|
LIETUVOS RESPUBLIKOS TEISINGUMO MINISTERIJA
Biudžetinė įstaiga, Gedimino pr. 30, LT-01104 Vilnius, tel. (8 5) 266 2984, faks. (8 5) 262 5940, el. p. [email protected], https://tm.lrv.lt. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188604955
2021-08- Nr. |
|
|
Į 2021-08-16 Nr. S-2021-3935-XIVP-762 |
|
Lietuvos Respublikos Seimui
Dėl Lietuvos Respublikos psichologų praktinės veiklos įstatymo projekto Nr. XIVP-762 atitikties Europos Sąjungos teisei
Įvertinę Lietuvos Respublikos psichologų praktinės veiklos įstatymo projekto Nr. XIVP-762 (toliau – Projektas) atitiktį Europos Sąjungos teisei, teikiame pastabų ir pasiūlymų.
1. Projekto 11 straipsnio, reglamentuojančio ES valstybių narių piliečių teisę laikinai ir kartais teikti psichologo paslaugas Lietuvoje, 2 dalyje nustatoma, kad nurodyti asmenys turi teisę laikinai teikti psichologines paslaugas Lietuvoje užsiregistravę Psichologų registre. Tačiau pagal Projekto 5 straipsnio 3 ir 4 dalis įregistravimas registre patvirtinamas išduodant pažymėjimą, kuris išduodamas per 15 dienų. Pažymėtina, kad iš šių nuostatų nėra aiškus teisės teikti laikinai ir kartais psichologo paslaugas Lietuvoje pradžios momentas. Iš siūlomo teisinio reguliavimo gali atrodyti, kad ES valstybės narės pilietis įgis teisę laikinai ir kartais teikti psichologo paslaugas Lietuvoje tik praėjus 15 dienų terminui, t. y. gavus registracijos pažymėjimą. Atkreipiame dėmesį, kad pagal 2005 m. rugsėjo 7 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2005/36/EB dėl profesinių kvalifikacijų pripažinimo su visais pakeitimais (toliau – Direktyva) 6 straipsnio a punktą (Lietuvos Respublikos reglamentuojamų profesinių kvalifikacijų pripažinimo įstatymo 8 straipsnio 1 punktas) priimančiosioms valstybėms narėms nustatyta pareiga kitoje valstybėje narėje įsisteigusius paslaugų teikėjus atleisti nuo leidimo gavimo ar registracijos. Tačiau valstybės narės gali numatyti automatinę laikinąją registraciją, jei tokia registracija niekaip neuždelsia ir neapsunkina paslaugų teikimo bei nesudaro papildomų išlaidų paslaugos teikėjui. Atsižvelgiant į tai, teisės teikti laikinai ir kartais psichologo paslaugas Lietuvoje pradžia neturėtų būti siejama su registracijos pažymėjimo išdavimo data, t. y. tokias paslaugas turėtų būti leidžiama teikti tik pateiktus dokumentus Psichologų registrui. Atitinkamai siūlytina tikslinti Projekto 11 straipsnio 2 dalį aiškiai nustatant laikino paslaugų teikimo pradžios momentą.
2. Projekto 11 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad asmuo, siekiantis teikti psichologo paslaugas Lietuvos Respublikoje laikinai ir kartais, privalo Psichologų registro duomenų tvarkytojui pateikti dokumentus, vadovaudamasis šio įstatymo ir Lietuvos Respublikos reglamentuojamų profesinių kvalifikacijų pripažinimo įstatymo nuostatomis. Projekto 5 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teikiant Psichologų registro tvarkytojui užsienio valstybėse išduotus dokumentus, pateikiamas ir jų vertimas į lietuvių kalbą, patvirtintas jį atlikusio vertėjo parašu. Pažymėtina, kad vadovaujantis Direktyvos vartotojo vadovu[1] gali būti reikalaujama tik svarbių dokumentų vertimų, pvz., dokumentų, kuriais patvirtinama profesinė kvalifikacija, pažymų apie profesinės patirties trukmę ir veiklos pobūdį, tačiau negali būti reikalaujama standartinių dokumentų, pavyzdžiui, asmens tapatybės kortelių, pasų ir kt., patvirtintų vertimų, kaip numatyta Projekto 5 straipsnio 1 dalies 4 punkte.
3. Atsižvelgdami į Projekto 11 straipsnio 1 dalyje apibrėžtą asmenų, kuriems taikomas šis straipsnis, ratą, Projekto 11 straipsnio 5 dalyje siūlytume vietoje formuluotės „valstybės narės pilietis“ vartoti formuluotę „asmuo“, analogiškai kaip vartojama ir Projekto 11 straipsnio 2-4 dalyse.
4. Projekto 12 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad šiame straipsnyje nurodytiems asmenims taikomi šio įstatymo 4, 5 ir 6 straipsniuose nustatyti reikalavimai, taigi ir reikalavimas dėl dokumentų pateikimo. Projekto 11 straipsnio 4 dalyje numatyta teisė dokumentus teikti nuotoliniu būdu arba tiesiogiai taip pat turėtų būti taikoma ir Projekto 12 straipsnio atveju, kaip tai nustatyta Direktyvos 57a straipsnyje (Reglamentuojamų profesinių kvalifikacijų pripažinimo įstatymo 65 straipsnis).
5. Atkreiptinas dėmesys, kad vadovaujantis 2018 m. birželio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2018/958 dėl proporcingumo patikros prieš priimant naujas profesijų reglamentavimo nuostatas (toliau – Direktyva (ES) 2018/958) nuostatomis, valstybės narės, prieš priimdamos naujas arba iš dalies keisdamos esamas įstatymų ar kitų teisės aktų nuostatas, kuriomis ribojama galimybė užsiimti reglamentuojamomis profesijomis ar jomis verstis, atlieka proporcingumo vertinimą pagal šioje direktyvoje nustatytas taisykles. Įgyvendinant Direktyvą (ES) 2018/958 Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 16 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad Lietuvos Respublikos reglamentuojamų profesinių kvalifikacijų pripažinimo įstatymo nustatytais atvejais, t.y., prieš nustatydami naują ar keisdami esamą teisinį reguliavimą, kurio nuostatomis ribojama galimybė užsiimti reglamentuojama profesija ar ja verstis, teisės aktų projektų rengėjai atlieka teisės aktų projektų, susijusių su reglamentuojamomis profesijomis, proporcingumo vertinimą, kurio tvarką nustato Vyriausybė. Ši tvarka nustatyta 2020 m. spalio 28 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 1218 „Dėl Teisės aktų projektų nuostatų, ribojančių galimybę užsiimti reglamentuojama profesija ar ja verstis, proporcingumo vertinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“. Vadovaujantis Teisės aktų projektų nuostatų, ribojančių galimybę užsiimti reglamentuojama profesija ar ja verstis, proporcingumo vertinimo tvarkos aprašo (toliau – Tvarkos aprašas) 9-11 punktais, norminių teisės aktų projektų nuostatų, ribojančių galimybę užsiimti reglamentuojama profesija ar ja verstis (toliau – Nuostatos), proporcingumo vertinimą atlieka teisės akto projekto rengėjas, kuris įvertina kiekvieną Nuostatą pagal jos pobūdį, turinį ir galimą poveikį. Teisės akto projekto rengėjas, atlikęs Nuostatų proporcingumo vertinimą, parengia Nuostatų proporcingumo vertinimo išvadą, pagrįstą kokybiniais ir, jei įmanoma, kiekybiniais, rodikliais, pateikdamas duomenis apie kiekvienos Nuostatos atitiktį kriterijams, nurodytiems Tvarkos aprašo 5 punkte. Teisės akto projekto rengėjas vertinimo išvadą kartu su teisės akto projektu pateikia profesinių kvalifikacijų pripažinimo koordinatoriui, kuris užtikrina Nuostatų proporcingumo vertinimo objektyvumą ir nepriklausomumą. Atsižvelgiant į tai, turi būti atliktas Projekte numatytų kvalifikacinių reikalavimų proporcingumo vertinimas, kuris turi būti pateiktas kvalifikacijų pripažinimo koordinatoriui (Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerijai).
6. Atsižvelgdami į Projekto 5 straipsnio 6 dalį bei 9 straipsnio 10 dalį, siekiant užtikrinti Projekto nuostatų atitiktį 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) (toliau – Reglamentas) nuostatoms, vadovaujantis Reglamento 36 straipsnio 4 dalimi, kurioje numatyta, kad rengiant pasiūlymą dėl teisėkūros priemonės, kurią turi priimti nacionalinis parlamentas, susijusios su duomenų tvarkymu, turi būti konsultuojamasi su priežiūros institucija, bei Reglamento 57 straipsnio 1 dalies c punktu, pagal kurį priežiūros institucija pataria nacionaliniam parlamentui teisėkūros ir administracinių priemonių, susijusių su fizinių asmenų teisių ir laisvių apsauga tvarkant duomenis, klausimais, siūlytina Projektą suderinti su Valstybine duomenų apsaugos inspekcija.
7. Papildomai pažymime, kad kelia rimtų abejonių Projekto 9 straipsnio 2 dalyje siūlomas Teisingumo ministerijos dalyvavimas Lietuvos psichologų etikos komiteto (toliau – Etikos komitetas) veikloje. Projekte nenumatomas Teisingumo ministerijos dalyvavimas formuojant psichologo praktinės veiklos politiką, o aiškinamajame rašte lieka nepagrįsta Etikos komiteto institucinė sudėtis ir neatskleisti Teisingumo ministerijos atstovo įtraukimo motyvai. Etikos komitetas vertins etinio, o ne teisinio pobūdžio klausimus, be to, Projekto 9 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatomi privalomi reikalavimai Etikos komiteto nariams, kurie iš esmės susiję tiek su psichologo kvalifikacijos, tiek su praktinės psichologo veiklos patirties turėjimu, tuo tarpu Teisingumo ministerijoje, atsižvelgiant į teisės aktuose nustatytas jos veiklos sritis ir priskirtą kompetenciją, apskritai nebūtų atstovų, atitinkančių nurodytus reikalavimus. Atsižvelgiant į tai, manytume, kad Etikos komiteto veikloje turėtų dalyvauti valstybės politiką šioje srityje formuojančios institucijos, galinčios pasiūlyti atitinkamus reikalavimus atitinkančius atstovus.
Teisingumo ministrė Evelina Dobrovolska
Viktorija Vasiliauskienė, (8 5) 2 662 852, el. p. [email protected]