LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS

TEISĖS DEPARTAMENTAS

IŠVADA

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS elektros energetikos sistemos sujungimo su kontinentinės europos elektros tinklais darbui sinchroniniu režimu įstatymo Nr. XI-2052 2, 5, 6, 8, 12, 13 IR 13¹ straipsnių pakeitimo ir
įstatymo papildymo 6¹ straipsniu

ĮSTATYMO PROJEKTO

2021-02-25 Nr. XIVP-242

Vilnius

Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:

1. Projekto 4 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 6¹ straipsnio vartojama sąvoka „valstybės valdoma bendrovė“, kurios turinys keičiamame įstatyme neatskleistas. Atsižvelgiant į tai, kad nurodyta sąvoka yra apibrėžta Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatyme, siūlytina projektu siūlomo keisti įstatymo 2 straipsnio 9 dalyje pateikti nuorodą į nurodytą įstatymą.

2. Projekto 4 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 6¹ straipsnio 4 dalyje ir kitur projekto tekste vartojama žodžių junginys „išimties tvarka“. Atkreipiame dėmesį, jog nei iš analizuojamo įstatymo projekto, nei iš kartu teikiamo Elektros energetikos įstatymo Nr. VIII-1881 2, 7, 9, 56, 67 ir 69 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo septintuoju(1) skirsniu įstatymo projekto, reg. Nr. XIVP-240, nėra aišku, apie kokią išimties tvarką šiuose įstatymų projektuose kalbama. Pastebėtina, kad minėtoje 6¹ straipsnio 4 dalyje nurodoma, kad „paskirtasis kaupimo sistemos operatorius išimties tvarka privalo teikti perdavimo sistemos operatoriui izoliuoto darbo rezervo paslaugą”. Tačiau pažymėtina, kad nė viename iš keičiamų įstatymų nėra reguliuojamas neišimtinis paskirtojo kaupimo sistemos operatoriaus izoliuoto darbo rezervo paslaugos teikimas ar kitų asmenų izoliuoto darbo rezervo paslaugos teikimas. Todėl neaišku, iš kokios bendros tvarkos ar taisyklės nustatoma išimtis. Manytina, jog, vadovaujantis teisinio aiškumo principu, projektas turėtų būti papildytas, nurodant apie kokio pobūdžio išimtį jame kalbama, galimai nurodant iš kokios bendros tvarkos ar taisyklės nustatoma išimtis. Be to, kelia abejonių, ar minima išimties tvarka apskritai galėtų ir turėtų būti vadinama išimtimi, jei kalbama apie tam tikrą teisinį reguliavimą, kuris galios tik tam tikrą, ribotą laiką, tačiau pagal savo esmę galimai nenustatys išimties iš bendros taisyklės.

3. Pastebėtina, kad iš projekto 4 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 6¹ straipsnio 4, 5, 6 ir 7 dalių nuostatų nėra aišku, ar bus teikiamos, o jeigu taip, tai kas teiks elektros energijos kaupimo paslaugas paskirtojo kaupimo sistemos operatoriaus valdomais elektros energijos kaupimo įrenginiais laikotarpiu nuo Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo dėl paskirtojo kaupimo sistemos operatoriaus paskyrimo atšaukimo įsigaliojimo (įsigaliojus Vyriausybės nutarimui paskirtasis kaupimo sistemos operatorius nevykdo energijos kaupimo veiklos ir neteikia elektros energijos kaupimo paslaugų) iki paskirtojo kaupimo sistemos operatoriaus valdomų elektros energijos kaupimo įrenginių perleidimo konkurso būdu kitiems asmenims, atitinkantiems nacionalinio saugumo interesus ir užtikrinantiems, kad perleidžiami elektros energijos kaupimo įrenginiai neribotą laikotarpį iki jų techninės eksploatacijos pabaigos veiks Lietuvos Respublikos elektros energetikos sistemoje. Tobulinant projektą reikėtų pašalinti šį neaiškumą.

4. Projekto 6 straipsniu keičiamo įstatymo 12 straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti, kad „Priemonių šio įstatymo 6 straipsnio 5 punkte nustatytai būtinajai sąlygai įgyvendinti įgyvendinimas finansuojamas paskirtojo kaupimo sistemos operatoriaus nuosavomis ir (ar) skolintomis lėšomis ir (ar) Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšomis, Europos Sąjungos fondų lėšomis, gautomis subsidijomis, dotacijomis ar joms prilygintomis lėšomis“. Atkreipiame dėmesį, jog siūlomos nuostatos dalis dėl valstybės biudžeto lėšų panaudojimo stokoja aiškumo. Pažymėtina, jog Konstitucinis Teismas oficialiojoje konstitucinėje doktrinoje yra ne kartą nurodęs, jog „<...> pagal Konstitucijos 128 straipsnio 2 dalį valstybės turto investavimas turi būti grindžiamas įstatymu, kuriame turi būti įtvirtinta: valstybės turto investavimo kriterijai, sąlygos, taip pat subjektai, turintys teisę priimti sprendimus dėl valstybės turto investavimo“ (Konstitucinio Teismo 2009 m. kovo 2 d. nutarimas). Šiame kontekste pastebėtina, jog analizuojama nuostata neatitinka pacituotos oficialiosios konstitucinio teismo doktrinos, nes joje nenurodomi jokie valstybės biudžeto lėšų skyrimo kriterijai, sąlygos, taip pat subjektai, turintys teisę priimti sprendimus dėl šių lėšų skyrimo.

Kartu atkreiptinas dėmesys, kad pagal Biudžeto sandaros įstatymo nuostatas, valstybės biudžeto lėšos planuojamos iš anksto, be to, valstybės biudžetas tvirtinamas įstatymu. Todėl nėra aišku, kokiu būdu analizuojama nuostata turėtų ir galėtų būti įgyvendinama ir koks yra siūlomos nuostatos santykis su Biudžeto sandaros įstatymo nuostatomis.