 |
|
Lietuvos Respublikos Seimo Antikorupcijos komisijos pirmininkui Vitalijui Gailiui El. paštas: Vitalijus.Gailius@lrs.lt, rasa.sidlauskaite@lrs.lt
Lietuvos Aukščiausiajam Teismui El. p. lat@teismas.lt |
Į 2016-07-13 Nr. S-2016-5083
ANTIKORUPCINIO VERTINIMO IŠVADA
DĖL LAT ATRANKOS KOLEGIJŲ TEISINIO REGULIAVIMO
2016 m. rugpjūčio d. Nr. 4-01-
Vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymo 8 straipsnio nuostatomis ir atsižvelgdami į Lietuvos Respublikos Seimo Antikorupcijos komisijos 2016 m. liepos 13 d. prašymą Nr. S-2016-5083, taip pat į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pateiktą informaciją[1], atlikome Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso Nr. IX-904 (toliau – CPK) 350 straipsnio 1, 4 ir 7 dalių bei Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso Nr. IX-785 (toliau – BPK) 372 straipsnio 3 ir 5 dalių nuostatų antikorupcinį vertinimą.
Atliekant minėtų teisės aktų antikorupcinį vertinimą, nustatyta, jog CPK 350 straipsnio 1 dalis ir BPK 372 straipsnio 3 dalis Lietuvos civilinio ir baudžiamojo proceso teisenose įtvirtina leidimų kasacijai sistemą, pagal kurią vykdoma kasacinių skundų atranka. Leidimus kasaciniam procesui duoda arba neduoda sudarytos 3 teisėjų atrankos kolegijos, kasacinis skundas laikomas priimtu, jeigu už jį balsavo bent vienas iš atrankos kolegijos narių. Tačiau nei CPK 350 straipsnio 1, 4, 7 dalyse, nei BPK 372 straipsnio 3, 5 dalyse nėra aptarti atrankos kolegijų sprendimų viešinimo principai[2].
Atlikę minėtų teisės aktų nuostatų antikorupcinį vertinimą, siekdami didesnio teismų sprendimų atvirumo bei skaidrumo teikiame šias pastabas ir pasiūlymus:
1. Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo Nr. XI-2220 (toliau – Įstatymas) 3 straipsnyje yra įtvirtinti teisėkūros atvirumo ir skaidrumo principai, reiškiantys, kad teisėkūra turi būti vieša, su bendraisiais interesais susiję teisėkūros sprendimai negali būti priimami visuomenei nežinant ir neturint galimybių dalyvauti, valstybės politikos tikslai, teisinio reguliavimo poreikis ir teisėkūroje dalyvaujantys subjektai turi būti žinomi. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas ne kartą savo jurisprudencijoje buvo pabrėžęs, jog konstitucinis atsakingo valdymo principas, aiškinamas kartu su Konstitucijos 5 straipsnio 3 dalyje įtvirtintu valdžios įstaigų tarnavimo žmonėms imperatyvu, suponuoja teisėkūros procedūrų viešumo ir skaidrumo reikalavimus, kurių privalo laikytis inter alia valstybės valdžią įgyvendinančios institucijos. Tokių reikalavimų paisymas priimant teisės aktus yra būtina visuomenės pasitikėjimo valstybe ir teise bei valdžios atsakomybės visuomenei sąlyga; jis sudaro prielaidas įtraukti visuomenę į sprendimų, susijusių su viešaisiais interesais, priėmimo procesą, inter alia sudarant galimybę susipažinti su rengiamais teisės aktų projektais ir kita su jais susijusia informacija, taip įgyvendinant inter alia Konstitucijos 33 straipsnyje įtvirtintas piliečių teises dalyvauti valdant savo šalį, kritikuoti valstybės įstaigų ar pareigūnų darbą, apskųsti jų sprendimus[3].
Pažymėtina, jog pagal Įstatymo 6 straipsnio 2 dalies 20 punktą Teisės aktų registro objektas taip pat yra Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, vykdydamas ypatingai svarbias funkcijas Lietuvos Respublikoje, kaip vienodos teismų praktikos aiškinant ir taikant teisės aktus formavimas (teisės darnos ir plėtros užtikrinimas), viešojo intereso apsaugos užtikrinimas, mūsų nuomone, turėtų siekti būti atviras visuomenei, diskutuoti jo kompetencijai priskirtais klausimais, todėl turėtų viešai skelbti ir atrankos kolegijų nutartis. Kadangi atrankos kolegijų nutartys nėra viešai prieinamos, visuomenei, teisininkų bendruomenei nėra galimybių susipažinti su motyvais, kuriais vadovaujantis kasaciniai skundai yra priimami ar atsisakoma juos priimti, ir kt. Pabrėžtina, jog tiek teisės aktų (jų projektų), tiek teisės taikymo aktų neskelbimas viešai kelia abejonių dėl jų skaidrumo ir gali būti laikomas korupcijos rizikos veiksniu.
2. Siekdami atrankos kolegijų narių priimamų sprendimų objektyvumo ir skaidrumo, siūlome svarstyti galimybę nustatyti papildomas interesų konfliktų stebėsenos ir išvengimo priemones, kai už kasacinio skundo priėmimą balsuoja tik vienas atrankos kolegijos teisėjas.
Prašome Lietuvos Aukščiausiojo Teismo per 3 mėnesius nuo antikorupcinio vertinimo išvados gavimo dienos informuoti Specialiųjų tyrimų tarnybą, kaip atsižvelgta (planuojama atsižvelgti) į šioje išvadoje išdėstytas pastabas. Atsakymą prašome paskelbti per Lietuvos Respublikos Seimo teisės aktų informacinę sistemą ir susieti su šia antikorupcinio vertinimo išvada.
PRIDEDAMA: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo rašto kopija, 4 lapai.
Pagarbiai
|
Direktorius |
|
Saulius Urbanavičius |
Giedrius Būdvytis, tel. 8 706 63 354, el. p. giedrius.budvytis@stt.lt