LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO

sveikatos reikalų komitetas

PAGRINDINIO KOMITETO IŠVADA

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS ODONTOLOGIJOS PRAKTIKOS IR BURNOS PRIEŽIŪROS PRAKTIKOS
ĮSTATYMO NR. I-1246 11 STRAIPSNIO PAKEITIMO
ĮSTATYMO PROJEKTO Nr. XIVP-2693

2024-04-17 Nr. 111-P-13

Vilnius

1. Komiteto posėdyje dalyvavo: Komiteto pirmininkas A. Matulas, Komiteto nariai A. Bilotaitė, M. Danielė, M. Navickienė, O. Leiputė, M. Puidokas, J. Sejonienė, L. Slušnys, Z. Streikus, R. Šalaševičiūtė, A. Veryga.

Komiteto biuras: vedėja J. Bandzienė, patarėjai K. Civilkienė, E. Jankauskas, B. Sesickienė, V. Valainytė, padėjėjos M. Neverkevičienė, D. Žukauskė.

Kviestieji asmenys: Ministro Pirmininko patarėja sveikatos apsaugos ir neįgaliųjų klausimais Ž. Gudlevičienė, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos atstovai E. Butkevičienė, A. Storpirštienė, A. Balčiūnienė, Lietuvos bioetikos komiteto atstovė G. Cibulskaitė, Valstybinė duomenų apsaugos inspekcijos atstovas E. Verenius, Lietuvos šeimos gydytojų profesinės sąjungos atstovė A. Astafjeva, Lietuvos slaugos specialistų organizacijos prezidentė A. Volodkaitė, Lietuvos bendrosios praktikos (šeimos) gydytojų asociacijos atstovas prof. habil. dr. J. Kalibatas, Lietuvos Respublikos odontologų rūmų atstovė V. Tarasevičienė, Lietuvos optometrininkų asociacijos atstovė V. Kačergienė, Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų Šeimos medicinos centro atstovė doc. dr. L. Vencevičienė, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų Skubios pagalbos skyriaus vadovas, skubiosios medicinos gydytojas L. Darginavičius, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų Šeimos medicinos klinikos vyresnioji slaugytoja – slaugos administratorė V. Neverauskė.

2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti			Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	str.	str. d.	p.	Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
1.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-05-08				Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime.	Atsižvelgti
2.	Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Europos Sąjungos teisės grupė, 2023-05-23				Įvertinę Lietuvos Respublikos odontologijos praktikos ir burnos priežiūros praktikos įstatymo Nr. I-1246 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-2693 atitiktį Europos Sąjungos teisei, pažymime, kad pastabų ir pasiūlymų neturime.	Atsižvelgti

3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti			Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	str.	str. d.	p.	Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
1.	Lietuvos šeimos gydytojų profesinė sąjunga, Lietuvos medikų sąjūdis, 2023-06-07				Lietuvos šeimos gydytojų profesinė sąjunga ir Lietuvos medikų sąjūdis susipažino su įstatymų pakeitimo projektais (Nr. XIVP-2691–XIVP-2695) dėl sveikatos priežiūros specialistų apsaugos nuo pacientų smurto ir kito netinkamo elgesio. Išreiškiame palaikymą numatomiems projektams: 1. Medicinos praktikos įstatymo Nr. 1-1555 9 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas (Nr. XIVP-2692); 2. Odontologijos praktikos ir burnos priežiūros praktikos įstatymo Nr. 1-1246 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas (Nr. XIVP-2693); 3. Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo Nr. 1-1562 12 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas (Nr. XIVP-2691); 4. Asmens sveikatos priežiūros praktikos įstatymo Nr. XIII-3222 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas (Nr. XIVP-2695). 5. Slaugos praktikos ir akušerijos praktikos įstatymo Nr. IX-413 11 ir 12 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas (Nr. XIVP-2694). Medikai dažnai patiria įvairias smurto formas iš pacientų ir jų artimųjų, tačiau neturi galimybės nutraukti teikti paslaugas, nebent būtų įrodyta realiai kilusi grėsmė pačio mediko gyvybei. 2012 m. Higienos instituto kartu su Lietuvos sveikatos mokslų universitetu atliktame tyrime nustatyta, kad per 12 mėnesių laikotarpį 47,7 proc. tyrime dalyvavusių gydytojų darbe yra patyrę psichologinį smurtą. Kitų Lietuvoje atliktų tyrimų duomenimis nustatyta, jog psichologinį smurtą darbo aplinkoje patyrė 81,4 proc. šeimos gydytojų (pirminės sveikatos priežiūros centruose), o skubios pagalbos skyriuose 81,2 proc. slaugytojų patyrė užgauliojimus ir 20,2 proc. slaugytojų patyrė fizinį smurtą. Medikų psichoemocinė būklė yra itin svarbi. Patiriamos įvairios smurto formos darbo aplinkoje neigiamai veikia medikų darbo kokybę bei pasiekiamus darbo rezultatus. Šios aplinkybės neigiamai veikia ir pacientų patirtis gaunant sveikatos priežiūros paslaugas. Šiuo metu pagal galiojančius teisės aktus konflikto atveju mediko atsakomybė yra daug didesnė ir jei medikas šiurkščiai elgiasi su pacientu ar pažemina paciento orumą, tai laikoma grubiu paciento teisių pažeidimu ir gali būti panaikintas mediko licencijos galiojimas. Paciento pareiga elgtis pagarbiai ir deramai su visais medikais taip pat yra nustatyta, tačiau nutraukti sveikatos priežiūros paslaugas tuo apsaugant mediką galima tik kraštutiniu atveju, t. y. tik sukėlus pavojų mediko gyvybei, eliminuojant fizinės ir psichinės sveikatos apsaugą. Vadinasi, pacientas paslaugos teikimo metu gali elgtis agresyviai, taikyti tiek psichologinį, tiek fizinį smurtą, tačiau kol neįrodyta realiai kylanti grėsmė mediko gyvybei, medikas privalo teikti paslaugas. Nepaisant didelio smurto darbo aplinkoje paplitimo, šiuo metu medikų bendruomenė nėra teisiškai apsaugota. Medikų bendruomenė pritaria šių įstatymų pakeitimo projektams tikėdamasi, kad projektai bus priimti ir tai padės sumažinti psichologinio ir fizinio smurto medikų darbo aplinkoje paplitimą bei subalansuos tiek medikų, tiek pacientų teisių ir pareigų įgyvendinimą įstatymuose.	Atsižvelgti
2.	Lietuvos Respublikos odontologų rūmai, 2023-06-08				Lietuvos Respublikos Odontologų rūmai (toliau – Rūmai), išnagrinėję: 1. Lietuvos Respublikos Seimo Sveikatos reikalų komiteto (toliau – Komitetas) 2023 m. gegužės 24 d. priimtą sprendimą Nr. 111-S-16 „Dėl Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo Nr. I-1562 12 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto XIVP2691, medicinos praktikos įstatymo Nr. I-1555 9 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto XIVP2692, odontologijos praktikos ir burnos priežiūros praktikos įstatymo Nr. I-1246 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto XIVP-2693, slaugos praktikos ir akušerijos praktikos įstatymo Nr. IX413 11 ir 12 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto XIVP-2694, asmens sveikatos priežiūros praktikos įstatymo Nr. XIII-3222 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto XIVP-2695 svarstymo parengiamųjų darbų“ ir 2. Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – SAM) pateiktą derinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo projektą „Dėl Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo Nr. I-1562 12 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-2691, Lietuvos Respublikos medicinos praktikos įstatymo Nr. I-1555 9 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-2692, Lietuvos Respublikos slaugos praktikos ir akušerijos praktikos įstatymo Nr. IX-413 11 ir 12 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-2694, Lietuvos Respublikos odontologijos praktikos ir burnos priežiūros praktikos įstatymo Nr. I-1246 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-2693 ir Lietuvos Respublikos asmens sveikatos priežiūros praktikos įstatymo Nr. XIII-3222 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-2695 (toliau – Nutarimo projektas), informuoja, kad pritaria parengtiems: - Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo Nr. I-1562 12 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIVP-2691 - Lietuvos Respublikos odontologijos praktikos ir burnos priežiūros praktikos įstatymo Nr. I-1246 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIVP-2693; - Nutarimo projektui. Rūmų nariai – gydytojai odontologai ir burnos priežiūros specialistai – susiduria su smurtu, agresyviu ir kitu netinkamu pacientų elgesiu, todėl labai svarbu yra apsaugoti žmogaus (specialisto) gyvybę ir orumą, kurios yra pamatinės vertybės ir kurias pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją valstybė yra įpareigota saugoti ir ginti. Vadovaujantis šiuo metu galiojančiu teisiniu reglamentavimu, gydytojai odontologai ir burnos priežiūros specialistai, turi teisę atsisakyti teikti paslaugas tik tuo atveju, jei paciento elgesys kelia pavojų specialisto gyvybei. Esamas reguliavimas yra nepakankamas tinkamai gydytojų odontologų ir burnos priežiūros specialistų apsaugai. Todėl Rūmai, esant poreikiui, yra pasirengę tolimesnėms diskusijoms.	Atsižvelgti
3.	Lietuvos šeimos gydytojų profesinė sąjunga, Lietuvos medikų sąjūdis, 2023-06-11	1			Lietuvos šeimos gydytojų profesinė sąjunga ir Lietuvos medikų sąjūdis susipažino su derinimui pateiktu Sveikatos reikalų komiteto pateiktu sprendimu „Dėl Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo Nr. 1-1562 12 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto XIVP-2691, medicinos praktikos įstatymo Nr. 1-1555 9 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto XIVP-2692, odontologijos praktikos ir burnos priežiūros praktikos įstatymo Nr. 1-1246 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto XIVP-2693, slaugos praktikos ir akušerijos praktikos įstatymo Nr. IX-413 11 ir 12 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto XIVP-2694, asmens sveikatos priežiūros praktikos įstatymo Nr. XIII-3222 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto XIVP-2695 svarstymo parengiamųjų darbų“. Iš esmės palaikome projektus, tačiau siūlome juos tobulinti atsižvelgiant į šias pastabas ir pasiūlymus: Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija reglamentuoja pagrindines žmogaus teises ir laisves, kur aktualios šiuo atveju iš jų - draudimas piktnaudžiauti teise ir asmens teisė į laisvę ir saugumą. Sveikatos priežiūros specialistai, kaip ir bet kurios kitos profesijos atstovai, darbuotojai, turi vienodas teises į darbo aplinką, kurioje nepatirtų priešiškų, neetiškų, žeminančių, agresyvių, užgaulių, įžeidžiančių veiksmų, kuriais kėsinamasi į darbuotojo (šiuo atveju - sveikatos priežiūros specialisto) garbę ir orumą, fizinį ar psichologinį neliečiamumą ar kuriais siekiama darbuotoją ar darbuotojų grupę įbauginti, sumenkinti ar įstumti į beginklę ir bejėgę padėtį (LR Darbo kodekso 30 straipsnio 1 dalis). Jokių išimčių iš šios nuostatos nėra ir negali būti numatyta. Konstitucinis principas deklaruoja, jog visi asmenys yra lygūs, vieno asmens teisės negali būti išaukštintos kito asmens teisių atžvilgiu. Tokiu būdu paciento teisė į kokybiškas sveikatos priežiūros paslaugas negali pažeisti/būti išaukštinta prieš sveikatos priežiūros specialisto teisę į sveikatą, į sveiką darbo aplinką, į garantijas ir teises apibrėžtas LR darbo kodeksu, LR Konstitucija ir tarptautiniais teisės aktais, reglamentuojančiais žmogaus teises. Tokiu būdu, sveikatos priežiūros specialistui (neišskiriant nei būtinąją medicinos pagalbą teikiančių specialistų) kaip ir bet kuriam kitam darbuotojui, turi būti užtikrinamos visos aukščiau nurodytos garantijos, kas sąlygoja būtinybę įstatymuose įtvirtinti teisę sveikatos priežiūros specialistui nutraukti sveikatos priežiūros paslaugos teikimą pacientui, esant garbę ir orumą žeminantiems paciento veiksmams bei smurto ir priekabiavimo atvejais (LR darbo kodekso 30 str.). (...) Pasiūlymai Projektui XIVP-2693: Pakeisti 1 straipsnį, kuriuo keičiamas 11 straipsnio 1 dalies 3 punktas ir jį išdėstyti taip: „3) atsisakyti teikti odontologinės priežiūros (pagalbos) paslaugas ar burnos priežiūros paslaugas arba nutraukti šių paslaugų teikimą, jeigu pacientas pažeidžia savo pareigas ir tai kelia grėsmę jo, odontologo ar burnos priežiūros specialisto ir (ar) kitų pacientų sveikatai ar gyvybei ir (arba) tai trukdo jam ar kitiems pacientams teikti kokybiškas sveikatos priežiūros paslaugas. šių paslaugų teikimas prieštarauja odontologo ar burnos priežiūros specialisto profesinės etikos principams arba gali sukelti realų pavojų paciento, odontologo ar burnos priežiūros specialisto sveikatai ar gyvybei, taip pat kitais Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatyme nustatytais atvejais, išskyrus atvejus, kai teikiama būtinoji medicinos pagalba;“ Papildyti 1 straipsnį, kuriuo keičiamas 11 straipsnis, nauju 11 straipsnio 1 dalies punktu, kurį išdėstyti taip: „5) Atsisakyti teikti būtinąją medicinos pagalbą arba nutraukti tokios pagalbos teikimą, jei tai galėtų sukelti grėsmę odontologo ar burnos priežiūros specialisto sveikatai ir (ar) gyvybei.“ Nepaisant didelio smurto darbo aplinkoje paplitimo, šiuo metu medikų bendruomenė nėra teisiškai apsaugota. Medikų bendruomenė pritaria šių įstatymų pakeitimo projektams tikėdamasi, kad projektai bus priimti ir tai padės sumažinti psichologinio ir fizinio smurto medikų darbo aplinkoje paplitimą, bei subalansuos tiek medikų tiek pacientų teisių ir pareigų įgyvendinimą įstatymuose.	Pritarti iš dalies	Komiteto patobulintu įstatymo projektu siūloma nustatyti, kad galima atsisakyti teikti odontologinės priežiūros (pagalbos) paslaugas ar burnos priežiūros paslaugas arba nutraukti šių paslaugų teikimą, jeigu šių paslaugų teikimas prieštarauja odontologo ar burnos priežiūros specialisto profesinės etikos principams arba gali sukelti realų pavojų paciento, odontologo ar burnos priežiūros specialisto sveikatai ar gyvybei, išskyrus atvejus, kai teikiama būtinoji medicinos pagalba, taip pat kitais Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatyme nustatytais atvejais.

4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti	Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
1.	Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba, 2023-06-06				Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba (toliau – Specialiųjų tyrimų tarnyba), vadovaudamasi Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymo 8 straipsnio 5 dalimi (įgyvendinant 2023 m. gegužės 24 d. Lietuvos Respublikos Seimo valdybos sprendimą Nr. SV-S-943 ^[1]), atliko šių teisės aktų projektų antikorupcinį vertinimą: 1. Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo Nr. I-1562 12 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-2691 ^[2] (toliau – PTŽSAĮ projektas); 2. Lietuvos Respublikos medicinos praktikos įstatymo Nr. I-1555 9 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-2692 ^[3]; 3. Lietuvos Respublikos odontologijos praktikos ir burnos priežiūros praktikos įstatymo Nr. I-1246 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-2693 ^[4]; 4. Lietuvos Respublikos slaugos praktikos ir akušerijos praktikos įstatymo Nr. IX-413 11 ir 12 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-2694 ^[5]; 5. Lietuvos Respublikos asmens sveikatos priežiūros praktikos įstatymo Nr. XIII-3222 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-2695 ^[6]. Atliekant antikorupcinį vertinimą, nustatyta, kad minėtais projektais siekiama įtvirtinti sveikatos priežiūros specialistams teisę atsisakyti teikti/nutraukti sveikatos priežiūros paslaugų teikimą pacientams, kurie, pažeisdami Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 12 straipsnio 8 dalyje nurodytą pareigą elgtis pagarbiai ir deramai su visais sveikatos priežiūros įstaigos darbuotojais, tokiu elgesiu sukelia grėsmę sveikatos priežiūros specialisto sveikatai ar pažemina sveikatos priežiūros specialisto garbę ir orumą. 1. Kritinės antikorupcinės pastabos ir pasiūlymai: Kritinių antikorupcinių pastabų ir pasiūlymų neteikiame. 2. Kitos antikorupcinės pastabos ir pasiūlymai Turėdami omenyje kylančias abejones (tame tarpe išdėstytas Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2023 m. gegužės 8 d. išvadoje Nr. XIVP-2691), ar paciento sveikatos priežiūros specialisto garbės ir orumo žeminimas gali būti laikomas pakankamu ir pateisinamu pagrindu atsisakyti pacientui teikti ar nutraukti jam sveikatos priežiūros paslaugų tolesnį teikimą, manome, kad šios abejonės priskirtinos prie vertybinių įsitikinimų ir teisinio reglamentavimo teisingumo kategorijų, todėl nevertintinos antikorupciniu požiūriu. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad siūlomi pakeitimai kelia šiuos antikorupciniu požiūriu aktualius klausimus: - koks elgesys bus laikomas nederamu ir/ar nepagarbiu; - kada bus laikoma, kad elgesys žemina garbę ir/ar orumą; - ar atsisakymas teikti asmens sveikatos priežiūros paslaugas apima ir pirminę apžiūrą, ir kaip tokiu atveju būtų nustatoma, kad nėra būtinosios medicinos pagalbos poreikio; - kaip bus priimamas sprendimas, dėl atsisakymo teikti asmens sveikatos priežiūros paslaugas ar jų teikimo nutraukiamo, t. y. ar tai bus vienasmenis asmens sveikatos priežiūros įstaigos darbuotojo sprendimas, ar sprendimo priėmime dalyvaus daugiau subjektų. Atsižvelgiant į PTŽSAĮ projekto nuostatas, minėti klausimai turėtų būti reglamentuojami sveikatos apsaugos ministro nustatytoje tvarkoje. Pažymėtina, kad visapusiškas antikorupcinis vertinimas būtų įmanomas tik įvertinus ir minėtą įstatymo įgyvendinamąjį teisės aktą (jo projektą). Apibendrinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad siūlomi pakeitimai, jų nesukonkretinus, ar sukonkretinus netinkamai, įstatyminiu ar poįstatyminiu lygmeniu, galėtų sudaryti sąlygas piktnaudžiavimui. 3. Kitos pastabos ir pasiūlymai Kitų pastabų ir pasiūlymų neteikiame.	Atsižvelgti	Komiteto patobulintu įstatymo projektu siūloma nustatyti, kad galima atsisakyti teikti odontologinės priežiūros (pagalbos) paslaugas ar burnos priežiūros paslaugas arba nutraukti šių paslaugų teikimą, jeigu šių paslaugų teikimas prieštarauja odontologo ar burnos priežiūros specialisto profesinės etikos principams arba gali sukelti realų pavojų paciento, odontologo ar burnos priežiūros specialisto sveikatai ar gyvybei, išskyrus atvejus, kai teikiama būtinoji medicinos pagalba, taip pat kitais Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatyme nustatytais atvejais.

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

Pasiūlymo turinys

Komiteto nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba, 2023-06-06

Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba (toliau – Specialiųjų tyrimų tarnyba), vadovaudamasi Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymo 8 straipsnio 5 dalimi (įgyvendinant 2023 m. gegužės 24 d. Lietuvos Respublikos Seimo valdybos sprendimą Nr. SV-S-943 ^[1]), atliko šių teisės aktų projektų antikorupcinį vertinimą:

1. Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo Nr. I-1562 12 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-2691 ^[2] (toliau – PTŽSAĮ projektas);

2. Lietuvos Respublikos medicinos praktikos įstatymo Nr. I-1555 9 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-2692 ^[3];

3. Lietuvos Respublikos odontologijos praktikos ir burnos priežiūros praktikos įstatymo Nr. I-1246 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-2693 ^[4];

4. Lietuvos Respublikos slaugos praktikos ir akušerijos praktikos įstatymo Nr. IX-413 11 ir 12 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-2694 ^[5];

5. Lietuvos Respublikos asmens sveikatos priežiūros praktikos įstatymo Nr. XIII-3222 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-2695 ^[6].

Atliekant antikorupcinį vertinimą, nustatyta, kad minėtais projektais siekiama įtvirtinti sveikatos priežiūros specialistams teisę atsisakyti teikti/nutraukti sveikatos priežiūros paslaugų teikimą pacientams, kurie, pažeisdami Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 12 straipsnio 8 dalyje nurodytą pareigą elgtis pagarbiai ir deramai su visais sveikatos priežiūros įstaigos darbuotojais, tokiu elgesiu sukelia grėsmę sveikatos priežiūros specialisto sveikatai ar pažemina sveikatos priežiūros specialisto garbę ir orumą.

1. Kritinės antikorupcinės pastabos ir pasiūlymai:

Kritinių antikorupcinių pastabų ir pasiūlymų neteikiame.

2. Kitos antikorupcinės pastabos ir pasiūlymai

Turėdami omenyje kylančias abejones (tame tarpe išdėstytas Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2023 m. gegužės 8 d. išvadoje Nr. XIVP-2691), ar paciento sveikatos priežiūros specialisto garbės ir orumo žeminimas gali būti laikomas pakankamu ir pateisinamu pagrindu atsisakyti pacientui teikti ar nutraukti jam sveikatos priežiūros paslaugų tolesnį teikimą, manome, kad šios abejonės priskirtinos prie vertybinių įsitikinimų ir teisinio reglamentavimo teisingumo kategorijų, todėl nevertintinos antikorupciniu požiūriu.

Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad siūlomi pakeitimai kelia šiuos antikorupciniu požiūriu aktualius klausimus:

- koks elgesys bus laikomas nederamu ir/ar nepagarbiu;

- kada bus laikoma, kad elgesys žemina garbę ir/ar orumą;

- ar atsisakymas teikti asmens sveikatos priežiūros paslaugas apima ir pirminę apžiūrą, ir kaip tokiu atveju būtų nustatoma, kad nėra būtinosios medicinos pagalbos poreikio;

- kaip bus priimamas sprendimas, dėl atsisakymo teikti asmens sveikatos priežiūros paslaugas ar jų teikimo nutraukiamo, t. y. ar tai bus vienasmenis asmens sveikatos priežiūros įstaigos darbuotojo sprendimas, ar sprendimo priėmime dalyvaus daugiau subjektų.

Atsižvelgiant į PTŽSAĮ projekto nuostatas, minėti klausimai turėtų būti reglamentuojami sveikatos apsaugos ministro nustatytoje tvarkoje. Pažymėtina, kad visapusiškas antikorupcinis vertinimas būtų įmanomas tik įvertinus ir minėtą įstatymo įgyvendinamąjį teisės aktą (jo projektą).

Apibendrinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad siūlomi pakeitimai, jų nesukonkretinus, ar sukonkretinus netinkamai, įstatyminiu ar poįstatyminiu lygmeniu, galėtų sudaryti sąlygas piktnaudžiavimui.

3. Kitos pastabos ir pasiūlymai

Kitų pastabų ir pasiūlymų neteikiame.

Atsižvelgti

Komiteto patobulintu įstatymo projektu siūloma nustatyti, kad galima atsisakyti teikti odontologinės priežiūros (pagalbos) paslaugas ar burnos priežiūros paslaugas arba nutraukti šių paslaugų teikimą, jeigu šių paslaugų teikimas prieštarauja odontologo ar burnos priežiūros specialisto profesinės etikos principams arba gali sukelti realų pavojų paciento, odontologo ar burnos priežiūros specialisto sveikatai ar gyvybei, išskyrus atvejus, kai teikiama būtinoji medicinos pagalba, taip pat kitais Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatyme nustatytais atvejais.

5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti	Pastabos	Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
1.	Lietuvos Respublikos Vyriausybė, 2023-07-05	1				Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2023 m. gegužės 24 d. sprendimo Nr. SV-S-943 „Dėl įstatymų projektų išvadų“ 1.3–1.7 papunkčius, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria: Iš esmės pritarti Lietuvos Respublikos medicinos praktikos įstatymo Nr. I-1555 9 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIVP-2692, Lietuvos Respublikos slaugos praktikos ir akušerijos praktikos įstatymo Nr. IX-413 11 ir 12 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIVP-2694, Lietuvos Respublikos odontologijos praktikos ir burnos priežiūros praktikos įstatymo Nr. I-1246 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIVP-2693, Lietuvos Respublikos asmens sveikatos priežiūros praktikos įstatymo Nr. XIII-3222 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIVP-2695 (toliau kartu – praktikos įstatymų projektai) ir Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo Nr. I-1562 12 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIVP-2691 (toliau – projektas) ir pasiūlyti Lietuvos Respublikos Seimui juos tobulinti atsižvelgiant į šiuos pasiūlymus ir pastabas: 1. Projektu, be kita ko, siūloma nustatyti, kad gali būti atsisakoma teikti asmens sveikatos priežiūros paslaugas arba jų teikimas gali būti nutraukiamas, išskyrus atvejus, kai teikiama būtinoji medicinos pagalba, kai pacientas nederamu ir nepagarbiu elgesiu žemina asmens sveikatos priežiūros specialisto garbę ir orumą. Pažymėtina, kad šiuo atveju sveikatos priežiūros specialisto garbės ir orumo gynimas sąlygoja kitos konstitucinės teisės – paciento teisės į sveikatą (ir kartu paciento orumo apsaugos) – ribojimą. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2013 m. gegužės 16 d. nutarime byloje Nr. 47/2009-131/2010 konstatavo, kad žmogaus gyvybė ir orumas yra ypatingos, žmogaus vientisumą ir jo nepaprastą esmę išreiškiančios vertybės, kurias valstybė yra konstituciškai įpareigota saugoti ir ginti, taip pat kad žmogaus orumas, teisė į gyvybę ir teisė į kuo geresnę sveikatą yra taip glaudžiai susiję, kad, neužtikrinus deramos sveikatos apsaugos, žmogaus teisė į gyvybę ir jo orumo apsauga taip pat nebūtų visavertės. Taip pat Konstitucinis Teismas 2003 m. kovo 4 d. nutarime byloje Nr. 27/01-5/02-01/03 yra pasisakęs, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintos vertybės sudaro darnią sistemą, tarp jų yra pusiausvyra. Konstitucijos saugomų vertybių sandūroje būtina rasti sprendimus, užtikrinančius, kad nė viena iš tokių vertybių nebūtų paneigta ar nepagrįstai apribota. Konstitucinis Teismas taip pat ne kartą (pvz., Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 29 d. nutarimas byloje Nr. 8/02-16/02-25/02-9/03-10/03-11/03-36/03-37/03-06/04-09/04-20/04-26/04-30/04-31/04-32/04-34/04-41/04) yra konstatavęs, kad pagal Konstituciją riboti žmogaus teises ir laisves galima, jeigu yra laikomasi šių sąlygų: tai daroma įstatymu; ribojimai yra būtini demokratinėje visuomenėje siekiant apsaugoti kitų asmenų teises bei laisves ir Konstitucijoje įtvirtintas vertybes, taip pat konstituciškai svarbius tikslus; ribojimais nėra paneigiama teisių ir laisvių prigimtis bei jų esmė; yra laikomasi konstitucinio proporcingumo principo. Atsižvelgiant į tai, teisė į sveikatos priežiūros paslaugas turėtų būti ribojama tik tada, kai jų teikimas pažeistų kitų pacientų tokią pat teisę arba valstybė negalėtų užtikrinti savo pareigos suteikti pacientui kokybišką sveikatos priežiūrą (Konstitucinio Teismo 2013 m. gegužės 16 d. nutarimas byloje Nr. 47/2009-131/2010: „valstybė privalo sudaryti teisines ir organizacines prielaidas veikti tokiai sveikatos apsaugos sistemai, kuri užtikrintų kokybišką ir visiems prieinamą sveikatos priežiūrą (ne tik expressis verbis laiduojamą medicinos pagalbą bei paslaugas žmogui susirgus, inter alia nemokamą medicinos pagalbą piliečiams valstybinėse gydymo įstaigose, bet ir kitas asmens bei visuomenės sveikatos priežiūros paslaugas)“). Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Seime yra užregistruotas Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 589 straipsnio pakeitimo ir kodekso papildymo 507¹ straipsniu įstatymo projektas Nr. XIVP-2270 (toliau – ANK projektas), kuriuo siūloma numatyti atsakomybę už viešąsias paslaugas teikiančio asmens (taigi ir sveikatos priežiūros specialisto) garbės ir orumo pažeminimą, reiškiamą raštu, žodžiu, gestais, įžeidžiančiu, įžūliu, provokuojančiu ar kitokiu elgesiu. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2023 m. balandžio 26 d. nutarimu Nr. 300 „Dėl Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 589 straipsnio pakeitimo ir kodekso papildymo 507¹ straipsniu įstatymo projekto Nr. XIVP-2270“ Vyriausybė pritarė šiam įstatymo projektui. Tad jei būtų priimtas ir projektas, ir ANK projektas, tos pačios veikos – asmens sveikatos priežiūros specialisto garbės ir orumo pažeminimo – atveju pacientui galėtų būti pritaikytos dvi poveikio priemonės (administracinė atsakomybė ir asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo nutraukimas arba atsisakymas jas teikti). Atsižvelgiant į šios veikos sąlyginai nedidelį pavojingumą (sukeliamas pasekmes) bei šiame nutarime nurodytus argumentus, toks projektu siūlomas reguliavimas būtų neproporcingas ir suvaržytų pacientų teises labiau, nei to reikia projekto tikslui – suteikti papildomą teisinę apsaugą sveikatos priežiūros specialistams, kurie savo darbo aplinkoje susiduria su nederamu ir nepagarbiu pacientų elgesiu, žeminančiu jų garbę ir orumą, – pasiekti. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ir siekiant užtikrinti siūlomų priemonių proporcingumą bei efektyvumą, projekto 1 straipsniu keičiamo Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo (toliau – įstatymas) 12 straipsnio 9 dalyje siūlytina galimybę atsisakyti teikti sveikatos priežiūros paslaugas arba nutraukti jų teikimą, kai pacientas asmens sveikatos priežiūros įstaigoje ar kitoje vietoje, kurioje jam turi būti pradėtos teikti arba teikiamos asmens sveikatos priežiūros paslaugos, nederamu ir nepagarbiu elgesiu žemina asmens sveikatos priežiūros specialisto garbę ir orumą, numatyti tik jei tai trukdo jam pačiam ir (arba) kitiems pacientams teikti kokybiškas sveikatos priežiūros paslaugas (pvz., pacientas nepagarbiais veiksmais trukdo tinkamai įvertinti jo ir (arba) kitų pacientų sveikatos būklę bei paskirti gydymą). Galimybė atsisakyti teikti sveikatos priežiūros paslaugas arba nutraukti jų teikimą dėl paciento veiksmų, kurie kelia grėsmę sveikatos priežiūros specialisto, kito teikiant sveikatos priežiūros paslaugą dalyvaujančio sveikatos priežiūros įstaigos darbuotojo ir (ar) kitų pacientų sveikatai ar gyvybei, neturėtų būti siejama su paciento pareigų pažeidimu, nes paciento veiksmų pavojingumas nesikeičia priklausomai nuo pažeidžiamos teisės ar elgesio normos. Taip pat turėtų būti užtikrintas asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimas, net jei pacientas su sveikatos priežiūros įstaigos darbuotojais ir kitais pacientais elgiasi nederamai ir nepagarbiai, tačiau jis tai daro dėl savo sveikatos būklės (pvz., esant hipoglikemijai arba šokui elgiasi nepagarbiai, triukšmauja ar pan.), taip pat tais atvejais, kai paciento veiksmai kelia grėsmę tik jo paties sveikatai ar gyvybei. Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 3 straipsnis nustato, kad kiekvienam darbuotojui privalo būti sudarytos saugios ir sveikatai nekenksmingos darbo sąlygos, neatsižvelgiant į įmonės veiklos rūšį, darbo sutarties rūšį, darbuotojų skaičių, įmonės rentabilumą, darbo vietą, darbo aplinką, darbo pobūdį, darbo dienos ar darbo pamainos trukmę, darbuotojo pilietybę, rasę, tautybę, lytį, seksualinę orientaciją, amžių, socialinę kilmę, politinius ar religinius įsitikinimus, taip pat kad darbuotojo teisę turėti saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas garantuoja Konstitucija, Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymas ir kiti darbuotojų saugos ir sveikatos norminiai teisės aktai. Atsižvelgiant į tai, įstatyme turėtų būti atsisakyta besąlyginės pareigos teikti būtinąją medicinos pagalbą, kai ją teikiant paciento veiksmai kelia grėsmę sveikatos priežiūros specialisto, kito teikiant sveikatos priežiūros paslaugą dalyvaujančio sveikatos priežiūros įstaigos darbuotojo ir (ar) kitų pacientų sveikatai ar gyvybei, ir numatyta, kad tada, kai yra išnaudotos visos galimybės pašalinti šią grėsmę arba tokių galimybių (pvz., nuraminti žodžiu, iškviesti pagalbinį personalą, apsaugos darbuotojus, policiją) nėra, nepradėti teikti sveikatos priežiūros paslaugos arba sustabdyti jos teikimą galima, tačiau jos teikimas turi būti pradedamas arba tęsiamas nedelsiant po to, kai grėsmė išnyksta arba yra pašalinama. Siūlytina atsisakyti projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 12 straipsnio 9 dalies antrojo sakinio, nes asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo nutraukimo arba atsisakymo jas teikti tvarkos nustatymas norminiu teisės aktu (sveikatos apsaugos ministro įsakymu) būtų perteklinis – nesuteikus asmens sveikatos priežiūros paslaugos kreipimasis dėl jos suteikimo turėtų vykti įprastine tvarka, kuri, vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 46 straipsniu, nustatoma asmens sveikatos priežiūros įstaigos vidaus tvarkos taisyklėse. Pažymėtina, kad tokiu atveju galioja visos Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatyme įtvirtintos pacientų teisės (teisė į kokybiškas sveikatos priežiūros paslaugas, teisė pasirinkti sveikatos priežiūros įstaigą ir sveikatos priežiūros specialistą ir kt.). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 12 straipsnio 9 dalį siūlytina išdėstyti taip: „9. Gali būti atsisakyta teikti sveikatos priežiūros paslaugą pacientui arba paslaugos teikimas gali būti nutrauktas, jei paciento veiksmai kelia grėsmę sveikatos priežiūros specialisto, kito teikiant sveikatos priežiūros paslaugą dalyvaujančio sveikatos priežiūros įstaigos darbuotojo ir (ar) kitų pacientų sveikatai ar gyvybei, taip pat jei pacientas asmens sveikatos priežiūros įstaigoje ar kitoje vietoje, kurioje jam turi būti pradėtos teikti arba teikiamos asmens sveikatos priežiūros paslaugos, nederamu ir nepagarbiu elgesiu žemina asmens sveikatos priežiūros specialisto garbę ir orumą ir tai trukdo jam ir (arba) kitiems pacientams teikti kokybiškas sveikatos priežiūros paslaugas, išskyrus kai nederamą ir nepagarbų elgesį sąlygoja jo sveikatos būklė ir (arba) kai teikiama būtinoji medicinos pagalba. Kai teikiama būtinoji medicinos pagalba, nepradėti teikti sveikatos priežiūros paslaugos arba sustabdyti jos teikimą galima tik tuo atveju, jei pacientas savo veiksmais kelia grėsmę sveikatos priežiūros specialisto, kito teikiant sveikatos priežiūros paslaugą dalyvaujančio sveikatos priežiūros įstaigos darbuotojo ir (ar) kitų pacientų sveikatai ar gyvybei ir tik jei yra išnaudotos visos galimybės pašalinti šią grėsmę arba tokių galimybių nėra. Pašalinus šią grėsmę arba jai išnykus, būtinoji medicinos pagalba turi būti pradėta teikti arba tęsiama nedelsiant. Atsisakymo teikti asmens sveikatos priežiūros paslaugas ir jų teikimo nutraukimo tvarką nustato asmens sveikatos priežiūros įstaigos vadovas.“ 2. Praktikos įstatymų projektuose siūlytina nustatyti analogišką išimtį dėl būtinosios medicinos pagalbos teikimo esant grėsmei sveikatos priežiūros specialisto sveikatai ar gyvybei, taip pat, atsižvelgiant į tai, kad būtinosios pagalbos teikimo nutraukimo ar atsisakymo ją teikti atvejai bus nustatyti įstatyme (jei bus pritarta šiuo nutarimu siūlomai projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 12 straipsnio 9 dalies formuluotei), praktikos įstatymų projektuose nuostata „išskyrus atvejus, kai teikiama būtinoji medicinos pagalba“ turėtų būti dėstoma prieš žodžius „taip pat kitais Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatyme nustatytais atvejais“.	Pritarti	Pasiūlymas: pakeisti projekto 1 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „1 straipsnis. 11 straipsnio pakeitimas Pakeisti 11 straipsnio 1 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip: „3) atsisakyti teikti odontologinės priežiūros (pagalbos) paslaugas ar burnos priežiūros paslaugas arba nutraukti šių paslaugų teikimą, jeigu šių paslaugų teikimas prieštarauja odontologo ar burnos priežiūros specialisto profesinės etikos principams arba gali sukelti realų pavojų paciento, odontologo ar burnos priežiūros specialisto sveikatai ar gyvybei, išskyrus atvejus, kai teikiama būtinoji medicinos pagalba, taip pat kitais Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatyme nustatytais atvejais~~, išskyrus atvejus, kai teikiama būtinoji medicinos pagalba~~;“.

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

Pastabos

Pasiūlymo turinys

Komiteto nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

Lietuvos Respublikos Vyriausybė,
2023-07-05

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2023 m. gegužės 24 d. sprendimo Nr. SV-S-943 „Dėl įstatymų projektų išvadų“ 1.3–1.7 papunkčius, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:

Iš esmės pritarti Lietuvos Respublikos medicinos praktikos įstatymo Nr. I-1555 9 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIVP-2692, Lietuvos Respublikos slaugos praktikos ir akušerijos praktikos įstatymo Nr. IX-413 11 ir 12 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIVP-2694, Lietuvos Respublikos odontologijos praktikos ir burnos priežiūros praktikos įstatymo Nr. I-1246 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIVP-2693, Lietuvos Respublikos asmens sveikatos priežiūros praktikos įstatymo Nr. XIII-3222 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIVP-2695 (toliau kartu – praktikos įstatymų projektai) ir Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo Nr. I-1562 12 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIVP-2691 (toliau – projektas) ir pasiūlyti Lietuvos Respublikos Seimui juos tobulinti atsižvelgiant į šiuos pasiūlymus ir pastabas:

1. Projektu, be kita ko, siūloma nustatyti, kad gali būti atsisakoma teikti asmens sveikatos priežiūros paslaugas arba jų teikimas gali būti nutraukiamas, išskyrus atvejus, kai teikiama būtinoji medicinos pagalba, kai pacientas nederamu ir nepagarbiu elgesiu žemina asmens sveikatos priežiūros specialisto garbę ir orumą. Pažymėtina, kad šiuo atveju sveikatos priežiūros specialisto garbės ir orumo gynimas sąlygoja kitos konstitucinės teisės – paciento teisės į sveikatą (ir kartu paciento orumo apsaugos) – ribojimą.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2013 m. gegužės 16 d. nutarime byloje Nr. 47/2009-131/2010 konstatavo, kad žmogaus gyvybė ir orumas yra ypatingos, žmogaus vientisumą ir jo nepaprastą esmę išreiškiančios vertybės, kurias valstybė yra konstituciškai įpareigota saugoti ir ginti, taip pat kad žmogaus orumas, teisė į gyvybę ir teisė į kuo geresnę sveikatą yra taip glaudžiai susiję, kad, neužtikrinus deramos sveikatos apsaugos, žmogaus teisė į gyvybę ir jo orumo apsauga taip pat nebūtų visavertės.

Taip pat Konstitucinis Teismas 2003 m. kovo 4 d. nutarime byloje Nr. 27/01-5/02-01/03 yra pasisakęs, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintos vertybės sudaro darnią sistemą, tarp jų yra pusiausvyra. Konstitucijos saugomų vertybių sandūroje būtina rasti sprendimus, užtikrinančius, kad nė viena iš tokių vertybių nebūtų paneigta ar nepagrįstai apribota. Konstitucinis Teismas taip pat ne kartą (pvz., Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 29 d. nutarimas byloje Nr. 8/02-16/02-25/02-9/03-10/03-11/03-36/03-37/03-06/04-09/04-20/04-26/04-30/04-31/04-32/04-34/04-41/04) yra konstatavęs, kad pagal Konstituciją riboti žmogaus teises ir laisves galima, jeigu yra laikomasi šių sąlygų: tai daroma įstatymu; ribojimai yra būtini demokratinėje visuomenėje siekiant apsaugoti kitų asmenų teises bei laisves ir Konstitucijoje įtvirtintas vertybes, taip pat konstituciškai svarbius tikslus; ribojimais nėra paneigiama teisių ir laisvių prigimtis bei jų esmė; yra laikomasi konstitucinio proporcingumo principo.

Atsižvelgiant į tai, teisė į sveikatos priežiūros paslaugas turėtų būti ribojama tik tada, kai jų teikimas pažeistų kitų pacientų tokią pat teisę arba valstybė negalėtų užtikrinti savo pareigos suteikti pacientui kokybišką sveikatos priežiūrą (Konstitucinio Teismo 2013 m. gegužės 16 d. nutarimas byloje Nr. 47/2009-131/2010: „valstybė privalo sudaryti teisines ir organizacines prielaidas veikti tokiai sveikatos apsaugos sistemai, kuri užtikrintų kokybišką ir visiems prieinamą sveikatos priežiūrą (ne tik expressis verbis laiduojamą medicinos pagalbą bei paslaugas žmogui susirgus, inter alia nemokamą medicinos pagalbą piliečiams valstybinėse gydymo įstaigose, bet ir kitas asmens bei visuomenės sveikatos priežiūros paslaugas)“).

Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Seime yra užregistruotas Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 589 straipsnio pakeitimo ir kodekso papildymo 507¹ straipsniu įstatymo projektas Nr. XIVP-2270 (toliau – ANK projektas), kuriuo siūloma numatyti atsakomybę už viešąsias paslaugas teikiančio asmens (taigi ir sveikatos priežiūros specialisto) garbės ir orumo pažeminimą, reiškiamą raštu, žodžiu, gestais, įžeidžiančiu, įžūliu, provokuojančiu ar kitokiu elgesiu. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2023 m. balandžio 26 d. nutarimu Nr. 300 „Dėl Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 589 straipsnio pakeitimo ir kodekso papildymo 507¹ straipsniu įstatymo projekto Nr. XIVP-2270“ Vyriausybė pritarė šiam įstatymo projektui. Tad jei būtų priimtas ir projektas, ir ANK projektas, tos pačios veikos – asmens sveikatos priežiūros specialisto garbės ir orumo pažeminimo – atveju pacientui galėtų būti pritaikytos dvi poveikio priemonės (administracinė atsakomybė ir asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo nutraukimas arba atsisakymas jas teikti). Atsižvelgiant į šios veikos sąlyginai nedidelį pavojingumą (sukeliamas pasekmes) bei šiame nutarime nurodytus argumentus, toks projektu siūlomas reguliavimas būtų neproporcingas ir suvaržytų pacientų teises labiau, nei to reikia projekto tikslui – suteikti papildomą teisinę apsaugą sveikatos priežiūros specialistams, kurie savo darbo aplinkoje susiduria su nederamu ir nepagarbiu pacientų elgesiu, žeminančiu jų garbę ir orumą, – pasiekti.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ir siekiant užtikrinti siūlomų priemonių proporcingumą bei efektyvumą, projekto 1 straipsniu keičiamo Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo (toliau – įstatymas) 12 straipsnio 9 dalyje siūlytina galimybę atsisakyti teikti sveikatos priežiūros paslaugas arba nutraukti jų teikimą, kai pacientas asmens sveikatos priežiūros įstaigoje ar kitoje vietoje, kurioje jam turi būti pradėtos teikti arba teikiamos asmens sveikatos priežiūros paslaugos, nederamu ir nepagarbiu elgesiu žemina asmens sveikatos priežiūros specialisto garbę ir orumą, numatyti tik jei tai trukdo jam pačiam ir (arba) kitiems pacientams teikti kokybiškas sveikatos priežiūros paslaugas (pvz., pacientas nepagarbiais veiksmais trukdo tinkamai įvertinti jo ir (arba) kitų pacientų sveikatos būklę bei paskirti gydymą). Galimybė atsisakyti teikti sveikatos priežiūros paslaugas arba nutraukti jų teikimą dėl paciento veiksmų, kurie kelia grėsmę sveikatos priežiūros specialisto, kito teikiant sveikatos priežiūros paslaugą dalyvaujančio sveikatos priežiūros įstaigos darbuotojo ir (ar) kitų pacientų sveikatai ar gyvybei, neturėtų būti siejama su paciento pareigų pažeidimu, nes paciento veiksmų pavojingumas nesikeičia priklausomai nuo pažeidžiamos teisės ar elgesio normos. Taip pat turėtų būti užtikrintas asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimas, net jei pacientas su sveikatos priežiūros įstaigos darbuotojais ir kitais pacientais elgiasi nederamai ir nepagarbiai, tačiau jis tai daro dėl savo sveikatos būklės (pvz., esant hipoglikemijai arba šokui elgiasi nepagarbiai, triukšmauja ar pan.), taip pat tais atvejais, kai paciento veiksmai kelia grėsmę tik jo paties sveikatai ar gyvybei.

Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 3 straipsnis nustato, kad kiekvienam darbuotojui privalo būti sudarytos saugios ir sveikatai nekenksmingos darbo sąlygos, neatsižvelgiant į įmonės veiklos rūšį, darbo sutarties rūšį, darbuotojų skaičių, įmonės rentabilumą, darbo vietą, darbo aplinką, darbo pobūdį, darbo dienos ar darbo pamainos trukmę, darbuotojo pilietybę, rasę, tautybę, lytį, seksualinę orientaciją, amžių, socialinę kilmę, politinius ar religinius įsitikinimus, taip pat kad darbuotojo teisę turėti saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas garantuoja Konstitucija, Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymas ir kiti darbuotojų saugos ir sveikatos norminiai teisės aktai. Atsižvelgiant į tai, įstatyme turėtų būti atsisakyta besąlyginės pareigos teikti būtinąją medicinos pagalbą, kai ją teikiant paciento veiksmai kelia grėsmę sveikatos priežiūros specialisto, kito teikiant sveikatos priežiūros paslaugą dalyvaujančio sveikatos priežiūros įstaigos darbuotojo ir (ar) kitų pacientų sveikatai ar gyvybei, ir numatyta, kad tada, kai yra išnaudotos visos galimybės pašalinti šią grėsmę arba tokių galimybių (pvz., nuraminti žodžiu, iškviesti pagalbinį personalą, apsaugos darbuotojus, policiją) nėra, nepradėti teikti sveikatos priežiūros paslaugos arba sustabdyti jos teikimą galima, tačiau jos teikimas turi būti pradedamas arba tęsiamas nedelsiant po to, kai grėsmė išnyksta arba yra pašalinama.

Siūlytina atsisakyti projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 12 straipsnio 9 dalies antrojo sakinio, nes asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo nutraukimo arba atsisakymo jas teikti tvarkos nustatymas norminiu teisės aktu (sveikatos apsaugos ministro įsakymu) būtų perteklinis – nesuteikus asmens sveikatos priežiūros paslaugos kreipimasis dėl jos suteikimo turėtų vykti įprastine tvarka, kuri, vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 46 straipsniu, nustatoma asmens sveikatos priežiūros įstaigos vidaus tvarkos taisyklėse. Pažymėtina, kad tokiu atveju galioja visos Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatyme įtvirtintos pacientų teisės (teisė į kokybiškas sveikatos priežiūros paslaugas, teisė pasirinkti sveikatos priežiūros įstaigą ir sveikatos priežiūros specialistą ir kt.).

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 12 straipsnio 9 dalį siūlytina išdėstyti taip: „9. Gali būti atsisakyta teikti sveikatos priežiūros paslaugą pacientui arba paslaugos teikimas gali būti nutrauktas, jei paciento veiksmai kelia grėsmę sveikatos priežiūros specialisto, kito teikiant sveikatos priežiūros paslaugą dalyvaujančio sveikatos priežiūros įstaigos darbuotojo ir (ar) kitų pacientų sveikatai ar gyvybei, taip pat jei pacientas asmens sveikatos priežiūros įstaigoje ar kitoje vietoje, kurioje jam turi būti pradėtos teikti arba teikiamos asmens sveikatos priežiūros paslaugos, nederamu ir nepagarbiu elgesiu žemina asmens sveikatos priežiūros specialisto garbę ir orumą ir tai trukdo jam ir (arba) kitiems pacientams teikti kokybiškas sveikatos priežiūros paslaugas, išskyrus kai nederamą ir nepagarbų elgesį sąlygoja jo sveikatos būklė ir (arba) kai teikiama būtinoji medicinos pagalba. Kai teikiama būtinoji medicinos pagalba, nepradėti teikti sveikatos priežiūros paslaugos arba sustabdyti jos teikimą galima tik tuo atveju, jei pacientas savo veiksmais kelia grėsmę sveikatos priežiūros specialisto, kito teikiant sveikatos priežiūros paslaugą dalyvaujančio sveikatos priežiūros įstaigos darbuotojo ir (ar) kitų pacientų sveikatai ar gyvybei ir tik jei yra išnaudotos visos galimybės pašalinti šią grėsmę arba tokių galimybių nėra. Pašalinus šią grėsmę arba jai išnykus, būtinoji medicinos pagalba turi būti pradėta teikti arba tęsiama nedelsiant. Atsisakymo teikti asmens sveikatos priežiūros paslaugas ir jų teikimo nutraukimo tvarką nustato asmens sveikatos priežiūros įstaigos vadovas.“

2. Praktikos įstatymų projektuose siūlytina nustatyti analogišką išimtį dėl būtinosios medicinos pagalbos teikimo esant grėsmei sveikatos priežiūros specialisto sveikatai ar gyvybei, taip pat, atsižvelgiant į tai, kad būtinosios pagalbos teikimo nutraukimo ar atsisakymo ją teikti atvejai bus nustatyti įstatyme (jei bus pritarta šiuo nutarimu siūlomai projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 12 straipsnio 9 dalies formuluotei), praktikos įstatymų projektuose nuostata „išskyrus atvejus, kai teikiama būtinoji medicinos pagalba“ turėtų būti dėstoma prieš žodžius „taip pat kitais Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatyme nustatytais atvejais“.

Pritarti

Pasiūlymas: pakeisti projekto 1 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„1 straipsnis. 11 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 11 straipsnio 1 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip:

„3) atsisakyti teikti odontologinės priežiūros (pagalbos) paslaugas ar burnos priežiūros paslaugas arba nutraukti šių paslaugų teikimą, jeigu šių paslaugų teikimas prieštarauja odontologo ar burnos priežiūros specialisto profesinės etikos principams arba gali sukelti realų pavojų paciento, odontologo ar burnos priežiūros specialisto sveikatai ar gyvybei, išskyrus atvejus, kai teikiama būtinoji medicinos pagalba, taip pat kitais Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatyme nustatytais atvejais~~, išskyrus atvejus, kai teikiama būtinoji medicinos pagalba~~;“.

6. Seimo paskirtų papildomų komitetų / komisijų pasiūlymai:

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

Pastabos

Pasiūlymo turinys

Komiteto nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

Seimo Savižudybių ir smurto prevencijos komisija, 2024-04-04

Iš esmės pritarti įstatymo projektui Nr. XIVP–2693 ir siūlyti pagrindiniam komitetui jį tobulinti, atsižvelgiant į gautus pasiūlymus, kuriems Komisija pritarė.

Pritarti

7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:

7.1. Sprendimas (pagal Lietuvos Respublikos Seimo statuto 150 straipsnį. Jeigu siūlomas sprendimas numatytas Seimo statuto 150 straipsnio 1 dalies 3–6 punktuose, pateikiami šio sprendimo argumentai): pritarti Komiteto išvadai ir Komiteto patobulintam įstatymo projektui.

7.2. Pasiūlymai:

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

Pastabos

Pasiūlymo turinys

Komiteto nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

Seimo Sveikatos reikalų komitetas, 2024-04-17

Argumentai: tikslintinos įstatymo įsigaliojimo nuostatos, brauktina 2 straipsnio 2 dalis, nes projekto nuostatos nenumato įgyvendinamųjų teisės aktų priėmimo.

Pasiūlymas: pakeisti 2 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ~~ir įgyvendinimas~~

1. Šis įstatymas~~, išskyrus šio straipsnio 2 dalį,~~ įsigalioja ~~2024~~ 2025 m. sausio 1 d.

~~2. Sveikatos apsaugos ministras iki 2023 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.~~“

Pritarti

8. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu.

9. Komiteto paskirti pranešėjai: M. Danielė, O. Leiputė.

10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta.

PRIDEDAMA. Komiteto siūlomas įstatymo projektas, jo lyginamasis variantas.

Komiteto pirmininkas Antanas Matulas

Seimo Sveikatos reikalų komiteto biuro patarėja Vesta Valainytė