aiškinamasis raštas

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS

SAVIVALDYBIŲ ADMINISTRACINĖS PRIEŽIŪROS

ĮSTATYMO NR.VIII-730 PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO IR SU JUO SUSIJUSIŲ ĮSTATYMŲ PROJEKTŲ

1. Įstatymų projektų rengimą paskatinusios priežastys, parengtų projektų tikslai ir uždaviniai

Lietuvos Respublikos savivaldybių administracinės priežiūros įstatymo Nr. VIII-730 pakeitimo įstatymo projektas (toliau – Projektas) parengtas, siekiant Vyriausybės atstovų institucijos veiklos tobulinimo bei optimalaus Vyriausybės atstovų skaičiaus nustatymo.

Teikiamu Projektu inter alia siekiama įgyvendinti Septynioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programoje, kuriai pritarta Lietuvos Respublikos Seimo 2016 m. gruodžio 13 d. nutarimu Nr. XIII-82, prisiimtus įsipareigojimus – vykdyti valstybės administravimo sistemos pertvarką, mažinant institucijų ir įstaigų skaičių, įgyvendinant funkcijų peržiūrą ir kt.

Kartu su Projektu teikiami ir susijusių įstatymų pakeitimo projektai: Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 8, 10 ir 44 straipsnių pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymo Nr. I-464 22 ir 35 straipsnių pakeitimo įstatymo ir Lietuvos Respublikos valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo Nr. VIII-1904 2 straipsnio ir priedėlio pakeitimo įstatymo projektai (toliau – susiję įstatymų projektai).

2. Įstatymų projektų iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai

Įstatymų projektus parengė Vidaus reikalų ministerija Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijos iniciatyva.

3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami projektuose aptarti teisiniai santykiai

Pagal šiuo metu galiojantį teisinį reguliavimą Vyriausybė kiekvienoje apskrityje skiria  po vieną Vyriausybės atstovą, kuris yra valstybės tarnautojas – įstaigos vadovas, į pareigas skiriamas ketveriems metams ir iš jų atleidžiamas Valstybės tarnybos įstatymo nustatyta tvarka. Padėti Vyriausybės atstovui įgyvendinti įgaliojimus ir teises Vyriausybė steigia Vyriausybės atstovo tarnybą, kuri yra išlaikoma iš valstybės biudžeto. Taigi šiuo metu savivaldybių administracinę priežiūrą vykdo 10 Vyriausybės atstovų, yra įsteigta 10 Vyriausybės atstovų tarnybų – biudžetinių įstaigų.

4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 123 straipsnio antrojoje ir trečiojoje dalyse nustatyta: „Ar savivaldybės laikosi Konstitucijos ir įstatymų, ar vykdo Vyriausybės sprendimus, prižiūri Vyriausybės skiriami atstovai. Vyriausybės atstovo įgaliojimus ir jų vykdymo tvarką nustato įstatymas.“ Kaip yra pažymėjęs Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, aiškindamas minėtas Konstitucijos nuostatas, „(...) Konstitucijos 123 straipsnyje vartojama bendrinė sąvoka „atstovas“ turi svarbią teisinę prasmę. Pirma, minėto straipsnio antrojoje dalyje ši sąvoka vartojama apibūdinant savivaldybių veiklos administracinės priežiūros institutą. Antra, „atstovo“ sąvoka rodo teisinį ryšį su tam tikru teisės subjektu, atskleidžia, kieno interesams yra atstovaujama, kieno vardu veikiama. Į šį klausimą atsakoma Konstitucijos 123 straipsnio trečiojoje dalyje vartojama sąvoka „Vyriausybės atstovas“. Tai reiškia, kad subjektas, vykdantis savivaldybių priežiūrą, veikia Vyriausybės vardu ir yra jai pavaldus.“ (Konstitucinio Teismo 1998 m. vasario 18 d. nutarimas). Atsižvelgiant į Konstitucinio Teismo doktriną bei į Vyriausybės atstovams suteiktų įgaliojimų pobūdį ir svarbą, Projekte siūloma pirmiausia pakeisti Vyriausybės atstovo teisinį statusą. Projekte siūloma nustatyti, kad Vyriausybės atstovas yra valstybės pareigūnas, Vyriausybės skiriamas į pareigas penkerių metų kadencijai, ne daugiau kaip 2 kadencijoms iš eilės (šiuo metu įstatymas neriboja Vyriausybės atstovų kadencijų skaičiaus). Įvertinus Vyriausybės atstovų įgaliojimų pobūdį, Projekte siūloma asmenims, kurie pretenduotų eiti Vyriausybės atstovo pareigas, nustatyti aukštesnius kvalifikacijos reikalavimus – asmuo turėtų turėti teisės bakalauro ir teisės magistro arba vienpakopį teisinį universitetinį išsilavinimą ir ne mažesnį kaip penkerių metų teisinio ar teisinio pedagoginio darbo stažą. Tai lemtų aukštesnę savivaldybių administracinės priežiūros kokybę, didesnį efektyvumą. Be to, siekiant užtikrinti didesnį Vyriausybės atstovų veiklos skaidrumą ir nešališkumą, Projekte siūloma nustatyti, kad Vyriausybės atstovo pareigos nesuderinamos su jokiomis kitomis renkamomis ar skiriamomis pareigomis valstybės ir savivaldybių institucijose ir įstaigose, taip pat su darbu kituose juridiniuose asmenyse, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Asmuo, paskirtas Vyriausybės atstovu, turi sustabdyti savo veiklą politinėse partijose ir politinėse organizacijose iki kadencijos pabaigos.

Vyriausybės atstovas negalėtų gauti jokio kito atlyginimo, išskyrus jam nustatytą pagal einamas pareigas ir užmokestį už mokslinį bei pedagoginį darbą aukštosiose mokyklose ar valstybės tarnautojų kvalifikacijos tobulinimo įstaigose, už neformalųjį suaugusiųjų švietimą ir  autorinį atlyginimą už kūrybinį darbą, taip pat negalėtų gauti atlyginimo ar kitų išmokų už juridinio asmens valdymo organo  nario veiklą.

Projekte siūloma nustatyti, kad Vyriausybės atstovo įgaliojimai nutrūksta, kai:

1) pasibaigia kadencijos laikas;

2) jam sukanka senatvės pensijos amžius;

3) jis atsistatydina;

4) jis miršta;

5) dėl jo įsiteisėja apkaltinamasis teismo nuosprendis;

6) jis šiurkščiai pažeidžia darbo pareigas. Nustatant, ar padarytas šiurkštus darbo pareigų pažeidimas, mutatis mutandis vadovaujamasi Lietuvos Respublikos darbo kodeksu. 

Projekte siūloma nustatyti, kad skiriami 5 Vyriausybės atstovai, savo veiklą vykdantys apskrityse, t. y. po vieną Vyriausybės atstovą:

1) Vilniaus ir Alytaus apskrityse;

2) Kauno ir Marijampolės apskrityse;

3) Panevėžio ir Utenos apskrityse;

4) Klaipėdos ir Tauragės apskrityse;

5) Šiaulių ir Telšių apskrityse.

Vietoj šiuo metu veikiančių 10 Vyriausybės atstovų tarnybų – biudžetinių įstaigų Projekte siūloma įsteigti 1 Vyriausybės atstovų įstaigą. Vyriausybės atstovų įstaiga turėtų padalinius, kurių veiklos teritorija sutaptų su atitinkamo Vyriausybės atstovo veiklos teritorija ir kuriuose darbas galėtų būti organizuojamas nuotoliniu būdu. Manytina, kad tokiu būdu būtų ne tik sumažinti savivaldybių administracinės priežiūros kaštai, tačiau kartu užtikrinamas ir efektyvesnis Vyriausybės atstovų veiklos koordinavimas bei vienodos savivaldybių administracinės priežiūros praktikos formavimas.

 Vyriausybės kanceliarijos pateikta apibendrinta informacija apie Vyriausybės atstovų apskrityse veiklą 2017 metais patvirtina, kad labai skiriasi Vyriausybės atstovų įgaliojimų įgyvendinimo priemonių skaičius (1 lentelė), vykdant išankstinę priežiūrą išnagrinėtų  savivaldybių kolegialių administravimo subjektų rengiamų teisės aktų projektų kiekis (2 lentelė) ir Vyriausybės atstovų patikrintų teisės aktų skaičius (3 lentelė).

1 lentelė. Vyriausybės atstovų įgaliojimų įgyvendinimo priemonės

Eil. Nr.	Įgaliojimų įgyvendinimo formos	Vilniaus apskrityje	Kauno apskrityje	Klaipėdos apskrityje	Šiaulių apskrityje	Panevėžio apskrityje	Alytaus apskrityje	Marijampolės apskrityje	Utenos apskrityje	Telšių apskrityje	Tauragės apskrityje	Iš viso
1.	Teikimai	35	15	65	44	10	15	13	17	22	18	254
2.	Reikalavimai	34	18	40	39	9	29	20	21	21	27	258
3.	Potvarkiai	-	-	-	2	-	-	-	-	-	1	3
4.	Kreipimaisi į teismą su abstrakčiu pareiškimu ištirti norminio savivaldybės administracinio akto teisėtumą	5	-	1	-	-	-	-	-	1	-	7
5.	Ieškiniai (pareiškimai) dėl viešojo intereso gynimo	-	-	-	-	-	-	-	-	-	-	-
6.	Informacija apie išankstinę savivaldybių kolegialių administravimo subjektų rengiamų teisės aktų projektų priežiūrą (kontrolę)	3239	3203	2300	2390	1810	1550	1963	1495	1418	1303	20671
	Iš viso	3313	3236	2406	2475	1829	1594	1996	1533	1462	1349	21193

2 lentelė. Išankstinė savivaldybių kolegialių administravimo subjektų rengiamų teisės aktų projektų priežiūra (kontrolė)

Eil. Nr.	Vyriausybės atstovas apskrityje	Išnagrinėta kolegialių administravimo subjektų teisės aktų projektų	Savivaldybės teisės aktų projektų, neatitikusių galiojančių teisės aktų nuostatų, skaičius	Kaip savivaldybės atsižvelgė į Vyriausybės atstovo teiktas pastabas (patikslintų teisės aktų skaičius)
1.	Vilniaus	3239	197	181
2.	Kauno	3203	63	61
3.	Klaipėdos	2300	145	144
4.	Šiaulių	2390	329	325
5.	Panevėžio	1810	170	169
6.	Alytaus	1550	153	136
7.	Marijampolės	1963	50	50
8.	Utenos	1495	319	316
9.	Telšių	1418	197	197
10.	Tauragės	1303	208	208
	Iš viso	20671	1831	1787

3 lentelė. Vyriausybės atstovo patikrinti teisės aktai (savivaldybės tarybos sprendimai, mero potvarkiai, savivaldybės administracijos direktoriaus, direktoriaus pavaduotojo įsakymai ir kt.)

Eil. Nr.	Vyriausybės atstovas apskrityje	Patikrinti teisės aktai
1.	Vilniaus	12651
2.	Kauno	21111
3.	Klaipėdos	19132
4.	Šiaulių	15794
5.	Panevėžio	18099
6.	Alytaus	12568
7.	Marijampolės	13948
8.	Utenos	6040
9.	Telšių	13645
10.	Tauragės	12059
	Iš viso	145047

Subjektų, vykdančių savivaldybių administracinę priežiūrą, veikiančių Vyriausybės vardu ir jai pavaldžių, veikimo teritorijų, priskiriant vienam Vyriausybės atstovui dvi konkrečias apskritis, nustatymu yra siekiama suvienodinti Vyriausybės atstovų  darbo apimtis, taip pat atsižvelgiant ir į tenkančių prižiūrėti savivaldybių bei gyventojų skaičių  (pvz., Vyriausybės atstovui Vilniaus apskrityje tenka prižiūrėti 8 savivaldybes (856 799 gyventojai), o Vyriausybės atstovui Tauragės apskrityje – 4 savivaldybes (112 489 gyventojai). Be to, savivaldybių veikla būtų vertinama sistemiškai, savivaldybių administracinė priežiūra taptų nuoseklesnė ir efektyvesnė.

Projekte atsisakoma Vyriausybės atstovo teisės kreiptis į valstybės institucijas pagal jų kompetenciją su prašymu paaiškinti Vyriausybės nutarimų taikymo tvarką, jeigu tai tiesiogiai susiję su savivaldybių veikla, jų santykiais su valstybės institucijomis bei Vyriausybės atstovo veikla, nes ši nuostata yra perteklinė.  Viešojo administravimo įstatymo nustatyta tvarka Vyriausybės atstovas turi teisę kreiptis tarnybinės pagalbos į kitą viešojo administravimo subjektą.

Vyriausybės atstovo teisė atšaukti pasiūlymą ar reikalavimą netenka prasmės išnykus aplinkybėms, kurios buvo pagrindas juos pateikti, todėl Projekte siūloma šios teisės atsisakyti siekiant administracinių kaštų ir biurokratizmo mažinimo.

Projekte taip pat siūloma aiškiau reglamentuoti fizinių ir juridinių asmenų galimybę teikti Vyriausybės atstovams skundus dėl savivaldybės administravimo subjektų veiksmų ar neveikimo, kuriais pažeidžiama Konstitucija ar įstatymai, nevykdomi Vyriausybės sprendimai.

Susijusiuose įstatymų projektuose redakciniu požiūriu tikslinamos atitinkamos įstatymų nuostatos, atsižvelgiant į siūlomą keisti Vyriausybės atstovų statusą ir įstaigų skaičių. Lietuvos Respublikos valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo Nr. VIII-1904 2 straipsnio ir priedėlio pakeitimo įstatymo projektu siūlomas Vyriausybės atstovų pareiginės algos dydis nustatytas atsižvelgiant į Vyriausybės atstovų dabar gaunamą užmokesčio dydį ir įvertinus bendrus valstybės pareigūnų pareiginėms algoms taikomus koeficientus. 

5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymų projektus toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir, kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta

Laukiami teigiami Projekto rezultatai aptarti 4 punkte.

Priėmus Projektą, neigiamų pasekmių nenumatoma.

6. Kokią įtaką priimti įstatymai turės kriminogeninei situacijai, korupcijai

Projektas neturės įtakos kriminogeninei situacijai.

7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai

Projektas neturės įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai.

8. Įstatymų inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios

Kartu su Projektu teikiami jam įgyvendinti reikalingi kitų įstatymų pakeitimo projektai: Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 8, 10 ir 44 straipsnių pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymo Nr. I-464 22 ir 35 straipsnių pakeitimo įstatymo ir Lietuvos Respublikos valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo Nr. VIII-1904 2 straipsnio ir priedėlio pakeitimo įstatymo projektai.

9. Ar projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o projektų sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka

Projektai parengti laikantis nustatytų reikalavimų.

10. Ar projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus

Projektų nuostatos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos dokumentams neprieštarauja.

11. Jeigu įstatymams įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti

Lietuvos Respublikos Vyriausybė iki teikiamo Projekto įsigaliojimo turės priimti sprendimus, susijusius su šiuo metu veikiančių Vyriausybės atstovų tarnybų reorganizavimu bei vienos Vyriausybės atstovų įstaigos įsteigimu.

Taip pat reikės pakeisti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. birželio 14 d. nutarimą Nr. 637 „Dėl Vyriausybės atstovų tarnybų veiklos nuostatų patvirtinimo“ ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. sausio 12 d. nutarimą Nr. 11 „Dėl Vyriausybės atstovo veiklos koordinavimo ir informacijos apie veiklą pateikimo tvarkos aprašo patvirtinimo“. 

12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymams įgyvendinti ar bus galima sutaupyti

Projekte siūlomi pakeitimai sąlygos šiuo metu veikiančių Vyriausybės atstovų tarnybų reorganizavimą, todėl Vyriausybės atstovai ir Vyriausybės atstovų tarnybų valstybės tarnautojai teisės aktų nustatyta tvarka turės būti įspėjami apie tarnybos santykių pasikeitimą ir (ar) galimą tarnybos santykių nutraukimą. Reorganizuojant Vyriausybės atstovų tarnybas bus taikomos visos galiojančiame Valstybės tarnybos įstatyme valstybės tarnautojams numatytos socialinės garantijos, todėl valstybės biudžeto lėšų gali prireikti išeitinių išmokų mokėjimui. Visgi atkreiptinas dėmesys, kad išeitinės išmokos būtų mokamos dalimis Valstybės tarnybos įstatymo 41 straipsnyje nustatyta tvarka. Visiškai pasibaigus Vyriausybės atstovų tarnybų reorganizacijai ir įsteigus vieną Vyriausybės atstovų įstaigą su 5 Vyriausybės atstovais, valstybės lėšų poreikis turėtų sumažėti.

13. Projektų rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados

Projektų rengimo metu specialistų vertinimų ir išvadų negauta.

14.  Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiems projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis

Įstatymų projektų reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiems projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, taip pat reikšminiai žodžiai pagal Europos žodyną Eurovoc: „Vyriausybės atstovas“, „savivaldybių administracinė priežiūra“.

15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai

Įvertinus kai kurių užsienio šalių savivaldybių administracinės priežiūros patirtį  matyti, kad kiekviena šalis, atsižvelgdama į savo teisinę sistemą, teritorinį administracinį suskirstymą ir kitus faktorius (tradicijas ir pan.), nustato skirtingus savivaldybių administracinės priežiūros atlikimo būdus – ex officio arba a priori ir (ar) a posteriori. Tačiau daugumoje valstybių (Vokietija, Šveicarija, Bulgarija, Jungtinė Karalystė) vykdoma visapusiška savivaldybių institucijų priimtų sprendimų teisėtumo priežiūra.

Skirtingose šalyse savivaldybių administracinę priežiūrą  atlieka skirtingos institucijos, pvz.: Bulgarijoje, Prancūzijoje, kaip ir Lietuvoje, šiai funkcijai atlikti įsteigtos atskiros institucijos. Tokiose šalyse, kaip Šveicarija, Vokietija, Lenkija, Jungtinė Karalystė, atskiros savivaldybių administracinę priežiūrą atliekančios institucijos įsteigtos nėra – priklausomai nuo srities, šią funkciją atlieka  skirtingi valdymo organai (Šveicarijoje – Kantonų taryba, Finansų ir socialinių reikalų departamentas, Vokietijoje – Žemių vidaus reikalų ministerija ir pan.).  Paminėtina, kad yra valstybių, kuriose už savivaldybių administracinę priežiūrą atsakingos ne tik tam tikslui įsteigtos, bet ir kitos valstybės institucijos, pvz., Švedijoje pagrindinė yra Ombudsmenų institucija, tačiau šią funkciją atlieka ir teisingumo kancleris, Nacionalinė švietimo agentūra, Nacionalinė sveikatos ir gerovės taryba, Nacionalinė duomenų priežiūros taryba.[1]

Siūlomas Projekto įsigaliojimas 2019 m. sausio 1 d.

_______________

---

[1] Europos Taryba, Vietinės valdžios institucijų priežiūra ir auditas (ang. Supervision and auditing of local authorities‘ action)
<https://localgovernment.gov.mt/en/DLG/Legislation/Documents/Legislation/R(98)12.pdf