LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO

Teisės ir teisėtvarkos komitetas

PAPILDOMO KOMITETO IŠVADA

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VIEŠŲJŲ ĮSTAIGŲ ĮSTATYMO NR. I-1428 12 STRAIPSNIO PAKEITIMO

ĮSTATYMO PROJEKTO

XIIIP-224

2017 m. gegužės 3 d. Nr. 102-P-15

Vilnius

1. Komiteto posėdyje dalyvavo: komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas, komiteto pirmininko pavaduotojas Stasys Šedbaras, nariai: Rimas Andrikis, Irena Degutienė, Vitalijus Gailius, Česlav Olševski, Lauras Stacevičius, Rimantė Šalaševičiūtė, Petras Valiūnas.

Komiteto biuro vedėja Dalia Komparskienė, patarėjai: Martyna Civilkienė, Jurgita Janušauskienė, Rita Karpavičiūtė, Loreta Zdanavičienė. Komiteto padėjėjos: Aidena Bacevičienė ir Modesta Banytė.

Kviestieji asmenys: Lietuvos Respublikos Prezidentės vyriausiasis patarėjas Mindaugas Lingė, patarėja Gabija Grigaitė – Daugirdė, Všį „NVO teisės institutas“ atstovai Rytis Jokubauskas ir Aurelija Olendraitė.

2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti			Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	str.	str. d.	p.	Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
1.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2016-12-16)	1			Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime, tik projekto 1 straipsnio pakeitimų esmėje po žodžio ,,dalies“ reikėtų įrašyti skaičių ,,3“.	Pritarti
2.	Europos teisės departamentas prie Teisingumo ministerijos (2017-12-29)			*	Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo kartu pateiktus ir susijusius Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos fondų įstatymo Nr. I-1232 12, 18 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-222, Lietuvos Respublikos asociacijų įstatymo Nr. IX-1969 10 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-223, Lietuvos Respublikos viešųjų įstaigų įstatymo Nr. I-1428 12 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-224, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.72 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-225 (toliau kartu – Projektai), informuojame, kad pastabų dėl Projektų atitikties Europos Sąjungos teisei neturime.	Atsižvelgti

3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti	Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
1.	VŠĮ „NVO teisės institutas“ 2017-03-23	1			NVO teisės instituto ekspertai, reaguodami į siūlomus įstatymų pakeitimus, sveikina iniciatyvą didinti nevyriausybinių organizacijų (NVO) sektoriaus skaidrumą ir tinkamą atsiskaitymą už paramą bei galimybę visuomenei susipažinti su paramos gavėjų veikla. Tačiau atkreipia dėmesį, kad siekiant stiprinti Lietuvoje vis dar gana silpną NVO sektorių, reikėtų vengti kurti papildomą biurokratinę naštą organizacijoms. Juolab, kad šių visuomenei svarbių tikslų galima pasiekti kitais būdais, pvz. viešai atveriant valstybės turimus duomenis apie organizacijas. *Dėl reikalavimų skirtingų dydžių organizacijoms diferencijavimo* Kaip teigiama aiškinamajame rašte, šiuo metu organizacijos Juridinių asmenų registro tvarkytojui teikiamose ataskaitose ir metiniuose pranešimuose nurodo apibendrintą informaciją apie gautą paramą. NVO teisės instituto ekspertai sutinka, kad siekiant didesnio paramos gavėjo statusą turinčių juridinių asmenų veiklos viešumo ir skaidrumo, galima numatyti, kad ataskaitose ir metiniuose pranešimuose informacija apie iš juridinių asmenų gautą paramą būtų labiau detalizuota, nurodant paramą suteikusį juridinį asmenį, suteiktos paramos dydį ir vertę. Tačiau svarbu atkreipti dėmesį į ne pelno siekiančių organizacijų sektoriaus įvairovę ir tai, kad didžiąją sektoriaus dalį sudaro itin mažos ir ribotus išteklius turinčios organizacijos. Todėl, siekiant skatinti pilietinio sektoriaus augimą Lietuvoje, svarbu nesukurti papildomos biurokratinės naštos mažoms organizacijoms. Atsižvelgiant į mažų organizacijų žmogiškųjų ir finansinių išteklių ribotumą, siūlytina numatyti, kad detalią informaciją ataskaitose ir metiniuose pranešimuose turėtų teikti tik tokios organizacijos, kurių metinis biudžetas siekia bent 10 000 Eur. O detali informacija apie paramą suteikusį juridinį asmenį, paramos dydį ir vertę, ataskaitose ir metiniuose pranešimuose turėtų būti nurodoma tik tokiu atveju, kai suteiktos paramos vertė viršija 5000 Eur. Todėl siūlytina keičiant Asociacijų įstatymo 10 str. 2 d. 4 p., Labdaros ir paramos fondų įstatymo 12 str. 2 d. 5 p. ir Viešųjų įstaigų įstatymo 12 str. 2 d. numatyti, „kad pateikiant informaciją apie paramos teikėjus juridinius asmenis, turi būti atskirai nurodytas kiekvienas paramą suteikęs juridinis asmuo, jo suteiktos paramos dalykas ir jo vertė, kai vieno juridinio asmens suteikta parama viršija 5000 eurų, o metinis organizacijos (atitinkamai asociacijos, fondo, viešosios įstaigos) biudžetas viršija 10 00 eurų.“ Nustačius tokį reglamentavimą, būtų iš esmės pasiekiami įstatymų projektų tikslai, nes didesnės organizacijos, turinčios bent minimalius žmogiškuosius ir finansinius resursus, būtų priverstos teikti detalią informaciją apie gautą paramą. Tačiau mažoms ir ribotus pajėgumus turinčioms organizacijoms nebūtų sukuriama papildoma biurokratinė našta. Svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad apkraunant mažas organizacijas įvairiais ribojimais ir papildoma biurokratine našta, piliečiai nėra motyvuojami jungtis į organizacijas, nes tokių organizacijų neproporcingai dideli resursai sunaudojami įvairių ataskaitų rengimui ir teikimui įvairioms institucijoms. Tad sukuriant papildomus biurokratinius reikalavimus mažoms organizacijoms, piliečiai yra tiesiogiai atgrasomi nuo jungimosi į jas, o tai neprisideda prie pilietinės visuomenės Lietuvoje augimo ir stiprinimo.	Nepritarti	Labdaros ir paramos įstatyme yra nustatyti vienodi paramos tikslai, paramos gavėjų įsipareigojimai, paramos panaudojimo ribojimai visiems paramos gavėjams nepriklausomai nuo jų dydžio. Taigi pagal įstatymus paramos gavėjo dydis nelemia (ir negalėtų lemti) skirtingų gautos paramos panaudojimo tikslų, ribojimų, skirtingų paramos apskaitos taisyklių, nes taip būtų pažeistas lygiateisiškumo principas, sudarytos prielaidos piktnaudžiauti paramos gavėjo statusu paramos gavėjams vien dėl jų dydžio, ieškoti būdų, kaip dėl skirtingo teisinio reguliavimo, taikomo skirtingo dydžio paramos gavėjams, „apeiti“ įstatyme nustatytus reikalavimus. Kartą per metus pateikiamame metiniame pranešime ar veiklos ataskaitoje nurodoma informacija apie gautą paramą, kuri yra esminė vertinant, ar paramos gavėjas laikosi įstatymuose nustatytų reikalavimų dėl paramos panaudojimo, negali būti vertinama kaip reikalaujanti išskirtinių žmogiškų išteklių ar finansinių resursų. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal Labdaros ir paramos įstatymo 11 straipsnį visiems juridiniams asmenims, kurie turi teisę gauti paramą, šiuo metu taikomos vienodos gaunamos paramos apskaitos taisyklės, Valstybinei mokesčių inspekcijai turi būti pateikta detali informacija apie gautą paramą ir nėra daroma tokių išimčių, kurias nurodo VšĮ „NVO teisės institutas“ savo rašte. Projekto rengėjų teigimu, didžiosios NVO skėtinės organizacijos (Nevyriausybinių organizacijų informacijos ir paramos centras, LiJOT, ir kt.) pritaria siūlymui universalizuoti ataskaitų teikimą visoms NVO, nepriklausomai nuo dydžio. Taip mano ir didžioji dalis NVO: Transparency užsakymu 2015 m. spalį-lapkritį Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centras „Vilmorus“ atliko NVO apklausą. Absoliuti dauguma NVO mano, kad NVO, norinčioms veikti skaidriai, reikia skelbti veiklos ataskaitas (82 proc.), skelbti apie savo rėmėjus (77 proc.) ir gautas lėšas (75 proc.). Sumažinus sumą, nuo kurios teikiamos ataskaitos, neišvengiama, kad juridiniai asmenys, norėdami išvengti viešumo, dalintų teikiamą paramą iki 5000 eurų, teikdami ją kelis kartus. Numatant NVO perduoti dalį viešųjų paslaugų (Tikslas – iki 2020 m. valstybei/savivaldybėms bent 15 proc. paslaugų pirkti iš nevyriausybinių organizacijų (strategija „Lietuva 2030“, „Nacionalinės Pažangos Programa 2020“), būtina užtikrinti šio sektoriaus visapusišką skaidrumą ir viešumą. Net ir mažų organizacijų uždarumas meta šešėlį ant viso paramos sektoriaus.

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

Pasiūlymo turinys

Komiteto nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

VŠĮ „NVO teisės institutas“

2017-03-23

NVO teisės instituto ekspertai, reaguodami į siūlomus įstatymų pakeitimus, sveikina iniciatyvą didinti nevyriausybinių organizacijų (NVO) sektoriaus skaidrumą ir tinkamą atsiskaitymą už paramą bei galimybę visuomenei susipažinti su paramos gavėjų veikla. Tačiau atkreipia dėmesį, kad siekiant stiprinti Lietuvoje vis dar gana silpną NVO sektorių, reikėtų vengti kurti papildomą biurokratinę naštą organizacijoms. Juolab, kad šių visuomenei svarbių tikslų galima pasiekti kitais būdais, pvz. viešai atveriant valstybės turimus duomenis apie organizacijas.

Dėl reikalavimų skirtingų dydžių organizacijoms diferencijavimo

Kaip teigiama aiškinamajame rašte, šiuo metu organizacijos Juridinių asmenų registro tvarkytojui teikiamose ataskaitose ir metiniuose pranešimuose nurodo apibendrintą informaciją apie gautą paramą. NVO teisės instituto ekspertai sutinka, kad siekiant didesnio paramos gavėjo statusą turinčių juridinių asmenų veiklos viešumo ir skaidrumo, galima numatyti, kad ataskaitose ir metiniuose pranešimuose informacija apie iš juridinių asmenų gautą paramą būtų labiau detalizuota, nurodant paramą suteikusį juridinį asmenį, suteiktos paramos dydį ir vertę.

Tačiau svarbu atkreipti dėmesį į ne pelno siekiančių organizacijų sektoriaus įvairovę ir tai, kad didžiąją sektoriaus dalį sudaro itin mažos ir ribotus išteklius turinčios organizacijos. Todėl, siekiant skatinti pilietinio sektoriaus augimą Lietuvoje, svarbu nesukurti papildomos biurokratinės naštos mažoms organizacijoms.

Atsižvelgiant į mažų organizacijų žmogiškųjų ir finansinių išteklių ribotumą, siūlytina numatyti, kad detalią informaciją ataskaitose ir metiniuose pranešimuose turėtų teikti tik tokios organizacijos, kurių metinis biudžetas siekia bent 10 000 Eur. O detali informacija apie paramą suteikusį juridinį asmenį, paramos dydį ir vertę, ataskaitose ir metiniuose pranešimuose turėtų būti nurodoma tik tokiu atveju, kai suteiktos paramos vertė viršija 5000 Eur.

Todėl siūlytina keičiant Asociacijų įstatymo 10 str. 2 d. 4 p., Labdaros ir paramos fondų įstatymo 12 str. 2 d. 5 p. ir Viešųjų įstaigų įstatymo 12 str. 2 d. numatyti, „kad pateikiant informaciją apie paramos teikėjus juridinius asmenis, turi būti atskirai nurodytas kiekvienas paramą suteikęs juridinis asmuo, jo suteiktos paramos dalykas ir jo vertė, kai vieno juridinio asmens suteikta parama viršija 5000 eurų, o metinis organizacijos (atitinkamai asociacijos, fondo, viešosios įstaigos) biudžetas viršija 10 00 eurų.“

Nustačius tokį reglamentavimą, būtų iš esmės pasiekiami įstatymų projektų tikslai, nes didesnės organizacijos, turinčios bent minimalius žmogiškuosius ir finansinius resursus, būtų priverstos teikti detalią informaciją apie gautą paramą. Tačiau mažoms ir ribotus pajėgumus turinčioms organizacijoms nebūtų sukuriama papildoma biurokratinė našta.

Svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad apkraunant mažas organizacijas įvairiais ribojimais ir papildoma biurokratine našta, piliečiai nėra motyvuojami jungtis į organizacijas, nes tokių organizacijų neproporcingai dideli resursai sunaudojami įvairių ataskaitų rengimui ir teikimui įvairioms institucijoms. Tad sukuriant papildomus biurokratinius reikalavimus mažoms organizacijoms, piliečiai yra tiesiogiai atgrasomi nuo jungimosi į jas, o tai neprisideda prie pilietinės visuomenės Lietuvoje augimo ir stiprinimo.

Nepritarti

Labdaros ir paramos įstatyme yra nustatyti vienodi paramos tikslai, paramos gavėjų įsipareigojimai, paramos panaudojimo ribojimai visiems paramos gavėjams nepriklausomai nuo jų dydžio. Taigi pagal įstatymus paramos gavėjo dydis nelemia (ir negalėtų lemti) skirtingų gautos paramos panaudojimo tikslų, ribojimų, skirtingų paramos apskaitos taisyklių, nes taip būtų pažeistas lygiateisiškumo principas, sudarytos prielaidos piktnaudžiauti paramos gavėjo statusu paramos gavėjams vien dėl jų dydžio, ieškoti būdų, kaip dėl skirtingo teisinio reguliavimo, taikomo skirtingo dydžio paramos gavėjams, „apeiti“ įstatyme nustatytus reikalavimus. Kartą per metus pateikiamame metiniame pranešime ar veiklos ataskaitoje nurodoma informacija apie gautą paramą, kuri yra esminė vertinant, ar paramos gavėjas laikosi įstatymuose nustatytų reikalavimų dėl paramos panaudojimo, negali būti vertinama kaip reikalaujanti išskirtinių žmogiškų išteklių ar finansinių resursų. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal Labdaros ir paramos įstatymo 11 straipsnį visiems juridiniams asmenims, kurie turi teisę gauti paramą, šiuo metu taikomos vienodos gaunamos paramos apskaitos taisyklės, Valstybinei mokesčių inspekcijai turi būti pateikta detali informacija apie gautą paramą ir nėra daroma tokių išimčių, kurias nurodo VšĮ „NVO teisės institutas“ savo rašte.

Projekto rengėjų teigimu, didžiosios NVO skėtinės organizacijos (Nevyriausybinių organizacijų informacijos ir paramos centras, LiJOT, ir kt.) pritaria siūlymui universalizuoti ataskaitų teikimą visoms NVO, nepriklausomai nuo dydžio. Taip mano ir didžioji dalis NVO: Transparency užsakymu 2015 m. spalį-lapkritį Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centras „Vilmorus“ atliko NVO apklausą. Absoliuti dauguma NVO mano, kad NVO, norinčioms veikti skaidriai, reikia skelbti veiklos ataskaitas (82 proc.), skelbti apie savo rėmėjus (77 proc.) ir gautas lėšas (75 proc.).

Sumažinus sumą, nuo kurios teikiamos ataskaitos, neišvengiama, kad juridiniai asmenys, norėdami išvengti viešumo, dalintų teikiamą paramą iki 5000 eurų, teikdami ją kelis kartus.

Numatant NVO perduoti dalį viešųjų paslaugų (Tikslas – iki 2020 m. valstybei/savivaldybėms bent 15 proc. paslaugų pirkti iš nevyriausybinių organizacijų (strategija „Lietuva 2030“, „Nacionalinės Pažangos Programa 2020“), būtina užtikrinti šio sektoriaus visapusišką skaidrumą ir viešumą.

Net ir mažų organizacijų uždarumas meta šešėlį ant viso paramos sektoriaus.

4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: nėra.

5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti			Pastabos	Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	str.	str. d.	p.	Pastabos	Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
1.	Lietuvos Respublikos Vyriausybė, 2017 m. balandžio 12 d. nutarimas Nr. 281				*	Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2017 m. sausio 20 d. sprendimo Nr. SV-S-78 „Dėl įstatymų projektų išvadų“ 8, 9, 10, 11 ir 12 punktus, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria: Iš esmės pritarti <...> Lietuvos Respublikos viešųjų įstaigų įstatymo Nr. I-1428 12 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-224 (toliau – Projektas Nr. XIIIP-224) <...> Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.72 ir siūlyti Lietuvos Respublikos Seimui tobulinti įstatymų projektus, atsižvelgiant į šias pastabas ir pasiūlymus:	Pritarti
5.	Lietuvos Respublikos Vyriausybė, 2017 m. balandžio 12 d. nutarimas Nr. 281				*	5. Siekiant viešųjų įstaigų, asociacijų, labdaros ir paramos fondų veiklą reguliuojančių įstatymų suderinamumo, įstatymų projektuose siūlytina vienodai reglamentuoti prievolę atitinkamų subjektų interneto svetainėse skelbti finansinių ataskaitų rinkinius.	Pritarti
5.	Lietuvos Respublikos Vyriausybė, 2017 m. balandžio 12 d. nutarimas Nr. 281	1				<...> 6. Atsižvelgiant į tai, kad ekonominė klasifikacija, patvirtinta Lietuvos Respublikos finansų ministro 2003 m. liepos 3 d. įsakymu Nr. 1K-184 „Dėl Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių biudžetų pajamų ir išlaidų klasifikacijos patvirtinimo“, taikoma tik biudžetinėms įstaigoms, siūlytina atsisakyti Projektu Nr. XIIIP-224 keičiamo Lietuvos Respublikos viešųjų įstaigų įstatymo 12 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatyto reikalavimo viešosios įstaigos veiklos ataskaitoje nurodyti viešosios įstaigos gautų lėšų panaudojimą pagal ekonominės klasifikacijos straipsnius.	Pritarti

6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:

6.1. Sprendimas: pritarti projektui ir siūlyti pagrindiniam komitetui tobulinti projektą pagal pastabas ir pasiūlymus, kuriems komitetas pritarė.

6.2. Pasiūlymai: nėra.

7. Balsavimo rezultatai: už – 8, prieš – nėra, susilaikė – nėra.

8. Komiteto paskirti pranešėjai: Julius Sabatauskas, Stasys Šedbaras, Česlav Olševski, Lauras Stacevičius

Komiteto pirmininkas (Parašas) Julius Sabatauskas

Teisės ir teisėtvarkos komiteto biuro patarėja Martyna Civilkienė