LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS

TEISĖS DEPARTAMENTAS

IŠVADA

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS SPORTO ĮSTATYMO NR. I-1151 PAKEITIMO
ĮSTATYMO PROJEKTO

2024-06-26 Nr. XIVP-3748(3)

Vilnius

Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas.

1. Atsižvelgiant į tai, kad švietimo, mokslo ir sporto ministro įgaliota institucija jai reikalingą informaciją turės teisę gauti ne iš bet kokių asmenų (įskaitant ir privačius asmenis, kurių veikla niekaip nesusijusi su sportu), projekto 1 straipsniu nauja redakcija dėstomo Lietuvos Respublikos sporto įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 6 straipsnio 6 dalyje po žodžių „kitų asmenų“ įrašytini žodžiai „kurių veikla susijusi su valstybės reguliuojama sporto sritimi“. Analogiško turinio pastaba taikytina ir keičiamo įstatymo 11 straipsnio 8 daliai.

2. Keičiamo įstatymo 11 straipsnio 3 dalyje brauktini pertekliniai žodžiai „kurią su juo sudaro ir nutraukia švietimo, mokslo ir sporto ministras“, nes Vyriausybės įstatymo 26 straipsnio 3 dalies 12 punkte jau nustatyta ministro funkcija priimti į pareigas ir atleisti iš jų ministerijos valstybės tarnautojus ir darbuotojus, dirbančius pagal darbo sutartis.  

3. Keičiamo įstatymo 11 straipsnio 4 dalies nuostata, numatanti, kad sportininkų atstovas veikia savarankiškai, yra ne tik neaiški savo turiniu, tačiau ir nederanti su Darbo kodeksu. Pagal Darbo kodekso 21 straipsnį, darbo sutarties (o pagal keičiamo įstatymo 9 straipsnio 2 dalį su sportininkų atstovu būtų sudaroma darbo sutartis) šalys yra darbuotojas ir darbdavys. Darbuotojas − fizinis asmuo, įsipareigojęs atlygintinai atlikti darbo funkciją pagal darbo sutartį su darbdaviu, o darbdavys − asmuo, kurio naudai ir kuriam būdamas pavaldus darbo sutartimi darbo funkciją atlygintinai įsipareigojo atlikti fizinis asmuo. Atsižvelgiant į tai, neaišku koks sportininkų atstovo galimybės ir teisės veikti savarankiškai turinys, ir šios galimybės santykis su sportininkų atstovu sudarytos darbo sutarties sąlygomis. Jeigu turimas omenyje būtent sportininkų atstovo nepriklausomumas nuo ministro ir (ar) kitų subjektų, tokio nepriklausomumo turinį ir reikėtų aiškiai apibrėžti, o ne vartoti neaiškaus turinio ir klaidinančią formuluotę „dirba savarankiškai“ (nes iš esmės bet kokie darbuotojai savo pareigybės aprašymuose nustatytas funkcijas atlieka savarankiškai, t. y. patys). Kaip ministerijos darbuotojų nepriklausomą nustatančio reguliavimo pavyzdį galima būtų paminėti Lietuvos Respublikos saugos tyrimų įstatymo projektą (Reg. Nr. XIVP-3967), kurio 8 straipsnio 2-4 dalyse ir 11 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos tam tikrų ministerijos darbuotojų nepriklausomumo nuo ministro ir kitų subjektų garantijos.

4. Keičiamo įstatymo 11 straipsnio 4 dalies nuostata, numatanti, kad švietimo, mokslo ir sporto ministras užtikrina sportininkų atstovo veiklos ir organizacinį nepriklausomumą, stokoja teisinio aiškumo. Pirma, veiklos nepriklausomumas turėtų būti apibrėžtas pagal aukščiau išdėstytą pastabą. Antra, sąvoka „organizacinis nepriklausomumas“ suponuoja tam tikros organizacijos veiklos nepriklausomumą, tuo tarpu sportininkų atstovo veikla numatoma asmeninė, nesiejama su jokia tam specialiai įsteigtos ar priskirtos organizacijos pagalba, todėl individualiai veikiančiam darbuotojui nustatyti „organizacinį“ nepriklausomumą tiesiog nelogiška. Trečia, nėra aišku, kodėl šį „veiklos nepriklausomumą“ ir kokiais veiksmais (sprendimais) turėtų užtikrinti švietimo, mokslo ir sporto ministras. Pažymėtina, kad pagal bendruosius valstybės institucijų veiklos valstybinio reguliavimo principus, jų nepriklausomumas užtikrinamas įstatymiškai, įtvirtinant tam tikras imperatyvias normas, kurių privalo laikytis visi teisinių santykių subjektai, t. y. kažkokie viešojo administravimo subjektų sprendimai, įgyvendinantys jau įstatymuose įtvirtintas atitinkamas valstybės institucijų nepriklausomumo garantijas, neturėtų būti reikalingi.

5. Nėra aiškus keičiamo įstatymo 11 straipsnio 4 dalies nuostatos, nustatančios, kad švietimo, mokslo ir sporto ministras užtikrina sportininkų atstovo veiklai reikalingus išteklius, santykis su kita šios dalies nuostata, numatančia, kad sportininkų atstovą techniškai ir ūkiškai aptarnauja Vyriausybės įgaliota įstaiga. Kitaip sakant nėra aišku, už kokių išteklių suteikimą būtų atsakingas švietimo, mokslo ir sporto ministras (teisingiau numatyti, kad už tai atsakingas būtų ne pats ministras, o jo vadovaujama ministerija), o už kokių techninių ir ūkinių išteklių suteikimą – Vyriausybės įgaliota įstaiga.

6. Siekiant teisinio aiškumo, keičiamo įstatymo 11 straipsnio 5 dalies 3 punkte žodžiai „nuo sprendimo atlikti tyrimą priėmimo dienos“ turėtų būti dėstomi ne po žodžių „ne ilgiau kaip 20 darbo dienų“, o prieš žodžius „priima sprendimus dėl jų“.

7. Siekiant teisinio aiškumo, keičiamo įstatymo 11 straipsnio 5 dalies 6 punkte reikėtų aiškiai nurodyti sportininkų atstovo įpareigojimo nevykdymo teisines pasekmes ir (ar) sportininkų atstovo galimus teisinius veiksmus (dėl jo sprendimo nevykdymo).

8. Siekiant teisinio aiškumo, keičiamo įstatymo 11 straipsnio 9 dalyje vietoj žodžių „Nutrūkus sportininkų atstovo įgaliojimams“ įrašytini žodžiai „pasibaigus sportininkų atstovo darbo sutarčiai“.

9. Keičiamo įstatymo 11 straipsnio 10 dalyje siūlytina žodžių „arba teismas pripažįsta jį neveiksniu turtinių ir (ar) asmeninių neturtinių santykių srityse“ atsisakyti dalinai kaip perteklinių, nes darbo sutartis su neveiksniais asmenimis negali būti sudarytą, o jau sudaryta turėtų būti nutraukiama (pagal Darbo kodekso nuostatas), ir dalinai kaip neatitinkančių Darbo kodekso nuostatų, nes pagal šio kodekso 21 straipsnio 2 dalį darbuotoju gali būti būtent darbinį veiksnumą (galėjimas savo veiksmais įgyti darbo teises ir sukurti darbo pareigas) turintis fizinis asmuo.

10. Teisės departamentas laikosi 2024 m. gegužės 15 d. išvadoje Nr. XIVP-3748 išdėstytos pozicijos, kad keičiamo įstatymo 14 straipsnio 7 dalies 3 punkte numatomi apribojimai, iš esmės susiję su fizinio aktyvumo ar aukšto meistriškumo sporto trenerių ar instruktorių ar fizinio aktyvumo ar aukšto meistriškumo sporto trenerio paslaugas teikiančių asmenų nepriekaištinga reputacija, yra neproporcingi. Atkreiptinas dėmesys, jog fizinio aktyvumo ar sporto trenerių, instruktorių bei fizinio aktyvumo ar sporto trenerio paslaugas teikiančių asmenų statusas nėra tapatus pedagogo statusui. Sporto įstatyme nurodyti asmenys, priešingai negu pedagogai, dirba ne tik su vaikais. Analogiško turinio pastaba taikytina ir keičiamo įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 8 punkto a papunkčiui, kuriame numatyti reikalavimai juridinio asmens vadovui, kolegialaus valdymo organo nariams, asmeniui, turinčiam teisę juridinio asmens vardu sudaryti sandorį, finansininkui ar kitam asmeniui, tvarkančiam juridinio asmens apskaitą.

11. Atkreiptinas dėmesys, kad yra priimtas ir Teisės aktų registre paskelbtas Lietuvos Respublikos Lietuvos Respublikos sporto įstatymo Nr. I-1151 2 ir 20 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 7¹ straipsniu įstatymas Nr. XIV-2686, kuriuo keičiamos kai kurios šiuo metu galiojančio Sporto įstatymo nuostatos ir kurio įsigaliojimas taip pat numatytas 2025 m. sausio 1 d. Taigi susidarys teisiškai ydinga situacija, kai vienu metu įsigalios du skirtingo turinio Sporto įstatymą keičiantys įstatymai. Atsižvelgiant į tai bei turint omenyje, kad visi aukščiau minėtame įstatyme numatyti pakeitimai yra pilnai perkelti į teikiamą projektą, kuriuo Sporto įstatymas dėstomas nauja redakcija, reikėtų Sporto įstatymo Nr. I-1151 2 ir 20 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 7¹ straipsniu įstatymą Nr. XIV-2686 pripažinti netekusiu galios.

Departamento direktorius                                                                                      Dainius Zebleckis

J. Meškienė, tel. (0 5) 209 6089, el. p. [email protected]

E. Mušinskis, tel. (0 5) 209 6356, el. p. [email protected]

J. Raškauskaitė, tel. (0 5) 209 6842, el. p. [email protected]