LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS
TEISĖS DEPARTAMENTAS
IŠVADA
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS KLIMATO KAITOS VALDYMO ĮSTATYMO NR. XI-329 PAKEITIMO
ĮSTATYMO PROJEKTO
2024-06-18 Nr. XIVP-3714(2)
Vilnius
Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas.
1. Projekto 1 straipsniu keičiamo Klimato kaitos valdymo įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 2 straipsnio 7 dalyje, kurioje yra apibrėžiama sąvoka „laivybos bendrovė“, vietoj žodžio „pateiktą“ įrašytinas žodis „išdėstytą“; o po žodžių „su visais pakeitimais“ brauktina nuostata „padarytais 2019 m. birželio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2019/1243“.
2. Iš keičiamo įstatymo 2 straipsnio 13 dalies nuostatos, kurioje yra apibrėžiama sąvoka „reguliuojamasis subjektas“, nėra aišku, kokie joje minimi „papildomi sektoriai“ turimi mintyje. Projekto nuostata „papildomiems sektoriams pagal vykdomų veiklų sąrašą, nurodytą šio įstatymo 2 priede ir 12 straipsnio 1 dalyje“ nėra pakankamai aiški. Iš jos turinio nėra aišku, ar „papildomi sektoriai“ būtų suprantami kaip atskiros ūkio sritys, apimančios veiklą, nurodytą keičiamo įstatymo 2 priede ir 12 straipsnio 1 dalyje. Analogiško turinio pastabą Teisės departamentas buvo pateikęs ir Klimato kaitos valdymo įstatymo pakeitimo Nr. XI-329 pakeitimo įstatymo projekto 1 straipsnyje dėstomo Klimato kaitos valdymo įstatymo 2 straipsnio 13 daliai. Seimo Aplinkos apsaugos komiteto 2024-06-05 išvadoje Nr. 107-P-23 „Dėl Lietuvos Respublikos klimato kaitos valdymo įstatymo pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-3714“ nurodoma, kad „Perteklinis siūlymas, nes 2 str. 13 dalyje pateikta nuoroda į 2 priedą, kurio 3 dalyje nurodytos papildomų sektorių veiklos rūšys pagal IPCC ŠESD apskaitos gairių CRF kategorijų konkrečius kodus. Dar detalesnis papildomų sektorių apibrėžimas neužtikrins tikslaus ES ATLPS direktyvos 2023/959 30 a str. ir III priedo nuostatų perkėlimo į nacionalinę teisę“. Pažymime, kad minėtoje išvadoje pateiktas paaiškinimas neatliepia projekto nuostatų turinio, t. y. projekto nuostata, jos nepatikslinus, taikant įstatymą gali būti suprantama visai kitaip. Todėl tuo atveju, jeigu „papildomi sektoriai“ būtų suprantami kaip atskiros ūkio sritys, apimančios veiklą, nurodytą keičiamo įstatymo 2 priede ir 12 straipsnio 1 dalyje, tai vertinamąją projekto nuostatą reikėtų atitinkamai patikslinti.
3. Pagal keičiamo įstatymo 6 straipsnio 3 dalyje siūlomą nustatyti teisinį reguliavimą aplinkos ministras nustatytų terminą, iki kurio atitinkamą leidimą gavusieji veiklos vykdytojai kiekvienais kalendoriniais metais privalėtų atsisakyti tokio apyvartinių taršos leidimų kiekio, kuris yra lygus per praėjusius kalendorinius metus jų išmestam į atmosferą anglies dioksido kiekiui, išreikštam tonomis anglies dioksido ekvivalento, kurį turi deklaruoti Sąjungos šiltnamio efektą sukeliančių dujų registre. Atsižvelgiant į tai, kad esminės ūkinės veiklos sąlygos bei asmenų teisių ir pareigų turinio elementai gali būti nustatyti tik įstatymu, manytina, kad aukščiau minėtas terminas turėtų būti nustatytas įstatyme, o ne aplinkos ministro priimtame poįstatyminiame teisės akte. Svarbu paminėti ir tai, kad keičiamo įstatymo 23 straipsnio 3 punkte yra pateikiama nuoroda į keičiamo įstatymo 6 straipsnio 3 dalyje nurodytą terminą, bet ne į aplinkos ministro nustatytą terminą.
Jeigu nebūtų pritarta aukščiau išdėstytai pastabai, atkreiptinas dėmesys, kad keičiamo įstatymo 6 straipsnio 3 dalyje nėra siūloma nustatyti jokių kriterijų, atsižvelgiant į kuriuos aplinkos ministras terminą nustatytų. Taigi, pagal projekto nuostatas aplinkos ministras terminą galėtų nustatyti savo nuožiūra, nesiremdamas jokiais kriterijais. Todėl projekto nuostatas reikėtų papildyti, nustatant aiškius kriterijus, į kuriuos atsižvelgiant aplinkos ministras nustatytų konkretų terminą, per kurį leidimą gavusieji veiklos vykdytojai kiekvienais kalendoriniais metais privalėtų atsisakyti atitinkamo apyvartinių taršos leidimų kiekio.
4. Keičiamo įstatymo 6 straipsnio 7 dalies antrajame sakinyje vietoj žodžių „ir asmenys“ įrašytini žodžiai „ir (ar) kiti asmenys“. Be to, nėra aiški pirmojo sakinio nuostata, kad apyvartiniai taršos leidimai gali būti perleisti „kitiems asmenims Europos ekonominės erdvės valstybėse“. Neaišku, ar pats perleidimas turėtų vykti Europos ekonominės erdvės valstybėje, ar perleista galėtų būti tik asmenims, vykdantiems veiklą Europos ekonominės erdvės valstybėse ar jose įsteigtiems. Projekto nuostatas reikėtų patikslinti, aiškiai įvardinant subjektų, kuriems apyvartiniai taršos leidimai galėtų būti perleisti, ratą.
5. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų, patvirtintų teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 „Dėl Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų patvirtinimo“ (2021 m. lapkričio 18 d. įsakymo Nr. 1R-388 redakcija) 76 punkte nustatytą taisyklę, pateikiant nuorodą į kitus teisės aktus turi būti įvardintas konkretus teisės aktas ar teisės aktai, į kurį ar kuriuos ji nukreipia, o jeigu prireikia pateikti nuorodą į nekonkrečius teisės aktus, reikia paminėti bent sritį. Atsižvelgiant į tai keičiamo įstatymo 8 straipsnio 3 dalies nuostata „pagal Europos Sąjungos teisės aktuose nustatytus reikalavimus“ tikslintina.
6. Keičiamo įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 2 punkte prieš žodį „Komisijos“ įrašytinas žodis „Europos“.
7. Keičiamo įstatymo 12 straipsnio 2 dalyje po žodžių „išleisto vartoti kuro“ reikėtų įrašyti žodį „išmestą“.
8. Keičiamo įstatymo 12 straipsnio 2 dalies antrajame sakinyje vietoj žodžių „išleisto kuro ŠESD kiekį“ reikėtų įrašyti žodžius „išleisto vartoti kuro išmestą ŠESD kiekį“, trečiajame sakinyje prieš skaičių ir žodį „2 priede“ įrašytini žodžiai „šio įstatymo“.
9. Keičiamo įstatymo 13 straipsnio 4 dalyje siūloma nustatyti: „Vyriausybė gali priimti sprendimą, kad metinių ŠESD kvotos vienetų ir (ar) absorbavimo vienetų perkančioji valstybė ar jos įgaliotas asmuo už perleidžiamus metinius ŠESD kvotos vienetus ir (ar) absorbavimo vienetus gali atsiskaityti ekvivalentišku lėšų už perleidžiamus metinius ŠESD kvotos vienetus ir (ar) absorbavimo vienetus kiekiui nauju ilgalaikiu materialiuoju turtu, kuris atitinka Europos ir Lietuvos standartų reikalavimus <...>“. Nėra aišku, kokie Europos ir Lietuvos standartai turimi mintyje.
10. Siekiant aiškumo, keičiamo įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 1 punkto antrajame sakinyje vietoj žodžių „atliekant į įrangos“ įrašytini žodžiai „atliekant įrangos“.
11. Siekiant aiškumo skaičiuojant terminus, keičiamo įstatymo 18 straipsnio 6 dalies 1-3 punktuose, 7 dalies 4 punkte reikėtų nustatyti atskaitos momentą (pavyzdžiui, nuo atestato galiojimo sustabdymo dienos), nuo kurio skaičiuojamas 30 kalendorinių dienų terminas.
12. Atkreiptinas dėmesys, kad, lyginant su pirmuoju projekto variantu, pasikeitė keičiamo įstatymo 20 straipsnio struktūrinių dalių numeracija bei 4 dalis papildyta nauju punktu. Atsižvelgiant į tai, keičiamo įstatymo 20 straipsnio 6 dalyje pateiktos nuorodos į keičiamo įstatymo 20 straipsnio 4 ir 5 dalis turėtų būti tikslinamos, tuo pačiu įvertinant ir papildymo nuoroda į 3 dalies 8 punktą tikslingumą.
Analogiško turinio pastaba taikytina ir keičiamo įstatymo 20 straipsnio 7 dalyje pateiktoms nuorodoms.
13. Keičiamo įstatymo 20 straipsnio 7 dalies antrajame sakinyje reikėtų nurodyti subjektą, kuriam siunčiama sprendimo kopija.
14. Keičiamo įstatymo 21 straipsnio 5 dalyje vietoj žodžio „Valstybinei“ įrašytinas žodis „Valstybinė“.
15. Keičiamo įstatymo 23 straipsnio 3 punkte pateikta nuoroda į keičiamo įstatymo 6 straipsnio 3 dalyje nustatytą terminą. Atkreiptinas dėmesys, kad keičiamo įstatymo 6 straipsnio 3 dalyje terminas nėra nurodytas, bet siūloma įtvirtinti, kad tokį terminą nustato aplinkos ministras. Atsižvelgiant į tai, abejas projekto nuostatas reikėtų suderinti tarpusavyje, keičiamo įstatymo 6 straipsnio 3 dalyje nustatant terminą. Keičiamo įstatymo 6 straipsnio 3 dalyje nenustačius termino, keičiamo įstatymo 23 straipsnio 3 punkte turėtų būti pateikta nuoroda ne į keičiamo įstatymo 6 straipsnio 3 dalyje nustatytą terminą, bet į aplinkos ministro, vadovaujantis keičiamo įstatymo 6 straipsnio 3 dalimi, nustatytą terminą.
16. Keičiamo įstatymo 24 straipsnyje įvestame trumpinyje vietoj žodžio „valstybės“ įrašytinas žodis „valstybinės“.
17. Keičiamo įstatymo 25 straipsnio 2 dalies pirmajame sakinyje, siekiant projekto sąvokas suderinti su Pašto įstatyme vartojamomis sąvokomis, vietoj nuostatos „registruotu laišku“ įrašytina nuostata „registruotąja pašto siunta“.
18. Keičiamo įstatymo 25 straipsnio 2 dalyje reikėtų nurodyti terminą, per kurį asmuo, kuris įtariamasis padaręs pažeidimą, turėtų teisę pateikti paaiškinimus raštu dėl įtariamo pažeidimo padarymo, pateikti įrodymus ir prašymus. Pažymėtina, kad pagal projektu siūlomą teisinį reguliavimą tokį terminą turėtų teisę savo nuožiūra nustatyti aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnas. Įstatyme nenustačius nei minimalaus, nei maksimalaus termino tokiai įtariamojo padarius pažeidimą asmens teisei įgyvendinti, taip pat nesant jokių termino nustatymo kriterijų, aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnai kiekvienoje byloje galėtų nustatyti skirtingus terminus, tame tarpe ir labai trumpus, per kuriuos įtariamieji padarę pažeidimus asmenys tokia savo teise nespėtų tinkamai pasinaudoti. Atsižvelgus į tai, projekto nuostatos tikslintinos, nurodant terminą, per kurį įtariamas pažeidimu asmuo turėtų teisę pateikti paaiškinimus raštu dėl įtariamo pažeidimo padarymo, pateikti įrodymus ir atitinkamus prašymus arba projekte reikėtų nustatyti bent minimalų terminą tokiai teisei įgyvendinti ir nurodyti kriterijus, kuriais remiantis būtų nustatomas maksimalus terminas.
19. Keičiamo įstatymo 28 straipsnio 4 dalyje reikėtų nustatyti pagrindus, kuriems esant, bylą nagrinėjantis aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnas galėtų atidėti bylos dėl ekonominės sankcijos skyrimo nagrinėjimą.
20. Keičiamo įstatymo 28 straipsnio 5 dalyje, siekiant projekto sąvokas suderinti su Pašto įstatyme vartojamomis sąvokomis, vietoj nuostatos „registruotu laišku“ įrašytina nuostata „registruotąja pašto siunta“.
21. Siekiant aiškumo, keičiamo įstatymo 30 straipsnio 1 dalyje vietoj žodžių „nuo jo priėmimo“ įrašytini žodžiai „nuo nutarimo priėmimo“.
22. Keičiamo įstatymo 1 priedo lentelės 1.29.1.2 papunktyje vietoj žodžių „taikomas šis priedas“ įrašytini žodžiai ir skaičiai „taikomas šio priedo 1.29 papunktis“, o vietoj žodžių „taikant šį punktą“ įrašytini žodžiai „taikant šį papunktį“.
23. Kadangi keičiamo įstatymo 1 priedo lentelė turi tik tokias struktūrinės dalis kaip papunkčiai, tai siekiant aiškumo, tose lentelės nuostatose, kuriose minimos nuorodos į punktus, šios nuorodos turėtų būti tikslinamos nuorodomis į papunkčius. Ši pastaba taikytina 1 priedo lentelės 1.29.2.10 papunkčio nuostatoms iki dvitaškio, 1.29.2.10.2 ir 1.29.2.11 papunkčiams. Be to, lentelės 1.29.2.10.2 papunktyje po žodžio „nurodyti“ įrašytini žodžiai „šio priedo“, o 1.29.2.11
papunktyje po žodžio „vykdant“ įrašytini žodžiai „šio priedo“.
24. Keičiamo įstatymo 2 priedo 1 punkto pirmosios pastraipos nuostatos „papildomuose sektoriuose“ turinys nėra aiškus, nes neaišku, kokias ūkio sritis apimtų ši nuostata. Projekto nuostata tikslintina taip, kad būtų aišku, kokias ūkio sritis ar ūkio srityse vykdomas veiklas ji apimtų.
25. Keičiamo įstatymo 2 priedo 1.1 papunktyje vietoj skaičiaus ir žodžio „1.27 punkte“ įrašytini skaičius ir žodis „1.27 papunktyje“.
26. Keičiamo įstatymo 2 priedo 2.3 papunkčio nuostatos nėra aiškios tuo aspektu, kad jeigu šiame papunktyje yra nurodytos negyvenamųjų pastatų paskirtys, tai atkreiptinas dėmesys, kad aplinkos ministro tvirtinamame statybos techniniame reglamente STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ tokių negyvenamųjų pastatų paskirčių kaip komercinė ir institucinė nėra nustatyta. Siekiant aiškumo, aptariama projekto nuostata turėtų būti tikslinama, paaiškinant kas turima omenyje arba jas derinant su minėtu statybos techniniu reglamentu.
27. Keičiamo įstatymo 2 priedo 3.1 papunktyje vietoj žodžio „dalyje“ įrašytinas žodis „punkte“.
28. Pagal projekto 2 straipsnio 1, 2 ir 3 dalis Klimato kaitos valdymo įstatymo naujos redakcijos 21 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktai įsigaliotų 2026 m. sausio 1 d, o 3 ir 4 punktai įsigaliotų 2030 m. sausio 1 d. Atsižvelgiant į tai, kad Klimato kaitos valdymo įstatymo naujos redakcijos 21 straipsnio 1 dalies nuostata iki dvitaškio („Lietuvos Respublikoje F-dujas naudoti draudžiama:“) turėtų įsigalioti kartu su šios dalies 1 ir 2 punktu 2026 m. sausio 1 d. (o ne 2024 m. liepos 15 d.), projekto 2 straipsnio 2 dalyje po žodžių ir skaičių „21 straipsnio 1 dalies“ įrašytini žodžiai „nuostata iki dvitaškio“.
Pritarus šiai pastabai atitinkamai turėtų būti tikslinama projekto 2 straipsnio 1 dalis, po žodžio „dalies“ įrašant žodžius „nuostatą iki dvitaškio“. Be to, šioje projekto nuostatoje po žodžio „kaitos“ įrašytinas žodis „valdymo“.
29. Projekto 2 straipsnio 8 dalies pirmajame sakinyje vietoj nuostatos „12 straipsnio 2-4 dalyse, 23 straipsnio 1 ir 3 punktuose nustatyti reikalavimai“ įrašytina nuostatas „12 straipsnio 2- 4 dalys, 23 straipsnio 1 ir 3 punktai“.
30. Atkreiptinas dėmesys, kad keičiamo įstatymo 12 straipsnio 2-4 dalyse nustatytas teisinis reguliavimas, susijęs su atsiskaitymu apyvartiniais taršos leidimais. Atsižvelgiant į tai, projekto 2 straipsnio 8 dalies antrojo sakinio nuostatos, toje apimtyje, kurioje nurodyta „12 straipsnio 2-4 dalių reikalavimai atsisakant apyvartinių taršos leidimų“ nėra aiškios. Svarstytina, ar minėtoje nuostatoje vietoj žodžių „atsisakant apyvartinių taršos leidimų“ nereikėtų įrašyti žodžių „atsiskaitant apyvartiniais taršos leidimais“.
31. Projekto 2 straipsnio 9 dalyje pateikta nuoroda į keičiamo įstatymo 7 straipsnio 2 dalyje nurodytą penkerių metų terminą tikslintina, nes keičiamo įstatymo 7 straipsnio 2 dalyje joks terminas nėra nurodytas. Nuoroda turėtų būti pateikta į keičiamo įstatymo 7 straipsnio 3 dalyje nurodytą penkerių metų terminą.
Be to, projekto 2 straipsnio 9 dalyje po žodžio „šiltnamio“ įrašytinas žodis „efektą“. Ši pastaba taikytina ir projekto 2 straipsnio 10 daliai.
32. Pagal projekto 2 straipsnio 11 dalyje siūlomą nustatyti teisinį reguliavimą, keičiamo įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 2 punktas, kuris, atsižvelgiant į projekto 2 straipsnio 1 dalyje siūlomą nustatyti teisinį reguliavimą, įsigaliotų 2024 m. liepos 15 d., būtų „taikomas vykdant šiltnamio efektą sukeliančių dujų apskaitą ir atsiskaitymą apyvartiniais taršos leidimais nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2023 m. gruodžio 31 d.“.
Atkreiptinas dėmesys, kad keičiamo įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 2 punkte yra nurodyti orlaivių naudotojų skrydžiai, kuriems iki privalomo Tarptautinės civilinės aviacijos organizacijos pasaulinės rinkos priemonės (CORSIA) įgyvendinimo dienos nėra taikomi keičiamo įstatymo 6 straipsnio 2 ir 3 dalių reikalavimai. Svarbu paminėti, kad reikalavimai veiklos vykdytojams dėl šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo stebėsenos, apskaitos, ataskaitų teikimo ir atsiskaitymams apyvartiniais taršos leidimais yra siūloma nustatyti ne keičiamo įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 2 punkte, bet keičiamo įstatymo 6 straipsnio 2 ir 3 dalyse. Todėl svarstytina, ar projekto 2 straipsnio 11 dalyje pateiktos nuorodos į keičiamo įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 2 punktą nereikėtų patikslinti.
Be to, pagal projekto nuostatas reikalavimai, kurie įsigalios tik 2024 m. liepos 15 d. (keičiamo įstatymo 6 straipsnio 2 ir 3 dalys), būtų taikomi šiltnamio efektą sukeliančių dujų apskaitai ir atsiskaitymams apyvartiniais taršos leidimais nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2023 m. gruodžio 31 d. Atkreiptinas dėmesys, kad vertinamojoje projekto nuostatoje nurodomas laikotarpis - nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2023 m. gruodžio 31 d. – jau yra pasibaigęs, o įstatymo galia paprastai yra nukreipta į ateitį ir nėra taikoma santykiams, atsiradusiems iki įstatymo įsigaliojimo. Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs ir tai, jog konstitucinis teisinės valstybės principas suponuoja įvairius reikalavimus įstatymų leidėjui, kitiems teisėkūros subjektams, inter alia tai, kad teisės aktų galia yra nukreipta į ateitį, įstatymų ir kitų teisės aktų grįžtamoji galia neleidžiama (lex retro non agit), nebent teisės aktu būtų sušvelninama teisinių santykių subjekto padėtis ir kartu nebūtų pakenkiama kitiems teisinių santykių subjektams (lex benignior retro agit) (inter alia 2004 m. gruodžio 13 d., 2006 m. sausio 16 d., 2013 m. vasario 15 d. nutarimai). Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar vertinamosios projekto nuostatos nereikėtų atsisakyti kaip neatitinkančios Konstitucinio Teismo doktrinos.
33. Atkreiptinas dėmesys, kad, lyginant su pirmuoju projekto variantu, pasikeitė keičiamo įstatymo 20 straipsnio struktūrinių dalių numeracija (šis straipsnis turi 8 struktūrines dalis). Atsižvelgiant į tai, projekto 2 straipsnio 12 dalis tikslintina toje apimtyje, kurioje pateikiama nuoroda „20 straipsnio 5-9 dalys“. Be to, vietoj žodžio „taikomi“ įrašytinas žodis „taikomos“.
34. Nėra aiškūs projekto 2 straipsnio 13 dalyje siūlomo nustatyti teisinio reguliavimo tikslai. Atkreiptinas dėmesys, kad keičiamo įstatymo 23-31 straipsniuose siūloma reglamentuoti veiklos vykdytojų atsakomybę, ekonominių sankcijų skyrimo procesą. Pagal projekto 2 straipsnio 13 dalies nuostatas keičiamo įstatymo straipsniai, reglamentuojantys ekonominių sankcijų skyrimą, būtų taikomi minėtoje projekto nuostatoje nurodytus kriterijus atitinkantiems subjektams nuo įstatymo įsigaliojimo. Svarstytina, ar nuostatos nereikėtų atsisakyti kaip perteklinės ir nesukuriančios papildomo teisinio krūvio arba ją patikslinti taip, kad būtų aiškūs teisinio reguliavimo tikslai.
Departamento direktorius Dainius Zebleckis
N. Azguridienė, tel. (0 5) 209 6546, el. p. [email protected]
L. Schulte-Ebbert, tel. (05) 209 6055, el. p. [email protected]
S. Švedas, tel. (0 5) 209 6165, el. p. saulius.svedas@lrs.lt