LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS

TEISĖS DEPARTAMENTAS

IŠVADA

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS PELNO NESIEKIANČIŲ ORGANIZACIJŲ NUOSAVYBĖS TEISIŲ Į IŠLIKUSĮ NEKILNOJAMĄJĮ TURTĄ ATKŪRIMO

ĮSTATYMO PROJEKTO

2024-03-19 Nr. XIVP-3526

Vilnius

Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas.

1. Pagal projekto 1 straipsnio nuostatas teikiamame projekte siūloma reglamentuoti Lietuvos Respublikos pelno nesiekiančių organizacijų, kurių nekilnojamasis turtas pagal TSRS (LTSR) įstatymus buvo nacionalizuotas ar kitaip neteisėtai nusavintas nuosavybės teisių tęstinumo pripažinimo bei atkūrimo tvarką ir sąlygas. Pagal projekto 3 straipsnyje siūlomą nustatyti teisinį reguliavimą pelno nesiekiančioms organizacijoms nuosavybės teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą būtų atkuriamos natūra, valstybei išmokant atitinkamo objekto rinkos vertės dydžio piniginę kompensaciją arba nuosavybėn perduodant kitą tokios pat vertės nekilnojamąjį turtą. Pažymėtina, kad projekto aiškinamajame rašte nėra nurodytas bent apytikslis grąžintinų natūra nekilnojamojo turto objektų skaičius, taip pat nėra nurodoma, kokio dydžio valstybės biudžeto asignavimų reikės kompensacijoms išmokėti, jeigu nuosavybės teisės būtų atkuriamos į turtą, kuris neišlikęs dėl valstybės, savivaldybės priimtų sprendimų ar jis pagal įstatymus trečiųjų asmenų yra įgytas privačion nuosavybėn. Pažymėtina, kad dalyje gražintinų natūra nekilnojamojo turto objektų (pastatų) gali būti įsikūrusios valstybės ir savivaldybių institucijos, kurioms turėtų būti skirtos kitos patalpos (pastatai). Valstybės biudžete taip pat turėtų būti numatyti atitinkami valstybės biudžeto asignavimai kompensacijoms išmokėti. Kartu atkreiptinas dėmesys, kad projekte nėra siūloma nustatyti kompensacijų išmokėjimo terminų ir tvarkos. Šiame kontekste pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos piliečiams atkuriant nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą pagal Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą kompensacijų už valstybės išperkamą nekilnojamąjį turtą mokėjimo terminai ir tvarka buvo reglamentuoti atskirame Lietuvos Respublikos kompensacijų už valstybės išperkamą nekilnojamąjį turtą dydžio, šaltinių, mokėjimo terminų bei tvarkos, taip pat valstybės garantijų ir lengvatų, numatytų Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatyme (toliau – Kompensacijų įstatymas), įstatyme. Konstitucinis Teismas 2005 m. rugpjūčio 23 d. nutarime, vertindamas Kompensacijų įstatymo nuostatų konstitucingumą, pažymėjo, kad įstatymų leidėjas turi diskreciją įstatymu nustatyti nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo būdus, sąlygas ir tvarką. Valstybės prisiimtiems įsipareigojimams įstatyme nustatytais būdais, sąlygomis ir tvarka atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą vykdyti, inter alia piniginėms kompensacijoms už valstybės išperkamą nekilnojamąjį turtą mokėti, yra naudojamos valstybės biudžeto lėšos, kiti valstybės ištekliai. Valstybės prisiimtų įsipareigojimų našta tenka visai visuomenei, kurios nariai yra ir tie asmenys, kuriems yra atkuriamos nuosavybės teisės. Vadinasi, nustatydama nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo būdus, sąlygas ir tvarką valstybė negali prisiimti tokio dydžio finansinių bei kitų įsipareigojimų, kurie visuomenei ir valstybei būtų nepakeliami, uždėtų visuomenei neproporcingai didelę finansinę bei kitokią naštą, galėtų sukelti socialinę įtampą ir priešpriešą, kurie neleistų ar trukdytų valstybei užtikrinti kitas konstitucines vertybes, neleistų ar trukdytų valstybei vykdyti jai pagal Konstituciją tenkančias funkcijas. Konstitucinis Teismas minėtame nutarime taip pat pažymėjo, kad valstybės prisiimti įsipareigojimai atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą turi būti susieti su valstybės finansinėmis bei materialinėmis galimybėmis; nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo terminai turi būti realūs – jie turi būti tokie, kad valstybė galėtų iki nustatyto laiko tinkamai įvykdyti prisiimtus įsipareigojimus.

Atsižvelgiant į tai, kas aukščiau išdėstyta, reikėtų įvertinti, kiek nekilnojamojo turto objektų pelno nesiekiančioms organizacijoms turėtų būti grąžinti natūra, kiek valstybės biudžeto lėšų pareikalautų kompensacijų už nekilnojamąjį turtą, kurio neliko dėl valstybės, savivaldybės institucijų priimtų sprendimų arba jis pagal įstatymus įsigytas privačion nuosavybėn, mokėjimui. Be to, projekte arba atskirame įstatyme, įvertinus valstybės finansines ir materialines galimybes, reikėtų nustatyti kompensacijų mokėjimo terminus ir tvarką. Konstitucijos 94 straipsnio 1 punkte nustatyta, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė tvarko krašto reikalus, pagal Konstituciją ir įstatymus Vyriausybė yra atsakinga už valstybės biudžeto pajamų ir išlaidų planavimą. Atsižvelgiant į tai, dėl teikiamo įstatymo projekto reikėtų gauti Vyriausybės išvadą.

2. Teikiamo projekto pavadinime ir projekto nuostatose yra vartojama „Lietuvos Respublikos pelno nesiekiančių organizacijų“ ir „pelno nesiekiančių organizacijų“ sąvokos, kurių turinys projekto nuostatuose nėra apibrėžtas. Atsižvelgiant į tai, kad minėtos sąvokos turinys lemia kokiems subjektams būtų taikomas projektu siūlomas teisinis reguliavimas bei į tai, kad Konstitucinio Teismo oficialiojoje doktrinoje nurodoma, kad „<...> įstatymų leidėjas gali apibrėžti įstatymuose vartojamų sąvokų turinį, tačiau iš Konstitucijos, inter alia konstitucinio teisinės valstybės principo, kylantis reikalavimas paisyti teisės aktų hierarchijos suponuoja, kad įstatymuose vartojamų sąvokų turinys gali būti apibrėžiamas (inter alia aiškinamas) tik įstatymu, o ne žemesnės galios teisės aktu“ (2011 m. rugsėjo 28 d. nutarimas), projekto nuostatos turi būti tikslinamos – arba pateikiant minėtos sąvokos apibrėžtį, arba atitinkamai papildant projekto nuostatas ir nurodant įstatymus, kuriuose minėta sąvoka yra vartojama.

3. Pastebėtina ir tai, kad projekto nuostatose, apibrėžiant tą patį subjektą yra vartojamos „Lietuvos Respublikos pelno nesiekiančios organizacijos“, „pelno nesiekiančios organizacijos“, „piliečių organizacijos“, „organizacijos“ ir „pareiškėjo“ sąvokos, todėl projekto nuostatos turėtų būti atitinkamai tikslintinos, vartojant vienodą teisinę terminiją.

4. Projekto 2 straipsnyje siūloma nustatyti, kad „nuosavybės teisės į šio įstatymo 3 straipsnyje nurodytą nekilnojamąjį turtą atkuriamos visoms, išskyrus politines partijas, pelno nesiekiančioms organizacijoms, kurios teisėtai veikė Lietuvoje iki 1940 m. birželio 15 d. ir atsikūrusios arba tęsdamos savo veiklą vykdo Lietuvos Respublikoje po 1990 m. Kovo 11 d., jeigu joms nuosavybės teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą iki šio įstatymo įsigaliojimo nebuvo atkurtos natūra kitais pagrindais ir (arba) už jį nebuvo sumokėta kompensacija“. Projekto nuostata diskutuotina keliais aspektais.

Pirma, atkreiptinas dėmesys, kad iš projektu siūlomo teisinio reguliavimo nėra aišku, kas būtų laikoma pelno nesiekiančios organizacijos, t. y. juridinio asmens „atsikūrimu“. Vadovaujantis Civilinio kodekso ( toliau – CK) 2.59 straipsniu, juridiniai asmenys yra steigiami, o ne „atkuriami“, todėl projekto 2 straipsnio 1 dalis turėtų būti atitinkamai tikslintinas, derinant jį su CK nuostatomis, reglamentuojančiomis juridinio asmens steigimą.

Antra, pastebėtina, kad projekte nėra jokių nuostatų, detalizuojančių, kokiais kriterijais remiantis pelno nesiekianti organizacija būtų laikoma iki 1940 m. birželio 15 d. veikusios pelno nesiekiančios organizacijos veiklos „tęsiniu“ po jos „atsikūrimo“,  t. y. ar jai būtų keliami to paties juridinio asmens pavadinimo, veiklos pobūdžio ar kiti kriterijai ir koks subjektas būtų kompetentingas konstatuoti, kad konkreti pelno nesiekianti organizacija yra tinkamas subjektas pretenduoti į nuosavybės teisių atkūrimą į išlikusį nekilnojamąjį turtą. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog siūloma teisės norma yra tiesiogiai susijusi su asmenų teisėmis į nuosavybės teisės objektus. Atsižvelgiant į teisės doktriną, formuojamą Konstitucinio Teismo, pažymėtina, jog visas teisinis reguliavimas, susijęs su asmenų teisėmis ir pareigomis turi būti įtvirtintas įstatymu. Be to, pažymėtina, jog Konstitucinis Teismas 1994 m. sausio 19 d. nutarime aiškiai pažymėjo, jog „<...> įstatymų leidėjas gali reguliuoti savininkų ir kitų nuosavybės teisinių santykių dalyvių subjektines teises tik įstatymu nustatydamas šių teisių turinį“. Atsižvelgiant į tai, projekto nuostatos tikslintinos, įstatymo lygmeniu nustatant aiškius ir nediskriminuojančius juridinio asmens veiklos „tęstinumo“ ir „atsikūrimo“ kriterijus ir juos vertinantį subjektą.

Trečia, pastebėtina ir tai, kad iš projektu siūlomo teisinio reguliavimo nėra aišku ir tai, kaip būtų sprendžiamas nuosavybės teisių atkūrimo į išlikusį nekilnojamąjį turtą klausimas tuo atveju, jei į tam tikros iki 1940 m. birželio 15 d. veikusios pelno nesiekiančios organizacijos veiklos „tęstinumą“ pretenduotų kelios „atsikūrusios“ ar veiklą tęsiančios pelno nesiekiančios organizacijos. Projekto nuostatos tikslintinos, pašalinant šį neaiškumą.

Ketvirta, loginiu ir kalbiniu aspektais tikslintina projekto 2 straipsnio 1 dalies nuostata „atsikūrusios arba tęsdamos savo veiklą vykdo Lietuvos Respublikoje po 1990 m. Kovo 11 d.“.

5. Projekto 2 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, kad teisę į išlikusio nekilnojamojo turto teisių atkūrimą pagal šį įstatymą turi tik tos pelno nesiekiančios organizacijos, kurios juridinio asmens teises įgijo iki 2019 m. sausio 1 d. Atkreiptinas dėmesys, kad nei iš projekto aiškinamojo rašto, nei iš paties projekto nuostatų nėra aišku, kodėl yra pasirinkta būtent tokia data, ypač atsižvelgiant į tai, kad galimybė įsteigti („atkurti“) juridinį asmenį projektu nustatyta nuo 1990 m. kovo 11 d. Šiame kontekste pažymėtina, kad Konstitucijos 29 straipsnyje įtvirtintas asmenų lygiateisiškumo principas suponuoja pareigą įstatymų leidėjui nustatyti vienodą (nediferencijuotą) teisinį reguliavimą tam tikrų asmenų kategorijų, esančių vienodoje padėtyje, atžvilgiu, kai tarp tų asmenų kategorijų nėra tokio pobūdžio ir tokios apimties skirtumų, kad nevienodas jų traktavimas būtų objektyviai pateisinamas (inter alia 2013 m. vasario 22 d., 2015 m. vasario 6 d., 2019 m. rugsėjo 19 d. nutarimai). Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad galima nustatyti diferencijuotą teisinį reguliavimą tam tikriems asmenims, priklausantiems skirtingoms kategorijoms, tik tada, jeigu tarp šių asmenų yra tokio pobūdžio skirtumų, kurie tokį diferencijuotą reguliavimą daro objektyviai pateisinamą. Priešingu atveju toks teisinis reguliavimas būtų laikomas kaip įtvirtinantis privilegiją. Šiame kontekste pažymėtina, kad Konstitucija nesaugo ir negina tokių asmens įgytų teisių, kurios savo turiniu yra privilegijos; privilegijų gynimas ir apsauga reikštų, kad yra pažeidžiami konstituciniai asmenų lygiateisiškumo, teisingumo principai (Konstitucinio Teismo 1995 m. gruodžio 22 d., 2000 m. gruodžio 6 d., 2003 m. kovo 17 d., 2003 m. lapkričio 17 d., 2003 m. gruodžio 3 d., 2008 m. gruodžio 24 d. nutarimai). Pastebėtina, kad nei projekto nuostatose, nei aiškinamajame rašte nėra aiškiai nurodyta, dėl kokių objektyvių priežasčių pirma yra nustatomas labai ilgas (beveik 30 metų) terminas, per kurį suteikiama galimybė „įgyti juridinio asmens teises“ – įsteigti iki 1940 m. birželio 15 d. veikusios pelno nesiekiančios organizacijos veiklos „tęsėją“, ir antra – kodėl yra pasirenkama būtent 2019 m. sausio 1 d. data ir kuo juridiniai asmenys, įsteigti iki šios dienos objektyviai skirtųsi nuo juridinių asmenų, įsteigtų, pavyzdžiui 2020 m. sausio 1 d. Atsižvelgiant į išdėstytą, projekto nuostatos sistemiškai tikslintinos.

            Be to, projekto 2 straipsnio 2 dalyje prieš žodį „teisių“ įrašytinas žodis „nuosavybės“.

6. Projekto 3 straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad piliečių organizacijoms nuosavybės teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkuriamos natūra, tačiau pastebėtina, kad projekte nėra detalizuojamos nekilnojamojo turto rūšys, į kurias būtų galimą atkurti nuosavybės teises. Atsižvelgiant į Teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą teisėkūros aiškumo principą, reiškiantį, kad teisės aktuose nustatytas teisinis reguliavimas turi būti logiškas, nuoseklus, glaustas, suprantamas, tikslus, aiškus ir nedviprasmiškas, siūlytina tikslinti projekto nuostatas, detalizuojant nekilnojamojo turto rūšis, į kurias, vadovaujantis projekto nuostatomis, būtų galima atkurti nuosavybės teises.

7. Tikslintina projekto 3 straipsnio 1 dalis, po žodžių „atkuriamos natūra“ įrašant žodžius „išskyrus šio straipsnio 2 dalyje numatytus atvejus“.

8. Projekto 3 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, kad nuosavybės teisės atkuriamos ir į tą nekilnojamąjį turtą, kuris 1991 m. rugpjūčio 1 d. buvo išlikęs, tačiau po to jo neliko dėl valstybės, savivaldybės institucijų priimtų sprendimų arba jis pagal įstatymus yra įgytas trečiojo asmens privačion nuosavybėn. Nuostata, kad nuosavybės teisės atkuriamos į tą nekilnojamąjį turtą, kuris „pagal įstatymus yra įgytas trečiojo asmens privačion nuosavybėn“ nėra pakankamai aiški. Nėra aišku, iš kokio subjekto trečiųjų asmenų privačion nuosavybėn įgytas nekilnojamasis turtas turimas omenyje. Pažymėtina, kad nekilnojamąjį turtą tretieji asmenys galėjo įgyti iš pačių pelno nesiekiančių organizacijų arba iš valstybės (savivaldybės) įstatymų nustatyta tvarka jį privatizuodami. Pirmuoju atveju nuosavybės teisės pelno nesiekiančioms organizacijoms, manytina, neturėtų būti atkuriamos. Jeigu projekte turimas omenyje ne pelno siekiančioms organizacijoms grąžintinas nekilnojamasis turtas, kurį tretieji asmenys įstatymų nustatyta tvarka įsigijo iš valstybės (savivaldybės ) jį privatizuodami, tai projekto nuostatas reikėtų atitinkamai patikslinti.

9. Iš projekto 3 straipsnio 2 dalies nuostatų nėra aišku, koks subjektas ir kokiu teisės aktu vadovaujantis būtų įgaliotas nustatyti pinigine kompensacija atlyginamą objekto rinkos vertę ir kito perduodamo nekilnojamojo turto vertę. Projekto nuostatos tikslintinos, pašalinant šį neaiškumą.

Be to, iš šių projekto nuostatų nėra aišku, ar nekilnojamasis turtas (pastatai) būtų grąžinami natūra tokiu atveju, jei jie yra išlikę, tačiau šiuo metu jie yra iš esmės pertvarkyti (perstatyti, rekonstruoti, pakeistas didelis procentas pagrindinių pastato konstrukcijų ir pan.), ar už šiuos pastatus būtų mokama kompensacija ir kokio dydžio ši kompensacija būtų (pastatų rinkos vertės ar sumažinta atskaičius pastato pagerinimus). Projekto nuostatos tikslintinos, pašalinant šį neaiškumą.

10. Projekto 4 straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad vienas iš nuosavybės teisę patvirtinančių dokumentų galėtų būti statybos leidimas. Atkreiptinas dėmesys, kad statybą leidžiančių dokumentų funkcija ir tikslas yra susijęs tik su teise pradėti statinio statybos darbus, o ne patirtinti asmens nuosavybės teisę. Atsižvelgiant į tai, abejotina, ar minėtas „statybos leidimas“ yra tinkamas teisinis pagrindas nuosavybės teisės patvirtinimui. Jei pastabai būtų nepritarta, sąvoka „statybos leidimas“ derintina su Statybos įstatyme vartojama teisine terminija.

11. Iš projekto 5 straipsnio 2 dalies nuostatų nėra aišku, kokie pelno nesiekiančios organizacijos dokumentai apimtų „organizacijos registracijos dokumentą“. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad projekto nuostatose nėra reikalavimo pateikti dokumentus, liudijančius apie iki 1940 m. birželio 15 d. veikusios pelno nesiekiančios organizacijos veiklos tęstinumą ar „atsikūrimą“. Projekto nuostatos atitinkamai tikslintinos.

12. Atsižvelgiant į tai, kad prašymą atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą teikiantis subjektas ne visada gali tiksliai žinoti visus turto, į kurį pretenduojama atkurti nuosavybės teises duomenis, svarstytina, ar projekto 6 straipsnio 1 dalies nuostatų nereikėtų papildyti nurodant, kad pateikiami tik pareiškėjui žinomi duomenys.

13. Projekto 7 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad pelno nesiekiančių organizacijų prašymus atkurti nuosavybės teises Vyriausybės nustatyta tvarka nagrinėja ir sprendimus priima Vyriausybės įgaliota institucija, kurios žinioje šiuo metu turtas yra, o jei jis neišlikęs, sprendimus priima Finansų ministerija. Projekto nuostata diskutuotina keliais aspektais.

Pirma, iš projektu siūlomo teisinio reguliavimo nėra aiškus sąvokos „kurios žinioje turtas yra“ turinys. Pastebėtina, kad teisinius santykius susijusius su valstybės ir savivaldybių turtu reglamentuoja Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymas bei specialūs, tam tikro turto valdymo ir (ar) naudojimo, ir (ar) disponavimo juo įstatymai, pavyzdžiui, Lietuvos banko įstatymas, Žemės įstatymas, kuriuose yra įvardijami minėto turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo pagrindai – nuosavybė, patikėjimo teisė, panauda, nuoma ir kt. – tuo tarpu tokio turto valdymo pagrindo kaip „buvimas žinioje“ galiojantys teisės aktai nenumato. Atsižvelgiant į tai, projekto nuostatos turėtų būti atitinkamai tikslintinos.

Antra, atkreiptinas dėmesys, kad išlikęs nekilnojamasis turtas gali priklausyti nuosavybės teise ne tik valstybei, bet ir savivaldybei. Atsižvelgiant į tai abejotina, kad savivaldybei nuosavybės teise priklausantį turtą „savo žinioje“ galėtų turėti Vyriausybės įgaliota institucija. Pastebėtina ir tai, kad ir valstybei nuosavybės teise priklausantis turtas ne visais atvejais yra Vyriausybės įgaliotos institucijos „žinioje“, nes Vyriausybės įgaliojimai valdyti atitinkamą turtą konkrečiam subjektui yra suteikiami tam tikroms funkcijoms atlikti, o ne tiesiog turėti nekilnojamąjį turtą „žinioje“. Atsižvelgiant į išdėstytą, projekto nuostatos tikslintinos nurodant konkrečius subjektus, kompetentingus spręsti nuosavybės teisių atkūrimo klausimus į išlikusį nekilnojamąjį turtą.

14. Projekto 7 straipsnio 2 dalyje reikėtų nurodyti subjektą, kuris turėtų įgaliojimus dėl svarbių priežasčių pratęsti terminą prašymui atkurti nuosavybės teises apsvarstyti ir sprendimui tenkinti arba atmesti. Kartu svarstytina, ar projekte nereikėtų nurodyti, dėl kokių konkrečiai objektyvių priežasčių terminas galėtų būti pratęstas.

15. Atkreiptinas dėmesys, kad projekte nėra jokių nuostatų, reglamentuojančių turto, į kurį atkuriamos nuosavybės teisės, nuomininkų ir kitų teisėtų valdytojų garantijas – sutarčių nutraukimo terminų, minėtiems asmenims suteikiamo kito turto ir pan. Projekto nuostatos turėtų būti atitinkamai pildytinos.

16. Projekto 8 straipsnio 1 dalyje po žodžio „įstatymas“ įrašytini žodžiai „išskyrus šio straipsnio 2 dalį”.

17. Atsižvelgiant į tai, kad projekto nuostatos yra susijusios su valstybės ar savivaldybių turto valdymu, naudojimu ar disponavimu juo, taip pat su kompensacijų iš valstybės biudžeto mokėjimu, vadovaujantis Teisėkūros pagrindų įstatymo 16 straipsnio 1 dalimi bei Korupcijos prevencijos įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktais (jeigu teisės aktu numatoma reguliuoti visuomeninius santykius, susijusius su valstybės ar savivaldybių turto valdymu, naudojimu ar disponavimu juo; kompensacijų mokėjimu iš valstybės ar savivaldybių biudžetų) turėtų būti atliktas projekto antikorupcinis vertinimas.

Departamento direktorius                                                                                      Dainius Zebleckis

N. Azguridienė, tel. +370 5 209 6546, el. p. [email protected]

M. Masteikienė, tel. +370 5 209 6843, el. p. [email protected]

S. Švedas, tel. +370 5 209 6165, el. p. [email protected]