14 d. įsakymu Nr. V-364 „Dėl licencijuojamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų sąrašų patvirtinimo“ patvirtintame Licencijuojamų bendrųjų asmens sveikatos priežiūros paslaugų sąraše (toliau – Bendrųjų paslaugų sąrašas) (dienos chirurgija, dienos stacionaras, greitoji medicinos pagalba, dietisto praktika, kineziterapija, kraujo donorystė, laboratorinė diagnostika, audinių bankas, lytinių ląstelių bankas, biobankas, masažas, optometrija, patologija, pagalbinis apvaisinimas, peritoninė dializė, slauga, hemodializė, gimdymo namuose priežiūros paslauga, ergoterapija, akušerio praktika). Kadangi šios asmens sveikatos priežiūros nėra įvardintos įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 1 punkte, asmens sveikatos priežiūros įstaiga, teikianti tik šiame sąraše nurodytas asmens sveikatos priežiūros paslaugas, turėtų į sąskaitą mokėti 0,2 proc. dydžio įmokas. Tačiau tai ne visada pagrįsta, nes kai kurios Bendrųjų paslaugų sąraše nurodytos asmens sveikatos priežiūros paslaugos yra tiek pat arba mažiau rizikingos nei pirminės asmens sveikatos priežiūros paslaugos. Todėl būtina aiškiai nustatyti, kokio dydžio įmokas turi mokėti konkrečias Bendrųjų paslaugų sąraše nurodytas asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikiančios asmens sveikatos priežiūros įstaigos.
2) Šiuo metu atlyginamos turtinės žalos dydis kartais siekia 40 000eur ir daugiau.
Turtinės ir neturtinės žalos, atsiradusios dėl paciento sveikatai padarytos žalos, atlyginimo tvarkos apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. sausio 8 d. nutarimu Nr. 3 „Dėl Turtinės ir neturtinės žalos, atsiradusios dėl paciento sveikatai padarytos žalos, atlyginimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – Aprašas), nustatyta, kad kitų asmenų, turinčių teisę į žalos atlyginimą, netiesioginiai nuostoliai (negautos pajamos) apskaičiuojami taip: mirusio paciento vidutinės pajamos dalijamos iš 2, jeigu prašymą Komisijai pateikė 1 kitas asmuo, turintis teisę į žalos atlyginimą, arba iš 3, jeigu prašymą Komisijai pateikė 2 kiti asmenys, turintys teisę į žalos atlyginimą, arba iš 4, jeigu prašymą Komisijai pateikė 3 kiti asmenys, turintys teisę į žalos atlyginimą, ir t. t. ir gauta suma arba, jei ji mažesnė nei socialinės apsaugos ir darbo ministro patvirtintas minimalių vartojimo poreikių dydis, minimalių vartojimo poreikių dydis dauginami: iš tokio skaičiaus, kiek mėnesių pacientui mirties dieną buvo likę iki amžiaus, kuris paciento mirties dieną yra statistinės gyvenimo trukmės riba, išskyrus aprašo 15.2.2 papunktyje nurodytus atvejus arba, jei kitas asmuo, turintis teisę į žalos atlyginimą, yra vaikas, iš tokio skaičiaus, kiek mėnesių paciento mirties dieną buvo likę iki vėlesnės iš šių datų – vaiko pilnametystės arba vidurinio ugdymo programos baigimo.
Taigi jei paciento pajamos buvo didelės, jis buvo jaunas ir jo netektas darbingumas nustatytas iki senatvės pensijos amžiaus arba, jei dėl žalos atlyginimo kreipiasi kiti asmenys, turintys teisę į žalos atlyginimą, mirusio paciento pajamos buvo didelės, atlygintinos turtinės žalos dydis gali būti labai didelis (pvz., pacientės, mirusios gimdymo metu arba netrukus po gimdymo, vidutinės pajamos 2 500 eur, prašymą dėl žalos atlyginimo pateikė jos gimusio vaiko tėvas, vadinasi negautos pajamos bus 2 500 eur / 2 x 216 mėn. = 270 000 eur), nors negalima tvirtai teigti, kad mirusysis tokias pajamas būtų gavęs visą laiką, kuriam priskaičiuotinos negautos pajamos žalos. Išmokėjus tokius didelius žalos atlyginimus keliems pacientams, sąskaitoje gali nepakakti lėšų kitų pacientų patirtai žalai atlyginti.
Įvertinus ribotą sąskaitos dydį bei atsižvelgiant į įstatymo tikslą atlyginti žalą visiems ją patyrusiems pacientams, įstatymu turėtų būti ribojamas pacientui arba kiekvienam kitam asmeniui, turinčiam teisę į žalos atlyginimą, atlygintinos žalos dydis.3) Pagal Lietuvos Respublikos biomedicininių tyrimų etikos įstatymą iš sąskaitos galės būti atlyginama ir klinikinio vaistinio preparato tyrimo arba bet kurio kito biomedicininio tyrimo, kuriame dalyvaujančiam asmeniui taikomi intervenciniai biomedicininio tyrimo metodai kelia tik nedidelį nepageidaujamą laikiną poveikį jo sveikatai (toliau – biomedicininis tyrimas, kuris kelia tik nedidelį nepageidaujamą laikiną poveikį), metu padaryta žala tiriamojo sveikatai. Pagal Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo (toliau – įstatymas) 24 straipsnio 6 dalies formuluotę žala atlyginama, tik jeigu Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisija (toliau – Komisija) nustato, kad žala padaryta teikiant asmens sveikatos priežiūros paslaugas, todėl žala, padaryta procedūrų, kurios atliekamos išimtinai biomedicininių tyrimų tikslais, t. y. ne teikiant asmens sveikatos priežiūros paslaugas, neatitiks šios sąlygos ir negalės būti atlyginama iš sąskaitos. Nepašalinus šio Biomedicininių tyrimų etikos įstatymo ir įstatymo nesuderinamumo, biomedicininių tyrimų užsakovai ir tyrėjai, atlikdami biomedicininius tyrimus, kurie kelia tik nedidelį nepageidaujamą laikiną poveikį, turės draustis biomedicininio tyrimo užsakovo ir pagrindinio tyrėjo civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu (jo suma negali būti mažesnė kaip 29 000 eurų turtinei ir neturtinei žalai, padarytai vienam tiriamajam, kompensuoti), o tai atsižvelgiant į tokių tyrimų pobūdį ir keliamą minimalią riziką, būtų nepagrįsta. Be to, to nepadarius būtų neužtikrinti biomedicininių tyrimų užsakovų ir tyrėjų teisėti lūkesčiai, kadangi biomedicininių tyrimų atlikimui palengvinti skirta nuostata, leidžianti minėtų tyrimų atveju nesidrausti biomedicininio tyrimo užsakovo ir pagrindinio tyrėjo civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, įsigaliojo tik 2015 m. sausio 1 d.
4) Įstatymo 24 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad jeigu prašymas dėl žalos atlyginimo (toliau – prašymas) arba su juo pateikti dokumentai yra su trūkumais, juos prašymą pateikusiam asmeniui ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo prašymo gavimo Komisijoje dienos turi nurodyti pati Komisija. Tačiau Komisija į posėdžius paprastai renkasi du kartus per mėnesį, todėl dažnai yra neįmanoma per minėtą per 5 darbo dienų terminą gautus dokumentus perduoti Komisijai ir suorganizuoti Komisijos posėdį, kad jame ji priimtų sprendimą dėl trūkumų nurodymo pareiškėjui.
Prašymo ir su juo pateiktų dokumentų vertinimas iš esmės yra techninio pobūdžio funkcija, nes gavimo metu nėra vertinamas prašymo turinys (ar pakanka duomenų patvirtinti teisę į žalos atlyginimą), o tereikia įvertinti jų atitiktį įstatymo 24 straipsnio 2 dalyje nustatytiems reikalavimams: ar prašymas pateiktas pagal Reikalavimų prašymui dėl turtinės ir neturtinės žalos, atsiradusios dėl paciento sveikatai padarytos žalos, atlyginimo ir dokumentams, teikiamiems su prašymu, aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2020 m. sausio 9 d. įsakymu Nr. V-36 „Dėl Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo įgyvendinimo“, 1 arba 2 priede nustatytą formą, ar prašyme nurodyta žala, prašomos atlyginti žalos dydis ir aplinkybės (faktinis pagrindas), pagrindžiančios žalą ir reikalaujamos atlyginti žalos dydį. Jeigu prašymą pateikia paciento atstovas, ar prie prašymo pridėtas atstovavimą liudijantis dokumentas, o jeigu prašymą pateikia kitas asmuo, turintis teisę į žalos atlyginimą, – jo teisę į žalos atlyginimą patvirtinantis dokumentas (dokumentai). Todėl įstatymo 24 straipsnio 3 dalis turi būti patikslinta, kad neužkirstų kelio šią techninę funkciją atlikti Komisijos sekretoriui ir taip pagreitinti Komisijos darbą, užtikrinti prašymą pateikusių asmenų teisę sužinoti apie prašymo trūkumus per įstatyme nustatytą terminą ir juos laiku ištaisyti.
5) Nemažą dalį Komisijos gaunamų prašymų atlyginti žalą sudaro prašymai atlyginti odontologijos paslaugų teikimo metu patirtą žalą. Atsižvelgiant į odontologijos paslaugų specifiką šios žalos Komisijos nariai medikai, kurie neturi odontologijos studijų krypties išsilavinimo, negali įvertinti, todėl visais atvejais dėl tokių prašymų išvadų reikia kreiptis į odontologijos srities ekspertus. Be to, net ir gavus eksperto išvadas, Komisijai tenka visiškai pasikliauti jo išvada, nes Komisijos nariai nėra kompetentingi kritiškai įvertinti jos teiginių.
Pagal įstatymo 26 straipsnio 1 dalį Komisijoje turi būti ne mažiau kaip 3 specialistai, turintys aukštąjį universitetinį slaugos, medicinos ar odontologijos studijų krypties išsilavinimą ir ne mažesnę kaip vienų metų slaugos, medicinos ar odontologijos praktikos patirtį. Šiuo metu veikiančioje Komisijoje, sudarytoje Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2020 m. sausio 8 d. įsakymu Nr. V-24 „Dėl Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos sudarymo“, nėra nė vieno odontologo, nes jo nedelegavo nei vienas įstatyme nurodytas subjektas. Tokia pat situacija gali pasikartoti ir kitais kartais sudarant naujos sudėties Komisiją.
Atsižvelgiant į tai, įstatyme turėtų būti įtvirtinta, kad Komisijoje privalomai būtų specialistas, turintis aukštąjį universitetinį odontologijos studijų krypties išsilavinimą.
6) Pagal įstatymo 26 straipsnio 10 dalį Komisijos posėdžiai yra teisėti, jeigu juose dalyvauja ne mažiau kaip 6 Komisijos nariai. Toks kvorumas praktikoje sukelia problemų, kai, pvz., vienas Komisijos narys atostogauja, o kuris nors kitas Komisijos narys suserga arba negali dalyvauti suplanuotame Komisijos posėdyje dėl kitų objektyvių priežasčių. Tokiais atvejais tenka atidėti Komisijos posėdį, trukdomas sklandus Komisijos darbas, iškyla rizika pažeisti įstatyme nustatytus prašymo nagrinėjimo terminus. Atsižvelgiant į tai tikslinga, numatyti, kad Komisijos posėdžio teisėtumui pakanka 5 Komisijos narių dalyvavimo – tai sudaro 2/3 Komisijos narių.
7) įstatymo 27 straipsnio 4 dalyje nenumatyta prievolė mokėti delspinigius, jei asmens sveikatos priežiūros įstaiga sumoka mažesnę įmoką, nei turėtų būti vadovaujantis šio Įstatymo 27 straipsnio 1 ir 3 dalimis. Tai sudaro galimybes piktnaudžiauti ir nustatytu laiku mokėti mažesnes įmokas nei priklauso.
8) Vyriausybės įgaliotai institucijai iškyla klausimų, ką ji gali priskirti prie sąskaitos administravimo išlaidų, kurios apmokamos iš sąskaitos lėšų, todėl turėtų būti pavesta jas detalizuoti sveikatos apsaugos ministrui.
9) Įstatyme nenumatyta teisė Komisijos nariui pateikti atskirąją nuomonę, todėl nėra galimybės fiksuoti Komisijos nario kitokią nei priimtas Komisijos sprendimas nuomonę, kuri prireikus galėtų būti panaudota kaip papildomas įrodymas (ekspertinė nuomonė) pacientui kreipiantis į teismą dėl žalos atlyginimo ir klausimą nagrinėjant teisme.
10) Pagal įstatymo 24 straipsnio 5 dalį Komisija sprendimą priima ne vėliau kaip per 2 mėnesius nuo prašymo gavimo Komisijoje dienos. Šis terminas gali būti pratęsiamas dar 1 mėnesiui dėl objektyvių priežasčių (sudėtingas žalos nagrinėjimo atvejis, reikalinga gauti papildomas išvadas, ekspertizes, kitus sprendimui priimti būtinus dokumentus ir kt.). Tačiau šis terminas neretai yra per trumpas išsiaiškinti visas aplinkybes itin sudėtingais atvejais, pvz., kai žala kyla dėl paciento mirties arba kai nėra aišku, kurioje asmens sveikatos priežiūros įstaigoje teikiant asmens sveikatos priežiūros paslaugas padaryta žala (pvz., kai pacientas buvo gydytas vienoje stacionarinėje asmens sveikatos priežiūros įstaigoje, o numirė arba pasireiškė žala kitoje, į kurią buvo perkeltas). Be to, iki 2020 m. sausio 1 d. galiojusioje įstatymo redakcijoje buvo numatytas 2 mėnesių sprendimo pratęsimo terminas, kurio kartais vos pakakdavo.
Įstatymo projekto tikslas – užtikrinti, kad visos asmens sveikatos priežiūros įstaigos, nepriklausomai nuo jų finansavimo šaltinio, mokėtų įmokas į sąskaitą, užtikrinti sąskaitos tvarumą bei visų pacientų interesą gauti žalos atlyginimą, užtikrinti sklandų ir efektyvų Komisijos darbą.
Įstatymo projekto uždaviniai:
1) nustatyti visų asmens sveikatos priežiūros įstaigų, nepriklausomai nuo jų finansavimo šaltinio, įmokų dydžio apskaičiavimo tvarką;
2) nustatyti maksimalų atlygintinos turtinės žalos dydį;
3) nustatyti įmokos dydžio nustatymo tvarką, kai asmens sveikatos priežiūros įstaiga teikia asmens sveikatos priežiūros paslaugas, nepriskirtas jokiam lygiui;
4) pakeisti Komisijos posėdžių kvorumo dydį, prašymų bei dokumentų pirminio įvertinimo tvarką ir Komisijos sprendimo priėmimo terminą;
5) panaikinti įstatymo prieštaravimą Biomedicininių tyrimų etikos įstatymui ir įstatyme nustatyti žalos atlyginimą iš sąskaitos, jei žala padaryta atliekant biomedicininius tyrimus, kurie kelia tik nedidelį nepageidaujamą laikiną poveikį;
6) numatyti privalomą odontologo įtraukimą į Komisijos narius;
7) patikslinti su įmokų mokėjimu susijusias kitas nuostatas –delspinigių skaičiavimo tvarką, išlaidas, priskirtinas sąskaitos administravimo išlaidoms, nustatantį subjektą.
2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai.
Įstatymo projektą parengė Lietuvos Respublikos Seimo narys.
3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai.
1) Įstatymo 27 straipsnio 1 dalis nustato, kad tik pirminio lygio asmens sveikatos priežiūros paslaugas, tik palaikomojo gydymo ir slaugos paslaugas ir (arba) paliatyviosios pagalbos paslaugas teikiančios asmens sveikatos priežiūros įstaigos moka 0,1 procento, o visos kitos asmens sveikatos priežiūros įstaigos – 0,2 procento dydžio įmokas. Jų dydis skaičiuojamas nuo praėjusių kalendorinių metų asmens sveikatos priežiūros įstaigos metinių pajamų už asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimą.
2) Maksimalus atlygintinos turtinės žalos dydis įstatymu nėra nustatytas. Neturtinės žalos dydžio nustatymo tvarka yra nustatyta Apraše – jame numatyta neturtinės žalos skaičiavimo tvarka balais, todėl maksimali balų suma atitinka maksimalią neturtinės žalos sumą, kuri gali būti nustatyta Komisijos sprendimu.
3) Įstatymo 24 straipsnio 6 dalis numato, kad žala atlyginama, jeigu Komisija nustato, kad teikiant asmens sveikatos priežiūros paslaugas paciento sveikatai yra padaryta žala ir kad tai nėra neišvengiama žala. Lietuvos Respublikos biomedicininių tyrimų etikos įstatymo 12 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad klinikinį vaistinio preparato tyrimą arba bet kurį kitą biomedicininį tyrimą, kuriame dalyvaujančiam asmeniui taikomi intervenciniai biomedicininio tyrimo metodai kelia tik nedidelį nepageidaujamą laikiną poveikį jo sveikatai, asmens sveikatos priežiūros įstaigai, kuri pati arba jos darbuotojas yra tokio biomedicininio tyrimo užsakovas arba jos darbuotojas yra tokio biomedicininio tyrimo tyrėjas, leidžiama atlikti ir neturint biomedicininio tyrimo užsakovo ir pagrindinio tyrėjo civilinės atsakomybės privalomojo draudimo. Šiuo atveju biomedicininio tyrimo užsakovo ir tyrėjo padaryta turtinė ir neturtinė žala tiriamojo sveikatai atlyginama Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo nustatyta tvarka iš Vyriausybės įgaliotos institucijos valdomos sąskaitos, kurioje kaupiamos sveikatos priežiūros įstaigų įmokos pacientų sveikatai padarytai žalai (turtinei ir neturtinei) atlyginti, lėšų.
4) Įstatymo 24 straipsnio 3 dalis įpareigoja Komisiją tuo atveju, jeigu kartu su prašymu pateikti ne visi, netinkamai įforminti dokumentai, kurie turi būti teikiami su prašymu, ir (ar) juose ir (arba) prašyme pateikta ne visa ir (ar) netiksli informacija, ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo prašymo gavimo Komisijoje dienos nurodyti prašymą pateikusiam asmeniui nustatytus trūkumus ir informuoti apie tai, kad nepašalinus trūkumų prašymas nebus nagrinėjamas.
5) Įstatymo 26 straipsnio 1 dalis numato, kad Komisijoje turi būti ne mažiau kaip 3 specialistai, turintys aukštąjį universitetinį slaugos, medicinos ar odontologijos studijų krypties išsilavinimą ir ne mažesnę kaip vienų metų slaugos, medicinos ar odontologijos praktikos patirtį.
6) Pagal įstatymo 26 straipsnio 10 dalį Komisijos posėdžiai yra teisėti, jeigu juose dalyvauja ne mažiau kaip 6 Komisijos nariai.
7) Įstatymo 27 straipsnio 4 dalis nustato, kad jeigu asmens sveikatos priežiūros įstaiga laiku nesumoka įmokos, ji moka delspinigius pagal Lietuvos Respublikos finansų ministro nustatytą delspinigių normą, taikomą už pavėluotą mokesčio mokėjimą. Delspinigių skaičiavimas, kai asmens sveikatos priežiūros įstaigos įmoka yra mažesnė, nei turėtų būti vadovaujantis įstatymo 27 straipsnio 1 ir 3 dalimis, numatyta Asmens sveikatos priežiūros įstaigų įmokų į sąskaitą, kurioje kaupiamos asmens sveikatos priežiūros įstaigų įmokos žalai, atsiradusiai dėl paciento sveikatai padarytos žalos, atlyginti, mokėjimo, sąskaitos administravimo ir sąskaitos lėšų naudojimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2020 m. sausio 10 d. įsakymu Nr. V-40 „Dėl Asmens sveikatos priežiūros įstaigų įmokų į sąskaitą, kurioje kaupiamos asmens sveikatos priežiūros įstaigų įmokos žalai, atsiradusiai dėl paciento sveikatai padarytos žalos, atlyginti, mokėjimo, sąskaitos administravimo ir sąskaitos lėšų naudojimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, 5 punkte.
8) Įstatyme nenustatyta, kas laikytina sąskaitos administravimo išlaidomis.
9) Teisė Komisijos nariui pateikti atskirąją nuomonę numatyta Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos nuostatuose, aptvirtintuose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. vasario 10 d. nutarimu Nr. 152 „Dėl Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos nuostatų patvirtinimo“. Įstatyme numatytas tik kolegialus Komisijos sprendimas.
10) Įstatymo 24 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad Komisija sprendimą turi priimti per 2 mėnesius. Kai dėl objektyvių priežasčių (sudėtingas žalos nagrinėjimo atvejis, reikalinga gauti papildomas išvadas, ekspertizes, kitus sprendimui priimti būtinus dokumentus ir kt.) per šį terminą sprendimas negali būti priimtas, sveikatos apsaugos ministras Komisijos argumentuotu teikimu gali šį terminą pratęsti, bet ne ilgiau kaip dar vienam mėnesiui.
4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama.
Įstatymo projektu siūloma:
1) nustatyti, kurias bendrąsias asmens sveikatos priežiūros paslaugas (nepriskirtas jokiam asmens sveikatos priežiūros lygiui) teikiančios asmens sveikatos priežiūros įstaigos moka 0,1 procento dydžio įmoką – siūloma, kad tai būtų asmens sveikatos priežiūros paslaugos, skirtos gyvybei gelbėti ir išsaugoti, slaugos paslaugos, taip pat į sveikatos apsaugos ministro patvirtintą asmens sveikatos priežiūros paslaugų, kurios nepriskirtos jokiam asmens sveikatos priežiūros lygiui ir kurias teikiant neatliekamos invazinės ir intervencinės procedūros arba atliekamos tik tos invazinės ir (arba) intervencinės procedūros, kurios nepažeidžia audinių ir (ar) organų vientisumo ir gali kelti tik nedidelį nepageidaujamą laikiną poveikį paciento sveikatai, sąrašą įrašytos asmens sveikatos priežiūros paslaugos.
Taip pat siūloma nustatyti, kad įmokų dydis apskaičiuojamas ne tik pagal pajamas už asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimą, bet ir pagal finansavimo sumos bei įmonės ar įstaigos bendrų pajamų (išskyrus pajamas už asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimą) dalį, skiriamą asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo sąnaudoms padengti. Jei asmens sveikatos priežiūra gautų visų išvardintų rūšių lėšų, iš kurių būtų padengiamos asmens sveikatos priežiūros paslaugų išlaidos (sąnaudos), įmoka būtų skaičiuojama nuo jų visų. Asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo sąnaudų apskaičiavimo tvarką siūloma pavesti tvirtinti sveikatos apsaugos ministrui.
Siūloma nustatyti, kad asmens sveikatos priežiūros įstaigos, kurių asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo sąnaudos padengiamos tik arba ir iš finansavimo sumų ir (arba) asmens sveikatos priežiūros bendrų pajamų (išskyrus pajamas už asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimą), kaip trečiąją ir ketvirtąją 2020 m. įmokos į Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotos institucijos administruojamą sąskaitą, kurioje kaupiamos asmens sveikatos priežiūros įstaigų įmokos turtinei ir neturtinei žalai, atsiradusiai dėl paciento sveikatai padarytos žalos, atlyginti (toliau – sąskaita), dalį šio įstatymo nustatyta tvarka sumoka pusę šiame įstatyme nustatyta tvarka apskaičiuotos (perskaičiuotos) įmokos sumos. Asmens sveikatos priežiūros įstaigos, kurios iki šio įstatymo įsigaliojimo nemokėjo įmokos į sąskaitą, nes negavo pajamų už asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimą, kaip 2020 m. įmoką į sąskaitą šio įstatymo nustatyta tvarka sumoka pusę šiame įstatyme nustatyta tvarka apskaičiuotos įmokos sumos.
Taip pat siūloma pašalinti spragą ir nustatyti įmokos už 2020 m. dydžio apskaičiavimo tvarką toms asmens sveikatos priežiūros įstaigoms, kurios veiklą pradėjo ne nuo 2019 m. pradžios – siūloma
asmens sveikatos priežiūros įstaigos metinių 2019 m. pajamų už asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimą dydį apskaičiuoti analogiška kaip nustatyta įstatymo 27 straipsnio 3 dalyje tvarka.
2) Projektu siūloma nustatyti atlygintinos turtinės žalos maksimalų dydį pacientui arba vienam asmeniui, turinčiam teisę į žalos atlyginimą. Šis dydis projekte nustatomas toks pat, koks šiuo metu nustatytas Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo 27 straipsnio 1 dalyje kaip vienkartinė išmoka šeimai už apdraustojo asmens mirtį dėl nelaimingo atsitikimo darbe, pakeliui į darbą ar iš darbo arba ūmios profesinės ligos – vidutinio šalies darbo užmokesčio, galiojusio mirties mėnesį, 46,55 dydžio. Tačiau projekte maksimalų dydį siūloma nustatyti konkrečia suma (eurais), o ne susieti su kintančiu dydžiu (vidutiniu darbo užmokesčiu), taip siekiant sąskaitos lėšų naudojimą padaryti labiau prognozuojamą (kadangi įstatymu nustatytas žalos atlyginimo modelis yra naujas ir nėra aiškus konkretus jo finansinis poveikis per pirmuosius kelerius metus). Remiantis Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos interneto svetainėje (prieiga https://socmin.lrv.lt/lt/veiklos-sritys/socialine-statistika/pagrindiniai-socialiniai-rodikliai) pateikiama informacija, vidutinis darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) 2019 m. II ketv. (bruto) buvo 1 289 eur, III ketvirtį – 1 317,6 eur, IV ketvirtį – 1 358,6 eur. Padauginus šiuos dydžius iš 46,55 gaunama atitinkamai 60 002,95 eur, 61 334,28 ir 63 242,83 eur. Atsižvelgiant į šias sumas, projektu siūlomas suapvalintas maksimalus atlygintinos turtinės žalos dydis – 60 000 eur.
Šis maksimalus turtinės žalos dydis būtų taikomas tik Komisijos sprendimu nustatytai atlygintinai žalai. Klausimą dėl žalos atlyginimo nagrinėjant teisme, žalos atlyginimo suma nebūtų ribojama.
3) nustatyti, kad žala atlyginama, jeigu Komisija nustato, kad ji padaryta ne tik teikiant asmens sveikatos priežiūros paslaugas, bet ir atliekant biomedicininį tyrimą, kuris kelia tik nedidelį nepageidaujamą laikiną poveikį (jei tai nėra neišvengiama žala). Taip pat atitinkamai patikslinti neišvengiamos žalos sąvokos apibrėžtį;
4) nustatyti, kad prašymo ir dokumentų, pateiktų su prašymu, atitiktį sveikatos apsaugos ministro nustatytiems reikalavimams vertina sveikatos apsaugos ministro paskirtas Komisijos sekretorius.
5) pakeisti Komisijos sudėties reikalavimus ir įtvirtinti, kad Komisijoje sveikatos priežiūros išsilavinimą turintys nariai turi būti pasiskirtą taip: ne mažiau kaip 2 specialistai, turintys aukštąjį universitetinį slaugos ar medicinos studijų krypties išsilavinimą ir ne mažiau kaip 1 specialistas, turintis aukštąjį universitetinį odontologijos studijų krypties išsilavinimą.
Taip pat numatoma, kad jeigu įsigaliojus pakeitimo įstatymui pakeistoje Komisijos sudėtyje bus tie patys nariai, kurie jais buvo ir iki tol (nuo 2020 m. sausio 1 d.), jų darbo Komisijoje laikotarpis įsigaliojus pakeitimo įstatymui bus prilyginamas pirmajai kadencijai.
6) nustatyti, kad Komisijos posėdžiai yra teisėti, jeigu juose dalyvauja ne mažiau kaip 5 Komisijos nariai.
7) nustatyti, kad delspinigiai mokami ne tik kai asmens sveikatos priežiūros įstaiga laiku nesumoka įmokos, bet ir kai sumoka mažesnę įmoką, nei turėtų būti vadovaujantis šio Įstatymo 27 straipsnio 1 ir 3 dalimis.
8) pavesti sveikatos apsaugos ministras nustatyti išlaidas, priskirtinas sąskaitos administravimo išlaidoms.
9) įstatyme įtvirtinti Komisijos nario teisę pateikti atskirąją nuomonę, kuri gali būti svarbi teismui vėliau nagrinėjant paciento skundą.
10) nustatytai, kad dėl objektyvių priežasčių Komisijos sprendimo priėmimo terminas gali būti pratęstas dar 2 mėnesiams. Taip pat detalizuoti, kas laikoma sudėtingu žalos nagrinėjimo atveju (paciento mirtis, neaišku, kurioje asmens sveikatos priežiūros įstaigoje padaryta žala ir kt.).
Priėmus įstatymo projektą, numatoma nauda:
1) visos asmens sveikatos priežiūros, nepriklausomai nuo jų finansavimo šaltinio, mokės įmokas į sąskaitą, taigi bus užtikrintas lėšų, reikalingų žalai atlyginti, sukaupimas sąskaitoje. Taip pat kadangi bus aiškiai nustatyti įmokų dydžiai, nekils ginčų tarp Vyriausybės įgaliotos institucijos ir asmens sveikatos priežiūros įstaigų dėl įmokos dydžio;
2) bus sudarytos sąlygos visiems pacientams ir kitiems asmenims, turintiems teisę į žalos atlyginimą, gauti žalos atlyginimą, nes sąskaitos lėšos nebus išnaudotos tik daliai itin didelių žalos sumų atlyginimui;
3) suderinus įstatymo ir Biomedicininių tyrimų etikos įstatymo nuostatas, nekils ginčų dėl to, ar turi būti atlyginama žala, jei ji kilo išimtinai biomedicininio tyrimo, kuris kelia tik nedidelį nepageidaujamą laikiną poveikį, tikslais atliekamos procedūros metu;
4) sumažės Komisijos administracinė našta ir pagreitės jos darbas, bus užtikrintos prašymą pateikusių asmenų teisės sužinoti apie prašymo trūkumus per įstatyme nustatytą terminą ir juos laiku ištaisyti.
5) Komisijoje atsiradus odontologui, tais atvejais, kai prašyme nurodytos žalos teikiant odontologijos paslaugas vertinimas nebus sudėtingas (nereikalaujantis ekspertinio vertinimo) Komisija, remdamasi Komisijos nario odontologo kompetencija, galės pati priimti sprendimą dėl tokio prašymo. Taip pagreitės tokių prašymų nagrinėjimo laikas, bus taupomos sąskaitos lėšos, skirtos ekspertams apmokėti.
6) kai Komisijos posėdžiui įvykti pakaks 5 narių, Komisija galės lanksčiau organizuoti savo darbą ir užtikrinti prašymų išnagrinėjimą laiku.
7) delspinigiai ne tik už ne laiku sumokėtas, bet netinkamo dydžio įmokas turėtų sudrausminti įstaigas ir užtikrinti, kad jos atsakingai apskaičiuotų ir mokėtų įmokas į sąskaitą.
8) patvirtinus sąskaitos administravimo išlaidoms priskirtinų išlaidų sąrašą nekils ginčų dėl to, ar teisingai ir teisėtai tam tikros Vyriausybės įgaliotos institucijos išlaidos priskirtos prie sąskaitos administravimo išlaidų, nekils sąskaitos lėšų naudojimo pagrįstumo klausimų.
9) Komisijos narių atskiroji nuomonė galės būti naudojama kaip įrodymas teisme nagrinėjant skundus dėl žalos atlyginimo.
10) nebus pažeidžiami Komisijos sprendimų priėmimo terminai, todėl bus išvengta procedūrinių pažeidimų ir ginčų administraciniuose teismuose.
5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta.
Teigiamos įstatymo projekto priėmimo pasekmės nurodytos aiškinamojo rašto 4 punkte. Neigiamų pasekmių nenumatoma.
6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai.
Priimti įstatymai įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės.
7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai.
Priimti įstatymai įtakos verslo sąlygoms neturės.
8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios.
Kitų įstatymų priimti ir keisti nereikės.
9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Lietuvos Respublikos terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka
Įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, įstatymų projektais sąvokos ir jas įvardijantys terminai neapibrėžiami.
10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus.
Įstatymo projekto nuostatos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijai bei Europos Sąjungos teisei neprieštarauja.
11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti.
Reikės:
1) pakeisti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. sausio 8 d. nutarimą Nr. 3 „Dėl Turtinės ir neturtinės žalos, atsiradusios dėl paciento sveikatai padarytos žalos, atlyginimo tvarkos aprašo patvirtinimo“;
2) pakeisti Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2020 m. sausio 10 d. įsakymą Nr. V-40 „Dėl Asmens sveikatos priežiūros įstaigų įmokų į sąskaitą, kurioje kaupiamos asmens sveikatos priežiūros įstaigų įmokos žalai, atsiradusiai dėl paciento sveikatai padarytos žalos, atlyginti, mokėjimo, sąskaitos administravimo ir sąskaitos lėšų naudojimo tvarkos aprašo patvirtinimo“;
3) pakeisti Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2020 m. sausio 8 d. įsakymą Nr. V-24 „Dėl Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos sudarymo“ (sudaryti naujos sudėties Komisiją);
4) priimti sveikatos apsaugos ministro įsakymą, kuriuo tvirtinamas asmens sveikatos priežiūros paslaugų, kurios nepriskirtos jokiam asmens sveikatos priežiūros lygiui ir kurias teikiant neatliekamos invazinės ir intervencinės procedūros arba atliekamos tik tos invazinės ir (arba) intervencinės procedūros, kurios nepažeidžia audinių ir (ar) organų vientisumo ir gali kelti tik nedidelį nepageidaujamą laikiną poveikį paciento sveikatai, sąrašas.
12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais).
Papildomų valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų lėšų įstatymui įgyvendinti nereikės.
13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados
Įstatymo projekto rengimo metu specialistų vertinimų ir išvadų negauta.
14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis.
Įmoka, sąskaita, Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisija.
15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai.
Nėra.
Teikia
Seimo narys Aurelijus Veryga
__________________________