LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS
TEISĖS DEPARTAMENTAS
IŠVADA
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS GĖLO POŽEMINIO VANDENS GAVYBOS GRĘŽINIŲ ĮTEISINIMO LAIKINOJO ĮSTATYMO PROJEKTO
2020-11-05 Nr. XIIIP-5316
Vilnius
Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
1. Projekto 2 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad asmeniui, kuris valdo ir (arba) naudoja iki šio įstatymo įsigaliojimo įrengtą ir Žemės gelmių registre neregistruotą gręžinį, administracinių nusižengimų teisena už Administracinių nusižengimų kodekso 262 straipsnio 19, 20 ir 21 dalyse numatytas veikas nepradedama, netaikoma juridinių asmenų atsakomybė už Aplinkos apsaugos įstatymo 1231 straipsnio 8 dalyje numatytą veiką ir netaikomas Mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatyme nustatytas didesnio tarifo mokestis už nedeklaruotą ar deklaruotą mažesnį negu išgautas gamtos išteklių kiekį ir (ar) už be leidimo išgautus požeminio vandens išteklius, jeigu asmuo iki šio įstatymo įsigaliojimo likvidavo Žemės gelmių registre neregistruotą gręžinį arba jeigu asmuo savivaldybės vykdomajai institucijai pateikė paraišką dėl savivaldybės pritarimo naudoti gręžinį, arba jeigu asmuo įstatymo galiojimo laikotarpiu savo noru nusprendžia likviduoti valdomą ir (arba) naudojamą iki šio įstatymo įsigaliojimo įrengtą ir Žemės gelmių registre neregistruotą gręžinį. Pagal projekto 2 straipsnio 2 dalyje siūlomą nustatyti teisinį reguliavimą, aukščiau nurodyta atsakomybė bei didesnio tarifo mokestis nebūtų taikomi ir asmenims, kurių gręžiniai yra registruoti Žemės gelmių registre, bet šiame registre nėra nurodytas gręžinių savininkas, jeigu jie nustatyta tvarka informavo Aplinkos apsaugos departamentą prie Aplinkos ministerijos apie ketinimą įrašyti savininko duomenis į Žemės gelmių registrą.
Taigi pagal projektu siūlomą teisinį reguliavimą, įsigaliojus įstatymui, asmenims, kurie iki įstatymo įsigaliojimo įrengė, bet Žemės gelmių registre neregistravo gręžinio, naudojo gėlo požeminio vandens išteklius, nenustatę požeminio vandens vandenvietės apsaugos zonos, neturėdami Žemės gelmių įstatymo nustatyta tvarka išduoto leidimo, nebūtų taikoma administracinė atsakomybė, o juridiniams asmenims - atsakomybė, nustatyta Aplinkos apsaugos įstatyme, o taip pat tokiems asmenims nebūtų taikomas didesnio tarifo mokestis už išgautus nedeklaruotus gamtos išteklius, jeigu pastarieji iki įstatymo įsigaliojimo likviduoja gręžinį arba, įsigaliojus įstatymui, nusprendžia jį likviduoti ar nusprendžia kreiptis į savivaldybę dėl savivaldybės pritarimo naudoti gręžinį. Taigi projektu siūloma reglamentuoti santykius, atsiradusius iki įstatymo įsigaliojimo. Projekto aiškinamajame rašte nurodoma, jog ,,kol nėra gręžinių įteisinimo tvarkos, požeminio vandens ištekliai iš neregistruotų gręžinių išgaunami nelegaliai“, o Lietuvoje gali būti daugiau kaip 30 tūkstančių neregistruotų gėlo požeminio vandens gręžinių.
Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, jog konstitucinis teisinės valstybės principas suponuoja įvairius reikalavimus įstatymų leidėjui, kitiems teisėkūros subjektams, inter alia tai, kad teisės aktų galia turi būti nukreipta į ateitį, įstatymų ir kitų teisės aktų grįžtamoji galia neleidžiama (lex retro non agit), nebent teisės aktu būtų sušvelninama teisinių santykių subjekto padėtis ir kartu nebūtų pakenkiama kitiems teisinių santykių subjektams (lex benignior retro agit) (inter alia 2011 m. spalio 25 d., 2012 m. birželio 29 d., 2018 m. birželio 19 d. nutarimai). Pažymėtina, kad žemės gelmės yra valstybės nuosavybė. Akivaizdu, kad projektu siūlomu teisiniu reguliavimu iki įstatymo įsigaliojimo neregistruotus gręžinius įsirengusių bei juos naudojančių asmenų padėtis būtų pagerinta. Tačiau nėra aišku, kokio dydžio nuostolius dėl projekte siūlomo teisinio reguliavimo patirtų valstybė, negaudama (ar gaudama mažiau) mokesčio už valstybinių požeminio vandens išteklių naudojimą. Valstybės biudžetas taip pat nebūtų papildytas baudomis, kurios asmenims būtų skiriamos už gamtos išteklių naudojimą be leidimo ir vandenviečių apsaugos zonų nenustatymą. Kiek pajamų dėl projekte siūlomo teisinio reguliavimo negautų valstybės biudžetas, projekto aiškinamajame rašte nėra nurodyta. Atsižvelgiant į tai, kad pagal Mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje nustatytą teisinį reguliavimą 20 procentų mokesčio už valstybinius gamtos išteklius, išskyrus mokestį už medžiojamųjų gyvūnų išteklius, įskaitomas į savivaldybės, kurios teritorijoje išgaunami gamtos ištekliai, biudžetą, atitinkamai sumažėtų savivaldybių biudžetų pajamos.
Konstitucinis Teismas savo nutarimuose taip pat yra pažymėjęs, kad pagal Konstituciją, inter alia konstitucinį teisinės valstybės principą, negali būti nustatytas toks teisinis reguliavimas, kurį taikant asmuo, nesilaikantis teisės aktų nustatytų reikalavimų, galėtų išvengti teisinės atsakomybės. Konstitucinis teisinės valstybės principas būtų pažeistas, jei įstatyme nebūtų nustatytos atitinkamos teisinio poveikio priemonės, skirtos asmenims, nesilaikantiems teisės aktų nustatytų reikalavimų. (Konstitucinio Teismo 2011 m. sausio 31 d., 2013 m. gruodžio 6 d., 2019 m. balandžio 18 d. nutarimai).Tuo tarpu pagal projekto 2 straipsnio 1 ir 2 dalyse siūlomą nustatyti teisinį reguliavimą asmenys, neteisėtai naudojantys neįteisintus gėlo požeminio vandens gręžinius, be neigiamų teisinių pasekmių jų atžvilgiu galėtų tokius gręžinius įteisinti.
Atsižvelgus į tai, kas aukščiau išdėstyta, projekto 2 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatos galimai prieštarauja konstituciniam teisinės valstybės principui.
2. Įstatymo projekto 7 straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti, kad ,,Šio įstatymo nuostatos taikomos ir iki šio įstatymo įsigaliojimo pradėtai administracinių nusižengimų teisenai už Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 262 straipsnio 19, 20 ir 21 dalyse numatytas veikas ir už Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 1231 straipsnio 8 dalyje numatytą veiką“. Atkreipiame dėmesį, kad iki įstatymo įsigaliojimo už projekte nurodytas Administracinių nusižengimų kodekse nurodytas veikas administracinio nusižengimo teisena gali būti ne tik pradėta, bet iki įstatymo įsigaliojimo ir užbaigta. Taigi įstatymo nuostatos būtų taikomos ir iki įstatymo įsigaliojimo užbaigtai administracinių nusižengimų teisenai, kai asmenų atžvilgiu jau būtų įsiteisėję įgaliotų subjektų sprendimai paskirti atitinkamas administracines nuobaudas, o tokie sprendimai jau galimai būtų ir įvykdyti. Analogiška situacija galėtų būti ir tuo atveju, kai iki įstatymo įsigaliojimo atsakomybėn būtų patraukti juridiniai asmenys už Aplinkos apsaugos įstatyme nustatytos veikos pažeidimus. Taigi projektu siūlomu teisiniu reguliavimu būtų įsiterpiama į teisnius santykius, kurie pasibaigė iki įstatymo įsigaliojimo.
Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje konstatuota, jog reikalavimas, kad paskelbti įstatymai galiotų į ateitį ir neturėtų grįžtamosios galios, yra svarbi teisinio tikrumo prielaida, esminis teisės viešpatavimo, teisinės valstybės elementas (2001 m. sausio 11 d., 2003 m. rugsėjo 30 d. nutarimai); negalima nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kuriuo būtų įsiterpta į jau pasibaigusius teisinius santykius; toks reguliavimas, kuris galėtų pakeisti teisės normas, kai reguliuojami santykiai jau yra užbaigti, sudarytų prielaidas paneigti asmenų teisėtus lūkesčius, teisinį tikrumą ir teisinį saugumą, konstitucinį teisingumo principą (2007 m. lapkričio 29 d., 2011 m. spalio 25 d., 2012 m. birželio 29 d. nutarimai).
Atsižvelgus į tai, projekto 7 straipsnio 3 dalis galimai prieštarauja konstituciniam teisinės valstybės principui.
Be to, svarstytina, ar nereikėtų detalizuoti, kurios konkrečiai įstatymo nuostatos būtų taikomos iki įstatymo įsigaliojimo pradėtai administracinių nusižengimų teisenai, nes teikiamame įstatymo projekte siūloma reglamentuoti ne tik atleidimo nuo administracinės atsakomybės, numatytos atitinkamame Administracinių nusižengimų kodekso straipsnyje, bet ir juridiniams asmenims nebūtų taikoma atsakomybė už Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 1231 straipsnio 8 dalyje numatytą veiką (projekto 2 straipsnio 1 ir 2 dalys). Tuo tarpu kituose įstatymo projekto straipsniuose reguliuojami santykiai, nesusiję su atleidimu nuo atsakomybės ar iki įstatymo įsigaliojimo pradėta administracinių nusižengimų teisena.
3. Projekto 1 straipsnyje siūloma nustatyti, kad įstatymo tikslas - įstatymo galiojimo laikotarpiu sudaryti teisines prielaidas asmenims įregistruoti esamus, iki šio įstatymo įsigaliojimo įrengtus ir Žemės gelmių registre neregistruotus, gėlo požeminio vandens gavybos gręžinius. Pažymėtina, kad tiek iš įstatymo projekto 1 straipsnio, tiek iš kitų projekto straipsnių nėra aišku, kokiu būdu būtų nustatoma, įvertinama, kad gėlo požeminio vandens gavybos gręžinys yra įrengtas būtent iki įstatymo įsigaliojimo, o ne jam jau įsigaliojus. Projekte siūloma atleisti nuo atsakomybės iki įstatymo įsigaliojimo įrengtų, bet neregistruotų gėlo požeminio vandens gavybos gręžinių valdytojus ir (arba) naudotojus nuo administracinės atsakomybės, taip pat jiems nebūtų taikomas Mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatyme nustatytas didesnio tarifo mokestis už nedeklaruotą ar deklaruotą mažesnį negu išgautas gamtos išteklių kiekį ir (ar) už be leidimo išgautus požeminio vandens išteklius. Siekiant išvengti galimų piktnaudžiavimų, svarstytina, ar įstatyme nereikėtų nustatyti aiškius kriterijus, kuriais remiantis būtų nustatoma, kad gręžinys įrengtas iki įstatymo įsigaliojimo, ir subjektą, kuris turėtų įgaliojimus tai konstatuoti.
4. Projekto 2 straipsnyje siūloma reglamentuoti asmenų, kurie valdo ir (arba) naudoja iki šio įstatymo įsigaliojimo įrengtą ir Žemės gelmių registre neregistruotą gręžinį, taip pat asmenų, kurie valdo ir (arba) naudoja iki šio įstatymo įsigaliojimo įrengtą, Žemės gelmių registre registruotą, tačiau Žemės gelmių registre neturintį nurodyto savininko, gręžinį, atleidimą nuo atsakomybės. Nėra aišku, kokiais argumentais remiantis nuo atsakomybės būtų atleidžiami tik gręžinių valdytojai ir (arba) naudotojai, bet ne gręžinių, kurie neįregistruoti registre, savininkai, taip pat ir registre įregistruotų gręžinių savininkai, jei jie registre nenurodyti tokių gręžinių savininkais. Svarstytina, ar projekto nuostatų nereikėtų atitinkamai papildyti.
5. Projekto 3 straipsnyje siūloma reglamentuoti iki įstatymo įsigaliojimo įrengtų ir Žemės gelmių registre neregistruotų gręžinių registravimą. Šio straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad asmuo, norintis Žemės gelmių registre įregistruoti jame neregistruotą ir iki šio įstatymo įsigaliojimo įrengtą gręžinį, turi gauti savivaldybės, kurios teritorijoje planuojama naudoti anksčiau įrengtą gręžinį, vykdomosios institucijos pritarimą. Taigi pagal projektu siūlomą teisinį reguliavimą iki įstatymo įsigaliojimo įrengto gėlo požeminio vandens gavybos gręžinio registravimo procedūrą galėtų inicijuoti bet kuris fizinis arba juridinis asmuo, kuris tokio gręžinio nenaudoja, jo nevaldo ir galimai neturintis nieko bendra su registruotinu gręžiniu. Tokiu būdu būtų sudarytos prielaidos registruoti gėlo požeminio vandens gavybos gręžinių savininkais asmenis, kurie nėra įgiję nuosavybės teisių į gręžinius Civilinio kodekso 4.47 straipsnyje nustatytais pagrindais. Todėl, svarstytina, ar aukščiau nurodyto gręžinio registravimą neturėtų atlikti tokį gręžinį įrengęs asmuo, kuris Žemės gelmių registre būtų registruojamas tokio gręžinio savininku ar jo įgaliotas asmuo, o ne bet kuris kitas asmuo. Jeigu būtų pritarta šiai pastabai, atsižvelgiant į aukščiau išdėstytus argumentus, atitinkamai reikėtų patikslinti ir kitas projekto nuostatas, kuriose siūloma reglamentuoti iki įstatymo įsigaliojimo įrengtų gėlo požeminio vandens gavybos gręžinių registravimą Žemės gelmių registre, o taip pat ir projekto nuostatas, kuriose reglamentuojamas įregistruotų gręžinių savininkų įrašymas į minėtą registrą.
Be to, iš projekto 3 straipsnyje siūlomo nustatyti teisinio reguliavimo nėra aiški gėlo požeminio vandens gavybos gręžinių registravimo tvarka, jeigu vieną gręžinį iki įstatymo įsigaliojimo įsirengia keli asmenys, kurie, manytina, Žemės gelmių registre turėtų būti registruojami jo savininkais. Svarstytina, ar projekto 3 straipsnio nuostatų nereikėtų atitinkamai papildyti, pašalinant šį neaiškumą.
Jeigu būtų pritarta šiai pastabai, vadovaujantis aukščiau išdėstytais argumentais, reikėtų papildyti ir projekto 4, 5 ir 6 straipsnių nuostatas.
6. Projekto 3 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad savivaldybės vykdomoji institucija gali nepritarti naudoti gręžinį, tik jeigu gręžinys yra viešojo vandens tiekimo teritorijoje, kurioje įrengta geriamojo vandens tiekimo infrastruktūra. Projekto 3 straipsnio 1 dalyje taip pat siūloma nustatyti, kad savivaldybės vykdomoji institucija pagrįstą nuomonę dėl pritarimo naudoti gręžinį pateikia, atsižvelgdama į geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros planus arba į kitą teritorijų planavimo dokumentą.
Savivaldybės institucijų kompetencija žemės gelmių naudojimo srityje yra nustatyta Žemės gelmių įstatymo 5 straipsnyje. Tuo tarpu teikiamame įstatymo projekte siūloma savivaldybėms nustatyti naują funkciją neįteisintų (neįregistruotų) gėlo požeminio vandens gavybos gręžinių įteisinimo srityje. Tai savivaldybės turės atlikti laikinojo įstatymo galiojimo laikotarpiu. Projekto aiškinamajame rašte nurodyta, kad šalyje gali būti daugiau kaip 30 tūkstančių neįteisintų (neregistruotų) gėlo požeminio vandens gavybos gręžinių. Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar savivaldybėms minėtos funkcijos įgyvendinimui neturėtų būti skiriami atitinkami valstybės biudžeto asignavimai. Be to, nėra aišku, į kokius konkrečiai ,,kitus teritorijų planavimo dokumentus“ turėtų atsižvelgti savivaldybių institucijos, pareikšdamos pagrįstą nuomonę pritarti (nepritarti) naudoti gręžinį. Svarstytina, ar tokius teritorijų planavimo dokumentus įstatymo projekte nereikėtų įvardinti.
7. Projekto 3 straipsnio 4 dalyje siūloma nustatyti, kad asmuo, gavęs savivaldybės vykdomosios institucijos pritarimą naudoti gręžinį, bet nesant galimybės Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo nustatyta tvarka nustatyti ir įrašyti (įregistruoti) Nekilnojamojo turto registre požeminio vandens vandenvietės apsaugos zonos, turi per 12 mėnesių nuo pritarimo gavimo šį gręžinį likviduoti. Iš projekto nuostatų nėra aišku, kuris subjektas kontroliuotų, ar gręžiniai aukščiau minėtu atveju per dvylikos mėnesių terminą yra likviduoti, kokios teisinės pasekmės kyla, jeigu asmuo per minėtą terminą neįvykdo įstatyme nustatytos pareigos likviduoti gręžinį. Nėra aišku, ar pastaruoju atveju gręžinys būtų likviduojamas priverstinai. Jeigu taip, tai kokia tvarka ir kokio subjekto lėšomis tai būtų atliekama. Svarstytina, ar projektą nereikėtų papildyti nuostatomis, pašalinančiomis šiuos neaiškumus.
Jeigu būtų pritarta šiai pastabai, svarstytina, ar, atsižvelgiant į aukščiau išdėstytus argumentus, atitinkamai nereikėtų papildyti ir projekto 3 straipsnio 5 ir 6 dalių nuostatų.
8. Projekto 3 straipsnio 5 ir 6 dalyje siūloma nustatyti 3 mėnesių terminą, per kurį asmuo turi gręžinį likviduoti. Svarstytina, ar toks terminas yra logiškas ir pagrįstas, nes gali būti tokių situacijų, kai asmuo dėl ne nuo jo valios priklausančių aplinkybių (pavyzdžiui, užtrunka gręžinio likvidavimo dokumentų įforminimas, asmenų, likviduojančių gręžinius, dėl įstatymo įgyvendinimo padidėjęs darbo krūvis, netinkamos meteorologinės sąlygos likvidavimo darbams atlikti ar pan.) nespėja laiku likviduoti gręžinį. Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar projekto nuostatose nereikėtų nustatyti ilgesnį terminą, per kurį asmuo privalėtų likviduoti gręžinį arba nustatyti procedūras kokiais atvejais ir kokia tvarka šis terminas gali būti pratęstas.
9. Projekto 3 straipsnio 6 dalies nuostata ,,asmens turimas gręžinys” nėra aiški, nes neaišku, ar ji apimtų asmenims nuosavybės teise priklausančius, ar jų tik valdomus gręžinius, ar ši nuostata būtų aiškinama kitaip. Atsižvelgiant į tai, šią projekto nuostatą reikėtų patikslinti.
Jeigu būtų pritarta šiai pastabai, vadovaujantis aukščiau išdėstytais argumentais, reikėtų patikslinti analogiškas nuostatas, vartojamas projekto 6 straipsnio 1 ir 2 dalyse.
10. Projekto 5 straipsnio 1 ir 2 dalyse asmenims siūloma nustatyti nevienodos trukmės terminus pateikti reikalingus dokumentus savininko duomenų įrašymui į Žemės gelmių registrą. Viešiesiems juridiniams asmenims siūloma nustatyti 18 mėnesių terminą, o privatiems juridiniams asmenims bei fiziniams asmenims toks terminas būtų 12 mėnesių. Svarstytina, ar projekte neturėtų būti nustatyti vienodos trukmės terminai.
11. Pagal projekto 5 straipsnyje siūlomą nustatyti teisinį reguliavimą šio įstatymo nustatytais atvejais Žemės gelmių registre įregistravus gręžinį arba įrašius gręžinio savininko duomenis Žemės gelmių registre, asmuo įgyja teisę naudoti požeminio vandens išteklius neturėdamas leidimo naudoti požeminio vandens išteklius, kai pagal Žemės gelmių įstatymą toks leidimas privalomas, iki 2023 m. gruodžio 31 d., bet ne ilgiau kaip 18 mėnesių, skaičiuojant nuo gręžinio įregistravimo Žemės gelmių registre dienos arba skaičiuojant nuo gręžinio savininko duomenų įrašymo Žemės gelmių registre. Svarstytina, ar iki įstatymo įsigaliojimo įrengtų gėlo požeminio vandens gavybos gręžinių naudotojai ir (ar) valdytojai, kurie šio įstatymo nustatyta tvarka būtų atleidžiami nuo atsakomybės už neįregistruotų gėlo požeminio vandens gavybos gręžinių naudojimą, įregistruos Žemės gelmių registre iki įstatymo įsigaliojimo įrengtus gėlo požeminio gavybos vandens gręžinius ir, juos įregistravę, galės naudoti požeminio vandens išteklius iki aukščiau nurodytos datos be Žemės gelmių įstatyme nustatyto privalomo leidimo, neatsidurtų geresnėje situacijoje lyginant su naujais tokių gręžinių savininkais, kurie naujus gėlo požeminio vandens gavybos gręžinius įrengtų laikydamiesi nustatytų teisės aktų reikalavimų ir galėtų naudoti juos tik gavę atitinkamus leidimus. Svarstytina, ar, siekiant to išvengti, registruojant iki įstatymo įsigaliojimo įrengtus gėlo požeminio vandens gavybos gręžinius, jų savininkai tuo pačiu metu neturėtų gauti atitinkamus leidimus naudoti žemės gelmių išteklius, jeigu jie yra privalomi pagal Žemės gelmių įstatymą.
12. Projekto 5 straipsnyje po žodžių „nuo gręžinio savininko duomenų įrašymo Žemės gelmių registre“ įrašytinas žodis „dienos“.
13. Projekto 6 straipsnio pavadinime vartojama sąvoka ,,gėlo požeminio vandens ištekliai”. Tuo tarpu projekto 1 straipsnyje, 2 straipsnio 1 dalyje, 5 straipsnyje ir 6 straipsnio 2 dalyje vartojama sąvoka ,,požeminio vandens ištekliai”. Svarstytina, ar projekte vartojamas sąvokas nereikėtų suvienodinti.
14. Pagal projekto 6 straipsnyje siūlomą nustatyti teisinį reguliavimą asmenų iki įstatymo įsigaliojimo, taip pat po įstatymo įsigaliojimo išgauti požeminio vandens ištekliai iš neįregistruoto Žemės gelmių registre ar savininko neturinčio gręžinio nebūtų laikomi išgautais neteisėtai, jeigu jie įvykdytų projekte siūlomas nustatyti sąlygas. Iš projekto nuostatų nėra pakankamai aišku, kada baigtųsi laikotarpis, kurio metu asmenų išgauti ištekliai nebūtų laikomi išgautais neteisėtai. Projektą reikėtų papildyti nuostatomis, pašalinančiomis šį neaiškumą.
15. Projekto 6 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, kad asmens iš gręžinio, įrengto iki šio įstatymo įsigaliojimo ir registruoto Žemės gelmių registre, tačiau savininko neturinčio, išgauti požeminio vandens ištekliai nelaikomi išgautais neteisėtai, jeigu asmuo šio įstatymo galiojimo laikotarpiu nusprendžia įrašyti savininko duomenis į Žemės gelmių registrą apie turimą ir (arba) naudojamą iki šio įstatymo įsigaliojimo įrengtą, Žemės gelmių registre registruotą, tačiau savininko neturintį gręžinį. Kyla abejonių, ar vien tik to, kad asmuo nusprendžia registruoti gręžinio savininką Žemės gelmių registre pakanka, kad jo išgauti požeminio vandens ištekliai būtų laikomi išgautais teisėtai. Svarstytina, ar tai neturėtų būti siejama su savininko įregistravimu Žemės gelmių registre, bet ne asmens sprendimo dėl įregistravimo priėmimu.
16. Atsižvelgiant į tai, kad projekto 7 straipsnio 3 dalyje siūloma reglamentuoti įstatymo taikymą, projekto 7 straipsnio pavadinimą siūlytume išdėstyti taip: ,,7 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas, galiojimas, įgyvendinimas ir taikymas”.
Departamento direktorius Andrius Kabišaitis
N. Azguridienė, tel. (8 5) 239 6546, el. p. neringa.azguridiene@lrs.lt
S. Švedas, tel. (8 5) 239 6165, el. p. [email protected]