LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO

Teisės ir teisėtvarkos komitetas

PAGRINDINIO KOMITETO IŠVADA

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VIDAUS TARNYBOS STATUTO

PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO  NR. XIVP-3172

2023-12-06 Nr. 102-P-62

Vilnius

1. Komiteto posėdyje dalyvavo: komiteto pirmininkė Irena Haase, komiteto pirmininko pavaduotoja Agnė Širinskienė, nariai: Arvydą Anušauską pavaduojanti Jurgita Sejonienė, Aušrinę Armonaitę pavaduojantis Kasparas Adomaitis, Česlav Olševski, Julius Sabatauskas, Vilius Semeška, Algirdas Stončaitis, Andrius Vyšniauskas.

Komiteto biuro vedėja Dalia Komparskienė, patarėjos: Martyna Civilkienė, Jurgita Janušauskienė, Rita Karpavičiūtė, Dalia Latvelienė, Irma Leonavičiūtė, Rita Varanauskienė, Loreta Zdanavičienė, vyriausioji specialistė Aidena Bacevičienė, padėjėjos: Meilė Čeputienė, Rivena Zegerienė.

Lietuvos Respublikos vidaus reikalų miniserijos atstovai: viceministras Vitalij Dmitrijev, viceministrė Sigita Ščajevienė, Viešojo saugumo politikos grupės vyriausioji patarėja Irina Malukienė ir patarėja Inga Prialgauskienė, Vadovybės apsaugos tarnybos atstovai: direktorius Rymantas Mockevičius, prevencijos ir vidaus tyrimų skyriaus viršininkas Vytis Belkevičius, Policijos departamento prie VRM Žmogiškųjų išteklių ir teisės valdybos viršininkas Arūnas Tuzas, Nacionalinio pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimo vadovas Saulius Džiautas, Lietuvos teisėsaugos pareigūnų federacijos pirmininkė  Loreta Soščekienė, Seimo kanceliarijos Teisės departamento Viešosios teisės skyriaus patarėja Eglė Drėgvaitė.

2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti			Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
		str.	str. d.	p.
1.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2023-10-23	2 4	6 1 2 3		Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1.         Projektu keičiamo Vidaus tarnybos statuto (toliau – Statutas) 2 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad prie statutinių įstaigų priskiriamos ir teisingumo ministro valdymo srityje veikiančios statutinės profesinio mokymo įstaigos, tačiau Statuto 4 straipsnio 2 dalyje, kurioje įvardijamos visos teisingumo ministro valdymo srities statutinės įstaigos, profesinio mokymo įstaigos neminimos. Šias nuostatas reikėtų suderinti tarpusavyje.	Pritarti	Atsižvelgiant į Teisės departamento pastabą, patikslinta Statuto 2 str. 6 dalyje nustatoma sąvoka.
2.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2023-10-23	2	8		2.         Atsižvelgiant į tai, kad tarnybos vietovė Statute suprantama ne kaip konkreti vieta, kurioje pareigūnas vykdo funkcijas, o kaip visa savivaldybės teritorija, kurioje pareigūnas eina pareigas ar vykdo tam tikras funkcijas, bei siekiant teisinio aiškumo, Statuto 2 straipsnio 8 dalyje po žodžio „arba“ įrašytini žodžiai „kurioje yra“.	Pritarti
3.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2023-10-23	3 20	1	8 6	3.         Statuto 3 straipsnio 1 dalies 8 punkte bendrųjų pareigūno pareigų nuolatinio vykdymo principą siūloma apibrėžti taip: pareigūnas privalo atlikti bendrąsias pareigūno pareigas ir įstatymuose nustatytas pareigūno pareigas (lyginant su galiojančia statuto redakcija atsisakoma nuorodos į specialiuosius įstatymus, kuriuose nustatytos pareigūno pareigos). Aptariama nuostata vertintina kaip nevisai suprantama, neaišku, kur apibrėžiamos bendrosios pareigūno pareigos – Statute ar kur kitur. Panašaus turinio pastaba teiktina Statuto 20 straipsnio 6 punkto nuostatai.	Pritarti	Atsižvelgiant į Teisės departamento pastabą, patikslinti Statuto 3 str. 1 d. 8 p. ir 20 str. 6 p.
4.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2023-10-23	5	3 5		4.         Statuto 5 straipsnio 3 dalies nuostatą, numatančią, kad kitus papildomus reikalavimus, taikomus pretenduojant eiti pareigūnų pareigybes, nustato ministras, centrinių statutinių įstaigų vadovai ar jų įgalioti asmenys, siūlome patikslinti, nes dabartinė jos formuluotė suponuoja, kad ir ministras, ir centrinių statutinių įstaigų vadovai gali savarankiškai savo nuožiūra nustatyti pretendentams į vidaus tarnybą kažkokius (gal netgi alternatyvius) papildomus reikalavimus. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal Statuto 5 straipsnio 5 dalį, centrinių statutinių įstaigų vadovų pareigybių aprašymus tvirtina ministras, o pagal šio straipsnio 6 dalį, centrinių statutinių įstaigų ir joms pavaldžių statutinių įstaigų pareigūnų pareigybių aprašymus tvirtina centrinių statutinių įstaigų vadovai arba jų įgalioti asmenys. Todėl atsižvelgiant į tai, tik šie asmenys pagal savo kompetenciją turėtų teisę nustatyti ir papildomus reikalavimus pretendentams į vidaus tarnybą.	Pritarti	Atsižvelgiant į Teisės departamento pastabą, patikslinta Statuto 5 str. 3 d.
5.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2023-10-23	5	7		5.         Siekiant teisinio aiškumo Statuto 5 straipsnio 7 dalyje vietoj žodžių „kurioms eiti būtinas aukštasis teisinis išsilavinimas, sąrašą“ įrašytini žodžiai „kurioms eiti būtinas aukštasis išsilavinimas, įgytas baigus teisės studijų krypties studijas, sąrašą“.	Pritarti iš dalies	Nuostatos patikslintos taip: „7. Centrinės statutinės įstaigos vadovas tvirtina pareigūnų pareigybių, kurioms eiti būtinas aukštasis universitetinis arba aukštasis koleginis išsilavinimas, įgytas baigus teisės studijų krypties studijas, sąrašą.“
6.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2023-10-23	6	4		6.         Statuto 6 straipsnio 4 dalyje siūloma nustatyti, kad pareigūnų specifine veikla būtų laikoma bet kokių funkcijų, kuriomis užtikrinamas statutinei įstaigai nustatytų uždavinių ir funkcijų įgyvendinimas, vykdymas. Tačiau pažymėtina, kad įvertinus pareigūno statusą, jo vykdomos veiklos bei atliekamų funkcijų santykį su įstaigos veiklos tikslais, akivaizdu, kad visos pareigūnų pareigybės aprašyme numatytos funkcijos, kurias jis atlieka eidamas savo pareigas, betarpiškai susijusios su statutinei įstaigai nustatytų uždavinių ir funkcijų įgyvendinimu. Tą patvirtina ir Statuto 2 straipsnio 11 dalyje apibrėžiama „vidaus tarnybos sistemos pareigūno“ sąvoka. Galbūt turima omenyje, kad pareigūnų specifine veikla turėtų būti laikoma funkcijų, kuriomis užtikrinamas statutinei įstaigai nustatytų uždavinių ir funkcijų įgyvendinimas, vykdymas pavojingomis ar kenksmingomis sąlygomis.	Pritarti	Atsižvelgiant į Teisės departamento pastabą, patikslinta Statuto 6 str. 4 dalis.
7.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2023-10-23	6	5 6		7.         Statuto 6 straipsnio 5 ir 6 dalyse siūloma numatyti, kad asmenims, siekiantiems tarnauti ar dirbti statutinėse įstaigose būtų taikomos statuto 23 straipsnio 2 dalies nuostatos. Pažymėtina, kad iš siūlomo reguliavimo nėra aišku, kaip būtų taikomas Statuto 23 straipsnio 2 dalyje numatytas draudimas – ne tarnybos tikslais vykti į tam tikras užsienio valstybes ar teritorijas, asmenims, dar tik siekiantiems dirbti ar tarnauti statutinėse įstaigose. Kitaip sakant, nėra aišku, ar jie negalėtų būti priimami į atitinkamas pareigas, jeigu jie būtų vykę į minėtas teritorijas iki prašymo stoti į tarnybą ar pradėti dirbti pateikimo, ar, vis dėlto, toks draudimas jiems būtų taikomas tik laikotarpiu, kada jau būtų pradėta vykdyti jų priėmimo į valstybės tarnybą ar dirbti pagal darbo sutartį procedūra.	Pritarti	Atsižvelgiant į Teisės departamento pastabą, patikslintos Statuto 6 str. 5 ir 6 dalys.
8.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2023-10-23	8 47 Priedo 2	2 2 22	1 3 (d) 3	8.         Atsižvelgiant į BK XXXIII skyriuje įtvirtintą teisinį reguliavimą, į tai, kad šiame skyriuje numatyti nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams, tikslintina Statuto 8 straipsnio 2 dalies 1 punkte dėstoma formuluotė „<...> tyčinio nusikaltimo valstybės tarnybai ar viešiesiems interesams <...>“, vietoje jungtuko „ar“, įrašant jungtuką „ir“. Analogiško turinio pastaba teiktina ir dėl Statuto 8 straipsnio 2 dalies 3 punkto d papunktyje, 47 straipsnio 2 dalies 3 punkte ir Statuto priedo 2 straipsnio 22 punkte dėstomų analogiškų formuluočių.	Pritarti
9.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2023-10-23	10 11	2 3 1	1, 2 1	9.         Derinant Statuto nuostatas tarpusavyje, Statuto 10 straipsnio 2 ir 3 dalių nuostatose iki dvitaškio ir 11 straipsnio 1 dalies 1 punkte po žodžio „įstaigoje“ įrašytini žodžiai „pagal profesinio mokymo programą“. Atitinkamai Statuto 10 straipsnio 3 dalies 1 punkte vietoj žodžių „gali dalyvauti atrankoje į statutinę profesinio mokymo įstaigą“ įrašytini žodžiai „gali dalyvauti atrankoje mokytis statutinėje profesinio mokymo įstaigoje pagal profesinio mokymo programą“.	Pritarti
10.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2023-10-23	10	3	2	10.     Derinant Statuto nuostatas su Mokslo ir studijų įstatymu, Statuto 10 straipsnio 3 dalies 2 punkte vietoj žodžių „asmuo, turintis aukštojo mokslo kvalifikaciją arba jai lygiavertę kvalifikaciją“ įrašytini žodžiai „asmuo, turintis aukštąjį išsilavinimą ar jam lygiavertį išsilavinimą“.	Pritarti iš dalies	Patikslinta taip: „asmuo turintis ne žemesnį kaip aukštąjį universitetinį ar jam lygiavertį išsilavinimą, aukštąjį koleginį ar jam lygiavertį išsilavinimą,<...>“
11.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2023-10-23	11	3		11.     Atsižvelgiant į tai, kad Statuto 11 straipsnio 3 dalyje yra įtvirtintos ne kumuliatyvios, o alternatyvios nepriėmimo į statutinę profesinio mokymo įstaigą sąlygos, šioje dalyje vietoj žodžių „reikalavimų, ir kai“ įrašytini žodžiai „reikalavimų arba kai“.	Pritarti
12.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2023-10-23	12	3	2 3	12.     Svarstytina, ar siekiant teisinio aiškumo, Statuto 12 straipsnio 3 dalies 2 ir 3 punktuose nereikėtų reglamentuoti situacijos, kada profesinio mokymo įstaigoje profesinio mokymo programą ar įvadinius kursus baigęs kursantas atsisakytų tarnauti nurodytoje centrinėje statutinėje įstaigoje ar jai pavaldžioje statutinėje įstaigoje, tačiau sutiktų ištarnauti numatytą laikotarpį bet kurioje kitoje statutinėje įstaigoje (nes šiuose punktuose numatyta tik tokia situacija, kai statutinei profesinio mokymo įstaigai reikėtų atlyginti su jo mokymu susijusias išlaidas proporcingai neištarnautam vidaus tarnyboje laikui).	Pritarti
13.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2023-10-23	12	5 6		13.     Nėra aišku, kodėl Statuto 12 straipsnio 5 dalyje nėra nustatyta, kad į šio straipsnio 3 dalies 1 punkte nurodytas su mokymu susijusias išlaidas nėra įtrauktos šio statuto 17 straipsnio 6 dalyje nurodytos paramos lėšos (į su mokymu susijusias lėšas įtrauktos tik šio statuto 17 straipsnio 7 dalyje numatytos paramos lėšos, nors 17 straipsnio 6 dalyje nurodytos paramos lėšos savo paskirtimi ir lėšų šaltiniu yra analogiškos). Taip pat nėra aišku, kodėl Statuto 12 straipsnio 6 dalyje nėra nustatyta, kad į su mokymu statutinėje profesinio mokymo įstaigoje susijusias išlaidas nėra įtraukiamos Statuto 18 straipsnio 4 dalyje numatytos specialiosios stipendijos ir kita materialinė parama, mokama stojimo į vidaus tarnybą sutartį pasirašiusiems kursantams.	Pritarti iš dalies	Atsižvelgiant į Teisės departamento pastabą, patikslintos Statuto 17 str. 7 d. nuostatos. Pagal Statuto 12 straipsnio 3 dalies 1 punktą asmuo, kuris neištarnauja stojimo į vidaus tarnybą sutartyje nurodyto laiko, įsipareigoja „atlyginti centrinei statutinei įstaigai su jo mokymu susijusias išlaidas proporcingai neištarnautam vidaus tarnyboje laikui“. Pagal Statuto 17 straipsnio 5 dalį ši parama teikiama vadovaujantis Studijų kainos apmokėjimo ir paramos teikimo asmenims, kurie studijuoja aukštosiose mokyklose pagal vidaus tarnybos sistemai reikalingų specialybių studijų programas, tvarkos aprašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. gruodžio 12 d. nutarimu Nr. 1300, tais atvejais, kai studijuojantis asmuo vienas augina vaiką (-us), ne vyresnį (-ius) kaip 14 metų, arba neįgalų vaiką (-us), ne vyresnį (-ius) kaip 18 metų. Tai reiškia, kad šios paramos paskirtis yra socialinė, teikiama atsižvelgus į asmeniui reikalingą finansinę pagalbą dėl to, kad tokio asmens finansinė situacija yra mažiau palanki dėl to, kad asmuo vienas auginą vaiką (-us). Statuto 17 straipsnio 7 dalyje nustatyta parama nesusijusi su socialine parama, bet yra skirta paskatinti asmenis pasirinkti studijuoti pagal vidaus tarnybos sistemai reikalingų specialybių studijų programas ir pasirinkti pareigūno profesiją. Ši parama teikiama asmeniui pasirašius stojimo į vidaus tarnybą sutartį, pagal kurią asmuo įsipareigoja baigęs studijas tam tikrą metų skaičių dirbti vidaus tarnyboje.
14.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2023-10-23	13	1		14.     Nėra aiškus Statuto 13 straipsnio 1 dalies nuostatos, implikuojančios, kad mokytis į statutinę profesinio mokymo įstaigą pagal profesinio mokymo programą ar į statutinės profesinio mokymo įstaigos įvadinio mokymo kursus asmenys yra siunčiami statutinės įstaigos sprendimu, santykis su Statuto 10 straipsnio 1 dalimi, kurioje nustatyta, kad asmuo, pageidaujantis mokytis statutinėje profesinio mokymo įstaigoje pagal profesinio mokymo programą ar statutinės profesinio mokymo įstaigos įvadinio mokymo kursuose, turi kreiptis tiesiai į statutinę profesinio mokymo įstaigą (o dėl siuntimo į statutinę įstaigą reikia keiptis tik norint studijuoti aukštojoje mokykloje).	Pritarti	„1. Asmuo, nusiųstas priimtas mokytis į statutinę profesinio mokymo įstaigą pagal profesinio mokymo programą, <....>“
15.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2023-10-23	14	6		15.     Siekiant teisinio aiškumo, Statuto 14 straipsnio 6 dalyje reikėtų nurodyti subjektą, įgaliotą nustatyti pareigūno stažuotės trukmę.	Pritarti	„6. Pareigūnams, į vidaus tarnybą priimtiems konkurso būdu, išskyrus statutinių įstaigų vadovus ir vadovų pavaduotojus, statutinės įstaigos vadovas nuo priėmimo į pareigas dienos nustatoma stažuotėę. <...>“
16.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2023-10-23	15 11	2 4		16.     Pagrįstumo ir teisinio reguliavimo sistemiškumo bei nuoseklumo požiūriu diskutuotina Statuto 15 straipsnio 2 dalies nuostata, numatanti, kad gavus šio straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodytų duomenų (dėl lojalumo Lietuvos valstybei), sprendimą dėl asmens tinkamumo vidaus tarnybai priimtų centrinės statutinės įstaigos vadovas savo nuožiūra, kai pagal Statuto 10 ir 11 straipsnius, paaiškėjus šiai aplinkybei asmuo net negalėtų būti priimamas mokytis į profesinio mokymo įstaigą arba privalėtų būti iš jos šalinamas.	Pritarti iš dalies	Atsižvelgiant į Teisės departamento pastabą, patikslintos Statuto 11 str. 4 d. nuostatos.
17.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2023-10-23				17.     Siekiant teisės akto glaustumo, Statuto 17 straipsnio 1 dalyje siūlytina atsisakyti pasikartojančios nuostatos, kad siuntimų išdavimo tvarką nustato vidaus reikalų ministras, suderinęs su teisingumo ir finansų ministrais, nes tai nustatyta jau Statuto 10 straipsnio 1 dalyje. Atsižvelgiant į tai, vietoj žodžių „Vidaus reikalų ministro nustatyta ir su teisingumo ir finansų ministrais suderinta tvarka“ siūlome įrašyti žodžius „Statutinės įstaigos“. Analogiško turinio pastaba taikytina ir šio straipsnio 2, 5 ir 6 dalims.	Pritarti
18.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2023-10-23	18 12	4 1		18.     Derinant Statuto nuostatas tarpusavyje, Statuto 18 straipsnio 4 dalį siūlome patikslinti, vietoj žodžių „sudariusiems su statutinėmis įstaigomis papildomus susitarimus, pagal kuriuos baigę mokytis kursantai įsipareigoja dirbti nustatytą laiką tam tikroje statutinėje įstaigoje ar statutinės įstaigos padalinyje“ įrašytini žodžiai „sudariusiems stojimo į vidaus tarnybą sutartis“.	Pritarti iš dalies	Atsižvelgiant į Teisės departamento pastabą, patikslinta Statuto 12 str. 1 d.
19.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2023-10-23	22	1		19.     Nors Statuto 22 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pareigūnams leidžiama dirbti įmonėse, įstaigose, organizacijose, nepaisant jų nuosavybės formos, teisinės formos, rūšies ir veiklos pobūdžio, ir už šį darbą gauti darbo užmokestį ar atlyginimą, tačiau šio straipsnio 2-4 nuostatos suponuoja, kad pareigūnai dirbti kitą darbą galėtų tik pagal darbo sutartį (t. y., pareigūnas negalės užimti kitų pareigų valstybės tarnyboje (tą patvirtina Statuto straipsnio 23 straipsnio 1 dalies 5 punkto nuostata)). Atsižvelgiant į tai, Statuto 22 straipsnio 1 dalį siūlytina patikslinti, pašalinant dalinį nuostatų nesuderinamumą. Be to, atsižvelgiant į Statuto 44 straipsnio nuostatas (jame numatyta atsakomybė už neteisėtą sprendimą neleisti pareigūnui dirbti kito darbo pagal darbo sutartį), atitinkamai tikslintinas ir šio straipsnio pavadinimas.	Pritarti	„1. Pareigūnams leidžiama dirbti įmonėse, įstaigose, organizacijose, nepaisant jų nuosavybės formos, teisinės formos, rūšies ir veiklos pobūdžio, ir už šį darbą gauti darbo užmokestį ar atlyginimą (toliau – dirbti kitą darbą), išskyrus šio įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 5 punkte numatytą draudimą, jeigu tai nesukelia Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatyme nustatyto interesų konflikto (toliau – interesų konfliktas), nesudaro prielaidų tarnybą panaudoti privačiais interesais, nediskredituoja vidaus tarnybos autoriteto, nekliudo asmeniui, einančiam pareigūno pareigas, tinkamai atlikti jo pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas, taip pat kai tai nėra darbas tose įmonėse, įstaigose, organizacijose, kurių atžvilgiu pareigūnas turi valdingus įgaliojimus ar kurių veiklą kontroliuoja, prižiūri arba dėl kurių priima kokius nors kitus sprendimus, ir kai nėra kitų aplinkybių, dėl kurių pareigūnai negali dirbti kito darbo ir gauti atlyginimo.ׅ“
20.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2023-10-23	23	1	10	20.     Atsižvelgiant į Statuto 23 straipsnio 1 dalies nuostatos iki dvitaškio ir šios dalies 10 punkto turinio santykį, minėtasis punktas turėtų būti dėstomas kaip atskira dalis.	Pritarti
21.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2023-10-23	23	1	6	21.     Statuto 23 straipsnio 1 dalies 6 punkte atsisakytina politinių partijų įvardijimo, nes šioje nuostatoje nurodomų politinių organizacijų samprata, be kita ko, apima politines partijas (žr., pavyzdžiui Politinių organizacijų įstatymo 2 straipsnio 7 dalį).	Pritarti
22.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2023-10-23	26			22.     Nėra aišku, kodėl Statuto 26 straipsnyje, reglamentuojančiame pareigūnų pareigų paaukštinimą statutinės įstaigos vadovo sprendimu, yra pateikiama sąlyginė netaikymo išlyga su nuoroda į Statuto 28 straipsnio 1 ir 3 dalis, kuriose nustatoma ne pareigūnų paaukštinimo (perkėlimo į aukštesnes pareigas), o skyrimo į tam tikras pareigas Vyriausybės sprendimu tvarka. Tai yra, Statuto 28 straipsnio 1 ir 3 dalyje nustatytas reglamentavimas, mūsų nuomone, negali būti suprantamas kaip pareigų paaukštinimas bendrąja prasme.	Nepritarti	Nėra aišku, kodėl pareigūnų paskyrimas į aukščiausias statutinėse organizacijose pareigas nelaikytinas pareigų paaukštinimu bendrąja prasme. Pažymėtina, kad projekte nustatomas reglamentavimas yra analogiškas tam, kuris įtvirtintas dabar galiojančiame Statute.
23.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2023-10-23	27	7 8		23.     Siekiant teisinio aiškumo bei atsižvelgiant į tai, kad Statuto 27 straipsnis reglamentuoja būtent pareigūnų atranką į laisvas pareigūnų vietas, šio straipsnio 7 ir 8 dalyse vietoj formuluotės „asmuo, skiriamas į pareigūno pareigas“ vartotina formuluotė „pareigūnas, skiriamas į kitas pareigūno pareigas“.	Pritarti
24.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2023-10-23	28	3		24.     Statuto 28 straipsnio 3 dalyje po žodžio „paskiriami“ įrašytinas žodis „nauji“.	Nepritarti	Statuto 28 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad „<...> Pasibaigus centrinės statutinės įstaigos vadovo kadencijai arba atleidus jį iš pareigų, centrinės statutinės įstaigos vadovo pavaduotojai pareigas eina tol, kol šio statuto nustatyta tvarka paskiriami centrinės statutinės įstaigos vadovo pavaduotojai.“ Netikslinga papildyti, kaip siūloma pastaboje, nes paskyrus centrinės įstaigos vadovą užimti jo pavaduotojo pareigas gali būti pasiūlyta einančiam centrinės įstaigos vadovo pavaduotojo pareigas pareigūnui, kas yra praktikoje.
25.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2023-10-23	28	4		25.     Svarstytina, ar Statuto 28 straipsnio 4 dalyje neturėtų būtų įtvirtinta galimybė asmenims, kurie iki paskyrimo centrinių statutinių įstaigų vadovais ar centrinės statutinės įstaigos vadovo pavaduotojais ėjo pareigūno pareigas, jų rašytiniu sutikimu būti paskirtiems į laisvas pareigūno pareigas, kurias ėjo iki paskyrimo į atitinkamas pareigas, ne tik tuo atveju, kai pasibaigia centrinės statutinės įstaigos vadovo kadencija ar centrinės statutinės įstaigos vadovo pavaduotojo tarnybos einant šias pareigas laikotarpis, tačiau nutrūkus jų įgaliojimams ir kitais pagrindais (šios galimybės neturėtų turėti asmenys, kurių įgaliojimai eiti nurodytas pareigas nutrūko dėl priežasčių, susijusių su netinkamu pareigų atlikimu).	Pritarti
26.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2023-10-23	28	7		26.     Statuto 28 straipsnio 7 dalyje vietoj žodžių „iš šių pareigų atleistas“ įrašytini žodžiai „atleistas iš vidaus tarnybos“, nes Statuto 74 straipsnyje nustatyti būtent atleidimo iš vidaus tarnybos apskritai, o ne atleidimo iš konkrečių pareigūno pareigų pagrindai.	Pritarti	Atsižvelgiant į Teisės departamento pastabą, patikslinta Statuto 28 str. 7 d.
27.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2023-10-23	31	1 2		27.     Siekiant teisinio aiškumo, Statuto 31 straipsnio 1 ir 2 dalyse reikėtų nurodyti kokio subjekto sprendimu pareigūnas be jo rašytinio sutikimo gali būti perkeltas į kitas aukštesnes, lygiavertes arba žemesnes pareigūno pareigas toje pačioje ar kitoje statutinėje įstaigoje (padalinyje), priklausančioje tai pačiai statutinių įstaigų sistemai, tarnybinio būtinumo atveju (analogiškai kaip nustatyta Statuto 30 straipsnio 3 dalyje).	Pritarti
28.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2023-10-23	33	3	4	28.     Atsižvelgiant į tai, kad Statuto 33 straipsnio 3 dalies 4 punkte numatytos ne kelių galimų sprendimų alternatyvos, o tik vienas konkretus centrinės statutinės įstaigos vadovo sprendimas, priimamas po paskutinio tarnybinės veiklos vertinimo, kurio metu veikla įvertinama kaip neatitinkanti lūkesčių, šiame punkte vietoj žodžių „gali šį pareigūną perkelti“ įrašytini žodžiai „šį pareigūną perkelia“.	Pritarti	Atsižvelgiant į Teisės departamento pastabą, patikslintas Statuto 33 str. 3 d. 4 p.
29.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2023-10-23	33	2		29.     Siekiant teisinio aiškumo, Statuto 33 straipsnio 2 dalies pirmajame sakinyje prieš žodį „skiriami“ įrašytini žodžiai „centrinės statutinės įstaigos vadovo sprendimu“.	Pritarti
30.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2023-10-23	35	1		30.     Nėra aišku, kodėl Statuto 35 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad visiškai atsiskaityta su pareigūnu jo perkėlimo dieną turi būti tik tuo atveju, kai pareigūnas perkeliamas į pareigas kitoje statutinėje įstaigoje, priklausančioje kitai statutinių įstaigų sistemai. Manytina, kad su pareigūnu visiškai atsiskaityta turi būti visais pareigūno perkėlimą į kitą statutinę įstaigą atvejais (t. y. kai formaliai pasikeičia pareigūno darbdavys). Tokį reguliavimą patvirtina ir šio straipsnio 2 dalis, kurioje nustatyta, kad pareigūnas, perkeliamas į kitas pareigūno pareigas kitoje statutinėje įstaigoje, privalo grąžinti visus jam suteiktus pažymėjimus, ženklus, ginklus ir specialias priemones.	Pritarti	Atsižvelgiant į Teisės departamento pastabą, patikslintos Statuto projekto 35 str. 1 d. ir 51 str. 8 d.
31.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2023-10-23	39	5		31.     Statuto 39 straipsnio 5 dalyje vietoj žodžio „pristatomi“ įrašytinas žodis „teikiami“.	Pritarti
32.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2023-10-23	39	7		32.     Atsižvelgiant į tai, kad Statuto 39 straipsnio paskirtis yra reglamentuoti tik pareigūnų skatinimą bei apdovanojimą, Statuto 39 straipsnio 7 dalyje vietoj žodžių „Pareigūnams taikomos Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo 23 straipsnio 2, 3 ir 4 dalių nuostatos“ įrašytini žodžiai „Pareigūnai negali būti skatinami ir Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo 23 straipsnio 2, 3 ir 4 dalyse nustatytais atvejais“.	Pritarti
33.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2023-10-23	40	5		33.     Siekiant teisinio aiškumo, Statuto 40 straipsnio 5 dalyje prieš žodį „veikiantys“ siūlome įrašyti žodį „teisėtai“, nes įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytais įgaliojimais galima ir piktnaudžiauti, ir netinkamai juos atlikti.	Pritarti
34.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2023-10-23	41	4		34.     Atsižvelgiant į Finansinės apskaitos įstatymo 2 straipsnio 9 dalyje apibrėžtą sąvoką ,,inventorizacija“, brauktini Statuto 41 straipsnio 4 dalyje žodžiai „piniginių ar kitokių vertybių“.	Pritarti
35.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2023-10-23	44	3		35.     Siekiant teisinio aiškumo, Statuto 44 straipsnio 3 dalyje vietoj žodžių „reikalauti panaikinti neteisėtą sprendimą leisti pareigūnui dirbti“ siūlome įrašyti žodžius „reikalauti panaikinti jo vadovaujamoje statutinėje įstaigoje priimtą neteisėtą sprendimą leisti pareigūnui dirbti“.	Pritarti
36.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2023-10-23	45	2 3		36.     Siekiant teisinio aiškumo bei normų dėstymo nuoseklumo, Statuto 45 straipsnio 2 dalyje siūlome aiškiai detalizuoti atlygintinos žalos dydžio nustatymo, kai žala padaryta tyčine pareigūno veika, klausimą, o ne tik nustatyti (šioje ir 3 dalyje) neapibrėžto turinio išlygas dėl bendrųjų atlygintinos žalos dydžio nustatymo nuostatų netaikymo tyčinės veikos atveju. Atsižvelgiant į tai, šią dalį siūlome papildyti sakiniu: „Jeigu pareigūnas žalą padarė tyčia, jis turi atlyginti visą padarytą žalą, ir jos dydis negali būti sumažintas šio straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka“. Atitinkamai Statuto 45 straipsnio 3 dalyje brauktini žodžiai „išskyrus atvejus, kai žala padaryta tyčia“.	Pritarti
37.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2023-10-23	47	2	3	37.     Svarstytina, ar neturėtų būti patikslinta Statuto 47 straipsnio 2 dalies 3 punkto nuostata, numatanti galimybę nušalinti pareigūną nuo pareigų „jeigu nušalinimas nuo pareigų neįvykdytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka“. Pažymėtina, kad Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 157 straipsnyje laikinas nušalinimas nuo pareigų yra apibrėžiamas kaip procesinė prievartos priemonė, kuri skiriama ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimi ir vykdoma įtariamojo asmens darbdavio. Atsižvelgiant į BPK nuostatas, svarstytina, ar šiuo atveju neturėtų būti patikslintas siūlomas reguliavimas, nurodant, kaip pavyzdžiui: „jeigu baudžiamojo proceso metu nebuvo skirtas laikinas nušalinimas nuo pareigų“.	Nepritarti	Jeigu nušalinimas bus paskirtas TD pastaboje minimu pagrindu, pareigūnas bus nušalintas darbdavio vadovaujantis 47 straipsnio 1 dalies 3 punktu.
38.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2023-10-23	54	3 4		38.     Atsižvelgiant į Statuto 56 straipsnio nuostatas, kuriose yra išskirtas vidaus tarnybos stažas ir tarnybos Lietuvos valstybei stažas ir įvertinus tai, kad pagal šio straipsnio 1 dalies 3 punktą, priedas už tarnybos Lietuvos valstybei stažą jau yra sudėtinė pareigūno darbo užmokesčio dalis, siūlome patikslinti Statuto 54 straipsnio 3 dalį ir vietoj skliaustuose nurodytų žodžių ,,(tarnybos stažą)“ įrašyti žodžius „(vidaus tarnybos stažą)“. Analogiško turinio pastaba taikytina ir šio straipsnio 4 dalies nuostatai.	Pritarti iš dalies	Atsižvelgiant į Teisės departamento pastabą, žodžių ,,tarnybos stažą“ atsisakyta, siūloma nustatyti pareiginės algos dydžio nustatymo kriterijų - tarnybos patirtis. Siūloma formuluotė leidžia užtikrinti, kad pareigūnų darbo užmokestis labiau priklausytų   nuo veiklos rezultatų ir tarnybos patirties taikant tam tikrus įgūdžius profesinėje srityje. Pareigūnų darbo apmokėjimo sistemos gairėse įtvirtinama, kad pareigūnų pareiginės algos koeficiento dydžio nustatymo kriterijus bus tarnybos patirtis (tarnybos stažas) – kriterijus, apibrėžiantis pareigybės specifiškumą, kai tinkamai atlikti darbą reikalinga atitinkamų profesinių įgūdžių taikymo patirtis; šis kriterijus taikomas tuomet, kai pareigūno priedas už tarnybos Lietuvos valstybei stažą yra pasiekęs arba viršija 20 procentų pareiginės algos dydžio, ir kai didesnė kaip 20 metų tarnybos patirtis kuria pridėtinę vertę; taikant šį kriterijų rekomenduojama, kad pareiginė alga kasmet būtų didinama už kiekvienus paskesnius tarnybos toje pačioje statutinių įstaigų sistemoje metus. Toks reglamentavimas aptartas ir sutartas su profesinėmis sąjungomis.
39.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2023-10-23	55	12		39.     Siekiant teisinio aiškumo, reikėtų aiškiau reglamentuoti Statuto 55 straipsnio 12 dalies nuostatų, numatančią, kad centrinės statutinės įstaigos vadovas, atsižvelgdamas į skirtus valstybės biudžeto asignavimus ir pareigūnų darbo apmokėjimo sistemos nuostatas, pareigūnams gali nustatyti ne daugiau kaip 0,04 didesnius pareiginės algos koeficientus, nes nėra aišku, nei kokiose statutinėse įstaigose (ar šioje centrinėje statutinėje įstaigoje, ar jai pavaldžiose, ar visose toje statutinių įstaigų sistemoje įstaigose) pareigas einantiems pareigūnams) gali būti didinami koeficientai, ar koeficientai šiuo atveju didinami visiems be išimties pareigūnams, ar, vis dėlto, būtų vykdomas individualus koeficientų didinimas. Taip pat nėra aiškus toks koeficientų didinimo pagrindas ir tokio koeficientų didinimo santykis su kitomis Statuto nuostatomis, numatančiomis pareigūnų pareiginės algos koeficientų didinimo pagrindus esant konkrečioms ir aiškiai apibrėžtoms sąlygoms.	Pritarti iš dalies	Pastaboje minimos nuostatos statutinėse įstaigose bus įgyvendinamos vadovaujantis pareigūnų darbo apmokėjimo sistemos nuostatomis. Ši norma laikytina konkrečiu pagrindu padidinti pareigūnų darbo užmokestį esant asignavimams, kitaip vieninteliu pagrindu padidinti pareigūnų darbo užmokestį būtų tarnybinės veiklos vertinimo procedūra. Patikslinta nuostata atsižvelgiant į Lietuvos teisėsaugos pareigūnų federacijos pasiūlymą.
40.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2023-10-23	56	1	1 5	40.     Tikslintinas Statuto 56 straipsnio 1 dalies 1 punktas, atsižvelgiant į tai, kad po reorganizacijos Kalėjimų departamentas prie Teisingumo ministerijos buvo pervadintas į Lietuvos kalėjimų tarnybą. Pritarus šiai pastabai, atitinkamai turi būti patikslintas Statuto 56 straipsnio 1 dalies 5 punktas.	Nepritarti	Pažymime, kad nuo 2019 m. kalėjimų departamento, o šiuo metu kalėjimų tarnybos, pareigūnai yra vidaus tarnybos pareigūnai, todėl įstaigų pavadinimų pakeitimai neturi jokios įtakos stažui. Tuo tarpu   pastaboje nurodyti laikotarpiai papildomai įskaitomi į vidaus tarnybos stažą, t. y. iki 2019 m. sausio 1 d., kol galiojo Tarnybos Kalėjimo departamente prie Teisingumo ministerijos statutas.
41.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2023-10-23	57	2		41.     Siekiant teisinio aiškumo, Statuto 57 straipsnio 2 dalyje reikėtų nurodyti šio straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytos priemokos dydžio nustatymo kriterijus.	Nepritarti	Siūlomo projekte reguliavimo keisti netikslinga, nes pareigūnams turi būti kompensuotą už faktiškai išdirbtą laiką kenksmingomis sąlygomis.
42.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2023-10-23	57	5		42.     Manytina, kad Statuto 57 straipsnio 5 dalies nuostata, nustatanti, kad kenksmingų ir pavojingų veiksnių valdymo vidaus tarnybos sistemoje tvarką nustato vidaus reikalų ministras, suderinęs su teisingumo ir finansų ministrais, nėra 57 straipsnio, reglamentuojančio priemokų pareigūnams mokėjimą, reguliavimo dalykas.	Pritarti	Patikslintos Statuto projekto 6 str. 4 d. nuostatos.
43.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2023-10-23	71			43.     Statuto 71 straipsniu siūloma pareigūnams palikti tam tikras garantijas (pvz., einamų pareigų ir nustatyto darbo užmokesčio garantija artimųjų giminaičių laidojimo atveju (iki 3 darbo dienų), išvykus į sveikatos priežiūros įstaigą ir valstybės ar savivaldybės instituciją ar įstaigą, gavus tiesioginio vadovo rašytinį sutikimą (iki 2 darbo dienų per mėnesį) ir kt.), kurios Valstybės tarnybos įstatymo Nr.VIII-1316 pakeitimo įstatymu Nr. XIV-1985, valstybės tarnautojams buvo panaikintos, motyvuojant tuo, kad papildomos garantijos turi būti kolektyvinių derybų objektas ir  nustatomos kolektyvinėse sutartyse. Atsižvelgiant į tai, manome, kad garantijos valstybinėje tarnyboje dirbantiems asmenims turėtų būti nustatomos remiantis analogiškais ar bent jau panašiais principais, juolab, kad Statutas nustato galimybę dėl tam tikrų tarnybos sąlygų papildomai susitarti šakos kolektyvinėje sutartyje.	Nepritarti	Statuto projektu siekiama suteikti būtinas priemones pareigūnų motyvacijai, užtikrinti tinkamas jų darbo sąlygas ir veiklos rezultatus atitinkantį darbo užmokestį, atliepti pareigūnų teisėtus lūkesčius ir būtinas socialines garantijas. Pastaboje nurodytas pasiūlymas galimai pablogintų pareigūnų padėtį ir socialines garantijas. Atsisakius Statuto 71 straipsnyje nustatytų garantijų, būtų bloginama pareigūnų teisinė padėtis, nes Statute daugeliu atvejų nustatyta, kad pareigūnui tam tikrais atvejais yra garantuojamos einamos pareigos ir nustatytas darbo užmokestis: artimųjų giminaičių mirties atveju – iki 3 darbo dienų; donorams – darbo dienomis, kuriomis jie turi būti atleidžiami nuo tarnybos; kai pareigūnai, gavę tiesioginio vadovo rašytinį sutikimą, yra išvykę į sveikatos priežiūros įstaigą ir valstybės ar savivaldybės instituciją ar įstaigą - iki 2 darbo dienų per mėnesį; kai pareigūnai pagal kvietimą ar šaukimą yra išvykę į teismą arba į teisėsaugos ar kontrolės (priežiūros) funkcijas atliekančias institucijas. Pagal Darbo kodeksą (137 straipsnis) nurodytais atvejais darbuotojui suteikiamos nemokamos atostogos arba tik išsaugoma darbo vieta, bet darbo užmokestis nemokamas.
44.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2023-10-23	2 (P)	7		44.     Siekiant teisinio aiškumo, projekto 2 straipsnio 7 dalyje vietoj žodžių „turi teisę tokius prašymus pateikti ne vėliau kaip likus 6 mėnesiams iki jiems taikytinos vidaus tarnybos trukmės pabaigos“ siūlytina įrašyti žodžius „turi teisę pateikti prašymą dėl šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 75 straipsnyje nustatytos vidaus tarnybos trukmės taikymo ne vėliau kaip likus 6 mėnesiams iki jiems iki šio įstatymo įsigaliojimo taikytinos vidaus tarnybos trukmės pabaigos“. Taip pat pažymėtina, kad nėra aiškus projekto 2 straipsnio 7 dalies santykis su to paties straipsnio 13 dalimi, nes, mūsų nuomone, abi dalys reglamentuoja identiškus teisinius santykius dėl naujos vidaus tarnybos trukmės taikymo.	Pritarti	„7. Pareigūnai, kurie, vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto pakeitimo įstatymo Nr. XII-1855 (toliau – Įstatymas Nr. XII-1855) 3 straipsnio 20 dalimi per vienus metus nuo Įstatymo Nr. XII-1855 įsigaliojimo dienos nėra pateikę prašymo jiems taikyti Įstatymo Nr. XII-1855 1 straipsnyje išdėstyto  Vidaus tarnybos statuto 63 straipsnyje nustatytos vidaus tarnybos trukmės, taip pat pareigūnai, kurie, vadovaudamiesi Vidaus tarnybos statuto pakeitimo įstatymo Nr. XIII-1381 (toliau – Įstatymas Nr. XIII-1381) 2 straipsnio 22 dalimi, per vienus metus nuo Įstatymo Nr. XIII-1381 įsigaliojimo dienos nėra pateikę prašymo jiems taikyti Įstatymo Nr. XIII-1381 1 straipsnyje išdėstyto Vidaus tarnybos statuto 73 straipsnyje nustatytos vidaus tarnybos trukmės, turi teisę tokius prašymus pateikti ne vėliau kaip likus 6 mėnesiams iki jiems taikytinos vidaus tarnybos trukmės pabaigos taip pat pareigūnai, kurių iki šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Vidaus tarnybos statuto įsigaliojimo dienos vidaus tarnybos trukmė buvo trumpesnė, negu šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Vidaus tarnybos statuto 75 straipsnyje nustatyta vidaus tarnybos trukmė, turi teisę pateikti prašymą dėl šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Vidaus tarnybos statuto 75 straipsnyje nustatytos vidaus tarnybos trukmės taikymo ne vėliau kaip likus 6 mėnesiams iki jiems iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos taikytinos vidaus tarnybos trukmės pabaigos“. Atsisakyta projekto 2 straipsnio 13 dalies.
45.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2023-10-23				45.     Atsižvelgdami į tai, kad vertinamas projektas parengtas, kaip nurodyta jo aiškinamajame rašte, siekiant įgyvendinti antrąjį valstybės tarnybos pertvarkos etapą, atsižvelgiant į pirmojo šios pertvarkos etapo pagrindinius principus ir, be kita ko, į 2023 m. gegužės 25 d. priimtą Valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 pakeitimo įstatymą Nr. XIV-1985 (įsigaliosiantį 2024 m. sausio 1 d.), atkreipiame dėmesį į tai, kad projekte numatytas vidaus tarnybos sistemos pareigūnų pareiginės algos teisinis reguliavimas (pagal kurį Statute būtų nustatyti tik minimalūs pareigūnų pareiginės algos koeficientai, o maksimalūs pareiginės algos koeficientai, negalintys viršyti tik statutinės įstaigos vadovo pareiginės algos didžiausio koeficiento, būtų nustatomi ne Statute, o centrinės statutinės įstaigos vadovo nustatytoje centrinėje statutinėje įstaigoje ir jai pavaldžiose statutinėse įstaigose tarnaujančių pareigūnų darbo apmokėjimo sistemoje) yra iš esmės analogiškas Valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 pakeitimo įstatymu Nr. XIV-1985 nustatytam valstybės tarnautojų pareiginės algos teisiniam reguliavimui, kurį Teisės departamentas 2022 m. lapkričio 15 d. išvadoje Nr. XIVP-2066(3) įvertino kaip prieštaraujantį Konstitucijai (žr. tos išvados 1.2 papunktyje išdėstytą pastabą).	Nepritarti	Teisės ir teisėtvarkos komitetas 2023-03-15, 2022-11-16 vertino Teisės departamento pastabas dėl Valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-2066(3) atskirų nuostatų atitikties Konstitucijai ir priėmė sprendimą, kad neprieštarauja Konstitucijai.

3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti			Pasiūlymo turinys	Rengėjų nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
		str.	str. d.	p.
1.	Lietuvos teisėsaugos pareigūnų federacija 2023-11-08	31 41	1 5		2023 m. lapkričio 7 d. Lietuvos Respublikos Seimas pritarė Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIVP-3172 (ir kartu teikiamiems įstatymų projektams) po pateikimo ir pradėjo jo svarstymo procedūrą. Lietuvos teisėsaugos pareigūnų federacija (toliau - LTPF), didžiausia vidaus tarnybos sistemos pareigūnus vienijanti profesinė sąjunga, susipažino su Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIVP-3172 (toliau - Projektas) ir teikia šiuos siūlymus: 1) 2023 m. lapkričio 7 d. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministrė A. Bilotaitė pateikė pasiūlymą dėl Projektas 31 straipsnio 1 dalies, 41 straipsnio 5 dalies ir nuo 2024 m. liepos 1 d. įsigaliosiančios 54 straipsnio 3 dalies redakcijos. LTPF pritaria A. Bilotaitės pateiktiems siūlymams. Sutiktina su siūlymu pakeisti Projekto 31 straipsnio 1 dalį tikslinant pareigūno perkėlimo be jo sutikimo terminus bei sąlygas (perkelti pareigūno be sutikimo iki 6 mėnesių laikotarpiui į tos pačios apskrities teritorijoje esančią statutinę įstaigą (padalinį), arba iki 3 mėnesių laikotarpiui į kitos apskrities teritorijoje esančią statutinę įstaigą (padalinį)). Sutiktina su siūlymu pakeisti Projekto 41 straipsnio 5 dalį atsisakant bendriesiems teisės principams prieštaraujančio senaties termino individualizavimo ir išlaikant senaties terminų trukmės proporcingumą tarp skirtingų atsakomybės rūšių. Sutiktina su siūlymu įtvirtinti Projekto 54 straipsnio 3 dalies redakciją, įsigaliosiančią nuo 2024 m. liepos 1 d., tokiu būtų suvienodinant darbo apmokėjimo sistemos įtvirtino principą su visa valstybės tarnybos sistema. Darbo apmokėjimo sistemos įtvirtinimas kolektyvinėje sutartyje nustatytas (ar siūlomas nustatyti įstatymų projektuose): 1) nuo 2024 m. sausio 1 d. įsigaliosiančio Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 pakeitimo įstatymo (2023 m. gegužės 25 d. priimtas įstatymas Nr. XIV-1985) 19 straipsnio 3 dalyje; 2) Lietuvos Respublikos darbo kodekso 140 straipsnio 3 dalyje; 3) Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo ir komisijų narių atlygio už darbą įstatymo Nr. XIII-198 pakeitimo projekto Nr. XIVP-3187 5 straipsnio 5 dalyje; 4) Lietuvos Respublikos diplomatinės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1012 pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-3181 15 straipsniu siūlomoje 36 straipsnio 2 dalies redakcijoje. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, LTPF siūlo Komitetui pritarti A. Bilotaitės 2023 m. lapkričio 7 d. pateiktam pasiūlymui dėl Projektas 31 straipsnio 1 dalies, 41 straipsnio 5 dalies ir nuo 2024 m. liepos 1 d. įsigaliosiančios 54 straipsnio 3 dalies redakcijos.	Pritarti	Komitetas siūlo pritarti Seimo narės A. Bilotaitės pasiūlymams.
2.	Lietuvos teisėsaugos pareigūnų federacija 2023-11-08	50 58	4 1		2) Projekto 58 straipsnio 5 dalyje nustatyta: „Pareigūno prašymu už darbo poilsio ar švenčių dienomis laiką ar viršvalandinio darbo laiką gali būti kompensuojama suteikiant pareigūnui mokamą poilsio laiką, kurio trukmė apskaičiuojama darbo poilsio ar švenčių dienomis laiką ar viršvalandinio darbo laiką padauginus iš šio straipsnio 1, 2 ir 4 dalyse nustatyto atitinkamo dydžio. Šis mokamas poilsio laikas suteikiamas per tris mėnesius, einančius po mėnesio, už kurį suteikiamas mokamas poilsio laikas, o tais atvejais, kai pareigūnui taikoma suminė darbo laiko apskaita, - iki kito suminės darbo laiko apskaitos laikotarpio pabaigos, jeigu šiais atvejais nebus sutrikdyta statutinės įstaigos veikla.<...>.“ Pareigūnų viršvalandinio darbo kompensavimas suteikiant mokamą poilsio laiką yra numatytas ir Projekto 50 straipsnio 4 dalyje. Tačiau pastaroji teisės norma nepagrįstai nustato kitokią poilsio laiko trukmę už viršvalandinį darbą. Nepriklausomai nuo to, kaip susidarė viršvalandžiai, viršvalandinio darbo kompensavimas negali būti kitoks ir sudaryti prielaidas neteisingam atlyginimui už pareigūno viršvalandinį darbą. Atsižvelgdama į tai, LTPF siūlo pakeisti Projekto 50 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4. Už budėjimą statutinėje įstaigoje, kai viršijama pareigūnui nustatyta darbo dienos (pamainos), darbo savaitės, o kai taikoma suminė darbo laiko apskaita, vidutinė 7 dienų laikotarpio darbo laiko trukmė, pareigūno pasirinkimu jam per artimiausią mėnesį privalo būti suteiktas poilsio laikas tokios pat trukmės kaip viršytas darbo laikas, padaugintas iš Statuto 58 straipsnio 1, 2 ir 4 dalyse nustatyto atitinkamo dydžio, arba šis poilsio laikas gali būti pridedamas prie kasmetinių atostogų, arba apmokama kaip už viršvalandinį darbą. Už suteiktą poilsio laiką pareigūnui mokamas jo vidutinis darbo užmokestis. Už budėjimą suteiktas poilsio laikas negali sutapti su paros ar savaitės nepertraukiamojo poilsio laiku.“	Pritarti iš dalies	Patikslintina projekto 50 straipsnio 4 dalis. Statuto 58 straipsnio 1 dalis nustato dvigubą apmokėjimą už darbą poilsio dieną, kuris nenustatytas pagal darbo (pamainos) grafiką, todėl pareigūno budėjimui įstaigoje, kuris visais atvejais yra pagal iš anksto patvirtintą budėjimo grafiką, netaikytinas apmokėjimas ar kompensavimas Statuto 58 straipsnio 1 dalyje nustatytu dydžiu. Statuto 58 straipsnio 2 dalis reglamentuoja dvigubą apmokėjimą už darbą švenčių dieną, todėl tais atvejais, kai budėjimas įstaigoje vykdomas švenčių dieną, pareigūnui ir pagal galiojantį reguliavimą apmokama šioje dalyje nustatytu dydžiu (t. y. dvigubai) arba kompensuojama suteikiant mokamą poilsio laiką, kurio trukmė apskaičiuojama darbo poilsio dieną laiką padauginus iš Statuto 58 straipsnio 2 dalyje nustatyto dydžio. Statuto 58 straipsnio 4 dalis reglamentuoja apmokėjimą už viršvalandinį darbą, todėl pritartume, kad tais atvejais, kai pareigūnui budint įstaigoje susidaro viršvalandžiai, jam būtų apmokama kaip už viršvalandinį darbą šioje dalyje nustatytu dydžiu arba kompensuojama suteikiant papildomą poilsio laiką, kurio trukmė apskaičiuojama darbo laiką, kurį dirbti viršvalandžiai, padauginus iš Statuto 58 straipsnio 4 dalyje nustatyto dydžio. Pritartina, kad tais atvejais, kai pareigūnui budint įstaigoje susidaro viršvalandžiai, jam būtų apmokama kaip už viršvalandinį darbą šioje dalyje nustatytu dydžiu arba kompensuojama suteikiant papildomą poilsio laiką, kurio trukmė apskaičiuojama darbo laiką, kurį dirbti viršvalandžiai, padauginus iš ne mažiau kaip 1,5 karto Statuto 58 straipsnio 4 dalyje nustatyto dydžio.
3.	Lietuvos teisėsaugos pareigūnų federacija 2023-11-08	55	12		3) LTPF siūlo išbraukti Projekto 55 straipsnio 12 dalį kaip perteklinę. Manytina, kad šioje dalyje įtvirtinta nuostata yra sudėtinė pareigūnų darbo apmokėjimo sistemos dalis ir turi būti reguliuojama būtent centrinės statutinės įstaigos darbo apmokėjimo sistemoje.	Pritarti iš dalies	Norma yra reikalinga, dėl jos buvo sutarta rengiant projektą kartu su profesinėmis sąjungomis darbo grupėje. Išbraukus nuostatą tarnybinės veiklos vertinimas liks vienintelis būdas padidinti darbo užmokestį, nebus aišku kaip įgyvendinti pareigūnų darbo užmokesčio pokyčius darbo apmokėjimo sistemoje. Atsižvelgiantį argumentus išsakytus klausymų metu, patikslintos Statuto 55 str. 12 d. nuostatos.
4.	Lietuvos teisėsaugos pareigūnų federacija 2023-11-08	65	4		4) Siekiant užtikrinti aiškumą ir galimus ginčus dėl įstatymo taikymo ateityje, LTPF siūlo patikslinti Projekto 65 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4. Pareigūnui, kuris neaprūpintas tarnybiniu butu (tarnybine gyvenamąja patalpa) šio straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka (vienas gyvenantis pareigūnas arba pareigūnas, kurio šeimos nariai, nurodyti šio statuto 33 straipsnio 7 dalyje, negali persikelti į pareigūno tarnybos vietovę, - atskira tarnybine gyvenamąja patalpa), gali būti mokami butpinigiai gyvenamosios patalpos tarnybos vietovėje nuomos išlaidoms ar jų daliai kompensuoti (toliau - butpinigiai) iš ministerijai ar centrinei statutinei įstaigai skirtų lėšų. Maksimalius butpinigių dydžius, priklausančius nuo tarnybos vietovės, taip pat nuo kartu su pareigūnu gyvenančių šeimos narių skaičiaus, atsižvelgdama į gyvenamųjų patalpų nuomos rinkos kainas, tvirtina Vyriausybė arba jos įgaliota institucija. Butpinigių rekomenduojamus dydžius, butpinigių skyrimo ir mokėjimo sąlygas ir tvarką, taip pat butpinigių skyrimo ir mokėjimo kontrolės tvarką nustato vidaus reikalų ministras, suderinęs su teisingumo ir finansų ministrais. Pareigūnui taikomą butpinigių dydį pagal pareigūno ir nuomotojo rašytinėje sutartyje nustatytą nuomos mokesčio dydį nustato pareigūną į pareigas skiriantis asmuo, neviršydamas Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtintų maksimalių butpinigių dydžių ir atsižvelgdamas į vidaus reikalų ministro nustatytus ir su teisingumo ir finansų ministrais suderintus butpinigių rekomenduojamus dydžius. Butpinigiai gali būti mokami ne ilgiau kaip 5 metus per visą pareigūno vidaus tarnybos laiką, išskyrus šio statuto 70 straipsnio 5 dalyje nustatytus atvejus.“ Prašome Jūsų pritarti LTPF siūlymams ir atitinkamai pakeisti Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIVP-3172.	Pritarti	Siūlymas nustatyti, kad butpinigiai gali būti mokami ne ilgiau kaip 5 metus per visą pareigūno vidaus tarnybos laiką, išskyrus šio Statuto 70 straipsnio 5 dalyje nustatytus atvejus.
5.	Nacionalinis pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimas 2023-11-14				Nacionalinis pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimas (toliau - NPPSS), susipažinęs su Vidaus tarnybos statuto pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIVP-3172 (toliau - Projektas) žemiau pateikia savo pasiūlymus. Visų pirma, Projekte numatytas priedo už stažą mažinimas nuo maksimalaus 30 proc. pareiginės algos dydžio iki maksimalaus 20 proc. pareiginės algos dydžio. Negalima keisti įstatyminės garantijos, ją perkeliant į poįstatyminius teisės aktus. Tai pažeistų teisėtų lūkesčių principą, kadangi ši garantija galimai priklausytų nuo ministrų geros valios. NPPSS siūlo palikti šiuo metu galiojantį priedo už stažą dydį - 30 proc. pareiginės algos dydžio, pakeičiant Vidaus tarnybos statuto pakeitimo įstatymo projekto 56 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Priedo už tarnybos Lietuvos valstybei stažą dydis yra 1 procentas pareiginės algos už kiekvienus metus, įskaičiuojamus į pagal šio straipsnio 1 dalyje nustatytą vidaus tarnybos stažą, į jį papildomai įskaitant Valstybės tarnybos įstatyme nustatytą valstybės tarnautojo tarnybos stažą. Priedas už tarnybos Lietuvos valstybei stažą negali viršyti 230 procentų pareiginės algos.“	Nepritarti	Visoje valstybės tarnybos reformoje yra nuosekliai laikomasi pozicijos, kad priedas už stažą turi daryti vis mažesnę įtaką darbo užmokesčio dydžiui. Darbo užmokestis turi būti labiau orientuotas į asmens pasiektus rezultatus. Todėl visoms darbuotojų kategorijoms, kurioms yra mokamas priedas už stažą, didžiausias galimas šio priedo dydis yra mažinamas iki 20 proc., išlaikant (fiksuojant) jau turimą priedo dydį tiems, kurie iki įstatymo įsigaliojimo turi „užsidirbę“ daugiau nei 20 proc. Šiuo požiūriu išskirti pareigūnus iš kitų darbuotojų nėra objektyvaus pagrindo. Pareigūnų darbo apmokėjimo sistemos gairėse įtvirtinama, kad pareigūnų pareiginės algos koeficiento dydžio nustatymo kriterijus bus tarnybos patirtis (tarnybos stažas) – kriterijus, apibrėžiantis pareigybės specifiškumą, kai tinkamai atlikti darbą reikalinga atitinkamų profesinių įgūdžių taikymo patirtis; šis kriterijus taikomas tuomet, kai pareigūno priedas už tarnybos Lietuvos valstybei stažą yra pasiekęs arba viršija 20 procentų pareiginės algos dydžio, ir kai didesnė kaip 20 metų tarnybos patirtis kuria pridėtinę vertę; taikant šį kriterijų rekomenduojama, kad pareiginė alga kasmet būtų didinama už kiekvienus paskesnius tarnybos toje pačioje statutinių įstaigų sistemoje metus. Toks reglamentavimas aptartas ir sutartas su profesinėmis sąjungomis.
6.	Nacionalinis pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimas 2023-11-14	2 (P)	1		Antra, siekiant įgyvendinti Valstybės tarnybos pertvarkos II etapą - Valstybės tarnybos įstatyme numatytus principus įteisinti vidaus tarnybos sistemos pareigūnų, karių, valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, darbo apmokėjimo ir socialinių garantijų apimtį numatančiuose teisės aktuose, tikslinga numatyti galimybę pareigūnų darbo apmokėjimo sistemą nustatyti statutinės įstaigos šakos kolektyvinėje sutartyje. Tačiau Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto pakeitimo įstatymo projekte yra ne viename straipsnyje numatyta galimybė dėl tam tikrų nuostatų įgyvendinimo tvarkos susitarti kolektyvinėje sutartyje. Šiam tikslui pasiekti reikalingas papildomas laikas susiderėjimui su profesinėmis sąjungomis. Atsižvelgiant į tai, siūloma, kad Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto pakeitimo įstatymo projektas įsigaliotų 2024 m. liepos 1 d. NPPSS siūlo pakeisti Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto pakeitimo įstatymo projekto 2 straipsnį 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Šis įstatymas išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2024 m. sausio liepos 1 d.“	Nepritarti	Įstatymui įsigaliojus vėliau nei 2024-01-01 pareigūnų pareiginės algos koeficientai liktų tokie, kokie yra dabar (t. y. dideli), nors bazinis dydis, iš kurio jie yra dauginami, padidės 10 kartų, todėl pareigūnai nuo sausio 1 d. gautų beveik 10 kartų didesnius atlyginimus nei gauna dabar. 2024 m. valstybės biudžeto projekte yra numatytos lėšos pareigūnų darbo užmokesčio didinimui jau nuo metų pradžios. Pritarus pasiūlymui atlyginimų didėjimas būtų atidedamas iki metų vidurio
7.	Denisas Korobovas (persiuntė Peticijų komisija) 2023-11-20				Prašau pripažinti šį kreipimąsi peticija, kadangi joje keliami klausimai susiję su vidaus tarnybos sistemos pareigūnų (toliau ir pareigūnų) teisių įgyvendinimu socialinių ir kitų garantijų, konstitucinio asmenų (pareigūnų) lygiateisiškumo, teisėtų lūkesčių principų užtikrinimo srityse bei nukreipti į papildomas priemones, gerinančias pareigūnų motyvaciją. Peticija siekiama inicijuoti Vidaus tarnybos statuto pakeitimo pataisas, numatant banko paskolos gyvenamosioms patalpoms įgyti palūkanų (toliau banko paskolos palūkanos) kompensavimą. 1. Peticijai aktualus teisinis reglamentavimas Vidaus tarnybos statuto 64 straipsnis reglamentuoja aprūpinimas gyvenamosiomis patalpomis. 1. Pareigūnas, kuris pats ar kurio sutuoktinis, sugyventinis (partneris), vaikai ir įvaikiai pareigūno tarnybos vietovėje neturi nuosavybės teise priklausančio tinkamo gyventi vienam asmeniui ar šeimai ir atitinkančio statybos bei specialiųjų normų (higienos, gaisrinės saugos ir kitų) reikalavimus namo, buto ar kitos gyvenamosios patalpos ar jos dalies, iš ministerijos ar centrinės statutinės įstaigos atitinkamoje vietovėje turimo tarnybinių butų fondo aprūpinamas pagal tos gyvenamosios vietovės sąlygas įrengtu, tinkamu gyventi vienam asmeniui ar šeimai ir atitinkančiu statybos bei specialiųjų normų (higienos, gaisrinės saugos ir kitų) reikalavimus suremontuotu tarnybiniu butu (vienas gyvenantis pareigūnas arba pareigūnas, kurio šeima negali persikelti į pareigūno tarnybos vietovę, - atskira tarnybine gyvenamąja patalpa). Už suteiktą tarnybinį butą (tarnybinę gyvenamąją patalpą) pareigūnas moka Vyriausybės nustatyta tvarka apskaičiuotą gyvenamosios patalpos nuomos mokestį ir mokesčius už energiją, ryšių ir visas komunalines paslaugas pagal toje vietovėje galiojančius tarifus. 2. Pareigūnas, perėjęs tarnauti į kitą statutinę įstaigą toje pačioje tarnybos vietovėje, dėl šios priežasties negali būti iškeldinamas iš anksčiau suteikto tarnybinio buto (tarnybinės gyvenamosios patalpos). 3. Pareigūnas gali naudotis tarnybiniu butu (tarnybine gyvenamąja patalpa) tol, kol turi pareigūno statusą. Atleistas iš vidaus tarnybos pareigūnas privalo išsikelti iš tarnybinio buto (tarnybinės gyvenamosios patalpos) ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų nuo atleidimo iš vidaus tarnybos dienos. Vyriausybės nustatytais atvejais, sąlygomis ir tvarka šį terminą ministras gali pratęsti. Atsisakęs išsikelti iš tarnybinio buto (tarnybinės gyvenamosios patalpos) atleistas iš vidaus tarnybos pareigūnas kartu su gyvenančiais asmenimis iš jo (jos) iškeldinamas. 4. Pareigūnui, kuris neaprūpintas tarnybiniu butu šio straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka (vienas gyvenantis pareigūnas arba pareigūnas, kurio šeima negali persikelti į pareigūno tarnybos vietovę, - atskira tarnybine gyvenamąja patalpa), šių gyvenamųjų patalpų tarnybos vietovėje išlaikymo išlaidoms kompensuoti iš ministerijai ar centrinei statutinei įstaigai skirtų lėšų mokami Vyriausybės nustatyto dydžio butpinigiai. 2. Peticijos siūlymas Pakeisti Vidaus tarnybos statuto 64 str. pavadinimą ir j j išdėstyti taip: Aprūpinimas gyvenamosiomis patalpomis, būsto paskolos palūkanų kompensavimas bei butpinigių mokėjimas. Papildyti Vidaus tarnybos statuto 64 straipsnį 5 dalimi ir ją išdėstyti taip: Pareigūnui atitinkančiam šio straipsnio 1 daliai ir kuris pareigūno tarnybos vietovėje yra įgijęs būstą su banko paskola, Vyriausybės nustatyta tvarka ir dydžiu kompensuojamos banko paskolos gyvenamosioms patalpoms įsigyti palūkanos. Papildyti Vidaus tarnybos statuto 64 straipsnį 6 dalimi ir ją išdėstyti taip: Butpinigių bei banko paskolos palūkanų skyrimo ir mokėjimo sąlygas ir tvarką, taip pat butpinigių ir banko paskolos palūkanų mokėjimo ir kontrolės tvarką nustato Vyriausybė arba jos įgaliota institucija. Toks teisinis reguliavimas leistų lanksčiau valdyti ministerijos ar centrinei statutinei įstaigai skirtus asignavimus, stiprintų pareigūnų motyvaciją bei skatintų atsisakyti butpinigių įgyjant nuosavą būstą, kuris laiko perspektyvoje tenkintų pareigūno arba šeimos interesus. Tikimąsi, jog banko paskolos palūkanų kompensavimas turės ir teigiamos naudos pritraukiant asmenis į savivaldybių centrus, kur yra didžiausias pareigūnų trūkumas bei suteiks Vyriausybei arba jos įgaliotai institucijas galimybę į butpinigių ar banko paskolos palūkanų mokėjimo ir kontrolės tvarką įtraukti ir savivaldas, kurios gali prisidėti prie pareigūnų pritraukimo ir išlaikymo regionuose. Kaip geroji regioniniame lygmenyje praktika, pažymėtini Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos 2022 m. gruodžio 22 d. sprendimas Nr. T11-422 „Dėl trūkstamų policijos pareigūnų pritraukimo į Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos rajono policijos komisariatą tvarkos aprašo patvirtinimo“, Mažeikių rajono savivaldybės tarybos 2023 m. vasario 23 d. sprendimas Nr. Tl-28 “Dėl trūkstamų policijos pareigūnų pritraukimo į Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Mažeikių rajono policijos komisariatą tvarkos aprašo patvirtinimo” kuriais policijos pareigūnai skatinami vienkartinėmis išmokomis. Savivaldybių tarybų sprendimai nors ir nukreipti į pareigūnų gerovę, tačiau ilgalaikėje perspektyvoje nesukuria pridėtinės vertės, pritraukiant pareigūnus bei išlaikant juos konkrečiame regione, kadangi skiriamos priemonės turi apribojimą laike (3-5 metai), nėra vienodai taikomos šalies teritorijoje, iš dalies priklauso nuo savivaldos biudžeto ir galimybių. Taip pat rizikingai vertintinas reguliavimas, kai savivaldos priimami teisės aktai, pradeda konkuruoti su aukštesne teisine galia turinčiais norminiais aktais (Vyriausybės įstatymu, Vidaus tarnybos statutu, Policijos veiklos įstatymu) sukuriant koliziją, reguliuojant panašius teisinius santykius reglamentuojančius socialines garantijas ir pan. Pažymėtina, jog Policijos įstatymas numato, jog policija finansuojama iš valstybės biudžeto, policijai skiriamų Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto asignavimų valdytojas yra policijos generalinis komisaras. Vyriausybės ir policijos įstatymuose nedviprasmiškai reglamentuota, jog Vidaus reikalų ministerija atsakinga už valdymo srities įgyvendinimą bei kontrolę. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog Vidaus tarnybos statutas numato pagrindinius principus, tame tarpe atlyginimo, socialines bei kitas garantijas. Nepaisant teigiamos savivaldų praktikos pritraukiant policijos pareigūnus į savivaldybių teritorijas skatinant juos piniginėmis priemonėmis, policijos subjektiškumo požiūriu sudaromos prielaidos policijos politizavimui, kai iš dalies prarandamas Vidaus reikalų ministerijos vaidmuo įstatymo lygmenyje užtikrinti policijos valdymą. Savivaldybių dalyvavimas Vidaus tarnybos statuto reguliavimo srityje (socialinių garantijų ar išmokų taikymas), gali apsunkinti policijos funkcijų vykdymą ir įstaigos valdymą (pvz. pareigūno perkėlimo į kitas pareigas kitoje savivaldybėje atveju, kurioje pareigūnas neturi socialinių garantijų ir pan.). Nors šie veiksmai ir gali būti reguliuojami bei kompensuojami ir kitomis priemonėmis, tačiau sprendimas dėl įtakos darymo priskirtinas Policijos departamentui ir Vidaus reikalų ministerijai, o ne savivaldybėms, dėl ko tikslinga ateityje įvertinti galimybę, skatinimo ir pritraukimo politiką formuoti išskirtinai Vidaus tarnybos statuto lygmenyje, numatant atitinkamą finansavimo mechanizmą. Pažymėtina, jog banko paskolų palūkanos yra 4.072% (Euribor 2023-11-02), kas neigiamai atsiliepia pareigūnų apsisprendimui įsigyti nuosavą bustą bei skatina toliau naudoti valstybės biudžeto asignavimais gaunant butpinigius. Toks reguliavimas ilgalaikėje perspektyvoje didins biudžeto išlaidas busto išlaikymui (nuomai) bei su laiku mažins pareigūnų socialinio saugumo jausmą, kas turės neigiamos įtakos įgyjant nuosavą bustą ateityje, o dirbantis pareigūnai taps valstybės skiriamos materialinės naudos gavėjais visam tarnybos laikotarpiui, nes vyresniame amžiuje gali neatitikti bankų keliamų reikalavimų dėl paskolų suteikimo. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog peticijoje keliamas klausimas dėl banko paskolos palūkanų kompensavimo numatymo nacionaliniame lygmenyje, yra susijęs su visais vidaus tarnybos sistemos pareigūnais. 3. Dėl Konstitucinio lygiateisiškumo bei tesėtų lūkesčių principų taikymo Loginiu ir sisteminiu metodu vertinant Vidaus tarnybos statuto 64 straipsnį, matosi, jog įstatymo leidėjas numatė papildomas garantijas pareigūnams, kai pareigūnas, kuris pats ar kurio sutuoktinis, sugyventinis (partneris), vaikai ir įvaikiai pareigūno tarnybos vietovėje neturi nuosavybės teise priklausančio tinkamo gyventi vienam asmeniui ar šeimai ir atitinkančio statybos bei specialiųjų normų (higienos, gaisrinės saugos ir kitų) reikalavimus namo, buto ar kitos gyvenamosios patalpos ar jos dalies, iš ministerijos ar centrinės statutinės įstaigos atitinkamoje vietovėje turimo tarnybinių butų fondo aprūpinamas pagal tos gyvenamosios vietovės sąlygas įrengtu, tinkamu gyventi vienam asmeniui ar šeimai ir atitinkančiu statybos bei specialiųjų normų (higienos, gaisrinės saugos ir kitų) reikalavimus suremontuotu tarnybiniu butu (vienas gyvenantis pareigūnas arba pareigūnas, kurio šeima negali persikelti į pareigūno tarnybos vietovę, - atskira tarnybine gyvenamąja patalpa) arba kuris neaprūpintas tarnybiniu butu šio straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka (vienas gyvenantis pareigūnas arba pareigūnas, kurio šeima negali persikelti į pareigūno tarnybos vietovę, - atskira tarnybine gyvenamąja patalpa), šių gyvenamųjų patalpų tarnybos vietovėje išlaikymo išlaidoms kompensuoti iš ministerijai ar centrinei statutinei įstaigai skirtų lėšų mokami Vyriausybės nustatyto dydžio butpinigiai. Kitaip tariant vienu ir kitu atveju numatomos sąlygos, kai pareigūnas pats ar kurio sutuoktinis, sugyventinis (partneris), vaikai ir įvaikiai pareigūno tarnybos vietovėje neturi nuosavybės teise priklausančio tinkamo gyventi vienam asmeniui ar šeimai ir atitinkančio statybos bei specialiųjų normų (higienos, gaisrinės saugos ir kitų) reikalavimus namo, buto ar kitos gyvenamosios patalpos ar jos dalies. Vertinant Vidaus tarnybos statuto 64 str. tikslinga išnagrinėti ar paskolas turintys pareigūnai, gali būti laikomi turintys tarnybos vietoje nuosavybės teisę priklausanti turtą, ar tokie pareigūnai neatsiduria žymiai nepalankioje teisinėje padėtyje, juos lyginant su kitais pareigūnais, kurie neturi banko paskolos gyvenamosioms patalpoms įsigyti. LR Civilinis kodeksas (toliau ir CK) reglamentuoja, jog busto įgijimo metu paiimant banko paskolą nuosavybės teisės perėjimas įvykdomas pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu. (CK 4.47 straipsnio 1 dalis). Lietuvos aukščiausias teismas nagrinėdamas civilines bylas yra pažymėjęs, kad pirkimo-pardavimo sutarties požymius atitinka ne bet koks daikto kitai šaliai perdavimas, o tik perdavimas nuosavybės teise. CK 4.37 straipsnio 1 dalis nuosavybės teisę apibrėžia per jos turinį: nuosavybės teisė - tai teisė savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių bei interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti. Taigi, galima teigti, kad nuosavybės teisė - subjektinė teisė, atsirandanti teisės normų pagrindu, įvykus tam tikram juridiniam faktui arba jų deriniui, ir duodanti galimybę jos turėtojui savo nuožiūra, kiek leidžia objektyviosios teisės normų nustatytos ribos, tam tikrą turtą valdyti, naudoti ir juo disponuoti. Tai reiškia, kad tam, jog viena šalis galėtų daiktą perduoti nuosavybės teise kitai šaliai, ji visų pirma turi nuosavybės teisę į tą daiktą turėti (Lietuvos aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3k-3-599- 378/2015). Vertinant busto paskolą tikslinga išnagrinėti tarp paskolos davėjo ir gavėjo atsirandančius prievolinius santykius. CK 6.306 straipsnis kalba apie pirkimo-pardavimo sutarties „dalyką“, šiame straipsnyje turimas omenyje sutarties objektas. Kasacinio teismo praktikoje yra padaryta prievolės objekto ir dalyko takoskyra, nurodant, kad prievolės dalykas yra tai, dėl ko atsirado prievolė. Kas sudaro prievolės dalyką, sprendžiama pagal tai, kokia yra kreditoriaus reikalavimo teisė ir atitinkamai skolininko pareiga. Prievolės dalykas apibrėžiamas CK 6.3 straipsnio 1 dalyje, kurioje nustatyta, kad prievolės dalyku gali būti bet kokie veiksmai (veikimas, neveikimas), kurių nedraudžia įstatymai ir kurie neprieštarauja viešajai tvarkai ar gerai moralei. Skolininkas gali būti įpareigojamas atitinkamai veikti arba neveikti (ką nors duoti; ką nors padaryti; ko nors nedaryti). Turtinių prievolių šalių teisės ir pareigos yra susijusios su konkrečiu turtu (pastatais, žemės sklypais ir kt.), tačiau tai nereiškia, kad prievolės dalykas yra turtas. Prievolės dalykas yra kreditoriaus ir skolininko teisės bei pareigos, susijusios su konkrečiu turtu, arba dėl jo atliekami veiksmai ar neveikimas. CK 6.3 straipsnio 2 dalies nuostata, kad prievolės dalyku taip pat gali būti bet koks turtas, aiškinama taip, kad prievolės šalių veiksmai gali būti susiję su turtu, dėl kurio susitariama pagal prievolę. Iš to teisėjų kolegija daro išvadą, kad turtas yra prievolės įvykdymo objektas, o ne prievolės dalykas (Lietuvos aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3k-3-145/2011). Nors pagal bendrąją CK 6.306 straipsnio 1 dalies nuostatą pirkimo-pardavimo sutarties dalykas gali būti ir būsimas daiktas, pirmiau nurodytą išvadą pagrindžia CK 4.49 straipsnio 4 dalis. Pagal šią normą nuosavybės teisė į būsimą registruotiną daiktą negali būti sutartimi perleista iš anksto. Nekilnojamieji daiktai (tokie pagal prigimtį yra tiek namas, tiek butas (CK 4.2 straipsnio 2 dalis) yra registruojami daiktai (CK 4.253 straipsnis). Tai lemia, kad būsimas nekilnojamasis daiktas negali būti nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo sutarties dalykas. Prievolių įvykdymo užtikrinimas suprantamas kaip civilinė teisinė priemonė, suteikianti kreditoriui papildomų garantijų, kad bus patenkintas jo reikalavimas. CK 6.70 straipsnio 1 dalyje nustatytas pavyzdinis prievolių įvykdymo užtikrinimo būdų sąrašas - prievolių įvykdymas gali būti užtikrinamas pagal sutartį arba įstatymus netesybomis, įkeitimu (hipoteka). Hipoteka, kaip daiktinės teisės institutas, yra vienas CK 6.70 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų prievolių įvykdymo užtikrinimo būdų. Hipoteka užtikrinamas pagrindinės prievolės - esamo ar būsimo skolinio įsipareigojimo - įvykdymas įkeičiant nekilnojamąjį daiktą, kai įkeistas daiktas neperduodamas kreditoriui (CK 4.170 straipsnio 1 dalis). Taigi, hipoteka yra išvestinė prievolė (CK 4.200 straipsnio 2 dalis), suteikianti kreditoriui papildomų garantijų, kad bus patenkintas jo reikalavimas. Skolininkui neįvykdžius hipoteka užtikrinto įsipareigojimo, įkeistas daiktas gali būti priverstinai parduodamas įstatymų nustatyta tvarka, o iš gautų lėšų pirmiausia patenkinamas hipotekos teisę turėjusio kreditoriaus reikalavimas (Lietuvos aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje nr. 3k-3-435/2008; 2012 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje nr. 3k-3-122/2012). Nuo kitų prievolių įvykdymo užtikrinimo būdų (netesybų, laidavimo, garantijų ir kt.) hipoteka skiriasi tuo, kad ji yra daiktinė teisė, t. y. siejama su konkrečiu nekilnojamuoju daiktu ir iš esmės suteikia hipotekos kreditoriui teisę į svetimą daiktą. Ši teisė „seka paskui daiktą“ - išlieka ir perleidus įkeisto daikto nuosavybę kitam asmeniui (Lietuvos aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3k-3-136-313/2019, 16 punktas). Pažymėtina ir tai, jog norint išnuomoti, parduoti, mainyti, dovanoti ar kitaip perleisti įkeistą nekilnojamąjį turtą arba suvaržyti nuosavybės teises būtinas kreditoriaus bei draudimo bendrovės išankstinis sutikimas raštu, kuris gali būti ir neišduotas. Įvykus draudžiamajam įvykiui bankai taikant formalizuotas kredito sutartis įgyja teisę spręsti dėl draudimo išmokos išmokėjimo ar neišmokėjimo kredito gavėjui. Kredito gavėjui nevykdant arba netinkamai vykdant sutartinius įsipareigojimus kreditoriui, atsiranda teisiniai pagrindai netekti nuosavybės, kas visiškai prieštarautu nuosavybės neliečiamumo sampratai. Inter alia taikant Civilinio kodekso nuostatas reglamentuojančias nuosavybės teisę, busto įgijimas su paskola, negali būti prilyginamas nuosavybės teise valdomam turtui, kuris valdomas be paskolos, kadangi nesuteikia galimybės laisvai ir nevaržomai juo disponuoti. Įstatymu leidėjui nenumačius šios pareigūnų grupės (pareigūnus turinčius banko paskolas ir neturinčius pareigūno tarnybos vietovėje nuosavybės teise priklausančio namo, buto ar kitos gyvenamosios patalpos ar jos dalies) Vidaus tarnybos statuto 64 straipsnyje, sudaromos prielaidos atsirasti Konstitucinio lygiateisiškumo bei teisėtų lūkesčių principų pažeidimams. Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad neatsiejami teisinės valstybės principo elementai yra teisėtų lūkesčių apsauga, teisinis tikrumas ir teisinis saugumas. Konstituciniai teisėtų lūkesčių apsaugos, teisinio tikrumo, teisinio saugumo principai suponuoja valstybės pareigą užtikrinti teisinio reguliavimo tikrumą ir stabilumą, apsaugoti asmenų teises, gerbti teisėtus interesus ir teisėtus lūkesčius (Konstitucinio Teismo 2001 m. liepos 12 d., 2002 m. lapkričio 5 d., 2003 m. kovo 4 d., 2003 m. kovo 17 d., 2008 m. gruodžio 24 d. nutarimai, 2010 m. balandžio 20 d. sprendimas). Šie principai inter alia suponuoja tai, kad valstybė privalo vykdyti prisiimtus įsipareigojimus asmeniui. Kaip ne kartą yra konstatavęs Konstitucinis Teismas, neužtikrinus asmens teisėtų lūkesčių apsaugos, teisinio tikrumo ir teisinio saugumo, nebūtų užtikrintas asmens pasitikėjimas valstybe ir teise. Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad konstitucinio asmenų lygybės principo turi būti laikomasi ir leidžiant įstatymus, ir juos taikant; konstitucinis asmenų lygybės įstatymui principas reiškia žmogaus prigimtinę teisę būti traktuojamam vienodai su kitais (Konstitucinio Teismo 2001 m. balandžio 2 d., 2002 m. balandžio 23 d., 2003 m. liepos 4 d., 2003 m. gruodžio 3 d. nutarimai) bei įpareigoja vienodus faktus vertinti vienodai ir draudžia iš esmės tokius pat faktus savavališkai vertinti skirtingai; kita vertus, šis principas nepaneigia to, kad įstatyme gali būti nustatytas nevienodas teisinis reguliavimas tam tikrų asmenų kategorijų, esančių skirtingose padėtyse, atžvilgiu (Konstitucinio Teismo 2002 m. balandžio 23 d., 2003 m. liepos 4 d., 2003 m. gruodžio 3 d.,2007 m. rugsėjo 26 d. nutarimai). Kaip yra konstatavęs Konstitucinis Teismas, konstitucinis asmenų lygiateisiškumo principas savaime nepaneigia galimybės įstatymu nustatyti nevienodą, diferencijuotą teisinį reguliavimą tam tikrų asmenų, priklausančių skirtingoms kategorijoms, atžvilgiu, jeigu tarp šių asmenų yra tokio pobūdžio skirtumų, kurie tokį diferencijuotą reguliavimą daro objektyviai pateisinamą. Diferencijuotas teisinis reguliavimas, kai jis taikomas tam tikroms vienodais požymiais pasižyminčioms asmenų grupėms, jeigu juo siekiama pozityvių, visuomeniškai reikšmingų tikslų arba jeigu tam tikrų ribojimų ar sąlygų nustatymas yra susijęs su reguliuojamų visuomeninių santykių ypatumais, savaime nėra laikytinas diskriminaciniu (Konstitucinio Teismo 1998 m. lapkričio 11 d., 2005 m. gegužėsl3 d., 2006 m. gegužės 31 d., 2009 m. kovo 2 d., 2009 m. balandžio 29 d. nutarimai). Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad konstitucinis visų asmenų lygybės įstatymui principas būtų pažeistas, jeigu tam tikra grupė asmenų, kuriems yra skiriama teisės norma, palyginti su kitais tos pačios normos adresatais, būtų kitaip traktuojama, nors tarp tų grupių nėra tokio pobūdžio ir tokios apimties skirtumų, kad toks nevienodas traktavimas būtų objektyviai pateisinamas. Aukščiau suformuluotos konstitucinės doktrinos nuostatos mutatis mutandis taikant jas Vidaus tarnybos statuto 64 straipsnio įgyvendinimui, vertinant nuosavybės teise neturinčius pareigūnus su pareigūnais paėmusiais paskolas, nors pastarieji de jure ir negali būti laikomi visaverčiais nuosavybės turėtojais, sudaro nevienodas sąlygas bei sąlygoja konstitucinio lygiateisiškumo ir teisėtų lūkesčių principų pažeidimus. Siekiant išlaikyti Vidaus tarnybos statuto 64 straipsnyje numatyto reglamentavimo teisinę pusiausvyrą, tikslingas Vidaus tarnybos statuto 64 str. reglamentuojančio palūkanų kompensavimą pakeitimų inicijavimas. 4. Peticijos aktualumas visuomenėje Norint įvertinti pareigūnų požiūrį bei atkreipti dėmesį į peticijos aktualumą visuomenėje, kreipimosi klausimai buvo suformuluoti Viešoji įstaiga „Peticijos“ tinklalapyje. Peticijos nuoroda: https://www.peticiios.lt/visos/83695/del-vidaus-tamvbos-statuto-pakeitimo-numatant-busto- paskolos-palukanu-kompensavima/ Peticija iki 2023-11-07 pasirašė 1542 asmenys, kurie palaiko peticiją ir pritaria busto paskolos palūkanų kompensavimo numatymui Vidaus tarnybos statute. 5. Dėl Vidaus tarnybos statuto pakeitimo įstatymo projekto nagrinėjimo Lietuvos Respublikos Seime 2023-05-29 (2023-10-12) Lietuvos Respublikos Vyriausybė pritarė Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto pakeitimo įstatymo projekto (toliau ir Įstatymo projektas) teikimui Lietuvos Respublikos Seimui. Įstatymo projekte numatyta, jog aštuonioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos nuostatų įgyvendinimo plane numatyta priemonė: „Parengti ir priimti Vidaus tarnybos statuto pakeitimo įstatymo projektą, siekiant nustatyti didesnį pareigūnų darbo užmokesčio sistemos lankstumą, orientaciją į veiklos rezultatus, priemones, kurios pagerintų pareigūnų socialines garantijas ir tinkamai kompensuotų tarnybos ypatumus “ <  > “Įstatymo projekto tikslas - tobulinti vidaus tarnybos valdymą, pritraukti į tarnybą daugiau naujų vidaus tarnybos sistemos pareigūnų (toliau - pareigūnai) bei efektyviau išnaudoti esamus žmogiškuosius išteklius stiprinant viešąjį saugumą, nustatyti priemones, kurios pagerintų pareigūnų motyvaciją “. 2023-11-07 Lietuvos Respublikos Seimas po pateikimo pritarė Įstatymo projektui ir pradėjo jo svarstymo procedūrą. 6. Dėl Lietuvos Respublikos Peticijų konstitucinio įstatymo 15 str. taikymo Lietuvos Respublikos Peticijų įstatymo 15 str. numato, jog jeigu jau yra parengtas, pateiktas ar svarstomas norminio teisės akto projektas, kurio nuostatos atitinka peticijoje pateiktą prašymą ar siūlymą, tokia peticija nenagrinėjama ir šio įstatymo 11 straipsnyje nustatyta tvarka perduodama svarstyti kartu su šiuo teisės akto projektu (kaip pasiūlymas dėl teisės akto projekto). Apie tai informuojamas teisės akto projekto rengėjas, taip pat per 5 darbo dienas nuo šios peticijos perdavimo apie tai pranešama pareiškėjui ar jo atstovui. Peticijoje svarstomi klausimai dėl Vidaus tarnybos statuto 64 straipsnio pakeitimo susiję su pareigūnų motyvacija, butpinigių kontrolės tvarkos nustatymu iš dalies atitinka Lietuvos Respublikos Seimui pateiktu Įstatymo projektui, dėl ko tikslinga įvertinti galimybę nagrinėjant peticiją, ją papildomai perduoti nagrinėti kartu su Vidaus tarnybos statuto pakeitimo įstatymo projektu, tačiau toks perdavimas negali susiaurinti peticijos nagrinėjimo peticijų komisijoje, kadangi joje keliami klausimai susiję su vidaus tarnybos sistemos pareigūnų teisių įgyvendinimu socialinių ir kitų garantijų, konstitucinio asmenų lygiateisiškumo, teisėtų lūkesčių principų užtikrinimo srityse ir pilna apimtimi nėra Lietuvos Respublikos Seimui pateikto Įstatymo projekto dalis.	Nepritarti	Klausymų metu VRM atstovai pabrėžė, kad buvo svarstomas ir būsto palūkanų kompensavimo klausimas, tačiau kol kas nuspręsta jo nenustatyti dėl toliau nurodytų priežasčių: Įvertinus Europos šalių patirtį, nė vienoje valstybėje pareigūnams nekompensuojamos būsto palūkanos ar jų dalis ir tik nedaugelyje šalių mokami butpinigiai, o mokami paprastai tik jei pareigūnas laikinai perkeliamas į kitą tarnybos vietovę; Nė vienoje Lietuvos valstybės institucijoje, kurioje tarnauja valstybės tarnautojai, valstybės pareigūnai, kariai nenumatytas būsto palūkanų kompensavimas; Būsto palūkanų kompensavimas pareikalautų nemažai papildomų lėšų, kurios nenumatytos, todėl nuspręsta papildomas lėšas geriau skirti pareigūnų darbo užmokesčiui padidinti, siekiant padidinti ne tik mažiausiai uždirbantiems, bet ir kitiems pareigūnams.
8.	Aurimas Lempa 2023-11-21	5	1		Kadangi šiuo įstatymo projektu iš 15 pareigybių grupių daroma 10, o ir siūloma priedą už laipsnį implikuoti į pareiginę algą, tai galbūt būtų tikslinga ir po šio įstatymo įsigaliojimo prie atitinkamos pareigybes grupes esančios pareigybes, darbuotojams priskirti ir atitinkamą nekarinį laipsnį? Nepriklausomai ar tai paliks didesnis ar mažesnis laipsnis už jau turimą. Panašiai jau daroma nuo 2019 m., tik iki tol suteikti aukštesnį laipsniai nebūna mažinami keičiant pareigas. Lūkesčiai nebūtų pažeisti, nes turėtas koeficientas už laipsnį vis tiek bus pridėtas prie pareigines algos. Būtų kokia pareigybė, toks ir laipsnis. Nebeliktų iškreipta sistema, kai ugniagesys yra didesniu laipsniu už pamainos vadą, ar specialistas už skyriaus viršininką.	Nepritarti	Įgyvendinant pasiūlymą pareigūnų, kuriems suteikti aukštesni, negu Vidaus tarnybos statuto priede nurodyti pareigybių grupę atitinkantys laipsniai juos tektų pažeminti. Pažymime, kad statuto projektu siekiama suteikti būtinas priemones pareigūnų motyvacijai, atliepti pareigūnų teisėtus lūkesčius ir būtinas socialines garantijas. Laipsnių pažeminimas būtų neigiamai įvertintinas pareigūnų bendruomenėje, sukeltų nepasitikėjimą, demotyvuotų pareigūnus. Todėl įstatymo projekte siūloma nustatyti, kad „iki šio įstatymo įsigaliojimo pareigūnams, <...> suteikti nekariniai pareigūnų laipsniai (toliau – laipsniai) paliekami tol, kol jiems šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 25 straipsnyje nustatyta tvarka galės būti suteikti aukštesni laipsniai.
9.	Lietuvos teisėsaugos pareigūnų federacija 2023-11-22	71	1		2023 m. spalio 12 d. įregistruotas Lietuvos Respublikos Vyriausybės (vidaus reikalų ministerijos) parengtas Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3172 (toliau - Įstatymo projektas). 2023 m. lapkričio 7 d. po pateikimo Lietuvos Respublikos Seimas pritarė Įstatymo projektui ir pradėjo jo svarstymo procedūrą. 2023 m. spalio 23 d. Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvados „Dėl Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto pakeitimo įstatymo projekto“ 43 punkte pateikta pastaba dėl Įstatymo projekto 1 straipsnyje nauja redakcija dėstomo Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 71 straipsnio. Teisės departamento nuomone, garantijos valstybinėje tarnyboje dirbantiems asmenims turėtų būti nustatomos remiantis analogiškais ar bent jau panašiais principais. Teisės departamentas pateikia nuorodą į Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo Nr.VIII1316 pakeitimo įstatymą Nr. XIV-1985, pagal kurį valstybės tarnautojams įstatymu nėra nustatytos aptariamos vidaus tarnybos sistemos pareigūnams taikomos garantijos. Lietuvos teisėsaugos pareigūnų federacija nesutinka su Teisės departamento nuomone. Pastebėtina, kad Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statutas (toliau - Vidaus tarnybos statutas) pagal reglamentuojamų teisinių santykių ypatumus (pagal teisinio reguliavimo turinį) neturi praktiškai nieko bendro su Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymu. Labai neobjektyvu, nepagrįsta ir net ciniška lyginti karjeros valstybės tarnautojui ir vidaus tarnybos sistemos pareigūnui taikomą teisinį reguliavimą bei garantijas, siūlant garantijos vienodinti, t. y. atimti šiuo metu vidaus tarnybos pareigūnams įstatymu nustatytas garantijas. Teisės departamentas nesiūlo vienodinti priėmimo į vidaus tarnybos sistemos pareigūno pareigas reikalavimų, vidaus tarnybos sistemos pareigūnams taikomų draudimų, keliamų reikalavimų sveikatai ar fiziniam pasirengimui, darbo laiko ypatumų, nesiūlo atsisakyti draudimo vidaus tarnybos sistemos pareigūnams atostogų metu vykti į atitinkamas valstybes, kitų reikalavimų vidaus tarnybos sistemos pareigūnui jo laisvu nuo tarnybos metu, nesiūlo reguliuoti šiuos klausimus vienodai kaip karjeros valstybės tarnautojams. Teisės departamento minimos vidaus tarnybos sistemos pareigūnams įstatymu nustatytos garantijos šiuo metu yra nustatytos įstatymais ir kitiems pareigūnams, kurie savo statusu ir jiems taikomu teisiniu reguliavimu yra labiausiai panašūs į vidaus tarnybos sistemos pareigūnus: 1. Lietuvos Respublikos diplomatinės tarnybos įstatymas. Šiuo metu galiojančios redakcijos įstatymo 89 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtintos vidaus tarnybos sistemos pareigūnams identiškos garantijos. Be to, dėl tos pačios valstybės tarnybos reformos, šiuo metu Seime svarstomas Lietuvos Respublikos diplomatinės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1012 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3181(2). Teisės departamentas 2023 m. spalio 23 d. išvados 20 punkte šiam projektui teikė identiško turinio pastebėjimą dėl garantijų. Tiek: papildomas Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas (2023 m. lapkričio 8 d. išvada Nr. 113-P-36), tiek pagrindinis Užsienio reikalų komitetas (2023 m. lapkričio 14 d. išvada Nr. 105-P-l 10) Teisės departamento pastabai nepritarė. Taigi garantijos šiuo metu yra nustatytos, o pakeitus įstatymą liks nustatytos įstatyme. 2. Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos įstatymas. Šiuo metu galiojančios redakcijos įstatymo 64 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtintos vidaus tarnybos sistemos pareigūnams identiškos garantijos. Pastebėtina, kad įstatymas dėl valstybės tarnybos reformos buvo pakeistas 2023 m. gegužės 25 d., priėmus Lietuvos Respublikos Specialiųjų tyrimų tarnybos įstatymo Nr. VIII-1649 11, 18, 30, 33, 51, 52, 54, 55 straipsnių ir priedo pakeitimo ir 53 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymą Nr. XIV-1999. Įstatymą (jo projektą) svarstant Seime (komitetuose) Teisės departamentas pastabų dėl tų pačių įstatyme įtvirtintų garantijų apskritai nepateikė. Atsižvelgiant į tai, kas paminėta, prašome nepritarti Teisės departamento pastabai dėl Įstatymo projekto 1 straipsnyje dėstomo Vidaus tarnybos statuto 71 straipsnio ir palikti Įstatymo projekto rengėjo siūlomą teisinį reguliavimą, atitinkantį šiuo metu galiojančią Vidaus tarnybos statuto redakciją.	Pritarti	Nepritarta Teisės departamento 43 pastaba.

4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta.

5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti			Pastabos	Pasiūlymo turinys	Komiteto sprendimas	Argumentai, pagrindžiantys sprendimą
		str.	str. d.	p.
1.	Seimo narė Agnė Bilotaitė 2023-11-07	31	1			Argumentai: Atsižvelgiant į tai, kad pareigūnų perkėlimo į kitas pareigūno pareigas klausimą galima spręsti ir kitomis Vidaus tarnybos statute nustatytomis priemonėmis, siūloma nustatyti trumpesnį pareigūno perkėlimo į kitas pareigas be pareigūno sutikimo laikotarpį. Pasiūlymas: Pakeisti Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto pakeitimo įstatymo projekto 1 straipsnyje išdėstytą 31 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Vidaus reikalų ministro nustatytais ir su teisingumo ir finansų ministrais suderintais tarnybinio būtinumo atvejais ir tvarka pareigūnas be jo rašytinio sutikimo gali būti perkeltas į kitas aukštesnes, lygiavertes arba žemesnes pareigūno pareigas toje pačioje ar kitoje statutinėje įstaigoje (padalinyje), priklausančioje tai pačiai statutinių įstaigų sistemai, iki 6 mėnesių, kai pareigūnai perkeliami į tos pačios apskrities teritorijoje esančią statutinę įstaigą (padalinį), o kai pareigūnai perkeliami į kitos apskrities teritorijoje esančią statutinę įstaigą (padalinį) – iki 3 mėnesių.  Centrinės statutinės įstaigos vadovo sprendimu šis terminas gali būti pratęstas iki vienų metų. Šioje dalyje nustatytais atvejais bendras pareigūno perkėlimo į kitas pareigūno pareigas laikotarpis per 5 3 jo tarnybos metus negali būti ilgesnis negu 18 mėnesių 6 mėnesiai.“	Pritarti
2.	Seimo narė Agnė Bilotaitė 2023-11-07	41	5			Argumentai: Vienų metų terminas tarnybinei nuobaudai paskirti yra pakankamai ilgas, todėl netikslinga šį terminą papildomai pratęsti laikinojo nedarbingumo, komandiruotės, atostogų ar skundo nagrinėjimo laikotarpiais. Pasiūlymas: Pakeisti Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto pakeitimo įstatymo projekto 1 straipsnyje išdėstytą 41 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip: „5. Į šio straipsnio 4 dalyje nustatytus 30 dienų, ir 2 mėnesių ir vienų metų terminus tarnybinei nuobaudai skirti neįskaitomas laikas, kurį pareigūnas nebuvo tarnyboje dėl laikinojo nedarbingumo, buvo komandiruotėje ar atostogavo arba buvo nušalintas nuo pareigų, taip pat laikas, per kurį Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka buvo išnagrinėtas skundas dėl profesinės sąjungos renkamojo organo nesutikimo dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo pareigūnui.“	Pritarti
3.	Seimo narė Agnė Bilotaitė 2023-11-07	2 (P)	37			Argumentai: Siekiant įgyvendinti Valstybės tarnybos pertvarkos II etapą – Valstybės tarnybos įstatyme numatytus principus įteisinti vidaus tarnybos sistemos pareigūnų, karių, valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, darbo apmokėjimo ir socialinių garantijų apimtį numatančiuose teisės aktuose, tikslinga numatyti galimybę pareigūnų darbo apmokėjimo sistemą nustatyti statutinės įstaigos šakos kolektyvinėje sutartyje. Šioms nuostatoms įgyvendinti reikalingas papildomas terminas, per kurį bus vykdomos šakos kolektyvinės derybos, todėl siūloma, kad ši nuostata įsigaliotų 2024 m. liepos 1 d. Pasiūlymas: Papildyti Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto pakeitimo įstatymo projekto 2 straipsnį 37 dalimi: „37. 2024 m. liepos 1 d. įsigalioja tokia šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 54 straipsnio 3 dalies redakcija: „3. Pareigūnams nustatant darbo užmokestį vadovaujamasi centrinės statutinės įstaigos vadovo nustatyta centrinėje statutinėje įstaigoje ir jai pavaldžiose statutinėse įstaigose tarnaujančių pareigūnų darbo apmokėjimo sistema (toliau – pareigūnų darbo apmokėjimo sistema), kuri nustatoma šakos kolektyvinėje sutartyje. Jeigu šakos kolektyvinės sutarties nėra, pareigūnų darbo apmokėjimo sistemą nustato centrinės statutinės įstaigos vadovas. Pareigūnų darbo apmokėjimo sistemoje, vadovaujantis šio statuto nuostatomis ir šio straipsnio 4 dalyje nurodytomis pareigūnų darbo apmokėjimo sistemos gairėmis, nustatomi didžiausi pareiginės algos koeficientų dydžiai, pareiginės algos koeficientų intervalai konkrečioms pareigybėms (išskyrus centrinės statutinės įstaigos vadovo pareigybei), neviršijant pareigūnų darbo apmokėjimo sistemos gairėse nustatytų didžiausių pareiginės algos koeficientų konkrečioms pareigybių grupėms, detalizuojami priemokų dydžiai ir priemokų skyrimo tvarka bei kiti su pareigūnų darbo apmokėjimu susiję klausimai. Pareigūnų darbo apmokėjimo sistemoje nustatant pareiginės algos koeficientą atsižvelgiama į pareigūno tarnybos patirtį (tarnybos stažą). Prieš centrinės statutinės įstaigos vadovui nustatant ar keičiant pareigūnų darbo apmokėjimo sistemą, turi būti Darbo kodekso nustatyta tvarka įvykdytos informavimo ir konsultavimosi procedūros.“	Pritarti
4.	Seimo narys Andrius Vyšniauskas 2023-11-15	56	1	5, 6		Argumentai: į mane kreipėsi Marijampolės ugniagesiai, kurie priklauso Nacionaliniam pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimui, dėl problemos apskaičiuojant dalies pareigūnų darbo stažą. Pasak pareigūnų, dabartinis (taip pat ir taisomas) Vidaus tarnybos statuto reglamentavimas nustato, kad priėmus asmenį į vidaus tarnybą, pareigūnui į vidaus tarnybos stažą papildomai įskaitomi laikotarpiai, kai jis dirbo panašaus pobūdžio darbą pagal darbo sutartį. Tačiau Vidaus tarnybos statute numatytas laikotarpis apima tik laiką dirbtą pagal šiuo metu negaliojantį Darbo sutarties įstatymą, kuris neteko galios 2003 m. sausio 1 d., kai 2003 m. sausio 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos darbo kodeksas. Visgi, ši situacija nėra teisinga, nes yra nedidelė grupė statutinių pareigūnų, kurių darbo santykiai, atsiradę iki Darbo kodekso įsigaliojimo, tęsėsi toliau ir jiems taikomos Darbo kodekso nuostatos, vykdomos funkcijos bei pareigos nesikeitė. Tobulinant darbų saugos reikalavimus ir atnaujinant saugos priemones, įrangą, techniką, darbas tampa daugiau artimesnis vidaus tarnyboje atliekamoms funkcijoms, negu darbas, kurį atliko dar iki Darbo kodekso įsigaliojimo. Todėl, pasak pareigūnų, tikslinga nustatyti, kad visas laikas, dirbtas darbo sutarties pagrindais tiek pradėjus dirbti pagal Darbo sutarties įstatymą, tiek pagal Darbo kodeksą, jeigu vėliau šis darbuotojas buvo paskirtas statutiniu pareigūnu, būtų įskaitytas į vidaus tarnybos stažą.  Neįskaičiuojant pilnai išdirbto laiko pagal skirtingus įstatymus, dalis pareigūnų gerokai nukenčia, nes nors didelę savo darbo dalį dirbo statutiniais pareigūnais, tačiau nesukaupia reikiamo stažo pareigūno pensijai gauti. Visoje Lietuvoje, Vidaus reikalų ministerijos teigimu, ši neteisinga situacija liečia vos 15 žmonių ir kainuotų tik 35 tūkst. eurų, tačiau pareigūnų pensijų skaičiavimas būtų gerokai teisingesnis. Pasiūlymas: Pakeisti projekto 56 straipsnio 1 dalies 5 ir 6 punktus ir juos išdėstyti taip: „56 straipsnis. Vidaus tarnybos stažas ir priedas už tarnybos Lietuvos valstybei stažą  „5) darbo policijoje (milicijoje), Valstybės sienos apsaugos tarnyboje, vidaus tarnybos, valstybės saugumo, krašto apsaugos ir prokuratūros sistemose, Kalėjimų departamente ir jam pavaldžiose įstaigose ir valstybės įmonėse laiką Ddarbo sutarties įstatymo pagrindais, jeigu vėliau tos pareigos priskirtos pareigūno pareigoms; 6) darbo laiką, dirbtą profesionaliosios priešgaisrinės apsaugos padalinio vadovu, operatyviniu budėtoju, profilaktikos instruktoriumi, sargybos viršininku, skyrininku, ugniagesiu (gaisrininku), vairuotoju, dispečeriu, dujų ir dūmų apsaugos tarnybos meistru (priešdūminės ir priešdujinės tarnybos meistru) Ddarbo sutarties įstatymo pagrindais, jeigu vėliau šis darbuotojas buvo paskirtas statutiniu priešgaisrinės apsaugos pareigūnu;“.	Pritarti
5.	Teikia Seimo nariai: Kęstutis Vilkauskas, Rasa Budbergytė, Julius Sabatauskas, Dovilė Šakalienė, Tomas Bičiūnas, Matas Skamarakas, Linas Jonauskas, Gintautas Paluckas 2023-11-21	56	2			Argumentai: Vidaus tarnybos sistemos pareigūnams – Vidaus tarnybos šiame statute nustatyta tvarka į pareigūno pareigas vidaus reikalų ministro valdymo srities statutinėse įstaigose, teisingumo ministro valdymo srities statutinėse įstaigose, finansų ministro valdymo srities statutinėse įstaigose priimtiems statutiniams valstybės tarnautojams, atliekantiems įstatymuose nustatytas funkcijas, kuriomis užtikrinamas statutinei įstaigai įstatymuose nustatytų uždavinių ir funkcijų įgyvendinimas ir turintiems įstatymų suteiktus viešojo administravimo įgaliojimus dėl sau nepavaldžių asmenų ir (ar) vadovaujantiems kitiems pareigūnams - yra keliami objektyviai aukštesni reikalavimai, priimant į pareigas ir jas vykdant, lyginant su nestatutiniais (civiliniais) valstybės tarnautojais. Objektyviai skiriasi ir statutinių valstybės tarnautojų (Vidaus tarnybos pareigūnų) tarnybos sąlygos, lyginant su nestatutiniais (civiliniais) valstybės tarnautojais. Todėl yra objektyviai pateisinama, kad ir apmokėjimo už jų darbą  sistema gali skirtis ir skiriasi nuo nestatutinių (civilinių) valstybės tarnautojų apmokėjimo už darbą sistemos. Nacionalinio pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimo išreikšti nuogąstavimai dėl neigiamų pasekmių vidaus tarnybos sistemos pareigūnų komplektacijai ir motyvacijai vykdyti pareigas, kurios gali atsirasti dėl Projekto iniciatorių siūlymo Vidaus tarnybos statuto naujos redakcijos 56 straipsnyje sumažinti maksimalų priedą už stažą (nuo maksimalaus 30 proc. pareiginės algos dydžio iki maksimalaus 20 proc. pareiginės algos dydžio), yra pagrįsti ir jų negalima ignoruoti. Pasiūlymas: Pakeisti Projekto 1 straipsnyje dėstomos Vidaus tarnybos statuto naujos redakcijos 56 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Priedo už tarnybos Lietuvos valstybei stažą dydis yra 1 procentas pareiginės algos už kiekvienus metus, įskaičiuojamus į pagal šio straipsnio 1 dalyje nustatytą vidaus tarnybos stažą, į jį papildomai įskaitant Valstybės tarnybos įstatyme nustatytą valstybės tarnautojo tarnybos stažą. Priedas už tarnybos Lietuvos valstybei stažą negali viršyti 20 30 procentų pareiginės algos.	Nepritarti	Visoje valstybės tarnybos reformoje yra nuosekliai laikomasi pozicijos, kad priedas už stažą turi daryti vis mažesnę įtaką darbo užmokesčio dydžiui. Darbo užmokestis turi būti labiau orientuotas į asmens pasiektus rezultatus. Todėl visoms darbuotojų kategorijoms, kurioms yra mokamas priedas už stažą, didžiausias galimas šio priedo dydis yra mažinamas iki 20 proc., išlaikant (fiksuojant) jau turimą priedo dydį tiems, kurie iki įstatymo įsigaliojimo turi „užsidirbę“ daugiau nei 20 proc. Šiuo požiūriu išskirti pareigūnus iš kitų darbuotojų nėra objektyvaus pagrindo. Pareigūnų darbo apmokėjimo sistemos gairėse įtvirtinama, kad pareigūnų pareiginės algos koeficiento dydžio nustatymo kriterijus bus tarnybos patirtis (tarnybos stažas) – kriterijus, apibrėžiantis pareigybės specifiškumą, kai tinkamai atlikti darbą reikalinga atitinkamų profesinių įgūdžių taikymo patirtis; šis kriterijus taikomas tuomet, kai pareigūno priedas už tarnybos Lietuvos valstybei stažą yra pasiekęs arba viršija 20 procentų pareiginės algos dydžio, ir kai didesnė kaip 20 metų tarnybos patirtis kuria pridėtinę vertę; taikant šį kriterijų rekomenduojama, kad pareiginė alga kasmet būtų didinama už kiekvienus paskesnius tarnybos toje pačioje statutinių įstaigų sistemoje metus. Toks reglamentavimas aptartas ir sutartas su profesinėmis sąjungomis.

6. Seimo paskirtų papildomų komitetų pasiūlymai:

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti			Pastabos	Pasiūlymo turinys	Komiteto sprendimas	Argumentai, pagrindžiantys sprendimą
		str.	str. d.	p.
1.	Socialinių reikalų ir darbo komitetas 2023-11-22				*	Pritarti įstatymo projektui Nr. XIVP-3172 ir siūlyti pagrindiniam Teisės ir teisėtvarkos komitetui jį tobulinti pagal Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas, Seimo narių pasiūlymus bei profesinių sąjungų pateiktus pasiūlymus, kuriems papildomas komitetas pritarė.	Pritarti
2.	Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas 2023-11-15				*	Iš esmės pritarti įstatymo projektui Nr. XIVP-3172 ir siūlyti pagrindiniam komitetui jį tobulinti pagal Teisės departamento pastabas, kurioms Komitetas pritarė.	Pritarti

7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui Nr. XIVP-3172(2) ir komiteto išvadoms.

8. Balsavimo rezultatai: už – 5, prieš – 0, susilaikė – 2.

9. Komiteto paskirti pranešėjai: Irena Haase, Agnė Širinskienė, Julius Sabatauskas, Algirdas Stončaitis, Andrius Vyšniauskas.

10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta.

PRIDEDAMA. Komiteto siūlomas įstatymo projektas.

Komiteto pirmininkė                                                                           (Parašas)                                                                                                          Irena Haase

Komiteto biuro patarėja Jurgita Janušauskienė