LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO

aplinkos apsaugos komitetas

PAGRINDINIO KOMITETO IŠVADA

DĖL lietuvos respublikos Žuvininkystės įstatymo Nr. VIII-1756 2, 6, 14, 14(1), 14(3), 14(4),15, 20 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto nr. xivp-2334

2023-05-03 Nr. 107-P- 14

Vilnius

1. 1. Komiteto posėdyje dalyvavo: komiteto pirmininkė Aistė Gedvilienė, komiteto nariai: Kasparas Adomaitis, Ligita Girskienė, Linas Jonauskas, Tomas Tomilinas, Justinas Urbanavičius, Romualdas Vaitkus, Andrius Vyšniauskas.

Komiteto biuro vedėja Birutė Pūtienė, biuro patarėja Jolita Jakučionytė, biuro padėjėja Vida Katinaitė.

         Kviestieji asmenys: Aplinkos viceministras Danas Augutis, Aplinkos ministro patarėjas Marius Čepulis, Gamtos apsaugos politikos grupės vadovas Algirdas Klimavičius, vyresn. patarėjas Vilmantas Graičiūnas, vyr. specialistas Povilas Paukštė, vyr. specialistas Giedrius Ladukas, Konkurencijos tarybos vyresn. patarėja Ieva Michalovaitė.

2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti			Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
		str.	str. d.	p.
1.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-12-20	1	1		Atsižvelgiant į kitose projekto nuostatose vartojamus terminus, projekto 1 straipsnio 1 dalimi keičiamo Žuvininkystės įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 2 straipsnio 15 dalyje pateiktos sąvokos apibrėžtyje žodis „perduoti“ keistinas žodžiu „perleisti“.	Pritarti	redakcinė
2.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-12-20	2			Projekto 2 straipsnio 1 dalimi keičiamo įstatymo 6 straipsnio 3 dalyje, be kita ko, siūloma nustatyti, kad aplinkos ministras „mažina verslinės žvejybos limitus Kuršių mariose ne mažesne apimtimi nei žvejybos kvotos, kurias ūkio subjektai turėjo šio įstatymo nustatyta tvarka perleidę teisę į žvejybos kvotą aplinkos ministro įgaliotai biudžetinei įstaigai“. Šios projekto nuostatos nėra aiškios santykyje su projekto 6 straipsniu keičiamo įstatymo 14^4 straipsnio 1 dalies nuostatomis, kurios nustato, kad tokiu atveju, kai ūkio subjektas perleidžia teisę į žvejybos kvotą aplinkos ministro įgaliotai biudžetinei įstaigai, „atitinkamai mažinamas tam vandens telkiniui, kuriame žvejojo ūkio subjektas, nustatytas žvejybos limitas“. Taigi, iš šių projektų nuostatų lieka neaišku, ar projekte aptartu atveju verslinės žvejybos limitai mažinami tik Kuršių mariose, ar ir kituose vidaus vandenų telkiniuose. Projekto nuostatos tikslintinos. Be to, derinant įstatyme vartojamus terminus, šiose projekto nuostatose po žodžio „mažina“ brauktinas žodis „verslinės“.	Pritarti	Pasiūlymas: Žuvininkystės įstatymo 6 straipsnio 3 d. paskutinį sakinį išdėstyti taip: „Verslinės žvejybos limitai mažinami tokia apimtimi, kokios buvo žvejybos kvotos, į kurias ūkio subjektai perleido teisę aplinkos ministro įgaliotai biudžetinei įstaigai šio įstatymo nustatyta tvarka, arba didesne apimtimi, jei žuvų išteklių tyrimų duomenimis, šių išteklių būklė tame vandens telkinyje blogėja.“
3.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-12-20	3, 4	1, 1	N	Projekto 3 straipsnio 1 dalimi keičiamo įstatymo 14 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad „Vidaus vandenų telkiniuose aplinkos ministro nustatyta tvarka leidžiama specializuotoji verslinė žvejyba, ir žvejyba sertifikuota teisės aktų nustatyta tvarka kaip tautinis paveldas ir (arba) įtraukta į Nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvadą. Kitų rūšių žuvų verslinė žvejyba leidžiama tik Kuršių mariose, polderiuose ir privačiuose vidaus vandenų telkiniuose, kuriuose neorganizuojama limituota žvejyba“. Šios projekto nuostatos svarstytinos šiais aspektais. Pirma, atkreiptinas dėmesys, kad šių projekto nuostatų pirmasis sakinys nėra aiškus, nes iš jo neaišku, kokių rūšių žuvų specializuotoji verslinė žvejyba būtų leidžiama vidaus vandenų telkiniuose. Iš projekto aiškinamojo rašto ir lyginamojo varianto nuostatų, darytina išvada, kad projektu siekiama vidaus vandenų telkiniuose leisti tik specializuotąją verslinę stintų žvejybą ir žvejybą, kuri teisės aktų nustatyta tvarka sertifikuota kaip tautinis paveldas ir (arba) įtraukta į Nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvadą. Atsižvelgiant į tai, projekto nuostatos tikslintinos. Antra, jei vidaus vandenų telkiniuose leidžiama tik specializuotoji verslinė stintų žvejyba, o kitų rūšių žuvų verslinė žvejyba leidžiama tik Kuršių mariose, polderiuose ir privačiuose vidaus vandenų telkiniuose, tai šios projekto nuostatos nėra aiškios dėl tarpusavio santykio su keičiamo įstatymo 14^1 straipsnio 3 dalies 2 ir 3 punktų nuostatomis, kurios reglamentuoja apribojimus suteikiant teisę į žvejybos kvotą ungurių upėse ir upeliuose verslinei žvejybai. Projekto nuostatos derintinos su minėtomis keičiamo įstatymo nuostatomis.	Pritarti	Siekiant paskatinti ūkio subjektus pasinaudoti galimybe gauti išmokas už perleistas teises į žvejybos kvotas Žuvininkystės įstatymo 14 straipsnio 1 dalyje numatyti, kad  iki 2026 m. vidaus vandenų telkiniuose leidžiama specializuotoji verslinė seliavų, stintų, upinių nėgių ir migruojančių ungurių žvejyba, ir papildyti įstatymo projektą nauju 4 straipsniu, kad nuo 2026 m. – tik „specializuotoji stintų verslinė žvejyba, ir žvejyba sertifikuota teisės aktų nustatyta tvarka kaip tautinis paveldas ir (arba) įtraukta į Nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvadą. Kitų rūšių žuvų verslinė žvejyba leidžiama tik Kuršių mariose, polderiuose ir privačiuose vidaus vandenų telkiniuose, kuriuose neorganizuojama limituota žvejyba.“ Kadangi, atsižvelgiant į nykstančius ungurių išteklius, nebenumatoma skirti naujų žvejybos limitų ungurių žvejybai, o nuo 2026 m. numatyta uždrausti migruojančių ungurių verslinę žvejybą atitinkamai reikia iš įstatymo išbraukti nuostatas, susijusias su kvotų šių žuvų žvejybai skyrimu. Pasiūlymas:  14^1 straipsnio 3 dalies 2 punktą išdėstant taip: 2) aukciono ir ne aukciono būdu upėse ūkio subjektui gali būti suteikiama ne daugiau kaip 10 procentų bendro visoms upėms nustatyto stintų ar ungurių žvejybos limito, išreikšto žvejybos vietų skaičiumi; 3 punktą pripažįstant netekusiu galios: 3) ūkio subjektams, iki 2013 m. pagal tuo metu galiojusias ungurių įveisimo normas savo lėšomis nustatyta tvarka įveisusiems ungurius, teisė į žvejybos kvotą suteikiama ne aukciono būdu iš tų vidaus vandens telkinių ištekančiuose upeliuose iš eilės 5 metus po ungurių įveisimo;
4.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-12-20	3	2		Projekto 3 straipsnio 2 dalimi keičiamo įstatymo 14 straipsnio 3 dalyje siūloma panaikinti nuostatas, nustatančias, kad „Žvejybos ploto naudotojai užsiimti versline žvejyba valstybiniuose vidaus vandenų telkiniuose, kuriuose nustatyti žvejybos limitai ir kuriuose turi leidimą naudoti žvejybos plotą, gali tik gavę verslinės žvejybos vidaus vandenyse leidimą. Žvejybos limitai nustatomi ir leidimai verslinei žvejybai vidaus vandenyse žvejybos plotų naudotojams išduodami ne ilgesniam kaip leidimo naudoti žvejybos plotą galiojimo laikotarpiui“. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal Mėgėjų žvejybos įstatymo 9 straipsnio 1 dalį leidimai naudoti žvejybos plotą išduodami 10 metų. Atsižvelgiant į tai, iš projekto nuostatų, nėra aišku, kokia tvarka, įsigaliojus įstatymui, žvejybos ploto naudotojai galėtų užsiimti versline žvejyba, kuriems dar tebegaliotų išduotas leidimas naudoti žvejybos plotą. Svarstytina, ar, siekiant pašalinti šį neaiškumą, projekto 9 straipsnio nereikėtų papildyti nuostatomis, reglamentuojančiomis įstatymo taikymą.	Nepritarti	Pagal Mėgėjų žvejybos įstatymą leidimas naudoti žvejybos plotą suteikia teisę žvejybos ploto naudotojui organizuoti mėgėjų žvejybą ir nesuteikia jokių išskirtinių teisių susijusių su versline žvejyba. Daugumoje ežerų leidimų naudoti žvejybos plotą galiojimas baigiasi šiais metais. Siūlytina, kad žvejybos ploto naudotojas įgytų teisę verslinei žvejybai tokiomis pat sąlygomis kaip kiti ūkio subjektai.
5.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-12-20	6			Projekto 6 straipsniu keičiamo įstatymo 14^4 straipsnio 1 dalyje po žodžių „mažinamas tam“ įrašytinas žodis „vidaus“.	Pritarti
6.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-12-20	6			Projekto 6 straipsniu keičiamo įstatymo 14^4 straipsnio 2 dalyje nėra aiškus formuluotės, kad ūkio subjektas jam suteiktą teisę į žvejybos kvotą turi teisę „aplinkos ministro nustatyta tvarka perleisti aplinkos ministro įgaliotai biudžetinei įstaigai“. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal kitas projekto nuostatas (pvz., projekto 2 straipsnio 1 dalimi keičiamo įstatymo 6 straipsnio 3 dalį, projekto 4 straipsnio 2 dalimi keičiamo įstatymo 14^1straipsnio 11 dalį), ūkio subjektas teisę į žvejybos kvotą perleidžia minėtai įstaigai šio įstatymo nustatyta tvarka. Atsižvelgiant į tai, lieka neaišku, kokio turinio tvarką, pagal kurią ūkio subjektai perleistų teisę į žvejybos kvotą, nustatytų aplinkos ministras.	Pritarti	Atsižvelgiant į Vyriausybės išvadą esmines teisių į žvejybos kvotas perleidimo sąlygas reglamentuoti įstatyme.
7.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-12-20	6			Projekto 6 straipsniu keičiamo įstatymo 14^4 straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti, kad ,,išmoka, kurią gauna ūkio subjektas už perleidžiamą teisę į žvejybos kvotą, apskaičiuojama aplinkos ministro patvirtinta metodika ir išmokama iš Valstybės biudžeto lėšų, vadovaujantis aplinkos ministro nustatyta tvarka“. Iš projekto nuostatų nėra aišku, kokiais kriterijais remiantis būtų nustatomas ūkio subjektams mokamų išmokų dydis. Esminės tokių išmokų dydžio nustatymo taisyklės, jų mokėjimo sąlygos ir panašiai turėtų būti įtvirtintos įstatyme, o ne poįstatyminiame teisės akte. Aplinkos ministro įsakyme įstatymo nuostatos galėtų būti detalizuojamos. Atsižvelgus į tai, projekto nuostatos tobulintinos.	Pritarti	Pasiūlymas: Papildyti Projekto 6 7 straipsniu dėstomo Žuvininkystės įstatymo 14^4 straipsnį 5 dalimi: „5. Išmoka, kurią gauna ūkio subjektas už perleidžiamą teisę į žvejybos kvotą, apskaičiuojama vadovaujantis aplinkos ministro nustatyta tvarka, įvertinus ūkio subjekto 2018–2022 m. iš žvejybos veiklos tame vidaus vandenų telkinyje, kuriame turėjo teisę žvejoti, gautas pajamas, ilgalaikį turtą, darbo vietas, nuostolius, susijusius su finansinių įsipareigojimų vykdymu įgyvendinant Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2014–2020 metų veiksmų programos priemones, ir išmokama iš valstybės biudžeto lėšų.“
8.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-12-20	9			Projekto 9 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad įstatymas įsigalioja 2023 m. sausio 1 d. Atkreiptinas dėmesys, kad šį įstatymo projektą siekiama pateikti 2022 m. gruodžio 22 d. Seimo plenariniame posėdyje. Atsižvelgiant į Seimo statute nustatytų įstatymų leidybos procedūrų trukmę, taip pat į tai, kad Seimo priimtas įstatymas pagal Konstituciją turi būti promulguojamas, svarstytina, ar projekto 9 straipsnio 1 dalyje numatyta įstatymo įsigaliojimo data yra reali. Siūlytina tikslinti įstatymo įsigaliojimo datą, atitinkamai tikslinant ir projekto 9 straipsnio 2 dalyje nustatytą įstatymo įsigaliojimo datą.	Pritarti	Pasiūlymas: Nustatyti įstatymo įsigaliojimo datą 2024 m. sausio 1 d.
9.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-12-20				Projekto aiškinamajame rašte nurodyta, kad „Įstatymo projektui įgyvendinti reikės apie 5 mln. Eur. valstybės biudžeto lėšų (apie 2-3 mln. Eur. kasmet 2023-2024 m.).“ Atsižvelgiant į Biudžeto sandaros įstatymo 17 straipsnio 2 dalies nuostatą, kad trejų biudžetinių metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų konsoliduotos visumos planuojamų rodiklių projektas rengiamas remiantis Vyriausybės programa, Lietuvos stabilumo programa, Valstybės pažangos strategija, manytina, kad turėtų būti gauta Vyriausybės, kaip biudžeto planuotojos, nuomonė dėl siūlomo teisinio reguliavimo.	Pritarti	Vyriausybės išvada gauta
10.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-12-20	2, 6, 9			Projektas taisytinas vadovaujantis Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijomis, patvirtintomis teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 (2021 m. lapkričio 18 d. įsakymo Nr. 1R-388 redakcija): 10.1. reikėtų atsisakyti projekto 2 straipsnio vienos struktūrinės dalies numeravimo; 10.2. projekto 6 straipsnyje, dėstant keičiamo įstatymo 14^4 straipsnį nauja redakcija, reikėtų nurodyti ir keičiamo 14^4 straipsnio pavadinimą; 10.3. projekto 9 straipsnio pavadinime vietoj žodžių „įgyvendinimas ir taikymas“ įrašytini žodžiai „ir įgyvendinimas“ (ši pastaba taikytina tik tuo atveju, jei pagal šios išvados 3 punktą projekto 9 straipsnis nebūtų papildytas nuostatomis, reglamentuojančiomis įstatymo taikymą); 10.4. projekto 9 straipsnio 1 dalyje po žodžio „įstatymas“ įrašytina formuluotė „išskyrus šios straipsnio 2 dalį“.	Pritarti	redakcinės

3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti			Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
		str.	str. d.	p.
1.	Žuvininkystės įmonių asociacija „Lampetra“ 2023-02-01	6	3		Pagal Projekto 3 straipsnio 1 dalimi keičiamo įstatymo 14 straipsnio 1 dalies nuostatas, upinių nėgių, migruojančių ungurių ir seliavų verslinė žvejyba uždraudžiama. Kadangi perleidžiamosios teisės į upinių nėgių, seliavų ir migruojančių ungurių žvejybos vidaus vandenyse kvotas yra paskirtos 2022–2026 metams, migruojančių ungurių žvejybos dalyje upelių kvotos paskirtos iki 2025 m. imtinai, siūlytume galimybę perleisti teisę į žvejybos kvotą aplinkos ministro įgaliotai biudžetinei įstaigai suteikti ne tik žvejybą Kuršių mariose vykdantiems ūkio subjektams, bet visiems vidaus vandenyse verslinę žvejybą vykdžiusiems ūkio subjektams, jei, pagal Projekto nuostatas, jų vykdytą žvejybą numatoma uždrausti ar apriboti. Atsižvelgiant į tai, siūlytina Projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 6 straipsnio 3 dalį išdėstyti taip: 3.“ Žvejybos jūrų vandenyse reglamentavimo priemones nustato Europos Sąjungos teisės aktai, o priemones, kurių nereglamentuoja Europos Sąjungos teisės aktai, nustato žemės ūkio ministras arba jo įgaliota institucija. Žvejybos vidaus vandenyse reglamentavimo priemones nustato aplinkos ministras. Žvejybos vidaus vandenyse limitus, verslinės žvejybos vidaus vandenyse draudimą ar ribojimą tam tikru laiku (arba tam tikrose vietose) arba tam tikrų rūšių žuvų žvejybos uždraudimą aplinkos ministras nustato įvertinus šio straipsnio 6 dalyje nustatyta tvarka atliekamų žuvų išteklių tyrimų duomenis, patvirtintus ekspertų komisijos ir mažina verslinės žvejybos limitus vidaus vandenų telkiniuose ne mažesne apimtimi nei žvejybos kvotos, į kurias ūkio subjektai perleido teisę aplinkos ministro įgaliotai biudžetinei įstaigai šio įstatymo nustatyta tvarka.““ Motyvai dėl pakeitimo: Aplinkos ministerija  nustatydama žvejybos limitus ar kitas reglamentavimo priemones vadovaujasi tik jos pačios užsakytais moksliniais darbais; moksliniai darbai yra užsakomi Aplinkos ministerijos iniciatyva,  darbus vertina, priima  juos apmoka taip pat  Aplinkos ministerija, todėl  kyla  rizika dėl skaidrumo bei abejonės dėl išvadų ir rekomendacijų.  Mokslinius  tyrimus dėl   Kuršių marių žuvų išteklių atlieka  keletas  mokslinių įstaigų ar atskirų  mokslininkų ir dažnai pateikiamos  skirtingos išvados ir rekomendacijos, todėl siūlome Įstatymu numatyti, kad tyrimų duomenys būtų  patvirtinami  nepriklausomų ekspertų komisijos  išvadomis.	Pritarti iš dalies	Galimybę perleisti teisę į žvejybos kvotą aplinkos ministro įgaliotai biudžetinei įstaigai suteikti ne tik žvejybą Kuršių mariose vykdantiems ūkio subjektams, bet visiems vidaus vandenyse verslinę žvejybą vykdžiusiems ūkio subjektams. Specializuotąją upinių nėgių, migruojančių ungurių ir seliavų verslinę žvejybą uždrausti nuo 2026 m. Vadovaujantis teisės aktais žuvų išteklių tyrimus gali vykdyti tik kompetentingi juridiniai (biologinio profilio mokslo ir studijų institucijos bei organizacijos) ar fiziniai (turintys aukštąjį universitetinį ar jam prilygintą biomedicinos mokslų studijų srities išsilavinimą ir ne mažiau kaip 3 metų šio darbo patirtį) asmenys. Skelbiant viešuosius konkursus dažnai keliami dar aukštesni kvalifikacijos reikalavimai. Siūlomos ekspertų komisijos sudėtyje būtų tie patys mokslininkai, kurie vykdo tyrimus. Išvada, kad žvejybos intensyvumą Kuršių mariose būtina mažinti mažiausiai trečdaliu pirmiausiai buvo pateikta ŽŪM užsakymu atliktų tyrimų ataskaitoje.
2.	Žuvininkystės įmonių asociacija „Lampetra“ 2023-02-01	6			Projekto 6 straipsniu keičiamo įstatymo 14^4 straipsnio 2 ir 3 dalyse siūloma nustatyti, kad išmokos, kurią gauna ūkio subjektas už perleidžiamą teisę į žvejybos kvotą, apskaičiavimo ir mokėjimo tvarką nustato aplinkos ministras. Siūlytume esmines teisių į žvejybos kvotas perleidimo sąlygas reglamentuoti įstatyme. Galimybę perleisti teisę į žvejybos kvotą aplinkos ministro įgaliotai biudžetinei įstaigai siūlytume suteikti ūkio subjektams, kurie iki 2023 m. (esminių verslinės žvejybos apribojimų) vykdė verslinę žvejybą valstybiniuose vidaus vandenų telkiniuose. Vadovaujantis keičiamo įstatymo 14^1 straipsnio 1 dalies nuostatomis, teisė į žvejybos kvotą suteikiama 5 kalendorinių metų laikotarpiui. Atsižvelgdami į tai, išmokas, kurias gautų ūkio subjektai už perleidžiamą teisę į žvejybos kvotą, siūlytume skaičiuoti pagal 5 (penkių) metų turėtas žvejybos galimybes, bei tais metais iš žvejybos produktų gautas pajamas, kurie pasirenkami ne daugiau kaip iš paskutinių 8 (aštuonių) kalendorinių metų. Jeigu ūkio subjektai turėjo teisę į žvejybos kvotas mažiau nei 8 (aštuonis) kalendorinius metus, išmokos skaičiuojamos pagal faktiškai turėtas žvejybos galimybes bei tais metais iš žvejybos produktų gautas pajamas įvertinant per 5 metus ūkio subjektų iš žvejybos veiklos gautas pajamas.“ Motyvai dėl pakeitimo: 1. Įstatymo projekte siūloma skaičiuoti išmokas įvertinus 5 metų  ūkio subjekto iš žvejybos veiklos gautas pajamas. Kadangi atliktas ir pristatytas žvejams mokslinis darbas numato kompensacijas pagal 5 metų gautas pajamas iš žvejybos produktų, todėl siūlome atsisakyti žodžio „įvertinus“, siūlome keisti „pagal“. 2.   Atkreipiame dėmesį ir prašome atsižvelgti, kad laikotarpyje (2018, 2019, 2020, 2021, 2022 metai) už kuriuos planuojama išmoka, prisiskaičiuojami metai, kurie pilnai neatspinti žvejybos galimybių t.y.:          * 2018 metais Aplinkos ministerija buvo išdavusi UAB „Minijos nafta“ 1,5 mėn. leidimus  žvalgybiniams darbams Kuršių mariose, dėl ko buvo 1,5 mėn. apribota žvejyba;          *  2020- 2021 metais žvejybos verslas turėjo „Covid-19“  pandemijos sukeltus laikotarpius.         Dėl šių,  ne nuo ūkio subjektų priklausančių priežasčių, žvejybos veikla negalėjo būti vykdoma pilna apimtimi, todėl ūkio subjektams turi būti suteikiama teisė pasirinkti 5 veiklos metus iš paskutinių aštuonerių, einančių prieš 2023 metus (kuomet įvesti esminiai apribojimai). 3. Taip pat pastebime, kad pateikta Projekte sąvoka „žvejybos veiklos pajamos„ neatspindi ūkio subjektų pajamų, kurios yra gaunamos iš žvejybos produktų, nes pagal Reglamentą (EB) Nr. 1224/2009 4 straipsnio 1 dalį  apibrėžiama sekančiai: „Žvejybos veikla“ – žuvų paieška, žvejybos įrankių metimas, statymas, traukimas, žvejybos įrankių tempimas, sugautų kiekių patalpinimas laive, žuvų ir žuvininkystės produktų perkrovimas, laikymas laive, perdirbimas laive, perkėlimas, laikymas varžose, tukinimas ir iškrovimas;      Siūlome sąvokose apskaičiuojant pajamas  naudoti sąvoką „iš žvejybos produktų gautas pajamas“, nes šis terminas apims ne tik iš žvejybos veiklos gautas pajamas, bet ir iš žvejybos produktų  perdirbimo gautas pajamas (perdirbimas  krante). Šis terminas apibrėžtas 2000 m. birželio 27 d. Nr. VIII-1756  Žuvininkystės įstatymo (Galiojanti suvestinė redakcija:2021-11-01) 2 straipsnio sąvokose  sekančiai: „ 58. Žvejybos produktai- vandens organizmai, kurie yra žvejybos veiklos rezultatas, taip pat iš šių organizmų gauti produktai.“.	Nepritarti	Pagal Projektą išmokas siūloma skaičiuoti žvejams palankia metodika, pagal 2018–2022 m. iš žvejybos veiklos turėtas pajamas, neįtraukiant 2023 m. ar vėlesnių metų, kai Kuršių mariose žvejybos limitai sumažinti trečdaliu. Pagal Valstybės pagalbos gaires https://eur-lex.europa.eu/legal-content/LT/TXT/HTML/?uri=CELEX:52023XC0323(01)&from=EN Pagalba laikoma proporcinga, jei vienai pagalbą gaunančiai įmonei teikiamos pagalbos suma neviršija mažiausios sumos, būtinos veiklai, kuriai skiriama pagalba, vykdyti. Tinkamos finansuoti išlaidos turi būti patvirtinamos dokumentais, kurie turėtų būti aiškūs, tikslūs ir naujausi. Pagalba negali būti subsidijuojamos veiklos išlaidos, kurias įmonė būtų patyrusi bet kuriuo atveju, ir negali būti kompensuojama įprasta ekonominės veiklos verslo rizika. Teisė į žvejybos kvotą suteikiama 5 kalendorinių metų laikotarpiui. Pajamos, kurias potencialiai galėtų gauti įmonė jei žvejotų 5 metus ateityje, greičiausiai bus panašios į paskutinių 5 metų, o ne 8 pasirinktinai geriausių metų. Įmonei, pasitraukusiai iš žvejybos veiklos nebus ribojama teisė užsiimti žuvų perdirbimu krante, todėl veiklos, kurią ūkio subjektas gali tęsti, kompensavimas būtų perteklinis.

            4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta.

5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti			Pastabos	Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
		str.	str. d.	p.
1.	Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2023-03-29	2				Iš esmės pritarti Lietuvos Respublikos žuvininkystės įstatymo Nr. VIII-1756 2, 6, 14, 141, 143, 144, 15, 20 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIVP-2334 (toliau – Projektas), tačiau pasiūlyti Seimui tobulinti jį pagal šias pastabas ir pasiūlymus: Projekto aiškinamajame rašte nurodyta, kad, pagal Projekto nuostatas, galimybė pasitraukti iš verslo gaunant išmoką bus sudaryta tik Kuršių mariose žvejojančioms įmonėms. Pagal Projekto 3 straipsnio 1 dalimi keičiamo Žuvininkystės įstatymo 14 straipsnio 1 dalies nuostatas, upinių nėgių, migruojančių ungurių ir seliavų verslinė žvejyba uždraudžiama. Kadangi perleidžiamosios teisės į upinių nėgių, seliavų ir migruojančių ungurių žvejybos vidaus vandenyse kvotas yra paskirtos 2022–2026 metams, migruojančių ungurių žvejybos kvotos dalyje upelių paskirtos iki 2025 m. imtinai, o Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2005 m. gegužės 13 d. nutarime yra konstatavęs, kad „<...>valstybė, keisdama ūkinės veiklos santykių teisinį reguliavimą, gali keisti ir ūkinės veiklos sąlygas ar apskritai nustatyti tokį teisinį reguliavimą, pagal kurį tam tikra ūkinė veikla turi būti nutraukta, tačiau keisdama ūkinės veiklos sąlygas ar nutraukdama tam tikrą ūkinę veiklą valstybė turi paisyti inter alia Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtinto teisėtų lūkesčių apsaugos principo, suponuojančio ir įgytų teisių apsaugą. Konstatuota ir tai, kad jeigu ūkio subjektas pagal galiojančius įstatymus ar kitus teisės aktus įgijo teisę užsiimti tam tikra ūkine veikla ir šią teisę įgyvendino, keičiant tokios ūkinės veiklos teisinį reguliavimą taip, kad yra pabloginamos šios ūkinės veiklos sąlygos arba ši ūkinė veikla apskritai nutraukiama, atsižvelgiant į tai, dėl ko minėtos ūkinės veiklos teisinis reguliavimas yra keičiamas ir kokiu mastu jis yra keičiamas, taip pat atsižvelgiant į kitas reikšmės turinčias aplinkybes, valstybei gali atsirasti pareiga atlyginti (kompensuoti) ūkio subjektams ir kitiems asmenims praradimus, jų patirtus dėl minėto teisinio reguliavimo pakeitimo“, siūlome Projekte numatyti galimybę gauti kompensacijas vidaus vandenyse verslinę žvejybą vykdantiems ūkio subjektams, kuriems, pagal Projekto nuostatas, jų vykdomą žvejybą numatoma uždrausti. Projekto 2 straipsniu keičiamo Žuvininkystės įstatymo 6 straipsnio 3 dalyje nustatoma, kad aplinkos ministras mažina verslinės žvejybos limitus Kuršių mariose ne mažesne apimtimi nei žvejybos kvotos, kurias ūkio subjektai turėjo šio įstatymo nustatyta tvarka perleidę teisę į žvejybos kvotą aplinkos ministro įgaliotai biudžetinei įstaigai, taigi manytina, kad žvejybos limitai gali būti mažinami ir didesne apimtimi nei perleistų žvejybos kvotų dydis. Laikydamiesi Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 6 punkte nustatyto teisėkūros aiškumo principo, siūlome aiškiau apibrėžti, kaip bus nustatomas verslinės žvejybos limitas priėmus Projektą, ir Projekto 2 straipsniu keičiamo Žuvininkystės įstatymo 6 straipsnio 3 dalį išdėstyti taip: „3. Žvejybos jūrų vandenyse reglamentavimo priemones nustato Europos Sąjungos teisės aktai, o priemones, kurių nereglamentuoja Europos Sąjungos teisės aktai, – žemės ūkio ministras arba jo įgaliota institucija. Žvejybos vidaus vandenyse reglamentavimo priemones nustato aplinkos ministras. Žvejybos vidaus vandenyse limitus, verslinės žvejybos vidaus vandenyse draudimą ar ribojimą tam tikru laiku (arba tam tikrose vietose) arba tam tikrų rūšių žuvų žvejybos uždraudimą aplinkos ministras nustato, įvertinus šio straipsnio 6 dalyje nustatyta tvarka atliekamų žuvų išteklių tyrimų duomenis. Kuršių mariose verslinės žvejybos limitai  mažinami tokia apimtimi, kokios buvo žvejybos kvotos, į kurias ūkio subjektai perleido teisę aplinkos ministro įgaliotai biudžetinei įstaigai šio įstatymo nustatyta tvarka, arba didesne apimtimi, jei, žuvų išteklių tyrimų duomenimis, žuvų išteklių būklė šiame vandens telkinyje blogėja.“	Pritarti iš dalies	Argumentai: Galimybę perleisti teisę į žvejybos kvotą aplinkos ministro įgaliotai biudžetinei įstaigai suteikti ne tik žvejybą Kuršių mariose vykdantiems ūkio subjektams, bet visiems vidaus vandenyse verslinę žvejybą vykdžiusiems ūkio subjektams. Specializuotąją upinių nėgių, migruojančių ungurių ir seliavų verslinę žvejybą uždrausti nuo 2026 m. Pasiūlymas: Pakeisti 6 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Žvejybos jūrų vandenyse reglamentavimo priemones nustato Europos Sąjungos teisės aktai, o priemones, kurių nereglamentuoja Europos Sąjungos teisės aktai, nustato žemės ūkio ministras arba jo įgaliota institucija. Žvejybos vidaus vandenyse reglamentavimo priemones nustato aplinkos ministras. Žvejybos vidaus vandenyse limitus, verslinės žvejybos vidaus vandenyse draudimą ar ribojimą tam tikru laiku (arba tam tikrose vietose) arba tam tikrų rūšių žuvų žvejybos uždraudimą aplinkos ministras nustato tik remdamasis įvertinęs šio straipsnio 6 dalyje nustatyta tvarka atliekamų žuvų išteklių tyrimų duomenimis duomenis. Verslinės žvejybos limitai mažinami tokia apimtimi, kokios buvo žvejybos kvotos, į kurias ūkio subjektai perleido teisę aplinkos ministro įgaliotai biudžetinei įstaigai šio įstatymo nustatyta tvarka, arba didesne apimtimi, jei, žuvų išteklių tyrimų duomenimis, šių išteklių būklė tame vandens telkinyje blogėja.“
2.	Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2023-03-29	1	3			Atsižvelgdami į Projektu siūlomus keičiamo Žuvininkystės įstatymo 14 straipsnio 1 dalies pakeitimus, siūlome pripažinti netekusia galios keičiamo Žuvininkystės įstatymo 2 straipsnio 42 dalį, kurioje apibrėžiama sąvoka „žuvų gaudyklė“, kadangi pagal Projektą pakeistame įstatyme ši sąvoka nebūtų vartojama.	Pritarti
3.	Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2023-03-29	3, 4	1		N	Projekto 3 straipsnio 1 dalimi keičiamo Žuvininkystės įstatymo 14 straipsnio 1 dalyje nenurodyta, kokių rūšių žuvų specializuotoji verslinė žvejyba būtų leidžiama vidaus vandenų telkiniuose. Sprendžiant iš Projekto aiškinamojo rašto ir lyginamojo varianto nuostatų, Projektu siekiama vidaus vandenų telkiniuose leisti specializuotąją verslinę stintų žvejybą, uždrausti ungurių, seliavų ir upinių nėgių verslinę žvejybą. Atsižvelgdami į tai, kad yra pateiktos mokslinių tyrimų išvados, kuriose siūloma išlaikyti buvusį upinių nėgių verslinės žvejybos intensyvumą, siūlome tokios žvejybos nedrausti ir patikslinti Projekto 3 straipsnio 1 dalimi keičiamo Žuvininkystės įstatymo 14 straipsnio 1 dalį numatant, kad vidaus vandenų telkiniuose aplinkos ministro nustatyta tvarka leidžiama specializuotoji stintų ir upinių nėgių verslinė žvejyba.	Pritarti iš dalies	Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 3 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: 1.  Pakeisti 14 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Valstybiniuose Vvidaus vandenų telkiniuose aplinkos ministro nustatyta tvarka leidžiama specializuotoji verslinė seliavų, stintų, upinių nėgių, migruojančių ungurių žvejyba ir žvejyba, sertifikuota kaip tautinis paveldas ir (arba) įtraukta į Nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvadą žuvų gaudyklėmis. Kitų rūšių žuvų verslinė žvejyba leidžiama tik Kuršių mariose, polderiuose, vandens telkiniuose, didesniuose kaip 200 ha, ir privačiuose vidaus vandenų telkiniuose, kuriuose neorganizuojama limituota žvejyba.“ (galiotų iki 2026 m.) 2. Papildyti įstatymo projektą nauju 4 straipsniu ir jį išdėstyti taip: 4 straipsnis. 14 straipsnio pakeitimas Pakeisti 14 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Valstybiniuose Vvidaus vandenų telkiniuose aplinkos ministro nustatyta tvarka leidžiama specializuotoji verslinė seliavų, stintų, upinių nėgių, migruojančių ungurių žvejyba ir žvejyba, sertifikuota kaip tautinis paveldas ir (arba) įtraukta į Nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvadą žuvų gaudyklėmis. Kitų rūšių žuvų verslinė žvejyba leidžiama tik Kuršių mariose, polderiuose, vandens telkiniuose, didesniuose kaip 200 ha, ir privačiuose vidaus vandenų telkiniuose, kuriuose neorganizuojama limituota žvejyba.“ (įsigaliotų nuo 2026 m.) Atitinkamai pakeisti straipsnių numeraciją.
4.	Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2023-03-29	5	4			Pagal Projekto 3 straipsnio 1 dalimi keičiamo Žuvininkystės įstatymo 14 straipsnio 1 dalies nuostatas, numatyta uždrausti migruojančių ungurių verslinę žvejybą, todėl siūlome keičiamo Žuvininkystės įstatymo 14^1 straipsnio 3 dalyje išbraukti nuostatas, susijusias su specializuotosios ungurių žvejybos kvotomis, – 2 punkte išbraukti žodžius „ar ungurių“, o 3 punktą pripažinti netekusiu galios. Šio punkto nuostatos jau nebeaktualios nuo 2018 m. Projekto tikslai bus pasiekti mažinant limitus perleistų aplinkos ministro įgaliotajai biudžetinei įstaigai kvotų dydžiu, tad absoliutus reikalavimas „visam laikui“ nebeužsiimti konkrečia ūkine veikla (žvejyba) galimai nederėtų su Lietuvos Respublikos Konstitucijoje garantuojama ūkinės veiklos laisve. Pagal Žuvininkystės įstatymo 14^1 straipsnio 3 dalies nuostatas, be aukciono suteikiama teisė į žvejybos kvotą tik 3 paskutinius kalendorinius metus iki tų metų, kuriais suteikiama teisė į žvejybos kvotą, žvejybos kvotas Kuršių mariose turėjusiems ūkio subjektams, todėl manome, kad netikslinga ūkio subjektams, teisę į žvejybos kvotą perleidusiems aplinkos ministro įgaliotai biudžetinei įstaigai, ir su šiais ūkio subjektais susijusiems ūkio subjektams drausti aukciono būdu įsigyti teisę į žvejybos kvotą. Atsižvelgdami į tai, siūlome Projekto 4 straipsniu keičiamos Žuvininkystės įstatymo 14^1 straipsnio 11 dalies nekeisti.	Pritarti iš dalies	Argumentai: Išbraukti nuostatas, susijusias su specializuotosios ungurių žvejybos kvotomis. Žuvininkystės įstatymo 14^1 straipsnio 11 dalyje tikslinga palikti nuostatą, kad teisė į žvejybos kvotą negali būti suteikiama ar perleidžiama ne tik ūkio subjektams, kurie pasinaudoję ES parama perorientavo žvejybos laivą į kitą nei žvejyba veiklą, bet ir tiems ūkio subjektams, kurie teisę į žvejybos kvotą perleis aplinkos ministro įgaliotai biudžetinei įstaigai. Pasiūlymas: 4. Pakeisti 14^1 straipsnio 11 dalį ir ją išdėstyti taip: „11. Teisė į žvejybos kvotą negali būti suteikiama ar perleidžiama ūkio subjektams, kurie pasinaudoję Europos Sąjungos parama perorientavo savo valdomą vidaus vandenų žvejybos laivą į kitą negu žvejybos veiklą, ir su jais susijusiems ūkio subjektams. ar teisę į žvejybos kvotą šio įstatymo nustatyta tvarka perleido aplinkos ministro įgaliotai biudžetinei įstaigai. Teisė į žvejybos kvotą negali būti suteikiama ar perleidžiama ir su šiais ūkio subjektais susijusiems ūkio subjektams.“
5.	Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2023-03-29	7	3, 5		N	Projekto 6 straipsniu keičiamo Žuvininkystės įstatymo 14^4 straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti, kad išmokos, kurią gauna ūkio subjektas už perleidžiamą teisę į žvejybos kvotą, apskaičiavimo ir mokėjimo tvarką nustato aplinkos ministras. Siūlome esmines teisių į žvejybos kvotas perleidimo ir kompensacijų už ūkinės veiklos nutraukimą apskaičiavimo sąlygas reglamentuoti keičiamame Žuvininkystės įstatyme, papildant Projekto 6 straipsniu dėstomo Žuvininkystės įstatymo 14^4 straipsnį 5 dalimi. Vadovaujantis keičiamo Žuvininkystės įstatymo 14^1 straipsnio 1 dalies nuostatomis, teisė į žvejybos kvotą suteikiama 5 kalendoriniams metams. Atsižvelgdami į tai, išmokas, kurias gautų ūkio subjektai už perleidžiamą teisę į žvejybos kvotą, siūlome skaičiuoti įvertinant per 5 metus ūkio subjektų iš žvejybos veiklos gautas pajamas, ūkio subjektui suteiktos teisės į žvejybos kvotą likusį laikotarpį, šiam laikotarpiui suteiktas žvejybos kvotas. Projekto 6 straipsniu keičiamo Žuvininkystės įstatymo 14^4 straipsnio 2 ir 3 dalis siūlome išdėstyti taip: „2. Ūkio subjektas jam suteiktą teisę į žvejybos kvotą kartu su įsipareigojimu mokėti atitinkamą lėšų žuvų ištekliams atkurti ir išsaugoti dydį turi teisę perleisti žemės ūkio ministro nustatyta tvarka kitam ūkio subjektui arba, vadovaudamasis šio straipsnio 3 dalies nuostatomis, aplinkos ministro nustatyta tvarka – aplinkos ministro įgaliotai biudžetinei įstaigai. 3. Teisę į žvejybos kvotą aplinkos ministro nustatyta tvarka gali perleisti aplinkos ministro įgaliotai biudžetinei įstaigai ūkio subjektai, paraiškos pateikimo dieną turintys teisę į žvejybos kvotą Kuršių mariose ir prisiimantys šiuos įsipareigojimus: 1) nuo paraiškos pateikimo dienos neperleisti teisės į žvejybos kvotą arba jos dalies kitiems ūkio subjektams; 2) nuo sprendimo skirti išmoką dienos nutraukti verslinę žvejybą.“ Projekto 6 straipsniu keičiamo Žuvininkystės įstatymo 14^4 straipsnį siūlome papildyti 5 dalimi ir ją išdėstyti taip: „5. Išmoka, kurią gauna ūkio subjektas už perleidžiamą teisę į žvejybos kvotą, ir kompensacija, kurią gauna ūkio subjektas už ūkinės veiklos nutraukimą uždraudus verslinę žvejybą, apskaičiuojamos vadovaujantis aplinkos ministro nustatyta tvarka, įvertinus ūkio subjekto 2018–2022 m. tame vidaus vandenų telkinyje, kuriame turėjo teisę į žvejybą, iš žvejybos veiklos turėtas pajamas, ilgalaikį turtą, darbo vietas, nuostolius, susijusius su finansinių įsipareigojimų vykdymu įgyvendinant Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2014–2020 metų veiksmų programos priemones, suteiktos teisės į žvejybos kvotą likusį laikotarpį, šiam laikotarpiui suteiktas žvejybos kvotas, ir išmokamos iš valstybės biudžeto lėšų.“	Pritarti iš dalies	Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 6 7 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Teisę į žvejybos kvotą aplinkos ministro nustatyta tvarka gali perleisti aplinkos ministro įgaliotai biudžetinei įstaigai ūkio subjektai, paraiškos pateikimo dieną turintys teisę į žvejybos kvotą Kuršių mariose tame vidaus vandenų telkinyje ir prisiimantys šiuos įsipareigojimus: 1) nuo paraiškos pateikimo dienos neperleisti teisės į žvejybos kvotą arba jos dalies kitiems ūkio subjektams; 2) nuo sprendimo skirti išmoką dienos nutraukti verslinę žvejybą.“ Argumentai: Siūloma išmokas skaičiuoti įstatyme nustatytam teisės į žvejybos kvotą suteikimo laikotarpiui – 5 metams. Projektu siekiama, kad žvejybos įmonės, nusprendusios pasiraukti iš verslo, tai darytų kuo greičiau. Kadangi Kuršių mariose žvejojančioms įmonėms kvotos paskirtos iki 2026 – 2027 m. tikėtina, kad pakeitus projektą pagal Vyriausybės pateiktą siūlymą, kad išmokos skaičiuojamos pagal suteiktos teisės į žvejybos kvotą likusį laikotarpį, įmonės, norėdamos gauti didesnes išmokas, lauktų kol pasibaigs joms suteiktos teisės į žvejybos kvotas ir bus paskirtos naujos – 5 metams. T. y. dauguma įmonių kreiptųsi dėl teisių į žvejybos kvotą perleidimo AM įgaliotai įstaigai tik 2027 m. Vyriausybės pasiūlytoje 5 dalies redakcijoje siūloma išbraukti žodžius „suteiktos teisės į žvejybos kvotą likusį laikotarpį, šiam laikotarpiui suteiktas žvejybos kvotas,“ Pasiūlymas: Papildyti įstatymo projekto 6 7 straipsnį nauja 5 dalimi ir ją išdėstyti taip: ‚5. Išmoka, kurią gauna ūkio subjektas už perleidžiamą teisę į žvejybos kvotą, apskaičiuojama vadovaujantis aplinkos ministro nustatyta tvarka, įvertinus ūkio subjekto 2018–2022 m. tame vidaus vandenų telkinyje, kuriame turėjo teisę į žvejybą, iš žvejybos veiklos turėtas pajamas, ilgalaikį turtą, darbo vietas, nuostolius, susijusius su finansinių įsipareigojimų vykdymu įgyvendinant Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2014–2020 metų veiksmų programos priemones ir išmokamos iš valstybės biudžeto lėšų.“
6.	Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2023-03-29	10				Projekto 9 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad įstatymas įsigalioja 2023 m. sausio 1 d. Kad būtų tinkamai suplanuotos valstybės biudžeto lėšos išmokoms, kurias gautų ūkio subjektai už aplinkos ministro įgaliotai biudžetinei įstaigai perleistas teises į žvejybos kvotą (Projekto aiškinamajame rašte nurodyta, kad išmokoms už perleistas teises į žvejybos Kuršių mariose kvotą reikės apie 5 mln. Eur valstybės biudžeto lėšų, papildomai išmokoms teisę žvejoti upines nėges, seliavas ir migruojančius ungurius turėjusiems asmenims preliminariai reikėtų dar apie 1 mln. Eur), siūlome nustatyti Projekto įsigaliojimo datą, ne ankstesnę kaip 2024 m. sausio 1 d., ir atitinkamai patikslinti Projekto 9 straipsnio 1 ir 2 dalis. Siūlomos Projekto 6 straipsniu keičiamo Žuvininkystės įstatymo 14^4 straipsnio 5 dalyje nustatytos esminės teisių į žvejybos kvotas perleidimo sąlygos ir kompensacijų už ūkinės veiklos nutraukimą uždraudus verslinę žvejybą mokėjimo sąlygos atitiktų Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau – Sutartis) 107 straipsnio 1 dalyje nustatytus valstybės pagalbos kriterijus, todėl būtų laikytinos valstybės pagalba. Kai ūkio subjektui teikiama parama atitinka valstybės pagalbos kriterijus, apie tai būtina iš anksto informuoti Europos Komisiją, kaip to reikalauja Sutarties 108 straipsnio 3 dalies nuostatos, pateikiant pranešimą apie numatomą teikti valstybės pagalbą. Pažymėtina, kad pagalbos priemonės negali būti pradėtos įgyvendinti, iki bus gautas Europos Komisijos pritarimas, todėl Projekto 9 straipsnį siūlome papildyti 3 dalimi: „3. Ūkio subjektai jiems suteiktą teisę į žvejybos kvotą gali perleisti aplinkos ministro įgaliotai biudžetinei įstaigai, išmokos ūkio subjektams už perleidžiamą teisę į žvejybos kvotą ir kompensacijos už ūkinės veiklos nutraukimą uždraudus verslinę žvejybą gali būti mokamos tik gavus Europos Komisijos patvirtinimą, kad išmokų už perleidžiamą teisę į žvejybos kvotą ir kompensacijų už ūkinės veiklos nutraukimą priemonės suderinamos su ES vidaus rinka.“	Pritarti	Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 10 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „9 10 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas, įgyvendinimas ir taikymas 1. Šis įstatymas, išskyrus 4 straipsnį ir šio straipsnio 3 dalį, įsigalioja 2024 m. sausio 1 d. 2. Šio įstatymo 4 straipsnis įsigalioja 2026 m. sausio 1 d. 3. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliotos institucijos iki 2023 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo, išskyrus 4 straipsnį, įgyvendinamuosius teisės aktus, iki 2025 m. gruodžio 31 d. – šio įstatymo 4 straipsnio įgyvendinamuosius teisės aktus. 4. Ūkio subjektai jiems suteiktą teisę į žvejybos kvotą gali perleisti aplinkos ministro įgaliotai biudžetinei įstaigai, išmokos ūkio subjektams už perleidžiamą teisę į žvejybos kvotą gali būti mokamos tik gavus Europos Komisijos patvirtinimą, kad išmokų už perleidžiamą teisę į žvejybos kvotą priemonės suderinamos su ES vidaus rinka. 5. Gavus Europos Komisijos patvirtinimą, išmokos už perleidžiamą teisę į žvejybos kvotą aplinkos ministro įgaliotai biudžetinei įstaigai mokamos 2024–2026 m. Ūkio subjektams, pateikusiems paraiškas perleisti teisę į žvejybos kvotą aplinkos ministro įgaliotai biudžetinei įstaigai 2024–2025 m., išmokama 100 procentų aplinkos ministro nustatyta tvarka apskaičiuotos išmokos sumos, pateikusiems paraiškas perleisti teisę į žvejybos kvotą aplinkos ministro įgaliotai biudžetinei įstaigai 2026 m. – 80 procentų.“
7.	Seimo narys L. Jonauskas 2023-03-27	4				Argumentai: Siekiant išsaugoti nykstančius žuvų išteklius vidaus vandenų telkiniuose, o ypač pereikvotose Kuršių mariose (gamtininkų ataskaitose pažymima, kad Kuršių mariose žuvų išteklių būklė yra itin bloga), siūloma juose leisti tik stintų verslinę žvejybą. Tautinio paveldo tikslais verslinės žvejybos siūloma atsisakyti dėl atveriamos erdvės galimam piktnaudžiavimui. Prisidengiant tautiniu paveldu, verslinė žvejyba vidaus vandenų telkiniuose ir toliau vyktų, o tai nepadėtų atkurti žuvų išteklių Lietuvos vidaus vandenų telkiniuose ir neturėtų teigiamo efekto Kuršių marių žuvų išteklių atsikūrimui.   Pasiūlymas: Pakeisti  įstatymo 14 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Vidaus vandenų telkiniuose aplinkos ministro nustatyta tvarka leidžiama specializuotoji verslinė stintų žvejyba., ir žvejyba sertifikuota teisės aktų nustatyta tvarka kaip tautinis paveldas ir (arba) įtraukta į Nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvadą. Kitų rūšių žuvų verslinė žvejyba leidžiama tik Kuršių mariose, polderiuose ir privačiuose vidaus vandenų telkiniuose, kuriuose neorganizuojama limituota žvejyba.“	Nepritarti	Argumentai: Projekte numatyta, kad žvejyba privalo būti sertifikuota teisės aktų nustatyta tvarka kaip tautinis paveldas ir (arba) įtraukta į Nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvadą, todėl erdvės galimam piktnaudžiavimui nėra. Šiuo metu į Nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvadą įrašyta tik ežerinių stintų žvejyba Lūšių ir Baltųjų Lakajų ežeruose ir bumbinamoji stintų žvejyba Kuršių mariose.

6. Seimo paskirtų papildomų komitetų / komisijų pasiūlymai: nepaskirta.

7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:

7.1. Sprendimas: pritarti patobulintam įstatymo projektui, komiteto išvadoms dėl šio projekto ir  teikti Lietuvos Respublikos žuvininkystės įstatymo Nr. VIII-1756 2, 6, 14, 14(1), 14(3), 14(4),15, 20 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIVP-2334(2), jo lyginamąjį variantą.

7.2. Pasiūlymai:

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti			Pastabos	Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
		str.	str. d.	p.
1.	Aplinkos apsaugos komitetas 2023-05-03	6				Pasiūlymas: 1. Pakeisti 14^3 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „14^3straipsnis. Teisės į žvejybos kvotą galiojimo sustabdymas, galiojimo sustabdymo panaikinimas ir teisės į žvejybos kvotą panaikinimas 1. Teisės Teisę į žvejybos kvotos kvotą verslinei žvejybai tam tikrame vidaus vandenų telkinyje galiojimas sustabdomas, jeigu yra bent viena iš šių sąlygų: 1) taikoma žvejybos reglamentavimo priemonė – verslinės žvejybos draudimas arba ribojimas tame vidaus vandenų telkinyje. Verslinės žvejybos ribojimo atveju, kai draudžiama tam tikrų žuvų rūšių verslinė žvejyba ar žvejyba tam tikrais verslinės žvejybos įrankiais, teisės į žvejybos kvotą galiojimas sustabdomas iš dalies; 2) ūkio subjektas žemės ūkio ministro nustatyta tvarka neskyrė lėšų žuvų ištekliams atkurti ir saugoti. Prieš sustabdant sustabdydama teisės į žvejybos kvotą galiojimą, žemės ūkio ministro įgaliota institucija ūkio subjektą įspėja ir šiam įsipareigojimui įvykdyti nustato 5 darbo dienų terminą, kuris ūkio subjekto prašymu gali būti pratęstas, bet ne ilgiau kaip 15 darbo dienų. Jeigu per nustatytą laikotarpį ūkio subjektas neįvykdo šio įsipareigojimo, jo teisės į žvejybos kvotą galiojimas sustabdomas; 3) ūkio subjektas aplinkos ministro nustatyta tvarka nepateikė duomenų arba pateikė neteisingus duomenis apie žvejybos produktus, įrankius, trukmę ir žvejybos produktų pirminio pardavimo kainą; 4) ūkio subjektas padarė: a) du šiurkščius šiurkštų verslinės žvejybos vidaus vandenyse tvarkos pažeidimus pažeidimą per 2 metus – teisės į žvejybos kvotą galiojimas stabdomas mėnesiui; b) tris du šiurkščius verslinės žvejybos vidaus vandenyse tvarkos pažeidimus per 2 metus – teisės į žvejybos kvotą galiojimas stabdomas 2 mėnesiams; c) keturis tris šiurkščius verslinės žvejybos vidaus vandenyse tvarkos pažeidimus per 2 metus – teisės į žvejybos kvotą galiojimas stabdomas vieniems metams. 2. Teisės į žvejybos kvotą verslinei žvejybai tam tikrame vidaus vandenų telkinyje galiojimo sustabdymas panaikinamas, kai nebelieka aplinkybių, dėl kurių buvo sustabdytas šios teisės galiojimas: 1) atšaukiamas verslinės žvejybos draudimas arba ribojimas tame vidaus vandenų telkinyje; 2) ūkio subjektas per 5 darbo dienas nuo teisės į žvejybos kvotą galiojimo sustabdymo skyrė lėšų žuvų ištekliams atkurti ir saugoti. Šis terminas, atsižvelgiant į objektyvias aplinkybes, pratęsiamas, bet ne daugiau kaip 15 kalendorinių dienų; 3) ūkio subjektas pateikė trūkstamus arba tikslius duomenis apie žvejybos produktus, įrankius, trukmę ir žvejybos produktų pirminio pardavimo kainą; 4) pasibaigė nustatytas teisės į žvejybos kvotą galiojimo sustabdymo už šiurkščius pažeidimus laikotarpis. 3. Panaikinus teisę į žvejybos kvotą, ūkio subjektas netenka žvejybos kvotos ir panaikinamas jo verslinės žvejybos vidaus vandenyse leidimas. Teisė į žvejybos kvotą verslinei žvejybai tam tikrame vidaus vandenų telkinyje panaikinama, jeigu yra bent viena iš šių sąlygų: 1) rašytiniu ūkio subjekto prašymu; 2) nustatoma, kad ūkio subjektas, suteikiant teisę į žvejybos kvotą verslinei žvejybai tame vidaus vandenų telkinyje, pateikė žemės ūkio ministro įgaliotai institucijai iš esmės neteisingus duomenis, kuriais remiantis jis buvo neteisingai įvertintas; 3) ūkio subjektas padarė penkis ir daugiau du šiurkščių šiurkščius verslinės žvejybos vidaus vandenyse tvarkos pažeidimų pažeidimus per 2 metus, neįskaičiuojant teisės į žvejybos kvotą galiojimo sustabdymo laikotarpių; 4) ūkio subjektas neskyrė lėšų žuvų ištekliams atkurti ir saugoti per šio straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatytą laikotarpį; 5) ūkio subjektas teisę į žvejybos kvotą šio įstatymo nustatyta tvarka perleido aplinkos ministro įgaliotai biudžetinei įstaigai. 4. Ūkio subjektui, kurio teisė į žvejybos kvotą verslinei žvejybai tam tikrame vidaus vandenų telkinyje panaikinta dėl šio straipsnio 3 dalies 2, 3 ir 4 punktuose nustatytų sąlygų, 3 metus nuo šios teisės panaikinimo dienos negali būti suteikta arba perleista teisė į žvejybos kvotą. Ūkio subjektui, kurio teisė į žvejybos kvotą verslinei žvejybai tam tikrame vidaus vandenų telkinyje panaikinta dėl šio straipsnio 3 dalies 5 punkte nustatytų sąlygų, ir su juo susijusiems ūkio subjektams teisė į žvejybos kvotą negali būti suteikiama ar perleidžiama. 5. Teisės į žvejybos kvotą galiojimą sustabdo, galiojimo sustabdymą panaikina, teisę į žvejybos kvotą panaikina ir teisės į žvejybos kvotą perleidimą prižiūri žemės ūkio ministro įgaliota institucija.“	Pritarti

8. Balsavimo rezultatai: už – 6, prieš – 0, susilaikė – 1.

9. Komiteto paskirti pranešėjai: Justinas Urbanavičius.

10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta.

PRIDEDAMA. Žuvininkystės įstatymo Nr. VIII-1756 2, 6, 14, 14(1), 14(3), 14(4),15, 20 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2334(2), jo lyginamasis variantas.

Komiteto pirmininkas                                                                           (Parašas)                                                                      Aistė Gedvilienė

Komiteto biuro patarėja Jolita Jakučionytė