PASIŪLYMAS

DĖL SEIMO STATUTO „DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO STATUTO NR. I-399 33, 34 STRAIPSNIŲ, DVIDEŠIMT DEVINTOJO(2) SKIRSNIO PAKEITIMO IR STATUTO PAPILDYMO NAUJU 186(9) STRAIPSNIU“ PROJEKTO NR. XIVP-63

 

2020-12-02

Vilnius

 

Eil. Nr.

Siūloma keisti

Pasiūlymo turinys

str.

str. d.

p.

1.

4

 

 

Argumentai:

Įvertinus užsienio šalių, kurios turi nuotolines ar supaprastintas procedūras plenarinėse parlamentų salėse, patirtį, Konstitucijos ir konstitucinių įstatymų reikšmę bei vietą teisės sistemoje, o taip pat Statuto 18610  straipsnio 3 neapibrėžtumą, siūlytina, kad Konstitucijos pataisos bei Konstituciniais įstatymai nebūtų priimami nuotoliniu būdu.

Taip pat įvertinus 18610  straipsnio 3 neapibrėžtumą bei ten esančius vertinamuosius kriterijus, kurie priklausys nuo pirminkaujančio posėdžiui interpetavimo, siūlytina 18610  straipsnį papildyti 4 dalimi, taip apsaugant Seimo narių teises ir pareigas, Seimo frakcijų bei specialiąsias opozicijos teises bei išlaikant teisėkūros terminus bei procedūrų trukmę, kuri yra būtina demokratijos procesams užtikrinti bei kokybiškai apsvarstyti priimamus teisės aktus.

18611  straipsnio 1 dalies papildymu yra siekiama užtikrinti, kad priežastys, dėl kurių gali būti šaukiami nuotoliniai posėdžiai, nebūtų aiškinamos plečiamai, o nuotoliniai posėdžiai galėtų vykti tik tuo atveju, kai atvykimas ir dalyvavimas posėdyje Seime keltų grėsmę Seimo nario sveikatai bei gyvybei.

18611  straipsnio 2 dalies papildymas užtikrina, kad būtų aiškus subjektas, kuris atsakingas už nuotoliniame posėdyje naudojamos įrangos saugumo vertinimą, nes šios subjekto projekto autoriai nebuvo nurodę. Vertinimą siūloma patikėti Nacionaliniam kibernetinio saugumo centrui.

 

Pasiūlymas:

Papildyti 4 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

 „4 straipsnis. Dvidešimt devintojo2 skirsnio pakeitimas

Pakeisti  dvidešimt devintąjį2 skirsnį ir jį išdėstyti taip:

 

„DVIDEŠIMT DEVINTASIS2 SKIRSNIS

SEIMO VEIKLA ĮVEDUS NEPAPRASTĄJĄ PADĖTĮ, PASKELBUS EKSTREMALIĄJĄ SITUACIJĄ AR KARANTINĄ

 

18610 straipsnis. Dvidešimt devintojo2 skirsnio nuostatų taikymas įvedus nepaprastąją padėtį, paskelbus ekstremaliąją situaciją ar karantiną

1.  Kitos šio statuto nuostatos, išskyrus šiame straipsnyje nurodytas išimtis, įvedus nepaprastąją padėtį, Lietuvos Respublikos civilinės saugos įstatymo nustatyta tvarka paskelbus ekstremaliąją situaciją arba Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo nustatytais atvejais ir tvarka paskelbus karantiną taikomos tiek, kiek jos neprieštarauja šio skirsnio nuostatoms.

2.  Šio skirsnio nuostatos netaikomos, kai:

1) rengiamas uždaras Seimo posėdis;

2) rengiamas pirmasis naujai išrinkto Seimo posėdis;

3) rengiamas Seimo posėdis, kuriame prisiekia išrinktas Respublikos Prezidentas;

4) rengiamas Seimo posėdis, kuriame pradėdami eiti pareigas prisiekia Ministras Pirmininkas ir Vyriausybės nariai – ministrai, Konstitucinio Teismo teisėjai ir šio teismo pirmininkas, Aukščiausiojo Teismo teisėjai ir šio teismo pirmininkas, valstybės kontrolierius, Vyriausiosios rinkimų komisijos nariai ir šios komisijos pirmininkas, kiti Seimo į pareigas skiriami asmenys;

5) rengiamas uždaras Seimo valdybos, Seimo komiteto, komisijos, pakomitečio posėdis, uždari komiteto klausymai ir tokiame posėdyje ar klausymuose svarstoma Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatyme numatyta įslaptinta informacija;

6) kai šiame statute nustatytais atvejais Seimo sprendimai priimami Seimo nariams balsuojant slaptai;

7) kai balsuojama dėl Konstitucijos keitimo įstatymo arba Konstitucinio įstatymo projektų.

3.  Kitos šio statuto nuostatos, susijusios su procedūromis Seimo salėje vykstant įprastam posėdžiui, Seimo posėdį organizuojant nuotoliniu būdu suprantamos ir taikomos mutatis mutandis atsižvelgiant į Seimo posėdžio organizavimo nuotoliniu būdu specifiką.

4. Šio straipsnio 3 dalis negali būti suprantama ir taikoma tokiu būdu, kad ja būtų siaurinamos Konstitucijoje ir įstatymuose nustatytos Seimo narių teisės ir pareigos, specialiosios opozicijos teisės, Seimo frakcijų teisės, įstatymo ir kito Seimo teisės akto pateikimo, svarstymo bei priėmimo terminai bei atskirų Seimo statute numatytų procedūrų trukmė.

 

18611 straipsnis. Seimo posėdžių rengimas

1.  Kai įvedama nepaprastoji padėtis, paskelbiama ekstremalioji situacija ar karantinas ir gali kilti grėsmė Seimo darbui, nes dėl akivaizdžių objektyvių aplinkybių arba būtinybės riboti užkrečiamųjų ligų plitimą Seimo nariai negali susirinkti į Seimo posėdį Seimo rūmuose, kadangi toks susirinkimas keltų pavojų Seimo narių sveikatai ir (ar) gyvybei, išimtiniais atvejais Seimo valdybos sprendimu Seimo posėdžiai gali būti organizuojami nuotoliniu būdu.

2.  Seimo posėdis organizuojamas, Seimo nariai jame dalyvauja ir sprendimai svarstomais klausimais priimami nuotoliniu būdu realiuoju laiku Nacionalinio kibernetinio saugumo centro įvertintomis ir saugiomis pripažintomis elektroninių ryšių priemonėmis. Nuotoliniame Seimo posėdyje svarstomais klausimais Seimo nariai savo Seimo nario teises ir pareigas privalo įgyvendinti asmeniškai.

3.  Nuotoliniu būdu organizuojamame Seimo posėdyje naudojant informacines technologijas turi būti užtikrinta:

1)  posėdyje dalyvaujančio Seimo nario tapatybės nustatymas Lietuvos Respublikos elektroninės atpažinties ir elektroninių operacijų patikimumo užtikrinimo paslaugų įstatymo nustatyta tvarka;

2)  Seimo posėdžio eigos fiksavimas;

3)  Seimo posėdžio vaizdo ir garso transliavimas Seimo interneto svetainėje, vaizdo ir garso įrašo išsaugojimas;

4)  Seimo nario, dalyvaujančio balsavime, papildomas tapatybės nustatymas registracijos ir balsavimo momento fotofiksavimo būdu, leidžiantis įsitikinti, kad Seimo narys balsavo asmeniškai ir balsavimo metu aiškiai fiksuojama išreikštoji tikroji Seimo nario valia, o balsuojant dėl įstatymo ar kito Seimo teisės akto priėmimo – ir papildomas tapatybės nustatymas Elektroninės atpažinties ir elektroninių operacijų patikimumo užtikrinimo paslaugų įstatymo nustatyta tvarka.

4.    Respublikos Prezidentui ir jo įgaliotiems atstovams, Vyriausybės nariams, generaliniam prokurorui, valstybės kontrolieriui, Lietuvos banko pirmininkui, kitiems Seimo posėdyje svarstomais klausimais dalyvaujantiems asmenims, taip pat į posėdį pakviestiems asmenims užtikrinama galimybė saugiomis elektroninių ryšių priemonėmis prisijungti prie nuotoliniu būdu organizuojamo Seimo posėdžio.

 

18612 straipsnis. Seimo valdybos įgaliojimai

1.  Seimo valdyba, įvertinusi šio statuto 18611 straipsnio 1 dalyje nurodytas aplinkybes, svarsto klausimą dėl būtinumo organizuoti Seimo posėdį, Seimo valdybos, Seniūnų sueigos posėdžius, Seimo struktūrinių padalinių posėdžius nuotoliniu būdu ir dėl to priima motyvuotą sprendimą. Seimo valdybos sprendime organizuoti Seimo posėdį, Seimo struktūrinių padalinių posėdžius, Seniūnų sueigos posėdžius nuotoliniu būdu turi būti nustatytas Seimo posėdžių, Seimo struktūrinių padalinių posėdžių, Seniūnų sueigos posėdžių organizavimo nuotoliniu būdu laikotarpis ir šiuo laikotarpiu vyksiančių Seimo posėdžių grafikas.

2.  Apie Seimo valdybos priimtą sprendimą organizuoti Seimo posėdį nuotoliniu būdu Seimo nariams turi būti pranešta elektroninių ryšių priemonėmis ne vėliau kaip prieš 2 dienas iki nuotoliniu būdu organizuojamo Seimo posėdžio pradžios, apie sprendimą organizuoti nuotoliniu būdu Seimo struktūrinių padalinių, Seniūnų sueigos posėdžius – ne vėliau kaip prieš 2 dienas iki pirmojo tokio posėdžio pradžios. Priimtas Seimo valdybos sprendimas taip pat nedelsiant, bet ne vėliau kaip per 1 dieną po jo priėmimo, skelbiamas Seimo interneto svetainėje.

3.  Seimo valdyba nustato Seimo narių ir statuto 18611 straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų prisijungimo prie nuotoliniu būdu organizuojamų Seimo posėdžio, Seimo valdybos posėdžio, Seniūnų sueigos posėdžio ar Seimo struktūrinių padalinių posėdžių elektroninių ryšių priemonėmis ir naudojimosi taip organizuojamų posėdžių informacinėmis sistemomis tvarką.

 

18613 straipsnis. Seimo valdybos, Seniūnų sueigos ir Seimo struktūrinių padalinių darbo tvarka

1.  Seimo valdybos, Seniūnų sueigos, Seimo komitetų, pakomitečių ir Seimo komisijų posėdžiai gali būti organizuojami nuotoliniu būdu Seimo valdybai priėmus šio statuto 18612 straipsnio 1 dalyje nurodytą sprendimą. Šiuose posėdžiuose naudojant informacines technologijas turi būti užtikrintas posėdžio eigos fiksavimas, posėdžio vaizdo ir garso transliavimas Seimo interneto svetainėje, vaizdo ir garso įrašo išsaugojimas. Šiuo būdu priimant sprendimus, turi būti užtikrintas Seimo nario tapatybės ir jo balsavimo rezultatų nustatymas.

2.  Seimo valdybos, Seniūnų sueigos posėdžiams, Seimo komitetų, pakomitečių ir Seimo komisijų organizuojamiems nuotoliniu būdu, atitinkamai taikomos šio statuto 18611 straipsnio 2 dalies nuostatos.

 

18614 straipsnis. Ginčų dėl įstatymų leidybos ar kitų procedūrinių klausimų nagrinėjimo ypatumai

Etikos ir procedūrų komisija, nagrinėdama ginčus dėl įstatymų leidybos ar kitų procedūrinių klausimų, turi teisę gauti iš Seimo kanceliarijos visą su Seimo, Seimo valdybos, Seniūnų sueigos, Seimo struktūrinių padalinių posėdžių organizavimu nuotoliniu būdu susijusią informacinių sistemų medžiagą, įskaitant Seimo narių tapatybės nustatymo šio statuto 18611 straipsnio 3 dalyje nustatytais būdais duomenis.“

 

2.

5

 

 

Argumentai:

Nustačius vėlesnę įgyvendinimo datą, turėtų būti atitinkamai nukeliama ir suderinama jo įsigaliojimo data. Būtų ydinga teisinė praktika sudaryti galimybes statutui visa apimtimi įsigalioti anksčiau, nei kad bus priimti jį įgyvendinantys teisės aktai.

Pasiūlymas:

Papildyti 5 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„5 straipsnis. Šio Statuto įgyvendinimas ir įsigaliojimas

1.      Šis statutas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2020 m. gruodžio 21 d.

2.      Seimo valdyba, Seimo kanceliarija iki 2020 m. gruodžio 20 d. priima šio statuto įgyvendinamuosius teisės aktus.“

 

Teikia:

Seimo narė                                                                                                              Agnė Širinskienė