LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO

Biudžeto ir finansų komitetas

 

PAGRINDINIO KOMITETO PAPILDOMA IŠVADA

DĖL GAUTŲ NAUJŲ PASTABŲ IR PASIŪLYMŲ DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS FINANSINĖS PASKATOS PIRMĄJĮ BŪSTĄ ĮSIGYJANČIOMS JAUNOMS ŠEIMOMS ĮSTATYMO NR. XIII-1281 1, 2, 4, 5, 6 IR 8 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR FINANSINĖS PASKATOS PIRMĄJĮ BŪSTĄ ĮSIGYJANČIOMS JAUNOMS ŠEIMOMS ĮSTATYMO NR. XIII-1281 PAKEITIMO

ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIVP-3368(2)

 

 

2024-04-23 Nr. 109-P-13

Vilnius

 

1. Komiteto / Komisijos posėdyje dalyvavo: Valius Ąžuolas, Antanas Čepononis, Simonas Gentvilas,  Mindaugas Lingė, Matas Maldeikis, Radvilė Morkūnaitė - Mikulėnienė, Juozas Varžgalys.

Biudžeto ir finansų komiteto biuras: patarėjai Alina Brazdilienė, Agnė Narščiuvienė, Dalia Mudėnienė, Audronė Čekanavičienė, Mindaugas Pečiulis, padėjėja Jolanta Matiliauskienė.

2. Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvados ir kitų ekspertų pasiūlymai: Negauta.

3. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:

 

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

Pastabos

Pasiūlymo turinys

Komiteto sprendimas

Argumentai,

pagrindžiantys sprendimą

str.

str. d.

p.

1.

Seimo narių grupė Guoda Burokienė, Ligita Girskienė, Jonas Jarutis ir kiti, 2023 m balandžio 18 d.

6

3

 

 

Argumentai:

Įstatymo projektu dalinai naikinamos nuostatos, įteisinančios subsidijos eiliškumą. Kadangi teikiant prašymą atitikties įvertinimui reikalingi dokumentai, kurių gavimas gali užtrukti laike, dėl ko pareiškėjas gali prarasti galimybę gauti finansinę paskatą būstui įsigyti, o tai labai svarbu, nes vienas iš rodiklių yra asmenų amžius, dėl ko taip pat kyla rizika, nes praėjus metams, laukiant sekančių metų biudžeto patvirtinimo, pareiškėjo amžius gali neatitikti privalomo reikalavimo amžiaus cenzui. Todėl jeigu įvertinus prašymą visi reikalavimai atitinka  šio įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje nurodytus reikalavimus ir įgyjama teisė jaunai šeimai į finansinę paskatą pirmajam būstui įsigyti, tačiau visi tų metų Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto asignavimai yra panaudoti, tokios jaunos šeimos turėtų būti registruojamos kaip laukiančios subsidijos ir finansuojamos iš ateinančių metų valstybės biudžeto asignavimų.  Pareiškėjų amžius turi būti fiksuojamas paraiškos teikimo metais.  

Pasiūlymas:

Pakeisti 6 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:

„3. Savivaldybės administracija ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo šio straipsnio 1 dalyje nurodytų dokumentų gavimo dienos jaunai šeimai išduoda pažymą, galiojančią 15 kalendorinių dienų nuo jos išdavimo dienos, bet ne ilgiau kaip iki tų metų gruodžio 31 dienos, arba pateikia motyvuotą rašytinį atsisakymą išduoti pažymą, jeigu jauna šeima neatitinka šio įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje nustatytų reikalavimų. arba jeigu yra panaudoti visi tų metų Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto asignavimai finansinei paskatai pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms teikti  Tais atvejais, kai savivaldybės administracija atsisako išduoti pažymą jaunai šeimai, nes yra panaudoti visi tų metų Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto asignavimai finansinei paskatai pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms teiktijauna šeima pagal prašymo užregistravimo savivaldybės administracijoje datą ir laiką įrašoma į jaunų šeimų, laukiančių finansinės paskatos pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms, sąrašą. Finansinė paskata pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms teikiama laikantis eiliškumo, išskyrus atvejus, kai kreipiamasi dėl papildomos subsidijos gavimo.“

Nepritarti.

Siūlymas prieštarauja Vyriausybės pateiktam projektui ir juo pasiūlytam finansinės paskatos teikimo modeliui, kuriuo, be kita ko, siūloma atsisakyti sąrašo sudarymo.

Pažymėtina, jog sąrašo sudarymas laikytinas ydingu: jaunos šeimos, esančios sąraše, susiduria su sunkumais ir neapibrėžtumu, nes laukimo sąraše laikotarpis nėra aiškus, prašyme nurodytas įsigyjamas būstas dėl ilgo pažymos laukimo neretai yra prarandamas, šeimos patiria finansinių nuostolių, o valstybės finansinės galimybės patenkinti visų jaunų šeimų prašymus, įrašytus į sąrašą, yra ribotos.

Taip pat pažymėtina, jog galimybė laukti finansinės paskatos sąraše sudaro prielaidas nekontroliuojamai išauginti valstybės finansinių įsipareigojimų naštą.

 

 

Balsavimo rezultatai: už – 2, prieš – 0, susilaikė – 5.

 

2.

Seimo narių grupė Guoda Burokienė, Ligita Girskienė, Jonas Jarutis ir kiti, 2023 m balandžio 18 d.

7

 

 

 

Argumentai:

Įstatymo projektu ženkliai mažinama subsidija įsigyjantiems pirmąjį būstą regionuose visiškai neatsižvelgiant į šeimos narių skaičių, regiono geografinę padėtį. Ženklus subsidijos mažinimas pažeidžia jaunų šeimų lūkesčius, kurių gyvenimo planuose buvo numatytas ir dažnu atveju pasirinktas būstas, atliktos kreditavimo procedūros. Manoma, kad toks ženklus subsidijos sumažinimas neigiamai veikia pasitikėjimą Lietuvos Respublikos Vyriausybe, skatina ir taip jau padidėjusią emigraciją. Kadangi kitomis keičiamo teisės akto nuostatomis įtvirtinama nuostata „įsigyja pirmąjį būstą Lietuvos Respublikos teritorijoje, nepatenkančioje į savivaldybės, kurioje yra valstybės teritorijos bendrajame plane nurodytas metropolinis centras, ir ją supančios valstybės teritorijos bendrajame plane nurodytos žiedinės savivaldybės teritoriją, taip pat nepatenkančioje į kurorto teritoriją;“, manoma, kad į šią įvardintą apibrėžtį nepatenkančioms regioninėms savivaldybėms galiojusi nuostata turėtų išlikti.

Pasiūlymas:

Pakeisti Projekto 7 straipsniu keičiamo įstatymo 3 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:

2. Būsto kredito pirmajam būstui įsigyti suma, pagal kurią apskaičiuojama jaunai šeimai suteikiama subsidija, negali būti didesnė kaip 87 tūkstančiai eurų arba šios sumos ekvivalentas kita valiuta. Subsidijos dydis: – 7,5 procento būsto kredito pirmajam būstui įsigyti sumos.

1) jaunoms šeimoms, neauginančioms vaikų ar vaikų, kuriems nustatyta nuolatinė globa (rūpyba), dydis – 15 procentų būsto kredito pirmajam būstui įsigyti sumos;

2) jaunoms šeimoms, auginančioms vieną vaiką ar vieną vaiką, kuriam nustatyta nuolatinė globa (rūpyba), dydis – 20 procentų būsto kredito pirmajam būstui įsigyti sumos;

3) jaunoms šeimoms, auginančioms du vaikus, kuriems (ar vienam iš jų) gali būti nustatyta nuolatinė globa (rūpyba), dydis – 25 procentai būsto kredito pirmajam būstui įsigyti sumos;

4) jaunoms šeimoms, auginančioms tris ar daugiau vaikų, kuriems (ar vienam iš jų) gali būti nustatyta nuolatinė globa (rūpyba), dydis – 30 procentų būsto kredito pirmajam būstui įsigyti sumos.

Nepritarti.

Esant ribotoms valstybės biudžeto galimybėms bei pakeitus šiuo metu esamą reguliavimą (t. y. nustačius vienodą 7,5 proc. nuo būsto kredito sumos subsidijos dydį), būtų sudarytos prielaidos prisidėti prie pirmojo būsto įsigijimo didesniam jaunų šeimų skaičiui (galėtų būti patenkinama daugiau nei du kartus daugiau prašymų, pvz., skyrus 1 mln. eurų – 153 šeimų prašymai, vietoje 66).

Atkeiptinas dėmesys į tai, jog nustačius diferencijuotą subsidijos dydį (nuo 15 iki 30 procentų pagal šeimos sudėtį, kuris galioja šiuo metu), išauga poreikis didesniam minėtos priemonės finansavimui. Tuo tarpu valstybė turėtų didesnį dėmesį skirti nepasiturinčių gyventojų būsto prieinamumo problemoms spręsti, kurie dažniau su jomis susiduria, ir siekti labiau atliepti jų interesus.

 

Balsavimo rezultatai: už – 2, prieš – 0, susilaikė – 5.

 

 

 

Komiteto pirmininkas                                                                                                                                                                         Mindaugas Lingė

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Biudžeto ir finansų komiteto biuro patarėja Agnė Narščiuvienė