|
Adresatams pagal sąrašą
|
|
 |
ANTIKORUPCINIO VERTINIMO IŠVADA
DĖL DARBO KODEKSO 41 STRAIPSNIO 3 DALIES IR KITŲ TEISĖS AKTŲ, REGLAMENTUOJANČIŲ DARBUOTOJŲ PRIĖMIMĄ Į PAREIGAS
VIEŠAJAME SEKTORIUJE
2016 m. spalio 3 d. Nr. 4-01-7344
Vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymo Nr. IX-904 8 straipsnio nuostatomis, savo iniciatyva atlikome šių teisės aktų antikorupcinius vertinimus:
1) Konkursų pareigoms, įtrauktoms į konkursinių pareigų sąrašą, organizavimo tvarkos aprašo, patvirtinto 2007 m. kovo 21 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 301 (toliau – Konkursinių pareigų tvarkos aprašas);
2) Priėmimo į pareigas atrankos būdu tvarkos aprašo, patvirtinto 2016 m. sausio 5 d. Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. AP-2 (toliau – Šiaulių miesto tvarkos aprašas);
3) Priėmimo į pareigas atrankos būdu tvarkos aprašo, patvirtinto 2013 m. vasario 6 d. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. AD1-331 (toliau – Klaipėdos miesto tvarkos aprašas);
4) Vilniaus miesto savivaldybės administracijos darbo tvarkos taisyklių, patvirtintų 2011 m. rugpjūčio 17 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. 40-611 (toliau – Darbo tvarkos taisyklės);
5) Lietuvos Respublikos darbo kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo (toliau – Darbo kodeksas) 41 straipsnio 3 dalies.
Minėti teisės aktai reglamentuoja darbuotojų priėmimą į pareigas valstybės ir savivaldybių įstaigose, įmonėse.
Atlikę antikorupcinį vertinimą nustatėme, kad galiojantis teisinis reguliavimas, taip pat ir naujasis Darbo kodeksas nepakankamai užtikrina skaidrų, nešališką ir vienodą darbuotojų atrankos ir priėmimo organizavimo procesą viešajame sektoriuje, todėl teikiame šias pastabas ir pasiūlymus:
1. Dėl naujojo Darbo kodekso
Naujojo darbo kodekso 41 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad darbuotojui parinkti į vadovaujančiųjų darbuotojų ir specialistų pareigas, taip pat tokias pareigas, kurias eiti gali asmenys, turintys tam tikrų gebėjimų arba kuriems keliami ypatingi intelekto, fiziniai, sveikatos ar kiti reikalavimai, gali būti rengiamas konkursas. Pareigybių, dėl kurių gali būti rengiamas konkursas, sąrašą ir konkursų <...> organizavimo ir vykdymo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė, išskyrus įstaigas, kuriose pareigybių, dėl kurių gali būti rengiamas konkursas, sąrašą ir organizavimo ir vykdymo konkursų tvarką nustato specialūs įstatymai. Manome, kad numatomas teisinis reguliavimas (įstatymas įsigalioja nuo 2017 m. sausio 1 d.), kuriuo paliekama diskrecija spręsti dėl konkursų rengimo, yra nepakankamai tikslus, kadangi formuluotė gali būti rengiamas konkursas yra dviprasmiška, suteikianti per plačias teises konkursą organizuojančiai įstaigai. Iš straipsnio formuluotės nėra aišku, kokiais atvejais konkursas dėl įstaigos vadovo, vadovo pavaduotojo, struktūrinio padalinio vadovo, buhalterio[1] bus skelbiamas, o kokiais – ne. Nesant aiškaus teisinio reguliavimo gali būti sudaromos sąlygos veikti nesąžiningai ir neskaidriai. Dėl to, tam tikrais atvejais, norint įdarbinti sau palankų, politiniais arba kitais ryšiais susaistytą įstaigos vadovą, jo pavaduotoją, struktūrinio padalinio vadovą, buhalterį, konkursas gali būti nerengiamas, o tai laikytina korupcijos rizikos veiksniu. Manome, kad šiuo atveju minėtos nuostatos netikslumo problema turėtų būti išspręsta priimant minėtą įstatymą lydinčiuosius teisės aktus.
Norime atkreipti dėmesį į, kad galiojančio Darbo kodekso 101 straipsnio 1 dalies nuostatą, kad į vadovaujančiųjų darbuotojų ir specialistų pareigas, taip pat tokias pareigas, kurias gali eiti asmenys, turintys tam tikrų gebėjimų arba kuriems keliami ypatingi intelekto, fiziniai, sveikatos ar kiti reikalavimai gali būti skiriama konkurso būdu. Mūsų nuomone, tai reiškia, kad konkursas tokioms pareigoms užimti yra privalomas, o skirti ar neskirti asmenį į pareigas sprendžia konkursą organizavusi įstaiga. Pareigą rengti konkursą nustatytoms pareigybėms taip pat patvirtina Konkursinių pareigų tvarkos aprašo nuostatos.
Atsižvelgdami į tai, kas išdėstyta, bei į tai, kad daugiausiai korupcijos rizikų[2] yra viešuosiuose pirkimuose, turto valdyme, naudojime ir disponavime, siūlome Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijai, keičiant Konkursinių pareigų tvarkos aprašo nuostatas:
- užtikrinti, kad Tvarkos apraše išvardintoms pareigybėms konkurso rengimas būtų privalomas;
- konkursinių pareigų sąrašą papildyti specialistais, kurie atlieka viešųjų pirkimų, turto valdymo, naudojimo ir disponavimo procedūras.
2. Dėl darbuotojų priėmimo į pareigas atrankos būdų
Nei šiuo metu galiojantis Darbo kodeksas, nei Konkursinių pareigų tvarkos aprašas tinkamai nereglamentuoja darbuotojų (ne valstybės tarnautojų) priėmimo į pareigas valstybės ir savivaldybių įmonėse ir iš valstybės, savivaldybių biudžetų lėšų finansuojamuose įstaigose. Nėra nustatytos aiškios ir vieningos tvarkos dėl darbuotojų priėmimo, todėl dažnai panašias viešojo administravimo funkcijas vykdantys subjektai nustato skirtingus kvalifikacinius reikalavimus toms pačioms pareigybėms, skelbia ne visą informaciją apie laisvas pareigybes, nustato skirtingus terminus pretendentų dokumentams pateikti, o dažnais atvejais, net neturi patvirtintų darbuotojų atrankos taisyklių.
2.1. Pavyzdžiui, Panevėžio miesto savivaldybės administracija informavo Specialiųjų tyrimų tarnybą, kad neturi patvirtintos tvarkos, kuria remiantis, būtų vykdoma darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, atranka. Klaipėdos miesto savivaldybės administracija turi patvirtintą Priėmimo į pareigas atrankos būdu tvarkos aprašą, tačiau aprašo 5 punkte nustatyta, kad terminas dokumentams pateikti negali būti trumpesnis nei 3 darbo dienos po paskelbimo spaudoje. Mūsų manymu, tai yra ydinga antikorupciniu požiūriu, nes priimant dokumentus gali būti pasirinktas 3 darbo dienų terminas, kuris yra akivaizdžiai per trumpas dokumentų pateikimui.
2.2. Priešingai nei Klaipėdos miesto savivaldybėje, Šiaulių miesto tvarkos aprašo 6 punkte nustatyta, kad terminas dokumentams pateikti negali būti trumpesnis nei 14 darbo dienų nuo atrankos paskelbimo Šiaulių miesto savivaldybės interneto tinklalapyje. Tai, mūsų manymu, yra objektyvus ir protingas laiko tarpas dokumentų pateikimui.
2.3. Vilniaus miesto savivaldybėje darbuotojų atranka minimaliai yra reglamentuota Darbo tvarkos taisyklėse. Tačiau, kai kurie taisyklių punktai yra ydingi antikorupciniu požiūriu. Pavyzdžiui, Darbo tvarkos taisyklių 36.1 punkte nustatyta, kad struktūrinio padalinio vadovas Personalo departamentui pateikia laisvos formos paraišką ir patvirtinto pareigybės aprašymo kopiją arba pats suranda tinkamą pretendentą (-us) į laisvas pareigas. Manome, kad esant tokiam reguliavimui, kai darbuotojų parinkimas paliekamas tik struktūrinio padalinio vadovo prerogatyvai, yra sudaromos sąlygos veikti neskaidriai ir nesąžiningai. Dėl to, aukštą kvalifikaciją turintiems asmenims gali būti ribojamos galimybes dalyvauti atrankoje, o į laisvas pareigas gali būti priimami tik „savi“ darbuotojai, todėl tai laikytina korupcijos rizikos veiksniu.
2.4. Nors Vilniaus miesto savivaldybės interneto svetainės[3] skiltyje „Darbo ir praktikos skelbimai“ yra skelbiama informacija apie laisvas darbo vietas, tačiau Darbo tvarkos taisyklėse nėra reglamentuotas tokios informacijos viešinimas bei nėra nustatytas minimalus dokumentų priėmimo terminas. Manome, kad nesant aiškaus teisinio reguliavimo, tam tikrais atvejais kvietimas į patrauklias darbo vietas gali būti nepaskelbtas arba nustatytas per trumpas terminas dokumentų pateikimui. Pavyzdžiui, skelbime į savivaldybės įmonę „Vilniaus miesto būstas“ dėl būsto administravimo specialisto priėmimo, nurodyta, kad skelbimas patalpintas 2016-09-15, o galioja iki 2016-09-25. Dokumentų pateikimui numatytos tik septynios darbo dienos, o paskutinė dokumentų priėmimo diena yra poilsio diena.
Nesant aiškaus teisinio reguliavimo yra sudaromos sąlygos pasielgti neskaidriai ir neobjektyviai, todėl tai laikytina korupcijos rizikos veiksniu.
2.5. Atlikę valstybės ir savivaldybių įmonių (toliau – Įmonės) interneto svetainėse[4] skelbiamos informacijos analizę nustatėme, kad ne visos Įmonės informuoja apie laisvas darbo vietas, reikalavimus pareigybėms, neskelbia kitos aktualios informacijos. Be to, Įmonės neturi patvirtintų darbuotojų atrankos taisyklių arba viešai jų neskelbia, todėl lieka neaišku, kokiu būdu darbuotojai yra priimami.
Antikorupcinio vertinimo metu nustatėme, kad apie darbuotojų priėmimą minima Įmonių įstatuose, kuriuose nustatyta, kad viena iš Įmonės vadovo funkcijų yra priimti ir atleisti darbuotojus[5]. Tačiau detalesnės informacijos apie darbuotojų priėmimą įstatuose nepateikiama.
Nustatėme, kad, pavyzdžiui, VĮ „Infostruktūra“ turi patvirtintą Personalo valdymo procedūrą, kurioje detaliai aprašyta darbuotojų atranka, tačiau įmonė šios informacijos viešai neskelbia. VĮ „Turto bankas“ taip pat turi patvirtintą Darbuotojų atrankos tvarkos aprašą, tačiau viešai jo neskelbia. Viešumo stoka laikytina korupcijos rizikos veiksniu.
Atsižvelgdami į tai, kas išdėstyta, manome, kad galiojantis teisinis reguliavimas neužtikrina skaidraus ir objektyvaus darbuotojų priėmimo proceso, sudaro sąlygas veikti nesąžiningai ir neteisingai, todėl, siekdami didinti darbuotojų priėmimo skaidrumą valstybės ir savivaldybių įstaigose, įmonėse, suvienodinti priėmimo tvarką ir mažinti korupcijos riziką šioje srityje, siūlome:
1) Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijai parengti ir patvirtinti pavyzdinę darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis valstybės ir savivaldybių įstaigose, įmonėse, atrankos ir priėmimo tvarką. Nustatyti minimalius reikalavimus darbuotojų atrankos ir priėmimo procesui: atrankos paskelbimo terminui, pretendentų dokumentams, atranką vykdantiems darbuotojams, komisijai, sprendimų priėmimui ir pan.
2) valstybės ir savivaldybių įstaigoms, įmonėms patvirtinti ir savo interneto svetainėse paskelbi darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, atrankos tvarkas (pavyzdžiui, kaip tai nustatyta Šiaulių miesto tvarkos apraše) bei tinkamai skelbti informaciją apie laisvas darbo vietas, vykdyti pretendentų atranką.
Prašome:
1) Lietuvos savivaldybių asociaciją supažindinti savivaldybes, o Lietuvos Respublikos ūkio ministeriją supažindinti visas valstybės valdomas įmones su šia antikorupcinio vertinimo išvada bei pasiūlyti institucijoms ir įmonėms atsižvelgti į pateiktas pastabas.
2) Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos per tris mėnesius nuo antikorupcinio vertinimo išvados gavimo dienos informuoti Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybą, kaip atsižvelgta ar numatoma atsižvelgti į antikorupcinio vertinimo išvadoje išdėstytas pastabas ir pateiktus pasiūlymus. Atsakymą prašome paskelbti per Lietuvos Respublikos Seimo teisės aktų informacinę sistemą ir jį susieti su šia antikorupcinio vertinimo išvada.
Direktoriaus pavaduotojas Egidijus Radzevičius
Valerij Keldanovič, tel. (8 706) 62 750, el. p. [email protected]