PASIŪLYMAS
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS
VALSTYBĖS TARNYBOS ĮSTATYMO NR. VIII-1316 PAKEITIMO
ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIVP-2066(3)
2023-01-
Vilnius
Eil. Nr. |
Siūloma keisti |
Pasiūlymo turinys |
||
str. |
str. d. |
p. |
||
1 |
1 (1) |
(2) |
|
Argumentai: Projekto 1 straipsnyje nauja redakcija dėstomame VTĮ valstybės tarnautojų atstovavimo, kolektyvinių sutarčių sudarymo, profesinių sąjungų veiklos klausimams reglamentuoti skiriama palyginti nedaug dėmesio. Konkrečių nuostatų stoka gali paskatinti dalies įstaigų administracijų bendradarbiavimo su profesinėmis sąjungomis vengimu.
Pasiūlymas: Pakeisti Projekto 1 straipsnyje nauja redakcija dėstomo Valstybės tarnybos įstatymo 1 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Tiek, kiek nereglamentuoja šis įstatymas, valstybės tarnautojų darbo santykius, socialines ir kitas garantijas nustato Lietuvos Respublikos darbo kodeksas ir kiti darbo santykius ir socialines garantijas reglamentuojantys teisės aktai. Kolektyvinėse sutartyse galima susitarti dėl geresnių darbo užmokesčio, skatinimo sąlygų, atostogų, socialinių ar kitų garantijų, negu nustatyta šiame įstatyme ar kitose darbo teisės normose; ilgesnės nei įstatymų nustatyta mokamo tarnybos laiko, kurį valstybės tarnautojai – profesinių sąjungų atstovai gali skirti su atstovavimu susijusių pareigų vykdymui, trukmės.“ |
2 |
1 (1) |
(6) |
|
Argumentai: Siekiant suderinti Vietos savivaldos įstatymo, įsigaliosiančio 2023 m. balandžio 1 d. ir šio Valstybės tarnybos įstatymo pakeitimo įstatymo projekto nuostatas, reglamentuojančias seniūno (seniūnijos - savivaldybės administracijos filialo, ir seniūnijos - savivaldybės biudžetinės įstaigos vadovo) statusą ir priėmimo į pareigas sąlygas ir tvarką (tam tikrų išlygų ir specifinių sąlygų taikymą), būtina pakeisti Projekto 1 straipsniu nauja redakcija dėstomo Valstybės tarnybos įstatymo 1 straipsnio 6 dalį.
Pasiūlymas: Pakeisti Projekto 1 straipsniu nauja redakcija dėstomo Valstybės tarnybos įstatymo 1 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip“ „6.
|
3 |
1 (31) N |
|
|
Argumentai: Valstybės tarnybos įstatymo pakeitimo įstatymo projekte Nr. XIVP-2066(3) yra galimai pažeidžiamas balansas tarp nuostatų, reglamentuojančių valstybės tarnautojų veiklos ir etikos principus (savo esme – valstybės tarnautojų pareigas) ir nuostatų, reglamentuojančių valstybės tarnautojų teises. Ši spraga gali būti užpildyta Projekto 1 straipsnyje nauja redakcija dėstomą Valstybės tarnybos įstatymą papildant nauju 31 straipsniu, kuriuo būtų nustatomos svarbiausios (beje – įtvirtintos ir šiuo metu galiojančiame Valstybės tarnybos įstatyme) valstybės tarnautojų teisės.
Pasiūlymas: Projekto 1 straipsnyje nauja redakcija dėstomą Valstybės tarnybos įstatymą papildyti nauju 31 straipsniu: „31 straipsnis. Valstybės tarnautojų teisės 1. Valstybės tarnautojai turi teisę: 1) gauti įstatymų nustatytą darbo užmokestį, taip pat gauti įstatymų ir kitų teisės aktų pagrindu nustatytą atlyginimą: a) už darbą visų lygių rinkimų, referendumo komisijose ir kitose komisijose (tarybose); b) už darbą atliekant savivaldybės tarybos nario pareigas ne tarnybos (darbo) metu arba tarnybos (darbo) laiku; c) kitą šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka mokamą atlyginimą; 2) į Darbo kodekse nustatytas atostogas, taip pat šio įstatymo nustatyta tvarka suteikiamas kasmetines papildomas atostogas; 3) į socialinio draudimo pensiją, šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatytas socialines ir kitas garantijas; 4) streikuoti, išskyrus valstybės tarnautojus, einančius valstybės ar savivaldybės institucijos ar įstaigos padalinio vadovo ar aukštesnes pareigas; 5) būti profesinių sąjungų, organizacijų ar susivienijimų nariais, taip pat politinių partijų ar organizacijų nariais ne tarnybos (darbo) laiku, išskyrus valstybės tarnautojus, atliekančius savivaldybės tarybos nario pareigas, dalyvauti politinėje veikloje (taikant įstatymu nustatytus apribojimus); 6) būti atleisti nuo tarnybinių pareigų dalyvauti Seimo, Respublikos Prezidento, Europos Parlamento ar savivaldybių tarybų rinkimuose įstatymų nustatyta tvarka paskelbus juos kandidatais, už tą laikotarpį negaudami darbo užmokesčio; 7) būti paskirti (išrinkti) eiti pareigas įmonių, įstaigų, organizacijų, nepaisant jų nuosavybės formos, teisinės formos, rūšies bei veiklos pobūdžio, kolegialiuose organuose; 8) tobulinti kvalifikaciją valstybės ir savivaldybių biudžetų lėšomis ar kitomis teisėtomis lėšomis; 9) į karjerą valstybės tarnyboje pagal turimą kvalifikaciją; 10) į saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas ir būti aprūpinti kokybiška darbo įranga ir priemonėmis, o naudodami asmeninę įrangą ir priemones, – į kompensaciją už jų naudojimą; 11) į ne trumpesnę negu vieno mėnesio nuo priėmimo, perkėlimo ar grįžimo į pareigas dienos adaptaciją (su mentoriumi arba be mentoriaus) Vyriausybės nustatyta tvarka.“ |
4 |
1 (131) N |
|
|
Argumentai: Pagal Projekto 1 straipsnyje nauja redakcija dėstomo VTĮ 13 straipsnį numatyta sukurti pretendentų į aukštesniųjų vadovų pareigas rezervą, tačiau projekte nebelieka galiojančiame VTĮ įtvirtinto pretendentų į kitų valstybės tarnautojų pareigas rezervo. Manytina, kad tikslinga tausoti ne tik vadovų, bet ir kitų valstybės tarnautojų sukauptą patirtį ir įgytas kompetencijas, kurių ugdymui buvo naudojamos ir valstybės ar savivaldybių biudžetų lėšos.
Pasiūlymas: Projekto 1 straipsnyje nauja redakcija dėstomą VTĮ papildyti nauju 131 straipsniu ir šalia pretendentų į aukštesniųjų vadovų pareigas rezervo numatyti ir pretendentų į kitas valstybės tarnautojų pareigas rezervą, į kurį įtraukti asmenys / valstybės tarnautojai galėtų grįžti į valstybės tarnybą supaprastinta tvarka. |
5 |
1 (19) |
(1) |
|
Argumentai: Pagal Projekto 1 straipsnyje nauja redakcija dėstomą VTĮ valstybės tarnautojams nebebūtų mokamas priedas už tarnybos stažą. Manytina, kad Tarnybos stažo Lietuvos valstybei nuvertinimas karjeros valstybės tarnyboje yra nepagrįstas, ypač tuomet kai nauja redakcija dėstomame VTĮ dar labiau akcentuojamas valstybės tarnautojų lojalumas. Tarnybos stažas tiesiogiai daro įtaką geresniems valstybės tarnautojų veiklos rezultatams, o priedas už stažą turi būti išsaugotas kaip viena iš valstybės tarnybai būdingų motyvacijos priemonių.
Pasiūlymas: Pakeisti Projekto 1 straipsnyje nauja redakcija dėstomo Valstybės tarnybos įstatymo 19 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Valstybės tarnautojo darbo užmokestį sudaro: 1) pareiginė alga; 2) priemokos ir priedas už tarnybos Lietuvos valstybei stažą; 3) mokėjimas už darbą poilsio ir švenčių dienomis, nakties, viršvalandinį darbą ir budėjimą.“ |
6 |
1 (21) |
|
|
Pasiūlymas: Pakeisti Projekto 1 straipsnyje nauja redakcija dėstomo Valstybės tarnybos įstatymo 21 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „21 straipsnis. Priemokos ir priedas už tarnybos Lietuvos valstybei stažą 1. Valstybės tarnautojui skiriamos šios priemokos: 1) už pavadavimą, kai raštu pavedama laikinai atlikti ir kito valstybės tarnautojo ar darbuotojo, dirbančio pagal darbo sutartį, pareigybei nustatytas funkcijas, ar profesinės karo tarnybos kario pareigybei nustatytas funkcijas, išskyrus funkcijas, kurių valstybės tarnautojas negali atlikti dėl profesinės karo tarnybos specifikos. Priemokos už pavadavimą dydį nustato valstybės tarnautoją į pareigas priimantis asmuo, tačiau ši priemoka negali būti mažesnė kaip 10 procentų pareiginės algos; 2) už papildomų užduočių, suformuluotų raštu, atlikimą, kai dėl to viršijamas įprastas darbo krūvis arba kai atliekamos pareigybės aprašyme nenumatytos funkcijos. Priemokos už papildomų užduočių atlikimą dydį nustato valstybės tarnautoją į pareigas priimantis asmuo, tačiau ši priemoka negali būti mažesnė kaip 10 procentų pareiginės algos; 3) už įprastą darbo krūvį viršijančią veiklą, kai yra padidėjęs darbų mastas atliekant pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas neviršijant nustatytos darbo laiko trukmės. Priemokos dydį nustato valstybės tarnautoją į pareigas priimantis asmuo, tačiau ši priemoka negali būti mažesnė kaip 10 procentų pareiginės algos. 2. Valstybės tarnautojui skiriamų priemokų, nurodytų šio straipsnio 1 dalyje, suma negali viršyti 80 procentų pareiginės algos. 3. Valstybės tarnautojams priedą už tarnybos Lietuvos valstybei stažą sudaro vienas procentas pareiginės algos už kiekvienus tarnybos Lietuvos valstybei metus. Šio priedo suma negali viršyti 30 procentų pareiginės algos.“ |
7 |
1 (22) |
(1) |
(5) N |
Argumentai: Teigtina, kad Valstybės tarnybos įstatymo pakeitimo įstatymo projekte Nr. XIVP-2066(3) yra nepagrįstai pamiršta valstybės tarnautojų kokybiškos veiklos ir kompetencijos didinimo skatinimo priemonė, susijusi su jų kvalifikacijos tobulinimo finansavimu. Ši spraga gali būti užpildyta Projekto 1 straipsnyje nauja redakcija dėstomo Valstybės tarnybos įstatymo 22 straipsnio 1 dalį papildant nauju 5 punktu.
Pasiūlymas: Papildyti Projekto 1 straipsnyje nauja redakcija dėstomo Valstybės tarnybos įstatymo 22 straipsnio 1 dalį nauju 5 punktu: „5) finansuojant kvalifikacijos tobulinimą ne didesne kaip valstybės tarnautojo vienos pareiginės algos dydžio suma per metus.“ |
8 |
1 (30) |
|
|
Argumentai: Pagal Projekto 1 straipsnyje nauja redakcija dėstomame VTĮ 30 straipsnyje nurodyta, kad valstybės tarnautojams suteikiamos Darbo kodekse numatytos atostogos. Galiojančio dabar valstybės tarnautojų atostogų reglamentavimo panaikinimas būtų ženklus valstybės tarnybos sąlygų pabloginimas. Toks tarnybos sąlygų pabloginimas nėra pagrįstas išsamiu siūlomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimu. Toks galiojančio valstybės tarnautojų atostogų teisinio reguliavimo keitimas, nustatant trumpesnės trukmės valstybės tarnautojų kasmetines atostogas, galimai pažeidžia teisėtų lūkesčių principą.
Pasiūlymas: Pakeisti Projekto 1 straipsnyje nauja redakcija dėstomo Valstybės tarnybos įstatymo 30 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „30 straipsnis. Atostogos 1.
Valstybės tarnautojams suteikiamos 2.
Be 1) iki 5 darbo dienų trukmės persikėlimo atostogos karjeros valstybės tarnautojui dėl šio įstatymo 14 straipsnyje nustatyto perkėlimo į kitas pareigas kitoje gyvenamojoje vietovėje ir dėl šio įstatymo 16 straipsnyje nustatyto perkėlimo į kitas pareigas Lietuvos Respublikos diplomatinėse atstovybėse, konsulinėse įstaigose, dėl perkėlimo dirbti į specialiąsias misijas, taip pat dėl karjeros valstybės tarnautojo laikino perkėlimo dirbti į tarptautinę ar Europos Sąjungos instituciją ar užsienio valstybės instituciją skiriama iki 5 darbo dienų persikėlimo atostogų. Už šį laikotarpį valstybės tarnautojui mokamas jo vidutinis mėnesinis darbo užmokestis, apskaičiuotas Vyriausybės nustatyta tvarka; 2) valstybės tarnautojui jį į pareigas priimančio asmens ir valstybės tarnautojo susitarimu gali būti suteiktos atostogos dėl dalyvavimo Europos Sąjungos, tarptautinių organizacijų, užsienio valstybių, Lietuvos arba bendrai finansuojamuose paramos teikimo ir (arba) Lietuvos vystomojo bendradarbiavimo projektuose, kuriuose vykdoma su valstybės ar savivaldybės institucijos ar įstaigos misija ir strateginiais tikslais nesusijusi veikla užsienio valstybėje. Šiuo atveju valstybės tarnautojui paliekamos jo eitos pareigos, tačiau jam nustatytas darbo užmokestis nemokamas; 3) valstybės tarnautojui, turinčiam ne trumpesnį kaip 3 mėnesių tarnybos stažą toje valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje, jo ir į pareigas jį priimančio asmens susitarimu gali būti suteiktos iki vienų metų trukmės atostogos kvalifikacijai tobulinti. Šiuo atveju valstybės tarnautojui paliekamos jo eitos pareigos, tačiau jam nustatytas darbo užmokestis nemokamas. Pasinaudoti šiomis atostogomis valstybės tarnautojas gali ne dažniau kaip vieną kartą per 5 metus; 4) nemokamos atostogos iki 3 mėnesių per vienus darbo metus dėl šeiminių ar kitų aplinkybių gali būti suteikiamos valstybės tarnautoją į pareigas priimančio asmens ir valstybės tarnautojo susitarimu.“ |
9 |
1 (36) |
(1) |
|
Argumentai: Manytina, kad Vidaus reikalų ministerijos kompetencija (įgaliojimai) valstybės tarnybos klausimais yra apibrėžta nepakankamai išsamiai. Ši spraga gali būti užpildyta pakeičiant Projekto 1 straipsnyje nauja redakcija dėstomo Valstybės tarnybos įstatymo 36 straipsnio 1 dalį ir detaliau apibrėžiant Vidaus reikalų ministerijos kompetenciją valstybės tarnybos klausimais.
Pasiūlymas: Pakeisti Projekto 1 straipsnyje nauja redakcija dėstomo Valstybės tarnybos įstatymo 36 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Vidaus reikalų ministerija: 1) formuoja valstybės politiką ministrui pavestoje valstybės tarnybos valdymo srityje organizuoja, koordinuoja ir kontroliuoja jos įgyvendinimą; 2) teikia Vyriausybei su valstybės tarnyba susijusių teisės aktų projektus; 3) prižiūri, kaip įgyvendinami šis įstatymas ir su juo susiję teisės aktai, teisės aktuose nustatytais atvejais ir tvarka atlieka patikrinimus įstaigose, taip pat tiria asmenų pranešimus, skundus ir prašymus dėl šio įstatymo ir kitų su juo susijusių teisės aktų įgyvendinimo, teikia metodinę pagalbą ir konsultuoja šio įstatymo ir su juo susijusių teisės aktų taikymo klausimais arba šią funkciją paveda vykdyti Vyriausybės įgaliotai institucijai ar įstaigai; 4) analizuoja patirtį valstybės tarnybos valdymo klausimais, dalyvauja kuriant žmogiškųjų išteklių valdymo standartus valstybės tarnyboje, teikia pasiūlymus įstaigoms žmogiškųjų išteklių valdymo valstybės tarnyboje tobulinimo klausimais arba šią funkciją paveda vykdyti Vyriausybės įgaliotai institucijai ar įstaigai; 5) vykdo pokyčių valstybės tarnyboje stebėseną ir jos rezultatus skelbia Valstybės tarnybos departamento interneto svetainėje arba šią funkciją paveda vykdyti Vyriausybės įgaliotai institucijai ar įstaigai;
|
Teikia
Seimo nariai: