PASIŪLYMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS ŽEMĖS ĮSTATYMO NR. I-446 9 IR 45 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIVP-1007(3)
2022-01-13
Vilnius
Eil. Nr. |
Siūloma keisti |
Pasiūlymo turinys |
||
str. |
str. d. |
p. |
||
1. |
1 |
|
|
Argumentai: Seimas jau priėmė ir nuo 2022 m. sausio 1 d. įsigaliojo Investicijų įstatymo pakeitimo įstatymas Nr. XIV-838. Šiame įstatyme jau įsigaliojo nuostata, kad dėl valstybei svarbių projektų pripažinimo sprendžia Vyriausybė. Analogiška nuostata yra ir šiuo metu svarstomose Teritorijų planavimo įstatymo pakeitimo įstatymų Nr. XIVP-1008(2) ir Nr. XIVP-1009(2) projektuose, kuriems Seimas po svarstymo pritarė – juose taip pat įtvirtinama, kad dėl valstybei svarbių projektų pripažinimo yra priimamas Vyriausybės nutarimas. Visi šie projektai, kaip ir Žemės įstatymo 9 ir 45 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1007(3), yra Strateginio valdymo įstatymo pakeitimo įstatymo Nr. XIV-836 lydintieji dokumentai, kuris jau priimtas ir įsigaliojo nuo šių metų sausio 1 d. Taigi būtina suvienodinti teisinį reguliavimą, kuris jau priimtas kituose teisės aktuose ir kuriuose numatoma, kad dėl valstybei svarbių projektų pripažinimo sprendžia Vyriausybė. Svarbu pažymėti, kad valstybei svarbaus projekto statuso suteikimas suteikia projektui gana nedideles „naudas“ – iš esmės procedūrinius palengvinimus, todėl jomis ne visi projektų iniciatoriai net ir naudojasi. Valstybei svarbūs projektai savo apimtimi yra smulkesni, o jų skaičius palaipsniui mažėja. 2020 metais buvo 19 (su nepanaikintu statusu) valstybei svarbių projektų, 2021 naujų projektų apskritai nebuvo. Kartu verta pažymėti, kad Seimas jau eilę metų nesvarsto ir nepriima sprendimų dėl valstybei svarbių projektų, o dar svarbiau pabrėžti, buvęs reguliavimas, kai dėl to paties projekto statuso suteikimo sprendžia du subjektai (Vyriausybė ir Seimas) iš esmės yra ydingas, nes tam pačiam projektui gali abu subjektai suteikti skirtingus statusus, vadovaudamiesi skirtingais kriterijais. Dėl susiklosčiusio ydingo reguliavimo yra pasisakiusi ir Valstybės kontrolė, kuri pateikė kritišką išvadą, kad nėra tinkama situacija, kai du skirtingi subjektai, vadovaudamiesi skirtingais kriterijais, suteikia projektui statusą. Dar svarbu pažymėti, kad dėl ypatingos svarbos projektų pagal esamą teisinį reguliavimą ir toliau spręs Seimas. Tokie išskirtiniai projektai, kaip nacionaliniam saugumui strateginę reikšmę turintys energetikos, transporto infrastruktūros ir krašto apsaugos sričių projektai yra ypatingos svarbos projektai, todėl dėl jų statuso ir toliau spręs Seimas. Būtent tokie projektai yra susiję ir su didesniais asmenų teisių suvaržymais, kaip žemės paėmimu visuomenės poreikiams. Tuo tarpu mažesnės reikšmės – svarbūs projektai turėtų būti tvirtinami Vyriausybės sprendimu, kuri turi sureglamentuotus aiškius kriterijus ir metodikas, kaip tie projektai yra vertinami ir kokiais kriterijais įvertinama jų svarba. Atsižvelgiant į šiuos argumentus, siūlome palikti Vyriausybei daryti operatyvius sprendimus dėl smulkesnių projektų, suteikiant jiems greitesnę įgyvendinimo galimybę, o sprendimus dėl stambių – ypatingos svarbos projektų, kurie susiję su nuosavybės teisės apribojimais, palikti priimti Seimui.
Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 1 straipsnį ir jį išdėstyti taip: “1 straipsnis. 9 straipsnio pakeitimas Pakeisti 9 straipsnio 6 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip: „3) jos
reikia įgyvendinti
|
2. |
2 |
|
|
Argumentai: Atsižvelgiant į anksčiau išdėstytus argumentus, siūloma atitinkamai pakeisti įstatymo projekto 2 straipsnį.
Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 2 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „2 straipsnis. 45 straipsnio pakeitimas Pakeisti 45 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip: „1) |
3. |
3 |
|
N |
Argumentai: Atsižvelgiant į anksčiau išdėstytus argumentus, siūloma atitinkamai papildyti įstatymo projektą 3 straipsniu, apibrėžiant įstatymo taikymą.
Pasiūlymas: papildyti įstatymo projektą 3 straipsniu: „3 straipsnis. Įstatymo taikymas Iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos Lietuvos Respublikos Seimo sprendimu pripažintiems valstybei svarbiais ekonominiams ar kultūriniams projektams įgyvendinti išnuomotos valstybinės žemės nuoma ar valstybinės žemės nuomos procedūros tęsiamos pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos galiojusias Lietuvos Respublikos žemės įstatymo nuostatas.“
|