AIŠKINAMASIS RAŠTAS

DĖL ALTERNATYVAUS PSICHOLOGŲ PRAKTINĖS VEIKLOS

ĮSTATYMO PROJEKTO

 

1. Įstatymo projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai:

      

Psichologai, dirbdami švietimo, sveikatos, socialinės apsaugos ir kitose srityse, sprendžia visuomenės psichikos sveikatos ir psichologinės gerovės problemas. Psichologai ne tik konsultuoja su laikinais sunkumais susidūrusius asmenis, veda mokymus, atlieka asmenų, organizacijų, asmenų grupių, šeimų tyrimus ir teikia ekspertinius vertinimus, teikia psichologinio testavimo ir psichologinio konsultavimo paslaugas. Psichologų praktinės veiklos įstatymo projektu  (toliau - Įstatymo projektas) siekiama, kad visos svarbios psichologų veiklos sritys – edukacinė ir mokyklų psichologija, sveikatos ir klinikinė psichologija, darbo ir organizacijų psichologija ir bendruomenės psichologija – būtų reglamentuotos remiantis vienodais principais ir kriterijais užtikrinant, kad psichologines paslaugas teiktų tik tam tinkamą kvalifikaciją turintys asmenys. Tokiu būdu įstatymas užtikrintų ilgalaikius visuomenės interesus gauti kokybiškas psichologo paslaugas. 

Pagrindiniai Įstatymo projekto uždaviniai:

1.    Reglamentuoti psichologų kvalifikaciją ir rengimą;

2.    Reglamentuoti psichologų profesines teises, pareigas ir atsakomybę.

 

2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai:

 

Įstatymo projekto iniciatoriai ir rengėjai: Seimo nariai…..,.

Šis Įstatymo projektas yra registruojamas kaip alternatyvus Įstatymo projektas 2018 m. spalio 16 d. Seimo plenarinio posėdžio metu Seimui pateiktam Psichologų praktinės veiklos įstatymo projektui Nr. XIIIP-685(2), kuriam nebuvo pritarta po svarstymo.

Registruojamas Įstatymo projektas yra suformuluotas atsižvelgiant į pagrindines posėdžio metu išsakytą susirūpinimą dėl būtinybės užtikrinti tokį teisinį reglamentavimą, kuris nemažintų psichologų paslaugų prieinamumo bei atsižvelgiant į daugelio profesionalių psichologų išsakytą nuomonę, kad įstatymo projektas Nr. XIIIP-685(2) kelią perteklinius reikalavimus profesijai sukuria prielaidas vienai visuomeninei organizacijai – Lietuvos psichologų sąjungai – versti visus Lietuvos psichologus tapti jos nariais ir taip nešti jai materialinę naudą nario mokesčio, mokesčio už licenciją, mokesčio už licencijos pratęsimą bei mokesčio už įvairius mokymus pavidalu. Taip pat manoma, kad viena viuomeninė organizacija negali turėti pakankamai ekspertinių žinių prižiūrėti įvairiomis teorinėmis mokyklomis (biheiviorizmas, individualioji, kognityvinė-elgesio, pozityvioji, sisteminė šeimos ir daug kitų) grįstą ir labai didelę psichologų praktinėje veikloje naudojamų metodų įvairovę, manoma, kad šiuo pagrindu gali atsirasti atskirų psichologijos mokyklų diskriminacija bei prielaidos korupcijai.

 

3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai:

 

Šiuo metu Lietuvoje visuotinio psichologų praktinės veiklos reglamentavimo nėra. Psichologų, dirbančių sveikatos bei švietimo srityje, išsilavinimo ir kvalifikacijos reikalavimai nustatyti Sveikatos apsaugos bei Švietimo ir mokslo ministrų įsakymais, o kitose srityse dirbančių psichologų (organizacijų psichologų, sporto psichologų, šeimos psichologų,  socialinės bendruomenės ir kt.) veikla nereglamentuota.

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. sausio 6 d. įsakyme Nr. V-1 „Dėl Numerio sveikatos specialistui suteikimo ir panaikinimo taisyklių patvirtinimo“ yra reglamentuota sveikatos specialisto, psichologo, dirbančio sveikatos sektoriuje, – medicinos psichologo – profesinis vardas, medicinos psichologo profesinę kvalifikaciją patvirtinantys dokumentai ar jų rinkiniai. Taip pat šiuo įsakymu nustatytos medicinos psichologo spaudo numerio suteikimo ir panaikinimo taisyklės ir pagrindai.

Švietimo ir mokslo ministro 2005 m. liepos 22 d. įsakyme Nr. ISAK - 1549 "Dėl mokyklos psichologo asistento pavyzdinio pareigybės aprašymo" (toliau - Aprašymas) nurodyti reikalavimai mokyklos psichologo asistentui bei jo pagrindinės funkcijos ir atsakomybė.

Švietimo ir mokslo ministro 2011 m. liepos 5 d. įsakymu Nr. V-1215 "Dėl psichologinės pagalbos teikimo tvarkos aprašo patvirtinimo" buvo patvirtintas Psichologinės pagalbos teikimo tvarkos aprašas, kuriame reglamentuota psichologinės pagalbos paskirtis, uždaviniai, sritis bei organizavimas. Pažymėtina, kad psichologinę pagalbą teikia psichologai, kurių kvalifikacija atitinka Lietuvos Respublikos švietimo įstatyme Nr. I - 1489 nustatytus kvalifikacinius reikalavimus.

Aprašas yra skirtas apibrėžti reikalingą kvalifikaciją ir išsilavinimą psichologams, dirbantiems mokyklose, vykdančiose ikimokyklinio, priešmokyklinio ugdymo programą (lopšeliuose-darželiuose, darželiuose, mokyklose-darželiuose), bendrojo lavinimo mokyklose (išskyrus ligoninių mokyklas, suaugusiųjų mokyklas), meninio ir sportinio ugdymo mokyklose, vykdančiose formaliojo ugdymo programas ar jų modulius, profesinėse mokyklose (toliau – mokyklos), pedagoginėse psichologinėse tarnybose.

Įstatymo projektu siekiama, kad būtų suvienodinti reikalavimai visų psichologais siekiančių dirbti asmenų kvalifikacijai, nepriklausomai nuo veiklos srities, kurioje dirba psichologas – klinikinė ir sveikatos, darbo ir organizacinė, edukacinė ir mokyklų, bendruomenės ir kt. būtų reglamentuotos remiantis vienodais principais ir kriterijais, kad šie reikalavimai nebūtų pertekliniai ir skatintų psichologo profesijos plėtrą..

 

4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama:

 

Šiuo Įstatymo projektu siekiama reglamentuoti psichologo praktinę veiklą, taip užtikrinant kokybiškas psichologines paslaugas ilgalaikėje perspektyvoje. Įstatymo projekte yra apibrėžiami psichologo kvalifikaciniai standartai ir rengimo reikalavimai, jo teisės bei pareigos, Europos Sąjungos valstybių piliečių teisė laikinai ir nuolat (steigimosi teisėmis) verstis psichologo praktine veikla Lietuvos Respublikoje.

  Psichologu apibrėžiamas asmuo, įgijęs aukštąjį universitetinį psichologijos studijų krypties išsilavinimą (psichologijos bakalauro ir psichologijos magistro kvalifikacinius laipsnius arba įgijęs psichologo profesinę kvalifikaciją, baigus vientisąsias universitetines psichologijos studijų krypties studijas, penkių metų nuosekliųjų universitetinių studijų psichologo diplomą arba Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka pripažintą kaip lygiavertį užsienyje įgytą išsilavinimą).

Įstatymo projekte apibrėžiama psichologo praktinė veikla, kuri numato, kad ji atliekama įgijus psichologo kvalifikaciją. Įgijęs psichologo kvalifikaciją asmuo privalo užsiregistruoti valstybės įmonės Registrų centras tvarkomame Psichologų registre ir taip įgyja teisę

užsiimti savarankiška psichologo praktine veikla individualiai arba pagal darbo sutartį.

Siūlomas reglamentavimas užtikrins vienodai aukštą psichologais įvairiose srityse dirbančių asmenų kvalifikaciją ir jų teikiamų paslaugų kokybę. Be to, atviras Psichologų registras leis teismams, antstoliams, valstybinių institucijų, nevyriausybinių organizacijų atstovams bei fiziniams asmenims lengvai rasti tinkamai kvalifikuotą reikiamos srities psichologą, užkirs kelią klaidinančiam psichologo vardo naudojimui.

 

 

 

5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta:

 

Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimas neatliekamas. Neigiamų pasekmių nenumatoma.

 

6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai:

 

Priimtas projektas neigiamos įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės.

 

7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai:

 

Priimtas projektas neigiamos įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai neturės.

 

8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios:

 

Priėmus įstatymą reikės keisti kitus poįstatyminius teisės aktus, kuriais šiuo metu reglamentuojama psichologų praktinė veikla bei parengti naujus:

Pakeisti:

1. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. sausio 6 d. įsakymą Nr. V-1 „Dėl Numerio sveikatos specialistui suteikimo ir panaikinimo taisyklių patvirtinimo“;

2. Švietimo ir mokslo ministro 2008 m. rugsėjo 5 d. įsakymą Nr. ISAK-2512 "Dėl švietimo ir mokslo ministro 2005 m. liepos 21 d. įsakymo Nr. ISAK 1522 "Dėl psichologų kvalifikacijos ir išsilavinimo reikalavimų aprašo patvirtinimo" pakeitimo";

3. Švietimo ir mokslo ministro 2011 m. liepos 5 d. įsakymą Nr. V-1215 "Dėl psichologinės pagalbos teikimo tvarkos aprašo patvirtinimo";

4. Švietimo ir mokslo ministro 2005 m. liepos 22 d. įsakymą Nr. ISAK - 1549 "Dėl mokyklos psichologo asistento pavyzdinio pareigybės aprašymo".

 

9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka:

 

Įstatymo projektas atitinka Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo ir Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimus.

 

10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus:

 

Įstatymo projektas neprieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos ir Europos Sąjungos dokumentų nuostatas.

 

11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti:

 

Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija iki šio įstatymo įsigaliojimo priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.

 

 

12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais):

 

Numatoma, kad įgyvendinant įstatymą, valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų neprireiks. Psichologų registro organizavimo ir tvarkymo sąnaudas valstybės įmonė Registrų centras galės padengti iš registracijos registre mokesčio.

 

 

13. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis:

  

Reikšminiai Įstatymų projektų žodžiai, kurių reikia jiems įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, yra "psichologas", "psichologo praktinė veikla", „Psichologų registras“.

 

15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai:

 

Nėra.

 

 

 

 

 

 

Teikia:

Seimo nariai                                                                     Zenonas Streikus

                                                                                    Aušra Papirtienė 

                                                                                     Valius Ąžuolas