AIŠKINAMASIS RAŠTAS
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS BAUDŽIAMOJO KODEKSO 2711 ir 2771 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMo PROJEKTO
1. Įstatymo projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai
Aplinkos ministerija gavo Generalinės prokuratūros pasiūlymus tobulinti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso XXXVIII skyrių. Buvo sudaryta darbo grupė pasiūlymams išnagrinėti ir kreiptasi informacijos į regionų aplinkos apsaugos departamentus (RAAD), Valstybinę aplinkos apsaugos tarnybą (VAAT), Aplinkos apsaugos agentūrą, Valstybinę saugomų teritorijų tarnybą (VSTT), Valstybinę teritorijų planavimo ir statybų inspekciją informacijos apie pradėtus, vykdomus ir nutrauktus ikiteisminius tyrimus už nusikalstamas veikas, numatytas BK XXXVIII skyriuje, bei paprašyta nurodyti pagrindines nusikaltimų aplinkai nagrinėjimo problemas.
Pagrindinę problemą įstaigos nurodė, kad ikiteisminiai tyrimai nutraukiami dėl to, kad ikiteisminio tyrimo metu sunku įvertinti ir pagrįsti didelės žalos ar kitų sunkių padarinių faktą (BK 270 straipsnio 2 dalis „padaryta didelės žalos orui, žemei, vandeniui, gyvūnams ar augalams ar atsirado kitų sunkių padarinių aplinkai“). Aplinkai padarytos žalos materiali išraiška (nuostoliai) nustatomi pagal aplinkos ministro patvirtintas metodikas, tačiau kvalifikuojant nusikalstamas veikas, būtina nustatyti, kaip pagal metodiką apskaičiuota žala pasireiškia konkretiems aplinkos elementams, jų funkcijoms, ir įrodyti, kad dėl nusikalstamos veikos tas neigiamas pokytis yra reikšmingas. Teisės aktuose nėra konkrečių kriterijų, pagal kurios būtų galima įvertinti neigiamų padarinių aplinkos elementams mastą (aplinkos būklės ar atskirų elementų funkcijų pablogėjimą ar visišką sunykimą ir pan.), todėl praktikoje ikiteisminio tyrimo metu didelė žala vertinama taikant analogiją, nustatytą nusikaltimuose nuosavybei, ekonomikai ir verslo tvarkai, t. y. vertinama, kad žala aplinkai yra didelė, jeigu nuostoliai didesni nei 250 MGL, tačiau tai nėra taisyklė: „Toks vertinimas nėra visiškai tikslus ir proporcingas, kadangi sunaikinus tam tikrą individą, nuostoliai gali nesiekti 250 MGL, tačiau tai savaime nereiškia, kad aplinkai nepadaryta didelė žala. Remiantis teismų praktika, didelės žalos gyvūnijai požymis negali būti suvedamas vien tik į sužvejoto laimikio dydžio apskaičiavimą – žuvų kiekį, vertę pinigine išraiška ir pan. Privalu atsižvelgti ir į kitas konkrečias bylos aplinkybes, reikšmingas vertinant gyvūnijai padarytą žalą“ (LAT 2006m. balandžio 11 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-376/2006). Kita vertus, teismų individualiai vertinamas žalos aplinkai mastas neformuoja jokios teismų praktikos, ir nagrinėjant nusikaltimus aplinkai nežinia, kokiais kriterijais grįsti žalos aplinkai mastą.
Įvertinus pateiktas nuomones, teismų praktiką, parengtas Baudžiamojo kodekso 2771 straipsnio papildymo 2 dalimi įstatymo projektas, kurio tikslas – apibrėžti didelės žalos aplinkai, kaip būtinojo nusikaltimų aplinkai požymio, kriterijus, kurie skatins formuoti vieningą teismų praktiką, aiškiai atriboti administracinę ir baudžiamąją atsakomybę aplinkosaugos srityje, taps aiškesnis nusikaltimų aplinkai įrodinėjimas. Suvienodinant žalos aplinkai apibrėžimą, taip pat siūlomas Baudžiamojo kodekso 2711 straipsnio 1 dalies pakeitimas, vietoje „žala aplinkai“ nurodant konkrečius aplinkos elementus, kuriems padaryta didelė žala.
2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai
Įstatymo projekto iniciatorė – Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija.
Įstatymo projektą parengė Aplinkos ministerijos Teisės ir personalo departamento (direktorius Egidijus Anulis (tel. 8 706 63655, el. p. [email protected]) Teisėkūros skyriaus (vedėja Irena Sabaliūtė tel. 8 706 63603, el. p. [email protected]) vyriausioji specialistė Margarita Šakalytė (tel. 8 706 63262, el. p. [email protected]).
3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai
Kaip būtinasis nusikaltimo požymis „didelė žala aplinkai“ nustatyta 270 (didelė žala orui, žemei, vandeniui, gyvūnams ar augalams), 2711 (didelė žala aplinkai), 272 (didelė žala gyvūnijai; didelė žala saugomų rūšių laukinių gyvūnų rūšies apsaugos būklei), 274 (didelė žala ypatingai saugomų rūšių laukinių augalų ar grybų rūšies apsaugos būklei) Baudžiamojo kodekso straipsniuose, tačiau kodekso 2771 straipsnis „Sąvokų išaiškinimas“ nenustato didelės žalos aplinkai sąvokos (išaiškinimo), apibrėžia tik ypatingai saugomų rūšių apibrėžtį.
4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama
Siūloma 2771 straipsnį papildyti 2 dalimi nustatant, kad nusikaltimų aplinkai skyriuje žala aplinkai (orui, žemei, vandeniui, gyvūnams, augalams ir kitiems aplinkos elementams) laikoma didele, kai nustatoma, kad atitinkamam elementui padarytas reikšmingas neigiamas poveikis, kaip jis apibrėžiamas Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatyme, ir (arba) žalos dydis viršija 250 MGL.
Alternatyvus ar papildantis požymis siūlomas 250 MGL. Jis yra būtinas, kadangi minėtas Aplinkos apsaugos įstatymo straipsnis nustato ne visų aplinkos elementų neigiamo poveikio reikšmingumo kriterijus, o tik žemės, vandens, saugomų rūšių ir jų buveinių (tik šiems elementams padarius reikšmingą neigiamą poveikį, būtina taikyti aplinkos atkūrimo priemones ir atkurti padarytą žalą iki pirminės būklės). Todėl lieka neaptartas nesaugomoms rūšims, orui padarytos žalos reikšmingumas. Skaičiuojant žalą šiems elementams (ne tik jiems, bet ir nurodytiems 323 straipsnyje, kai žala nesiekia reikšmingumo kriterijų), naudojamos aplinkos apsaugos ministro įsakymais patvirtintos metodikos su konkrečiais įkainiais (atskiros metodikos atskiriems aplinkos elementams), jau atsižvelgiant į pažeisto objekto reikšmingumą (pvz., sunaikinta sraigė ir stumbras), todėl piniginė žalos išraiška (apskaičiuota pagal metodikas žala aplinkai) atspindi ir reikšmingumą.
Pritarus siūlomam pakeitimui, taps aiškesnis nusikaltimų aplinkai reglamentavimas ir praktinis taikymas, formuosis vieninga teismų praktika.
Tam, kad sąvokų išaiškinime nereikėtų atskirai apibrėžti didelę žalą atskiram aplinkos elementui ir didelę žalą aplinkai, siūlytina keisti 2711 straipsnio 1 dalį, vietoj sąvokos „žala aplinkai“ ją tikslinant „didelė žala žemei, vandeniui, augalamas, gyvūnams“, nes tik šiems aplinkos elementams neteisėtomis statybomis gali būti padaryta (apskaičiuota) žala.
5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta
Priėmus įstatymo projektą, neigiamų pasekmių nenumatoma.
6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai
Įtaka kriminogeninei situacijai ir korupcijai nenumatoma.
7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai
Įstatymo projekto nuostatų įgyvendinimas verslo sąlygoms įtakos neturės.
8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios
Priėmus įstatymo projektą, kitų Lietuvos Respublikos teisės aktų keisti nereikės.
9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka
Įstatymo projektas parengtas laikantis Valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų nustatytų reikalavimų.
Įstatymo projekte nepateikiama sąvokų ir nėra sąvokas įvardijančių terminų, todėl įstatymo projektas nevertintinas Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka.
10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus
Įstatymo projektas atitinka Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas, Europos Sąjungos dokumentams neprieštarauja.
11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti
Teikiamam įstatymo projektui įgyvendinamųjų teisės aktų rengti nereikės.
12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais)
Įstatymo projekto įgyvendinimas papildomų išlaidų iš valstybės biudžeto nepareikalaus.
13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados
Vertinimų ir išvadų nėra.
14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno ,,Eurovoc“ terminus, temas bei sritis
Reikšminiai Įstatymo projekto žodžiai: „žala aplinkai“, „nusikaltimai aplinkai“.
15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai
Nėra.