Stenogramą galima rasti:

Seimo posėdžių stenogramų e. leidinys Nr. 30, 2021

Seimo posėdžių stenogramų rinkinys Nr. 4, 2022

(Stenogramų leidiniai › 2020–2024 m. kadencija)

 

 

LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS

 

II (PAVASARIO) SESIJOS

NENUMATYTO posėdžio NR. 56

STENOGRAMA

 

2021 m. gegužės 3 d.

 

Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkė V. ČMILYTĖ-NIELSEN,
Seimo Pirmininko pavaduotojai J. SABATAUSKAS ir P. SAUDARGAS

 

 

PIRMININKĖ (V. ČMILYTĖ-NIELSEN). La­ba die­na, ger­bia­mi ko­le­gos Sei­mo na­riai. Pra­de­da­me ne­nu­ma­ty­tą­jį 2021 m. ge­gu­žės 3 d. Sei­mo po­sė­dį, ku­ria­me mi­nė­si­me Abie­jų Tau­tų Res­pub­li­kos Ge­gu­žės 3-io­sios Kon­sti­tu­ci­jos ir Tar­pu­sa­vio įža­do pri­ėmi­mo 230-ąsias me­ti­nes. (Gon­gas) Kvie­čiu re­gist­ruo­tis.

Už­si­re­gist­ra­vo 72 Sei­mo na­riai.

Ger­bia­mi ko­le­gos, ba­lan­džio 30 die­ną ne­te­ko­me Ko­vo 11-osios Ak­to sig­na­ta­ro, il­ga­me­čio mū­sų ko­le­gos, ta­len­tin­go po­li­ti­ko, pla­taus aki­ra­čio eko­no­mis­to, pro­fe­so­riaus K. Gla­vec­ko. Pri­si­min­si­me jį kaip žmo­gų, daug nu­vei­ku­sį at­ku­riant ir įtvir­ti­nant Lie­tu­vos vals­ty­bę, nuo­sek­lių pa­žiū­rų žmo­gų, kė­lu­sį pa­gar­bą sa­vo sa­va­ran­kiš­ka lai­ky­se­na. Mums jo la­bai trūks. Kvie­čiu pa­gerb­ti jo švie­sų at­mi­ni­mą ty­los mi­nu­te.

 

Ty­los mi­nu­tė

 

10.00 val.

Abie­jų Tau­tų Res­pub­li­kos Ge­gu­žės 3-io­sios Kon­sti­tu­ci­jos ir Tar­pu­sa­vio įža­do priėmi­mo 230-ųjų me­ti­nių mi­nė­ji­mas (nuotoliniu būdu)

 

Ger­bia­mi ko­le­gos, po­sė­dis šian­dien vyks Len­ki­jos Res­pub­li­kos ir Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Sei­muo­se. Len­ki­jos Res­pub­li­kos Sei­mas po­sė­džiau­ja kar­tu su Se­na­tu. Mū­sų po­sė­dy­je da­ly­vau­ja Len­ki­jos Res­pub­li­kos am­ba­sa­do­rė Jos Eks­ce­len­ci­ja po­nia Ur­šu­la Do­ro­šev­ska. (Plo­ji­mai) Po­sė­džio sa­lė­je eks­po­nuo­ja­ma 1791 m. ge­gu­žės 3 d. Kon­sti­tu­ci­jos ran­kraš­čio fak­si­mi­lė. Tai Len­ki­jos Sei­mo do­va­na Lie­tu­vos Sei­mui. Lei­di­nį su­da­ro ran­kraš­čio fak­si­mi­lė, Kon­sti­tu­ci­jos lei­di­mų ko­pi­jos iliust­ruo­tas lanks­ti­nu­kas su moks­li­niu ko­men­ta­ru. Pra­šau su­si­pa­žin­ti po po­sė­džio.

Trum­pai apie po­sė­džio ei­gą. 11 va­lan­dą da­ry­si­me 15 mi­nu­čių per­trau­ką. 11 val. 15 min. pla­nuo­ja­mas Abie­jų Tau­tų ap­do­va­no­ji­mo ce­re­mo­ni­jos tran­slia­vi­mas. Jam pa­si­bai­gus tę­si­me Sei­mo po­sė­dį, ku­ria­me svars­ty­si­me Sei­mo po­sė­džio dar­bo­tvarkėje nu­ma­ty­tus klau­si­mus. Da­bar kvie­čiu ste­bė­ti tran­slia­ci­ją iš Len­ki­jos Res­pub­li­kos Sei­mo. Jau ne­tru­kus ji tu­rė­tų pra­si­dė­ti. Dė­ko­ju.

Ne­tru­kus pra­si­dės tran­slia­ci­ja. Tran­slia­ci­jos pra­džia tuoj pat, bet ku­rią se­kun­dę tu­rė­tų pra­si­dė­ti. (Plo­ji­mai)

PIRMININKĖ (E. VITEK). Len­ki­jos Res­pub­li­kos Sei­mo ir Se­na­to na­rių ir Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Sei­mo na­rių iš­kil­min­gą po­sė­dį, skir­tą Ge­gu­žes 3-io­sios Kon­sti­tu­ci­jos 230-ųjų me­ti­nių su­kak­čiai, skel­biu pra­dė­tą.

Pra­šau vi­sų su­si­rin­ku­sių­jų at­si­sto­ti ir iš­klau­sy­ti Len­ki­jos Res­pub­li­kos ir Lie­tu­vos Res­pub­li­kos him­nus.

Skam­ba Len­ki­jos vals­ty­bės ir Lie­tu­vos vals­ty­bės him­nai

Len­ki­jos Respublikos Sei­mo Mar­šal­kos Elž­bie­tos Vi­tek kalba

 

Ger­bia­mie­ji, prieš 230 me­tų Di­dy­sis Abie­jų Tau­tų Res­pub­li­kos Sei­mas pri­ėmė do­ku­men­tą, ku­ris yra „pas­ku­ti­nė mirš­tan­čios Tė­vy­nės va­lia ir tes­ta­mentas“, taip pat di­din­giau­sias ir iš­min­tin­giau­sias Len­ki­jos par­la­men­ta­riz­mo pa­sie­ki­mas.

Šian­dien, žvelg­da­mi į šį di­dį mū­sų pro­tė­vių dar­bą, stip­riau jau­čia­me ir ge­riau su­pran­ta­me, jog kiek­vie­nas iš mū­sų esa­me vals­ty­bės, ku­rią kar­tu ku­ria­me ir puo­se­lė­ja­me, pi­lie­tis. Ge­gu­žės 3-io­sios Kon­sti­tu­ci­ja yra ne tik pra­ei­ties do­ku­men­tas, bet ir ne­blės­tan­tis len­kų stip­ry­bės bei iš­min­ties šal­ti­nis, ku­ris lei­džia mums švęs­ti šią su­kak­tį jau­čiant įkve­pian­tį pa­si­di­džia­vi­mą sa­vo na­cio­na­li­niu pa­vel­du.

Po­nios ir po­nai, kar­tu su Len­ki­jos Res­pub­li­kos Se­na­to Mar­šal­ka po­nu To­ma­šu Grod­ckiu šil­tai svei­ki­nu Len­ki­jos Res­pub­li­kos Pre­zi­den­tą An­dže­jų Du­dą (Plo­ji­mai) ir Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Pre­zi­den­tą Gi­ta­ną Nau­sė­dą. (Plo­ji­mai)

Svei­ki­nu po­ną prem­je­rą Ma­teu­šą Mo­ra­viec­kį kar­tu su Mi­nist­rų Ta­ry­bos na­riais (Plo­ji­mai) ir Len­ki­jos Res­pub­li­kos Sei­mo na­rius ir se­na­to­rius, su­si­rin­ku­sius šio­je sa­lė­je ir ste­bin­čius po­sė­dį in­ter­ne­te. (Plo­ji­mai)

Ypač no­rė­čiau pa­svei­kin­ti Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Sei­mo Pir­mi­nin­kę Vik­to­ri­ją Čmi­ly­tę-Niel­sen (Plo­ji­mai) ir Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Sei­me su­si­rin­ku­sius Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Sei­mo na­rius. (Plo­ji­mai)

Da­ly­vau­ti šian­die­nos ren­gi­ny­je in­ter­ne­tu bu­vo pa­kvies­ti bu­vę Len­ki­jos Res­pub­li­kos pre­zi­den­tai, bu­vę Sei­mo ir Se­na­to mar­šal­kos, bu­vę mi­nist­rai pir­mi­nin­kai, di­plo­ma­ti­nio kor­pu­so, svar­biau­sių vals­ty­bės ins­ti­tu­ci­jų, Baž­ny­čios ir tikėjimo at­sto­vai Len­ki­jo­je. Nuo­šir­džiai svei­ki­nu vi­sus šio po­sė­džio da­ly­vius. (Plo­ji­mai)

Da­bar la­bai pra­šau pa­si­sa­ky­ti Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Sei­mo Pir­mi­nin­kę Vik­to­ri­ją Čmi­ly­tę-Niel­sen.

 

Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Sei­mo Pir­mi­nin­kės Vik­to­ri­jos Čmi­ly­tės-Niel­sen kal­ba

 

V. ČMILYTĖ-NIELSEN. Dė­ko­ju Len­ki­jos Sei­mo Mar­šal­kai po­niai Elž­bie­tai Vi­tek.

Ger­bia­mi ko­le­gos, ger­bia­mi ko­le­gos Len­ki­jos Sei­me, 1791 me­tais Lie­tu­vos Di­džio­sios Ku­ni­gaikš­tys­tės ir Len­ki­jos Ka­ra­lys­tės pri­im­ta Ge­gu­žės 3-io­sios Kon­sti­tu­ci­ja bu­vo pir­mo­ji mo­der­ni ra­šy­ti­nė Kon­sti­tu­ci­ja Eu­ro­po­je ir ant­ro­ji pa­sau­ly­je. Tai pa­si­di­džia­vi­mo ver­tas fak­tas. Tuo­met bu­vo­me pir­mei­viais kon­sti­tu­ci­nių pro­ce­sų, vė­liau ir eu­ro­pi­niu, ir pa­sau­li­niu lyg­me­niu ta­pu­sių ma­gist­ra­li­niais.

Dėl Ge­gu­žės 3-io­sios Kon­sti­tu­ci­jos Lie­tu­vo­je nė­ra vi­siš­ko su­ta­ri­mo. Yra bal­sų, sa­kan­čių, kad do­ku­men­te nė­ra pa­mi­nė­tas Lie­tu­vos var­das, kad tai yra Lie­tu­vos su­ve­re­ni­te­to ai­žė­ji­mo žen­klas. Bet vis daž­niau lai­mi po­žiū­ris, jog ne­ga­li­ma at­si­sa­ky­ti ben­dro, mums tei­sė­tai pri­klau­san­čio Lie­tu­vos ir Len­ki­jos vals­ty­bės is­to­ri­nio ir kul­tū­ri­nio pa­vel­do, ku­rio ne­at­ski­ria­ma da­lis yra ir Ge­gu­žės 3-io­sios Kon­sti­tu­ci­ja.

Po­žiū­rių skir­tu­mai ne­su­kliu­dė prieš de­šimt­me­tį Sei­mui pri­im­ti re­zo­liu­ci­ją dėl Ge­gu­žės 3-io­sios Kon­sti­tu­ci­jos. Jie ne­kliu­do mums ir šian­dien, iš­kil­min­gai mi­nint šio is­to­ri­nio fak­to 230 me­tų su­kak­tį.

Ne­tu­ri­me lik­ti už­da­ry­ti pra­ei­ty­je kiek­vie­nas su sa­vo at­ski­rą­ja nuo­mo­ne. Pri­va­lo­me ma­ty­ti at­ei­ties per­spek­ty­vą ir su­telk­to vei­ki­mo ga­li­my­bes. Žvel­giant po­li­tiš­kai, iš šios die­nos per­spe­k­ty­vos, svar­bu, kad do­ku­men­tas, tvir­ti­nęs nau­ją kon­sti­tu­ci­nę sa­vi­mo­nę, de­monst­ra­vo ryž­tin­gą sie­kį iš­ei­ti iš itin kom­pli­kuo­tos si­tu­a­ci­jos, į ku­rią XVIII am­žiaus pa­bai­go­je bu­vo pa­kliu­vu­si Abie­jų Tau­tų vals­ty­bė. Tai bu­vo he­ro­jiš­ka pa­stan­ga, ku­riai tuo­met dėl ne­pa­lan­kių is­to­ri­nių ap­lin­ky­bių ne­bu­vo lem­ta re­a­li­zuo­tis. Ir tai bu­vo Abie­jų Tau­tų pa­stan­ga. Tą ben­drą vei­ki­mą ypač svar­bu ak­cen­tuo­ti da­bar, kai vėl gy­ve­na­me ne­ra­miais grės­mių, iš­ban­dy­mų ir iš­šū­kių lai­kais.

Ne ma­žiau svar­bu, jog Kon­sti­tu­ci­jos 11-asis straips­nis tei­gia, kad vals­ty­bės vien­ti­su­mą ir su­ve­re­nu­mą gi­na ne ka­ra­lius su ka­riuo­me­ne, o kiek­vie­nas pi­lie­tis. Bū­tent šis straips­nis, re­a­liai įgy­ven­din­tas jau 1792 me­tais į Lie­tu­vos ir Len­ki­jos Res­pub­li­ką įsi­ver­žus Ru­si­jos ka­riuo­me­nei, pa­dė­jo pa­ma­tus šiuo­lai­kiš­kai su­pran­ta­mai ne­pri­klau­so­my­bės idė­jai, ku­ri ta­po ker­ti­niu ak­me­niu jau XX am­žiu­je at­ku­riant tiek Lie­tu­vos, tiek Len­ki­jos vals­ty­bes.

Vei­ki­me ir to­liau kar­tu! Działajmy i dalej ra­zem! Dė­ko­ju už dė­me­sį ir per­duo­du žo­dį Len­ki­jos Sei­mui. (Plo­ji­mai)

PIRMININKĖ (E. VITEK). Ačiū po­niai Pir­mi­nin­kei. Pra­šau kal­bė­ti Len­ki­jos Res­pub­li­kos Pre­zi­den­tą An­dže­jų Du­dą.

 

Len­ki­jos Res­pub­li­kos Pre­zi­den­to An­dže­jaus Du­dos kal­ba

 

A. DUDA. Di­džiai ger­bia­mas po­ne Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Pre­zi­den­te, ger­bia­mo­ji po­nia Len­ki­jos Res­pub­li­kos Sei­mo Mar­šal­ka, ger­bia­mo­ji Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Sei­mo Pir­mi­nin­ke, ger­bia­mas po­ne Se­na­to Mar­šal­ka, ger­bia­mos po­nios, ger­bia­mi po­nai Sei­mo na­riai, ger­bia­mie­ji Lie­tu­vos Res­pub­li­kos par­la­men­to na­riai, ger­bia­mi po­nios ir po­nai se­na­to­riai, ger­bia­mas po­ne Mi­nist­re Pir­mi­nin­ke, ger­bia­mi po­nios ir po­nai mi­nist­rai, Eks­ce­len­ci­jos vi­si gar­būs šių iš­kil­mių sve­čiai, da­ly­vau­jan­tys čia tie­sio­giai Len­ki­jos Sei­me ir su­si­jun­gę su mu­mis per ži­niask­lai­dą.

Die­ną, kai is­to­ri­nė pra­ei­tis taip ryš­kiai su­si­tin­ka su da­bar­ti­mi, mes įsi­klau­so­me į mū­sų pirm­ta­kų pa­li­ki­mą. Gar­bin­ga mū­sų Lie­tu­vos ir Len­ki­jos pra­ei­tis, gar­bin­gi Eu­ro­pos ir ben­dros žmo­giš­ko­sios ci­vi­li­za­ci­jos pa­li­kuo­nys. „Var­dan Die­vo Tė­vo ir Tre­jy­bės, siek­da­mi iš­gel­bė­ti mū­sų tė­vy­nę ir jos sie­nas, mes pri­ima­me šią Kon­sti­tu­ci­ją“ – taip pra­si­de­da tas ak­tas, ku­ris bu­vo pri­im­tas prieš 230 me­tų Var­šu­vo­je Ka­ra­lys­tės ir Lie­tu­vos pa­siun­ti­nių ir se­na­to­rių bal­sais. Mū­sų pirm­ta­kai no­rė­jo įtvir­tin­ti lais­vę ir ap­gin­ti nuo ne­pri­klau­so­my­bės pra­ra­di­mo grės­mės.

Pir­mo­ji Eu­ro­po­je, o ant­ro­ji pa­sau­ly­je Kon­sti­tu­ci­ja įro­di­nė­jo, kad Abie­jų Tau­tų Res­pub­li­ka yra ku­pi­na jė­gų ir ga­li vys­ty­tis lais­vai. Ša­lis, ku­ri bu­vo matoma kai ku­rių ana­li­ti­kų kaip pe­ri­fe­ri­nė, įro­di­nė­jo sa­vo ga­li­my­bes plė­to­tis ir ati­tik­ti is­to­ri­jos ir kas­die­ny­bės iš­šū­kius.

Ger­bia­mas po­ne Pre­zi­den­te, ger­bia­mie­ji, la­bai džiau­giuo­si, kad mi­nint 230-ąsias Ge­gu­žės 3-io­sios Kon­sti­tu­ci­jos pri­ėmi­mo me­ti­nes mes šven­čia­me kar­tu – len­kai ir lie­tu­viai. Mums la­bai ma­lo­nu Var­šu­vo­je pri­im­ti Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Pre­zi­den­tą Gi­ta­ną Nau­sė­dą. La­bai sim­bo­li­nis įvy­kis yra šis Len­ki­jos Sei­mo na­rių ir se­na­to­rių ben­dras su­si­ti­ki­mas su Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Sei­mo na­riais. Vi­sus šių iš­kil­mių da­ly­vius svei­ki­nu, taip pat per­duo­du ir ge­riau­sius lin­kė­ji­mus vi­siems Lie­tu­vos gy­ven­to­jams, dar kar­tą dė­ko­da­mas už šį ypa­tin­gą is­to­ri­nį įvy­kį. Mū­sų šios die­nos su­si­ti­ki­mas vyks­ta sun­kio­mis pa­sau­li­nės pan­de­mi­jos są­ly­go­mis, to­dėl da­bar čia su­si­rin­ku­sių­jų bū­rys ne­ga­li bū­ti toks gau­sus, kaip mes no­rė­tu­me. Ta­čiau svar­biau­sia, kad šian­dien čia esa­me kar­tu, kad šian­dien čia kar­tu pla­ka len­kų ir lie­tu­vių šir­dys. Mes tuo įro­do­me mū­sų is­to­ri­nį ar­tu­mą ir di­džiuo­ja­mės di­džiu­liais Abie­jų Tau­tų Res­pub­li­kos pa­sie­ki­mais, taip pat di­džiuo­ja­mės ben­dru dar­bu – Ge­gu­žės 3-io­sios Kon­sti­tu­ci­ja.

Len­ki­jos var­du no­rė­čiau la­bai nuo­šir­džiai pa­dė­ko­ti bro­liams lie­tu­viams už mū­sų kar­tu per­ei­tą is­to­ri­nį ke­lią, gi­nant mū­sų ir jū­sų lais­vę, re­miant vie­niems ki­tus. Šian­dien no­riu pri­si­min­ti Ta­deu­šo Rei­ta­no as­me­ny­bę, Nau­gar­du­ko pa­siun­ti­nį iš Lie­tu­vos Di­džio­sios Ku­ni­gaikš­tys­tės, taip karš­tai pro­tes­ta­vu­sį prieš pir­mą­jį Len­ki­jos ir Lie­tu­vos Res­pub­li­kos pa­da­li­ji­mą ir ta­pu­sį is­to­ri­niu pro­tes­to prieš tai sim­bo­liu. Tai yra as­me­ny­bė, sim­bo­li­zuo­jan­ti mū­sų Lie­tu­vos ir Len­ki­jos is­to­ri­jos dva­sią, mū­sų lais­vės mei­lę. Pir­ma­sis Abie­jų Tau­tų Res­pub­li­kos pa­da­li­ji­mas bu­vo bai­sus su­krė­ti­mas, ta­čiau jis pa­ža­di­no abi mū­sų tau­tas kaip pi­lie­ti­nę ben­druo­me­nę, iš to bū­tent iš­au­go Ge­gu­žės 3-io­sios Kon­sti­tu­ci­ja. Pri­si­me­nant šian­dien čia 1791 m. ge­gu­žės 3 d. Kon­sti­tu­ci­jos au­to­rius, rei­kia la­bai ge­rai pri­si­min­ti, kad la­bai daug jų tu­rė­jo lie­tu­viš­ką­sias šak­nis, nes at­sto­va­vo Lie­tu­vos Di­džio­sios Ku­ni­gaikš­tys­tės že­mėms.

Ger­bia­mie­ji, mes esa­me di­de­lio ir iš­skir­ti­nio pa­sie­ki­mo pa­li­kuo­nys. Val­dy­mo Įsta­ty­mas bu­vo Eu­ro­pos švie­ti­mo ir mū­sų il­ga­lai­kių res­pub­li­ko­niš­kų tra­di­ci­jų jun­gi­nys. Jis reiš­kė po­li­tinę kul­tū­rą, ku­ri ir šian­dien yra mū­sų tau­ti­nio ta­pa­tu­mo įkū­ny­ta. Va­ka­rų Eu­ro­pos vals­ty­bės tuo me­tu bu­vo val­do­mos ab­so­liu­ti­nės mo­nar­chi­jos ir jų biu­ro­kratijos. Kon­sti­tu­ci­jos tiks­las bu­vo su­stip­rin­ti tą pi­lie­ti­nę lais­vę ir taip pat pa­ge­rin­ti vals­ty­bės val­dy­mą, ku­riam grė­sė kai­my­ni­nės im­pe­ri­jos. To­dėl dau­giau įga­lio­ji­mų ga­vo vyk­do­mo­ji val­džia, to­dėl bu­vo pa­nai­kin­ta li­be­rum ve­to, to­dėl bu­vo at­ver­tas ke­lias kur­ti mo­der­nią tau­tą, iš tik­rų­jų ke­lias mo­der­nias Res­pub­li­kos tau­tas.

Kon­sti­tu­ci­ją pa­pil­do Abie­jų Tau­tų Tar­pu­sa­vio įža­do ak­tas, taip pat pui­kus sim­bo­lis. Įža­das reiš­kia abi­pu­ses ga­ran­ti­jas ir taip pat sie­ja­si su su­ža­dė­tu­vė­mis, nes tai su­si­ję su dviem as­me­ni­mis, ku­rie vie­nas ki­tą pa­si­ren­ka am­ži­ams. Ka­ra­lys­tė ir Lie­tu­va pa­tvir­ti­no sa­vo są­jun­gą ir tei­kė tar­pu­sa­vio ga­ran­ti­jas. Tai įro­do Len­ki­jos ir Lie­tu­vos Di­džio­sios Ku­ni­gaikš­tys­tės po­li­ti­nę kul­tū­rą, nes tuo me­tu po­li­ti­kai iš­reiš­kė su­ge­bė­ji­mą, taip rei­ka­lin­gą šian­dien, kur­ti ben­druo­me­nę, be­si­re­mian­čią de­mo­kra­tiniu pa­grin­du.

Ger­bia­mas po­ne Pre­zi­den­te, po­nios ir po­nai, mes šven­čia­me Ge­gu­žės 3-io­sios Kon­sti­tu­ci­jos pri­ėmi­mo ju­bi­lie­jų kaip at­min­tį ir at­ei­ty­je. Vie­na su­si­ję su ki­tu, nes at­min­tis, gar­bin­ga at­min­tis lei­džia pa­da­ry­ti iš­va­das ir tai yra di­de­lė jė­ga. Ji lei­džia mums pa­jus­ti mū­sų ta­pa­ty­bės įsi­šak­ni­ji­mą ir su­tei­kia mums ge­rų ži­nių, ko mes no­ri­me ir ko ne­no­ri­me. At­min­tis pa­de­da ge­rai kur­ti, iš­min­tin­gai kur­ti at­ei­tį.

Mes no­ri­me pri­si­min­ti, kad Ge­gu­žės 3-io­sios Kon­sti­tu­ci­ja ir jos is­to­ri­nis pa­li­ki­mas yra pui­kus ins­pi­ruo­jan­tis pa­sa­ko­ji­mas, ku­ris ak­ty­vi­na, ku­ris lei­džia tai­syti, ir yra tuo ver­tin­gas, kad mū­sų pirm­ta­kai ga­lė­jo tai su­ža­din­ti sa­vy­je gi­lios kri­zės są­ly­go­mis, jie ne­pa­si­da­vė, ne­nu­lei­do ran­kų, o pa­si­rin­ko ke­lią veik­ti ir mo­der­ni­zuo­ti vals­ty­bę, gy­dy­da­mi ją. Tai yra pa­sa­ko­ji­mas apie ben­druo­me­nės ga­lią ir tau­ti­nės san­tar­vės ga­lią.

Šū­ky­je „Va­lio ka­ra­liui, va­lio Sei­mui, va­lio vi­siems luo­mams“ sly­pi pa­sa­ko­ji­mas apie lais­vės jė­gą, apie de­mo­kra­tijos jė­gą, nes Kon­sti­tu­ci­jos de­vi­zas bu­vo, kad vi­sa žmo­nių ben­d­ruo­me­nės val­džia pra­si­de­da nuo tau­tos va­lios. Tai pui­kus Val­dy­mo Įsta­ty­mo šū­kis, ku­ris per kar­tas ly­dė­jo mū­sų is­to­ri­nį pa­li­ki­mą, bu­vo mū­sų de­mo­kra­tijos pa­ma­tai ir ki­tų de­mo­kra­tijų pa­ma­tai. Bū­tent to­dėl Ge­gu­žės 3-io­sios Kon­sti­tu­ci­jos ne­ga­lė­jo pa­kęs­ti lais­vės prie­šai ir to­dėl su ja ko­vo­jo im­pe­ri­nė Ru­si­ja. Vi­suo­met bet kokie ti­ro­nai ga­lės ko­vo­ti su šia ge­gu­žės auš­ra.

Ge­gu­žės 3-io­sios Kon­sti­tu­ci­jos me­ti­nių šven­ti­mas ko­mu­nis­ti­niais lai­kais bu­vo už­draus­tas ir mi­li­ci­ja vi­są lai­ką ste­bė­jo, kad tau­ti­nės vė­lia­vos ge­gu­žės 1-ąją bū­tų pa­ka­bin­tos ir pas­kui lai­ku nuim­tos. Ta­čiau lais­vės taip leng­vai ne­nu­ga­lė­si. Ge­gu­žės 3-io­sios ver­ty­bė­mis len­kai va­do­va­vo­si „So­li­da­ru­mo“ lai­kais, o lie­tu­viai – Są­jū­džio lai­kais. Dėl ver­ty­bių jė­gos mes lai­mė­jo­me. Jos vi­sa­da mus stip­rins ir mes vi­są lai­ką bū­si­me joms iš­ti­ki­mi.

Jū­sų Eks­ce­len­ci­ja po­ne Pre­zi­den­te, ger­bia­mi po­nai ir po­nios, Ge­gu­žės 3-io­sios Kon­sti­tu­ci­ja – tai sa­vo­tiš­kas sim­bo­lis, opus mag­num, ku­ris iš­reiš­kia Ry­tų ir Vi­du­rio Eu­ro­pos dva­sią, nes Abie­jų Tau­tų Res­pub­li­ka, ku­ri bu­vo Lie­tu­vos ir Len­ki­jos uni­ja, bu­vo dau­ge­lio ki­tų tau­ty­bių ir kul­tū­rų na­mai. Mums to­je te­ri­to­ri­jo­je pa­vy­ko su­kur­ti lyg ir da­bar­ti­nės Eu­ro­pos Są­jun­gos pirm­ta­ką. Tai bu­vo dau­gia­tau­tė vals­ty­bė, fe­no­me­nas, tai bu­vo pi­lie­ti­nių tei­sių, tei­sės, par­la­men­ta­riz­mo, pa­kan­tu­mo vals­ty­bė. Ji tuo­met la­bai iš­si­sky­rė tei­gia­ma pras­me tuo­me­ti­nės Eu­ro­pos fo­ne.

Šian­dien mums la­bai rei­kia Eu­ro­pos ben­dra­dar­bia­vi­mo dva­sios ir mes ją ga­li­me pui­kiai su­kur­ti. Di­de­lį vaid­me­nį čia vai­di­na Lie­tu­vos ir Len­ki­jos part­ne­rys­tė. Di­de­lis nuo­pel­nas Ry­tų ir Vi­du­rio Eu­ro­pos tau­tų, ku­rias sun­kiai iš­ban­dė is­to­ri­ja, kai mus spau­dė im­pe­ri­nės ga­ly­bės, yra tas, kad mes tvir­tai su­pra­to­me, ko­kie svar­būs esa­me vie­ni ki­tiems, koks es­mi­nis yra mū­sų dia­lo­gas ir są­vei­ka da­bar­ti­nių iš­šū­kių aki­vaiz­do­je.

Lie­tu­vą ir Len­ki­ją sie­ja drau­giš­ka kai­my­nys­tė. La­bai svar­bus mū­sų san­ty­kius ce­men­tuo­jan­tis veiks­nys yra mū­sų na­rys­tė Eu­ro­pos Są­jun­go­je, kur mes kar­tu da­ly­vau­ja­me plė­to­da­mi Eu­ro­pos de­mo­kra­tiją, taip pat na­rys­tė Šiau­rės At­lan­to al­jan­se. Tie du veiks­niai dar la­biau mus su­ar­ti­na.

Mes kar­tu taip pat pri­pa­žįs­ta­me, kad Ry­tų ir Vi­du­rio Eu­ro­pos re­gio­ni­nis ben­dra­dar­bia­vi­mas yra svar­bi Eu­ro­pos in­teg­ra­ci­jos iš­raiš­ka. Nau­ja, es­mi­nė ko­ky­bė čia yra Tri­jų jū­rų ini­cia­ty­va, ku­ri su­jun­gia 12 Vi­du­rio ir Ry­tų Eu­ro­pos vals­ty­bių tarp Bal­ti­jos, Ad­ri­jos ir Juo­do­sios jū­ros. Mes ti­ki­mės, kad Tri­jų jū­rų ini­cia­ty­va leis pa­keis­ti lig­šio­li­nį Eu­ro­pos vaiz­dą, kur eko­no­mi­niai mai­nai ir žmo­nių ju­dė­ji­mas dau­giau­sia bu­vo Ry­tų – Va­ka­rų li­ni­jos lin­kme. Da­bar tu­ri įgau­ti reikš­mės ir kryp­tis iš Šiau­rės į Pie­tus.

Šian­dien mū­sų ka­ri­nis ben­dra­dar­bia­vi­mas NATO taip pat lei­džia stip­rin­ti mū­sų sau­gu­mą ir mū­sų vals­ty­bių ne­pri­klau­so­my­bę, tai ypač svar­bu esant to­kiai pa­dė­čiai, ku­ri da­bar klos­to­si Ry­tuo­se. Es­mi­nis Eu­ro­pos sau­gu­mo ir sta­bi­lu­mo ele­men­tas taip pat yra ir mū­sų re­gio­no ben­dra­dar­bia­vi­mas kaip NATO ry­ti­nio flan­go – Bu­ka­reš­to de­vin­tu­ko. Mes so­li­da­riai ir nuo­sek­liai vei­kia­me mū­sų ben­dram la­bui.

So­li­da­ru­mo ir pa­ra­mos pa­grin­dus mes ro­do­me ir tau­toms, ku­rios ka­dai­se su­da­rė dau­ge­lio kul­tū­rų ir tra­di­ci­jų Res­pub­li­ką. Uk­rai­nie­čiams, ku­rie sie­kia stip­rin­ti Uk­rai­nos ne­pri­klau­so­my­bę, taip pat ir bal­ta­ru­siams, ku­rie rei­ka­lau­ja, kad Bal­ta­ru­si­jo­je bū­tų pai­so­ma žmo­gaus tei­sių ir de­mo­kra­tijos pa­grin­dų. Da­bar­ti­nė­mis ap­lin­ky­bė­mis taip pat tai yra Ge­gu­žės 3-io­sios Kon­sti­tu­ci­jos pa­li­ki­mo puo­se­lė­ji­mas.

Di­džiai ger­bia­mas po­ne Pre­zi­den­te, ger­bia­mie­ji po­nios ir po­nai, vie­nas iš di­džių­jų Eu­ro­pos XVIII am­žiaus mąs­ty­to­jų, šiuo­lai­ki­nio kon­ser­va­tyviz­mo kū­rė­jas Ed­mun­das Ber­kas pa­vadi­no Ge­gu­žės 3-iosios Kon­sti­tu­ci­ją šva­riau­siu vi­suo­me­ni­niu gė­riu, ko­kį ka­da nors tu­rė­jo žmo­ni­ja. Tai­gi tu­ri­me pa­grin­dą di­džiuo­tis, kad mes esa­me to­kio pui­kaus ben­dro gė­rio de­po­zi­ta­rai. Tai yra gar­bė, bet tai yra ir įpa­rei­go­ji­mas. Įpa­rei­go­ji­mas pri­si­min­ti ir rū­pin­tis, kad Ge­gu­žės 3-io­sios kū­ri­nys iš­lik­tų pa­grin­di­nių lais­vių rin­ki­niu, ku­riuo mes tu­ri­me va­do­vau­tis kas­die­nia­me gy­ve­ni­me. Te­gu ji mus nuo­lat ins­pi­ruo­ja XXI am­žiu­je. Taip mes su­vo­kia­me am­ži­ną Ge­gu­žės 3-io­sios Kon­sti­tu­ci­jos pa­li­ki­mą žmo­nių ir tau­tų so­li­da­ru­mo la­bui. Ačiū už dė­me­sį. (Plo­ji­mai)

PIRMININKĖ (E. VITEK). Dė­ko­ju po­nui Pre­zi­den­tui. O da­bar pra­šau pa­sa­ky­ti kal­bą Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Pre­zi­den­tą Gi­ta­ną Nau­sė­dą. (Plo­ji­mai)

 

Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Pre­zi­den­to Gi­ta­no Nau­sė­dos kal­ba

 

G. NAUSĖDA. Jū­sų Eks­ce­len­ci­ja Len­ki­jos Res­pub­li­kos Pre­zi­den­te, ger­bia­mi Len­ki­jos ir Lie­tu­vos par­la­men­tų na­riai, mie­li mū­sų tau­tų žmo­nės. Šią at­min­ti­ną die­ną mes sa­vo pa­vyz­džiu liu­di­ja­me ne­pa­lau­žia­mą Lie­tu­vos ir Len­ki­jos ben­drys­tę.

Nuo pat Vla­dis­lo­vo Jo­gai­los ir Jad­vy­gos są­jun­gos mū­sų ke­liai ėjo vie­na kryp­ti­mi – kar­tais at­si­skir­da­mi, ta­čiau il­gai­niui vis la­biau pri­ar­tė­da­mi vie­nas prie ki­to. Mū­sų san­ty­kių pa­grin­das vi­sa­da bu­vo aiš­kiai su­vo­kia­ma pri­klau­so­my­bė Va­ka­rų ci­vi­li­za­ci­jai ir pa­rei­ga puo­se­lė­ti bei gin­ti jos ver­ty­bes.

Ir iki šiol Lie­tu­va žen­gia pe­tys pe­tin su Len­ki­ja. Šian­dien kar­tu esa­me Eu­ro­pos Są­jun­gos ir NATO na­riai. Puo­se­lė­ja­me po­li­ti­nius, gy­ny­bi­nius, eko­no­mi­nius, kul­tū­ri­nius ry­šius, sie­kia­me už­tik­rin­ti mū­sų re­gio­no sau­gu­mą. Pui­kiai ži­no­me, kad nuo mū­sų ben­dra­dar­bia­vi­mo sėk­mės pri­klau­so kai­my­ni­nių tau­tų vil­tys gy­ven­ti taip, kaip jos no­ri, o ne taip, kaip joms pri­me­ta­ma iš iš­orės.

Štai ko­dėl į Ge­gu­žės 3-io­sios Kon­sti­tu­ci­ją kvie­čiu pir­miau­sia žvelg­ti kaip į pri­mi­ni­mą, kiek daug jau esa­me pa­sie­kę ir kiek daug dar ga­li­me pa­siek­ti kar­tu at­ei­ty­je.

Prieš 230 me­tų mū­sų tau­tos, il­gai ėju­sios Va­ka­rų po­li­ti­nės kul­tū­ros moks­lus, vie­nu šuo­liu at­si­dū­rė kon­sti­tu­ci­nės ir po­li­ti­nės min­ties pir­mei­vių gre­to­se. Pri­ėmę an­trą ra­šy­ti­nę kon­sti­tu­ci­ją pa­sau­ly­je ir pir­mą to­kį tei­sės ak­tą Eu­ro­po­je, mū­sų pro­tė­viai taip dar kar­tą pa­tvir­ti­no įsi­pa­rei­go­ji­mą in­di­vi­do lais­vei ir ša­lies „po­li­ti­nei eg­zis­ten­ci­jai“. Jie taip pat pir­mą kar­tą Eu­ro­pos is­to­ri­jo­je pri­tai­kė val­džių at­sky­ri­mo prin­ci­pą.

Ge­gu­žės 3-io­sios Kon­sti­tu­ci­ja api­ben­dri­no il­gus Abie­jų Tau­tų Res­pub­li­kos gy­va­vi­mo me­tus ir at­spin­dė­jo, ko bu­vo­me iš­mo­kę. Ji taip pat žy­mė­jo ben­dro­je vals­ty­bė­je vyk­dy­tų am­bi­cin­gų po­li­ti­nių, vi­suo­me­ni­nių ir ūki­nių re­for­mų kul­mi­na­ci­ją.

Is­to­ri­nę pri­im­to do­ku­men­to reikš­mę pui­kiai su­pra­to am­ži­nin­kai. My­ko­las Pran­ciš­kus Kar­pa­vi­čius, vie­nas gar­siau­sių to me­to Lie­tu­vos pa­moks­li­nin­kų, tei­gė, kad „nau­jo­ji tei­sė su­tei­kė gar­bę ir au­to­ri­te­tą mū­sų tau­tai vi­sos Eu­ro­pos aki­vaiz­do­je“. Vil­niaus aka­de­mi­jos rek­to­rius Mar­ty­nas Po­čo­bu­tas ti­kė­jo­si, kad „pa­nai­ki­nus se­ną­ją ne­tvar­ką ir pa­tvir­ti­nus iš­min­tin­gą lais­vę, yra už­tik­rin­tas mū­sų vil­čių pa­ma­tas ir kraš­to lais­vės pra­džia“.

Šian­dien ap­gai­les­tau­ja­me, kad pas­ta­ra­jai sva­jo­nei ne­bu­vo lem­ta iš­si­pil­dy­ti – Kon­sti­tu­ci­ja jau po me­tų bu­vo sve­ti­mų­jų ka­riuo­me­nės su­tryp­ta. Ta­čiau ji spė­jo ras­ti at­bal­sį vi­suo­me­nė­je. Kon­sti­tu­ci­jos kū­rė­jai, for­muo­da­mi ba­jo­rų ir di­di­kų po­li­ti­nę są­jun­gą su mies­tie­čiais, taip pat ge­rin­da­mi vals­tie­čių pa­dė­tį, iš­plė­tė ir su­stip­ri­no po­li­ti­nę tau­tą. Luo­mi­nė ba­jo­rų vals­ty­bė ėmė virs­ti ben­dra vi­siems pi­lie­čiams Tė­vy­ne.

Štai ko­dėl ir vė­les­niais am­žiais Ge­gu­žės 3-io­sios Kon­sti­tu­ci­ja li­ko gy­vuo­ti kaip ryš­kus ide­a­las – al­ter­na­ty­va ti­ro­ni­jai. Tei­siš­kai įtvir­tin­tos val­džių at­sky­ri­mo ir in­di­vi­do lais­vės idė­jos tie­sio­giai kir­to­si su ca­ri­ne pat­val­dyste ir ža­di­no lie­tu­vių, len­kų bei ki­tų re­gio­no tau­tų ryž­tą prie­šin­tis. Val­dy­mo Įsta­ty­mo dva­sia ne kar­tą nau­ja jė­ga pra­si­ver­žė nau­jais su­ki­li­mais ir net XX am­žiu­je ro­dė ke­lią tiems, ku­rie drį­so prie­šin­tis to­ta­li­ta­ri­niams re­ži­mams.

Nors šian­dien ver­čia­me ko­ky­biš­kai nau­ją Lie­tu­vos ir Len­ki­jos san­ty­kių pus­la­pį, kar­tais dar pa­si­girs­ta abe­jo­nių, ar ben­drų sie­kių kū­ri­mas ir įgy­ven­di­ni­mas ne­ke­lia grės­mės ša­lių su­ve­re­ni­te­tui. Ta­čiau aš esu įsi­ti­ki­nęs – jo­kios ko­li­zi­jos čia nė­ra.

Lie­tu­va ir Len­ki­ja per­ne­lyg il­gai ken­tė­jo sve­ti­mų vals­ty­bių prie­spau­dą, kad ne­mo­kė­tų ver­tin­ti ir bran­gin­ti vie­na ki­tos ne­pri­klau­so­my­bės. Tai, kad mū­sų po­zi­ci­jos yra la­bai ar­ti­mos dau­ge­liu ge­o­po­li­ti­nių, san­ty­kių su kai­my­nais, sau­gu­mo ir gy­ny­bos, eko­no­mi­nio ben­dra­dar­bia­vi­mo klau­si­mų, yra mū­sų pri­va­lu­mas ir tur­tas, o ne pro­ble­ma ar juo­lab grės­mė.

Tai yra XXI am­žiaus dva­sią ati­tin­kan­tis sie­ki­nys – ieš­ko­ti ben­dra­min­čių, o ne opo­nen­tų ir kliau­tis po­zi­ty­vi­ą­ja žmo­nių ir vals­ty­bių ener­gi­ja, nes tai yra vie­nin­te­lis ke­lias į pa­žan­gą. Ti­kiu, kad Ge­gu­žės 3-io­sios Kon­sti­tu­ci­jos tė­vai pri­tar­tų šiai prin­ci­pi­nei nuo­sta­tai. Dau­giau sek­ti­nų pa­vyz­džių is­to­ri­jo­je ga­lė­tu­me ras­ti tarp gar­sių Lie­tu­vos ir Len­ki­jos gi­mi­nių at­sto­vų – Rad­vi­los, Po­toc­kiai, Chrep­ta­vi­čiai, San­guš­kos, Chod­ke­vi­čiai, Sa­pie­gos, Ogins­kiai, Tiš­ke­vi­čiai ir dau­ge­lis ki­tų pa­do­va­no­jo mums ypa­tin­gų as­me­ny­bių, ku­rios sa­vo veik­los už­mo­ju ge­ro­kai pra­au­go vie­nos vals­ty­bės sie­nas ir ta­po tiek Abie­jų Tau­tų, tiek ir vi­sos Eu­ro­pos is­to­ri­jos he­ro­jais.

Ger­bia­mas Len­ki­jos Res­pub­li­kos Pre­zi­den­te, ger­bia­mie­ji, Ge­gu­žės 3-io­sios Kon­sti­tu­ci­ja ly­giai pri­klau­so lie­tu­viams, len­kams ir ki­toms re­gio­no tau­toms tiek, kiek jos yra pa­si­ren­gu­sios pri­si­im­ti at­sa­ko­my­bę už šios tur­tin­gos tra­di­ci­jos at­ei­tį. Džiau­giuo­si, kad mes, lie­tu­viai, iš nau­jo at­ran­da­me Ge­gu­žės 3-iosios Kon­sti­tu­ci­ją. Pri­si­me­na­me 1791 me­tų spa­lį pri­im­tą Abie­jų Tau­tų įsi­pa­rei­go­ji­mą, tvir­tai pa­sta­čiu­sį Lie­tu­vos Di­džio­sios Ku­ni­gaikš­tys­tės Vy­tį į vie­ną gre­tą su Ka­rū­nos ere­liu. Ima­me ver­tin­ti tą lai­ko­tar­pį, kai kar­tu su Len­ki­ja ro­dė­me vie­ni­ji­mo­si pa­vyz­dį Eu­ro­pai.

Žvel­giant į at­ei­tį ne ma­žiau svar­bu, kad šie pra­ei­ties įvy­kiai mus įkvėp­tų ben­driems dar­bams. Kar­tu mes esa­me pa­grin­di­niai Abie­jų Tau­tų Res­pub­li­kos is­to­ri­nio pa­li­ki­mo ser­gė­to­jai. Ati­tin­ka­mai tu­ri­me elg­tis ir šiuo su­dė­tin­gu me­tu. Mū­sų pa­rei­ga už­tik­rin­ti, kad is­to­riš­kai ar­ti­mos uk­rai­nie­čių ir bal­ta­ru­sių tau­tos ga­lė­tų mė­gau­tis lais­vės, ne­pri­klau­so­my­bės ir de­mo­kra­tijos vai­siais. Pra­ei­ty­je jos pri­klau­sė ben­drai Eu­ro­pos ša­lių šei­mai, ti­kiu, kad taip bus ir at­ei­ty­je.

Mes gy­ve­na­me su­dė­tin­gu lai­ku – kaip ir prieš 230 me­tų vėl ma­to­me Ry­tuo­se au­gan­čią ka­ri­nę ga­lią, ku­ri sie­kia pa­neig­ti mū­sų ver­ty­bes ir gra­si­na mū­sų gy­ve­ni­mo bū­dui. Mū­sų kai­my­ni­nės tau­tos, sie­kian­čios kur­ti de­mo­kra­tinius san­ty­kius, ir to­liau su­si­du­ria su bru­ta­liu žmo­gaus tei­sių ir lais­vių su­var­žy­mu. Ru­si­jos ka­ri­nių pa­jė­gų tel­ki­mas prie Uk­rai­nos sie­nų ir ka­ri­niai veiks­mai Ry­tų Uk­rai­no­je, vyk­do­mi Ru­si­jos ka­riuo­me­nės ir Mask­vos re­mia­mų ne­tei­sė­tų gin­kluo­tų gru­puo­čių, ro­do pa­stan­gas pa­lai­ky­ti ir kurs­ty­ti ka­ri­nę įtam­pą kaip po­li­ti­nio po­vei­kio svar­bą.

No­riu pa­brėž­ti, kad Lie­tu­va nie­ka­da ne­pri­pa­žins ne­tei­sė­tos Kry­mo anek­si­jos ir sieks, kad baig­tų­si fak­ti­nė da­lies Ry­tų Uk­rai­nos oku­pa­ci­ja. (Plo­ji­mai) Kad ir kas nu­tik­tų, ne­ga­li­ma leis­ti, kad Uk­rai­na vėl bū­tų nu­blokš­ta į pra­ei­tį.

Ne pa­slap­tis, kad Ru­si­ja taip pat sie­kia per­im­ti Bal­ta­ru­si­jos kon­tro­lę ir pa­min­ti drą­sių šios ša­lies žmo­nių lais­vės troš­ki­mą. Svar­bų vaid­me­nį šia­me pro­ce­se at­lie­ka ir ne­sau­gi Ast­ra­vo ato­mi­nė elek­tri­nė, ku­ri ke­lia grės­mę vi­siems re­gio­no gy­ven­to­jams. Sa­kiau ir sa­ky­siu, kad bran­gi­na­me Bal­ta­ru­si­jos su­ve­re­ni­te­tą ir nie­ka­da ne­su­tik­si­me su tuo, kad ener­ge­ti­ka tap­tų ge­o­po­li­ti­niu gin­klu, pa­ver­tu­siu Bal­ta­ru­si­ją Krem­liaus po­li­ti­kos įkai­te.

Mū­sų pa­čių sau­gu­mas ir ge­ro­vė pri­klau­so nuo to, ar kai­my­nys­tė­je įsteng­si­me su­kur­ti tai­kos, de­mo­kra­tijos ir kles­tė­ji­mo erd­vę. To­dėl ne­ga­li­me ra­miai ste­bė­ti, kaip grįž­ta stip­res­nio­jo tei­sės lai­kai, ne­ga­li­me ig­no­ruo­ti mė­gi­ni­mo per­brai­žy­ti su­ve­re­nių vals­ty­bių sie­nas, tu­ri­me aiš­kiai pa­sa­ky­ti, kad XXI am­žiaus Eu­ro­po­je ne vie­ta nau­jiems pa­da­li­ji­mams į įta­kos sfe­ras, nei­gian­tiems ne­pri­klau­so­mų vals­ty­bių su­ve­re­ni­te­tą. (Plo­ji­mai) Kad re­gio­no tau­tos ga­lė­tų lais­vai plė­to­ti sa­vo de­mo­kra­tinius sie­kius, mums bus rei­ka­lin­ga ir aiš­ki Eu­ro­pos Są­jun­gos Ry­tų part­ne­rys­tės vi­zi­ja. Pra­ei­ties pa­mo­kos ro­do, kad ag­re­sy­vios, prie­šiš­kos jė­gos aki­vaiz­do­je bū­ti­na vie­ny­tis ir telk­ti jė­gas, ne­lauk­ti, kol bus per vė­lu. Pre­zi­den­tai Val­das Adam­kus ir Le­chas Ka­čins­kis sa­vo veiks­mais liu­di­jo, kad kar­tu mes vi­sa­da esa­me stip­res­ni! (Plo­ji­mai)

Mie­lie­ji, nuo­šir­džiai džiau­giuo­si ir di­džiuo­juo­si, kad pas­ta­ruo­ju me­tu daug nu­vei­kė­me stip­rin­da­mi dvi­ša­lius Lie­tu­vos ir Len­ki­jos ry­šius. Įsi­min­ti­nu, sim­bo­li­niu įvy­kiu ta­po Pre­zi­den­to An­dže­jaus Du­dos da­ly­va­vi­mas 1863 me­tų su­ki­li­mo va­dų lai­do­tu­vė­se Vil­niu­je. At­nau­ji­no­me Pre­zi­den­tų ta­ry­bos veik­lą, kad dar la­biau su­stip­rin­tu­me Lie­tu­vos ir Len­ki­jos stra­te­gi­nę part­ne­rys­tę. Glau­džiai ir in­ten­sy­viai ben­dra­dar­biau­ja mū­sų vals­ty­bių par­la­men­tai bei vy­riau­sy­bės, pa­dė­da­mi įgy­ven­din­ti ben­drus in­te­re­sus sau­gu­mo, gy­ny­bos, sau­gios kai­my­nys­tės ir pi­lie­čių ge­ro­vės sri­ty­se. La­bai ver­ti­na­me Len­ki­jos in­dė­lį, įgy­ven­di­nant ben­drus, Bal­ti­jos re­gio­nui rei­ka­lin­gus in­fra­struk­tū­ros pro­jek­tus.

Gal­vo­jant apie at­ei­tį, ne ma­žiau svar­bu kū­ry­biš­kai iš­nau­do­ti po­ten­cia­lą, ku­rį Lie­tu­vai ir Len­ki­jai su­tei­kia na­rys­tė svar­biau­sio­se eu­ro­at­lan­ti­nė­se struk­tū­ro­se. Kar­tu su NATO są­jun­gi­nin­kais ir part­ne­riais tu­ri­me bū­ti pa­si­ren­gę at­gra­sy­ti bet ko­kius prie­šiš­kus veiks­mus.

Pa­sa­ky­siu dar dau­giau – san­ty­kių su Len­ki­ja puo­se­lė­ji­mas ir ge­ri­ni­mas yra vie­nas iš Lie­tu­vos už­sie­nio po­li­ti­kos pri­ori­te­tų. Taip pat tai yra ir as­me­ni­nis ma­no, kaip ša­lies Pre­zi­den­to, veik­los im­pe­ra­ty­vas. La­bai ti­kiu mū­sų žmo­nių tar­pu­sa­vio ry­šių ir drau­gys­tės ga­lia. Mū­sų tau­tos gy­vai do­mi­si ir sie­kia pa­žin­ti ne tik vie­na ki­tos is­to­ri­nį pa­vel­dą, bet ir da­bar­ti­nius pa­sie­ki­mus. Pri­si­pa­žin­siu, džiau­giuo­si gir­dė­da­mas lie­tu­viš­ką šne­ką Len­ki­jo­je ir len­kiš­ką – Lie­tu­vo­je. Tai liu­di­ja, kad kas­dien vis ge­riau pa­žįs­ta­me ir su­pran­ta­me vie­ni ki­tus. Šiam tiks­lui pa­si­tar­nau­ja ir gar­sios pra­ei­ties as­me­ny­bės, ta­pu­sios Lie­tu­vos ir Len­ki­jos kul­tū­ros til­tais. Pa­mi­nė­siu tik ke­le­tą iš jų: ge­nia­lu­sis Ado­mas Mic­ke­vi­čius, vie­nas iš ma­no mėgs­ta­miau­sių dai­li­nin­kų Fer­di­nan­das Ruš­či­cas, hu­ma­nis­tas ir eru­di­tas Je­žis Ged­ro­y­cas.

(Kalba lenkų kalba) Ger­bia­mas Pre­zi­den­te, ger­bia­mi Se­na­to ir Sei­mo na­riai, ger­bia­mie­ji, per il­gą sa­vo ben­drą is­to­ri­ją mes tu­rė­jo­me dau­ge­lį iš­ban­dy­mų – ka­rus ir ma­rus, pa­da­li­ji­mus, trem­tis ir žu­dy­nes, ta­čiau taip pat ir pa­si­prie­ši­ni­mo ko­vas už mū­sų ver­ty­bes, už mū­sų lais­vę. Su mu­mis vi­sa­da bu­vo ti­kė­ji­mas mū­sų šir­dy­se, Švenčiausio­ji Mer­ge­lė, ku­ri gi­na švie­si­ą­ją Čens­ta­ka­vą ir švie­čia Auš­ros Var­tuo­se, ant mū­sų vė­lia­vų – Vy­tis ir Ere­lis, mū­sų per­ga­lių džiaugs­mas. Ži­no­me, kad sėk­mė ly­di ne­pa­lūž­tan­čius.

Šian­dien, žvelg­da­mas į ben­drą mū­sų pra­ei­tį, ma­tau jo­je ne­iš­sen­kan­čią ver­smę, iš ku­rios bet ka­da ga­li­me pa­si­sem­ti įkvė­pi­mo. Taip ir Ge­gu­žės 3-io­sios Kon­sti­tu­ci­ja kvie­čia mus ne tik mąs­ty­ti apie pa­trio­tiz­mo, in­di­vi­do lais­vės ir de­mo­kra­tijos ver­ty­bes, bet ir ak­ty­viai jas gin­ti nau­jų grės­mių aki­vaiz­do­je.

No­riu pa­lin­kė­ti, kad lie­tu­vių ir len­kų drau­gys­tė gy­vuo­tų, va­do­vau­tų­si ge­ra­no­riš­ku­mu, vie­nas ki­to su­pra­ti­mu ir dar­bais sie­kiant tei­gia­mų per­mai­nų mū­sų pi­lie­čiams. Žen­ki­me kar­tu pe­tys į pe­tį! Te­gul mū­sų tė­vy­nės vi­sa­da bū­na sek­ti­nu pa­vyz­džiu ki­toms tau­toms. Už mū­sų ir jū­sų lais­vę!

(Lietuvių kalba) Už mū­sų ir jū­sų lais­vę! (Plo­ji­mai)

PIRMININKĖ (E. VITEK). Ačiū, po­ne Pre­zi­den­te.

Da­bar pra­šy­čiau vi­sus at­si­sto­ti. Pra­šau Se­na­to Mar­šal­kos To­ma­šo Grod­ckio per­skai­ty­ti Len­ki­jos Res­pub­li­kos Sei­mo ir Se­na­to nu­ta­ri­mą „Dėl Ge­gu­žės 3-io­sios Kon­sti­tu­ci­jos ir Abie­jų Tau­tų Tar­pu­sa­vio įža­do pri­ėmi­mo 230-ųjų me­ti­nių mi­nė­ji­mo“.

Len­ki­jos Res­pub­li­kos Se­na­to Mar­šal­kos To­ma­šo Grod­ckio kal­ba

 

T. GRODCKIS. „Len­ki­jos Res­pub­li­kos Sei­mo ir Se­na­to nu­ta­ri­mas „Dėl Ge­gu­žės 3-io­sios Kon­sti­tu­ci­jos ir Abie­jų Tau­tų Tar­pu­sa­vio įža­do pri­ėmi­mo 230-ųjų me­ti­nių mi­nė­ji­mo“.

Prieš 230 me­tų Var­šu­vos ka­ra­liš­ko­sios pi­lies, Abie­jų Tau­tų Res­pub­li­kos val­do­vų re­zi­den­ci­jos, Se­na­to­rių sa­lė­je bu­vo pri­im­ta Ge­gu­žės 3-io­sios Kon­sti­tu­ci­ja – pir­mo­ji ra­šy­ti­nė Kon­sti­tu­ci­ja Eu­ro­po­je.

Val­dy­mo Įsta­ty­mas bu­vo grin­džia­mas vi­suo­me­nės san­ty­kių de­mo­kra­tizavimo sam­pra­ta ir val­džių pa­da­li­ji­mo prin­ci­pu. Tai bu­vo sie­kio su­kur­ti stip­rią vals­ty­bę iš­raiš­ka. Šis įsta­ty­mas bu­vo vi­suo­me­nės su­tar­ties, pa­grįs­tos įsi­ti­ki­ni­mu, kad, kaip tei­gia­ma Kon­sti­tu­ci­jos 5 straips­ny­je, „vi­sa žmo­nių vi­suo­me­nės va­ldžia ky­la iš tau­tos va­lios“, for­ma. Pa­gar­ba as­mens tei­sėms ir pi­lie­ti­nio eto­so įtvir­ti­ni­mas tu­rė­jo ga­ran­tuo­ti ša­lies di­dy­bę. Val­dy­mo Įsta­ty­mas įtei­si­no kon­sti­tu­ci­nę mo­nar­chi­ją – sis­te­mą, ku­ri dau­ge­ly­je Eu­ro­pos vals­ty­bių bu­vo su­kur­ta tik vė­les­nia­me am­žiu­je. Kon­sti­tu­ci­ja bu­vo aiš­ki po­li­ti­nio su­ve­re­ni­te­to iš­raiš­ka, ne­pri­klau­so­my­bės nuo kai­my­ni­nių ga­lių de­monst­ra­vi­mas ir ra­gi­ni­mas at­nau­jin­ti Abie­jų Tau­tų Res­pub­li­ką.

Ge­gu­žės 3-io­sios Kon­sti­tu­ci­jos pri­ėmi­mas įro­dė Len­ki­jos ir Lie­tu­vos eli­to po­li­ti­nę at­sa­ko­my­bę ir no­va­to­riš­kos vi­suo­me­ni­nės san­tvar­kos tei­si­nės min­ties per­ga­lę. Šios ver­ty­bės bu­vo nu­ro­dy­tos Abie­jų Tau­tų Tar­pu­sa­vio įža­de – Kon­sti­tu­ci­ją įgy­ven­di­nan­čia­me įsta­ty­me, ku­rį Ket­ve­rių me­tų sei­mas pri­ėmė 1791 m. spa­lio 20 d. Juo bu­vo pa­tvir­tin­ta dau­gia­tau­tės, Res­pub­li­kai pa­lan­kių pa­žiū­rų pa­grin­du su­kur­tos ben­druo­me­nės jė­ga.

Len­ki­jos Res­pub­li­kos Sei­mas ir Se­na­tas ir Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Sei­mas, pa­brėž­da­mi iš­skir­ti­nę 1791 me­tų ak­to svar­bą len­kų ir lie­tu­vių tau­toms, ati­duo­da pa­gar­bą šiuo­lai­ki­nio kon­sti­tu­cio­na­liz­mo pa­vel­dui ir reiš­kia įsi­ti­ki­ni­mą, kad Ge­gu­žės 3-io­sios Kon­sti­tu­ci­jos ir Tar­pu­sa­vio įža­do idė­jos ta­po vals­ty­bių – Abie­jų Tau­tų Res­pub­li­kos įpė­di­nių – pi­lie­čių po­li­ti­nio iden­ti­te­to pa­grin­du.“ (Plo­ji­mai)

PIRMININKĖ (E. VITEK). Ačiū po­nui Mar­šal­kai. Pa­pra­šy­siu Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Sei­mo Pir­mi­nin­kę po­nią Vik­to­ri­ją Čmi­ly­tę-Niel­sen per­skai­ty­ti Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Sei­mo re­zo­liu­ci­ją.

PIRMININKĖ (V. ČMILYTĖ-NIELSEN). Dė­ko­ju ger­bia­mai Sei­mo Mar­šal­kai po­niai Elžbietai Vi­tek. Per­duo­du pir­mi­nin­ka­vi­mą Sei­mo Pir­mi­nin­ko pa­va­duo­to­jui Pau­liui Sau­dar­gui.

PIRMININKAS (P. SAUDARGAS). Jū­sų Eks­ce­len­ci­jos, ger­bia­mi ko­le­gos, kvie­čiu mū­sų ger­bia­mą Sei­mo Pir­mi­nin­kę Vik­to­ri­ją Čmi­ly­tę-Niel­sen pa­gar­sin­ti re­zo­liu­ci­jos teks­tą lie­tu­vių kal­ba.

 

Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Sei­mo Pir­mi­nin­kės Vik­to­ri­jos Čmi­ly­tės-Niel­sen kal­ba

 

V. ČMILYTĖ-NIELSEN. Dė­ko­ju. Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Sei­mo re­zo­liu­ci­ja „Dėl Ge­gu­žės 3-io­sios Kon­sti­tu­ci­jos ir Abie­jų Tau­tų Tar­pu­sa­vio įža­do pri­ėmi­mo 230-ųjų me­ti­nių mi­nė­ji­mo.

Prieš 230 me­tų Var­šu­vos ka­ra­liš­ko­sios pi­lies, Abie­jų Tau­tų Res­pub­li­kos val­do­vų re­zi­den­ci­jos, Se­na­to­rių sa­lė­je bu­vo pri­im­ta Ge­gu­žės 3-io­sios Kon­sti­tu­ci­ja – pir­mo­ji ra­šy­ti­nė Kon­s­ti­tu­ci­ja Eu­ro­po­je.

Val­dy­mo Įsta­ty­mas bu­vo grin­džia­mas vi­suo­me­nės san­ty­kių de­mo­kra­tizavimo sam­pra­ta ir val­džių pa­da­li­ji­mo prin­ci­pu. Tai bu­vo sie­kio su­kur­ti stip­rią vals­ty­bę iš­raiš­ka. Šis įsta­ty­mas bu­vo vi­suo­me­nės su­tar­ties, pa­grįs­tos įsi­ti­ki­ni­mu, kad, kaip tei­gia­ma Kon­sti­tu­ci­jos 5 straips­ny­je, „vi­sa žmo­nių vi­suo­me­nės val­džia ky­la iš tau­tos va­lios“, for­ma. Pa­gar­ba as­mens tei­sėms ir pi­lie­ti­nio eto­so įtvir­ti­ni­mas tu­rė­jo ga­ran­tuo­ti ša­lies di­dy­bę. Val­dy­mo Įsta­ty­mas įtei­si­no kon­sti­tu­ci­nę mo­nar­chi­ją – sis­te­mą, ku­ri dau­ge­ly­je Eu­ro­pos vals­ty­bių bu­vo su­kur­ta tik vė­les­nia­me am­žiu­je. Kon­sti­tu­ci­ja bu­vo aiš­ki po­li­ti­nio su­ve­re­ni­te­to iš­raiš­ka, ne­pri­klau­so­my­bės nuo kai­my­ni­nių ga­lių de­monst­ra­vi­mas ir ra­gi­ni­mas at­nau­jin­ti Abie­jų Tau­tų Res­pub­li­ką.

Ge­gu­žės 3-io­sios Kon­sti­tu­ci­jos pri­ėmi­mas įro­dė Len­ki­jos ir Lie­tu­vos eli­to po­li­ti­nę at­sa­ko­my­bę ir no­va­to­riš­kos vi­suo­me­ni­nės san­tvar­kos tei­si­nės min­ties per­ga­lę. Šios ver­ty­bės bu­vo nu­ro­dy­tos Abie­jų Tau­tų Tar­pu­sa­vio įža­de – Kon­sti­tu­ci­ją įgy­ven­di­nan­čia­me įsta­ty­me, ku­rį Ket­ve­rių me­tų sei­mas pri­ėmė 1791 m. spa­lio 20 d. Juo bu­vo pa­tvir­tin­ta dau­gia­tau­tės, Res­pub­li­kai pa­lan­kių pa­žiū­rų pa­grin­du su­kur­tos ben­druo­me­nės jė­ga.

Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Sei­mas ir Len­ki­jos Res­pub­li­kos Sei­mas ir Se­na­tas, pa­brėž­da­mi iš­skir­ti­nę 1791 metų ak­to svar­bą len­kų ir lie­tu­vių tau­toms, ati­duo­da pa­gar­bą šiuo­lai­ki­nio kon­sti­tu­cio­na­liz­mo pa­vel­dui ir reiš­kia įsi­ti­ki­ni­mą, kad Ge­gu­žės 3-io­sios Kon­sti­tu­ci­jos ir Tar­pu­sa­vio įža­do idė­jos ta­po vals­ty­bių – Abie­jų Tau­tų Res­pub­li­kos įpė­di­nių – pi­lie­čių po­li­ti­nio iden­ti­te­to pa­grin­du.“ Dė­ko­ju. (Plo­ji­mai)

PIRMININKAS (P. SAUDARGAS). Dė­ko­ja­me ger­bia­mai Pir­mi­nin­kei Vik­to­ri­jai Čmi­ly­tei-Niel­sen. Per­duo­du pir­mi­nin­ka­vi­mą.

PIRMININKĖ (E. VITEK). Dė­ko­ju Sei­mo Pir­mi­nin­kei ir no­riu pa­skelb­ti iš­kil­min­gą Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Sei­mo na­rių ir Len­ki­jos Res­pub­li­kos Sei­mo ir Se­na­to na­rių po­sė­dį baig­tą. Ačiū jums. (Plo­ji­mai)

PIRMININKĖ (V. ČMILYTĖ-NIELSEN). Dė­ko­ju. Ger­bia­mi ko­le­gos, skel­biu ben­drą Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Sei­mo ir Len­ki­jos Res­pub­li­kos Sei­mo ir Se­na­to po­sė­dį baig­tą.

Ger­bia­mi ko­le­gos, skel­biu 15 mi­nu­čių per­trau­ką. Po jos kvie­čiu vėl su­grįž­ti į sa­lę ir tę­si­me ap­do­va­no­ji­mo ce­re­mo­ni­ją. Dė­ko­ju.

 

Per­trau­ka

 

11.18 val.

2021 me­tų Abie­jų Tau­tų ap­do­va­no­ji­mo įtei­ki­mo ce­re­mo­ni­ja

 

PIRMININKAS (Len­ki­jos Res­pub­li­kos Sei­mo at­sto­vas). Ger­bia­mie­ji po­nios ir po­nai, svei­ki­nu jus, da­ly­vau­jan­čius Abie­jų Tau­tų pre­mi­jos tei­ki­mo ce­re­mo­ni­jo­je. Kvie­čiu pa­si­sa­ky­ti Len­ki­jos Res­pub­li­kos Sei­mo vi­ce­mar­šal­ką po­nią Mal­go­ža­tą Go­siev­ską.

 

Len­ki­jos Res­pub­li­kos Sei­mo vi­ce­mar­šal­kos, Len­ki­jos Res­pub­li­kos Sei­mo ir Se­na­to de­le­ga­ci­jos Len­ki­jos Respublikos Sei­mo ir Se­na­to ir Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Sei­mo Parlamen­ti­nė­je Asam­blė­jo­je pir­mi­nin­kės Mal­go­ža­tos Go­siev­skos kal­ba

 

M. GOSIEVSKA. Ger­bia­mos po­nios ir po­nai, gar­būs sve­čiai, svei­ki­nu jus su­si­rin­kus į Abie­jų Tau­tų pre­mi­jos tei­ki­mo ce­re­mo­ni­ją.

Svei­ki­nu vie­ną iš šio ren­gi­nio šei­mi­nin­kų, Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Sei­mo pir­mi­nin­ko pa­va­duo­to­ją, Sei­mo de­le­ga­ci­jos Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Sei­mo ir Len­ki­jos Res­pub­li­kos Sei­mo ir Se­na­to na­rių Asam­blė­jo­je pir­mi­nin­ką Pau­lių Sau­dar­gą.

Tu­riu gar­bės pa­svei­kin­ti vi­sus su­si­rin­ku­sius į šią ce­re­mo­ni­ją, ypač Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Sei­mo pir­mi­nin­kę Vik­to­ri­ją Čmi­ly­tę-Niel­sen. (Plo­ji­mai) Svei­ki­nu Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Sei­mo pir­mi­nin­ko pa­va­duo­to­ją Ju­lių Sa­ba­taus­ką, džiau­giuo­si ga­lė­da­ma pa­svei­kin­ti Len­ki­jos Res­pub­li­kos Sei­mo vi­ce­mar­šal­ką Ry­šar­dą Ter­lec­kį, svei­ki­nu Len­ki­jos Res­pub­li­kos Sei­mo vi­ce­mar­šal­ką Piot­rą Zgo­žels­kį, svei­ki­nu Len­ki­jos Res­pub­li­kos Se­na­to vi­ce­mar­šal­ką Bog­da­ną Bo­ru­se­vi­čių, svei­ki­nu Len­ki­jos Res­pub­li­kos Se­na­to vi­ce­mar­šal­ką Mi­cha­lą Ka­mins­kį, svei­ki­nu Len­ki­jos Res­pub­li­kos Se­na­to vi­ce­mar­šal­ką Gab­rie­lą Mo­rav­ską-Sta­nec­ką, svei­ki­nu Len­ki­jos Res­pub­li­kos am­ba­sa­do­rę Lie­tu­vos Res­pub­li­ko­je Ur­šu­lą Do­ro­šev­ską, svei­ki­nu Lie­tu­vos Res­pub­li­kos di­plo­ma­ti­nės at­sto­vy­bės va­do­vo pa­va­duo­to­ją Ne­rin­gą Ma­jaus­kai­tę. Taip pat no­riu pa­svei­kin­ti su mu­mis esan­čius Len­ki­jos Res­pub­li­kos Sei­mo už­sie­nio rei­ka­lų ko­mi­te­to pir­mi­nin­ką Ma­re­ką Ku­chčins­kį, Len­ki­jos Res­pub­li­kos Sei­mo na­rius ir se­na­to­rius, taip pat Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Sei­mo na­rius, ypač Len­ki­jos ir Lie­tu­vos tarp­par­la­men­ti­nių ry­šių gru­pės pir­mi­nin­kę Ivo­ną Arent, taip pat Len­ki­jos Res­pub­li­kos Sei­mo ir Se­na­to de­le­ga­ci­jos ir Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Sei­mo de­le­ga­ci­jos Par­la­men­ti­nė­je Asam­blė­jo­je na­rius. No­riu pa­svei­kin­ti Len­ki­jos Res­pub­li­kos Sei­mo ir Se­na­to kan­ce­lia­ri­jos ir Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Sei­mo kan­ce­lia­ri­jos va­do­vus ir aukš­čiau­sio ly­gio tar­nau­to­jus. Ypač no­rė­čiau pa­svei­kin­ti iš­skir­ti­nius šios ce­re­mo­ni­jos da­ly­vius – gar­bius Abie­jų Tau­tų pre­mi­jos lau­re­a­tus iš Lie­tu­vos ir Len­ki­jos. (Plo­ji­mai) Džiau­giuo­si ga­lė­da­ma pa­svei­kin­ti vi­sus šių iš­kil­mių da­ly­vius, esan­čius tiek Len­ki­jos Res­pub­li­kos Sei­me, tiek Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Sei­me, taip pat vi­sus, ku­rie ste­bi šį ren­gi­nį in­ter­ne­te.

Su pa­si­di­džia­vi­mu ir džiaugs­mu no­rė­čiau pa­svei­kin­ti jus su­si­rin­kus į ypa­tin­gą šven­tę, vyks­tan­čią ne­pa­pras­tu me­tu. Prieš dve­jus me­tus Liub­li­ne per Asam­blė­jos po­sė­dį pa­mi­nė­jo­me 450-ąsias Liub­li­no uni­jos su­da­ry­mo me­ti­nes. Šį kar­tą su­si­tin­ka­me Len­ki­jos Res­pub­li­kos Sei­me per Abie­jų Tau­tų pre­mi­jos tei­ki­mo ce­re­mo­ni­ją ge­gu­žės 3 die­ną, ku­rią prieš 230 me­tų bu­vo pri­im­ta Kon­sti­tu­ci­ja. Šian­dien su Asam­blė­jos at­sto­vais ir gar­biais sve­čiais Len­ki­jo­je ir Lie­tu­vo­je ben­drau­ja­me nuo­to­li­niu bū­du.

Mū­sų at­min­tis iš­sau­go­jo Ge­gu­žės 3-io­sios šven­tės džiaugs­mą, ku­rio nie­kas ir nie­ka­da ne­ga­lė­jo iš mū­sų at­im­ti. Pra­ei­ty­je, pa­vyz­džiui, 1918 me­tais, dar prieš Len­ki­jai at­gau­nant ne­pri­klau­so­my­bę, ge­gu­žės 3 die­ną bu­vo su­reng­tas iš­kil­min­gas žy­gis Var­šu­vos gat­vė­mis, o silps­tan­tis oku­pan­tas ne­ga­lė­jo jau su­stab­dy­ti pa­trio­ti­nės eu­fo­ri­jos, ta­pu­sios Len­ki­jos per­ga­lės lap­kri­čio mė­ne­sį pre­liu­di­ja.

Lie­tu­viai ne­pri­klau­so­my­bės per­ga­lę pa­sie­kė anks­čiau, Ta­ry­bai va­sa­rį pri­ėmus spren­di­mą dėl ne­pri­klau­so­my­bės. Ir šian­dien, kai nuo­lat su­si­du­ria­me su ne­ma­to­mu prie­šu, tai yra pa­sau­li­ne pan­de­mi­ja, pri­si­me­na­me ir at­ve­ria­me sa­vo šir­dį bei pro­tą mū­sų pirm­ta­kų, iš­si­la­vi­nu­sių pat­rio­tų, di­din­go įdir­bio au­to­riaus – Sei­mo, pa­grįs­tai va­di­na­mo Di­džiuo­ju, iš­min­čiai.

Šian­dien mes, Len­ki­jos Res­pub­li­kos Sei­mo ir Se­na­to ir Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Sei­mo Par­la­men­ti­nės Asam­blė­jos at­sto­vai, da­ly­vau­ja­me pir­mo­sios Kon­sti­tu­ci­jos Eu­ro­po­je ir Abie­jų Tau­tų Tar­pu­sa­vio įža­do pri­ėmi­mui skir­to­se iš­kil­mė­se, per ku­rias, va­do­vau­jan­tis mū­sų pirm­ta­kų spren­di­mu, bus tei­kia­ma Asam­blė­jos Abie­jų Tau­tų pre­mi­ja. Klau­sy­da­mie­si 1830–1831 me­tų su­ki­li­mo da­ly­vio Rainol­do Su­cho­dols­kio žo­džių, pa­ra­šy­tų gies­mei „Svei­ka, ge­gu­žės auš­re­le“, ku­ri dar va­di­na­ma „Lie­tu­vio Ge­gu­žės tre­čio­ji“, iš nau­jo at­sklei­džia­me šio is­to­ri­nio do­ku­men­to tur­tin­gu­mą ir su­vo­kia­me jo iš­skir­ti­nę po­li­ti­nę reikš­mę tiek mū­sų ben­dros is­to­ri­jos, tiek da­bar­ties kon­teks­te.

Ža­vi­mės šiuo pa­žan­giu tei­sės ak­tu, ku­ris įtvir­ti­no val­džios pa­da­li­ji­mo prin­ci­pą ir nu­sta­tė pi­lie­čių – len­kų, lie­tu­vių, taip pat ki­tų Abie­jų Tau­tų Res­pub­li­ko­je gy­ve­nan­čių tau­tų, ly­gy­bės sis­te­mą. Ge­gu­žės 3-io­sios Kon­sti­tu­ci­ją pa­pil­do 1791 me­tų spa­lį pri­im­tas Abie­jų Tau­tų Tar­pu­sa­vio įža­das – ypa­tin­gos svar­bos po­li­ti­nis ak­tas, su­tvir­ti­nęs Len­ki­jos Ka­ra­lys­tės ir Lie­tu­vos Di­džio­sios Ku­ni­gaikš­tys­tės sam­bū­vį. Tai­gi is­to­ri­nis pa­vel­das vi­siems lai­kams su­sie­jo Len­ki­ją ir Lie­tu­vą, tap­da­mas ne­įkai­no­ja­mu kel­ro­džiu, pa­lik­tu mums pro­tė­vių, kad stip­rin­tu­me dvi­ša­lius san­ty­kius ir kur­tu­me ben­druo­me­nę, ga­lin­čią dėl sa­vo pa­sie­ki­mų tap­ti pa­vyz­džiu nau­joms len­kų ir lie­tu­vių kar­toms.

Ge­gu­žės 3-io­sios Kon­sti­tu­ci­ja lai­ky­ti­na ne­baig­ti­niu kū­ri­niu, ska­ti­nan­čiu pi­lie­tiš­ku­mą ir mū­sų vi­suo­me­nių ak­ty­vu­mą. Len­ki­ja ir Lie­tu­va, su­jung­tos šimt­me­čius trun­kan­čio al­jan­so, ei­na pe­tys pe­tin, ve­di­nos in­te­re­sų, ky­lan­čių iš pri­klau­sy­mo eu­ro­at­lan­ti­nei ben­druo­me­nei, iš na­rys­tės Eu­ro­pos Są­jun­go­je ir NATO, taip pat už­tik­ri­na tra­di­ci­jų puo­se­lė­ji­mą, mū­sų ša­lių eko­no­mi­kos au­gi­mą, nuo­sek­lų de­mo­kra­tijos ir sau­gu­mo plė­to­ji­mą Vi­du­rio ir Ry­tų Eu­ro­po­je. Vi­sa tai ver­čia mus iš­lik­ti bud­rius, ypač šiuo me­tu. Šis bud­ru­mas ne­lei­džia pa­si­duo­ti gra­si­ni­mams, o pas­ta­ro­sio­mis die­no­mis tai pa­ska­ti­no mus su Lie­tu­vos de­le­ga­ci­jos Asam­blė­jo­je pir­mi­nin­ku Pau­liu­mi Sau­dar­gu ap­si­lan­ky­ti Don­ba­so fron­te, kur ben­drau­da­mi su nuo vyks­tan­čio kon­flik­to la­biau­siai nu­ken­tė­ju­siais as­me­ni­mis ga­lė­jo­me griež­tai pa­si­sa­ky­ti prieš ne­pri­klau­so­mos Uk­rai­nos su­ve­re­ni­te­to pa­žei­di­mą.

Asam­blė­jos Abie­jų Tau­tų pre­mi­jos tei­ki­mo tra­di­ci­jos at­gai­vi­ni­mas lai­ky­ti­nas sim­bo­li­niu, juo la­biau kad tai vyks­ta Ge­gu­žės 3-io­sios Kon­sti­tu­ci­jos mi­nė­ji­mo die­ną.

Ger­bia­mi lau­re­a­tai, Asam­blė­jos spren­di­mas skir­ti pre­mi­ją tik pa­tvir­ti­na Ge­gu­žės 3-io­sios Kon­sti­tu­ci­jos gy­vy­bin­gu­mą ir at­lie­pia jos au­to­rių sva­jo­nę apie bū­si­mus tę­sė­jus, pa­sak Nor­vi­do, vė­ly­vus anū­kus. Ki­taip ta­riant, apie ak­ty­vis­tus, ku­riems kas­die­nės veik­los kryp­ti­mi ir tiks­lu ga­lė­tų tap­ti rū­pi­ni­ma­sis vi­suo­me­nės ge­ro­ve bei Len­ki­jos ir Lie­tu­vos ben­dra­dar­bia­vi­mo plė­to­ji­mas. Be pi­lie­čių da­ly­va­vi­mo nė­ra nei vals­ty­bių, nei de­mo­kra­tijos, ku­ri lai­ky­ti­na Ge­gu­žės 3-io­sios Kon­sti­tu­ci­jos es­me. Be pi­lie­čių su­si­do­mė­ji­mo vi­suo­me­ni­niu gy­ve­ni­mu ir be jų veiks­mų de­mo­kra­tija tam­pa la­bai tra­pi – taip ka­dai­se yra pa­sa­kęs Ja­nas No­va­kas-Je­zio­rans­kis, esė apie Ge­gu­žės 3-io­sios Kon­sti­tu­ci­ją au­to­rius, Lais­vo­sios Eu­ro­pos ra­di­jo Len­kų tar­ny­bos di­rek­to­rius, ne­at­si­tik­ti­nai šios tar­ny­bos inau­gu­ra­ci­jai pa­si­rin­kęs 1952 m. ge­gu­žės 3 d.

Džiau­gia­mės, kad Abie­jų Tau­tų pre­mi­jos lau­re­a­tų pan­te­o­ną pa­pil­dė as­me­nys, nu­si­pel­nę puo­se­lė­jant Len­ki­jos ir Lie­tu­vos san­ty­kius, Len­ki­jos ir Lie­tu­vos vie­ny­bę ir iš jos ky­lan­čią stip­ry­bę. Stip­ry­bę veik­ti kar­tu tiek dvi­ša­liu, tiek pla­tes­niu mas­tu – re­gio­no, Eu­ro­pos, pa­sau­lio.

La­bai džiau­gia­mės ga­lė­da­mi per šias iš­kil­mes pa­gerb­ti Len­ki­jos Res­pub­li­kos Sei­mo ir Se­na­to de­le­ga­ci­jos Asam­blė­jo­je pa­skelb­tus lau­re­a­tus – Ja­ną Ma­lic­kį ir Kšyš­to­fą Čy­žev­skį, taip pat Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Sei­mo de­le­ga­ci­jos Asam­blė­jo­je pa­skelb­tus lau­re­a­tus – Kris­ti­ną Sa­ba­liaus­kai­tę ir Edu­ar­dą Piur­ko. (Plo­ji­mai)

Len­ki­jos Res­pub­li­kos Sei­mo ir Se­na­to ir Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Sei­mo na­rių Asam­blė­ja su džiaugs­mu pri­ėmė spren­di­mą įteik­ti jums 2021 me­tų Abie­jų Tau­tų pre­mi­ją už reikš­min­gą jū­sų in­dė­lį į dvi­ša­lį Len­ki­jos ir Lie­tu­vos ben­dra­dar­bia­vi­mą. Taip pat Asam­blė­ja iš­reiš­kia jums, ger­bia­mi lau­re­a­tai, dė­kin­gu­mą už tai, kad Len­ki­ja ir Lie­tu­va jū­sų įvai­ria­ly­pė­je veik­lo­je iš­lie­ka svar­biu at­skai­tos taš­ku. Dė­ko­ja­me jums, kad sa­vo iš­skir­ti­nį in­te­lek­ti­nį, so­cia­li­nį, aka­de­mi­nį, li­te­ra­tū­ri­nį ir me­ni­nį po­ten­cia­lą nau­do­ja­te rū­pin­da­mie­si mū­sų tau­tų ir jų pi­lie­čių li­ki­mu, taip pa­rem­da­mi mū­sų po­li­ti­nę ir par­la­men­ti­nę veik­lą, vyk­do­mą tuo pa­čiu tiks­lu.

Po­nios ir po­nai, šios ce­re­mo­ni­jos da­ly­viai, kvie­čiu pa­si­sa­ky­ti Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Sei­mo pir­mi­nin­ko pa­va­duo­to­ją, Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Sei­mo de­le­ga­ci­jos Asam­blė­jo­je pir­mi­nin­ką Pau­lių Sau­dar­gą. Skel­biu šių me­tų pre­mi­jos tei­ki­mo ce­re­mo­ni­ją pra­dė­tą.

Įver­tin­da­mi gar­bių lau­re­a­tų nuo­pel­nus su­šu­ki­me, kaip ra­šė Rai­nol­das Su­cho­dols­kis: „Prie­šai, neš­din­ki­tės! Būk svei­ka, ge­gu­že, Len­ki­jos ir Lie­tu­vos kraš­te!“

PIRMININKAS (Len­ki­jos Res­pub­li­kos Sei­mo at­sto­vas). Dė­ko­ja­me, Sei­mo vi­cemaršalka. Kvie­čia­me pa­si­sa­ky­ti Lie­tu­vos Sei­mo at­sto­vus.

 

Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Sei­mo Pir­mi­nin­ko pa­va­duo­to­jo, Sei­mo de­le­ga­ci­jos Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Sei­mo ir Len­ki­jos Res­pub­li­kos Sei­mo ir Se­na­to na­rių Asam­blė­jo­je pirminin­ko Pau­liaus Sau­dar­go kal­ba

 

P. SAUDARGAS. Nuo­šir­džiai dė­ko­ju, ger­bia­ma Len­ki­jos Sei­mo vi­ce­mar­šal­ka Mal­go­ža­ta Go­siev­ska. Jū­sų dė­ka pas­ta­ruo­ju me­tu pa­vy­ko nu­veik­ti la­bai svar­bių dar­bų mū­sų par­la­men­tuo­se. Tai­gi, pa­tys šil­čiau­si, nuo­šir­džiau­si svei­ki­ni­mai iš Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Sei­mo. Jūs įvar­di­jo­te dau­gu­mą gar­bių sve­čių, esan­čių mū­sų mi­nė­ji­me, tai­gi, su­trum­pi­no­te ma­no už­da­vi­nį.

Ger­bia­mie­ji Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Sei­mo na­riai, Len­ki­jos Res­pub­li­kos Sei­mo ir Se­na­to na­riai, Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Sei­mo ir Len­ki­jos Res­pub­li­kos Sei­mo ir Se­na­to na­rių Asam­blė­jos at­sto­vai, ger­bia­mie­ji Abie­jų Tau­tų ap­do­va­no­ji­mo ce­re­mo­ni­jos lau­re­a­tai ir da­ly­viai, vie­nin­gai ir iš­kil­min­gai pa­si­tin­ka­me 230-ąsias Abie­jų Tau­tų Res­pub­li­kos Ge­gu­žės 3-io­sios Kon­sti­tu­ci­jos ir Tar­pu­sa­vio įža­do pri­ėmi­mo me­ti­nes. Pir­mo­ji ra­šy­ti­nė Kon­sti­tu­ci­ja Eu­ro­po­je ir ant­ro­ji pa­sau­ly­je – tai at­ski­ro pa­mi­nė­ji­mo ver­ti fak­tai, liu­di­jan­tys Abie­jų Tau­tų ak­ty­vų pi­lie­tiš­ku­mą, rū­pes­tį dėl sa­vo vals­ty­bės li­ki­mo ir po­ten­cia­lą kar­tu nu­veik­ti di­de­lius dar­bus.

Ben­dra mū­sų vals­ty­bin­gu­mo is­to­ri­ja ro­do, kad mo­kė­jo­me gy­ven­ti dar­no­je ir ge­bė­jo­me pri­im­ti ben­drus spren­di­mus net su­dė­tin­giau­sio­mis ge­o­po­li­ti­nė­mis ap­lin­ky­bė­mis. To no­ri­si mums lin­kė­ti ir šian­dien. O mė­gi­nan­tiems mus su­prie­šin­ti ar per­ra­šy­ti mū­sų is­to­ri­ją vi­sa­da at­ras­ki­me jė­gų tvir­tai at­sa­ky­ti: jums ne­pa­vyks.

Džiau­giuo­si, kad ben­dra pra­ei­tis tam­pa įkvė­pi­mu šian­die­nos ben­driems dar­bams. Džiu­gu, kad šian­dien sėk­min­gai ben­dra­dar­biau­ja­me dau­ge­ly­je svar­biau­sių sri­čių: gy­ny­bos, ener­ge­ti­nės ne­pri­klau­so­my­bės, is­to­ri­nės at­min­ties, kul­tū­ros klau­si­mais. Abie­jų Tau­tų ap­do­va­no­ji­mas ir jį įstei­gu­si Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Sei­mo ir Len­ki­jos Res­pub­li­kos Sei­mo ir Se­na­to na­rių Asam­blė­ja – tai vie­ni iš dau­ge­lio tvir­tų Lie­tu­vos ir Len­ki­jos san­ty­kių sim­bo­lių.

Abie­jų Tau­tų ap­do­va­no­ji­mus šian­dien tei­kia­me už reikš­min­gus abie­jų tau­tų kul­tū­ri­niam ben­dra­dar­bia­vi­mui nu­veik­tus dar­bus. Lau­re­a­tų nuo­pel­nai ir in­dė­lis į dvi­ša­lių san­ty­kių stip­ri­ni­mą gra­žiai įpras­mi­na ir šių me­tų Ge­gu­žės 3-io­sios Kon­sti­tu­ci­jos ir Tar­pu­sa­vio įža­do ju­bi­lie­jaus pa­mi­nė­ji­mą.

Svei­kin­da­mas lau­re­a­tus lin­kiu sėk­mės jų pras­min­guose dar­buo­se abie­jų tau­tų la­bui. Ir to­liau vi­si kar­tu stip­rin­ki­me mū­sų kul­tū­ri­nius sai­tus. Kar­tu esa­me stip­rūs.

Per­duo­du žo­dį Len­ki­jos Sei­mo ko­le­goms. (Plo­ji­mai)

PIRMININKAS (Len­ki­jos Res­pub­li­kos Sei­mo at­sto­vas). Pa­pra­šy­siu pa­si­sa­ky­ti Len­ki­jos Sei­mo vi­ce­mar­šal­ką Mal­go­ža­tą Go­siev­ską.

 

Len­ki­jos Res­pub­li­kos Sei­mo vi­ce­mar­šal­kos Mal­go­ža­tos Go­siev­skos kal­ba

 

M. GOSIEVSKA. Ger­bia­mie­ji, da­bar pra­de­da­me pa­tį svar­biau­sią mo­men­tą, dėl ku­rio ir su­si­ti­ko­me šian­dien. Leis­ki­te pri­sta­ty­ti pir­mą­jį lau­re­a­tą.

Ger­bia­mie­ji, no­riu pri­sta­ty­ti doctor ho­no­ris cau­sa var­dą tu­rin­tį lau­re­a­tą pro­fe­so­rių Ja­ną Ma­lic­kį, ku­ris yra Var­šu­vos uni­ver­si­te­to Ry­tų ir Vi­du­rio Eu­ro­pos stu­di­jų cen­tro di­rek­to­rius. Po­nui Ja­nui Ma­lic­kiui Lie­tu­vos ir Len­ki­jos Par­la­men­ti­nė Asam­blė­ja sky­rė šių me­tų Abie­jų Tau­tų pre­mi­ją.

Kai gal­vo­ja­me apie pui­kius pro­fe­so­riaus Ja­no Ma­lic­kio nuo­pel­nus, ku­ris įdė­jo di­de­lį in­dė­lį puo­se­lė­jant Abie­jų Tau­tų is­to­ri­ją, Lie­tu­vos ir Len­ki­jos vals­ty­bių is­to­ri­ją, ku­ris yra ži­no­mas kaip abie­jų tau­tų kul­tū­ros ir moks­lo pa­vel­do pro­pa­guo­to­jas, tai kal­bė­da­mi apie jį mes taip pat ma­to­me ir eks­per­tą, ku­ris tu­ri pui­kius ana­li­ti­nius ge­bė­ji­mus, ma­to ne tik na­cio­na­li­nius kon­teks­tus, bet pui­kiai ge­ba ver­tin­ti re­gio­ni­nius as­pek­tus. Jis yra pui­kus moks­li­nin­kas ir at­vi­ras ben­dra­dar­biau­ti. Dėl to mes ga­li­me kal­bė­ti šia­me kon­teks­te per šią ce­re­mo­ni­ją, kad tai yra žmo­gus, ku­ris no­riai da­li­na­si sa­vo moks­li­niais pa­sie­ki­mais su ko­le­go­mis iš įvai­rių ša­lių.

Mes ma­to­me taip pat lais­vės žmo­gų, ku­ris yra gar­sus pub­li­cis­tas, ra­šė straips­nius po­grin­džio spau­do­je, da­bar pa­lai­ko uk­rai­nie­čius ir bal­ta­ru­sius, yra su jais tiek sa­vo šir­di­mi, tiek rem­da­mas šių tau­tų at­sto­vus.

Kal­bė­da­mi apie pro­fe­so­rių Ja­ną Ma­lic­kį, kartu mes ma­to­me žmo­gų, la­bai ak­ty­viai da­ly­vau­jantį įvai­rio­se kon­fe­ren­ci­jo­se, fo­ru­muo­se, su­si­ti­ki­muo­se. Jis taip pat yra įvai­rių tarp­tau­ti­nių ini­cia­ty­vų au­to­rius ir da­ly­vau­ja įvai­riuo­se, be ki­ta ko, ir Par­la­men­ti­nės Asam­blė­jos su­si­ti­ki­muo­se ir po­sė­džiuo­se. Jis yra kom­pe­ten­tin­gas spe­cia­lis­tas ir da­li­ja­si sa­vo pa­sie­ki­mais, sa­vo ži­nio­mis, sa­vo pa­tir­ti­mi su ko­le­go­mis, taip pat su po­li­ti­kais, ben­dra­dar­biau­da­mas su mū­sų Par­la­men­ti­ne Asam­blė­ja, su Sei­mo Už­sie­nio rei­ka­lų ko­mi­te­tu. Prieš mus, ga­li­ma ­sa­ky­ti, sto­vi iš­ki­lus hu­ma­nis­tas, tu­rin­tis pui­kią in­tui­ci­ją, pui­kiai nu­ma­tan­tis ne tik dvi­ša­lių san­ty­kių at­ei­tį, pui­kiai su­vo­kian­tis ir ga­li­mas grės­mes, su ku­rio­mis mes su­si­du­ria­me.

Pro­fe­so­rius Ja­nas Ma­lic­kis yra is­to­ri­kas, pui­kus so­vie­to­lo­gas, Ry­tų ša­lių pro­ble­ma­ti­kos pui­kus ži­no­vas. Jis yra ži­no­mas kaip Jo­kū­bo Geiš­to­ro kū­ry­bos ty­ri­nė­to­jas. Ne vie­ne­rius me­tus jis vyk­do Ry­tų Eu­ro­pos, Ru­si­jos, taip pat Kau­ka­zo tau­tų is­to­ri­jos ty­ri­mus. Jis yra ži­no­mas dės­ty­to­jas ir Var­šu­vos uni­ver­si­te­to Ry­tų ir Vi­du­rio Eu­ro­pos stu­di­jų va­do­vas. Yra ben­dra­dar­bia­vęs ir iki šiol ben­dra­dar­biau­ja su dau­ge­liu Vi­du­rio ir Ry­tų Eu­ro­pos re­gio­no uni­ver­si­te­tų. Nuo 1998 me­tų jis vyk­do Ry­tų ir Vi­du­rio Eu­ro­pos ty­ri­mų stu­di­jas, nuo 2006 me­tų yra at­sa­kin­gas už Len­ki­jos Vy­riau­sy­bės Kon­stan­ti­no Ka­li­naus­ko pro­gra­mą.

Kaip pri­si­me­na­me, Kon­stan­ti­nas Ka­li­naus­kas bu­vo gar­sus su­ki­lė­lis, 1864 me­tais pa­kar­tas Vil­niu­je. Jis yra nu­si­pel­nęs bal­ta­ru­sių tau­tai, bal­ta­ru­sių tau­ti­niam at­mi­ni­mui. Jo pa­lai­kai ras­ti Vil­niu­je prieš ke­le­tą me­tų. Tai­gi jo var­du pa­va­din­ta pro­gra­ma įgy­ven­di­na­ma kar­tu su Bal­ta­ru­si­jos jau­ni­mo or­ga­ni­za­ci­jo­mis, su Var­šu­vos uni­ver­si­te­tu.

Pro­fe­so­rius Ja­nas Ma­lic­kis taip pat da­ly­vau­ja įgy­ven­di­nant įvai­rias moks­lo pro­gra­mas su Uk­rai­nos at­sto­vais. Dar kar­tą no­riu pa­brėž­ti, kad pro­fe­so­rius Ja­nas Ma­lic­kis yra pui­kus Ry­tų te­ma­ti­kos ži­no­vas, tik­ras Lie­tu­vos, Len­ki­jos, Uk­rai­nos, Bal­ta­ru­si­jos ben­dra­dar­bia­vi­mo puo­se­lė­to­jas ir ska­tin­to­jas.

Kal­bant šian­dien per Ge­gu­žės 3-iosios Kon­sti­tu­ci­jos pri­ėmi­mo me­ti­nes mums iš tik­rų­jų la­bai svar­bu tai pa­brėž­ti ir įver­tin­ti taip pat šiuo me­tu vyk­do­mą pro­fe­so­riaus veik­lą. Jis la­bai ak­ty­viai reiš­kia­si įgy­ven­di­nant įvai­rias idė­jas ir pro­jek­tus, su­si­ju­sius su Liub­li­no tri­kam­pio idė­ja, taip pat su Tri­jų jū­rų ini­cia­ty­va. Tai­gi šian­dien mes įtei­kia­me pro­fe­so­riui pre­mi­ją, ku­ri bus vie­na iš dau­ge­lio ap­do­va­no­ji­mų, ku­riuos pro­fe­so­riui sky­rė Len­ki­ja, Sa­kart­ve­las, Lie­tu­va, Uk­rai­na ir ki­tos vals­ty­bės. Mū­sų pre­mi­ja dar kar­tą pa­tvir­tin­a jo nuo­pel­nus.

Ger­bia­ma­sis lau­re­a­te, šių me­tų ko­vą per Par­la­men­ti­nės Asam­blė­jos se­si­ją, ku­rio­je da­ly­va­vo­te, jūs kal­bė­jo­te apie Lie­tu­vos ir Len­ki­jos vaid­me­nį Ry­tų part­ne­rys­tė­je, jūs kal­bė­jo­te apie bū­ti­ny­bę ypa­tin­gai pa­rem­ti bal­ta­ru­sius ir tuo­met jūs iš tik­rų­jų sa­kė­te la­bai reikš­min­gus žo­džius. Ir no­riu kreip­tis į jus: la­bo­res pa­riunt ho­no­res, ka­dan­gi ži­nau, kad jūs esa­te lo­ty­nų kal­bos spe­cia­lis­tas ir jums ši min­tis yra la­bai ar­ti­ma.

Tai­gi, ger­bia­mas pro­fe­so­riau, dar kar­tą leis­ki­te jus pa­svei­kin­ti ta­pus lau­re­a­tu ir leis­ki­te jums pa­dė­ko­ti už in­dė­lį plė­to­jant Lie­tu­vos ir Len­ki­jos san­ty­kius. Taip pat la­bai pra­šo­me jū­sų pri­im­ti mū­sų ap­do­va­no­ji­mą. Te­gul šis ap­do­va­no­ji­mas jums pri­me­na, kad da­ly­vau­ja­te ge­ruo­se dar­buo­se, ku­rie la­bai svar­būs yra Lie­tu­vai, Len­ki­jai ir mū­sų re­gio­nui. Kviečiu pro­fe­so­rių Ja­ną Ma­lic­kį.

PIRMININKAS (Len­ki­jos Res­pub­li­kos Sei­mo at­sto­vas). Pra­šau pa­si­sa­ky­ti lau­re­a­tą Ja­ną Ma­lic­kį.

 

2021 me­tų Abie­jų Tau­tų apdovanojimo lau­re­a­to Ja­no Ma­lic­kio kal­ba

 

J. MALICKIS. Ger­bia­mo­ji po­nia Mar­šal­ka, Sei­mo de­le­ga­ci­jos Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Sei­mo ir Len­ki­jos Res­pub­li­kos Sei­mo ir Se­na­to na­rių Asam­blė­jo­je pir­mi­nin­ke, ger­bia­mos Len­ki­jos Res­pub­li­kos Sei­mo na­rės ir ger­bia­mi na­riai, ger­bia­mos Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Sei­mo na­rės ir ger­bia­mi na­riai, po­nios ir po­nai, su­si­rin­kę ar ste­bin­tys šią ce­re­mo­ni­ją.

„O, me­tai!..“ – be­veik prieš 200 me­tų ra­šė di­dy­sis po­etas Ado­mas Mic­ke­vi­čius, ku­rį abi tau­tos, len­kai ir lie­tu­viai, lai­ko sa­vo po­etu, tiks­liau, tai net trys, nes bal­ta­ru­siai gal­vo­ja tą pa­tį, kad jis ir­gi jų po­etas, nes yra gi­męs Nau­gar­du­ke. Kuo šis Ado­mo Mic­ke­vi­čiaus šū­kis sie­ja­si su da­bar­ti­niais me­tais, su da­ta, ku­rios pro­ga mes čia su­si­rin­ko­me? Šis da­tų su­ta­pi­mas iš tik­rų­jų ne­ei­li­nis.

Ką tik ste­bė­jo­me pui­kią ben­dro Len­ki­jos Sei­mo ir Lie­tu­vos Sei­mo po­sė­džio ce­re­mo­ni­ją Ge­gu­žės 3-iosios Kon­sti­tu­ci­jos 230-ųjų me­ti­nių pro­ga. Šie­met mi­ni­me 30-ąsias Lie­tu­vos ir Len­ki­jos di­plo­ma­ti­nių san­ty­kių at­kū­ri­mo me­ti­nes. Šiais me­tais mi­ni­me 30-ąsias fondo „Pa­ri­biai“, ku­riam va­do­vau­ja ma­no pui­kus ko­le­ga, esan­tis čia su mu­mis, Kšyš­to­fas Čyžev­skis, įkū­ri­mo me­ti­nes.

Be­je, ir Ry­tų stu­di­jų cen­trui, ku­riam tu­riu gar­bės va­do­vau­ti, su­ka­ko 30 me­tų ir mes šven­čia­me sa­vo ju­bi­lie­ji­nius me­tus. Mū­sų Ry­tų stu­di­jos ir aš as­me­niš­kai jau dau­ge­lį me­tų sten­gia­mės jung­ti žmo­nes, jung­ti pre­mi­jai gau­ti, bet ma­no pa­grin­di­nių stu­di­jų kryp­tis – ry­šių kū­ri­mas Lie­tu­vo­je, Len­ki­jo­je, Uk­rai­no­je, Bal­ta­ru­si­jo­je, tie­siog bu­vu­sio­je Abie­jų Tau­tų Res­pub­li­ko­je, ku­rią Liub­li­no uni­ja su­kū­rė di­dy­sis val­do­vas Žy­gi­man­tas Au­gus­tas – Len­ki­jos ka­ra­lius ir Lie­tu­vos di­dy­sis ku­ni­gaikš­tis.

Prieš dve­jus me­tus mi­nė­jo­me Liub­li­no uni­jos 450-ąsias me­ti­nes, o prieš me­tus šio di­džio­­jo valdovo gim­ta­die­nio 500-ąsias me­ti­nes. To­dėl su­pran­tu, kad aukš­ta­sis pre­zi­diu­mas, svars­tyda­mas ma­no kan­di­da­tū­rą, mąs­tė ne tik apie Len­ki­ją ir Lie­tu­vą, bet ir apie šią ga­ly­bę, su­da­ry­tą iš dau­ge­lio ša­lių ir dau­ge­lio tau­tų. Di­din­ga ben­dra is­to­ri­ja, didingas ben­dras le­nkų ir lie­tu­vių įdir­bis.

Man di­de­lė gar­bė, kad man skir­ta Abie­jų Tau­tų pre­mi­ja. Po to, ką pa­sa­kiau, jūs ge­rai su­pran­ta­te, ko­dėl ma­ne tai taip jau­di­na. Taip pat no­rė­čiau pa­brėž­ti, kad ne­at­si­tik­ti­nai pa­mi­nė­jau Ry­tų stu­di­jų ju­bi­lie­jų – tai ma­no ir vi­sos ko­man­dos dar­bo re­zul­ta­tas.

Iki šiol kal­bė­jau tik tei­gia­mus da­ly­kus. Pa­bai­gai gal ką nors ir nei­gia­mo rei­kia pri­si­min­ti. Klau­si­mas, dėl ku­rio ne kar­tą bu­vau kri­ti­kuo­tas. Taip, da­ry­da­mas tai, ką da­rau, jau­čiuo­si at­lie­kan­tis mi­si­ją. Šian­dien apie tai at­vi­rai kal­bu ir di­džiuo­juo­si tuo, ne­si­gai­liu to. Taip pat no­rė­čiau pa­svei­kin­ti gar­bin­gus tiek len­kų, tiek lie­tu­vių lau­re­a­tus. Tik­ra gar­bė bū­ti to­kio­je kom­pa­ni­jo­je. Dar kar­tą ačiū. (Plo­ji­mai)

PIRMININKAS (Len­ki­jos Res­pub­li­kos Sei­mo at­sto­vas). Ačiū jums. Da­bar pra­šau pa­si­sa­ky­ti Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Sei­mą.

 

Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Sei­mo Pir­mi­nin­ko pa­va­duo­to­jo Pau­liaus Sau­dar­go kal­ba

 

PIRMININKAS (P. SAUDARGAS). Ačiū, vi­ce­mar­šal­ka. Leis­ki­te ir mums pri­sta­ty­ti mū­sų Asam­blė­jos de­le­ga­ci­jos teik­tą lau­re­a­tę. Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Sei­mo ir Len­ki­jos Res­pub­li­kos Sei­mo ir Se­na­to na­rių Asam­blė­jos Abie­jų Tau­tų ap­do­va­no­ji­mą ski­ria­me ra­šy­to­jai dak­ta­rei Kris­ti­nai Sa­ba­liaus­kai­tei.

Kris­ti­na Sa­ba­liaus­kai­tė per pas­ta­ruo­sius me­tus itin pri­si­dė­jo prie ge­rų san­ty­kių tarp Lie­tu­vos ir Len­ki­jos stip­ri­ni­mo bei dvi­ša­lio kul­tū­ri­nio ir vi­suo­me­ni­nio, moks­li­nio bei po­li­ti­nio ben­dra­dar­bia­vi­mo pro­jek­to įgy­ven­di­ni­mo. 2015 me­tais len­kų kal­ba iš­leis­tas Kris­ti­nos Sa­ba­liaus­kai­tės ro­ma­nas „Sil­va re­rum“. Pir­ma­sis to­mas bu­vo itin pa­lan­kiai įver­tin­tas len­kų li­te­ra­tū­ros kri­ti­kų, me­no ir li­te­ra­tū­ros is­to­ri­kų, len­kų is­to­ri­kų bei skai­ty­to­jų ir pa­te­ko į vie­no svar­biau­sių Ry­tų ir Vi­du­rio Eu­ro­pos li­te­ra­tū­ros ap­do­va­no­ji­mų „An­ge­lus“ fi­na­lą. Pui­kiai su­tik­tas bu­vo ir 2018 me­tais iš­leis­to ro­ma­no „Sil­va re­rum“ ant­ra­sis to­mas ir 2021 me­tais pa­si­ro­dęs ro­ma­no tre­čia­sis to­mas.

Ra­šy­to­ja Kris­ti­na Sa­ba­liaus­kai­tė yra kvie­čia­ma į svar­biau­sius Len­ki­jo­je li­te­ra­tū­ros ir me­no fes­ti­va­lius, ra­di­ją ir te­le­vi­zi­ją, kur pri­sta­to ne tik sa­vo, bet ir ki­tų Lie­tu­vos ra­šy­to­jų ir me­ni­nin­kų kū­ry­bą. Pa­sa­ko­ja apie Lie­tu­vos is­to­ri­ją, kul­tū­rą ir svar­biau­sias Lie­tu­vos as­me­ny­bes, tuo pri­si­dė­da­ma prie Lie­tu­vos kul­tū­ros ir me­no sklai­dos Len­ki­jo­je.

Ap­gai­les­tau­ja­me, kad ra­šy­to­ja Kris­ti­na Sa­ba­liaus­kai­tė šiuo me­tu yra Lon­do­ne ir šio­je ce­re­mo­nijo­je da­ly­vau­ti ne­ga­li. Šių me­tų ge­gu­žės 5 die­ną Lie­tu­vos Res­pub­li­kos am­ba­sa­da Jung­ti­nė­je Ka­ra­lys­tė­je kar­tu su Len­ki­jos Res­pub­li­kos am­ba­sa­da Lon­do­ne ir Aber­dy­no uni­ver­si­te­to Lenkijos ir Lietuvos stu­di­jų cen­tru su­rengs se­mi­na­rą, skir­tą Abie­jų Tau­tų Res­pub­li­kos Ge­gu­žės 3-io­sios Kon­sti­tu­ci­jos ir Tar­pu­sa­vio įža­do ak­to 230-osioms me­ti­nėms pa­mi­nė­ti. Dis­ku­si­ją mo­der­uos me­no ir kul­tū­ros is­to­ri­kė, vie­na ryš­kiau­sių šiuo­lai­ki­nių lie­tu­vių ra­šy­to­jų Kris­ti­na Sa­ba­liaus­kai­tė. Šio ren­gi­nio me­tu Jo Eks­ce­len­ci­ja Lie­tu­vos Res­pub­li­kos am­ba­sa­do­rius Jung­ti­nė­je Ka­ra­lys­tė­je Re­na­tas Nor­kus per­duos Abie­jų Tau­tų ap­do­va­no­ji­mą ger­bia­mai dak­ta­rei Kris­ti­nai Sa­ba­liaus­kai­tei. Kvie­čiu ste­bė­ti ra­šy­to­jos Kris­ti­nos Sa­ba­liaus­kai­tės pa­dė­kos žo­dį. (Plo­ji­mai)

 

2021 me­tų Abie­jų Tau­tų ap­do­va­no­ji­mo lau­re­a­tės Kris­ti­nos Sa­ba­liaus­kai­tės kal­ba (vaiz­do įra­šas)

 

K. SABALIAUSKAITĖ. Jū­sų Eks­ce­len­ci­jos, ger­bia­mi po­nai ir po­nios, leis­ki­te kreip­tis į jus bu­vu­sia Abie­jų Tau­tų Res­pub­li­kos abi­pu­sio ben­dra­vi­mo kal­ba.

Man, vi­są sa­vo są­mo­nin­gą gy­ve­ni­mą sky­ru­siai Abie­jų Tau­tų Res­pub­li­kos kul­tū­ros pa­vel­do ty­ri­nė­ji­mui ir sklai­dai, ši Abie­jų Tau­tų pre­mi­ja yra la­bai reikš­min­ga. Nuo pat ma­no so­vie­ti­nės vai­kys­tės mū­sų bu­vu­sios ben­dros vals­ty­bės pa­vel­das man pir­miau­sia in­tui­ty­viai by­lo­jo apie es­te­ti­nį gro­žį – Vil­niaus ba­ro­ką, Kro­ku­vos re­ne­san­są. Vė­liau tu­rė­jau ga­li­my­bę stu­di­juo­ti jau ne­pri­klau­so­mo­je Lie­tu­vo­je, taip pat ir Len­ki­jo­je ir su­pras­ti, kaip smar­kiai ši epo­cha Lie­tu­vos pa­ver­gi­mo lai­ko­tar­piais bu­vo tri­na­ma iš lie­tu­vių tau­ti­nės są­mo­nės. Taip ki­lo su­ma­ny­mas pa­si­da­lin­ti sa­vo ži­nio­mis apie Abie­jų Tau­tų Res­pub­li­kos kul­tū­rą li­te­ra­tū­ri­ne for­ma. Taip gi­mė „Sil­va re­rum“ ro­ma­nų cik­las, iš­gar­sė­jęs ne tik Lie­tu­vo­je, bet ir Len­ki­jo­je, kur bu­vau skai­ty­to­jų pri­im­ta kaip sa­va, o kri­ti­kai ir žur­na­lis­tai ma­ne ti­tu­la­vo „Abie­jų Tau­tų ra­šy­to­ja“. Tai, ne­slėp­siu, man bu­vo di­de­lis kom­pli­men­tas, nes ma­nau, jog me­nas ir li­te­ra­tū­ra pri­va­lo jung­ti žmo­nes, tau­tas, kul­tū­ras. O mū­sų – Len­ki­jos Ka­rū­nos ir Lie­tu­vos Di­džio­sios Ku­ni­gaikš­tys­tės dau­gia­tau­tės kul­tū­ros bu­vo ir ryš­kiai re­gio­ni­nės, ir taip pat ben­dros. Uni­ja mums at­ne­šė di­de­lę ga­lią Eu­ro­po­je, o kar­tu iš abie­jų pu­sių iš­sau­go­jo­me sa­vo iden­ti­te­tą, nie­ko neu­zur­puo­da­mi ir ne­pri­mes­da­mi, o tap­da­mi tar­si Eu­ro­pos Są­jun­gos ide­a­lų pro­to­ti­pu. Ta bu­vu­si sim­bio­zė yra man di­džiau­sias Abie­jų Tau­tų Res­pub­li­ko­je vy­ra­vu­sios lais­vės dva­sios liu­di­ji­mas.

Šian­dien šven­čia­me Ge­gu­žės 3-io­sios Kon­sti­tu­ci­jos die­ną. Kon­sti­tu­ci­jos, ku­ri bu­vo ant­ro­ji pa­sau­ly­je po ame­ri­kie­tiš­ko­sios ir pir­mo­ji Eu­ro­po­je. Tai bu­vo pro­gre­sy­vus ir kil­nus do­ku­men­tas, liu­di­jęs len­kų ir lie­tu­vių mei­lę lais­vės dva­siai ir de­mo­kra­tijai. De­ja, šis pro­gre­sy­vus lais­vės dai­gas kri­to į ga­na ne­der­lin­gą, il­gų de­šimt­me­čių ne­su­ta­ri­mų ero­zi­jos su­skai­dy­tą mū­sų tuo­me­tės ga­na stag­na­vu­sios ir trum­pa­re­gės vi­suo­me­nės dir­vą, ne­pa­jė­gu­sią su­si­vie­ny­ti už­sie­nio pa­vo­jų aki­vaiz­do­je, įgy­ven­din­ti bū­ti­nų re­for­mų ir re­a­li­zuo­ti Ge­gu­žės 3-io­sios Kon­sti­tu­ci­jos.

Šian­dien mū­sų ša­ly­se ir vi­suo­me­nė­se ma­to­me pa­na­šius pa­vo­jus: vie­toj ar­ti­mo mei­lės ir evan­ge­li­za­vi­mo – kar­tais ma­to­me ne­apy­kan­tos kal­ba ir ink­vi­zi­ci­nė­mis už­ma­čio­mis trykš­tan­tį re­li­gi­nį fa­na­tiz­mą, taip pat re­gi­me po­pu­liz­mą ir trum­pa­re­gys­tę, ne­ge­bė­ji­mą ma­ty­ti pla­tes­nį ge­o­po­li­ti­nį pa­veiks­lą ir mū­sų at­ei­tį ja­me. Dar ma­to­me di­de­les, mums nuo­lat tarp­tau­ti­nę ne­šlo­vę už­trau­kian­čias pro­ble­mas žmo­gaus tei­sių sri­ty­je, vi­sų pir­ma – už­tik­ri­nant žmo­gaus ir pi­lie­ti­nes tei­ses LGBT žmo­nėms bei mo­te­rų tei­sę į sa­vo pa­čių kū­ną.

Im­da­mi pa­vyz­dį iš Ge­gu­žės 3-io­sios Kon­sti­tu­ci­jos, švęs­da­mi šią da­tą, vi­suo­met tu­ri­me pri­si­min­ti tai, ką Kon­sti­tu­ci­ja da­vė: ji pri­pa­ži­no lais­ves ir tei­ses tiems, ku­rie jų iki tol ne­tu­rė­jo, o bū­tent – įpi­lie­ti­no vals­tie­čius ir mies­tie­čius, pri­pa­ži­no juos ly­gia­tei­siais vals­ty­bės gy­ve­ni­mo da­ly­viais ir žmo­giš­ko­sios lais­vės sub­jek­tais.

Vie­nas iš Ge­gu­žės 3-io­sios Kon­sti­tu­ci­jos tei­gi­nių – „Lie­tu­vis yra tas, kas my­li lais­vę ir ger­bia Lie­tu­vos sta­tu­tą“. Mei­lė lais­vei ir pa­gar­ba tei­sės vir­še­ny­bei. Te­gul mus ir šian­dien įkve­pia šie žo­džiai. My­lė­ki­me lais­vę ir gerb­ki­me žmo­gaus tei­ses, ku­rių sam­pra­ta už­gi­mė bū­tent Ge­gu­žės 3-io­sios Kon­sti­tu­ci­jos lai­kais, Ap­švie­tos epo­cho­je. Kaip gie­da­me šian­die­ni­nia­me Lie­tu­vos him­ne: te­gul mei­lė (o ne ne­apy­kan­ta ki­tam ir ki­to­kiam) de­ga mū­sų šir­dy­se ir švie­sa (o ne tam­sa, at­si­li­ki­mas ir fa­na­tiz­mas), ir tie­sa (bet ne me­las ir ma­ni­pu­lia­ci­jos) mus žings­nius te­ly­di.

Dar sy­kį dė­ko­ju jums už šią gar­bin­gą Abie­jų Tau­tų pre­mi­ją. (Plo­ji­mai)

PIRMININKAS (P. SAUDARGAS). Dė­ko­ju Abie­jų Tau­tų ap­do­va­no­ji­mo lau­re­a­tei ger­bia­mai ra­šy­to­jai Kris­ti­nai Sa­ba­liaus­kai­tei ir žo­dį per­duo­du Len­ki­jos Sei­mui.

PIRMININKAS (Len­ki­jos Res­pub­li­kos Sei­mo at­sto­vas). Pa­pra­šy­siu pa­si­sa­ky­ti Par­la­men­ti­nės Asam­blė­jos na­rį po­ną Ta­deu­šą Aze­vi­čių.

 

Len­ki­jos Res­pub­li­kos Sei­mo ir Se­na­to de­le­ga­ci­jos Len­ki­jos Respublikos Sei­mo ir Se­na­to ir Lietu­vos Res­pub­li­kos Sei­mo Par­la­men­ti­nė­je Asam­blė­jo­je na­rio Ta­deu­šo Azevi­čiaus kalba

 

T. AZEVIČIUS. Ger­bia­mie­ji ce­re­mo­ni­jos da­ly­viai, ger­bia­mie­ji Sei­mo, Se­na­to na­riai, ger­bia­mie­ji lau­re­a­tai, is­to­ri­ja, ku­rią no­riu pa­pa­sa­ko­ti, pra­si­dė­jo 1977 me­tais Poz­na­nė­je, po­grin­džio veik­lo­je da­ly­va­vu­sių žmo­nių gru­pės su­si­ti­ki­me. Tuo­met Kšyš­to­fas Čyžev­skis, ku­ris stu­di­ja­vo Poz­na­nė­je ir da­ly­va­vo po­grin­džio veik­lo­je, iš­gir­do Čes­lo­vo Mi­lo­šo ei­les, ku­rios bu­vo de­kla­muo­ja­mos per su­si­ti­ki­mą. Jis įsi­mi­nė tas vie­tas, kur tos ei­lės bu­vo ku­ria­mos, – tai Pa­ry­žius, Vil­nius, Kras­nag­rū­da. Pa­si­ro­do, kad šios vie­tos at­liks la­bai svar­bų vaid­me­nį to­les­nia­me jo gy­ve­ni­mo ke­ly­je.

Pa­ry­žiaus kul­tū­ra ta­po jam pi­lie­tiš­ku­mo mo­kyk­la, taip pat ska­ti­no pa­gar­biai ver­tin­ti Jo­gai­lai­čių ir Ge­di­mi­nai­čių is­to­ri­ją. Jis pui­kiai su­pra­to, kaip de­rė­tų ben­drau­ti žmo­nėms, gy­ve­nan­tiems įvai­riuo­se pa­ri­biuo­se. Taip pat tai pa­ska­ti­no jį gi­liau stu­di­juo­ti, gi­liau do­mė­tis tiek ko­mu­niz­mo, tiek na­cio­na­liz­mo pa­li­ki­mu, dėl to jis ėmė steig­ti te­at­rus, kur­ti spek­tak­lius, su ku­riais vyk­da­vo į įvai­riau­sius Len­ki­jos re­gio­nus. Ins­pi­ruo­tas sa­vo mo­ky­to­jų idė­jų, jis ieš­ko­jo nau­jų for­mų, ku­rias ga­lė­tų tai­ky­ti kul­tū­ro­je, ku­rios ga­lė­tų pri­si­dė­ti prie kul­tū­ri­nio gy­ve­ni­mo pa­ska­ti­ni­mo.

Jis ėmė­si veik­los, jun­gian­čios įvai­rias tau­tas, jun­gian­čios gy­ven­to­jus, gy­ve­nan­čius abi­pus vals­ty­bių sie­nų. Ypač daug jis vei­kė vie­tos ben­druo­me­nių la­bui ir taip ki­lo idė­ja įsteig­ti „Pa­ribių“ fon­dą, to­kį cen­trą ne­to­li Lie­tu­vos sie­nos. Šie­met bū­tent šis fon­das mi­ni sa­vo veik­los 30-me­tį. Šis fon­das yra įsteig­tas bu­vu­sia­me žy­dų kvar­ta­le, ku­ria­me ka­dai­se vei­kė gim­na­zi­ja, si­na­go­ga. Vie­ni svar­biau­sių šio fon­do tiks­lų yra do­ku­men­tuo­ti šių že­mių is­to­ri­ją, ties­ti til­tus tarp skir­tin­gų kul­tū­rų, tau­tų at­sto­vų, vie­ny­ti šiuos žmo­nes.

Iš tik­rų­jų Kšyš­to­fo Čy­žev­skio va­do­vau­ja­mas „Pa­ri­bių“ fon­das yra pa­ma­tas, ku­ris lei­džia mums pri­si­min­ti is­to­ri­nę pra­ei­tį, taip pat kur­ti at­ei­tį. Čia la­bai svar­bu pa­mi­nė­ti tar­pu­sa­vio dia­lo­go ska­ti­ni­mo pro­jek­tą, Kras­nag­rū­do­je ren­gia­mus su­si­ti­ki­mus-fo­ru­mus. Šio cen­tro veik­la yra la­bai įvai­ria­pu­sė, įvai­ria­ly­pė. Šis cen­tras la­bai svar­bus bū­tent be­si­vie­ni­jan­čios Eu­ro­pos kon­teks­te, mū­sų vals­ty­bių tar­pu­sa­vio san­ty­kių plė­to­ji­mo kon­teks­te. Šio cen­tro pa­tal­po­se vyks­ta įvai­rūs de­ba­tai, dis­ku­si­jos. Čia ne kar­tą yra pri­si­me­na­mos Čes­lo­vo Mi­lo­šo ei­lės, vaizduojan­čios šį re­gio­ną.

Kšyš­to­fas Čyžev­skis už sa­vo veik­lą yra ga­vęs ne vie­ną ap­do­va­no­ji­mą. Jis yra ga­vęs tiek Len­ki­jos, tiek Lie­tu­vos ap­do­va­no­ji­mų. Vie­na iš Kšyš­to­fo Čyžev­skio idė­jų ir am­bi­ci­jų yra siek­ti kuo glau­des­nio len­kų ir lie­tu­vių ben­dra­dar­bia­vi­mo įvai­riais ly­giais. Jis taip vei­kia Eu­ro­pos in­teg­ra­ci­jos re­gio­no plėt­ros la­bui.

„Pa­ri­bių“ fon­das taip pat yra įkū­ręs ir cho­rą. Be to, ren­gia lie­tu­vių ir len­kų ra­šy­to­jų, kul­tū­ros vei­kė­jų kū­ry­bi­nes dirb­tu­ves, su­si­ti­ki­mus. Jau mi­nė­jau, kad Pa­ri­bio fon­das už­si­i­ma li­te­ratū­ros len­kų ir lie­tu­vių kal­bo­mis lei­dy­ba. Be ki­ta ko, jis iš­lei­do Čes­lo­vo Mi­lo­šo, To­mo Ven­clo­vos vei­ka­lus, taip pat do­ku­men­tus, svar­bius Lie­tu­vai ir Len­ki­jai. Tik­rai pri­si­me­nu la­bai įdo­mius po­kal­bius, ku­riuo­se da­ly­va­vo To­mas Venc­lo­va, Ire­na Veisai­tė, ir bū­tent su šiais po­kal­biais bu­vo ga­li­ma su­si­pa­žin­ti, nes „Pa­ri­bių“ fon­das pa­ren­gė jų lei­dy­bi­nes ver­si­jas, iš­lei­do ir su jais ga­li­ma su­si­pa­žin­ti li­te­ra­tū­ri­ne for­ma.

Tai­gi dar kar­tą no­riu pa­brėž­ti, kad Kšyš­to­fas Čy­žev­skis ir jo va­do­vau­jamas fon­das vei­kia siek­da­mas tau­tų, žmo­nių su­ar­tė­ji­mo. Be to, lau­re­a­tas dės­to, da­ly­vau­ja Vil­niaus uni­ver­si­te­to, Vy­tau­to Di­džio­jo uni­ver­si­te­to veik­lo­je. Lie­tu­vos vals­ty­bė yra įver­ti­nu­si Kšyš­to­fo Čyžev­skio veik­lą. Jis yra ap­do­va­no­tas Ge­di­mi­no or­di­nu, Kul­tū­ros ministerijos gar­bės ženklu.

Ger­bia­mie­ji, Abie­jų Tau­tų pre­mi­ja yra ypa­tin­ga. Dėl jos spren­džia žmo­nės, ku­rie bu­vo iš­rink­ti per vi­suo­ti­nius rin­ki­mus ir ga­vo tei­sę kal­bė­ti jos var­du. Ir šian­dien, kai mes mi­ni­me Ge­gu­žės 3-iosios Kon­sti­tu­ci­jos 230-ąsias me­ti­nes, skel­biu, kad Abie­jų Tau­tų pre­mi­jos lau­re­a­tu ta­po Kšyš­to­fas Čyžev­skis. La­bai pra­šau pri­im­ti mū­sų ap­do­va­no­ji­mą. (Plo­ji­mai)

PIRMININKAS (Len­ki­jos Res­pub­li­kos Sei­mo at­sto­vas). Pra­šau pa­si­sa­ky­ti po­ną Kšyš­to­fą Čyžev­skį.

 

2021 me­tų Abie­jų Tau­tų pre­mi­jos lau­re­a­to Kšyš­to­fo Čy­žev­skio kal­ba

 

K. ČYŽEVSKIS. Man di­džiu­lė gar­bė da­ly­vau­ti Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Sei­mo ir Len­ki­jos Res­pub­li­kos Sei­mo ir Se­na­to ben­dra­me po­sė­dy­je mi­nint Ge­gu­žės 3-io­sios Kon­sti­tu­ci­jos me­ti­nes. Pri­im­da­mas šio­je ce­re­mo­ni­jo­je Abie­jų Tau­tų pre­mi­ją jau­čiu, kad ši Asam­blė­ja ir pa­ti pre­mi­ja yra kaž­kuo ypa­tin­ga – tam tik­ru dia­lo­giš­ku­mu ir sve­tin­gu­mu ki­tam, ku­ris yra ki­toks, bet nė­ra sve­ti­mas – kaž­kas, kas per­žen­gia su­si­skal­dy­mą ir ri­bas.

Jau­čiu, kad esu čia dėl dar­bo su dva­si­niu pa­vel­du, ku­ris di­džiuo­ja­si įvai­ro­vės tur­tin­gu­mu, pa­me­na apie vie­nas ki­tam pa­da­ry­tas žaiz­das, bet kar­tu iš­lai­ko iš­ti­ki­my­bę tam, kas mus vie­ni­ja. Šie Ben­dri­jos pa­ma­tai ver­čia mus, gy­ve­nan­čius at­ski­ro­se na­cio­na­li­nė­se vals­ty­bė­se ir kal­ban­čius skir­tin­go­mis kal­bo­mis, pa­jus­ti, kad ne­sa­me vien tik sa­vi­mi, kad ši tra­di­ci­ja ke­lia mums iš­šū­kį bū­ti „vi­su­mos pa­vel­dė­to­jais“ šian­dien, su­si­dū­rus su vis la­biau su­si­skal­dančio pa­sau­lio „jun­gia­mo­jo au­di­nio“ li­ga.

Tarp Abie­jų Tau­tų pre­mi­jos lau­re­a­tų aš ran­du gim­to­sios Eu­ro­pos dva­sią, pri­si­min­da­mas, kad Čes­lo­vui Mi­lo­šui įsi­šak­ni­ji­mas Len­ki­jos Ka­ra­lys­tė­je ir Lie­tu­vos Di­džio­jo­je Ku­ni­gaikš­tys­tė­je kar­tu reiš­kė Eu­ro­pos pi­lie­ty­bę.

Ma­no per­so­na tarp Abie­jų Tau­tų pre­mi­jos lau­re­a­tų yra tik da­lis ko­lek­ty­vi­nės vi­su­mos. Jau­čiu, kad at­sto­vau­ju ra­tui žmo­nių, su ku­riais dau­giau nei 30 me­tų dir­bau, kad at­sta­ty­čiau su­griau­­tus til­tus ir per­duo­čiau mū­sų ben­drą tra­di­ci­ją šiuo­lai­ki­niam pa­sau­liui. Šie žmo­nės – Me­nų, kul­tū­rų ir tau­tų fondo „Pa­ri­biai“ ben­dra­dar­biai, taip pat, o gal pir­miau­sia – mū­sų mo­ky­to­jai ir men­to­riai, tarp jų ir tie, su ku­riais pra­ėju­siais me­tais at­si­svei­ki­no­me: Ire­na Vei­sai­tė iš Vil­niaus ir An­dže­jus Stru­mi­lo iš Mač­ko­va Ru­dos. La­bai džiau­giuo­si, kad pre­mi­ja su ma­ni­mi vyks­ta iš Var­šu­vos ir Vil­niaus į Sei­nus ir pas ki­tas Len­ki­jos ir Lie­tu­vos pa­ri­bio vie­ti­nes ben­druo­me­nes, nes kar­tu su jo­mis – mo­ky­to­jais ir kul­tū­ros ani­ma­to­riais, vie­tos val­džia ir vi­suo­me­ni­nin­kais – vyk­do­mas ben­dras mū­sų „jun­gia­mo­jo au­di­nio“ kū­ri­mo dar­bas.

Man ypač svar­bu, kad pir­mie­ji Abie­jų Tau­tų pre­mi­jos lau­re­a­tai bu­vo Čes­lo­vas Mi­lo­šas ir To­mas Venc­lo­va. Jų dia­lo­gas apie Vil­nių, ku­rį kaip stu­den­tas skai­čiau mi­nia­tiū­ri­nia­me slap­tai at­vež­ta­me į Len­ki­ją „Kul­tū­ros“ lei­di­ny­je, man ta­po gy­ve­ni­mo pa­mo­ka ir di­de­le da­li­mi įkvė­pė su­kur­ti „Pa­ri­bių“ cen­trą. Jie sa­ve va­di­no „pas­ku­ti­niais Lie­tu­vos Di­džio­sios Ku­ni­gaikš­tys­tės pi­lie­čiais“, taip jie su­vo­kė dau­gia­kul­tū­rės vi­suo­me­nės gy­ven­to­jų pi­lie­ti­nį eto­są ir tau­ti­nį pa­trio­tiz­mą, ver­tin­da­mi aukš­čiau nei et­ni­nį ar re­li­gi­nį su­si­skal­dy­mą sam­bū­vio me­ną ir kul­tū­ri­nį ver­ty­bių ben­dru­mą. Kaip Ado­mas Mic­ke­vi­čius, jie ma­nė, kad Len­ki­jos ir Lie­tu­vos uni­ja – „svar­biau­sias su­si­jun­gi­mo įvy­kis <…>, svar­biau­sias, lem­tin­giau­sias Šiau­rės is­to­ri­jo­je“, įsi­šak­ni­jęs to­li­mo­je pra­ei­ty­je, yra tvir­tas, gy­vy­biš­kas ir nuo­lat iš nau­jo su­vo­kia­mas. Ši­to­je tra­di­ci­jo­je per­žen­gi­mas sa­vęs sam­bū­vio link yra nu­kreip­tas į tie­są ir į ge­res­nę sa­vi­raiš­ką.

Pri­im­da­mas Abie­jų Tau­tų pre­mi­ją, su­vo­kiu, kad „pas­ku­ti­nių pi­lie­čių“ tra­di­ci­jos tęs­ti­nu­mas tiek Lie­tu­vo­je, tiek Len­ki­jo­je ne­si­bai­gia ir kad mū­sų už­duo­tis – ug­dy­ti at­ei­ties kar­tas to­kia dva­sia, gim­to­sios Eu­ro­pos dva­sia. Ačiū.

PIRMININKAS (Len­ki­jos Res­pub­li­kos Sei­mo at­sto­vas). La­bai ačiū jums ir per­duo­du žo­dį Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Sei­mui.

 

Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Sei­mo Pir­mi­nin­ko pa­va­duo­to­jo Pau­liaus Sau­dar­go kal­ba

 

PIRMININKAS (P. SAUDARGAS). Ger­bia­mi ko­le­gos, leis­ki­te pri­sta­ty­ti dar vie­ną mū­sų pre­mi­jos lau­re­a­tą. Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Sei­mo ir Len­ki­jos Res­pub­li­kos Sei­mo ir Se­na­to na­rių Asam­blė­jos Abie­jų Tau­tų ap­do­va­no­ji­mą ski­ria­me ver­tė­jui Edu­ar­dui Piur­ko.

Nuo 1991 me­tų dirb­da­mas Sei­mo len­kų kal­bos ver­tė­ju Edu­ar­das Piur­ko ver­tė vi­sus Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Sei­mo ir Len­ki­jos Res­pub­li­kos Sei­mo ir Se­na­to na­rių Asam­blė­jos, Lie­tu­vos Res­pub­li­kos ir Len­ki­jos Res­pub­li­kos pre­zi­den­tų kon­sul­ta­ci­nio ko­mi­te­to ir Lie­tu­vos Res­pub­li­kos ir Len­ki­jos Res­pub­li­kos vy­riau­sy­bių ta­ry­bos po­sė­džius. Nuo 1991 me­tų jis ver­čia ne tik Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Sei­mui, bet ir pre­zi­den­tū­rai, Vy­riau­sy­bei, Kon­sti­tu­ci­niam Teis­mui, Už­sie­nio rei­ka­lų ir ki­toms mi­nis­te­ri­joms bei įstai­goms, ins­ti­tu­ci­joms, taip pat Lie­tu­vos na­cio­na­li­nei te­le­vi­zi­jai. Svar­bu iš­skir­ti itin aukš­tą Edu­ar­do Piur­ko ver­ti­mų ko­ky­bę, tiek ver­čiant sin­chro­niš­kai, tiek raš­tu. Jis yra pri­pa­žin­tas sa­vo pro­fe­si­nės ben­druo­me­nės. Edu­ar­das yra il­ga­me­tis Lie­tu­vos ver­tė­jų aso­cia­ci­jos val­dy­bos na­rys.

Bū­da­mas ak­ty­vus pi­lie­tis nuo 1988 me­tų Edu­ar­das Piur­ko įsi­lie­jo į Lie­tu­vos tar­pna­cio­na­li­nės ko­or­di­na­ci­nės aso­cia­ci­jos veik­lą. Vė­liau dau­ge­lį me­tų da­ly­va­vo Tau­ty­bių ta­ry­bos prie Tau­ty­bių de­par­ta­men­to veik­lo­je kaip Lie­tu­vos len­kų kul­tū­ros fon­do at­sto­vas.

Lem­tin­go­mis 1991 me­tų sau­sio die­no­mis Edu­ar­das bu­dė­jo prie par­la­men­to ir iš­da­li­no su­si­rin­ku­siems ke­lis tūks­tan­čius pro­gi­nių at­vi­ru­kų su Vy­čio ir Bal­to­jo aro sim­bo­liais bei už­ra­šu dviem kal­bo­mis „Už jū­sų ir mū­sų lais­vę“.

Edu­ar­das Piur­ko iš­ver­tė ne vie­ną Lie­tu­vos ir Len­ki­jos kul­tū­ri­niams ry­šiams svar­bų vei­ka­lą: „Lie­tu­vos ir Len­ki­jos san­ty­kiai 1917–1994“, „Ro­me­riai Lie­tu­vo­je XVII–XX a.“, Lie­tu­vos Res­pub­li­kos ir Len­ki­jos Res­pub­li­kos Kon­sti­tu­ci­nių Teis­mų, ben­drų kon­fe­ren­ci­jų me­džia­gą, taip pat ne vie­ną kny­gą, o 2008 me­tais pir­mą kar­tą į lie­tu­vių kal­bą iš­ver­tė Ado­mo Mic­ke­vi­čiaus „Len­kų tau­tos ir len­kų pi­lig­ri­mų raš­tus“.

2003 me­tais su­lau­kė or­di­no „Už nuo­pel­nus Len­ki­jos Res­pub­li­kai“ Ka­va­lie­riaus kry­žiaus ap­do­va­no­ji­mo, 2004 me­tais ap­do­va­no­tas Len­ki­jos mo­ky­to­jų są­jun­gos Auk­so žen­klu, 2005 me­tais – or­di­no „Už nuo­pel­nus Lie­tu­vai“ me­da­liu ir gar­bės žen­klu „Nu­si­pel­nęs len­kų kul­tū­rai“, 2009 me­tais – or­di­no „Už nuo­pel­nus Len­ki­jos Res­pub­li­kai“ Ka­ri­nin­ko kry­žiu­mi.

Ir šian­dien nuo pat ry­to Edu­ar­das Piur­ko ver­tė mū­sų iš­kil­min­gą dvie­jų par­la­men­tų mi­nė­ji­mą. Tai­gi Edu­ar­das Piur­ko yra vi­sa­da ša­lia, kai dvi vals­ty­bės – Lie­tu­va ir Len­ki­ja – kal­ba­si aukš­čiau­siu ly­giu.

Leis­ki­te, ger­bia­mas Edu­ar­dai Piur­ko, jums įteik­ti Abie­jų Tau­tų ap­do­va­no­ji­mą. (Plo­ji­mai)

Pir­mi­nin­ka­vi­mą per­duo­du ger­bia­mam Sei­mo Pir­mi­nin­ko pa­va­duo­to­jui Juliui Sa­ba­taus­kui.

PIRMININKAS (J. SABATAUSKAS). Kvie­čiu Sei­mo Pir­mi­nin­ko pa­va­duo­to­ją Paulių Sau­dar­gą įteik­ti ap­do­va­no­ji­mą. (Plo­ji­mai)

Kvie­čia­me kal­bė­ti ger­bia­mą Abie­jų Tau­tų Res­pub­li­kos lau­re­a­tą Edu­ar­dą Piur­ko. Per­duo­du pir­mi­nin­ka­vi­mą Sei­mo Pir­mi­nin­ko pa­va­duo­to­jui Pauliui Sau­dar­gui.

 

2021 me­tų Abie­jų Tau­tų ap­do­va­no­ji­mo lau­re­a­to Edu­ar­do Piur­ko kal­ba

 

E. PIURKO. Ger­bia­mie­ji su­si­rin­kę, gi­liu so­viet­me­čiu, dar iki So­li­da­ru­mo ir Są­jū­džio gi­mi­mo, nag­ri­nė­jant Ado­mo Mic­ke­vi­čiaus kū­ry­bą mo­ky­to­ja re­ko­men­da­vo per­skai­ty­ti jo ma­žai tuo me­tu ži­no­mą kū­ri­nį „Len­kų tau­tos ir len­kų pi­lig­ri­mų raš­tai“. Ma­ne tuo­met tas kū­ri­nys tie­siog su­krė­tė, su­krė­tė dėl to, kad ten bu­vo pa­ra­šy­ta tie­sa. To­dėl po ke­lių de­šimt­me­čių la­bai ap­si­džiau­giau dėl Lie­tu­vos ir Len­ki­jos Sei­mų ini­cia­ty­vos iš­leis­ti šį kū­ri­nį tri­mis – len­kų, lie­tu­vių ir an­glų – kal­bo­mis. Tuo­met sa­kiau, kad tai ma­no gy­ve­ni­mo dar­bas, nie­ko reikš­min­ges­nio jau ne­pa­da­ry­siu, juk tai bu­vo vei­ka­las, ku­ria­me po­etas iš­pra­na­ša­vo Eu­ro­pos Są­jun­gos gi­mi­mą. Tik pa­klau­sy­ki­te: „Ir at­ly­gi­no jiems Die­vas, nes di­džio­ji tau­ta Lie­tu­va su­si­vie­ni­jo su Len­ki­ja kaip vy­ras su žmo­na, dvi sie­los vie­na­me kū­ne. Nors nie­kad anks­čiau to­kios tau­tų są­jun­gos nė­ra bu­vę, jau bus, nes tas Lie­tu­vos ir Len­ki­jos su­si­vie­ni­ji­mas ir san­tuo­ka žen­kli­na bū­si­mą vi­sų krikš­čio­niš­kų tau­tų są­jun­gą var­dan ti­kė­ji­mo ir lais­vės.“ Taip su­ta­po, kad ši kny­ga iš­da­lin­ta mū­sų Sei­mo na­riams Ado­mo Mic­ke­vi­čiaus gi­mi­mo me­ti­nių iš­va­ka­rė­se – 2008 m. gruo­džio 23 d.

Dar po ke­lerių me­tų, 2010 m. ba­lan­džio 10 d., šiur­pi ži­nia iš Smo­lens­ko – Len­ki­jos Pre­zi­den­to lėk­tu­vo ka­tast­ro­fa. Per­skai­čiau šiuo­lai­ki­nio len­kų po­eto Ju­liušo Eraz­mo Bo­le­ko pa­ra­šy­tą ei­lė­raš­tį, iš kar­to sė­dau ir iš­ver­čiau jį. Pra­šom pa­klau­sy­ti. Ro­dyk­lė.

 

Kodėl taip nutiko

kodėl taip nutiko

kodėl taip

kodėl taip

kodėl

kodėl

ko dėl

ko

kas per rožančius

kas per malda

kodėl taip nutiko

t o d ė l

dėl To

Katynės

prakeiksmo

rodyklė

apsisuko

tartum išmušė valanda

negalėjęs

gausti

A I D A S

s u d r a s k ė

tylą

dar viena kovotojų estafetė

žuvo kovos fronte

kančioje

už Atmintį

kančioje už Tiesą

kančioje už Ateitį

iškovojo

p e r g a l ę

aukščiausia kaina

yra kitaip

visiškai kitaip

aukų suvienyta

Lenkų Tauta

dvyliktą sustaugė

raudomis sirenos

ir sustingo Lenkija

susimąstė

ir susivienijo Lenkija

savo amžinojoje

dramoje

mirtis pagimdo viltį

jau niekas

ir nieko

už mus

jau viską mes patys

suvienišėję

tik mes

ateičiai

svajonėms

 

Ta­da su­pra­tau, kad nie­ka­da ne­bū­na svar­biau­sių dar­bų. Ru­de­nį į ma­ne krei­pė­si Len­ki­jos ins­ti­tu­to di­rek­to­rius klaus­da­mas, ar ne­ap­si­im­čiau iš­vers­ti So­li­da­ru­mo ir Są­jū­džio lai­kų len­kų miu­zik­lo „Nak­ti­nis ka­lė­do­ji­mas“ dai­nų teks­tų. Pa­gal­vo­jau, o gal tai bus ma­no gy­ve­ni­mo dar­bas? Dėl pan­de­mi­jos pro­jek­tas ne­bu­vo re­a­li­zuo­tas, bet pa­bai­gai no­rė­čiau jums per­skai­ty­ti la­bai jaus­min­gą vie­nos dai­nos teks­tą, ku­ris, ma­no ma­ny­mu, nie­ka­da ne­nu­sto­ja bū­ti ak­tu­a­lus.

Er­nes­tas Bry­lis „Nak­ti­nis ka­lė­do­ji­mas“. Psal­mė apie drą­są.

 

Pakilkit, nebijokite

Žvaigždė jau žiba danguje

Pakilkit, nebijokite,

Ugnis liepsnoja širdyse.

 

Stokit ir sau į akis pažvelkit,

Išvydę tiesą, nuoširdžiai verkit,

Ir stokit, ir pabandykit

Teisybę pasakyti.

 

Pakilkit, išsitieskite,

Tegul sau aidi jūsų gaida,

Pakilkit, nebijokite,

Kai spindi žvaigždė danguje.

 

Stokit ir sau į akis pažvelkit,

Išvydę tiesą, nuoširdžiai verkit,

Ir stokit, iš naujo bandykit

Teisybę pasakyti…

 

Te­sau­go Die­vas Lie­tu­vą ir Len­ki­ją! (Plo­ji­mai)

PIRMININKAS (P. SAUDARGAS). Dar kar­tą dė­ko­ja­me ir svei­ki­na­me mie­lą Edu­ar­dą. Da­bar toks tech­ni­nis da­ly­kas, no­ri­me kar­tu su len­kų ko­le­go­mis pa­da­ry­ti ben­drą nuo­trau­ką, ta­čiau dėl pan­de­mi­jos, ma­tyt, vi­si ne­ga­li­me su­si­bur­ti, tai aš kvie­čiu mū­sų de­le­ga­ci­jos Sei­mo ir Len­ki­jos Res­pub­li­kos Sei­mo ir Se­na­to na­rių Asam­blė­jo­je na­rius nu­si­leis­ti prie tri­bū­nos ir kar­tu su mū­sų lau­re­a­tu pa­po­zuo­ti ben­drai nuo­trau­kai. Gal ki­ti ko­le­gos ne­su­pyks, tie­siog la­bai bū­tu­me su­si­glau­dę, jei­gu vi­si su­si­rink­tų. Pra­šom.

O po­sė­dį tę­si­me 12 val. 40 min., bus mū­sų jau ei­li­nis dar­bi­nis po­sė­dis. Pra­šom, ko­le­gos,  grei­tai su­sto­ki­me ben­drai nuo­trau­kai. (Bal­sai sa­lė­je)

M. GOSIEVSKA. Taip pat kvie­čia­me pa­da­ry­ti nuo­trau­ką. La­bai dė­ko­ja­me vi­siems šių iš­kil­mių ce­re­mo­ni­jos da­ly­viams. Tik­rai vi­si lau­re­a­tai tu­ri ypa­tin­gų nuo­pel­nų. Ga­li­me di­džiuo­tis, kad iš mū­sų ran­kų jie ga­vo šią pre­mi­ją. La­bai ma­lo­nu, kad grįž­ta­me ir tę­sia­me ge­rą­sias Lie­tu­vos ir Len­ki­jos par­la­men­tų tra­di­ci­jas.

PIRMININKAS (P. SAUDARGAS). Ger­bia­mi ko­le­gos, į dar­bi­nį po­sė­dį ren­ka­mės 12 val. 40 min.

 

Per­trau­ka

 

PIRMININKAS (P. SAUDARGAS, TS-LKDF*). Ger­bia­mi ko­le­gos, tę­sia­me mū­sų ne­nu­ma­ty­tą ge­gu­žės 3 die­nos ple­na­ri­nį po­sė­dį. Per­ei­na­me prie dar­bi­nės mū­sų da­lies. Šven­tę gra­žiai jau bai­gė­me.

 

12.43 val.

Mo­kes­čių ad­mi­nist­ra­vi­mo įsta­ty­mo Nr. IX-2112 40 straips­nio pa­kei­ti­mo ir Įsta­ty­mo pa­pil­dy­mo 424 straips­niu įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIVP-59(2) (svars­ty­mas)

 

Da­bar pa­gal dar­bo­tvarkę Mo­kes­čių ad­mi­nist­ra­vi­mo įsta­ty­mo 40 straips­nio pa­kei­ti­mo ir įsta­ty­mo pa­pil­dy­mo straips­niu įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIVP-59(2). Svars­ty­mo sta­di­ja. Pra­ne­šė­jas – ger­bia­mas M. Ma­jaus­kas. (Bal­sai sa­lė­je) Pra­šo re­gist­ruo­tis. Kol ei­na My­ko­las, re­gist­ruo­ja­mės.

Už­si­re­gist­ra­vo 65 Sei­mo na­riai. Tri­bū­no­je ger­bia­mas Biu­dže­to ir fi­nan­sų ko­mi­te­to pir­mi­nin­kas M. Ma­jaus­kas. Pra­šau.

M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Ger­bia­mas po­sė­džio pir­mi­nin­ke, ger­bia­mi ko­le­gos, šiuo įsta­ty­mo pro­jek­tu yra įgy­ven­di­na­ma il­ga­lai­kė vals­ty­bės stra­te­gi­nė kryp­tis ma­žin­ti še­šė­li­nę eko­no­mi­ką. Biu­dže­to ir fi­nan­sų ko­mi­te­tas ke­lis kar­tus svars­tė šį įsta­ty­mo pro­jek­tą, ku­riuo iš es­mės yra at­lie­ka­mi šie žings­niai.

Pir­mas ir pa­grin­di­nis – at­si­sa­ko­ma po­pie­ri­nių ka­sos ope­ra­ci­jų žur­na­lų. Tie, kas esa­te dir­bę par­duo­tu­vė­je, kam te­ko su tuo su­si­dur­ti, pui­kiai ži­no­te (aš pats prieš 20 me­tų dir­bau par­duo­tu­vė­je): die­nos pa­bai­go­je pa­spau­di Z ope­ra­ci­ją, iš­ei­na kvi­tas, pa­imi kli­jų, įkli­juo­ji į žur­na­lą ir vė­liau jį ga­li ati­duo­ti Mo­kes­čių ins­pek­ci­jai. At­si­sa­ko­ma to­kios tai­syk­lės ir iš es­mės ka­sos apa­ra­tai yra su­sie­ja­mi su Mo­kes­čių ins­pek­ci­ja. Tai už­tik­ri­na ge­res­nį mo­kes­ti­nių ri­zi­kų val­dy­mą, pa­leng­vi­na mo­kes­ti­nių prie­vo­lių vyk­dy­mą, su­pap­ras­ti­na mo­kes­ti­nes pro­ce­dū­ras ir, ži­no­ma, su­da­ro­mos są­ly­gos ma­žin­ti biu­ro­kratinę naš­tą, va­di­na­si, bus tiks­les­nės pre­li­mi­na­rios PVM ir GPM de­kla­ra­ci­jos bei ga­li­my­bė mo­der­ni­zuo­ti ver­slo pro­ce­sus.

Biu­dže­to ir fi­nan­sų ko­mi­te­tas ati­džiai svars­ty­da­mas pro­jek­tą ir ti­kė­da­ma­sis, kad jis bus įgy­ven­din­tas kuo grei­čiau, ka­dan­gi tiks­lai yra la­bai aiš­kūs, jie vals­ty­bės yra il­ga­lai­kiai, su­de­rin­ti su il­ga­lai­kiais vals­ty­bės tiks­lais, pra­šė at­sa­kin­gų ins­ti­tu­ci­jų per­žiū­rė­ti įgy­ven­di­ni­mo ter­mi­nus ir pa­si­steng­ti įgy­ven­din­ti juos anks­čiau, nei bu­vo nu­ma­ty­ta. To­dėl Biu­dže­to ir fi­nan­sų ko­mi­te­tas pa­tei­kė siū­ly­mą (ir jam bu­vo pri­tar­ta ben­dru su­ta­ri­mu) nu­sta­ty­ti taip, jog stam­bes­niems ūkio sub­jek­tams, ku­rių apy­var­ta vir­ši­ja 300 tūkst. eu­rų, šio įsta­ty­mo įgy­ven­di­ni­mas bū­tų pa­anks­tin­tas ir pra­si­dė­tų ne nuo ge­gu­žės, bet nuo 2023 m. sau­sio 1 d., ki­tų sub­jek­tų, įskai­tant ir smul­kių­jų ver­sli­nin­kų, sa­va­ran­kiš­kai dir­ban­čių­jų, gra­fi­kai ir įgy­ven­di­ni­mo da­tos iš­lik­tų ne­pa­ki­tu­sios.

Toks yra siū­ly­mas. Biu­dže­to ir fi­nan­sų ko­mi­te­tas bal­sa­vo ir jam pri­ta­rė ben­dru su­ta­ri­mu. Ačiū.

PIRMININKAS. Dė­ko­ju ger­bia­mam Biu­dže­to ir fi­nan­sų ko­mi­te­to pir­mi­nin­kui. Nie­kas ne­už­si­ra­šė dis­ku­tuo­ti. Dėl mo­ty­vų taip pat nė­ra nei už, nei prieš. Bal­sa­vi­mas bus nu­ma­ty­tu lai­ku, tiks­liau, ne vi­sai nu­ma­ty­tu lai­ku, nes po­sė­dis ge­ro­kai vė­luo­ja dėl už­si­tę­su­sios šven­tės, to­dėl, ma­tyt, bal­sa­vi­mas bus už ge­rų 20 mi­nu­čių.

 

12.46 val.

In­ves­ti­ci­jų įsta­ty­mo Nr. VIII-1312 13 straips­nio pa­kei­ti­mo ir Įsta­ty­mo pa­pil­dy­mo 131 straips­niu įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIVP-437, Įsta­ty­mo „Dėl už­sie­nie­čių tei­si­nės padėties“ Nr. IX-2206 1 straips­nio pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIVP-438, Užimtumo įsta­ty­mo Nr. XII-2470 56 ir 57 straips­nių pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIVP-439 (pa­tei­ki­mas)

 

Per­ei­na­me prie ki­to klau­si­mo – In­ves­ti­ci­jų įsta­ty­mo straips­nio pa­kei­ti­mo ir įsta­ty­mo pa­pil­dy­mo 131 straips­niu įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIVP-437. Pra­ne­šė­ja – ger­bia­ma A. Ar­mo­nai­tė. Pa­tei­ki­mas. Pra­šom. Kar­tu gal pa­teik­si­te ir ly­di­muo­sius.

A. ARMONAITĖ (LF). Vis­ką.

PIRMININKAS. Ge­rai, kar­tu ta­da ir ly­di­muo­sius: įsta­ty­mą „Dėl už­sie­nie­čių tei­si­nės pa­dė­ties“ ir Už­im­tu­mo įsta­ty­mą. Dė­kui.

A. ARMONAITĖ (LF). Ger­bia­mi ko­le­gos, leis­ki­te jums pri­sta­ty­ti In­ves­ti­ci­jų įsta­ty­mo, įsta­ty­mo „Dėl už­sie­nie­čių tei­si­nės pa­dė­ties“ ir Už­im­tu­mo įsta­ty­mo kai ku­rių straips­nių pa­kei­ti­mo įsta­ty­mų pro­jek­tus, ku­rie iš es­mės pa­dė­tų į Lie­tu­vą pri­trauk­ti dau­giau ta­len­tų, dau­giau pri­dė­ti­nės ver­tės ir dau­giau ga­li­my­bių. Kad ge­riau pa­vyk­tų su­pras­ti, ko­dėl šie įsta­ty­mų pro­jek­tai yra rei­ka­lin­gi, leis­ki­te pa­si­da­lin­ti vi­siš­kai švie­žia is­to­ri­ja iš mū­sų kai­my­nės Bal­ta­ru­si­jos.

Ko­vo 5 die­ną, penk­ta­die­nį, į di­džiau­sio Bal­ta­ru­si­jo­je star­tuo­lių cen­tro „Ima­gu­ru“ pa­tal­pas įsi­ver­žė ne­nu­sta­ty­ti vy­rai, dė­vin­tys kau­kes. Jie bu­vo gin­kluo­ti, už­blo­ka­vo iš­ėji­mą, su­sta­tė pa­sta­te tuo me­tu vy­ku­sio ren­gi­nio da­ly­vius, dau­giau­sia jau­ni­mą, prie sie­nos ir iš­ve­žė į po­li­ci­jos nuo­va­dą. Ba­lan­džio 16 die­ną, star­tuo­lių cen­tro va­do­vy­bė ga­vo ofi­cia­lų raš­tą, jog pri­va­lo iki ba­lan­džio 30 die­nos iš­si­kraus­ty­ti iš pa­tal­pų, ku­rio­se vei­kia nuo 2013 me­tų. Į tas pa­tal­pas in­ves­ta­vo sa­vo lė­šas, pa­tys jas su­tvar­kė, lai­kė sa­vo na­mais.

Nuo veik­los pra­džios „Ima­gu­ru“ pa­dė­jo dau­giau nei 300 Bal­ta­ru­si­jos star­tuo­lių įsi­tvir­tin­ti glo­ba­lio­je rin­ko­je. Tarp jų bu­vo ir lie­tu­vių kil­mės star­tuo­lis „TrackDuck“. Cen­tre bu­vo įkur­ta 250 dar­bo vie­tų, su­reng­ta dau­giau nei 3 tūkst. 500 ren­gi­nių. Skai­čiuo­ja­ma, kad vien per pas­ta­ruo­sius me­tus „Ima­gu­ru“ star­tuo­liai Bal­ta­ru­si­jai pri­trau­kė per 100 mln. JAV do­le­rių in­ves­ti­ci­jų. Cen­tras vei­kia ne tik kaip tech­no­lo­gi­nių ver­slų ben­druo­me­nė – tai už de­mo­kra­tines ir žmo­gaus tei­sių idė­jas drą­siai pa­si­sa­kan­tys žmo­nės, ku­riems ver­ty­bės yra ne ką ma­žiau svar­bios nei jų ver­slo sėk­mė. Vi­sa­me de­mo­kra­tiškame pa­sau­ly­je pro­gre­sy­vūs tech­no­lo­gi­jų ver­slai pa­pras­tai tuo ir pa­si­žy­mi.

Tai­gi ko­dėl pa­sa­ko­ju „Ima­gu­ru“ is­to­ri­ją? To­dėl, kad tai gy­va, ką tik įvy­ku­si is­to­ri­ja, ku­ri ga­li pa­dė­ti ge­riau su­pras­ti, ko­dėl mums rei­kia šių kon­kre­čių re­gu­lia­vi­mo pa­kei­ti­mų, ku­riems pri­ta­ria Vy­riau­sy­bė ir ku­riuos ini­ci­juo­ja­me.

Tai­gi iš es­mės mes siū­lo­me, jog in­ves­tuo­to­jams, ku­rie in­ves­tuo­ja ne ma­žiau kaip 1 mln. 448 tūkst. eu­rų ka­pi­ta­lo in­ves­ti­ci­jų, įsi­pa­rei­go­ja su­kur­ti bent 20 nau­jų dar­bo vie­tų, sa­vo dar­buo­to­jams mo­ka ne ma­žes­nį nei pus­an­tro VDU sa­vi­val­dy­bė­je, ku­rio­je in­ves­tuo­ja­ma, Lie­tu­vos Res­pub­li­kos re­gu­lia­vi­mas bū­tų drau­giš­kes­nis, kad bū­tų ga­li­ma au­to­ma­tiš­kai per­si­kel­ti sa­vo dar­buo­to­jus, Už­im­tu­mo tar­ny­ba ne­ver­tin­tų už­sie­nie­čių dar­bo ati­tik­ties Lie­tu­vos Res­pub­li­kos dar­bo rin­kos po­rei­kiams, dėl to, ar už­sie­nie­tis ati­tin­ka in­ves­tuo­to­jo dar­buo­to­jams ke­lia­mus rei­ka­la­vi­mus, spręs­tų pats in­ves­tuo­to­jas. Lei­di­mas lai­ki­nai gy­ven­ti šei­mos na­riui bū­tų iš­duo­da­mas to­kiam pat lai­ko­tar­piui kaip ir už­sie­nie­čiui, at­vyks­tan­čiam dirb­ti. Šei­mos na­rys taip pat tu­rė­tų tei­sę dirb­ti Lie­tu­vos Res­pub­li­ko­je. Dėl lei­di­mo lai­ki­nai gy­ven­ti Lie­tu­vos Res­pub­li­ko­je iš­da­vi­mo ga­lė­tų kreip­tis vi­si per­ke­lia­mi dar­buo­to­jai, ne­svar­bu, koks yra jų di­plo­mas ir pa­na­šiai.

Į Lie­tu­vą iš tie­sų jau per­si­ke­lia ne vie­na tech­no­lo­gi­jų ver­slo įmo­nė, tarp jų ir po­pu­lia­raus žai­di­mo „World of Tanks“ įkū­rė­ja „War­ga­ming“, mo­te­rų svei­ka­tos pro­gra­mė­lę ku­rian­ti „Flo­or He­alth“, pro­gra­mi­nės ben­dro­vės „Co­he­rent So­lu­tions“, „Go­del Tech­no­lo­gies“ ir ki­tos. Vyks­ta di­de­lė kon­ku­ren­ci­nė ko­va dėl šių pui­kių ta­len­tų mū­sų re­gio­ne. Mū­sų kai­my­nės ne­snau­džia ir kvie­čia ak­ty­viai ku­rian­čius, idė­jų tu­rin­čius žmo­nes pas juos at­vyk­ti. Pri­va­lo­me tai da­ry­ti ir mes. Ir ne tik to­dėl, kad tai su­kur­tų di­de­lę pri­dė­ti­nę ver­tę mū­sų eko­no­mi­kai, žmo­nės kur­tų čia sa­vo gy­ve­ni­mus, mo­kė­tų mo­kes­čius, bet ir dėl ver­ty­bi­nių da­ly­kų. Jie ga­lė­tų kur­ti sa­vo gy­ve­ni­mą ša­lia sa­vo na­mų sau­giau ir at­ėjus lai­kui ga­lė­tų su­grįž­ti jau gal­būt į ki­to­kią Bal­taru­si­ją.

Tai­gi sim­bo­liš­ka, kad šį Vy­riau­sy­bė­je jau pa­tvir­tin­tą įsta­ty­mų pa­ke­tą ga­liu pri­sta­ty­ti ge­gu­žės 3 die­ną, vi­siems lais­vai mąs­tan­tiems Len­ki­jos, Lie­tu­vos ir Bal­ta­ru­si­jos žmo­nėms svar­bią die­ną. Ma­nau, kad šiuo­lai­ki­nė­je Lie­tu­vo­je tu­ri­me dau­giau sem­tis įkvė­pi­mo iš tuo­me­ti­nės Abie­jų Tau­tų Res­pub­li­kos ir Lie­tu­vos Di­džio­sios Ku­ni­gaikš­tys­tės. Mie­lai at­sa­ky­siu į jū­sų klau­si­mus.

PIRMININKAS. Dė­ko­ju ger­bia­mai mi­nist­rei. Jū­sų iš tie­sų no­ri pa­klaus­ti ne­ma­žai Sei­mo na­rių, bet mes pa­gal dar­bo­tvarkę šiek tiek vė­luo­ja­me, tad gal ga­li­me ben­dru su­ta­ri­mu su­tar­ti, kad 10 mi­nu­čių klaus­ti ir at­sa­ky­ti, ge­rai? La­bai ačiū.

Pir­mas klau­sia ger­bia­mas M. Ma­jaus­kas.

M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Ačiū, ger­bia­ma­sis po­sė­džio pir­mi­nin­ke. Ger­bia­ma mi­nist­re, sa­ky­ki­te, šiuo me­tu mes Lie­tu­vo­je tu­ri­me ga­na aukš­tą ne­dar­bo ly­gį. Ne­dar­bas ko­vą Lie­tu­vo­je bu­vo di­des­nis nei vi­du­ti­niš­kai Eu­ro­pos Są­jun­go­je, tai skel­bia šian­dien Eu­ros­ta­tas: Lie­tu­vo­je – 8,9, Eu­ro­pos Są­jun­go­je – 7,3. Lie­tu­va vir­ši­ja ir Lat­vi­jos, ir Es­ti­jos ro­dik­lius. Sa­ky­ki­te, kaip šie spren­di­mai ga­li pa­veik­ti Lie­tu­vos ne­dar­bo rin­ką, ne­dar­bo si­tu­a­ci­ją?

Ant­ras klau­si­mas. Ar tei­sin­gai su­pran­tu, kad sie­kiant pri­trauk­ti ta­len­tus aukš­ta­sis iš­si­la­vi­ni­mas nė­ra kri­te­ri­jus. Gal­būt yra ko­kių nors pa­pil­do­mų kri­te­ri­jų, ku­riais yra api­brė­žia­mas ta­len­tas kaip to­kia są­vo­ka. Ačiū.

A. ARMONAITĖ (LF). Dė­kui. Iš­ties ak­tu­a­lūs klau­si­mai. Pra­dė­siu nuo pir­mo klau­si­mo. Tai, kad yra tam tik­ra asi­met­ri­ja dar­bo rin­ko­je, yra mū­sų bū­tent vi­di­nių ir il­ga­me­čių tik­riau­siai iš­šū­kių pro­ble­ma, su­si­ju­si ir su švie­ti­mo sis­te­ma, ir su tuo, jog net eg­zis­tuo­ja šiuo me­tu pa­ra­dok­sa­li si­tu­a­ci­ja, kad au­gant ne­dar­bui, kaip jūs pa­žy­mė­jo­te, lais­vų dar­bo vie­tų skai­čius taip pat yra la­bai žy­mus. Šie kon­kre­tūs įsta­ty­mų pro­jek­tai tu­rė­tų, ko ge­ro, po­zi­ty­vią įta­ką nau­jų dar­bo vie­tų ir Lie­tu­vos Res­pub­li­kos pi­lie­čiams kū­ri­mui, nes, įsi­vaiz­duo­ki­te, jei­gu per­si­ke­lia da­lis dar­buo­to­jų, vis tiek veik­la vyks­ta čia, Lie­tu­vo­je. O tai reiš­kia, kad yra ir dau­giau si­ner­gi­jos su vie­tos ver­slu, dau­giau pa­klau­sos vie­tos pa­slau­goms, dau­giau pa­klau­sos įvai­rioms ki­toms in­dust­ri­joms. Be to, tech­no­lo­gi­jų ver­slai pa­si­žy­mi, kad jie šiaip jau yra tarp­tau­ti­niai, sie­nų ne­ma­to. Man at­ro­do, bū­tų ge­ra si­ner­gi­ja ir tarp vie­tos tech­no­lo­gi­jų ver­slų, ir čia at­si­ke­lian­čių iš ki­tų ša­lių.

Da­bar dėl di­plo­mų. Dėl lei­di­mo lai­ki­nai gy­ven­ti Lie­tu­vos Res­pub­li­ko­je iš­da­vi­mo ga­lės kreip­tis vi­si, ne tik aukš­tos pro­fe­si­nės kva­li­fi­ka­ci­jos per­ke­lia­mi dar­buo­to­jai. Tai yra svar­bu, nes iš es­mės dėl per­kė­li­mo dar­buo­to­jų spren­džia pats in­ves­tuo­to­jas. Nė­ra api­brė­žia­ma, kas čia yra di­dy­sis ta­len­tas, kas nė­ra ta­len­tas. Jei­gu in­ves­tuo­to­jas tu­ri in­ves­ti­ci­jų su­tar­tį su Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Vy­riau­sy­be, įvyk­do ma­no pri­sta­ty­tas tris są­ly­gas, jis nu­spren­džia, ko­kius sa­vo įmo­nės dar­buo­to­jus at­ke­lia. Ta­čiau aš no­rė­čiau pa­žy­mė­ti, kad tai tik­rai ne­bus grės­mė mū­sų Lie­tu­vos dar­bo rin­kai, prie­šin­gai, tai bus ga­li­my­bė. Ti­kiuo­si, at­sa­kiau į jū­sų klau­si­mą.

PIRMININKAS. Dė­ko­ja­me. Ki­tas klau­sia ger­bia­mas E. Pu­pi­nis. Pra­šau.

E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Ger­bia­ma mi­nist­re, no­rė­čiau pa­klaus­ti dėl šei­mos na­rių. Jei­gu tik­rai pa­si­seks ir, tar­ki­me, in­ves­ti­ci­jos tik­rai pa­ju­dės, tai, aiš­ku, pa­ju­dės ir tie šei­mos na­riai, ku­rie rei­ka­lau­ja tam tik­rų są­ly­gų čia gy­ven­ti ir mo­ky­tis. Tai vėl­gi žiū­rint pa­gal si­tu­a­ci­ją iki šiol, daug kas no­ri gy­ven­ti Vil­niu­je. Kaip sprę­si­te šias pro­ble­mas? Ar mo­kyk­los tik­rai pa­siruo­šu­sios ir pe­da­go­gų už­ten­ka? Ar šiuo at­ve­ju bus ga­ran­tuo­ta kaž­ko­kia so­cia­li­nė pa­ra­ma, kad ne­bū­tų taip, kad at­va­žia­vę žmo­nės, kol įsi­kur­tų, ga­na sun­kiai gy­ven­tų? Kaip čia bus su šei­mo­mis?

A. ARMONAITĖ (LF). Taip, ir­gi la­bai svar­bus klau­si­mas. Ver­ti­na­me, jog per­si­kė­lus su šei­mų na­riais dar­buo­to­jams rei­kės įvai­rių ki­tų pa­slau­gų, pa­vyz­džiui, švie­ti­mo. Vil­niu­je švie­ti­mo pri­ei­na­mu­mas tau­ti­nių ben­dri­jų kal­bo­mis iš tie­sų yra ge­ras, mes tu­ri­me mo­kyk­lų, ku­rio­se yra lais­vų vie­tų. Ži­no­ma, mes tu­ri­me dirb­ti ir su tų mo­kyk­lų švie­ti­mo ko­ky­be, nes vis dėl­to žmo­nės, ku­rie lei­džia sa­vo vai­kus, tu­ri pa­si­ti­kė­ti švie­ti­mo ko­ky­be. Dar dau­giau, ga­li­me kal­bė­ti ne tik apie ru­sų ar len­kų mo­kyk­las, bet Vil­niu­je yra ir bal­ta­ru­sių mo­kyk­lų. Tai tas yra svar­bu. Aiš­ku, mes taip pat ti­ki­mės, jog vyks sėk­min­ga in­teg­ra­ci­ja ir į mū­sų vi­suo­me­nę. Ži­no­me, kad lie­tu­vių kal­ba gal­būt yra su­dė­tin­ges­nė, nes yra ki­to­kia, ta­čiau tam ir yra su­kur­ta švie­ti­mo sis­te­ma, kad ne­su­kur­tų stig­mų tarp įvai­rių ben­druo­me­nių.

PIRMININKAS. Dė­ko­ja­me. Da­bar klau­si­mą už­duos ger­bia­ma ko­le­gė I. Pa­kar­kly­tė. Pra­šau.

I. PAKARKLYTĖ (LF). Dė­ko­ju, ger­bia­mas po­sė­džio pir­mi­nin­ke. Ger­bia­ma mi­nist­re, jūs šiek tiek už­si­mi­nė­te sa­vo pri­sta­ty­me apie si­tu­a­ci­ją mū­sų re­gio­no ki­to­se ša­ly­se. Aš no­rė­čiau jū­sų pa­pra­šy­ti gal­būt de­ta­li­zuo­ti, kaip kon­ku­ren­ci­niu as­pek­tu at­ro­do Lie­tu­va tiek Bal­ti­jos ša­lių kon­teks­te, Lat­vi­jos, Es­ti­jos, taip pat gal­būt Len­ki­jos, Uk­rai­nos. Čia tiek apie re­gu­lia­vi­mą, gal­būt yra pra­ėju­sių me­tų skai­čiai ir duo­me­nys, kaip mes čia at­ro­do­me? Ir dar vie­nas klau­si­mas. Ko­kie bū­tų to­les­ni žings­niai ju­dant link to ma­žes­nio re­gu­lia­vi­mo ir sie­kiant pri­trauk­ti dau­giau in­ves­ti­ci­jų iš tre­čių­jų ša­lių, iš Bal­ta­ru­si­jos? Ačiū.

A. ARMONAITĖ (LF). At­ro­do­me iš tik­rų­jų ne­blo­gai, nes mū­sų vi­suo­me­nė pa­lai­ko de­mo­kra­tinius ju­dė­ji­mus, tai tu­ri di­de­lį ma­to­mu­mą ir žmo­nės ma­to, kad Lie­tu­va ver­ty­biš­kai yra ša­lia ir kar­tu, ta­čiau, kaip jūs tei­sin­gai klau­si­me už­ko­da­vo­te, ne­snau­džia vie­to­je mū­sų kai­my­nai. Te­ko lan­ky­tis Ki­je­ve, Uk­rai­no­je, kur sta­to­mi iš­ti­si tech­no­lo­gi­niai ra­jo­nai, mil­ži­niš­ki ra­jo­nai su di­de­le in­fra­struk­tū­ra. Jie vi­lio­ja ir sa­vo IT spe­cia­lis­tus, taip pat spe­cia­lis­tus iš kai­my­nės. Len­ki­ja vėl­gi, kaip ži­no­me, – di­de­li mies­tai, di­de­li uni­ver­si­te­tai, daug ver­slo. Tai mes pri­va­lo­me bū­ti grei­tes­ni, lanks­tes­ni, li­be­ra­les­ni, ži­nau, kad daug kam gal ne­pa­tiks tas žo­dis, tai ge­rą­ja pras­me, ir to­kiu bū­du už­tik­rin­ti sa­vo kon­ku­ren­ci­nį pra­na­šu­mą.

Šiuo me­tu ga­li­my­bė­mis in­ves­tuo­ti ir per­si­kel­ti į Lie­tu­vą do­mi­si 110 Bal­ta­ru­si­jos įmo­nių, 42 jau pra­dė­jo per­si­kė­li­mo pro­ce­sus, 36 dar svars­to, ki­tos nag­ri­nė­ja. Aš tik­rai ti­kiuo­si, kad Star­tuo­lių cen­tras, apie ku­rį pa­sa­ko­jau, ir­gi iš­girs kvie­ti­mą ir pa­si­nau­dos.

Yra dar ke­le­tas da­ly­kų, ku­riuos mes pla­nuo­ja­me pa­da­ry­ti. Vy­riau­sy­bės nu­ta­ri­mų pa­kei­ti­mais pa­siū­ly­si­me at­leis­ti nuo mui­to ir im­por­to PVM mo­kes­čių, nes kai at­si­kraus­tai, as­me­ni­niai daik­tai yra ap­mo­kes­ti­na­mi, ne vi­siems yra leng­va su­mo­kė­ti šiuos mo­kes­čius. Rei­kia spręs­ti ir ban­ko są­skai­tų ati­da­ry­mo klau­si­mus. Esa­me elek­tro­ni­nių mo­kė­ji­mų, įstai­gų ir ap­skri­tai fin­te­chų hu­bas, tad šiek tiek pa­spręs­ti tie klau­si­mai, bet vis tiek yra iš­šū­kių at­si­da­rant ban­ko są­skai­tą tra­di­ci­niuo­se ban­kuo­se. Na­mų dar­bų dar tu­ri­me čia, Lie­tu­vo­je, ne­ma­žai.

PIRMININKAS. Dė­ko­ju. Da­bar klau­si­mą už­duos ger­bia­ma L. Na­gie­nė. Pra­šom.

L. NAGIENĖ (LVŽSF). Ačiū, ger­bia­mas pir­mi­nin­ke. Ger­bia­ma mi­nist­re, per­skai­čius ir su­si­pa­ži­nus su šio įsta­ty­mo pa­tai­sa, tik­rai yra ga­li­my­bė, kaip sa­ko, in­ves­ti­ci­jas pri­trauk­ti į Lie­tu­vą.

Ar ne­nu­ma­to­te leng­va­tų ir ar ne­gal­vo­ja­te ska­ti­nti in­ves­ti­ci­jas į re­gio­nus? Kaip ir už­si­mi­nė – tai yra pro­ble­ma. Vil­niu­je at­si­ran­da mo­kyk­lų, vi­sos ki­tos ug­dy­mo įstai­gos – pro­ble­ma. Re­gio­nai iš tik­rų­jų mie­lai spręs­tų tuos klau­si­mus ir ly­giai taip pat, gal­būt net ir­gi sėk­min­gai pri­im­tų ir tuos vai­kus.

Dar vie­nas klau­si­mas, pra­šom at­sa­ky­ti dėl kon­tro­lės. Dėl in­ves­ti­ci­jų, kiek aš per­skai­čiau įsta­ty­me, nu­ma­ty­ta, kad Vy­riau­sy­bė yra at­sa­kin­ga ins­ti­tu­ci­ja. Už­im­tu­mo tar­ny­ba – dėl lei­di­mo gy­ven­ti. Dar­bo ins­pek­ci­ja – dėl ne­le­ga­laus dar­bo. Kaip dėl dar­bo už­mo­kes­čio, kas vyk­dys kon­tro­lę ir kas kiek lai­ko jūs gal­vo­ja­te gau­ti ata­skai­tas ir spręs­ti tuos klau­si­mus? Ačiū.

A. ARMONAITĖ (LF). Ačiū. Kal­bant apie tech­no­lo­gi­nių ver­slų vys­ty­mą, aš ma­nau, kad čia yra di­de­lė ga­li­my­bė re­gio­nams, bet kaž­kaip mes apie tai Lie­tu­vo­je be­veik ne­kal­ba­me. Kai tu­ri ge­rą in­ter­ne­tą, mums, aiš­ku, dar rei­kė­tų dau­giau in­ves­tuo­ti į in­ter­ne­to sklai­dą Lie­tu­vo­je ir mes esa­me pa­si­ruo­šę tą pa­da­ry­ti, bet kai tu­ri ge­rą in­ter­ne­tą iš es­mės sa­vo ver­slą ga­li vys­ty­ti, kur no­ri – prie eže­ro, miš­ke, Vil­niu­je. Yra žmo­nių, ku­rie ren­ka­si tai da­ry­ti ne Vil­niu­je ir tai taip pat yra la­bai ge­rai. Re­gio­nai ir­gi tu­ri pa­ma­ty­ti tai kaip ga­li­my­bę sau ir to ne­bi­jo­ti.

Kal­bant dėl spren­di­mų. In­ves­ti­ci­jų su­tar­tis yra pa­si­ra­šo­ma su Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Vy­riau­sy­be, jos įga­lio­ta ins­ti­tu­ci­ja. Kar­tais tai bū­na Eko­no­mi­kos mi­nis­te­ri­ja, kar­tais „In­ves­tuok Lie­tu­vo­je“. Iš tie­sų ten ir yra nu­ma­to­ma, kaip in­ves­tuo­to­jas ati­tin­ka kri­te­ri­jus. Ir tik kai jis ati­tin­ka kri­te­ri­jus, ku­riuos aš pa­mi­nė­jau: su­ku­ria bent 20 dar­bo vie­tų, mo­ka bent 1,5 VDU to­je sa­vi­val­dy­bė­je, ku­rio­je in­ves­tuo­ja­ma, ir in­ves­tuo­ja ka­pi­ta­lo už 1 mln. 448 tūkst. 100 eu­rų, jei­gu tiks­liai, ta­da au­to­ma­tiš­kai įvyks­ta dar­buo­to­jų per­kė­li­mas.

Aš iš tik­rų­jų la­bai ti­kiu šiuo pro­jek­tu, aš ma­nau, kad jis ge­ro­kai pa­leng­vin­tų gy­ve­ni­mą ir su­kur­tų dau­giau erd­vės ku­rian­tiems žmo­nėms, bet tai dar tu­ri bū­ti ne vis­kas. Mes dar ir dau­giau tu­ri­me pa­da­ry­ti ir esa­me pa­si­ruo­šę pa­da­ry­ti. Pra­šy­siu pa­lai­ky­mo.

PIRMININKAS. Dė­ko­ja­me ger­bia­mai mi­nist­rei, jūs at­sa­kė­te į vi­sus klau­si­mus nu­ma­ty­tu lai­ku. Lai­kas bai­gė­si. Da­bar mo­ty­vai. Už kal­ba ger­bia­ma I. Pa­kar­kly­tė. Pra­šom.

I. PAKARKLYTĖ (LF). Ačiū, ger­bia­mas po­sė­džio pir­mi­nin­ke. Ger­bia­mi ko­le­gos, ra­gi­nu pa­lai­ky­ti vi­sus šiuos spren­di­mus, ku­rie ne tik di­di­na Lie­tu­vos kon­ku­ren­cin­gu­mą, bet yra la­bai mums ver­ty­biš­kai ir sim­bo­liš­kai svar­būs. Ne­at­si­tik­ti­nai ge­gu­žės 3 die­nos da­ta yra tam la­bai tin­ka­ma.

Ap­skri­tai re­lo­ka­ci­ja jau ku­ris lai­kas yra pra­si­dė­ju­si, vyks­ta in­ten­sy­viai į Vil­nių, į Lie­tu­vą, esa­me pa­si­ruo­šę pri­im­ti dar dau­giau žmo­nių iš kai­my­ni­nės Bal­ta­ru­si­jos ir pa­dė­ti jiems leng­viau čia įsi­kur­ti. Pats pro­ce­sas, kaip ži­no­me, nė­ra leng­vas, ypač jei­gu at­vyks­ta­ma su šei­mos na­riais. No­rė­čiau ak­cen­tuo­ti, kad šio­mis pa­tai­so­mis mes pa­leng­vi­na­me tą at­vy­ki­mo ke­lią vi­sai šei­mai.

Tech­no­lo­gi­jų sek­to­rius pan­de­mi­jos me­tu iš­lai­kė di­džiu­lį au­gi­mą, augs ir to­liau. Mes čia tu­ri­me di­džiu­lį po­ten­cia­lą, tad ra­gi­nu pri­im­ti šiuos spren­di­mus, ku­riais mes ir au­gin­si­me Lie­tu­vos kon­ku­ren­cin­gu­mą, ir bū­si­me at­vi­ri kai­my­nams, pa­lai­ky­si­me juos. Esa­me šian­dien Vil­niu­je, tad kur­si­me ir Vil­niaus mies­to įvaiz­dį, ku­ris nuo Ge­di­mi­no lai­kų gar­sė­jo kaip at­vi­ras, ki­ta­tau­čius ger­bian­tis ir pri­iman­tis mies­tas. Kvie­čiu pa­lai­ky­ti pro­jek­tus. Ačiū.

PIRMININKAS. Dė­ko­ju. Prieš kal­ba V. Val­kiū­nas.

V. VALKIŪNAS (MSNG). Ačiū, po­sė­džio pir­mi­nin­ke. Kaip vi­si, ko­le­gos, gir­dė­jo­me, ką mums pa­sa­ko­jo Lais­vės par­ti­jos at­sto­vė A. Ar­mo­nai­tė, jei­gu įdė­miai įsi­klau­sė­te, ver­ty­bės jiems svar­biau ne­gu ver­slas. Ko­kios tai ver­ty­bės, ne­bu­vo A. Ar­mo­nai­tės pa­sa­ky­ta. Ta­čiau mes vi­si ži­no­me, ko­kios tai vel­niš­kos ver­ty­bės, su­ku­riant cha­o­są ir ne­tvar­ką. Tai ro­do vi­sų Va­ka­rų ša­lių pa­tir­tis. Mums siū­lo vėl lip­ti ant to pa­ties grėb­lio. In­ves­ti­ci­jos – tik prie­dan­ga. Kaip ma­to­te, jei­gu no­ri­me pro­ble­mų, tai at­lais­vin­ki­me vis­ką, tuo­met bus su­iru­tė, mąs­ty­si­me kaip da­nai, kaip ki­tos Va­ka­rų ša­lys, kaip juos pas­kui iš­va­ry­ti lauk.

PIRMININKAS. La­bai ačiū. Bal­sa­vi­mas – nu­ma­ty­tu lai­ku.

 

13.05 val.

Įsta­ty­mo „Dėl Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Vy­riau­sy­bės ir Vo­kie­ti­jos Fe­de­ra­ci­nės Respubli­kos Vy­riau­sy­bės su­si­ta­ri­mo dėl kei­ti­mo­si įslap­tin­ta in­for­ma­ci­ja ir įslap­tin­tos infor­ma­ci­jos abi­pu­sės ap­sau­gos ra­ti­fi­ka­vi­mo“ pro­jek­tas Nr. XIVP-433 (pa­tei­ki­mas)

 

Ki­tas dar­bo­tvarkės klau­si­mas. Į tri­bū­ną kvie­čiu ger­bia­mą mi­nist­rą A. Anu­šaus­ką. Įsta­ty­mo „Dėl Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Vy­riau­sy­bės ir Vo­kie­ti­jos Fe­de­ra­ci­nės Res­pub­li­kos Vy­riau­sy­bės su­si­ta­ri­mo dėl kei­ti­mo­si įslap­tin­ta in­for­ma­ci­ja ir įslap­tin­tos in­for­ma­ci­jos abi­pu­sės ap­sau­gos ra­ti­fi­ka­vi­mo“ pro­jek­tas Nr. XIVP-433. Pra­šom pri­sta­ty­ti.

A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Ger­bia­mi ko­le­gos, pro­jek­to tiks­las – ra­ti­fi­kuo­ti ša­lių su­si­ta­ri­mą dėl kei­ti­mo­si įslap­tin­ta in­for­ma­ci­ja ir įslap­tin­tos in­for­ma­ci­jos ap­sau­gos. Jis bu­vo pa­si­ra­šy­tas per­nai bir­že­lio 25 die­ną. Su­si­ta­ri­mas kei­čia 1999 me­tų ša­lių ra­ti­fi­kuo­tą su­tar­tį ana­lo­giš­ku pa­va­di­ni­mu, nes per tą lai­ką pa­si­kei­tė ir ša­lių tei­si­nis re­ži­mas, pa­si­kei­tė ir įslap­tin­tos in­for­ma­ci­jos sau­go­ji­mo tvar­ka, slap­tu­mo žy­mos, to­dėl šie da­ly­kai bus re­gu­liuo­ja­mi nau­ju ra­ti­fi­kuo­ja­mu su­si­ta­ri­mu. Tei­sės de­par­ta­men­tas pro­jek­tui pri­ta­rė be pa­sta­bų.

PIRMININKAS. Dė­ko­ju, ger­bia­mas mi­nist­re. Pa­klaus­ti jū­sų ne­ma­tau no­rin­čių.

Da­bar bal­suo­si­me dėl vi­sų pro­jek­tų. Grįž­ki­me į sa­lę, grįž­ki­me į dar­bo vie­tas, vyks net ne bal­sa­vi­mo ma­ra­to­nas, bet sprin­tas, sa­ky­čiau, nes tik ke­le­tas pro­jek­tų.

 

13.07 val.

Mo­kes­čių ad­mi­nist­ra­vi­mo įsta­ty­mo Nr. IX-2112 40 straips­nio pa­kei­ti­mo ir Įsta­ty­mo pa­pil­dy­mo 424 straips­niu įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIVP-59(2) (svars­ty­mo tę­si­nys)

 

Tai­gi dar­bo­tvarkės 1-3 klau­si­mas – Mo­kes­čių ad­mi­nist­ra­vi­mo įsta­ty­mo straips­nio pa­kei­ti­mo ir įsta­ty­mo pa­pil­dy­mo straips­niu įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIVP-59(2). Bal­suo­ja­me po svar­s­ty­mo. Vyks­ta bal­sa­vi­mas dėl Mo­kes­čių ad­mi­nist­ra­vi­mo įsta­ty­mo.

Už­si­re­gist­ra­vo 79, bal­sa­vo 79 Sei­mo na­riai: už – 76, prieš nė­ra, su­si­lai­kė 3. Po svars­ty­mo yra pri­tar­ta.

 

13.08 val.

In­ves­ti­ci­jų įsta­ty­mo Nr. VIII-1312 13 straips­nio pa­kei­ti­mo ir Įsta­ty­mo pa­pil­dy­mo 131 straips­niu įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIVP-437, Įsta­ty­mo „Dėl už­sie­nie­čių tei­si­nės padėties“ Nr. IX-2206 1 straips­nio pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIVP-438, Užimtumo įsta­ty­mo Nr. XII-2470 56 ir 57 straips­nių pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIVP-439 (pa­tei­ki­mo tę­si­nys)

 

Da­bar pa­ke­tas, dar­bo­tvarkės 1-4 klau­si­mas – pro­jek­tai Nr. XIVP-437, Nr. XIVP-438 ir Nr. XIVP-439. In­ves­ti­ci­jų įsta­ty­mo pro­jek­tas, įsta­ty­mo „Dėl už­sie­nie­čių tei­si­nės pa­dė­ties“ pro­jek­tas ir Už­im­tu­mo įsta­ty­mo ke­lių straips­nių pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas, pri­sta­ty­ti ger­bia­mos A. Ar­mo­nai­tės. Pra­šom bal­suo­ti po pa­tei­ki­mo dėl dar­bo­tvarkės 1-4 klau­si­mo – įsta­ty­mų pa­ke­to. Bal­suo­ja­me po pa­tei­ki­mo dėl įsta­ty­mų pa­ke­to – dėl In­ves­ti­ci­jų įsta­ty­mo, įsta­ty­mo „Dėl už­sie­nie­čių tei­si­nės pa­dė­ties“ ir Už­im­tu­mo įsta­ty­mo pa­kei­ti­mo įstatymo pro­jek­tų.

Už­si­re­gist­ra­vo 80, bal­sa­vo 80 Sei­mo na­rių: už – 73, prieš – 1, su­si­lai­kė 6. Mi­nė­tiems pro­jek­tams po pa­tei­ki­mo yra pri­tar­ta.

Dar­bo­tvarkės 1-5 klau­si­mas… Pa­skir­ki­me ko­mi­te­tus dėl šių ką tik pri­tar­tų pro­jek­tų. Kaip pa­grin­di­nis – Eko­no­mi­kos ko­mi­te­tas, kaip pa­pil­do­mas – Biu­dže­to ir fi­nan­sų ko­mi­te­tas, taip pat Už­sie­nio rei­ka­lų ko­mi­te­tas ir So­cia­li­nių rei­ka­lų ir dar­bo ko­mi­te­tas. Dėl pro­jek­to Nr. XIVP-438 kaip pa­grin­di­nis bū­tų Eko­no­mi­kos ko­mi­te­tas, kaip pa­pil­do­mi – Biu­dže­to ir fi­nan­sų ko­mi­te­tas ir Už­sie­nio rei­ka­lų ko­mi­te­tas. Dėl Už­im­tu­mo įsta­ty­mo pro­jek­to Nr. XIVP-439 kaip pa­grin­di­nis bū­tų Eko­no­mi­kos ko­mi­te­tas, kaip pa­pil­do­mi – Biu­dže­to ir fi­nan­sų ko­mi­te­tas ir So­cia­li­nių rei­ka­lų ir dar­bo ko­mi­te­tas. Ar ga­li­me pri­tar­ti ben­dru su­ta­ri­mu nu­ro­dy­tiems ko­mi­te­tams? Ge­rai. Vi­sų svars­ty­mo da­ta – ge­gu­žės 25 die­na. Ga­li­me pri­tar­ti ben­dru su­ta­ri­mu? Dė­ko­ju.

 

13.10 val.

Įsta­ty­mo „Dėl Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Vy­riau­sy­bės ir Vo­kie­ti­jos Fe­de­ra­ci­nės Respubli­kos Vy­riau­sy­bės su­si­ta­ri­mo dėl kei­ti­mo­si įslap­tin­ta in­for­ma­ci­ja ir įslap­tin­tos infor­ma­ci­jos abi­pu­sės ap­sau­gos ra­ti­fi­ka­vi­mo“ pro­jek­tas Nr. XIVP-433 (pa­tei­ki­mo tęsinys)

 

Tai­gi per­ei­na­me prie dar­bo­tvarkės 1-5 klau­si­mo – įsta­ty­mo „Dėl Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Vy­riau­sy­bės ir Vo­kie­ti­jos Fe­de­ra­ci­nės Res­pub­li­kos Vy­riau­sy­bės su­si­ta­ri­mo dėl kei­ti­mo­si įsla­p­tin­ta in­for­ma­ci­ja ir įslap­tin­tos in­for­ma­ci­jos abi­pu­sės ap­sau­gos ra­ti­fi­ka­vi­mo“ pro­jek­tas Nr. XIVP-433. Kvie­čiu bal­suo­ti po pa­tei­ki­mo. Bal­suo­ja­me, ko­le­gos, po pa­tei­ki­mo dėl Lie­tu­vos ir Vo­kie­ti­jos vy­riau­sy­bių su­si­ta­ri­mo.

Už­si­re­gist­ra­vo 90, bal­sa­vo 90: už – 89, prieš nė­ra ir su­si­lai­kė 1 Sei­mo na­rys. Po pa­tei­ki­mo pro­jek­tui yra pri­tar­ta.

Tai­gi bal­sa­vo­me dėl vi­sų šios die­nos pro­jek­tų.

Da­bar yra taip: pa­skir­ki­me dėl pas­ku­ti­nio pro­jek­to Už­sie­nio rei­ka­lų ko­mi­te­tą, jei­gu ga­li­ma, ben­dru su­ta­ri­mu. Svars­ty­mas bus bir­že­lio 8 die­ną. Ge­rai. Ma­tau, ben­dras pri­ta­ri­mas yra. Ma­nau, kad ap­svars­tė­me vi­sus pro­jek­tus.

 

13.11 val.

Sei­mo na­rių pa­reiš­ki­mai

 

Pas­ku­ti­nis mū­sų klau­si­mas – Sei­mo na­rių pa­reiš­ki­mai. Tu­ri­me vie­ną pa­reiš­kė­ją – tai ger­bia­mas V. Ra­ku­tis. Pra­šom į tri­bū­ną.

V. RAKUTIS (TS-LKDF). Ger­bia­mi ko­le­gos Sei­mo na­riai, sto­viu čia ne to­dėl, kad sma­gu truk­dy­ti jū­sų lai­ką, bet to­dėl, kad jau­čiu pa­rei­gą ap­tar­ti vie­ną svar­bų klau­si­mą.

Šian­dien mes daug gir­dė­jo­me apie Ge­gu­žės 3-io­sios Kon­sti­tu­ci­ją, bet aš ju­tau, kad daug kas vi­du­je iki ga­lo ne­su­vo­kia šios šven­tės ir jos ry­šio su Lie­tu­va, nes daž­nai gal­vo­ja­me, kad čia yra Len­ki­jos šven­tė, ku­rio­je Lie­tu­va kaž­kaip at­si­dū­rė, ir ne­su­vo­kia­me iki ga­lo, kas bu­vo Ket­ve­rių me­tų sei­mas. Tai nė­ra tiks­las tie­siog pa­pa­sa­ko­ti, bet šir­di­mi su­pras­ti, ką mes šian­dien šven­čia­me.

Rei­ka­las tas, kad pra­de­dant 1717 me­tais, o ypač po 1732 me­tų, kai trys vals­ty­bės – Prū­si­ja, Aust­ri­ja ir Ru­si­ja – pa­si­ra­šė Tri­jų juo­dų ere­lių su­tar­tį, jos su­si­ta­rė ne­leis­ti šiai vals­ty­bei pa­kil­ti, ne­leis­ti pa­da­ry­ti re­for­mų, pa­di­din­ti ka­riuo­me­nės, įvyk­dy­ti iž­do pa­kei­ti­mų ir lai­kė ant ši­to šniū­riu­ko Res­pub­li­ką ke­lias­de­šimt me­tų. Vi­sos pa­stan­gos, ban­dy­mai re­for­muo­ti vals­ty­bę iš vi­daus žlu­go štai dėl šios prie­žas­ties. Tik 1787 me­tais, ki­lus Rusijos ir Turkijos ka­rui dėl Kry­mo, no­riu pa­brėž­ti – bū­tent dėl Kry­mo, su­si­da­rė is­to­ri­nės są­ly­gos mū­sų Sei­mui im­tis re­for­mų, ku­rios jau bu­vo pri­bren­du­sios dau­giau ne­gu 100 me­tų. Pa­si­nau­do­ję Ru­si­jos įsi­trau­ki­mu į šį ka­rą, su­si­rin­ko žmo­nės ir tas Sei­mas, tu­rė­jęs po­sė­džiau­ti ke­lias sa­vai­tes, po­sė­džia­vo ket­ve­rius me­tus. Tai­gi bu­vo pri­im­ti įsta­ty­mai, ku­rie lei­do Sei­mui pa­si­da­ry­ti nuo­la­ti­niam, o dar vė­liau po­sė­džiau­ti dvi­gu­bos su­dė­ties, nes vi­si su­pra­to, kad jei­gu per tuos ket­ve­rius me­tus ne­pa­vyks pa­siek­ti ši­tų re­for­mų, mū­sų vals­ty­bės lau­kia ga­las. Jie tą su­vo­kė vi­siš­kai aiš­kiai.

Pa­grin­di­nis ši­tų re­for­mų tiks­las bu­vo pa­di­din­ti ka­riuo­me­nę iki 100 tūkst. ka­rių ir užsi­tik­rin­ti už­sie­nio ša­lies pa­gal­bą, to­dėl 1790 me­tais Lie­tu­vos ir Len­ki­jos ka­riuo­me­nės bu­vo pa­di­din­tos reikš­min­gai, o su Prū­si­jos Ka­ra­lys­te pa­si­ra­šy­ta gy­ny­bos su­tar­tis, ku­ri nu­ma­tė ne tik ben­drą gy­ny­bą nuo Ru­si­jos, bet ir ben­drą Sankt Pe­ter­bur­go puo­li­mą. Jo, de­ja, ne­pa­vy­ko re­a­li­zuo­ti nei 1790, nei 1791 me­tais.

Bet, kaip ži­no­te, ka­riuo­me­nę di­di­nant, o di­di­na­ma bu­vo iš es­mės ke­tu­ris pen­kis kar­tus, Lie­tu­vos ka­riuo­me­nė net dau­giau, nes bu­vo ma­žes­nė prieš re­for­mas, bu­vo su­si­dur­ta su mo­kes­čių pro­ble­ma. Tai, ką mes, ko­le­gos, su ju­mis da­ro­me, bu­vo ieš­ko­ma, kaip su­ras­ti ši­tiek pi­ni­gų, kad bū­tų ga­li­ma ka­riuo­me­nę pa­di­din­ti ir, dar pa­brė­šiu, ap­gin­kluo­ti, nes nau­jiems ka­rei­viams rei­kė­jo gin­klų. To­dėl bu­vo pa­im­tos Ny­der­lan­dų pa­sko­los, Ny­der­lan­dų pa­sko­los, ku­rios lei­do čia ir da­bar ap­si­rū­pin­ti gin­klais. At­ro­dė, pi­ni­gų yra, tau­ta nu­si­tei­ku­si pa­trio­tiš­kai, vis­kas pa­vyks. Net­gi mū­sų ba­jo­rai pir­mą kar­tą nuo XVI am­žiaus pa­tys sa­va­no­riš­kai įsi­pa­rei­go­jo mo­kė­ti mo­kes­čius, va­di­na­mą­jį de­šim­to gra­šio mo­kes­tį. Tai čia ne­ma­ty­tas da­ly­kas. Tie­sa, pa­tys de­kla­ra­vo, kiek tų pa­ja­mų tu­ri.

Bet tuoj su­si­dū­rė su ki­to­mis pro­ble­mo­mis, su­si­dū­rė su pro­ble­mo­mis, kad vals­ty­bė ne­tu­ri sa­vi­val­dy­bių ad­mi­nist­ra­ci­jos, nė­ra kas įgy­ven­di­na tuos nu­ta­ri­mus, to­dėl bu­vo įsteig­tos ka­ri­nės ci­vi­li­nės ko­mi­si­jos, tai yra už dy­ką at­lie­ka­mos vie­šosios tar­ny­bos pa­slau­gos. Pa­tys žmo­nės be jo­kių at­ly­gi­ni­mų vyk­dė vi­sus pa­ren­gia­muo­sius dar­bus ir mes pir­mą kar­tą tu­rė­jo­me sa­vi­val­dy­bes kaip to­kias, o ne tik sei­me­lius, kaip bu­vo anks­čiau. Mums pa­vy­ko.

Grei­tai pa­aiš­kė­jo, kad ka­rei­vių nė­ra pa­kan­ka­mai, rei­kia įves­ti vi­suo­ti­nę ka­ro prie­vo­lę. Bu­vo įves­ta kan­to­nų sis­te­ma, tai yra nuo 20 kie­mų tu­rė­jo duo­ti vie­ną rek­rū­tą. Taip Lie­tu­vo­je at­si­ra­do rek­rū­ti­nė ka­riuo­me­nė, iki tol bu­vo lais­vai, sa­vo no­ru, bet ka­riuo­me­nė bu­vo di­de­lė. Bu­vo at­si­sa­ky­ta li­be­rum ve­to. Ei­nant to­liau pa­aiš­kė­jo, kad tie, kas ga­li mo­kė­ti mo­kes­čius, tie ne­mo­ka, o tie, ku­rie ir taip bied­ni, ant jų vi­sa mo­kes­čių naš­ta.

Rei­kė­jo vyk­dy­ti mies­tų įsta­ty­mą, pa­keis­ti po­žiū­rį į mies­tą, ir čia pa­si­kei­tė di­de­li da­ly­kai. Mies­tie­čiams bu­vo leis­ta tap­ti ba­jo­rais, ba­jo­rams bu­vo leis­ta tap­ti mies­tie­čiais. Vi­si įvar­di­no, kad tai yra mū­sų tau­tos su­dė­ti­nė da­lis. Mies­tie­čiai va­žia­vo į Var­šu­vą, sė­dė­jo Sei­me, vaikš­čio­jo juo­dais dra­bu­žiais su ma­ni­fes­ta­ci­jo­mis ir pa­lai­kė šį ju­dė­ji­mą. 1791 m. ge­gu­žės 3 d. ga­na gud­riu bū­du, ko­le­gos, ga­na gud­riu bū­du su­si­rin­ko šis Sei­mas.

PIRMININKAS. Lai­kas, ko­le­ga.

V. RAKUTIS (TS-LKDF). Bu­vo su­tar­ta, kad po Ve­ly­kų atos­to­gų pir­mą die­ną vi­si su­si­rinks, tik to­kiu bū­du ir bu­vo pa­siek­ta, kad pri­tar­ta šiai Kon­sti­tu­ci­jai.

PIRMININKAS. Lai­kas, ger­bia­mas ko­le­ga.

V. RAKUTIS (TS-LKDF). Aš no­riu jums, ko­le­gos, tik pa­sa­ky­ti, kad daug di­de­lių da­ly­kų įvy­ko šia­me Sei­me, šia­me nuo­la­ti­nia­me Sei­me ir šia­me Sei­me. Lie­tu­va kur kas la­biau pa­lai­kė Kon­sti­tu­ci­ją ne­gu Len­ki­ja. Taip kal­bė­jo tuo me­tu, tai yra Lie­tu­vos ir Li­vo­ni­jos pro­jek­tas. Tai­gi tu­ri­me tei­sę šian­dien švęs­ti šią šven­tę. Mes čia bu­vo­me, mū­sų vi­si pa­vie­tai ir vi­sos vai­va­di­jos pa­lai­kė šį pro­jek­tą. Tai­gi tai nė­ra len­kų Kon­sti­tu­ci­ja, tai yra mū­sų ben­dras kū­ri­nys, to­dėl švęs­ki­me ir di­džiuo­ki­mės šia die­na, pa­mi­nė­da­mi vi­sas drau­giš­kas tau­tas. Svei­ki­nu su šven­te. (Plo­ji­mai)

PIRMININKAS. Dė­kui ger­bia­mam V. Ra­ku­čiui. Skel­biu mū­sų ne­nu­ma­ty­tą ple­na­ri­nį po­sė­dį… Re­gist­ruo­ja­mės ir ta­da pa­baig­si­me po­sė­dį, nes daž­nai bū­na no­rin­čių re­gist­ruo­tis, kan­triau­si tik­rai tu­ri tą tei­sę. Re­gist­ruo­ja­mės ir baig­si­me.

Už­si­re­gist­ra­vo 50 Sei­mo na­rių.

Ple­na­ri­nį po­sė­dį skel­biu baig­tą. (Gon­gas)


* Santrumpų reikšmės: DPF – Darbo partijos frakcija; LF – Laisvės frakcija; LSDPF – Lietuvos socialde­mo­kratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; LVŽSF – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frak­cija; MSNG – Mišri Seimo narių grupė; TS‑LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija.