LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO

Biudžeto ir finansų komitetas

PAPILDOMO KOMITETO IŠVADA

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS

LIGOS IR MOTINYSTĖS SOCIALINIO DRAUDIMO ĮSTATYMO NR. IX-110 2, 14, 18, 21 IR 24 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO

ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIIIP-5297

2020-11-04 Nr. 109-P-39

Vilnius

1.Komiteto posėdyje dalyvavo: Valius Ąžuolas, Kęstutis Glaveckas, Mykolas Majauskas, Viktoras Rinkevičius (nuotoliniu), Rasa Budbergytė (nuotoliniu), Vida Ačienė, Gintarė Skaistė, Algirdas Butkevičius, Rita Tamašunienė (nuotoliniu), Andrius Palionis (nuotoliniu), Juozas Varžgalys (nuotoliniu).

Biudžeto ir finansų komiteto biuras: patarėjai: Alina Brazdilienė (nuotoliniu), Dalia Mudėnienė, Jolanta Dzikaitė, Jolanta Žaltkauskienė, vyr. specialistė Agnė Gedraitytė, padėjėjos Danguolė Zabulėnienė (nuotoliniu) ir Jolanta Matiliauskienė.

2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti	Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
1.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2020-10-19	1			Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas. 1. Įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 2 straipsnio 1 dalį siūloma papildyti 2 punktu ir nustatyti, kad ligos socialinis draudimas šio įstatymo nustatytais atvejais užtikrina, kad šios dalies 1 punkte nurodyti ligos socialiniu draudimu apdrausti asmenys gaus šiame įstatyme nustatyto dydžio ligos ir profesinės reabilitacijos išmokas. Analogiško turinio nuostatomis siūloma papildyti keičiamo įstatymo 2 straipsnio 2 dalį ir jos 2 punkte nustatyti, kad motinystės socialinis draudimas šio įstatymo nustatytais atvejais užtikrina, kad šios dalies 1 punkte nurodyti motinystės socialiniu draudimu apdrausti asmenys gaus šiame įstatyme nustatyto dydžio motinystės, tėvystės ir vaiko priežiūros išmokas, o tapę neapdraustais motinystės socialiniu draudimu – nustatyto dydžio motinystės ir vaiko priežiūros išmokas. Siūlomos normos svarstytinos dėl kelių priežasčių. Pirma, įstatymo projekto aiškinamajame rašte nurodyta, kad Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo projektu siūloma papildyti ligos ir motinystės socialinio draudimo tikslus ir nustatyti, kad ligos socialiniu draudimu ir motinystės socialiniu draudimu ne tik kompensuojamos šių rūšių draudimu apdraustiems asmenims prarastos ar negautos pajamos arba jų dalis, tačiau ir Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo nustatytais atvejais užtikrinama, kad bus gautos nustatyto dydžio ligos, profesinės reabilitacijos, motinystės, tėvystės ir vaiko priežiūros išmokos. Taip būtų nustatytas teisinis pagrindas Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatyme šiuo metu įteisintiems atvejams, kai išmokos mokamos nekompensuojant prarastų pajamų, pvz., antraisiais vaiko auginimo metais vaiko priežiūros išmoka mokama neatsižvelgiant į gaunamas darbinės veiklos pajamas (t. y. darbinės veiklos pajamos neprarandamos), ir įgyvendinta Valstybės kontrolės 2017 m. rugsėjo 28 d. valstybinio audito ataskaitoje Nr. FA-2017-P-10-11-5 pateikta rekomendacija. Įstatymo projekto aiškinamajame rašte nurodyti argumentai diskutuotini. Pažymėtina, kad socialinio draudimo tikslas ir paskirtis yra kompensuoti dėl draudiminio įvykio negautas pajamas ar jų dalį, todėl nustačius siūlomą teisinį reguliavimą iš dalies būtų paneigta socialinio draudimo esmė, nes galima manyti, kad teisė į iš socialinio draudimo lėšų mokamas išmokas kyla ne iš draudiminio įvykio. Nustačius tokį teisinį reguliavimą galima būtų preziumuoti, kad socialinio draudimo lėšos naudojamos ne pagal paskirtį, nes jos, anot įstatymo projekto aiškinamajame rašte nurodytų argumentų, nekompensuoja dalies ar visų netektų darbo pajamų. Antra, įstatymo projekto aiškinamajame rašte nurodytas teiginys, kad tokiu reguliavimu būtų nustatytas teisinis pagrindas Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatyme šiuo metu įteisintiems atvejams, kai išmokos mokamos nekompensuojant prarastų pajamų, pvz., antraisiais vaiko auginimo metais vaiko priežiūros išmoka mokama neatsižvelgiant į gaunamas darbinės veiklos pajamas (t. y. darbinės veiklos pajamos neprarandamos), nėra pagrįstas. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad vaiko priežiūros išmoka tėvų pasirinkimu mokama vienerius ar dvejus metus. Tai, kad antraisiais vaiko auginimo metais vaiko priežiūros išmoka mokama neatsižvelgiant į gaunamas darbinės veiklos pajamas, nekeičia šios išmokos paskirties. Be to, gali būti ir tokių atvejų, kai antraisiais vaiko auginimo metais vaiko priežiūros išmokos gavėjas neturi darbinės veiklos pajamų. Trečia, jeigu siūlomą teisinį reguliavimą būtų nuspręsta įtvirtinti, aptariamų punktų formuluotes reikėtų tikslinti. Formuluotė „šio įstatymo nustatytais atvejais užtikrina, kad šios dalies 1 punkte nurodyti ligos socialiniu draudimu apdrausti asmenys gaus šiame įstatyme nustatyto dydžio <…> išmokas“ neapibrėžia savarankiškos išmokų grupės, neįtvirtina įstatymo projekto aiškinamajame rašte nurodyto tikslo, kuriuo siekiama diferencijuoti išmokas pagal jų mokėjimo tikslą (kompensuoti ar ne kompensuoti netektas darbo pajamas ar jų dalį), todėl nuostatos turėtų būti tikslinamos. Šiame kontekstes atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 2 straipsnio 15 dalį, valstybinis socialinis draudimas – valstybinės socialinės apsaugos sistemos dalis, kurios priemonėmis visiškai ar iš dalies kompensuojamos apdraustiesiems asmenims ir įstatymų nustatytais atvejais jų šeimų nariams dėl draudžiamųjų įvykių prarastos darbo pajamos arba įstatymų nustatytais atvejais šioje dalyje nurodytiems asmenims išmokamos įstatymų nustatyto dydžio išmokos.	Pritarti

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

Pasiūlymo turinys

Komiteto nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2020-10-19

Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas.

1. Įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 2 straipsnio 1 dalį siūloma papildyti 2 punktu ir nustatyti, kad ligos socialinis draudimas šio įstatymo nustatytais atvejais užtikrina, kad šios dalies 1 punkte nurodyti ligos socialiniu draudimu apdrausti asmenys gaus šiame įstatyme nustatyto dydžio ligos ir profesinės reabilitacijos išmokas. Analogiško turinio nuostatomis siūloma papildyti keičiamo įstatymo 2 straipsnio 2 dalį ir jos 2 punkte nustatyti, kad motinystės socialinis draudimas šio įstatymo nustatytais atvejais užtikrina, kad šios dalies 1 punkte nurodyti motinystės socialiniu draudimu apdrausti asmenys gaus šiame įstatyme nustatyto dydžio motinystės, tėvystės ir vaiko priežiūros išmokas, o tapę neapdraustais motinystės socialiniu draudimu – nustatyto dydžio motinystės ir vaiko priežiūros išmokas.

Siūlomos normos svarstytinos dėl kelių priežasčių. Pirma, įstatymo projekto aiškinamajame rašte nurodyta, kad Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo projektu siūloma papildyti ligos ir motinystės socialinio draudimo tikslus ir nustatyti, kad ligos socialiniu draudimu ir motinystės socialiniu draudimu ne tik kompensuojamos šių rūšių draudimu apdraustiems asmenims prarastos ar negautos pajamos arba jų dalis, tačiau ir Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo nustatytais atvejais užtikrinama, kad bus gautos nustatyto dydžio ligos, profesinės reabilitacijos, motinystės, tėvystės ir vaiko priežiūros išmokos. Taip būtų nustatytas teisinis pagrindas Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatyme šiuo metu įteisintiems atvejams, kai išmokos mokamos nekompensuojant prarastų pajamų, pvz., antraisiais vaiko auginimo metais vaiko priežiūros išmoka mokama neatsižvelgiant į gaunamas darbinės veiklos pajamas (t. y. darbinės veiklos pajamos neprarandamos), ir įgyvendinta Valstybės kontrolės 2017 m. rugsėjo 28 d. valstybinio audito ataskaitoje Nr. FA-2017-P-10-11-5 pateikta rekomendacija. Įstatymo projekto aiškinamajame rašte nurodyti argumentai diskutuotini. Pažymėtina, kad socialinio draudimo tikslas ir paskirtis yra kompensuoti dėl draudiminio įvykio negautas pajamas ar jų dalį, todėl nustačius siūlomą teisinį reguliavimą iš dalies būtų paneigta socialinio draudimo esmė, nes galima manyti, kad teisė į iš socialinio draudimo lėšų mokamas išmokas kyla ne iš draudiminio įvykio. Nustačius tokį teisinį reguliavimą galima būtų preziumuoti, kad socialinio draudimo lėšos naudojamos ne pagal paskirtį, nes jos, anot įstatymo projekto aiškinamajame rašte nurodytų argumentų, nekompensuoja dalies ar visų netektų darbo pajamų.

Antra, įstatymo projekto aiškinamajame rašte nurodytas teiginys, kad tokiu reguliavimu būtų nustatytas teisinis pagrindas Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatyme šiuo metu įteisintiems atvejams, kai išmokos mokamos nekompensuojant prarastų pajamų, pvz., antraisiais vaiko auginimo metais vaiko priežiūros išmoka mokama neatsižvelgiant į gaunamas darbinės veiklos pajamas (t. y. darbinės veiklos pajamos neprarandamos), nėra pagrįstas. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad vaiko priežiūros išmoka tėvų pasirinkimu mokama vienerius ar dvejus metus. Tai, kad antraisiais vaiko auginimo metais vaiko priežiūros išmoka mokama neatsižvelgiant į gaunamas darbinės veiklos pajamas, nekeičia šios išmokos paskirties. Be to, gali būti ir tokių atvejų, kai antraisiais vaiko auginimo metais vaiko priežiūros išmokos gavėjas neturi darbinės veiklos pajamų.

Trečia, jeigu siūlomą teisinį reguliavimą būtų nuspręsta įtvirtinti, aptariamų punktų formuluotes reikėtų tikslinti. Formuluotė „šio įstatymo nustatytais atvejais užtikrina, kad šios dalies 1 punkte nurodyti ligos socialiniu draudimu apdrausti asmenys gaus šiame įstatyme nustatyto dydžio <…> išmokas“ neapibrėžia savarankiškos išmokų grupės, neįtvirtina įstatymo projekto aiškinamajame rašte nurodyto tikslo, kuriuo siekiama diferencijuoti išmokas pagal jų mokėjimo tikslą (kompensuoti ar ne kompensuoti netektas darbo pajamas ar jų dalį), todėl nuostatos turėtų būti tikslinamos. Šiame kontekstes atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 2 straipsnio 15 dalį, valstybinis socialinis draudimas – valstybinės socialinės apsaugos sistemos dalis, kurios priemonėmis visiškai ar iš dalies kompensuojamos apdraustiesiems asmenims ir įstatymų nustatytais atvejais jų šeimų nariams dėl draudžiamųjų įvykių prarastos darbo pajamos arba įstatymų nustatytais atvejais šioje dalyje nurodytiems asmenims išmokamos įstatymų nustatyto dydžio išmokos.

Pritarti

3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta.

4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta.

5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta.

6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:

6.1. Sprendimas: Pasiūlyti pagrindiniam komitetui pritarti projektui Nr. XIIIP-5297, patobulintam atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabą.

7. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu.

8. Komiteto paskirti pranešėjai: J. Varžgalys, K. Glaveckas, M. Majauskas, G. Skaistė.

Komiteto pirmininkas Valius Ąžuolas

Biuro patarėja Jolanta Žaltkauskienė