PASIŪLYMAI

DĖL SEIMO NUTARIMO „DĖL TOTALITARINIŲ REŽIMŲ TYRIMŲ CENTRO NUOSTATŲ PATVIRTINIMO PROJEKTO“ Nr. XIVP-3380 TOTALITARINIŲ REŽIMŲ TYRIMŲ CENTRO NUOSTATŲ

2024-01-09

Vilnius

Eil. Nr.	Siūloma keisti	Pasiūlymo turinys
	Punktą
1.	Seimo nutarimo projekto Centro nuostatų projekte siūlomą Centro pavadinimą	Argumentai: Siūloma keisti Projekto pavadinimą atsižvelgiant į tai, kad Lietuva ar jos teritorijos dalis per savo nepriklausomybės laikotarpį XX amžiuje buvo okupuota ne tik totalitarinių, bet ir autoritarinių režimų. Būtent 1918-1923 metų Lietuvos nepriklausomybės kovos, vėliau įvykusi 1920-1939 metų Vilniaus krašto okupacija ir aneksija privalo išlikti Centro tyrimų objektu. Šios kovos yra Lietuvos valstybės istorijos, tautinio pasididžiavimo, rezistencijos ir tapatybės politikos dalis. Taip pat siūloma pavadinime išryškinti „gyventojų genocido“ ir „rezistencijos“ sąvokas. „Genocido“ sąvoka yra tiesiogiai susijusi su totalitarinių režimų brutaliu valdymu, šių režimų (SSRS ir nacių) karo nusikaltimais ir nusikaltimais žmogiškumui, siekiant pavergti ir palaužti besipriešinančios Lietuvos rezistenciją. Todėl siūlome pavadinime vartoti ir „rezistencijos“ sąvoką, nes 1918 – 1990 m. Lietuvos istorija yra ir nuolatinės rezistencijos prieš totalitarinius ir autoritarinius režimus laikmetis, siekiant atkurti nepriklausomą Lietuvos Respubliką. Pasiūlymas: Pakeisti Centro nuostatų projekto siūlomą Centro pavadinimą ir  jį išdėstyti taip: „Lietuvos Respublikos Totalitarinių režimų Okupacijų, gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centro nuostatai“
2.	1	Argumentai: Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamentas savo išvadoje teigia, kad reiktų atsisakyti perteklinių „savarankiškos“ įstaigos paskirtį nustatančių nuostatų ir nurodyti, kad Centras yra „valstybės biudžetinė įstaiga“. Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centro reforma neturėtų siaurinti istorinių tyrimų spektro, apsiribojant 1939-1991 m. Lietuvos valstybės totalitarinių režimų okupacijos ir rezistencijos laikotarpiu. Siūlomas projektas neturėtų nutylėti XX a. pirmos pusės Lietuvos istorijos iki 1940 m., Lietuvos gyventojų fizinio ir kultūrinio genocido, Lietuvos herojų pasipriešinimo kelioms okupacijoms vienu metu. Nuo 1919 m. tos pačios valstybės ir kartais net to paties asmens (J. Stalino ir kitų) vadovaujami okupantai Lietuvoje įvykdė nusikaltimus, todėl ši Lietuvos istorija turi būti tiriama ir prieš 1940 metus, ir po jų. 1918-1923 metų Lietuvos nepriklausomybės kovų ir rezistencijos laikotarpis, kurio metu siekta ištrūkti iš okupacinių pančių, ginklu kovoti dėl nepriklausomos Lietuvos. Šis Lietuvos istorijos laikotarpis negali būti užmirštas ir jo tyrimai bei rezultatai būtini ne tik siekiant atskleisti nepriklausomybės kovų detales, bet ir stiprinant tautinę tapatybę, pasididžiavimą Tautos darbais. 1919-1930 m. Lietuvos valstybė už nuopelnus ginant Tėvynę ir pasipriešinimą okupantams apdovanojo karius, partizanus, neginkluoto pasipriešinimo dalyvius. Negalime ignoruoti svarbių XX a. pradžios įvykių Lietuvos istorijoje, kuriuos būtina tirti ir išryškinti. Pavyzdžiui, Lenkijos nacionalinės atminties institutas tiria nusikaltimus, padarytus lenkų tautai nuo 1917 m. iki 1990 m. 1920-1939 m. Lietuvos valstybė prarado Vilniaus kraštą, kuris buvo okupuotas Lenkijos. Šis Vilniaus krašto ir Vilniaus – ilgaamžės istorinės Lietuvos sostinės – okupacinis laikotarpis privalo būti tyrimų objektu. Lenkijos okupacijos metu buvo vykdoma priverstinė polonizacija. uždaromos kultūrinės ir švietimo įstaigos, naudojamos kitos brutalios-okupacinės priemonės. Iš pradžių lietuviai už vaikų leidimą į lietuviškas mokyklas, draudžiamą spaudą, tariamą perversmų organizavimą, o vėliau – už antirinkiminę agitaciją ir atsisakymą balsuoti buvo gaudomi, baudžiami baudomis ir įkalinimu, prievarta vedami į rinkimus. Vėliau (1921 m. sausį) – priverstinai  tremiami į nepriklausomos Lietuvos teritoriją. Represinės priemonės atitiko militarinio režimo pobūdį, kuris dar sugriežtėjo 1921 m. sausį įvedus nepaprastąją padėtį. Okupaciją, su J. Pilsudskio pritarimu, įvykdęs L. Želigovskis valdė dekretais, kol galiausiai 1921 m. lapkritį paskelbė 1922 m. sausį įvyksiant „demokratinius rinkimus“. Jų demokratiškumą geriausiai apibūdina specialus dekretas, numatęs metus kalėjimo už agitaciją nedalyvauti rinkimuose. Viešais pareiškimais, publicistika, visuotiniu „Vilniaus Seimo“ rinkimų boikotu ir kitais būdais Vilniaus krašto lietuviai skelbė savo nepritarimą įvykdytos okupacijos padarinių įteisinimui. Tos pačios pozicijos laikėsi ir visos kitos krašto tautinės mažumos, beveik vieningai nedalyvavusios rinkimuose į „Vilniaus Seimą“. Visgi 1922 m. išrinktas „Vilniaus Seimas“ jau po dviejų mėnesių pasiprašė, kad „Vidurio Lietuva“ būtų prijungta prie Lenkijos. Lenkija, pati būdama šios inkorporacijos autore, sutiko, ir Vilnius su visa Pietryčių Lietuva tapo Lenkijos provincija. Taigi būtina toliau tirti ir domėtis 1920 – 1939 m. Vilniaus krašto okupaciniu laikotarpiu, kuris privalo būti Lietuvos Respublikos okupacijų, gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų objektu. Pasiūlymas: Pakeisti Centro nuostatų I skyriaus 1 punktą ir jį išdėstyti taip: „1. Lietuvos Respublikos Totalitarinių režimų Okupacijų, gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centras (toliau – Centras) yra savarankiška valstybės biudžetinė įstaiga, Lietuvos Respublikos Totalitarinių režimų Okupacijų, gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centro nuostatuose (toliau – Nuostatai) ir kituose teisės aktuose nustatytais pagrindais ir tvarka vykdanti totalitarinių ir autokratinių režimų okupuotoje Lietuvoje okupacijų veikimo, nusikaltimų Lietuvos teritorijoje ir prieš Lietuvos gyventojus įvertinimą ir Lietuvos pasipriešinimo (ginkluotos ir neginkluotos rezistencijos) įvertinimą, pasitelkiant mokslinius ir taikomuosius tyrimus, jų sklaidą, memorializaciją (įamžinimą).“
3.	2	Pasiūlymas: Pakeisti Centro nuostatų I skyriaus 2 punktą ir jį išdėstyti taip: „2. Centras yra viešasis juridinis asmuo, turintis savo sąskaitą banke ir antspaudą su valstybės herbu ir savo pavadinimu. Centro juridinio asmens kodas 191428780. Centras turi savo ženklą, kuris yra registruojamas įstatymų nustatyta tvarka. Centro teisinė forma – biudžetinė įstaiga. Centro sutrumpintas pavadinimas – TRTC OGGRTC. Centro buveinės adresas: Didžioji g. 17, Vilnius, Lietuvos Respublika.“
4.	7	Argumentai: Centrui vadovauja generalinis direktorius – valstybės pareigūnas. Šiais pasiūlymais siekiama, kad Centro generalinis direktorius, kaip įstaigos vadovas ir tiesiogiai Seimui atskaitingas valstybės pareigūnas, prisiimtų atsakomybę vadovauti Centro veiklai, o Centro Taryba atitinkamai būtų kolegialus Centro valdymo patariamasis organas. Atitinkamai yra pakeičiamos Centro nuostatos (suderinta ir su Centro įstatymui teikiamais siūlymais), kad Tarybos funkcijos neperžengtų Centro direktoriaus vadovo funkcijų ribos, Centro viduje ir išorėje būtų išvengta nesusipratimų dėl Centro valdymo ir Centras galėtų efektyviau veikti, atsiskaityti Seimui. Pasiūlymas: Pakeisti Centro nuostatų I skyriaus 7 punktą ir jį išdėstyti taip: „7. Nuostatų pakeitimus gali inicijuoti Centro generalinis direktorius, Totalitarinių režimų tyrimų centro taryba (toliau – Taryba), Seimas. Nuostatų pakeitimo projektas svarstomas Tarybos posėdyje. Tarybai projektą apsvarsčius savo posėdyje, Nuostatų pakeitimo projektą Centro generalinis direktorius teikia Seimo Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisijai.“
5.	9	Argumentai Lietuvos okupacijų laikotarpis ir Lietuvos rezistencija XX amžiuje apima ilgesnį laikotarpį nei tik totalitarinių režimų okupacijas ir pasipriešinimą. Atsižvelgiant į tai, siūlome nesiaurinti Centro tyrimų veiklos apimties ir šios veiklos tikslo. Pasiūlymas: Pakeisti Centro nuostatų II skyriaus 9 punktą ir jį išdėstyti taip: „9. Centro veiklos tikslas – totalitarinių ir autokratinių režimų okupuotoje Lietuvoje Lietuvos okupacijų laikotarpiu ir Lietuvos pasipriešinimo (ginkluotos ir neginkluotos rezistencijos) pažinimas ir įvertinimas taikant mokslinius ir taikomuosius tyrimus;“
6.	10	Argumentacija: Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centro reforma neturėtų siaurinti istorinių tyrimų spektro, apsiribojant 1939-1991 m. Lietuvos valstybės totalitarinių režimų okupacijos ir rezistencijos laikotarpiu. Siūlomas projektas neturėtų nutylėti XX a. pirmos pusės Lietuvos istorijos iki 1940 m., Lietuvos gyventojų fizinio ir kultūrinio genocido, Lietuvos herojų pasipriešinimo kelioms okupacijoms vienu metu. Nuo 1919 m. tos pačios valstybės ir kartais net to paties asmens (J. Stalino ir kitų) vadovaujami okupantai Lietuvoje įvykdė nusikaltimus, todėl ši Lietuvos istorija turi būti tiriama ir prieš 1940 metus, ir po jų. 1918-1923 metų Lietuvos nepriklausomybės kovų ir rezistencijos laikotarpis, kurio metu siekta ištrūkti iš okupacinių pančių, ginklu kovoti dėl nepriklausomos Lietuvos. Šis Lietuvos istorijos laikotarpis negali būti užmirštas ir jo tyrimai bei rezultatai būtini ne tik siekiant atskleisti nepriklausomybės kovų detales, bet ir stiprinant tautinę tapatybę, pasididžiavimą Tautos darbais. 1919-1930 m. Lietuvos valstybė už nuopelnus ginant Tėvynę ir pasipriešinimą okupantams apdovanojo karius, partizanus, neginkluoto pasipriešinimo dalyvius. Negalime ignoruoti svarbių XX a. pradžios įvykių Lietuvos istorijoje, kuriuos būtina tirti ir išryškinti. Pavyzdžiui, Lenkijos nacionalinės atminties institutas tiria nusikaltimus, padarytus lenkų tautai nuo 1917 m. iki 1990 m. 1920-1939 m. Lietuvos valstybė prarado Vilniaus kraštą, kuris buvo okupuotas Lenkijos. Šis Vilniaus krašto ir Vilniaus – ilgaamžės istorinės Lietuvos sostinės – okupacinis laikotarpis privalo būti tyrimų objektu. Lenkijos okupacijos metu buvo vykdoma priverstinė polonizacija. uždaromos kultūrinės ir švietimo įstaigos, naudojamos kitos brutalios-okupacinės priemonės. Iš pradžių lietuviai už vaikų leidimą į lietuviškas mokyklas, draudžiamą spaudą, tariamą perversmų organizavimą, o vėliau – už antirinkiminę agitaciją ir atsisakymą balsuoti buvo gaudomi, baudžiami baudomis ir įkalinimu, prievarta vedami į rinkimus. Vėliau (1921 m. sausį) – priverstinai  tremiami į nepriklausomos Lietuvos teritoriją. Represinės priemonės atitiko militarinio režimo pobūdį, kuris dar sugriežtėjo 1921 m. sausį įvedus nepaprastąją padėtį. Okupaciją, su J. Pilsudskio pritarimu, įvykdęs L. Želigovskis valdė dekretais, kol galiausiai 1921 m. lapkritį paskelbė 1922 m. sausį įvyksiant „demokratinius rinkimus“. Jų demokratiškumą geriausiai apibūdina specialus dekretas, numatęs metus kalėjimo už agitaciją nedalyvauti rinkimuose. Viešais pareiškimais, publicistika, visuotiniu „Vilniaus Seimo“ rinkimų boikotu ir kitais būdais Vilniaus krašto lietuviai skelbė savo nepritarimą įvykdytos okupacijos padarinių įteisinimui. Tos pačios pozicijos laikėsi ir visos kitos krašto tautinės mažumos, beveik vieningai nedalyvavusios rinkimuose į „Vilniaus Seimą“. Visgi 1922 m. išrinktas „Vilniaus Seimas“ jau po dviejų mėnesių pasiprašė, kad „Vidurio Lietuva“ būtų prijungta prie Lenkijos. Lenkija, pati būdama šios inkorporacijos autore, sutiko, ir Vilnius su visa Pietryčių Lietuva tapo Lenkijos provincija. Taigi būtina toliau tirti ir domėtis 1920 – 1939 m. Vilniaus krašto okupaciniu laikotarpiu, kuris privalo būti Lietuvos Respublikos okupacijų, gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų objektu. Pasiūlymas: Pakeisti Centro nuostatų II skyriaus 10 punktą ir jį išdėstyti taip: „10. Centras, įgyvendindamas Lietuvos Respublikos Totalitarinių režimų Okupacijų, gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centro įstatyme (toliau – Centro įstatymas) nustatytus uždavinius, atlieka šias funkcijas: 10.1. atlieka Centro įstatyme nustatytos srities ir laikotarpių mokslinius ir taikomuosius tyrimus ir nustato prioritetines tyrimų kryptis, sudaro jų programas ir jas įgyvendina; koordinuoja ir (ar) bendradarbiauja su kitomis įstaigomis, institucijomis, vykdančiomis šios srities ir (ar) laikotarpių tyrimus, inicijuoja ir (ar) dalyvauja įgyvendinant šių institucijų organizuojamas programas, projektus, edukacinius ir kitus renginius; 10.1.1. analizuoja totalitarinių ir autoritarinių režimų veiklos prielaidas ir prigimtį, holokausto, genocido, kitų nusikaltimų žmoniškumui ir karo nusikaltimų, politinių ir kitų represijų vykdymo sistemą ir veikimo principus; renka, kaupia, tiria, sistemina ir apibendrina dokumentus ir kitus duomenis apie nacių ir Lietuvos komunistų partijos veikimo prieš Lietuvos visuomenę, Lietuvos gyventojų persekiojimą sovietų ir nacių okupacijos metais ir Lietuvos visuomenės priešinimosi totalitarinių ir autoritarinių režimų veikimui Lietuvoje ir užsienyje. Atlieka Lietuvos istorijos tyrimus ir siekia atkurti istorinį teisingumą okupacinių režimų ir Lietuvos rezistencijos laikotarpiais. Vykdo šiuos mokslinius tyrimus ir įgyvendina jų sklaidą: 10.1.1.1. 1918-1923 m. vykusių Lietuvos nepriklausomybės kovų laikotarpiu; 10.1.1.2. 1920-1939 m. Vilniaus krašto okupacijos ir aneksijos, okupacinio režimo vykdytos politikos bei pasipriešinimo jai laikotarpiu; 10.1.1.1. 10.1.1.3. 193918–1990 m. totalitarinių ir autoritarinių okupacinių režimų okupacijų laikotarpiu įvykdytus karo, fizinio ir kultūrinio genocido ir kitus nusikaltimus žmoniškumui; 10.1.1.2. 10.1.1.4. 1944 – 1953 m. Lietuvos partizaninio (ginkluoto ir neginkluoto) pasipriešinimo (rezistencijos) laikotarpiu 1939–1945 m. Klaipėdos krašte okupacinių režimų vykdytą politiką; 10.1.1.3. 10.1.1.5.  nacių ir Lietuvos komunistų partijos veikimo prieš Lietuvos visuomenę, Lietuvos gyventojų persekiojimą sovietų ir nacių okupacijos metais; 10.1.1.3. 10.1.1.6. Lietuvos išsivadavimo iš totalitarinių ir autoritarinių režimų, Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo, 1990–1991 m. SSRS ir vėliau Rusijos Federacijos vykdytąos agresijąos ir jos sukeltų padarinių laikotarpiais; 10.1.1.4. Lietuvos rezistencijos (ginkluoto ir neginkluoto pasipriešinimo) 193918–1990 m. okupaciniams režimams laikotarpiu ir 1990–1991 m. SSRS vykdytai agresijai, atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, procesus ir dalyvius; 10.1.2. prisideda prie mokslinių tyrimų, susijusių su Rusijos Federacijos vykdytais nusikaltimais bei agresija, ir jų sklaidos; 10.1.3. vykdo istorinės, mokslinės, analitinės informacijos, dokumentų ir kitų duomenų sklaidą; rengia, leidžia, platina mokslinius ir kitus leidinius apie Lietuvos gyventojų genocidą, represijas ir rezistenciją (pasipriešinimą) okupaciniams režimams, organizuoja nacionalines ir (ar) tarptautines mokslines konferencijas, seminarus, edukacinius ir kitus renginius, susijusius su Centro veiklos tikslais; dalyvauja įgyvendinant kitų institucijų ir valstybių organizuojamas programas ir tyrimus; 10.1.4. sudaro laisvės kovotojų ir nukentėjusių nuo Centro įstatyme nurodytų nusikalstamų veikų Lietuvos gyventojų (toliau – nukentėję Lietuvos gyventojai), taip pat šių nusikalstamų veikų vykdytojų ir organizatorių, 193918–1990 m. okupacinių režimų represinių struktūrų darbuotojų skaitmeninius duomenų rinkinius, vardynus; 10.1.5. atlieka istorinių dokumentų dėl užsienio valstybėms reikšmingo nekilnojamojo kultūros paveldo, esančio Lietuvos Respublikoje, tyrimus; rengia istorines-archyvines pažymas, patvirtinančias tam tikrus istorinius (juridinius) faktus, teikia jas ir informaciją valstybės, savivaldybių įstaigoms, institucijoms, kitiems juridiniams ir fiziniams asmenims apie šio paveldo dokumentų tyrimus, 193918–1990 m. okupacijų laikotarpiu žuvusius, dingusius be žinios, represuotus, persekiotus, nukentėjusius rezistencijos (pasipriešinimo) okupacijoms dalyvius; 10.1.6. rūpinasi dokumentų, susijusių su Centro įstatyme nurodytomis nusikalstamomis veikomis, paieška Lietuvoje ir užsienio valstybėse, jų sugrąžinimu ar kopijų įsigijimu, juos tvarko, kaupia, saugo, vykdo jų tyrimus, sklaidą; 10.1.7. identifikuoja genocido, kitų nusikaltimų žmoniškumui ir karo nusikaltimų, politinių ir kitų represijų, Lietuvos gyventojų persekiojimo faktus ir minėtų veikų vykdytojus ir organizatorius, kolaboravimo ir kitokio įvairaus lygio bendradarbiavimo su okupaciniais režimais procesus; vykdo istorines ekspertizes, teikia išvadas, pažymas, istorines-archyvines pažymas, patvirtinančias tam tikrus istorinius faktus, ir kitus duomenis apie konkrečius nurodytų veikų vykdytojus teisėsaugos institucijoms. Kreipiasi į teisėsaugos institucijas su prašymu pradėti ikiteisminį tyrimą, jeigu gauna faktinių duomenų apie galimai įvykdytas nusikalstamas veikas, nurodytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso XV, XXII, XXV skyriuose; 10.1.8. tiria ir skelbia buvusios SSRS specialiųjų tarnybų dokumentus; saugo asmenų, prisipažinusių slapta bendradarbiavus su minėtomis tarnybomis ir įrašytais į prisipažinusių asmenų įskaitą, bylas; administruoja įslaptintos informacijos turinčius dokumentus; 10.1.9. dalyvauja valstybės programose, susijusiose su okupacijų metu padarytos žalos apskaičiavimu, ir įgyvendina tokias programas; 10.2. vykdo laisvės kovotojų, nukentėjusių Lietuvos gyventojų memorializaciją (įamžinimą), sklaidą ir edukaciją: 10.2.1. dalyvauja įgyvendinant strateginius veiklos planus laisvės kovotojų, nukentėjusių Lietuvos gyventojų, patyrusių politines ir kitas represijas ir (ar) dalyvavusių rezistencijoje (pasipriešinime) asmenų ir istorinės atminties vietų memorializacijos (įamžinimo) srityje, tremties, kalinimo ir rezistencijos muziejų srityje; steigia struktūrinius padalinius muziejinei veiklai vykdyti; konsultuoja ir teikia metodinę pagalbą kuriant ekspozicijas, rengiant edukacines programas tremties, kalinimo, rezistencijos (pasipriešinimo) ir Centro įstatyme nurodytų nusikalstamų veikų temomis; 10.2.2. inicijuoja, koordinuoja, teikia metodinę pagalbą rengiant, įgyvendinant pilietinio, tautinio (patriotinio) ugdymo programas, projektus, edukacinius renginius ir juos įgyvendina, rengia; organizuoja, vykdo jų sklaidą; renka, kaupia, tvarko, skaitmenina laisvės kovotojų, nukentėjusių Lietuvos gyventojų, Sąjūdžio laikotarpio dalyvių atsiminimus apie šiame įstatyme nustatytos srities ir laikotarpių įvykius, organizuoja, vykdo tokio atminimo ir informacijos sklaidą bei ją talpina virtualioje memorializacijos platformoje; sudaro, pildo, naudoja sklaidoje nukentėjusių Lietuvos gyventojų, laisvės kovų atminimo ikonografijos, kartografijos, integralų istorinių duomenų registrą (skaitmeninius duomenų rinkinius) ir užtikrina duomenų prieinamumą; renka, tvarko duomenis apie išeivijoje ir buvusiose SSRS teritorijoje gyvenančius lietuvius; 10.2.3. inicijuoja, organizuoja, skatina, koordinuoja, vykdo, remia memorialinių kompleksų, paminklų statybą, atminimo ženklų įrengimą, meno kūrinių, kino filmų, monografijų sukūrimą ir (ar) jų projektus istorinės atminties vietose Lietuvoje ir (ar) užsienio valstybėse; prieš tai suderinus veiksmus su atitinkamomis institucijomis; 10.2.4. koordinuoja valstybės ir savivaldybių institucijų, įstaigų, asociacijų ar fizinių bei juridinių asmenų iniciatyva vykdomą memorialinių kompleksų, paminklų statybą ar atminimo ženklų įrengimą istorinės atminties vietose arba bendradarbiauja atliekant tokius veiksmus; sudaro šių memorialų, paminklų, ženklų sąvadus, registrus; konsultuoja, teikia rekomendacijas, metodinę pagalbą įamžinant laisvės kovas (statant paminklus, įrengiant atminimo ženklus, rašant monografijas, kuriant meno kūrinius, suteikiant rezistencijos (pasipriešinimo) dalyvių vardus viešosioms vietoms ar viešiesiems objektams) ir kitais istorinės atminties įamžinimo klausimais; 10.2.5. dalyvauja steigiant kovų ir kančių memorialus Vilniuje ir (ar) kitose Lietuvos vietovėse; rūpinasi istorinio paminklinio komplekso – buvusios SSRS valstybės saugumo komiteto (KGB) rūmų Vilniuje bei Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus patalpų autentiškumo išsaugojimu, patalpų muziejinei, edukacinei veiklai plėtimu; 10.2.6. organizuoja, rengia ekspozicijas, parodas, kitus renginius, vykdo ekskursijas Okupacijų ir laisvės kovų muziejuje, panaudodamas Centro padalinių tyrimų rezultatus, sukauptus dokumentus ir (ar) kitus istorinius duomenis; renka, tvarko, saugo, tiria istorinius duomenis, atspindinčius totalitarinių ir autoritarinių režimų okupacijų vykdyto Lietuvos gyventojų holokausto, genocido formas, metodus, pasipriešinimo (rezistencijos) 193918–1990 m. okupaciniams režimams būdus ir mastą, vykdo jų sklaidą; vykdo nukentėjusių Lietuvos gyventojų bei laisvės kovotojų memorializaciją (įamžinimą); vykdo Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus veiklos sklaidą, muziejinę komunikaciją; kaupia muziejaus rinkinius, juos sistemina, tiria, skaitmenina, tvarko jų apskaitą, vykdo jų apsaugą ir eksponatų paiešką, inventorizuoja naujai gautus eksponatus; rengia (organizuoja) ir įgyvendina muziejines ir kitas kultūrines edukacines programas; kaupia, tvarko saugo duomenis apie Tuskulėnų aukas, sudaro tokių duomenų skaitmeninius rinkinius, vykdo jų sklaidą; 10.2.7. rengia siūlymus dėl karių savanorių ir laisvės kovų dalyvių apdovanojimo, jų turėtų laipsnių ir apdovanojimų atkūrimo, taip pat dėl atmintinų dienų ir atmintinų metų, susijusių su Lietuvos gyventojų genocidu, laisvės kovomis, kitomis reikšmingomis sukaktimis, susijusiomis su Lietuvos išsivadavimo iš totalitarinių ir autoritarinių režimų ir nepriklausomybės atkūrimu bei Lietuvos valstybės laisvės kovų istoriniais faktais ir (ar) įvykiais, jų atminties išsaugojimu, paminėjimo; konsultuoja, teikia rekomendacijas ir metodinę pagalbą valstybės ir savivaldybių institucijoms, įstaigoms ar kitiems juridiniams bei fiziniams asmenims, organizuojantiems su pasipriešinimu (rezistencija) ir nukentėjusių Lietuvos gyventojų atminimo išsaugojimu (įamžinimu) susijusius renginius; 10.2.8. rengia, organizuoja ir dalyvauja Lietuvoje ir užsienio valstybėse vykdomose ekspedicijose į tremties, kalinimo, žudynių, pasipriešinimo (rezistencijos) kovų, Lietuvos gyventojų palaidojimo ar užkasimo vietas, kitas istorinės atminties vietas; šias vietas ir statinius, susijusius su Lietuvos gyventojų genocido, kitomis Centro įstatyme nurodytomis nusikalstamomis veikomis, įvykdymo bei laisvės kovų faktais; identifikuoja, kartografuoja nustato jų istorinę bei istorinės atminties (memorialinę) vertę; renka kraštotyros dokumentus, liudytojų parodymus ir (ar) kitus istorinius duomenis, juos tvarko, kaupia, saugo, vykdo jų sklaidą; dalyvauja tarptautiniuose projektuose ir tarpinstitucinių komisijų, siekiančių įamžinti genocido ir totalitarinių ir autoritarinių režimų aukų atminimą, veikloje; 10.2.9. renka, kaupia, analizuoja, tvarko duomenis apie istorinės atminties vietas, susijusias su genocidu, nusikaltimais žmoniškumui ir karo nusikaltimais ir kitomis Centro įstatyme nurodytomis nusikalstamomis veikomis, laisvės kovomis, pogrindinių organizacijų veikla, partizanų ir disidentų judėjimu, pasipriešinimo (rezistencijos) 193918–1990 m. okupaciniams režimams procesais bei jų dalyviais Lietuvoje ir užsienio valstybėse, vykdo jų sklaidą; šias vietas kartografuoja, inventorizuoja, rengia, teikia reikiamus duomenis jų teisiniam statusui nustatyti; kuria ir administruoja Istorinės atminties vietų registrą kaip sudėtinę Kultūros vertybių registro dalį, nuolat pildo naujais (aktualiais) duomenimis, kuriuos kelia į viešąsias geografines informacines sistemas, rūpinasi jų atnaujinimu, nustato Registro objektams naudojimo ir tvarkymo reikalavimus; 10.3. vykdo laisvės kovotojų ir genocido, kitų nusikaltimų žmoniškumui ir karo nusikaltimų aukų teisinio statuso pripažinimą ir jų rūpybą: 10.3.1. pripažįsta karių savanorių, laisvės kovų dalyvių ir asmenų, nukentėjusių nuo 193918–1990 m. okupacijų, teisinį statusą; išduoda nustatytos formos pažymėjimus, tvarko jų apskaitą; 10.3.2. inicijuoja, rengia ar dalyvauja rengiant įstatymų projektus, teisės aktų dėl okupacijos padarinių teisinio įvertinimo projektus (dėl pasipriešinimo dalyvių (rezistentų), asmenų, nukentėjusių nuo 193918–1990 m. okupacijų ir 1990–1991 m. SSRS vykdytos agresijos atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, teisinio statuso, socialinės rūpybos, atsakomybės už genocidą, kitus nusikaltimus žmoniškumui ir karo nusikaltimus ir (ar) kitais klausimais); kontroliuoja tokių įstatymų, teisės aktų ir kitų dokumentų vykdymą; 10.3.3. techniškai aptarnauja Pasipriešinimo dalyvių (rezistentų) teisių komisiją, teikiančią Centrui išvadas dėl karių savanorių, laisvės kovų dalyvių ir asmenų, nukentėjusių nuo 193918–1990 m. okupacijų ir 1990–1991 m. SSRS vykdytos agresijos atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, teisinio statuso pripažinimo; priima pretendentų pateiktus dokumentus, juos rengia, teikia svarstyti šiai komisijai; priima šios komisijos išvadas ir nagrinėja skundus dėl šių išvadų; šios komisijos veiklos rezultatus skelbia Centro interneto svetainėje; 10.3.4. Lietuvos Respublikos asmenų, represuotų už pasipriešinimą 193918–1990 m. okupaciniams režimams, teisių atkūrimo įstatymo nustatyta tvarka kreipiasi dėl asmenų, represuotų už pasipriešinimą okupaciniams režimams, teisių atkūrimo ar proceso byloje atnaujinimo atsiradus naujų duomenų apie jų veiklą, siūlo iš naujo išnagrinėti šių asmenų bylas; 10.3.5. organizuoja, koordinuoja ir finansuoja politinių kalinių ir tremtinių bei jų šeimos narių grįžimo (persikėlimo) į Lietuvą nuolat gyventi ir jų socialinės integracijos priemonių įgyvendinimą; 10.4. inicijuoja, organizuoja 193918–1990 m. okupacijų laikotarpiu žuvusių, dingusių be žinios, represuotų, persekiotų, nukentėjusių Lietuvos gyventojų, pasipriešinimo (rezistencijos) dalyvių, laisvės kovotojų palaikų paiešką ir jų identifikavimą; 10.4.1. remdamasis Lietuvos gyventojų registro duomenimis ir (ar) kita informacija, ieško Lietuvoje ir užsienio valstybėse minėtų asmenų giminaičių; organizuoja, vykdo jų biologinių mėginių paėmimą DNR tyrimams; organizuoja rastų neatpažintų ieškomų minėtų asmenų palaikų tvarkymą ar juos tvarko, taip pat tvarko minėtų asmenų giminaičių genetinių (DNR), biologinių mėginių rinkinį, priklausantį Centrui, jų identifikavimui reikalingus duomenis; 10.4.2. renka, kaupia, tvarko, apibendrina įvairių šaltinių duomenis apie minėtų asmenų žuvimo, užkasimo ir (ar) palaidojimo aplinkybes ir vietas; organizuoja tokių vietų paieškas, koordinuoja minėtų asmenų palaikų ekshumavimo ir identifikavimo darbus; 10.4.3. skelbia paieškų rezultatus, su paieškomis susijusią informaciją, analitinius, mokslinius duomenis; kaupia, tvarko su šiomis paieškomis bei tyrimais susijusią informaciją; 10.5. atlieka Laisvės gynėjo teisinio statuso pripažinimo komisijos sekretoriato funkcijas: 10.5.1. organizuoja šios komisijos darbą, teikia šiam darbui reikalingą techninę ir (ar) kitą būtiną pagalbą; 10.5.2. priima pareiškėjų dokumentus, juos nagrinėja, vizuoja, teikia komisijai svarstyti, išsiunčia pareiškėjams komisijos sprendimus ir (ar) atitinkamus prašymus; priima iš pareiškėjų informaciją, kurią skelbia Centro interneto svetainėje; 10.6. atlieka viešųjų objektų pripažinimą objektais, kuriais propaguojami totalitariniai, autoritariniai režimai ir jų ideologijos: 10.6.1. teikia Seimui teikimus sudaryti Viešųjų objektų atitikties totalitarinių, autoritarinių režimų ir jų ideologijų propagavimo juose draudimui vertinimo tarpinstitucinę komisiją, skirti jos pirmininką ir (ar) pakeisti jos sudėtį; 10.6.2. organizuoja Viešųjų objektų atitikties totalitarinių, autoritarinių režimų ir jų ideologijų propagavimo juose draudimui vertinimo tarpinstitucinės komisijos darbą; teikia šiam darbui reikalingą finansinę, techninę ir (ar) kitą būtiną pagalbą; prašo pateikti komisijos išvadas ir jas kartu su kitais aktualiais dokumentais skelbia Centro interneto svetainėje; 10.6.3. priima pareiškėjų dokumentus, juos registruoja, išnagrinėja, įvertina, teikia Viešųjų objektų atitikties totalitarinių, autoritarinių režimų ir jų ideologijų propagavimo juose draudimui vertinimo tarpinstitucinei komisijai arba siunčia atitinkamus raštus pareiškėjams; 10.6.4. priima sprendimus, nurodytus Lietuvos Respublikos draudimo propaguoti totalitarinius, autoritarinius režimus ir jų ideologijas įstatymo 4 straipsnio 8 dalyje, juos apskaito, registruoja, pateikia juos įgyvendinantiems subjektams, atlieka jų įgyvendinimo stebėseną; 10.6.5. atlieka totalitarinių, autoritarinių režimų ideologijų sklaidos prevenciją: 10.6.5.1. inicijuoja ir (ar) kartu su nevyriausybinėmis organizacijomis, mokslo ir studijų institucijomis įgyvendina projektus ir programas, skleidžiant informaciją ir plečiant visuomenės žinias bei supratimą apie totalitarinių, autoritarinių režimų ir jų ideologijų žalą, šių režimų įvykdytus ar vykdomus nusikaltimus; 10.6.5.2. sudaro galimybes visuomenei stiprinti žinias ir įgūdžius, didinančius jos atsparumą dezinformacijai; 10.6.5.3. vykdo mokslinius ir taikomuosius tyrimus, užtikrina jų rezultatų pristatymą visuomenei, kaupia atliktų mokslinių ir taikomųjų tyrimų duomenų archyvą integralioje duomenų bazėje; 10.7. teisės aktų nustatyta tvarka patikėjimo, nuosavybės teise, nuomos pagrindais valdo, naudoja valstybės turtą, juo disponuoja; 10.8. pagal savo kompetenciją teisės aktų nustatyta tvarka nagrinėja asmenų skundus, prašymus, pasiūlymus, susijusius su Centro veiklos sritimis; 10.9. atlieka kitas įstatymų, Seimo nutarimų ir kitų teisės aktų jam pavestas funkcijas.“
7.	14	Argumentai: Pagal šių nuostatų 15 punktą ir Centro Įstatymo projekto 6 str. 3 dalį, Centrui vadovauja generalinis direktorius – valstybės pareigūnas. Šiais pasiūlymais siekiama, kad Centro generalinis direktorius, kaip įstaigos vadovas ir tiesiogiai Seimui atskaitingas valstybės pareigūnas, prisiimtų atsakomybę vadovauti Centro veiklai, o Centro Taryba atitinkamai būtų kolegialus Centro valdymo patariamasis organas. Siūlome išbraukti Projekto 14 punktą kaip perteklinį ir neapibrėžtumą dėl Centro valdymo keliančią formuluotę. Pakeisti Centro nuostatų IV skyriaus 14 punktą ir jį išdėstyti taip: Pasiūlymas: „14. Centro valdymo organai yra generalinis direktorius ir Totalitarinių režimų tyrimų centro taryba (toliau – Taryba). Centro patariamoji institucija yra Mokslo krypties komisija.“
8.	15	Pasiūlymas: Pakeisti Centro nuostatų IV skyriaus 15 punktą ir jį išdėstyti taip: „15. Generalinis direktorius yra Centro vienasmenis valdymo organas, skiriamas į pareigas ir iš jų atleidžiamas Lietuvos Respublikos Totalitarinių režimų Okupacijų, gyventojų genocido ir rezistencijos įstatyme nustatyta tvarka.“
9.	16	Pasiūlymas: Pakeisti Centro nuostatų IV skyriaus 16 punktą ir jį išdėstyti taip: „16. Kai Centro generalinis direktorius laikinai negali atlikti savo funkcijų dėl ligos, atostogų ar komandiruotės, jo funkcijas laikinai atlieka Centro direktoriaus pavaduotojas, o kai jo nėra – Centro generalinio direktoriaus paskirtas Centro valstybės tarnautojas ar darbuotojas, dirbantis pagal darbo sutartį, esant Seimo valdybos pritarimui. Kai Centro generalinio direktoriaus įgaliojimai nutrūksta ir jis negali laikinai eiti pareigų, iki paskiriamas naujas Centro generalinis direktorius, šias pareigas eina Centro valstybės tarnautojas ar darbuotojas, dirbantis pagal darbo sutartį, Lietuvos Respublikos Totalitarinių režimų Okupacijų, gyventojų genocido ir rezistencijos įstatyme nustatyta tvarka.“
10.	17	Argumentai Nors Seimas tvirtinta Centro Tarybos sudėtį, Seimui už Centro veiklą tiesiogiai atskaitingas yra Centro vadovas, generalinis direktorius. Centro generaliniam direktoriui, kaip įstaigos vadovui, patikėta atsakomybė vadovauti Centro veiklai. Be to, Centro Tarybos atsakomybės yra ekspertinio-patariamojo pobūdžio, bet ne Centro priežiūros ir jo veiklos organizavimo ir planavimo. Atsižvelgiant į tai, nėra teisinga ir efektyvu Centro generalinio direktoriaus atsakomybės sritis perleisti Centro Tarybai, todėl siūlome šias pataisas. Pasiūlymas: Pakeisti Centro nuostatų IV skyriaus 17 punktą ir jį išdėstyti taip: „17. Centro generalinis direktorius atlieka šias funkcijas: 17.1. veikia Centro vardu; 17.2. atstovauja Centrui santykiuose su Lietuvos Respublikos ir užsienio juridiniais ir fiziniais asmenimis arba dalį šių funkcijų paveda atlikti Centro valstybės tarnautojams ar darbuotojams pagal jų kompetenciją; 17.3. organizuoja ir kontroliuoja Centro darbą taip, kad būtų įgyvendinamas Centro veiklos tikslas, uždaviniai ir atliekamos teisės aktuose nustatytos funkcijos; 17.4. užtikrina įstatymų, kitų teisės aktų ir Nuostatų laikymąsi; 17.5. atsiskaito Tarybai ir Seimui; 17.6. teikia tvirtinti Tarybai Centro mokslinių tyrimų krypčių sąrašą, tvirtina Centro ilgalaikius strateginius veiklos planus ir metinį veiklos planą; 17.7. teikia tvirtinti Tarybai tvirtina Centro padalinių vadovų konkursų reikalavimų aprašą; 17.8. teikia tvirtinti Tarybai tvirtina Centro biudžeto paskirstymo aprašą; 17.9. teikia tvirtinti Tarybai tvirtina Pasipriešinimo dalyvių (rezistentų) teisių komisijos sudėtį ir jos nuostatus; 17.10. nesutikdamas su Tarybos sprendimu, gali kreiptis į Tarybą su motyvuotu prašymu dar kartą apsvarstyti sprendimą. Taryba privalo per 30 dienų nuo Centro generalinio direktoriaus prašymo gavimo dienos jį apsvarstyti. Centro generalinio direktoriaus prašymu Tarybos sprendimai pakartotinai nagrinėjami vieną kartą; 17.11. 17.10. tvirtina Centro struktūrą, struktūrinių padalinių nuostatus, pareigybių sąrašą, neviršydamas nustatyto didžiausio leistino pareigybių skaičiaus, Centro vidaus tvarkos taisykles, reglamentuojančias Centro vidaus tvarką ir Centro administracijos padalinių veiklą; 17.12. 17.11. tvirtina Centro valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, pareigybių aprašymus; 17.13. 17.12. Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo, Lietuvos Respublikos darbo kodekso, juos įgyvendinančių teisės aktų nustatyta tvarka priima į pareigas ir atleidžia iš jų Centro valstybės tarnautojus ir darbuotojus, dirbančius pagal darbo sutartis, juos skatina ir skiria jiems tarnybines ar drausmines nuobaudas, vienkartines ir kitas išmokas; 17.14. 17.13. neviršydamas nustatyto metinio darbo užmokesčio fondo, Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka nustato Centro valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, darbo užmokestį; 17.15. 17.14. Valstybės tarnybos įstatymo nustatyta tvarka užtikrina Centro valstybės tarnautojų kvalifikacijos tobulinimą ir jų tarnybinės veiklos vertinimą; 17.16. 17.15. organizuoja skundų dėl Centro valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, veiksmų nagrinėjimą; 17.17. 17.16. organizuoja ir koordinuoja Centro veiklą, priima sprendimus Centro veiklos klausimais, arba teisės aktų nustatyta tvarka dalį šių funkcijų paveda funkcijas Centro valstybės tarnautojams ir (arba) darbuotojams, dirbantiems pagal darbo sutartis, pagal jų kompetenciją; 17.18. 17.17. leidžia įsakymus ir tvirtina kitus Centro dokumentus, kontroliuoja jų vykdymą; 17.19. 17.18. Tarybai teikia svarstyti kiekvienais metais iki birželio 1 dienos paskelbia ir pateikia Seimui Centro veiklos metinę ataskaitą ir kiekvienais metais iki birželio 1 dienos paskelbia ir pateikia ją Seimui; 17.20. 17.19. rūpinasi Centro intelektualiaisiais, materialiaisiais ir finansiniais ištekliais; 17.21. 17.20. užtikrina racionalų ir taupų lėšų bei turto naudojimą, veiksmingą biudžetinės įstaigos vidaus kontrolės sistemos sukūrimą, jos veikimą ir tobulinimą; 17.22. 17.21. atlieka kitas Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatytas funkcijas.“
11.	18	Argumentai: Už Centro veiklą tiesiogiai atskaitingas Seimui yra Centro vadovas, generalinis direktorius. Centro generaliniam direktoriui, kaip įstaigos vadovui, patikėta atsakomybė vadovauti Centro veiklai. Pasiūlymas: Pakeisti Centro nuostatų IV skyriaus 18 punktą ir jį išdėstyti taip: „18. Centro direktorius atsako už: 18.1. Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų laikymąsi Centro veikloje; 18.2. praėjusių kalendorinių metų Centro veiklos ataskaitos parengimą ir jos pateikimą Tarybai, Seimui ir visuomenei; 18.3. Centrui nustatytų uždavinių įgyvendinimą, funkcijų ir pareigų vykdymą, Centro ūkinę ir finansinę veiklą; 18.4. darbų saugą Centre.“
12.	19	Argumentai: Siūloma neatsisakyti Centro ankstesnio teisinio reglamentavimo ir nepritarti Centro valdymo decentralizacijos siekiui. Reikalingas valstybinis-sisteminis požiūris į Lietuvos istoriją ir istorijos politiką, todėl Seimas negali šalintis atsakomybės, kas eis Centro vadovaujančias pareigas ir bus atsakingas už Centro planus, veiklos kryptis ir ataskaitas. Tarybos organizacinis pobūdis, veiklos ribos ir sudarymo tvarka lemia, kad Taryba de facto tampa Centrui vadovaujančia struktūra, perimančia Seimo atsakomybes, o  tai nedera su efektyvaus valdymo ir atskaitingumo principais. Pasiūlymas: Pakeisti Centro nuostatų IV skyriaus 19 punktą ir jį išdėstyti taip: „19. Taryba yra kolegialus Centro valdymo patariamasis organas, sudaromas iš 11 asmenų. Tarybos sudarymo ir atleidimo tvarką, jos kompetenciją (funkcijas) ir sprendimų priėmimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Totalitarinių režimų Okupacijų, gyventojų genocido ir rezistencijos įstatymas.“
13.	21	Argumentai: Pasiūlymais siekiama, kad Centro Taryba būtų kolegialus Centro valdymo patariamasis organas, todėl Centro direktorius tvirtina tarybos veiklos reglamentą. Pasiūlymas: Pakeisti Centro nuostatų IV skyriaus 21 punktą ir jį išdėstyti taip: „21. Taryba rengia ir tvirtina savo veiklos reglamentą, kurį tvirtina Centro direktorius.“
14.	24	Argumentai: Pasiūlymais siekiama, kad Centro Taryba būtų kolegialus Centro valdymo patariamasis organas, todėl yra reikalingas Centro direktoriaus pritarimas kai kuriems strateginiams ir operatyviniams Centro veiklos sprendimams. Pasiūlymas: Pakeisti Centro nuostatų IV skyriaus 24 punktą ir jį išdėstyti taip: „24. Atlikdama savo funkcijas, Taryba, Centro direktoriui pritarus, turi teisę gauti iš Centro, Seimo ar kitų institucijų informaciją, reikalingą savo funkcijoms atlikti, taip pat organizuoti išplėstinius Tarybos posėdžius, į kuriuos kviečiami Centro valstybės tarnautojai ir darbuotojai, ekspertai, valstybės institucijų, kitų socialinių partnerių atstovai.“
15.	26	Argumentai: Pasiūlymais siekiama, kad Centro Taryba būtų kolegialus Centro valdymo patariamasis organas, todėl yra reikalingas Centro direktoriaus pritarimas kai kuriems strateginiams ir operatyviniams Centro veiklos sprendimams. Pasiūlymas: Pakeisti Centro nuostatų IV skyriaus 26 punktą ir jį išdėstyti taip: „26. Centro patariamoji institucija yra Mokslo krypties komisija (toliau – Komisija), kurios sudėtį ir nuostatus Tarybos teikimu tvirtina generalinios direktoriaus teikimu tvirtina Taryba. Komisija svarsto ir teikia Centro generaliniam direktoriui ir Tarybai rekomendacijas bei jas pagrindžiančius argumentus dėl Centro mokslo pasiekimų ir kitų su Centro mokslo pasiekimais susijusių klausimų. Komisijos posėdžių nutarimai yra priimami paprasta balsų dauguma atviru balsavimu. Komisiją sudaro ne mažiau kaip 5 Centro mokslininkai, turintys humanitarinių arba socialinių mokslų studijų krypties mokslo daktaro laipsnį. Komisiją techniškai aptarnauja Centras.“
16.	28	Argumentai: Pasiūlymais siekiama, kad Centro Taryba būtų kolegialus Centro valdymo patariamasis organas, todėl yra reikalingas Centro direktoriaus pritarimas kai kuriems strateginiams ir operatyviniams Centro veiklos sprendimams. Pasiūlymas: Pakeisti Centro nuostatų IV skyriaus 28 punktą ir jį išdėstyti taip: „28. Prie Centro veikiančios institucijos: 28.1. Pasipriešinimo dalyvių (rezistentų) teisių komisijaos, kurios sudėtį ir jos nuostatus tvirtina Centro generalinios direktoriaus teikimu tvirtina Taryba. Komisijos veikla reglamentuojama Centro generalinio direktoriaus įsakymu patvirtintu Komisijos darbo reglamentu ir finansuojama iš Centrui skiriamų valstybės biudžeto lėšų; 28.2. fondas „Atmintis“ (toliau – Fondas). Fondas yra pelno nesiekiantis ribotos civilinės atsakomybės viešasis juridinis asmuo, veikiantis prie Centro kaip viešoji įstaiga, kurios steigėjas yra Vyriausybė. Fondas veikia pagal savo įstatus, kuriuos tvirtina Vyriausybė. Fondo veikla finansuojama iš valstybės biudžeto lėšų, pelno, gauto iš leidybos, labdaros ir paramos lėšų ir kitų teisėtai gautų lėšų.“

Teikia

Seimo nariai