Lietuvos Respublikos Administracinių nusižengimŲ kodekso 581, 589, 609 straipsnių pakeitimo Įstatymo ir kodekso papildymo 5551 straipsniu projekto, Lietuvos respublikos baudžiamojo kodekso papildymo 392 straipsniu įstatymo projekto, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 212 ir 217 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto, lietuvos respublikos civilinio proceso kodekso 10, 192 ir 263 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto, Lietuvos Respublikos darbo kodekso 31 ir 59 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto, lietuvos respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. viii-1029 59 ir 86 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto ir lietuvos respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo nr. ix-1007 17 straipsnio pakeitimo ĮSTATYMO PROJEKTO
AIŠKINAMASIS RAŠTAS
1. Įstatymų projektų rengimą paskatinusios priežastys, parengtų projektų tikslai ir uždaviniai
Lietuvos Respublikos Seimas 2017 m. lapkričio 28 d. priėmė Lietuvos Respublikos pranešėjų apsaugos įstatymą (toliau – PAĮ), kuris įsigalios 2019 m. sausio 1 d. Šiuo įstatymu buvo sukurtas ir teisiškai sureguliuotas pranešėjų apsaugos institutas, kurio atsiradimas ir taikymas neabejotinai paskatins informacijos apie neteisėtą ir neetišką veiklą atskleidimą bei veiksmingesnę viešųjų interesų apsaugą tiek viešajame, tiek privačiame sektoriuose.
Nors esminės pranešėjų apsaugą reglamentuojančios teisės normos yra sukoncentruotos viename teisės akte – PAĮ, tačiau šio įstatymo inkorporavimui į teisinę sistemą, būtina pakeisti ar papildyti kai kuriuos galiojančius teisės aktus.
Lietuvos Respublikos Administracinių nusižengimo kodekso 581, 589, 609 straipsnių pakeitimo ir kodekso papildymo 5551 straipsniu įstatymo projekto (toliau – ANK projektas) tikslas – nustatyti teisinę atsakomybę už PAĮ kitų pranešėjų apsaugą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų pažeidimą, taip pat įtvirtinti nuostatą, kad asmenys, kurių konfidencialumas turi būti užtikrinamas PAĮ nustatyta tvarka, teisme nagrinėjant administracinę bylą liudyti būtų paprastai nešaukiami ir tik tam tikrais atvejais teismas motyvuota nutartimi galėtų nuspręsti šaukti tokį asmenį liudytoju. Taip pat ANK projektu siekiama įtvirtinti pareigą teismui imtis atitinkamų priemonių, kad asmens, kuriam taikomas konfidencialumas, tapatybė nebūtų atskleista proceso dalyviams ar kitiems asmenims. Be kita ko, nustatoma administracinė atsakomybė už PAĮ ir kitų pranešėjų apsaugą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų pažeidimą.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso papildymo 392 straipsniu įstatymo projekto (toliau – BK projektas) tikslas – įgyvendinti PAĮ 15 straipsnio nuostatas, kartu įtvirtinti galimybę nuo baudžiamosios atsakomybės atleisti asmenis, kurie aktyviai padeda atskleisti korupcinio pobūdžio nusikalstamas veikas, ir taip paskatinti šiuos asmenis apie minėtas nusikalstamas veikas pranešti teisėsaugai bei visapusiškai bendradarbiauti jas atskleidžiant. Šiuo tikslu siūloma BK papildyti 392 straipsniu, kuriam keliami tokie uždaviniai:
1) apibrėžti tokias atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlygas, kurios neleistų piktnaudžiauti siūlomomis nuostatomis, pasinaudoti jomis kaip būdu išvengti atsakomybės;
2) numatyti draudimus BK 392 straipsnį taikyti tais atvejais, kai atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės negali būti pateisinamas korupcinio pobūdžio nusikalstamų veikų atskleidimo interesais. Kartu teikiamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 212 ir 217 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas (toliau – BPK projektas) yra lydimasis, savarankiški tikslai jam nėra keliami.
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 10, 192 ir 263 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto (toliau – CPK projektas) tikslas – įtvirtinti nuostatą (analogiškai kaip ANK ir ABTĮ projekte), kad asmenys, kurių konfidencialumas turi būti užtikrinamas PAĮ nustatyta tvarka, teisme civiline tvarka nagrinėjant bylą liudyti paprastai būtų nešaukiami ir tik tam tikrais atvejais teismas motyvuota nutartimi galėtų nuspręsti šaukti tokį asmenį liudytoju. Be kita ko siekiama įtvirtinti pareigą teismui imtis atitinkamų priemonių, kad asmens, kuriam taikomas konfidencialumas, tapatybė nebūtų atskleista proceso dalyviams ar kitiems asmenims.
Lietuvos Respublikos darbo kodekso 31 ir 59 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto (toliau – DK projektas) tikslas – nustatyti, kad ne tik pranešimas valstybės ar savivaldybės institucijai ar įstaigai apie darbdavio daromus darbo ar kitų teisės normų pažeidimus ar kreipimasis į darbo ginčus nagrinėjantį organą dėl pažeistų teisių ar interesų gynybos, bet ir informacijos apie pažeidimą pateikimas PAĮ nustatyta tvarka negali būti laikomi veiksmais, pažeidžiančiais darbdavio turtinius ar neturtinius interesus. Taip pat siūloma papildyti Darbo kodekso 59 straipsnio 2 dalį nustatant, kad darbo sutartis su darbuotoju negali būti nutraukta darbdavio valia dėl informacijos apie pažeidimą pateikimo PAĮ nustatyta tvarka.
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 59 ir 86 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto (toliau – ABTĮ projektas) tikslas – nustatyti (analogiškai kaip ir ANK ir CPK projektuose) kad asmenys, kurių konfidencialumas turi būti užtikrinamas PAĮ nustatyta tvarka, teisme administracine tvarka nagrinėjant bylą liudyti paprastai būtų nešaukiami ir tik tam tikrais atvejais teismas motyvuota nutartimi galėtų nuspręsti šaukti tokį asmenį liudytoju. Taip pat siekiama įtvirtinti pareigą teismui imtis atitinkamų priemonių, kad asmens, kuriam taikomas konfidencialumas, tapatybė nebūtų atskleista proceso dalyviams ar kitiems asmenims.
Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 17 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto (toliau – GPMĮ projektas) tikslas – atlyginimą už kompetentingai institucijai PAĮ nustatyta tvarka pateiktą vertingą informaciją apie pažeidimą įtraukti į Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 17 straipsnio 1 dalyje pateiktą neapmokestinamų pajamų sąrašą, inter alia apsaugoti pranešėjo konfidencialumą.
2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai
Įstatymo projektus parengė Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2018 m. balandžio 18 d. sprendimu Nr. SV-S-676 sudaryta darbo grupė.
3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai
2017 m. lapkričio 28 d. priimtas ir 2019 m. sausio 1 d. įsigaliosiantis PAĮ nustato esminius pranešėjų apsaugos principus, įtvirtina pagrindines priemones, garantuosiančias, kad pranešėjai būtų apsaugoti, skatinami ir jiems būtų teikiamos įstatyme numatytos pagalbos priemonės. Tačiau kituose teisės aktuose trūksta nuostatų, tiesiogiai skirtų pranešėjų apsaugai užtikrinti, PAĮ nuostatoms veiksmingai įgyvendinti.
Pažymėtina, kad šiuo metu galiojančios Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ), Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) nuostatos nenumato galimybės, prasidėjus teisiniams ginčams, imtis priemonių, užtikrinančių pranešėjų konfidencialumą. Be to, nei ANK, nei kituose teisės aktuose nenustatyta atsakomybė už PAĮ ar kitų pranešėjų apsaugą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų pažeidimą, todėl nesant tokios atsakomybės būtų sunku pasiekti PAĮ tikslus.
Šiuo metu galiojančios Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) nuostatos nesudaro galimybių taikyti PAĮ 15 straipsnio nuostatas, t. y. pranešėjas, dalyvavęs darant BK draudžiamas veikas ir apie tai pranešęs PAĮ nustatyta tvarka kompetentingai institucijai (Lietuvos Respublikos prokuratūrai), neturėtų galimybės būti atleistas nuo atsakomybės už dalyvavimą darant minėtas veikas. BK 391 straipsnyje „Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės, kai asmuo aktyviai padėjo atskleisti organizuotos grupės ar nusikalstamo susivienijimo narių padarytas nusikalstamas veikas“ įtvirtinti atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagrindai yra pritaikyti kovai su organizuotu nusikalstamumu. Būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlygos yra, pirma, asmens dalyvavimas organizuotai grupei ar susivienijimui darant nusikalstamas veikas arba priklausymas nusikalstamam susivienijimui ir, antra, padėjimas atskleisti šios organizuotos grupės ar nusikalstamo susivienijimo narių (bendrininkų) padarytas nusikalstamas veikas. Atvejai, kai įrodoma, kad korupcinio pobūdžio nusikalstamos veikos buvo daromos organizuotos grupės ar nusikalstamo susivienijimo, nėra dažni, o situacijos, kai kyšį davęs asmuo ir jį priėmęs valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo gali būti laikomi bendrininkais, – itin retos. Jau vien dėl šios priežasties BK 391 straipsnis kyšį davusiam ir vėliau kyšininkavimo atvejį padėjusiam atskleisti asmeniui gali būti taikomas tik itin retais, išimtiniais atvejais.
BK 227 straipsnio 5 dalyje numatyta galimybė nuo baudžiamosios atsakomybės atleisti kyšį davusį asmenį yra labai ribota tiek proceso stadijų, tiek ir nusikalstamų veikų prasme. Asmuo gali būti atleistas tik nuo baudžiamosios atsakomybės dėl papirkimo. Dėl kitų nusikalstamų veikų, net jei jos sudaro sutaptį su papirkimu, toks asmuo turi būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn nepaisant to, kad jis padėjo atskleisti kyšininkavimo atvejį, o jo paties rengta ar pradėta daryti nusikalstama veika, pavyzdžiui, net nebuvo baigta ir žalingų padarinių nesukėlė. Todėl asmenys, kurie būtų linkę pranešti apie kyšininkavimą ir padėti jį išaiškinti, nuo šio viešąjį interesą atitinkančio sprendimo yra atgrasomi aplinkybės, kad net ir tuo atveju, jei teisėsaugos institucijos informavimas atitiks visas BK 227 straipsnio 5 dalyje numatytas sąlygas, jie bus patraukti atsakomybėn dėl kitų su šiuo atveju susijusių savo veiksmų. Todėl asmenys, atitinkantys BK 227 straipsnio 5 dalyje įtvirtintas atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlygas, išlieka suinteresuoti jiems žinomų aplinkybių nuslėpimu. Galimybių atleisti asmenis nuo baudžiamosios atsakomybės už kitas korupcinio pobūdžio nusikalstamas veikas taip pat nėra.
Apibendrinant galima teigti, kad galiojantis teisinis reglamentavimas nenumato pakankamai veiksmingų priemonių, kurios leistų įvertinti realų asmens indėlį atskleidžiant pavojingesnes nei jo paties padarytos korupcinio pobūdžio nusikalstamas veikas ir pasiūlyti tokiam asmeniui tiek viešąjį interesą, tiek ir jo paties interesus atitinkančias nuolaidas.
Lietuvos Respublikos darbo kodekse (toliau – DK) 31 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad pranešimas valstybės ar savivaldybės institucijai ar įstaigai apie darbdavio daromus darbo ar kitų teisės normų pažeidimus ar kreipimasis į darbo ginčus nagrinėjantį organą dėl pažeistų teisių ar interesų gynybos negali būti laikomi veiksmais, pažeidžiančiais darbdavio turtinius ar neturtinius interesus, o darbuotojas negali būti dėl to persekiojamas ir jam negali būti taikomos jo interesus pažeidžiančios priemonės, tačiau neapima situacijos, kuomet asmuo kreipiasi su pranešimu apie daromą pažeidimą ne į valstybės ar savivaldybės instituciją ar įstaiga, o tai daro naudodamasis vidiniu, įstaigoje ar įmonėje, kurioje dirba veikiančiu, informacijos apie pažeidimus teikimo kanalu. DK 59 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtintos sąlygos, kurioms esant šiame straipsnyje nustatytu pagrindu (darbo sutarties nutraukimas darbdavio valia) negalima nutraukti darbo sutarties, tačiau neapimtų tokių atvejų, kuomet darbuotojas PAĮ nustatyta tvarka yra pateikęs informaciją apie pažeidimą.
4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama
Siekiant tinkamai įgyvendinti teikiamais projektais siūlomą pranešėjų apsaugą, būtina imtis tokių priemonių, kurios užtikrintų minėtų asmenų apsaugą ginčui persikėlus į teismą. Pažymėtina, kad nagrinėjant ginčą teisme dėl tam tikrų aplinkybių asmens, kurio konfidencialumas yra užtikrintas PAĮ nustatyta tvarka, tapatybės atskleidimas gali turėti neigiamų padarinių jo ar jo šeimos nariams ar artimiems asmenims. Tokiu atveju kyla būtinybė užtikrinti asmens, kurio konfidencialumas yra užtikrintas PAĮ nustatyta tvarka, konfidencialumą, taip apsaugant minėtų asmenų teises ir teisėtus interesus. Taigi, būtina reglamentuoti pranešėjo, kaip potencialaus liudytojo teisme, procesinį statusą, tais atvejais, kai pažeidėjas, apie kurio padarytą pažeidimą pranešė pranešėjas, ginčija teisme jam skirtas sankcijas. Siekiant PAĮ tikslų, ypač svarbu įtvirtinti specialias procedūras, turinčias užtikrinti pranešėjų konfidencialumą procesui persikėlus į teismą.
Todėl ANK, CPK ir ABTĮ projektuose siūloma įtvirtinti bendrą principą, kad pranešėjas į teisminius procesus neįtraukiamas ir į teismą paprastai nekviečiamas, nebent susiklosto situacija, kai tokio asmens parodymai turi esminės reikšmės bylai teisingai išspręsti ir be jo dalyvavimo procese nėra kitų galimybių nustatyti bylai reikšmingas aplinkybes, teismas motyvuota nutartimi galėtų nuspręsti šaukti tokį asmenį liudytoju. Tokio modelio pliusai pranešėjų apsaugos kontekste: a) daug didesnės galimybės užtikrinti/išsaugoti pranešėjo konfidencialumą; b) eliminuojamas nemažas pranešėjus pranešti demotyvuojantis faktorius, kad reikės dalyvauti teisminiuose procesuose; c) eliminuojamas rizika, kad teisminiai procesai bus inicijuojami inter alia tam, kad paprasčiau sužinoti pranešėjo tapatybę (ypač tais atvejais, kai kalbama ne apie darbuotoją, o kitokiais santykiais su pažeidėju susijusį asmenį).
Pažymėtina, kad ANK, CPK ir ABTĮ projektuose siūloma įtvirtinti saugiklį, kad minėtų liudytojų parodymai negali būti vieninteliai ar lemiami įrodymai, pagrindžiantys teismo sprendimą. Atsižvelgiant į tai, siūloma įtvirtinti nuostatą, draudžiančią teismui savo sprendimą pagrįsti vien tik liudytojų, kurių konfidencialumas yra užtikrintas, parodymais.
Be kita ko, ANK projekte siūloma įtvirtinti atsakomybę už PAI ir kitų pranešėjų apsaugą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų pažeidimą. Atkreiptinas dėmesys, kad projekte atsakomybė yra diferencijuojama atsižvelgiant į draudžiamais veiksmais daromos žalos pobūdį, galimas pasekmes. Todėl siūloma nustatyti griežtesnę atsakomybę už PAI ir kitų pranešėjų apsaugą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų pažeidimą, jeigu dėl to buvo atskleista asmens, pateikusio informaciją apie pažeidimą, tapatybė (pagal PAĮ konfidencialumas yra esminė ir pagrindinė pranešėjo apsaugos priemonė), arba buvo nesilaikoma draudimo daryti neigiamą poveikį asmenims (pagal PAĮ draudžiama daryti neigiamą poveikį pranešėjui, pateikusiam informaciją apie pažeidimą), pateikusiems informaciją apie pažeidimus.
Siūlomo BK 392 straipsnio „Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės, kai asmuo aktyviai padėjo atskleisti nusikalstamas veikas valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams“ esmė – asmens, kuris yra įtariamas padaręs korupcinio pobūdžio nusikalstamą veiką ir aktyviai padeda atskleisti asmens, kuriam jis pasiūlė, pažadėjo ar susitarė duoti arba davė kyšį, ar kito asmens padarytas korupcinio pobūdžio nusikalstamas veikas, atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės. Projektu siūlomos nuostatos sudarytų galimybę tokį asmenį atleisti ne tik nuo baudžiamosios atsakomybės pagal už korupcinio pobūdžio nusikalstamas veikas, bet ir dėl kitų šio asmens nusikalstamų veikų, su pastarosiomis sudarančių idealią arba realią nusikalstamų veikų sutaptį. Tai reiškia, kad asmuo, apsisprendęs pranešti apie korupcinio pobūdžio nusikalstamas veikas, su kuriomis jis yra susijęs, ir bendradarbiauti jas atskleidžiant, nuo tokio viešąjį interesą atitinkančio sprendimo nebebus atgrasomas jam pačiam gresiančios atsakomybės.
Esminė BK 392 straipsnio taikymo sąlyga – asmens, kuris pretenduoja būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, aktyvus padėjimas atskleisti kitų asmenų korupcinio pobūdžio nusikalstamas veikas. Tai reiškia, kad asmeniui, pretenduojančiam į atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 392 straipsnį, keliama daugiau reikalavimų, nei atleidžiamam nuo jos pagal BK 227 straipsnio 5 dalį. Skirtingai nei pastaruoju atveju, tam, kad asmuo būtų laikomas aktyviai padėjusiu atskleisti nusikalstamą veiką, nepakanka pranešti šį faktą – asmuo turi bendradarbiauti su teisėsauga viso proceso metu. Formuluotė „aktyviai padėjo atskleisti“ yra perimta iš galiojančio 391 straipsnio. Nors praktika aiškinant jos turinį nėra gausi, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformulavęs pakankamai aiškius kriterijus, kuriais remiantis turėtų būti sprendžiama, ar asmuo laikytinas aktyviai padėjusiu atskleisti nusikalstamą veiką, ar vis dėlto konstatuotina, kad jo veiksmai tėra bandymas išvengti baudžiamosios atsakomybės. Pagrindiniai iš šių kriterijų, kuriais būtų nuoseklu ir tikslinga vadovautis aiškinant analogišką BK 392 straipsnio nuostatą, yra tokie:
1) savanoriškas atvykimas ir pranešimas apie nusikalstamą veiką;
2) visiškas savo kaltės pripažinimas ar, priešingai, savo vaidmens menkinimas;
3) vaidmuo padarant atskleidžiamas nusikalstamas veikas, buvimas jų iniciatoriumi ar, priešingai, nepagrindinio vaidmens atlikimas;
4) parodymų išsamumas ir konkretumas;
5) ar asmens parodymai laikyti išskirtinai svarbiais, iš esmės nulėmusiais nusikalstamų veikų atskleidimą;
6) ne tik savo tikslaus vaidmens darant nusikaltimus, bet ir bendrininkų veiksmų, nusikalstamos veikos padarymo mechanizmo atskleidimas;
7) ar tokio asmens savanoriškas prisipažinimas iš esmės nebuvo sąlygotas byloje susiklosčiusių aplinkybių, kurios pagal savo esmę paskatino asmenį prisipažinti bei būti aktyviam;
8) nuoseklus parodymų davimas ir bendradarbiavimas viso baudžiamojo proceso metu.
Kita esminė atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlyga, dėl kurios siūloma naujovė bus pateisinama viešojo intereso požiūriu, – tai reikalavimas, kad korupcinio pobūdžio nusikalstama veika, kurią asmuo padeda atskleisti, būtų didesnio pavojingumo nei jo paties padarytos nusikalstamos veikos, dėl kurių šis asmuo atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės.
Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės yra teismo teisė, o ne pareiga. Net ir tuo atveju, kai situacija byloje formaliai atitinka BK 391 arba siūlomo BK 392 straipsnio taikymo sąlygas, teismas gali kritiškai įvertinti asmens indėlį atskleidžiant nusikalstamas veikas ir tikruosius jo ketinimus ir atsisakyti atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės. Todėl siūlomas teisinis reglamentavimas, kartu su praktikos jau išgrynintais vertinimo kriterijais, leis identifikuoti atvejus, kai parodymus duodantis asmuo iš tiesų vertas atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės, o jam teikiamos nuolaidos atitinka viešąjį interesą.
Siekiant, kad siūlomomis nuostatomis nebūtų pasinaudota priešingai jų tikslams ir nebūtų sudarytos prielaidos pažeisti visuotinai pripažintą vertybių hierarchiją, BK projekte numatyti papildomi atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ribojimai, tokie kaip draudimas nuo baudžiamosios atsakomybės atleisti nusikalstamos veikos organizatorių arba kurstytoją bei ribotas nusikalstamų veikų, dėl kurių asmuo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, sąrašas.
Pažymėtina, jog pagal šį naująjį straipsnį negalėtų būti nuo baudžiamosios atsakomybės atleistas asmuo, turintis neišnykusį teistumą.
Atkreiptinas dėmesys, kad sutinkamai su BK 226 straipsnio 7 dalimi ir 227 straipsnio 6 dalimi, Lietuvos tarptautiniais įsipareigojimais bei Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos rekomendacijomis, pagal šį straipsnį negalėtų būti nuo baudžiamosios atsakomybės atleidžiamas asmuo, pasiūlęs, pažadėjęs, susitaręs duoti arba davęs kyšį BK 230 straipsnio 2 dalyje nurodytam asmeniui. Tokiomis normomis siekiama efektyviau ir rezultatyviau kovoti su užsienio pareigūnų papirkinėjimu.
BK projekte numatomos ir dar kelios sąlygos, kurioms esant asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės pagal 392 straipsnį, toks atleidimas turi būti panaikinamas. 392 straipsnio 4 dalis numato, jog, jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal šio straipsnio 1 dalį, per vienerius metus padaro naują tyčinę nusikalstamą veiką, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Tokių sąlygų įvedimas leistų stebėti atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės asmens elgesį po tokio atleidimo ir padaryti atitinkamas išvadas apie tokio asmens pasitaisymą, bendradarbiavimo su teisėsauga motyvus ir tikruosius tikslus bei ketinimus.
Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad, pasak Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, „asmens, atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės BK 391 straipsnyje numatytu pagrindu, parodymai vertinami pagal bendrąsias įrodymų vertinimo taisykles, tačiau vis dėlto tokio asmens parodymų savarankiškumo ir objektyvumo vertinimui turi būti skiriamas didesnis dėmesys“. Tai reiškia, kad tokio asmens parodymai, jei tik jie vertinami atsižvelgiant į jų davimo aplinkybes, nelaikytini šališkais, jais remiantis gali būti priimamas galutinis sprendimas byloje. Taip pat pažymėtina, kad toks asmuo už melagingų parodymų davimą atsako bendra tvarka (BK 235 straipsnis).
BPK projektu tikslinamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 212 straipsnio 7 punktas, jame greta BK 391 straipsnio kaip atskiras atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagrindas nurodomas ir siūlomas BK 392 straipsnis. Tolesniuose BPK straipsniuose atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagrindai neminimi, o daroma nuoroda į atitinkamą BPK 212 straipsnio punktą. Taip pat pažymėtina, kad dėl asmenų, atleistų nuo baudžiamosios atsakomybės dėl aktyvaus padėjimo atskleisti nusikalstamas veikas, o vėliau vengiančių duoti parodymus, ikiteisminis tyrimas gali būti atnaujinamas (BPK 217 straipsnio 6 dalis). Sutinkamai su vėlesniu asmens, atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 392 straipsnį, elgesiu ir atsižvelgiant į prieš tai aptartas sąlygas, kai tokio asmens atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės privalės būti panaikintas, BPK projektu taip pat pildomas BPK 217 straipsnis, jo naujojoje 7 dalyje nustatant, kad jeigu įtariamasis, dėl kurio padarytos nusikalstamos veikos ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas šio Kodekso 212 straipsnio 7 punkte numatytu atveju Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 392 straipsnyje nustatytomis sąlygomis, per vienerius metus nuo ikiteisminio tyrimo nutraukimo padaro naują tyčinę nusikalstamą veiką, prokuroras Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 392 straipsnio 4 dalyje nurodytomis sąlygomis privalo priimti nutarimą atnaujinti nutrauktą ikiteisminį tyrimą.
Vėlesnėse proceso stadijose reglamentuojama tik galimybė asmenį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir bylą nutraukti, bet ne ją atnaujinti. Vis dėlto teismų praktika šias problemas jau yra išsprendusi, ir iš esmės baudžiamasis procesas tokiam asmeniui gali būti atnaujinamas ir vėliau (atsižvelgiant į proceso stadiją, taikomas BPK 233 arba 295 straipsnis). Todėl siūlomi minimalūs BPK pakeitimai yra pakankami tam, kad BPK nuostatos būtų suderintos su siūlomu BK papildymu.
DK papildžius DK projekte siūlomomis nuostatomis, butų užtikrinta veiksmingesnė pranešėjų apsauga darbo santykiuose, t. y. darbuotojui pateikus informaciją apie pažeidimą PAĮ nustatyta tvarka, tai negalėtų būti laikoma veiksmais, pažeidžiančiais darbdavio turtinius ar neturtinius interesus, o darbuotojas negalėtų būti dėl to persekiojamas, jam taikomos jo interesus pažeidžiančios priemonės. Be kita ko, papildžius DK 59 straipsnio 2 dalį, darbdavys, negalėtų savo valia nutraukti darbo sutartį su darbuotoju, dėl to, kad pastarasis PAĮ nustatyta tvarka pateikė informaciją apie pažeidimą. Dėl to darbuotojai turėtų jaustis saugiau, o darbdavys, norėdamas atleisti darbuotoją privalėtų įrodyti, kad tai daro ne dėl darbuotojo pateiktos informacijos apie pažeidimą.
GPMĮ projektu siūloma papildyti Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo (toliau – GPMĮ) 17 straipsnio 1 dalį 57 punktu, priskiriant pranešėjo, vadovaujantis PAĮ 12 straipsniu gautą atlyginimą už kompetentingai institucijai PAĮ nustatyta tvarka pateiktą vertingą informaciją apie pažeidimą. neapmokestinamoms pajamoms. Toks siūlymas suprojektuotas taikant analogiją su GPMĮ 17 straipsnio 1 dalies 56 punktu, kuris numato, kad pajamo, gautos už suteiktą pagalbą slaptai bendradarbiaujant su kriminalinės žvalgybos subjektais ar žvalgybos institucijomis, yra neapmokestinamos GPMĮ nustatyta tvarka.
5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta
Priėmus įstatymų projektus neigiamų pasekmių nenumatoma.
6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai
Priėmus įstatymų projektus bus sukurtos prielaidos sklandžiai ir veiksmingai įgyvendinti PAĮ, kas ženkliai prisidės prie korupcijos prevencijos tikslų siekimo. Bus sukurta subalansuota pranešėjų apsaugos sistema, taip bus sudarytos galimybės atskleisti daugiau pažeidimų atvejų, taip pat ir korupcinio pobūdžio, o tai prisidės mažinant korupcinio pobūdžio nusikalstamų veikų bei pažeidimų paplitimą, kas neabejotinai turės teigiamą poveikį kriminogeninei situacijai.
7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai
Priimti įstatymų projektai prisidės skatinat skaidresnį verslą, kuriant geresnes sąlygas darbuotojams. Akivaizdu, kad verslo subjektai turėtų būti suinteresuoti tinkama pranešėjų apsauga ir skatinti asmenis, žinančius apie įstaigoje padarytus ar daromus pažeidimus, pranešti vidiniu informacijos apie pažeidimus teikimo kanalu ir jaustis saugiai savo darbo vietoje, organizacijoje.
Verslo subjektai taip pat turėtų būti suinteresuoti tinkamu PAĮ įgyvendinimu, kontroliuoti pažeidimų rizikas organizacijoje. Neteisėtai besielgiantiems verslo subjektams sulaukus teisinių pasekmių, sąžiningi verslo subjektai, konkuruojantys efektyvumu ir inovacijomis bei rezultatyviu PAĮ įgyvendinimu, galės veikti sąžiningos konkurencijos aplinkoje.
8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios
Poreikio priimti ar keisti kitus teisės aktus nenustatyta.
9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka
Įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų. Įstatymų projektų sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka.
10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus
Įstatymų projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir yra suderinti su Europos Sąjungos teisės aktais. Teikiami projektai padės tinkamai įgyvendinti Lietuvos Respublikos prisiimtus tarptautinius įsipareigojimus apsaugant pranešėjus.
11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti
Kitų teisės aktų keisti nereikės.
12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais)
Įstatymams įgyvendinti papildomų biudžeto lėšų nereikės.
13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados
Įstatymų projektų rengimo metu atsižvelgta į kviestinių ekspertų, dalyvavusių įstatymo projektą rengusios darbo grupės posėdžiuose, nuomones, vertinimus ir pastabas.
14. Įstatymo projekto reikšminiai žodžiai
Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam įstatymo projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant reikšminius žodžius pagal Europos žodyną Eurovoc: „konfidencialumas“, „pranešimas“, „liudytojas“.
15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai
Nėra.
Teikia:
Darbo grupės vadovė
Seimo narė Agnė Bilotaitė