LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMo NUTARIMo

DĖL PRIVALOMOJO REFERENDUMO DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCIJOS 12 STRAIPSNIO PAKEITIMO PASKELBIMO projekto

AIŠKINAMASIS RAŠTAS

 

 

1. Projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 12 straipsnis, apibrėždamas daugybinės pilietybės atvejus, daro nuorodą į atskirus atvejus, kas suponuoja, jog dviguba (daugybinė) pilietybė galima retais išimtiniais atvejais. „Išskyrus įstatymo numatytus atskirus atvejus, niekas negali būti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės pilietis.“ Lietuvos Respublikos Konstitucijos 148 straipsnis nustato, kad tik referendumu gali būti keičiamos pirmojo skirsnio „Lietuvos valstybė“ bei keturioliktojo skirsnio „Konstitucijos keitimas“ nuostatos.

Dėl to, siekiant išplėsti dvigubos pilietybės įgijimo galimybes ir suteikti kuo didesniam iš Lietuvos išvykusių piliečių galimybę išlaikyti tamprų, pilietybės saitais susaistytą, ryšį su valstybe turi būti vykdomas privalomasis referendumas, kuriam būtų pateiktas klausimas dėl Konstitucijos 12 straipsnio pakeitimo. Referendumo dėl Konstitucijos 12 straipsnio pakeitimo vykdymo būtinybę, kaip vienintelį Konstitucijai neprieštaraujantį kelią išplečiant dvigubos pilietybės suteikimo apimtį, ne kartą savo jurisprudencijoje yra pabrėžęs ir Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas.

 

2. Projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių atstovai) ir rengėjai

 Seimo nariai, priklausantys Seimo Valdybos sprendimu sudarytai darbo grupei referendumo dėl dvigubos pilietybės klausimams spręsti.

 

3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami projekte aptarti teisiniai santykiai

 Lietuvos Respublikos Konstitucijos 12 straipsnis apibrėžia pagrindines Lietuvos Respublikos pilietybės įgijimo nuostatas: „Lietuvos Respublikos pilietybė įgyjama gimstant ir kitais įstatymo nustatytais pagrindais. Išskyrus įstatymo numatytus atskirus atvejus, niekas negali būti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės pilietis. Pilietybės įgijimo ir netekimo tvarką nustato įstatymas.“

Konstitucijos I skirsnio (t.y. ir jame esančio 12 straipsnio nuostatoms) pakeisti skelbiamas privalomasis referendumas (Konstitucijos 148 straipsnis, Lietuvos Respublikos referendumo įstatymo 4 straipsnis). Remiantis Referendumo įstatymo 7 straipsnio 3 dalimi, sprendimas dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijos I skirsnio „Lietuvos valstybė“ bei XIV skirsnio „Konstitucijos keitimas“ nuostatų pakeitimo yra laikomas priimtu, jeigu tam pritarė daugiau kaip pusė piliečių, turinčių rinkimų teisę ir įrašytų į rinkėjų sąrašus.

 

4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama

 Siūloma referendumui pateikti tokią Lietuvos Respublikos Konstitucijos 12 straipsnio formuluotę:

„Lietuvos Respublikos pilietybė įgyjama gimstant ir kitais konstitucinio įstatymo nustatytais pagrindais.

Lietuvos Respublikos pilietis pagal kilmę, įgijęs konstitucinio įstatymo numatytus Lietuvos Respublikos pasirinktos europinės ir transatlantinės integracijos kriterijus atitinkančios valstybės pilietybę, Lietuvos Respublikos pilietybės nepraranda. Kitais atvejais Lietuvos Respublikos pilietis negali būti kartu ir kitos valstybės pilietis, išskyrus konstituciniu įstatymu numatytas išimtis.

Pilietybės įgijimo ir netekimo tvarką nustato konstitucinis įstatymas.“

Lietuvos Respublikos Seimo sudaryta darbo grupė referendumo dėl dvigubos pilietybės klausimams spręsti yra nusprendusi rekomenduoti Seimui europinės ir transatlantinės integracijos kriterijus atitinkančiomis valstybėmis pripažinti:

1.        Europos Sąjungos valstybes nares;

2.        valstybes, priklausančias NATO bei EBPO organizacijoms.

Šio Lietuvos Respublikos pasirinktos europinės ir transatlantinės integracijos kriterijaus neatitinka tos valstybės, kurios kartu dalyvauja buvusios SSRS pagrindu sukurtose politinėse, karinėse, ekonominėse ar kitose valstybių sąjungose ar sandraugose (pvz., yra Nepriklausomų valstybių sandraugos, Eurazijos ekonominės sąjungos ar Kolektyvinio saugumo sutarties organizacijos narės).

Šios nuostatos išlaikytos ir darbo grupės teikiamame Pilietybės konstituciniame įstatyme.

Referendumu priimti Konstitucijos pakeitimai įsigaliotų 2020 m. sausio 1 d. Lietuvos Respublikos Seimas iki 2019 m. gruodžio 31 d.  konstituciniu įstatymu nustatytų pilietybės įgijimo ir netekimo tvarką.

Įvertinus, kad Konstitucijos I skirsnio nuostatų pakeitimui reikalinga surinkti ypač didelį piliečių balsų skaičių – daugiau kaip pusę piliečių, turinčių rinkimų teisę ir įrašytų į rinkėjų sąrašus – referendumas, remiantis Referendumo įstatymu, vykdomas per dvi dienas, t. y. vykdomas 2019 m. gegužės 12 d. ir 2019 m. gegužės 26 d..

 

5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai, galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta

Neigiamų priimto įstatymo pasekmių nenumatoma.

 

6. Kokią įtaką priimtas nutarimas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai

Priimtas įstatymas neturės įtakos kriminogeninei situacijai, korupcijai.

 

7. Kaip nutarimo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai

Priimtas įstatymas įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai neturės.

 

8. Inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus būtina pakeisti ar pripažinti netekusiais galios

Referendumu pritarus Konstitucijos pataisoms, Lietuvos Respublikos Seimas iki 2019 m. gruodžio 31 d.  konstituciniu įstatymu turės nustatyti pilietybės įgijimo ir netekimo tvarką.

 

9. Ar projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Lietuvos Respublikos terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka

Projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. Įstatymo projekte nenustatomos naujos sąvokos ar jas įvardijantys terminai.

 

10. Ar projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas bei Europos Sąjungos teisės aktus

Įstatymo projektas neprieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisės aktams.

 

11. Jeigu įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, kas ir kada juos turėtų priimti

Įgyvendinamųjų teisės aktų parengti nereikės.

 

12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks nutarimui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais)

Reikės padengti referendumo organizavimo kaštus – preliminariais duomenimis iki 1,8-2,4  mln. eurų.

 

13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados

Projekto rengimo metu negauta rašytinių specialistų vertinimų ar išvadų, tačiau darbo grupės veikloje dalyvavo ir savo nuomonę išsakė valstybės institucijų atstovai (VRK, URM) bei teisininkai.

Darbo grupė ypač dėkinga dr. Ingridai Danėlienei (VU) bei prof. Vytautui Sinkevičiui (MRU) už jų indėlį rengiant Konstitucijos 12 straipsnio formuluotę.

 

14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas ir sritis

„Referendumas“, „dviguba pilietybė“.

 

15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai

Nėra.

 

 

 

 

 

Teikia

Seimo nariai

Ramūnas Karbauskis

Arvydas Nekrošius

Antanas Vinkus

Guoda Burokienė

Agnė Širinskienė

Bronislovas Matelis

Juozas Imbrasas

Žygimantas Pavilionis

Aušrinė Norkienė

Laimutė Matkevičienė

Saulius Skvernelis

Raimundas Martinėlis

Dainius Gaižauskas

Virgilijus Poderys

Rūta Miliūtė

Stasys Jakeliūnas

Stasys Tumėnas

Arūnas Gumuliauskas

Valius Ąžuolas

Zenonas Streikus

Vida Ačienė

Levutė Staniuvienė

Petras Valiūnas

Antanas Baura

Virginijus Sinkevičius

Gediminas Vasiliauskas

Lauras Stacevičius

Juozas Rimkus

Bronius Markauskas

 

 

Alfredas Stasys Nausėda

Petras Nevulis

Gintautas Kindurys

Vytautas Rastenis

Audrys Šimas

Algimantas Kirkutis

Juozas Varžgalys

Kęstutis Smirnovas

Algirdas Butkevičius

Andriejus Stančikas

Gediminas Kirkilas

Darius Kaminskas

Juozas Bernatonis

Rima Baškienė (atšaukė parašą 2018-09-25)

 

 

 

 




 

 

__________________