|
Eil.
Nr.
|
Pasiūlymo
teikėjas, data
|
Siūloma
keisti
|
Pasiūlymo
turinys
|
Komiteto
nuomonė
|
Argumentai,
pagrindžiantys
nuomonę
|
|
str.
|
str.
d.
|
p.
|
|
1.
|
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
(2017-04-04)
|
1
|
3
|
|
Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams
ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
1. Projekto 1 straipsniu keičiamo Seimo statuto 23 straipsnio 6
dalyje siūloma nustatyti, kad „<...> Jeigu rezoliucijos projekte
numatoma patenkinti arba netenkinti generalinio prokuroro teikimą, ji gali
būti priimta, kai už projektą balsuoja daugiau kaip pusė visų Seimo narių
<...>“. Ši nuostata svarstytina keliais apsektais:
1) Seimo nario neliečiamybės institutas kyla iš Konstitucijos
62 straipsnio nuostatų, numatančių, kad „Seimo
nario asmuo neliečiamas“ (pirmoji dalis), „Seimo narys be Seimo sutikimo
negali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn, suimamas, negali būti kitaip
suvaržoma jo laisvė“ (antroji dalis). Konstitucijos 62
straipsnio nuostatomis įtvirtintos Seimo nario asmens neliečiamybės
papildomos garantijos, būtinos jo pareigoms tinkamai atlikti, yra nustatytos
tam, kad Seimo narys būtų apsaugotas nuo persekiojimo dėl politinių ar kitų
motyvų dėl jo, kaip Seimo nario, veiklos (Konstitucinio Teismo 2016 m.
balandžio 27 d. nutarimas). Todėl, nors Konstitucijoje tai tiesiogiai ir nėra
įtvirtinta, dabar galiojanti Seimo statuto 23 straipsnio 6 dalies redakcija
nustato, kad Seimo nario neliečiamybė gali būti atimta tik kvalifikuota balsų
dauguma (nurodoma, kad „Jeigu rezoliucijos projekte numatoma patenkinti
generalinio prokuroro teikimą, ji gali būti priimta, kai už projektą
balsuoja daugiau kaip pusė visų Seimo narių“ (čia ir toliau pabraukta
– mūsų). Seimo sprendimo netenkinti generalinio prokuroro teikimo, t.y.
išsaugoti Seimo nario neliečiamybę, procedūra nėra detaliai reglamentuota,
vadinasi, toks sprendimas priimamas remiantis bendra Seimo statuto norma –
paprasta posėdyje dalyvaujančių Seimo narių balsų dauguma. Tuo tarpu pagal
projektą tiek sprendimas atimti Seimo nario neliečiamybę (tenkinti
generalinio prokuroro teikimą), tiek ir sprendimas neliečiamybę išsaugoti
(netenkinti generalinio prokuroro teikimo) būtų priimami vienodai, t.y.
kvalifikuota balsų dauguma. Neaišku, kokiais argumentais toks siūlymas
grindžiamas. Pažymėtina, kad Seimo nario neliečiamybės atėmimo procedūra yra
nagrinėta konstitucinėje justicijoje (Konstitucinio Teismo 2016 m. balandžio
27 d. nutarimas), vertintas su neliečiamybės atėmimu susijusių Seimo
sprendimų priėmimo procedūrų konstitucingumas, tačiau nei prieštaravimai
Konstitucijai ar konstitucinei doktrinai, nei kokie nors kiti šių procedūrų
trūkumai nebuvo konstatuoti;
|
Pritarti
|
Seimo sprendimas panaikinti Seimo nario asmens
neliečiamybę
siekiant patraukti jį baudžiamojon atsakomybėn, suimti, kitaip suvaržyti jo
laisvę sukelia Seimo nariui teisines pasekmes ir tam tikrais atvejais lemia
jo teisinio statuso pasikeitimą; priėmus sprendimą panaikinti jo asmens
neliečiamybę, jis gali būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn, suimtas,
gali būti kitaip suvaržoma jo laisvė (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2016 m.
balandžio 27 d. nutarimas Nr. KT11-N7/2016). Tai pagrindžia šiuo metu
galiojantį procedūrinį skirtumą dėl atitinkamo Seimo sprendimo priėmimo,
t.y.:
-
Jei rezoliucijos
projekte numatoma patenkinti generalinio prokuroro teikimą, ji
gali būti priimta, kai už projektą balsuoja daugiau kaip pusė visų Seimo
narių;
-
Seimo sprendimas netenkinti
generalinio prokuroro teikimo, t.y. išsaugoti Seimo nario
neliečiamybę, priimamas remiantis bendra Seimo statuto norma, t.y. paprasta
posėdyje dalyvaujančių Seimo narių balsų daugumą.
Projektas patobulintas nustatant, kad Seimo sprendimas
(kuris būtų priimamas protokoliniu nutarimu) sutikti Seimo narį
patraukti baudžiamojon atsakomybėn, suimti ar kitaip suvaržyti jo laisvę gali
būti priimtas, kai už jį balsuoja daugiau kaip pusė visų Seimo narių,
o Seimo sprendimas nesutikti Seimo narį patraukti baudžiamojon
atsakomybėn, suimti ar kitaip suvaržyti jo laisvę gali būti priimtas, kai
už jį balsuoja daugiau kaip pusė posėdyje dalyvaujančių Seimo narių.
|
|
2.
|
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
(2017-04-04)
|
1
|
3
|
|
2) vartojama formuluotė „Jeigu rezoliucijos projekte numatoma
patenkinti arba netenkinti generalinio prokuroro teikimą“ yra neaiškaus,
įvairiai interpretuotino turinio. Ši formuluotė suprastina taip, kad tyrimo
komisijos parengtame rezoliucijos projekte būtų suformuluotas ne
vienareikšmiškas (pvz., tenkinti generalinio prokuroro teikimą ir atimti
neliečiamybę), o alternatyvus sprendimas. Tokią nuomonę įtakoja ir tai, kad
aptariamoje projekto nuostatoje nurodoma, kad rezoliucija gali būti priimta,
kai už projektą balsuoja daugiau kaip pusė visų Seimo narių, kas atitiktų
konstitucinės Seimo nario garantijos apsaugos principą. Pažymėtina, kad
pagal konstitucinę doktriną „<...> nacionaliniu lygmeniu reguliuojant
parlamento nario neliečiamybės panaikinimo procedūrą prašymas panaikinti
parlamento nario neliečiamybę turėtų būti svarstomas atitinkamame
nuolatiniame arba specialiai sudarytame parlamento komitete, kurio sudėtis
atitiktų politinę parlamento sudėtį; parlamento nariui, kurio neliečiamybės
panaikinimo klausimas svarstomas, turėtų būti suteikta teisė būti
atstovaujamam kito parlamento nario arba advokato, sudaryta galimybė būti
išklausytam ir pateikti dokumentus ar kitus duomenis, kurie jam atrodo
reikšmingi; komitetas turėtų pateikti pagrįsto sprendimo, ar panaikinti
neliečiamybę, pasiūlymą ir paaiškinti kriterijus, kuriais paremta išvada; komiteto
pasiūlymas turėtų būti nedelsiant svarstomas ir dėl jo turėtų būti
sprendžiama parlamento plenariniame posėdyje; šis posėdis turėtų būti viešas,
o diskusijos turėtų apsiriboti argumentais „už“ ar „prieš“ pasiūlymą
<...> (Konstitucinio Teismo 2016 m. balandžio 27 d. nutarimas). Dabar
galiojančios redakcijos Seimo statuto 23 straipsnio nuostatos šią doktriną
atitinka: generalinio prokuroro teikimui nagrinėti pagal proporcinį frakcijų
atstovavimo principą sudaroma laikinoji tyrimo komisija, ji įvertina teikime
išdėstytus argumentus, išklauso Seimo nario, kurio neliečiamybės atėmimo
klausimas svarstomas, paaiškinimus ir pasiūlo Seimui vieną galimų sprendimo
variantų – tenkinti arba netenkinti generalinio prokuroro teikimą. Todėl
projekto tekstą reikėtų tikslinti, aiškiai išdėstant kokius galimus
sprendimus tyrimo komisija gali siūlyti Seimui bei kaip tokie sprendimai
turėtų būti priimami.
Pažymėtina, kad Seimo nario neliečiamybės atėmimo institutas tam
tikrais aspektais susijęs su apkaltos institutu. Tai akcentuota ir
konstitucinėje doktrinoje (žr. Konstitucinio Teismo 2016 m. balandžio 27 d.
nutarimą). Todėl tobulinant Seimo nario neliečiamybės atėmimo procedūras,
siūlytina analizuoti ir apkaltos proceso konstitucinę doktriną, šį procesą
reglamentuojančias teisės normas.
|
Pritarti
|
Projektas patobulintas.
|
|
3.
|
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
(2017-04-04)
|
1
|
3
|
|
3) Pagal Seimo statute nustatytas procedūras sprendimas dėl Seimo
nario neliečiamybės priimamas balsuojant dėl specialaus subjekto – tyrimo
komisijos – pateikto teisės akto – rezoliucijos – projekto. Atsižvelgiant į
Seimo statuto 113-118 straipsnių, reglamentuojančių balsavimą Seime,
nuostatas, akivaizdu, kad balsuojant dėl rezoliucijos projekto, kuriame būtų
nurodyti abu galimi sprendimai (tiek tenkinti generalinio prokuroro teikimą,
tiek jo netenkinti), kurio nors vieno iš sprendimų priėmimas negalimas, nes
balsuojant alternatyviai („už pirmąjį teiginį” arba “už antrąjį teiginį”,
kaip nurodoma Seimo statuto 118 straipsnio 1 dalyje), balsavimui teikiami du
alternatyvūs teiginiai, kas reikštų, kad tyrimo komisija turėtų teikti Seimui
ne vieną, o du alternatyvaus turinio rezoliucijos projektus. Pažymėtina, kad
pagal konstitucinę doktriną tyrimo komisijos paskirtis – pasiūlyti vieną
pagrįstą sprendimą. Priešingu atveju tyrimo komisijos sudarymas ir veikla
netektų prasmės.
|
Pritarti
|
Projektas patobulintas.
|
|
4.
|
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
(2017-04-04)
|
1
|
4
|
|
2. Projekto 1 straipsniu keičiamo Seimo statuto 23 straipsnio 6
dalyje siūloma nustatyti, kad „<...> Jeigu Seimas nepritarė
tyrimo komisijos pateiktam rezoliucijos projektui netenkinti generalinio
prokuroro teikimo, artimiausiame posėdyje balsuojama dėl Seimo
Pirmininko pateikto rezoliucijos projekto patenkinti generalinio prokuroro
teikimą. Ši rezoliucija gali būti priimta, kai už projektą balsuoja
daugiau kaip pusė visų Seimo narių“. Svarstytinas šios nuostatos santykis su
aukščiau aptarta projekto nuostata, kurioje minimas alternatyvaus turinio
rezoliucijos projektas.
|
Pritarti
|
Projektas patobulintas, siūlant papildyti Seimo statuto 23 straipsnį 7 dalimi ir ją išdėstyti taip:
„7.Jeigu
Seimas nepritarė tyrimo komisijos išvadoje pateiktam siūlymui, netenkinti
generalinio prokuroro teikimo, iš karto balsuojama, ar sutikti Seimo narį
patraukti baudžiamojon atsakomybėn, suimti ar kitaip suvaržyti jo laisvę.“
|
|
5.
|
Teisės ir teisėtvarkos komiteto biuro patarėja
M.Civilkienė
|
1
|
1
|
|
Komiteto
organizuotų klausymų metu, svarstant, koks subjektas turėtų registruoti Seimo
sprendimo dėl sutikimo Seimo narį patraukti baudžiamojon atsakomybėn,
suimti ar kitaip suvaržyti jo laisvę, projektą tuo atveju, jei Seimas
nepritarė tyrimo komisijos išvadoje pateiktam siūlymui netenkinti generalinio
prokuroro teikimo, nutarta siūlyti tobulinti projektą, kad šiais, o taip pat
kitais atvejais balsuojant dėl Seimo nario neliečiamybės atėmimo turi būti
priimamas protokolinis nutarimas.
Atsižvelgiant
į tai, taip pat turi būti keičiamos Seimo statuto 23 straipsnio 4 ir 5 dalys.
|
Pritarti
|
Projekto 1 straipsnis patobulintas:
1 straipsnis. 23
straipsnio pakeitimas
1.
Pakeisti 23 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Jeigu
Seimas yra priėmęs rezoliuciją protokolinį nutarimą dėl
sutikimo Seimo narį patraukti baudžiamojon atsakomybėn, suimti ar kitaip
suvaržyti jo laisvę, apkaltos proceso parengiamieji veiksmai ir apkaltos
procedūra Seimo nariui gali būti pradėti tik išsprendus baudžiamosios
atsakomybės klausimą, t. y. jeigu yra priimtas teismo išteisinamasis
nuosprendis arba įsiteisėjęs teismo apkaltinamasis nuosprendis, arba
baudžiamoji byla yra nutraukta.“
2.
Pakeisti 23 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5. Kai tyrimo
komisija parengia ir paskelbia savo išvadą pažymą bei rezoliucijos
projektą, Seimo nario asmens neliečiamybės atėmimo klausimas įrašomas
į Seimo artimiausio posėdžio darbotvarkę.“
3.
Pakeisti 23 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:
„6. Svarstant šį Seimo nario
asmens neliečiamybės atėmimo klausimą, taip
pat pateiktame rezoliucijos projekte apsiribojama
tik generalinio prokuroro teikime nurodytų faktų
interpretavimu, vertinimu arba patikslinimu. Diskusijoje Diskusijose dėl
neliečiamybės atėmimo rezoliucijos projekto dalyvauja tyrimo
komisijos pranešėjas, Seimo narys, kurio asmens neliečiamybės klausimas
sprendžiamas, ar kitas jo įgaliotas Seimo narys ir ne daugiau kaip po 2 Seimo
narius, pasisakančius „už“ ir „prieš“. Jeigu rezoliucijos projekte
numatoma išvadoje siūloma patenkinti generalinio
prokuroro teikimą, Seimo protokolinis nutarimas sutikti Seimo narį
patraukti baudžiamojon atsakomybėn, suimti ar kitaip suvaržyti jo laisvę ji
gali būti priimtas, kai už projektą jį balsuoja
daugiau kaip pusė visų Seimo narių. Jeigu išvadoje siūloma netenkinti
generalinio prokuroro teikimo, Seimo protokolinis nutarimas nesutikti Seimo
narį patraukti baudžiamojon atsakomybėn, suimti ar kitaip suvaržyti jo laisvę
gali būti priimtas, kai už jį balsuoja daugiau kaip pusė posėdyje
dalyvaujančių Seimo narių.“
4.
Papildyti 23 straipsnį 7 dalimi ir ją išdėstyti taip:
„7.Jeigu
Seimas nepritarė tyrimo komisijos išvadoje pateiktam siūlymui, netenkinti
generalinio prokuroro teikimo, iš karto balsuojama, ar sutikti Seimo narį
patraukti baudžiamojon atsakomybėn, suimti ar kitaip suvaržyti jo laisvę.“
|
|
6.
|
Teisės ir teisėtvarkos komiteto biuro patarėja
M.Civilkienė
|
1
|
2
|
|
Patobulintu
projektu siūloma Seimo statuto 23 straipsnio 6 dalies redakcija (t.y., kad Seimo protokolinis nutarimas sutikti
Seimo narį patraukti baudžiamojon atsakomybėn, suimti ar kitaip suvaržyti jo
laisvę gali būti priimtas, kai už jį balsuoja daugiau kaip pusė visų Seimo
narių, o Seimo protokolinis nutarimas nesutikti Seimo narį
patraukti baudžiamojon atsakomybėn, suimti ar kitaip suvaržyti jo laisvę gali
būti priimtas, kai už jį balsuoja daugiau kaip pusė posėdyje dalyvaujančių
Seimo narių.“), turi būti suderinta su Seimo
statuto 113 straipsnio 2 dalimi (nustatančia, kad sprendimai dėl
protokolinių (įrašomų į protokolą) Seimo nutarimų <...> priimami
balsavusių Seimo narių dauguma, šie sprendimai taip pat gali būti priimti ir
be balsavimo (bendru sutarimu) <...>).
|
Pritari
|
Projektas papildytas 2 straipsniu, keičiančiu Seimo
statuto 113 straipsnio 2 dalį:
2 straipsnis. 113 straipsnio pakeitimas
Pakeisti
113 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
2. Jeigu šiame statute nenumatyta kitaip, Ssprendimai dėl protokolinių (įrašomų į protokolą) Seimo nutarimų,
atskirų svarstomo klausimo nuostatų, atskirų įstatymo straipsnių ar teiginių,
sesijos darbo tvarkos klausimų priimami balsavusių Seimo narių dauguma, šie
sprendimai taip pat gali būti priimti ir be balsavimo (bendru sutarimu), t.y.
po to, kai į posėdžio pirmininko klausimą: “Ar yra prieštaraujančių?” niekas
neatsako, ir jis paskelbia: “Priimta”.“
|
