LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO

Aplinkos apsaugos komitetas

PAGRINDINIO KOMITETO IŠVADA

DĖL Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano valstybės teritorijos erdvinio vystymo krypčių ir teritorijos naudojimo funkcinių prioritetų patvirtinimo“ projekto nr. xiiip-4277

2020-05-22 Nr. 107-P-25

Vilnius

1. Komiteto posėdyje dalyvavo: Komiteto pirmininkas Juozas Imbrasas, Komiteto nariai: pirmininko pavaduotojas Simonas Gentvilas, Kęstutis Bacvinka, Linas Balsys, Aistė Gedvilienė, Andrius Mazuronis, Kęstutis Mažeika, Petras Nevulis, Paulius Saudargas, Artūras Skardžius, Virginija Vingrienė;

komiteto biuro darbuotojai: biuro vedėja Birutė Pūtienė, patarėjai Jolita Jakučionytė, Rasa Matusevičiūtė, Audrius Želvys ir padėjėja Vida Katinaitė.

kviestieji asmenys: Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija: viceministras Marius Narmontas, Statybos ir teritorijų planavimo politikos grupės vadovas Dainius Čergelis, vyresn. patarėja Algė Staniūnaitė-Tonkich, patarėja Astas Rokickienė, vyr. specialistė Donata Paulauskaitė, Gamtos apsaugos politikos grupės vyr. specialistas Eduardas Vaitkevičius, Bendrojo plano rengėjai: Ričardas Skorupskas, Jonas Volungevičius, Giedrė Ratkutė Skačkauskienė, Lietuvos miško ir žemės savininkų asociacijos valdybos pirmininkas Algis Gaižutis.

2020-05-27 Nr. 107-P-26

Vilnius

komiteto biuro darbuotojai: biuro vedėja Birutė Pūtienė, patarėjai Jolita Jakučionytė, Rasa Matusevičiūtė, Audrius Želvys ir padėjėja Vida Katinaitė.

2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti			Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	str.	str. d.	p.	Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
1.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2019-12-10				Atkreipiame dėmesį, kad teikiamas projektas yra alternatyvus Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano valstybės teritorijos erdvinio vystymo krypčių ir teritorijos naudojimo funkcinių prioritetų patvirtinimo“ projektui Nr. XIIIP-4276. Atsižvelgus į tai, kad Lietuvos Respublikos Seimas, įvertinęs alternatyvius projektus, priims tik vieną iš jų, kyla abejonių, ar projekte reikia nurodyti, kurią iš abiejuose projektuose siūlomų Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano valstybės teritorijos erdvinio vystymo krypčių ir teritorijos naudojimo funkcinių prioritetų – koncepcijų Lietuvos Respublikos Seimas patvirtino. Todėl, svarstytina, ar žodžių ,, - koncepciją su II alternatyva“ nereikėtų išbraukti.	Pritarti
2.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2019-12-10				Korupcijos prevencijos įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 16 punkte nustatyta, kad teisės akto projekto rengėjas atlieka teisės akto projekto antikorupcinį vertinimą, jeigu rengiamame teisės akte numatoma reguliuoti visuomeninius santykius, susijusius su teritorijų planavimu. Atsižvelgus į tai, turėtų būti atliktas teikiamo projekto antikorupcinis vertinimas.	Nepritarti	Atkreipiame dėmesį, kad Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano (LRBP) koncepcija (teritorijų planavimo dokumento dalis), kurioje nustatytos valstybės teritorijos erdvinio vystymo kryptys ir teritorijos naudojimo funkciniai prioritetai (koncepcija) nėra teisės aktas, kuris reguliuoja visuomeninius interesus teritorijų planavimo srityje. Teisės aktas, kuris reguliuoja visuomeninus santykius teritorijų planavime, yra Teritorijų planavimo įstatymas (TPĮ), kuriam antikorupcinis vertinimas atliktas. Vadovaujantis TPĮ 10 str. LRBP rengiamas vadovaujantis Teritorijų planavimo įstatymu ir jo įgyvendinamaisiais teisės aktais. Kiti teisės aktai šio dokumentų rengimo proceso reikalavimų nenustato. Todėl Korupcijos prevencijos įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 16 punkto nuostatos šiam dokumentui netaikomos. LRBP koncepcija yra tik viena iš sudedamųjų dalių viso LRBP dokumento, todėl Aplinkos ministerijos nuomone nėra privaloma rengti antikorupcinį vertinimą teritorijų planavimo dokumento daliai, kuris numato valstybės teritorijos erdvinio vystymo viziją tolimoje perspektyvoje (iki 2050 m.)

3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

Pasiūlymo turinys

Komiteto nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

P. Aleknavičius
2019-12-16

43 psl., skyriaus „5.3. Bioprodukciniai žemės ūkio ištekliai“ pirmą pastraipą papildyti sakiniu: „Būtina siekti padidinti geros agrarinės aplinkosaugos būklės deklaruojamų žemės ūkio naudmenų plotą iki 50 % LR teritorijos (iki 3,2–3,3 mln. ha).“

Nepritarti

Atkreipiame dėmesį, LR bendrasis planas rengiamas remiantis darnaus vystymosi principais ir JT nustatytais darnaus vystymo tikslais: 2. Panaikinti badą, užtikrinti apsirūpinimą maistu ir geresnę mitybą, skatinti darnų žemės ūkį; 11. Padaryti miestus ir žmonių apgyventas vietoves saugias, atsparias ir darnias; 12. Užtikrinti darnaus vartojimo ir gamybos modelius; 13.Imtis skubių kovos su klimato kaita ir jos padariniais veiksmų; 15 Saugoti, atkurti, skatinti darnų žemės ekosistemų naudojimą, darniai valdyti miškus, kovoti su dykumėjimu, sustabdyti žemės degradaciją, sustabdyti bioįvairovės praradimą; Akivaizdu, kad agrarinio kraštovaizdžio tikslas ne tik panaikinti badą, kurios mūsų šalyje nėra, bet tuo pačiu realizuoti kitus ne mažiau svarbius, o ilgalaikėje perspektyvoje dar svarbesnius JT numatytus darnaus vystymosi tikslus. Todėl, į kiekvieną LR BP koncepcijoje nagrinėjamą teritorinį darinį (urbanizuotas teritorijas, agrarines teritorijas, natūralias teritorijas) žvelgiama ne per konkrečią joje vyraujančią žemės naudmeną, bet kompleksiškai kaip į organiškai ir (arba) planingai suformuotą įvairaus žemės naudmenų derinį – tam tikro pobūdžio kraštovaizdį. Tikrai neprieštaraujame, kad deklaruojamos žemės atitiktų geros agrarinės aplinkosaugos būklės reikalavimus, tačiau agrarinio kraštovaizdžio traktavimo susiaurinimas iki žemės ūkio naudmenų neįtraukiant juos lydinčių naudmenų (medžiais ir krūmais apaugusių plotų, natūralių pievų, miškų, pelkių, vandenų ir kt.), ir nekalbant apie jų santykį konkretaus gamtinio pagrindo kraštovaizdyje yra perdėm vienpusis požiūris nesirūpinant ž.ū. naudmenų kokybiniais parametras bei jų aplinkosauginėmis priemonėmis ateityje. Taip pat būtina akcentuoti, kad konkretaus siektino geros agrarinės aplinkosaugos būklės naudmenų ploto numatymas neapibrėžiant jo teritorinės diferenciacijos būtinybės atsižvelgiant į gamtinio pamato ypatumus (reljefo, gruntų sudėties, dirvožemio našumo, erozijos grėsmės laipsnio), yra paviršutiniškas, galintis ateityje neigiamai paveikti tiek agrarinio kraštovaizdžio, o galimai ir santykinai natūralaus kraštovaizdžio teritorijas ir jose esantį ekologinio kompensavimo potencialą.

P. Aleknavičius
2019-12-16

43 psl., skyriuje „5.4. Bioprodukciniai miškų ištekliai“ vietoje sakinio „Būtina siekti padidinti LR teritorijos miškingumą iki 38 %“ įrašyti taip: „Būtina siekti padidinti LR teritorijos miškingumą iki 35 % (2,3 mln. ha), išvengiant miškų įveisimo efektyviai žemės ūkio veiklai tinkamuose žemės ūkio paskirties žemės plotuose.“

Nepritarti

Atkreipiame dėmesį, LRBP keliamas miškų plotų didinimo tikslas yra ne sumažinti efektyviai žemės ūkio veiklai tinkamus žemės ūkio paskirties žemės plotus, bet optimizuoti agrarinį kraštovaizdį, lygiagrečiai sprendžiant žemės ūkio naudmenų – dirvožemio fizinių ir cheminių savybių apsaugos, agroekosistemų poveikio santykinai natūralios ir natūralioms ekosistemos mažinimo ir didinant agroekosistemų prisitaikymo prie kintančio klimato sąlygų klausimus. Ekologinės naudmenos (taip vadinamos natūralios arba santykinai natūralios žemės naudmenos) bendrojo plano koncepcijos pagrindu būtų formuojamos ne tam, kad formaliai padidintų miškų plotą, bet tose vietose, kur jis sukurtų ir turėtų didžiausią agroekosistemas ekologiškai stabilizuojantį poveikį (mažinanti taršos mastus, stabilizuojanti paviršinį nuotėkį, didinant biologinės įvairovės raiškos galimybes, gerinanti vizualines agrarinio kraštovaizdžio savybes). Miškų plotų, tame tarpe ir agroželdinių (gamtinio karkaso sistemos stiprinimas) didinimas viena iš netiesioginių ir esminių priemonių dirvožemio gyvybingumo didinimui ir tausojančiam naudojimui bei apsaugojimui nuo potencialios erozijos.

P. Aleknavičius
2019-12-16

60 psl., 2.1.2 poskyrį „Dirvožemio gyvybingumo didinimas“ papildyti sakiniu: „Tausiam dirvožemio išteklių naudojimui užtikrinti būtina priimti įstatymus, numatančius kompensavimą valstybei už leidimą sumažinti žemės ūkio paskirties žemės plotus su derlinguoju dirvožemiu ir gautų lėšų panaudojimą žemės ūkio naudmenų dirvožemio savybėms gerinti.“

Nepritarti

Tai yra konkretus pasiūlymas įstatyminės bazės tobulinimui, todėl jis išdiskutavus galėtų būti realizuotas LRBP konkretizuotų sprendinių rengimo stadijoje. Tausojantį dirvožemių išteklių naudojimą reikėtų suprasti ne siaurąją prasme kaip tiesiogiai žemės ūkio veikloje naudojamų žemės ūkio naudmenų ploto išlaikymu, bet platesne prasme, integruojant visus agrarinio kraštovaizdžio komponentus (miškelius, želdinių juostas, vandens telkinius, pelkaites, natūralias pievas), tame tarpe ir ekologines naudmenas, kurios yra neatsiejamas racionalaus ir tausojančios dirvožemio išteklių naudojimo atributas.

P. Aleknavičius
2019-12-16

61 psl., 2.2.1 poskyrį „Ekologiškai tvaraus agrarinio kraštovaizdžio formavimas“ pertvarkyti, pasikonsultavus su sausinimo sistemų rekonstrukcijos projektus ir kitus melioracijos projektus rengiančiais bei jų ekspertizę atliekančiais specialistais.

Nepritarti

Pastarasis papildymas yra susijęs su konkrečiomis agrotechninėmis priemonėmis bei žemės ūkio inžinerinių tinklų vystymu, todėl yra priskirtinas konkretizuotiems sprendiniams ir skirtas LRBP kitai, konkretizuotų sprendinių rengimo stadijai, susijęs su jų planavimo ir įgyvendinimo priemonių nustatymu, todėl koncepcijos stadijoje jis nėra būtinas.

P. Aleknavičius
2019-12-16

61 psl., 2.2.3 poskyrį „Gamtinio karkaso funkcionalumo didinimas agrarinėse teritorijose“ papildyti sakiniu „Ekologiškai reikšmingų žemės naudmenų bei kitų ilgalaikių kraštovaizdžio elementų formavimas ir išdėstymas įgyvendinamas rengiant Žemės įstatyme numatytus žemėtvarkos planavimo dokumentus – žemėtvarkos schemas ir kaimo plėtros žemėtvarkos projektus.“

Nepritarti

Pastarasis papildymas yra susijęs su konkrečiomis kraštotvarkinėmis priemonėmis, todėl yra konkretizuotas sprendinys, skirtas LRBP kitai konkretizuotų sprendinių rengimo stadijai, susijęs su jų planavimo ir įgyvendinimo priemonių nustatymu, todėl koncepcijos stadijoje jis nėra būtinas. Taip pat reikėtų pabrėžti, kad ekologinių naudmenų išdėstymo teritorijoje karkasas numatomas rajonų savivaldybių teritorijų bendruosiuose planuose, todėl rengiant specialiuosius planus (žemėtvarkos schemas, miškų schemas ir kaimo plėtros žemėtvarkos projektus ar kompleksinius žemės konsolidacijos projektus) būtina remtis bendruosiuose planuose numatytomis gairėmis.

P. Aleknavičius
2019-12-16

64 psl., 2.5 skyrių „Tvari agrarinė ekonomika“ papildyti taip: „Be valstybės ir ES paramos priemonių žemės ūkio vystymui, svarbu panaudoti ir teritorijų planavimo dokumentų sprendinius, kai jų įgyvendinimas leidžia mažinti gamybos sąnaudas ploto vienetui ir efektyviau panaudoti žemę bei kitus išteklius. Tai specialieji planai, kurių pagrindu atliekama ūkių žemės valdų išsidėstymo analizė, vykdoma žemės sklypų konsolidacija, formuojamos racionalių ribų, kompaktiškos, rekomenduojamo gamybos šakų derinio prekinių ūkių žemės valdos.“

Nepritarti

Ši pastaba apima konkrečias teritorijų planavimo priemones, todėl ji turi būti vertinama rengiant LRBP kitą, konkretizuotų sprendinių stadiją.

P. Aleknavičius
2019-12-16

132 psl., 1.8.3 poskyrį „Bioprodukciniai žemės ūkio ištekliai“ papildyti sakiniu: „Šių principų įgyvendinimui rengiami žemės ūkio veiklai naudojamų arba tikslingų panaudoti žemės plotų padidinimą (iki 50 % LR teritorijos) bei žemės naudojimo sąlygas konkretizuojantys žemėtvarkos planavimo dokumentai – žemėtvarkos schemos ir kaimo plėtros žemėtvarkos projektai.“

Nepritarti

Žemės naudojimo sąlygas (naudojimo intensyvumą, rekomenduotinas ūkines veiklas ne iki sklypinio lygmens) fiziškai nesudėtinga apibrėžti rengiant rajonų savivaldybių teritorijų bendruosius planus, todėl specialiojo planavimo dokumentų, tokių kaip žemėtvarkos schemos ir kaimo plėtros žemėtvarkos projektų rengimas šiuo atveju būtų perteklinis. Pastarasis papildymas nurodo konkrečias kraštotvarkos ir planavimo priemones, todėl yra skirtas LRBP kitai konkretizuotų sprendinių rengimo stadijai, todėl tame etape turėtų būti išdiskutuotas.

P. Aleknavičius
2019-12-16

133 psl., 1.8.4 poskyryje „Bioprodukciniai miškų ištekliai“ sakinį „Bendrą LR teritorijos miškingumą padidinti iki 38 %“ patikslinti taip: „Bendrą LR teritorijos miškingumą padidinti iki 35 %“

Nepritarti

Šis klausimas buvo išdiskutuotas ir bendru sutarimu, dėl 38%, kartu su LR Aplinkos ir Žemės ūkio ministerijomis bei joms pavaldžiomis institucijomis buvo suderintas ir priimtas LR BP koncepcijos rengimo etape.

Lietuvos miško ir žemės savininkų asociacija
2020-04-06

1) LRBP koncepcija po patvirtinamo Seime įgys įstatymo galią ir pagal Lietuvos strateginių dokumentų hierarchiją bus svarbiausias valstybės teritorijų planavimo dokumentas. Tad kiekviena teksto frazė ar formuluotė yra labai svarbi ir turės būti taikoma praktikoje tiesiogiai. Tai teisiniu požiūriu iš esmės skiriasi nuo ankstesniu laikotarpiu tvirtinto ir iki dabar galiojančio Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano (jo sprendiniai galioja iki 2020 m.)

2) Trūksta aiškumo, kiek Lietuvos erdvinio vystymosi sprendiniai dera ir remiasi jau anksčiau priimtu aukščiausio lygmens strateginiu dokumentu - Lietuvos pažangos strategija 2030 https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/TAIS.425517, nes Seimui tvirtinti pateikiamuose dokumentuose [LRBP+KONCEPCIJA.+Priedas+Nr.+3.pdf] yra pateikiama tik keletas pasirinktinų punktų. Pvz. Lietuvos pažangos strategijos 2030 6.7. punkte nurodoma, kad (citata): Gamtos ištekliai naudojami racionaliai, išsaugota natūrali biologinė įvairovė ir kultūrinis kraštovaizdis, mažinama aplinkos tarša. Tačiau LRBP koncepcijos abejuose variantuose daugiau koncentruojamasi į gamtos išteklių naudojimo mažinimą, kraštovaizdžio natūralizavimą, teritorijų, kuriose planuojama drausti ar riboti ūkinę veiklą, vienpusišką plėtrą.

3) Rengiant LRBP koncepcijos dokumentus yra neatsižvelgiama į tai, kad didžioji dalis ž. ū. naudmenų ir apie pusę miškų yra privačioje nuosavybėje, tad su privačių savininkų teisėmis ir interesais yra (ir bus) privalu skaitytis, kaip tai įtvirtinta LR Konstitucijoje (23 straipsnis: Nuosavybė neliečiama. Nuosavybės teises saugo įstatymai. Nuosavybė gali būti paimama tik įstatymo nustatyta tvarka visuomenės poreikiams ir teisingai atlyginama.).

Tuo tarpu susidaro įspūdis, kad rengiant LRBP yra „pamiršta“ pilnavertiškai įtraukti į vertybės privačią nuosavybę ir deramą jos teisių apsaugą, teisingumą, nors formaliai ir nurodoma, kad sprendiniai siejami su Lietuvos valstybės ir jos žmonių vertybėmis, išdėstytomis Lietuvos Respublikos konstitucijoje. Manytume, kad neužtenka tik kažkur prabėgomis paminėti, tačiau būtina pilnavertiškai ir besąlygiškai įtraukti Konstitucijoje įtvirtintas pamatines vertybes. Žodžiu, vadovautis tuo, kas formaliai konstatuojama (citata): “<…> Lietuvos Respublikos bendrojo plano koncepcijos dokumentas yra vizionistinis dokumentas, siekiantis pamatyti ir aprašyti Valstybės erdvinę raidą trisdešimt metų į priekį. Todėl jis besąlygiškai remiasi pamatinėmis Valstybės ir visuomenės vertybėmis bei turi ambiciją sukurti galimai geriausią perspektyvinį Valstybės erdvinį modelį - viziją.<…>“ Ir tik vienoje LRBP koncepcijos vietoje yra vienintelis sakinys (citata): „<...> Dėl itin didelės privačių interesų gausos ir įvairovės, atskirų teritorijų naudojimo ir apsaugos režimo subalansavimas formuojant konkrečiai teritorijai nustatytus vystymo tikslus ir tvarkymo reglamentus, išlieka vienu iš sunkiausiai sprendžiamu ir daugiaplaniu teritorijų planavimo uždavinių. <...>“.

Manytume, tai yra NEPAKANKAMA. Nėra, o yra būtina įvertinti rengiamų LRBP sprendinių kaštus, įvertinti, kaip bus užtikrinamos privačios nuosavybės teisės, o jei yra neišvengiama - tuomet įvertinti dėl atsirasiančių nuosavybės teisių apribojimų ar nusavinimo būtinas išmokėti kompensacijų sumas ir kitus aspektus. Kitu atveju bereikalingai būtų kuriama nepriimtina teisinėje valstybėje teisinio netikrumo atmosfera.

4) Atkreiptinas dėmesys į skyr. „3.5.1. Iškastinių išteklių naudojimo potencialas“ konstatuojamą faktą dėl l. mažos dalies išžvalgytų naudingųjų iškasenų išteklių panaudojimo galimybių: <...> atsižvelgiant į šiuo metu galiojančią teisinę bazę, visiškai, t. y. be jokių apribojimų, galima būtų pradėti naudoti tik apie 23 % detaliai išžvalgytų bei 21 % parengtinai išžvalgytų kietųjų naudingųjų iškasenų telkinių. <...>

5) LRBP Koncepcijos projekto sprendiniais projektuojama tolesnė nesubalansuota saugomų teritorijų ekstensyvi plėtra šalyje (t. y. kuo didesniuose plotuose ir kuo labiau ribojant žmogaus ūkinę veiklą jose):

5.1. Saugomų teritorijų tolesnė plėtra programuojama neįvertinus realių poreikių bei valstybės finansinių galimybių (vienintelėje vietoje tekste paminint, kad (citata): „<...> formuoti gamtinio karkaso, gamtiniu ir kultūriniu požiūriu vertingų (saugomų ir saugotinų) teritorijų sistema, realizuojama per valstybinį rėmimą ir privačių iniciatyvų skatinimą, <...>”. Reikėtų bent apytiksliai įvardinti, kiek tai kainuoja šiuo metu ir kiek tai kainuos papildomai, jei bus įgyvendinami LRBP koncepcijoje siūlomi sprendiniai.

5.2. Nepagrįstas reikalingumas pasiūlymų 1) steigti Sūduvos (Suvalkijos) nacionalinį parką; įvesti naujas saugomų teritorijų kategorijas: 2) rekreacinius regioninius parkus ir 3) istorinius valstybinius parkus ir 4) istorinius regioninius parkus bei 5) inicijuoti valstybinių ir savivaldybės draustinių sistemos papildymą Šioje koncepcijoje deklaruojamas <...> konceptualiai naujų saugomų teritorijų sistemos vystymo idėjų plėtojimas, kuris esamu atveju susijęs su 6) naujų saugomų teritorijų (draustinių arba gamtinių apyrubių) steigimu ir apsaugos režimo palaikymu visuomeninių organizacijų ir privačios žemės savininkų iniciatyva.

LRBP Koncepcijos rengėjai kažkodėl neįžvelgia jokių prieštaravimų dėl šiuo metu Lietuvoje esamos (ir papildomai toliau plečiamos) savitos nacionalinės saugomų teritorijų sistemos (skirtos daugiau kraštovaizdžiui, o ne gamtinėms vertybėms saugoti), neįvertina, kiek jau kelis dešimtmečius egzistuojanti plataus masto saugomų teritorijų sistema Lietuvoje prisidėjo prie deklaruojamų tikslų pasiekimo.

5.3. Ir toliau primygtinai remiamasi netikslia statistika apie Lietuvos saugomų teritorijų užimamą plotą, ignoruojant faktą, kad Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos kuruojamo Valstybės saugomų teritorijų kadastro pateikiamoje statistikoje atspindėtos ne visos LR Saugomų teritorijų įstatymu apibrėžtos teritorijos, o tiktai jų dalis (kuri daugiau ar mažiau atitinkanti Pasaulinės gamtos apsaugos organizacijos IUCN visuotinai pripažintus 6 kriterijus saugomoms teritorijoms). Tad statistika, kuria remiamasi, neva saugomų teritorijų tinklas ir su jomis susiję veiklos apribojimai dabar teužima 17,64 % šalies ploto, o planuojama 2,71 % plėtra ir kad tai sudarytų 20,35 % nuo šalies teritorijos ploto, prasilenkia su objektyvia realybe. Juk, pavyzdžiui, vien tiktai LR saugomų teritorijų įstatyme apibrėžto gamtinio karkaso (GK) teritorijų ploto dalis projektuojama ne mažiau kaip 65 % šalies teritorijos [jose numatant dar didinti gamtinio karkasui priklausančių teritorijų natūralumą, t. y. dar labiau apriboti žmogaus veiklą]. Tačiau paraleliai ir papildomai dar programuojama lyg ir atskiros nacionalinės saugomos teritorijos, vadinamojo ekologinio tinklo teritorijos ir europinio lygmens NATURA 2000.

5.4. Visose saugomose teritorijose, nepriklausomai nuo jų statuso, LRBP koncepcijos projekte ir toliau numatoma neproporcingai riboti galimybę žmonėms kurtis naujai nuosavoje žemėje, užmirštant kad būtent kaimiškose vietovėse gyvenantys ir savo valdas tinkamai prižiūrintys žmonės užtikrina sąlygas bioįvairovei bei patraukliam kraštovaizdžiui išsaugoti. Tuo tarpu dokumentuose projektuojamas tik esamo užstatymo palaikymas (naują užstatymą numatant plėtoti tiek, kiek reikalinga santykinai natūralioms teritorijoms tvarkyti, pažinti, pritaikyti rekreacijai ir turizmui.) Tai gali užkirsti galimybes žemės/miško savininkams kurtis savo valdose ir yra galimai orientuojamasi daugiau į įvairius europinius projektus įgyvendinančių saugomų teritorijų direkcijų bei nevyriausybinių aplinkosauginių organizacijų tikslus. Tačiau pastarųjų poros dešimtmečių patirtis rodo, kad tokios projektinės investicijos yra netvarios. Tokias dideles Valstybės biudžeto ir ES paramos lėšas investuojant jau senai turėjo būti apčiuopiamai panaudojamos (citata, 89 psl.) “galimybės tarptautiniame kontekste pasireikšti kaip poilsinės ir galimai gydomosios rekreacijos paslaugas teikiančiai valstybei”. Tačiau norint plėtoti apčiuopiamą ekonominę naudą šaliai teikiantį ekologinio turizmo verslą, atvykstantiems turistams reikalinga išplėtota susisiekimo, apgyvendinimo, maitinimo, laisvalaikio praleidimo infrastruktūra, o ne vien tik mažai lankomi lankytojų centrai, informaciniai stendai ar mediniai takai pažintinėse trasose, po kelių metų jau reikalaujantys kapitalinio remonto. Privačiam verslui kurtis tokiose vietose galimybės iki šiol bereikalingai suvaržomos, o valstybinėms aplinkosauginėms institucijoms sunkiai sekasi (o ir ar reikia?) teikti reikiamos apimties kokybiškas paslaugas turistams. Būtina, kad privatus verslas turėtų galimybė vystyti objektus, kur jau yra rekreacinė infrastruktūra (prie pažintinių takų ar kitų lankomų objektų). Tad išties kelia pagrįstą susirūpinimą, kuomet neįvertinus realios paklausos, didžiulėse teritorijose dėl tik teorinių prielaidų apie poilsinę ir gydomąją rekreaciją, projektuojama atsisakyti netgi tvaraus atsinaujinančių gamtos išteklių naudojimo (pavyzdžiui, miškininkaujant) ir net neįvertinta dėl to nesukurtos vertės ir negautų pajamų apimtys (neatlikta jokia kaštų-naudos analizė). O įvertinti siūlomų sprendimų alternatyvius kaštus yra būtina. Taipogi, atkreiptinas dėmesys, kad nebūtinai anksčiau statyti statiniai yra nūdienos ir ateities reikmes bei situaciją geriausiai atitinkančiose vietose. Juk tam ir rengiami teritorijų planavimo dokumentai, kad parinkti pačius optimaliausius sprendinius, todėl šia prasme nederėtų be rimtų argumentų suvaržyti žemės/miško savininkams jų galimybių.

6) Būtų tikslinga pateikti aiškesnį pagrįstumą deklaruojamo siekio padidinti LR teritorijos bendrą miškingumą iki 38 %. Jau šiuo metu Lietuvos miškingumo didinimo programoje užsibrėžtas 35 % miškingumas yra neįgyvendinamas, tuo tarpu dar 2012 m. patvirtintoje Nacionalinėje miškų ūkio sektoriaus plėtros 2012 - 2020 m. programoje keliami tikslai buvo netgi mažesni (ir vis vien neįgyvendinti). Miško plotų didinimas didžiąja dalimi galimas tik privačių žemių sąskaita, kuriose šiuo metu ūkininkaujama. Kaip tokių ženklių plotų užsodinimas mišku derėtų su deklaruojamu siekiu padidinti kaimo gyvenviečių socialinį - ekonominį gyvybingumą arba urbanizuotų teritorijų kraštovaizdžio palaikymu, puoselėjimu ir eksponavimu?

7) Neišdiskutuotas ir labiau deklaratyvus yra siekis: <...> Miškuose generuojamų bioprodukcinių išteklių naudojimas privalo būti tolydus ne tik visos LR teritorijos kontekste, bet ir atskiro kraštovaizdžio rajono, miškų administracinio ir (arba) teritorinio administracinio suskirstymo bei atskiro miškų masyvo atžvilgiu, įvertinant ne tik pagrindinį miško naudojimą, bet ir šalutinių jo naudojimo rūšių svarbą. <...>

8) Nesuprantama, kodėl LRBP Erdvinės ir funkcinės koncepcijos sprendiniuose ekstensyvus miškų ūkis numatomas ten, kur gausiausia miškų, o intensyvus - kur miškų maža. Be to, miškininkavimo perspektyvos programuojamos remiantis aplinkosaugine perspektyva (citata): <...> Miško eksploatacijos pobūdis, intensyvumas ir racionalumas turi būti tiksliai ekonomiškai pagrįsti, įvertinant jų teikiamas ekosistemines paslaugas. <...> Ypač svarbu užtikrinti vienodo medynų plotų santykio pagal amžiaus klases formavimo prielaidas miškų masyvo ir (arba) atskirame miške bei taikomų kirtimo būdų humanizavimą ne ūkiniuose miškuose, pereinant iš plynų kirtimų į atvejinius ir atrankinius. <...>

9) LRBP Koncepcijos 1 Priedo 3 skyriuje „Rodiklių sistemos tobulinimo rekomendacijos“ LRBP+KONCEPCIJA.+Priedas+Nr.+1.pdf pateikiami rekomendacinio pobūdžio rodikliai koncepcijos rengėjų yra parinkti kaip pradinė informacija formuojant ir plėtojant sprendinių rodiklių sistemą, skirtą Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano stebėsenai. Pavyzdžiui:

a. Riboto ir patikimo geoekologinio potencialo gamtinio karkaso teritorijų dalis (%) nuo viso jo ploto. (siektina reikšmė – riboto ir patikimo geoekologinio potencialo gamtinio karkaso (GK) plotų suma 85–90 % nuo viso GK ploto!) Ar tikrai tokią didelę dalį nuo net 65 proc. visos šalies teritorijos užimančio GK bus siekiama renatūralizuoti?

b. Rodiklis “Miškų ekologinė būklės gerinimas” siūlomas vertinti smulkiausio miškų administracinio teritorinio vieneto atžvilgiu ir orientuotas tik į ekstensyvumą naudojime.

c. Rodiklis „Tausojamasis miškų naudojimas” - kokia logika girininkijos (smulkiausio miškų administracinio teritorinio vieneto) lygmeniu siekti siūlomo vienodo skirtingų amžiaus klasių medynų ploto?

Pritarti iš dalies

Koncepcijos 20 psl. tekstą pakeisti taip: Vertybės. Ekonominės, socialinės ir gamtinės aplinkos sričių balansas, darnus sričių veikimas, sukuriant teigiamas sinergijas tenkinančias žmonių gerovę dabartyje, nesumažinant žmonių gerovės galimybių ateityje, grindžiamas privačios nuosavybės yteise, asmens ūkinės veiklos laisve ir iniciatyva - laikoma vienu pagrindiniu šalies vystymo vertybiniu pagrindu. <…>.

22 psl. (paskutinė pastraipa) <…> Formuojant Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano koncepcijos pagrindus ir alternatyvų sprendinius, neatsiejamai vadovaujamasi Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo pagrindų įstatymu, apibrėžiančiu neabejotinai svarbų šalies saugumo klausimą. Lietuvos nacionalinio saugumo užtikrinimas – tai tautos ir valstybės laisvos ir demokratinės raidos sąlygų sudarymas, Lietuvos valstybės nepriklausomybės, jos teritorinio vientisumo ir konstitucinės santvarkos apsauga bei gynimas. Privačios nuosavybės teisės užtikrinamos už nustatomus apribojimus kompensuojant įstatymų nustatyta tvarka. Nepriklausoma demokratinė Lietuvos valstybė privalo užtikrinti saugų tautos gyvavimą, jos savitą ir laisvą raidą, o valstybės saugumas yra būtina demokratinės raidos sąlyga. Stiprinti nacionalinį saugumą yra aukščiausias Lietuvos vidaus ir užsienio politikos tikslas, atitinkamai perteikiamas šioje koncepcijoje <...>“

127 psl. <...>C. Numatoma formuoti gamtinio karkaso, gamtiniu ir kultūriniu požiūriu vertingų (saugomų ir saugotinų) teritorijų sistema, realizuojama per valstybinį rėmimą, žalos gamtinei aplinkai atlyginimo, bei kompensacijų už ūkinės veiklos apribojimus sistemą ir privačių iniciatyvų skatinimą, sudarytų palankias sąlygas didinti antropogeniškai pažeistų ir degraduotų teritorijos dalių geoekologinį potencialą, kuris savo ruožtu pagerintų biologinės įvairovės raiškos sąlygas, rūšinę įvairovę ir kartu ekosistemų atsparumą antropogeniniam poveikiui. <...>“.

70 psl. <...>Minimali urbanizacijos invazija į itin jautrias gamtines teritorijas (kompleksiniai, gamtiniai draustiniai ir rezervatai) Pagal poreikį palaikomas esamas užstatymas, o naujas užstatymas plėtojamas tiek, kiek reikalingas, santykinai natūralioms teritorijoms tvarkyti, pažinti, pritaikyti rekreacijai, turizmui ir ieškant kompromiso tarp ST planavimo dokumentų ir savininko poreikių. Skatinamas vietos konteksto natūralių statybinių medžiagų naudojimas.<...>

Patikslinti LRBP projekto tekstą:

<...> Įvertinti ir moksliškai pagrįsti naujų saugomų teritorijų steigimo ir vystymo galimybę ir optimizuoti esamą saugomų teritorijų sistemą, papildyti atskirus etnografinius regionus reprezentuojančiomis kompleksinės apsaugos teritorijomis, nacionalinės svarbos rekreacinių teritorijų priežiūrai ir tvarkymui sustiprinti, <...>

Atitinkamai koreguoti skyr. 1.7. Ekosistemos (ekologinio kompensavimo sistema) tekstą:

127 psl. : braukti sakinį: <...> Perspektyvoje numatomas GK priskirtų teritorijų vidinės struktūros pagerinimas didinant jo geoekologinį potencialą dirbtinėmis ar natūraliomis priemonėmis (skatinant savaime vykstančius natūralius procesus).<....>

129 psl. : tikslinti sakinį <...> ~~Ši siste~~ma Į saugomų teritorijų sąrašus įtraukta saugomų teritorijų sistema užima 17,64 % šalies ploto.<…>

Patikslinti 63 psl. LRBP Koncepcijos 1 Priedo 3 skyriuje „Rodiklių sistemos tobulinimo rekomendacijos

Patikslinti LRBP projekto tekstą:

133 psl. <...>Miškuose generuojamų bioprodukcinių išteklių naudojimas privalo būti tolydus ~~ne tik~~ visos LR teritorijos kontekste, ~~bet ir atskiro kraštovaizdžio rajono, miškų administracinio ir (arba) teritorinio administracinio suskirstymo bei atskiro miškų masyvo atžvilgiu~~ įvertinant ne tik pagrindinį miško naudojimą, bet ir šalutinių jo naudojimo rūšių svarbą. Miško bioprodukcinių išteklių naudojimas turėtų būti toks, kad nebūtų sudaromos prielaidos bendro geoekologinio potencialo, medynų biologinės įvairovės raiškos potencialo mažėjimui, miško kaip ekologinio ir rekreacinio veiksnio funkcijų silpnėjimui ir (arba) praradimui artimoje ir ilgalaikėje perspektyvoje. Miško eksploatacijos pobūdis, intensyvumas ir racionalumas turi būti tiksliai ekonomiškai pagrįsti, įvertinant jų teikiamas ekosistemines paslaugas. Taip pat būtina teritoriškai diferencijuoti miško kaip daugiatikslio objekto funkcijas, konkrečiame gamtiniu požiūriu skirtingame kraštovaizdžio komplekse (teritoriniame vienete) išskiriant saugotinas (etaloninėms augavietėms ir biologinės įvairovės iš medynų gyvybingumo ir atsparumo išlaikymui svarbias), rekreacijai pritaikomas ir intensyviam ūkiniam naudojimui priskiriamas medynų dalis. Ypač svarbu užtikrinti vienodo medynų plotų santykio pagal amžiaus klases formavimo prielaidas miškų masyvo ir (arba) atskirame miške bei taikomų kirtimo būdų humanizavimą ne ūkiniuose miškuose, pereinant iš plynų kirtimų į atvejinius ir atrankinius.

65 psl. Rodiklis “Miškų ekologinė būklės gerinimas” , tikslinti <...>Didėjant brandžių ir perbrendusių medynų ploto daliai nuo visų medynų, susidaro palankesnės sąlygos biologinės įvairovės potencialui augti. Mažėjant brandžių ir perbrendusių medynų plotui, biologinės įvairovės raiškos potencialas mažėja. ~~Rodiklis vertinamas smulkiausio miškų administracinio teritorinio vieno atžvilgiu~~ -<...>

70 psl. Rodiklis „Tausojamasis miškų naudojimas”- <...>Vienodas medynų plotas pagal amžiaus klases užtikrina nepertraukiamą ir tolydų miško išteklių naudojimą. ~~Rodiklis vertinamas smulkiausio miškų administracinio teritorinio vieno atžvilgiu eksploataciniuose miškuose~~ Iškertant daugiau tūrio, nei priauga, mažėja miškų regeneracinis potencialas, sukauptos biomasės tūris ir bloginamos ūkininkavimo miškuose sąlygos<...>

tar10.

Edmundas Benetis
2020-05-24

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 7 straipsnio 1 dalies reikalavimais, „valstybės teritorijos erdvinio vystymo kryptis ir teritorijų naudojimo funkcinius prioritetus nustato Seimas“.

Lietuvos Respublikos Seimo Aplinkos apsaugos komitete svarstomas Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano valstybės teritorijos erdvinio vystymo krypčių ir teritorijos naudojimo funkcinių prioritetų patvirtinimo“ projektas Nr. XIIIP-4277, deja, turi ne vieną esminį trūkumą, dėl kurių jam pritarti paprasčiausiai negalima:

1. Nutarimo projekto teksto turinys neatitinka jame nurodyto LR teritorijų planavimo įstatymo (toliau - TPĮ) 7 straipsnio 1 dalies reikalavimų, nes pagal juos Seimas „nustato“ valstybės teritorijos erdvinio vystymo kryptis ir teritorijų naudojimo funkcinius prioritetus, o ne „tvirtina“ juos;

2. Seimui „krypčių ir prioritetų nustatymui“ yra teikiami du LR BP koncepcijos variantai, iš kurių vienam jau yra pritarusi LR Vyriausybė 2019-12-19 nutarimu Nr. 1213, kas neatitinka ir prieštarauja TPĮ 7 str. 1 d. ir 7 str. 2 d. 1 p. reikalavimams;

3. LR Vyriausybės 2019-12-19 nutarimas Nr. 1213 „DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO DVIEJŲ ALTERNATYVIŲ NUTARIMŲ „DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS TERITORIJOS BENDROJO PLANO VALSTYBĖS TERITORIJOS ERDVINIO VYSTYMO KRYPČIŲ IR TERITORIJOS NAUDOJIMO FUNKCINIŲ PRIORITETŲ PATVIRTINIMO“ PROJEKTŲ PATEIKIMO LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMUI“ neatitinka ir prieštarauja TPĮ 7 str. 2 d. 1 p. reikalavimams, nes LR Vyriausybė šio nutarimo 1 punkte nusprendė „pritarti Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano valstybės teritorijos erdvinio vystymo kryptims ir teritorijos naudojimo funkciniams prioritetams – koncepcijai su II alternatyva“;

4. LR Vyriausybės 2019-12-19 nutarimas Nr. 1213 „DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO DVIEJŲ ALTERNATYVIŲ NUTARIMŲ „DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS TERITORIJOS BENDROJO PLANO VALSTYBĖS TERITORIJOS ERDVINIO VYSTYMO KRYPČIŲ IR TERITORIJOS NAUDOJIMO FUNKCINIŲ PRIORITETŲ PATVIRTINIMO“ PROJEKTŲ PATEIKIMO LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMUI“ neatitinka ir prieštarauja LR korupcijos prevencijos įstatymo 8 str. 1 d. 16 p. reikalavimų, pagal kuriuos „teisės akto projekto rengėjas atlieka teisės akto projekto antikorupcinį vertinimą, jeigu rengiamame teisės akte numatoma reguliuoti visuomeninius santykius, susijusius su:... žemėtvarka, teritorijų planavimu, statyba“. Svarbiausiojo Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumento - Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano antikorupcinis vertinimas LR Vyriausybės 2019-12-19 nutarimui Nr. 1213 nebuvo atliktas;

5. Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano antikorupcinio vertinimo nėra atlikta ir dabar, svarstant Seime šį Nutarimo projektą;

6. Tiek LR Vyriausybei, tiek LR Seimui yra teikiamos visuomenei nerodytos ir neviešintos Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano koncepcijos (valstybės teritorijos erdvinio vystymo kryptys ir teritorijos naudojimo funkciniai prioritetai), kurios skiriasi nuo tų, kurios visuomenei buvo pristatytos VII LR BP forumo metu 2019-10-04 Vilniuje. Vien tk oficialiame aplinkos ministerijos internetinės svetainės puslapyje skyrelyje „Lietuva – 2030 bendrasis planas“ yra nurodytos dar trys LR BP koncepcijų redakcijos, atliktos pasibaigus viešinimo ir visuomenės supažindinimo su parengtais LR BP koncepcijos sprendiniais, procedūroms 2019-10-04 (**2019 m. gruodžio 5 d. redakcija, ***2019 m. gruodžio 2 d. redakcija, ****2019 m. lapkričio 21 d. redakcija);

7. Teikiama Seimo pritarimui (ar „nustatymui“) LR BP koncepcija (Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano valstybės teritorijos erdvinio vystymo kryptims ir teritorijos naudojimo funkciniams prioritetams – koncepcijai su II alternatyva“) yra atrinkta pagal LR BP Strateginio pasekmių aplinkai vertinimo (toliau - SPAV) ataskaitą, kurioje, ypač koncepcijos variantų vertinime, buvo nustatyta daugybė aritmetinių klaidų. Be to, LR BP SPAV ataskaita, ypač vertinat jos jūrinės ir pakrantės dalies sprendinius (išorinis giliavandenis uostas, poveikis gamtai, aplinkosaugai, krantams, jūrai ir kt.), yra parengta naudojant tik dalinai atnaujintos galimybių studijos (Smart Continent, Atnaujinta Klaipėdos uosto plėtros, pastatant išorinį uostą, galimybių studija, 2018 m.) duomenis. Šios studijos buvo atnaujintos tik dvi dalys, išskyrus pačią svarbiausią – ekonominius-finansinius skaičiavimus ir projektinius sprendimus. Tačiau pagal šiuos neatnaujintus Smart Continent galimybių studijos duomenis yra „nustatytos“ išorinio giliavandenio uosto būsimos poveikio aplinkai mažinimo išlaidos, kurios yra gautos įvertinant tik kompensavimo išlaidas 6 žvejų bendrovėms Melnragėje ir 11 žvejų bendrovių Būtingėje. Nei paimama valstybės reikmėms žemė, nekilnojamasis turtas, iškertami Melnragės-Girulių miškai, nauji keliai ar geležinkelio trasos, viso Lietuvos pajūrio „kietosios“ krantotvarkos priemonės su pajūrio rekreacijos-turizmo infrastruktūros ir verslo praradimu, skaičiuojant išorinio giliavandenio uosto būsimos poveikio aplinkai išlaidas nebuvo skaičiuojamos ir vertinamos, tad ko verti tokie LR BP skaičiavimai, išvados ir rekomendacijos? Jų pagrindu juk buvo vertinami LR BP Koncepcijų variantai.

8. Teikiamas Seimui Nutarimo projektas negali būti net svarstomas, nes prie jo pridedama Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano valstybės teritorijos erdvinio vystymo kryptys ir teritorijos naudojimo funkcinius prioritetai – koncepcija su II alternatyva neatitinka TPĮ 25 str. 5 d. 2 p. reikalavimų, pagal kuriuos „koncepcijai raštu turi pritarti planavimo organizatorius“. Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano planavimo organizatorius Aplinkos ministerija nėra pritarusi Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano koncepcijai.

Prašau Lietuvos Respublikos Seimo Aplinkos apsaugos komiteto apsvarstyti teikiamus pasiūlymus, nepritarti Seimo nutarimui „Dėl Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano valstybės teritorijos erdvinio vystymo krypčių ir teritorijos naudojimo funkcinių prioritetų patvirtinimo“ projektą Nr. XIIIP-4277 ir grąžinti jį LR Vyriausybei, kad kartu su planavimo organizatoriumi – aplinkos ministerija pataisytų Nutarimo projektą kartu su LR BP koncepcija ir LR BP SPAV‘u pagal Teritorijų planavimo įstatymo Korupcijos prevencijos įstatymo reikalavimus.

Nepritarti

Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 7 straipsnio 2 dalis nustato kad „2. Vyriausybė formuoja valstybės politiką teritorijų planavimo srityje:

teikia Seimui tvirtinti valstybės teritorijos erdvinio vystymo kryptis ir teritorijų naudojimo funkcinius prioritetus;“

Taip pat Kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų rengimo taisyklių 22.2.4. p. nustato kad Valstybės teritorijos erdvinio vystymo kryptys ir teritorijų naudojimo funkciniai prioritetai, apsvarstyti Komisijoje (LR Vyriausybės nutarimu patvirtinta koordinavimo komisija sudaryta iš visų ministerijų viceministrų), teisės aktų nustatyta tvarka teikiami tvirtinti Lietuvos Respublikos Seimui;

LR Vyriausybė teisės aktų nustatyta tvarka teikdama LR Seimui tvirtinti koncepcijos alternatyvų nutarimą, išreiškė poziciją papildyti teikiamą nutarimą savo pasirinkimu ir pritarimu vienai iš Koncepcijos alternatyvų. Tokiam papildymui Vyriausybės teisininkai nenustatė teisės aktų prieštaravimų.

Atkreipiame dėmesį, kad Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano (LRBP) koncepcija (teritorijų planavimo dokumento dalis), kurioje nustatytos valstybės teritorijos erdvinio vystymo kryptys ir teritorijos naudojimo funkciniai prioritetai (koncepcija) nėra teisės aktas, kuris reguliuoja visuomeninius interesus teritorijų planavimo srityje.

Teisės aktas, kuris reguliuoja visuomeninus santykius teritorijų planavime, yra Teritorijų planavimo įstatymas (TPĮ), kuriam antikorupcinis vertinimas atliktas. Vadovaujantis TPĮ 10 str. LRBP rengiamas vadovaujantis Teritorijų planavimo įstatymu ir jo įgyvendinamaisiais teisės aktais. Kiti teisės aktai šio dokumentų rengimo proceso reikalavimų nenustato. Todėl Korupcijos prevencijos įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 16 punkto nuostatos šiam dokumentui netaikomos. LRBP koncepcija yra tik viena iš sudedamųjų dalių viso LRBP dokumento, todėl Aplinkos ministerijos nuomone nėra privaloma rengti antikorupcinį vertinimą teritorijų planavimo dokumento daliai, kuris numato valstybės teritorijos erdvinio vystymo viziją tolimoje perspektyvoje (iki 2050 m.)

Atkreipiame dėmesį, kad LR Seimo nutarimo projektas nėra teisės aktas, kuris reguliuoja visuomeninius interesus teritorijų planavimo srityje.

Teisės aktas, kuris reguliuoja visuomeninus santykius teritorijų planavime, yra Teritorijų planavimo įstatymas (TPĮ), kuriam antikorupcinis vertinimas atliktas.

O LRBP Koncepcija yra tik dalis rengiamo LRBP. LRBP norminiu teisės aktu taps tada kai bus parengta likusi LRBP konkretizuotų sprendinių dalis.

Vadovaujantis TPĮ 37 straipsnis 1 d. pasiūlymai dėl teritorijų planavimo dokumentų planavimo organizatoriui teikiami per visą teritorijų planavimo dokumentų rengimo laikotarpį iki viešo svarstymo pabaigos, o viešo svarstymo metu pasiūlymai teikiami ir žodžiu.

Atkreipiame dėmesį, kad LRBP yra valstybės lygmens teritorijų planavimo dokumentas, o vadovaujantis TPĮ 38 straipsniu viešas svarstymas yra organizuojamas parengus savivaldybės lygmens ir vietovės lygmens teritorijų planavimo dokumentus.

Vadovaujantis TPĮ 36 str. valstybės lygmens teritorijų planavimo dokumentams vykdomas Konsultavimasis, kurio metu, vadovaudamiesi Vyriausybės tvirtinamais Visuomenės informavimo ir dalyvavimo priimant sprendimus dėl teritorijų planavimo nuostatais, planavimo organizatoriai ir teritorijų planavimo dokumentų rengėjai tariasi su kompetentingomis suinteresuotomis organizacijomis ar suinteresuota visuomene dėl rengiamų ir parengtų valstybės lygmens teritorijų planavimo dokumentų sprendinių.

Minėti teisės aktai nereglamentuoja Koncepcijos viešinimo pabaigos, todėl rengiant LRBP koncepciją viešinimo procedūros nebuvo pažeistos, be to Konsepcijos alternatyvos visada yra viešai prieinamos tiek oficialiame Aplinkos ministerijos internetinės svetainės puslapyje tiek TPDRIS sistemoje.

Atkreipiame dėmesį, kad LRBP koncepcijos alternatyvose, tiek I tiek II yra numatytos dvi galimos išorinio giliavandenio jūrų uosto, kaip strategiškai svarbaus valstybei objekto vietos.

Remiantis išsamia esamos būklės analize, nurodoma, kad siekiant išsaugoti Klaipėdos valstybinio uosto strateginį vaidmenį Pietryčių Baltijos regione, būtina nuolat modernizuoti uosto infrastruktūrą, būtina papildomai plėtoti uostų infrastruktūrą ir formuoti krovos darbams tinkamas naujas teritorijas įrengiant išorinį giliavandenį uostą Melnragėje arba Šventosios–Būtingės zonoje. Sprendžiant šiuos uždavinius, numatoma privalomoji nuostata įrengti išorinį giliavandenį uostą. Rengiant Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano (toliau – LR BP) esamos būklės analizę, dar kartą buvo vertinama dviejų alternatyvų išorinio giliavandenio uosto vieta, įvertinamos giliavandenio uosto užnugario infrastruktūros sukūrimo iki valstybės rytinės sienos alternatyvos, demografinės urbanistinių centrų kūrimo prielaidos. Atsižvelgiant į LR BP esamos būklės analizės išvadas, formuojant LRBP rengimo etapo bendruosius sprendinius, (toliau – koncepcija) numatytos abi išorinio giliavandenio uosto vietos (Melnragėje ir Būtingėje).

Atkreipiame dėmesį, kad Strateginis pasekmių aplinkai vertinimas buvo rengiamas LRBP visai koncepcijai, ir greta strateginiams objektams, remiantis esminiais darnaus vystymosi principais, t. y. vertinimas atliktas ne tik aplinkosauginiais aspektais, bet socialiniais ir ekonominiais aspektais, kurie derinami tarpusavyje. Informuojame, kad Strateginis pasekmių aplinkai vertinimas nenustatė konkrečios išorinio giliavandenio uosto vietos pasirinkimo, o nustatė galimą teigiamą ar neigiamą vieno ar kito pasirinkimo poveikį, kuris atsižvelgus ir į vykusias tarpvalstybines konsultacijas parodė, kad didžiausią poveikį aplinkos apsaugai ir kaimyniniai Latvijos Respublikai turėtų Būtingės vietos pasirinkimas, todėl minimi ekonominiai skaičiavimai nebuvo lemiantys nustatant vietos poveikį.

Aplinkos ministerija 2020 m. sausio 15 d. Aplinkos Ministro įsakymu “Dėl pritarimo Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano valstybės teritorijos erdvinio vystymo kryptims ir teritorijos naudojimo funkciniams prioritetams” Nr. D1-17 pritarė LRBP koncepcijai

Atkreipiame dėmesį, kad rengiamą strateginį pasekmių aplinkai vertinimą (SPAV) privalu susiderinti su vertinimo subjektais t.y. Aplinkos ministerija, Kultūros ministerija, Sveikatos apsaugos ministerija ir Valstybine Saugomų teritorijų tarnyba, kurios pagal savo kompetenciją tikrina SPAV ataskaitą. Visos šios institucijos SPAV ataskaitą kompetentingai suderino, kaip ir visos kitos ministerijos ir joms pavaldžios institucijos, kurioms buvo išsiųsta papildomam derinimui.

Todėl siūlymus netvirtinti vienos iš LRBP koncepcijų prašome atmesti kaip nepagrįstus.

11.

Klaipėdos bendruomenių asociacija
2020-05-25

Prašome LR Seimo Aplinkos apsaugos komitetą nepritarti svarstomam Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano valstybės teritorijos erdvinio vystymo krypčių ir teritorijos naudojimo funkcinių prioritetų patvirtinimo“ projektui Nr. XIIIP-4277 dėl šių priežasčių:

1. SPAV ataskaitoje vertinant Melnragės ir Būtingės, kaip dviejų galimų alternatyvų išorinio jūrų uosto statybos vietai parinkti, naudojami klaidinantys ir nekorektiškai parengti ekonominiai duomenys ir informacija.

“Investicijų palyginimas vystant tik I-ąjį etapą” - tai Smart Continent UAB parengta atnaujinta galimybių studija. Abiejų alternatyvų - Melnragės ir Būtingės investicijų kaštai yra paskaičiuoti ir nurodomi klaidingai.

Lentelės eilutė 1.1. - Gilinimas. Būtingės atveju skaičiuojami gilinimo kaštai 446,5 mln. eur. nurodomi klaidingai, nes SPAV ataskaitos 268psl. teigiama, kad Būtingės atveju gilinamo kanalo iki saugaus gylio ilgis yra 7 km. Tai yra akivaizdžiai klaidinanti informacija ir atkreipiame dėmesį, kad gilinamo laivybos kanalo ilgis investicijų kaštų palyginime yra skaičiuojamas neteisingai - jis turi būti nustatomas ne nuo kranto linijos, o apie 1,5 km nuo kranto, kur būtų uosto vartai ir iki saugaus laivybai 16,5m gylio. Tokiu būdu gilinamo laivybos kanalo ilgis sutrumpėja iki 5 km, atitinkamai privalo būti mažinami šiuo metu neadekvačiai dideli nurodomi gilinimo kaštai Būtingėje. Melnragėje nėra įvertinami kaštai, kurie bus nuolat reikalingi dėl laivybos kanalo, užnešamo Kuršių marių sąnašomis, reguliaraus gilinimo.

Lentelės eilutė 1.3. - Molai. Neteisingai nurodoma, kad molų statyba 15m gylyje Melnragės atveju ir molų pratęsimas nuo kranto linijos mažų gylių zonoje Būtingėje pareikalauja tiek pat investicijų.

Lentelės eilutė 1.4 - Molai ir gilinimas. 94,7 mln. eurų kaštai priskiriami Būtingei, nors visiškai aišku, kad tai Melnragės projekto kaštai, nes jie skaičiuojami Klaipėdos uosto įplaukos rekonstravimui.

Lentelės eilutė 3. Aplinkosauginės kompensacijos. Nėra atsižvelgiama Baltijos jūros kranto erozijos padarinių kompensavimo kaštus ir į investicijų vertinimą jie neįtraukiami. Aplinkos ministras Vyriausybės posėdyje 2019m gruodžio 12d. teigė, kad vykdant išorinio uosto projektą padarinių gamtinei aplinkai kompensavimas gali kainuoti daugiau, nei milijardas eurų, t.y. gerokai daugiau, nei numatoma investuoti į patį išorinį uostą. Tokie reikšmingi gamtosauginiai kaštai privalo būti vertinami atsakingai ir LR BP SPAV ataskaitoje, bei įtraukiami į numatomų investicijų skaičiavimus.

Lentelės Eilutė 3.1. Kompensacijos gyventojams. Investicijų vertinime nėra atsižvelgiama į kompensacijas gyventojams už valstybės reikmėms paimamą turtą - nors kiek Melnragės, tiek Būtingės atveju yra žinoma kiek ir kokio turto bus paimama, todėl yra galimybė nustatytas vertes įtraukti į investicijų poreikio lyginimą.

Nr.	Straipsnis	Melnragė	Būtingė
1.	Uosto statyba	534 853 443	899 492 235
1.1	Gilinimas	92 432 564	446 498 292
1.2	Nusausinimas	121 070 640	25 489 292
1.3	Molai	179 573 911	178 768 983
1.4	Molai ir gilinimas (Klaipėdos upsto įplauka)	0	94 697 411
1.5	Pakrantės apsauga	9 824 856	4 093 690
1.6	Krantinių struktūros (išorinis uostas)	74 093 326	87 225 193
1.7	Komunaliniai įrengimai	25 686 673	34 248 897
1.8	Energijos tiekimas (išorinis uostas)	12 659 860	16 879 813
1.9	Pagrindiniai keliai uoste	19 511 612	11 590 569
2.	Jungtys su pakrante	83 570 465	91 284 358
2.1	Jungtis keliais	12 547 407	16 118 288
2.2	Geležinkelių sistema	68 261 050	73 193 207
2.3	Energijos tiekimas į uostą	2 762 008	1 972 863
3	Aplinkosauginės kompensacijos	670 773	670 773
3.1	Kompensacijos gyventojams	0	0
3.2	Kitos kompensacijos (pvz. žvejams ir pan.)	670 773	670 773
	Viso	619 094 681	991 447 366

Visa aukščiau išdėstyta abiejų alternatyvų ekonominį vertinimą daro klaidinančiu, siekiant tendencingai parodyti, kad išorinio uosto statyba Būtingėje būtų ženkliai brangesnė už projekto vystymą Melnragėje.

2. SPAV ataskaitoje vertinant socialinės-kultūrinės raidos komponentus, pasekmes žmonių sveikatai ir gerovei (rodiklis ŽSG) Melnragės alternatyvos atveju įvertintas nekorektiškai. Klaidingai teigiama, kad pramoninio uosto gretimybės ir krovinių transporto srautai tiesiog per gyvenamus miesto rajonus pagerins aktyvaus poilsio galimybes miesto gyventojams, nors pripažįstamas ženklus pramoninės veiklos ir krovininio transporto srautų sąlygojamos taršos padidėjimas (aukštas triukšmo ir taršos lygis) gyvenamojoje aplinkoje ir rekreacinėse miesto teritorijose, dėl ko bus visiškai prarastas kaimyninių paplūdimio teritorijų reakreacijos ir turizmo verslų potencialas. Vertinime ši žala gamtinei ir žmonių gyvenamai aplinkai vystant uostą Melnragėje, privalo būti įvertinama kaip reikšmingos neigiamos pasekmės, t.y. rodikliu (--) ŽSG.

3. SPAV ataskaitoje vertinant gamtinės aplinkos (kraštovaizdžio) komponentus, rodiklis KP - yra paminėti neigiami litodinaminiai procesai priekrantėje, sietini su Baltijos krantų erozija į Šiaurę nuo Klaipėdos. Naujais hidrotechniniais įrenginiais, nusidriekusiais apie 3km tolyn nuo kranto linijos Melnragėje, bus visiškai sustabdytos smėlio pernašos su jūros srove, kas ženkliai paspartins paplūdimių praradimus dėl erozijos reiškinių, o labiausiai pažeidžiamose vietose grės jūros proveržiu per kopagūbrį. Ataskaitoje vertinant Melnragės alternatyvą, rodiklio KP reikšmė turi būti nurodoma (--) kaip reikšmingos neigiamos pasekmės.

Pagal tokią SPAV ataskaitą (klaidingi duomenys, tendencingas ir neprofesionalus jų interpretavimas, ir dėl to iš esmės neteisingos SPAV'o ataskaitos išvados bei rekomendacijos) parengta LR Bendrojo Plano koncepcija (valstybės teritorijos erdvinio vystymo kryptys ir teritorijų naudojimo funkciniai prioritetai) negali būti teikiama LR Seimui tvirtinti.

Nepritarti

Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos pritaria SPAV ataskaitoje išdėstytoms nuostatoms, kad giliavandenio uosto Būtingėje įrengimas turėtų pernelyg reikšmingą neigiamą poveikį gamtinei aplinkai. Statant uostą, Būtingės geomorfologinis draustinis būtų sunaikintas, be to, Jūroje Būtingės uostą iš visų pusių suptų valstybinės saugomos teritorijos (iš Latvijos pusės Papės gamtos parkas). Uostas darytų nepataisomą poveikį saugomoms teritorijoms, kurios yra Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ sudėtinė dalis. Jie atkreipia dėmesį, kad saugomų teritorijų steigimą, veiklą jose reglamentuojančiuose teisės aktuose nenumatytos galimybės panaikinti saugomą teritoriją. Nebus galima teisėtai panaikinti dėl pajūrio kopų ruožo išsaugojimo įsteigto valstybinio Būtingės geomorfologinio draustinio. Todėl direkcija prašo rengėjų SPAV ataskaitoje pažymėti, kad dėl pernelyg reikšmingo poveikio gamtinei aplinkai siūloma atsisakyti sprendinio įrengti Būtingės uostą, LRBP nagrinėjant Melnragės teritorijos alternatyvą išoriniam uostui plėtoti.

Dėl jūros pakrantės taršos ir viešo naudojimo pabrėžiame, kad LRBP koncepcija yra dokumentas, kuris uostų plėtrą, rekreacinio potencialo ir miesto gyventojų gerovės užtikrinimą numato kaip strateginį tikslą. Tik pasirinkus vieną iš koncepcijos alternatyvų bus rengiami LR BP konkretizuoti sprendiniai, kurie numatys konkrečius sprendinius ir privalomąsias nuostatas.

Atkreipiame dėmesį, kad rengiamą strateginį pasekmių aplinkai vertinimą (SPAV) privalu susiderinti su vertinimo subjektais t.y. Aplinkos ministerija, Kultūros ministerija, Sveikatos ministerija ir Valstybine Saugomų teritorijų tarnyba, kurios pagal savo kompetenciją tikrina SPAV ataskaitą. Visos šios institucijos SPAV ataskaitą kompetentingai suderino, kaip ir visos kitos ministerijos ir joms pavaldžios institucijos, kurioms buvo išsiųsta papildomam derinimui.

Todėl siūlymus netvirtinti vienos iš LRBP koncepcijų prašome atmesti kaip nepagrįstus.

4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta.

5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta.

6. Seimo paskirtų papildomų komitetų / komisijų pasiūlymai:

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti			Pastabos	Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	str.	str. d.	p.	Pastabos	Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
1.	Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas 2020-03-25	2			N	Pritarti Seimo nutarimo projektui Nr. XIIIP-4277 ir siūlyti pagrindiniam komitetui jį tobulinti pagal Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas ir Komiteto pasiūlymus: Argumentai: Naujasis LR teritorijos bendrasis planas taps pagrindiniu šalies vystymosi dokumentu, sukuriančiu bendrą ir integralią šalies teritorijos erdvinio, aplinkosauginio, socialinio ir ekonominio vystymo viziją, suformuos naudojimo ir apsaugos prioritetus ir kryptis. Siekiant detalesnio LR teritorijos bendrojo plano koncepcijos reglamentavimo, siūlytina papildyti Seimo nutarimo projektą nauju 2 straipsniu, kuriuo būtų įtvirtintas siūlymas Vyriausybei koncepcijos įgyvendinimui skirti ne mažesnę kaip 30 procentų dalį iš ES fondų lėšų. Pasiūlymas: Papildyti Seimo nutarimo projektą Nr. XIIIP-4277 nauju 2 straipsniu ir jį išdėstyti taip: „2 straipsnis. Siūlyti Lietuvos Respublikos Vyriausybei Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano valstybės teritorijos erdvinio vystymo krypčių ir teritorijos naudojimo funkcinių prioritetų – koncepcijos nustatytų regioninio planavimo nuostatų įgyvendinimui skirti ne mažiau kaip 30 procentų Europos Sąjungos fondų lėšų.“	Pritarti
2.	Kaimo reikalų komitetas 2020-04-08					Pritarti Lietuvos Respublikos Vyriausybės pateiktam Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano valstybės teritorijos erdvinio vystymo krypčių ir teritorijos naudojimo funkcinių prioritetų patvirtinimo“ projektui Nr. XIIIP-4277 ir pasiūlyti pagrindiniam Seimo Aplinkos apsaugos komitetui jį patobulinti pagal Seimo kanceliarijos Teisės departamento ir Komiteto išvadas, kurioms Komitetas pritarė.	Pritarti	Suderinus su Lietuvos miško ir žemės savininkų asociacija pritarta kai kurioms jų pastaboms.
3.	Ekonomikos komitetas 2020-05-15					Pasiūlyti pagrindiniam Seimo Aplinkos apsaugos komitetui patobulinti Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano valstybės teritorijos erdvinio vystymo krypčių ir teritorijos naudojimo funkcinių prioritetų patvirtinimo“ projektą Nr. XIIIP-4277 atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas, kurioms Komitetas pritarė ir pritarti Komiteto išvadoms.	Pritarti

7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: .

7.1. Sprendimas : Pritarti Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano valstybės teritorijos erdvinio vystymo krypčių ir teritorijos naudojimo funkcinių prioritetų patvirtinimo“ projektui Nr. XIIIP-4277 ir komiteto išvadai.

7.2. Pasiūlymai:

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti			Pastabos	Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	str.	str. d.	p.	Pastabos	Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
1.	Aplinkos apsaugos komitetas 2020-05-27					Argumentai: Atsižvelgiant į tai, kad nepritariama CO² laidojimui žemės gelmėse, siūloma tikslinti ir BP nuostatas. Pasiūlymas: 1.8.2. punkto 4 pastraipą išdėstyti taip: „Žemės gelmių ištekliai vertintini kaip tarpsektorė komponentė, tiesiogiai susijusi su sveikos aplinkos, gyvybingų urbanizuotų struktūrų, tvarios ekonomikos, klimato kaitos švelninimo priemonių planavimu ir diegimu, apimanti tiek tvarią miestų plėtrą, tiek švarios energijos, atsinaujinančių energetinių (geoterminių: sekliųjų, hidro- ar petroterminių) išteklių naudojimo vystymą, klimato kaitos mažinimą skatinančių priemonių diegimą, naudojant didelį potencialą turinčias žemės gelmių talpines savybes (saugant šilumą, suslėgtąjį orą, dujas (tokias kaip ~~CO2~~, H, H2S, etc.)), kartu garantuojanti patikimą žemės gelmių (litosferos ir požeminės hidrosferos), kitų aplinkos komponentų (sferų) apsaugą nuo antropogeninės taršos. Atsižvelgiant į Europos Komisijos dokumento „Tvarios Europos kūrimas iki 2030 m.“ nurodomą būtinybę nuo iškastinio kuro (angl. fossill fuel) naudojimo pereiti prie žaliosios energijos, siekti ūkio dekarbonatizacijos (angl. Low-Carbon), smarkiai prasiplečia ir žemės gelmių tausojamojo naudojimo, jų apsaugos nuo galimos taršos klausimai."	Pritarti
2.	Aplinkos apsaugos komitetas 2020-05-27					Argumentai: Atsižvelgiant į esamą situaciją ir įgyvendinant žiedinę ekonomiką siūloma papildyti koncepciją dėl atliekų deginimo jėgainių: Pasiūlymas: Atliekų skyriaus 49 psl. antrą pastraipą papildyti taip: "Po rūšiavimo likusias netinkamas pakartotinai naudoti ir perdirbti energinę vertę turinčias komunalines atliekas, įskaitant kietąjį atgautąjį kurą, numatoma naudoti energijai gauti atliekų deginimo jėgainėse Klaipėdoje, Kaune ir Vilniuje."	Pritarti

8. Balsavimo rezultatai: už – 5, prieš – 0, susilaikė – 2.

9. Komiteto paskirti pranešėjai: Kęstutis Bacvinka.

10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta.

PRIDEDAMA. Komiteto siūlomas Seimo nutarimo projektas, Lietuvos Respublikos bendrojo plano koncepcijos II alternatyva ir koncepcijos metodikos priedas Nr. 1.

Komiteto pirmininkas (Parašas) Juozas Imbrasas

Biuro vedėja Birutė Pūtienė