LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO

VALSTYBĖS VALDYMO IR SAVIVALDYBIŲ KOMITETAS

 

 

PAPILDOMO KOMITETO IŠVADA

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS ŽEMĖS ĮSTATYMO NR. I-446 91 STRAIPSNIO PAPILDYMO ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIVP-2020

 

2023-03-29  Nr. 113-P-7

Vilnius

 

 

1. Komiteto posėdyje dalyvavo:

Komiteto pirmininkas Ričardas Juška, pirmininko pavaduotojas Valentinas Bukauskas, komiteto nariai: Guoda Burokienė, Domas Griškevičius, Kęstutis Masiulis, Bronislovas Matelis, Audrius Petrošius, Eugenijus Sabutis, Algis Strelčiūnas, Andrius Kupčinskas, pavaduojantis Jurgitą Šiugždinienę,
Rita Tamašunienė, Valdemaras Valkiūnas.

Komiteto biuras: vedėja Lina Milonaitė, patarėjai: Rasa Mačiulytė, Skaistė Meškelė, Rasa Šidlauskaitė, Juras Taminskas, padėjėja Vilma Keidūnė.

Kviestieji asmenys: Aplinkos viceministrė Monika Juodvalkė, Aplinkos ministerijos Žemės ir teritorijų planavimo politikos grupės patarėja Jurgita Gricė, Žemės ūkio ministerijos Melioracijos, žemės ūkio žemės ir infrastruktūros departamento Kaimo vietovių žemės reikalų skyriaus vedėjas Simonas Valotka, Žemės ūkio ministerijos Melioracijos, žemės ūkio žemės ir infrastruktūros departamento Kaimo vietovių žemės reikalų skyriaus patarėja Inga Puzienė, Specialiųjų tyrimų tarnybos Antikorupcinio vertinimo skyriaus viršininkas Mindaugas Guščius, Specialiųjų tyrimų tarnybos Teisės skyriaus vyriausioji specialistė Goda Kuznecovaitė, Lietuvos savivaldybių asociacijos direktorė Roma Žakaitienė ir Lietuvos savivaldybių asociacijos patarėjas kaimo ir teritorijų planavimo klausimais Gediminas Vaičionis.

 

2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

 

Pasiūlymo turinys

 

Komiteto nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

p.

1.        

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2022-09-21

1

 

 

Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:

1. Projekto 1 straipsniu siūloma keičiamo Žemės įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 91 straipsnį papildyti nauja dalimi ir nustatyti, kad „Ne ūkinę komercinę veiklą vykdantiems subjektams statant ir (ar) rekonstruojant statinius ar įrenginius išnuomotame valstybinės žemės sklype šis straipsnis netaikomas“. Šios projekto nuostatos nėra aiškios ir yra diskutuotinos šiais aspektais.

Pirma, iš projekto nuostatų nėra aišku, kokia veikla būtų laikoma ūkine komercine veikla, nes ši sąvoka keičiamame įstatyme nėra apibrėžta, jos apibrėžti nėra siūloma ir teikiamame įstatymo projekte. Konstitucinis Teismas 2006 m. lapkričio 13 d. nutarime pažymėjo, kad įstatymų leidėjas gali apibrėžti įstatymuose vartojamų sąvokų turinį, tačiau iš Konstitucijos, inter alia konstitucinio teisinės valstybės principo, kylantis reikalavimas paisyti teisės aktų hierarchijos suponuoja, kad įstatymuose vartojamų sąvokų turinys gali būti apibrėžiamas (inter alia aiškinamas) tik įstatymu, o ne žemesnės galios teisės aktu. Atsižvelgiant į tai, keičiamame įstatyme turėtų būti atskleistas šios sąvokos turinys arba pateikta nuoroda į įstatymą, kurioje jos turinys yra apibrėžtas.

Pritarti

 

2.        

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2022-09-21

1

 

 

Antra, pagal projektu siūlomą nustatyti teisinį reguliavimą ,,ne ūkinę komercinę veiklą vykdantys subjektai“ nemokėtų atlyginimo už teisę statyti valstybinėje žemėje, t. y. jiems būtų sudaromos išskirtinės, lengvatinės sąlygos, lyginant su kitais subjektais, išsinuomotuose valstybinės žemės sklypuose statyti ir (ar) rekonstruoti statinius ar įrenginius. Pažymėtina, kad pastatyti nauji statiniai, rekonstruoti statiniai ar įrenginiai taptų šių subjektų nuosavybe, kurią ,,ne ūkinę komercinę veiklą vykdantys subjektai“ turėtų teisę perleisti kitiems asmenims ir gauti pelno, taip pat statinius išnuomoti ir panašiai. Taigi, jie kaip ir ūkinę komercinę veiklą vykdantys subjektai, pasistatę naujus statinius, taip pat pastatytus statinius ar įrenginius rekonstravę išsinuomotoje valstybinėje žemėje, galėtų gauti pelną, tik esminis skirtumas, kad ne ūkinę komercinę veiklą vykdantys subjektai tokius objektus pastatytų (rekonstruotų) mažesnėmis sąnaudomis. Kyla abejonių, ar projektu siūlomas teisinis reguliavimas atitinka projekto aiškinamajame rašte nurodytus projekto tikslus, nes projekto aiškinamajame rašte minimas siauresnis subjektų, kuriems reikėtų taikyti atitinkamas lengvatas, ratas. Be to, kyla pagrįstų abejonių, ar projektu siūlomas teisinis reguliavimas atitinka valstybės turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo principus, nurodytus Valstybės turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 9 straipsnyje, nes, priėmus įstatymą, galimi atvejai, kai ne ūkinę komercinę vykdantys subjektai galėtų gauti turtinę naudą valstybės turto sąskaita, t. y. neatlygintinai gaudami teisę vykdyti statybas valstybinėje žemėje.

Pritarti

 

3.        

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2022-09-21

1

 

 

Trečia, nėra aiškus šiose projekto nuostatose vartojamos formuluotės „ne komercinę veiklą vykdantiems subjektams statant ir (ar) rekonstruojant statinius ar įrenginius“ turinys, nes iš jų nėra aišku, kaip šios įstatymo nuostatos būtų suprantamos ir aiškinamos, t. y. neaišku, kokie Statybos įstatyme apibrėžti statybos dalyviai - statytojai (užsakovai), kurie investuoja lėšas į statybą, bet patys jos nevykdo, ar statinio statybos rangovai, kurie turi teisę užsiimti statyba - turimi omenyje. Be to, iš projekto nuostatų nėra aišku, kaip minėti subjektai būtų susiję su valstybinės žemės nuoma (pvz., jie yra valstybinės žemės nuomininkai ar būtų suprantami kažkaip kitaip). Atkreiptinas dėmesys, kad keičiamo įstatymo 91 straipsnis reglamentuoja, būtent, valstybinės žemės nuomininkų teisę statyti jų nuomojamoje valstybinėje žemėje. Atsižvelgiant į tai, projekto nuostatos tikslintinos.

Pritarti

 

4.        

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2022-09-21

1

 

 

Ketvirta, atkreiptinas dėmesys, kad keičiamo įstatymo 91 straipsnio 7 dalyje jau yra reglamentuojama viena šio straipsnio netaikymo išimtis, todėl, svarstytina, ar projekto nuostatas nereikėtų išdėstyti papildant keičiamo įstatymo 91 straipsnio 7 dalį, o ne dar vieną išimtį dėstyti atskiroje šio straipsnio dalyje.

Pritarti

 

5.        

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2022-09-21

*

 

 

2. Projekto aiškinamajame rašte nurodyta, kad įstatymo įgyvendinimui reikės priimti poįstatyminius teisės aktus. Atsižvelgiant į tai, siūlytume projekte numatyti vėlesnes įstatymo įsigaliojimo bei įgyvendinimo datas, kad būtų galima tinkamai jam pasirengti ir iki įstatymo įsigaliojimo priimti jo įgyvendinamuosius teisės aktus.

Be to, svarstytina, ar projektą nereikėtų papildyti įstatymo taikymą reglamentuojančiomis nuostatomis, nes nei iš projekto nuostatų, nei jo aiškinamojo rašto nėra aišku, ar projektu siūloma teisinio reguliavimo išimtis būtų taikoma tų subjektų atžvilgiu, kurie jau pradėjo pagal galiojantį teisinį reguliavimą statinių ar įrenginių statybos ir (ar) rekonstravimo valstybinėje išnuomotoje žemėje procedūras.

Pritarti

 

6.        

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2022-09-21

*

 

 

3. Atkreiptinas dėmesys, kad 2022 m. birželio 30 d. Seimas priėmė Lietuvos Respublikos žemės įstatymo Nr. I-446 pakeitimo įstatymą Nr. XIVP-1311 (nauja redakcija), kuris įsigalios 2023 m. sausio 4 d. Siekiant, kad projektu siūlomas naujas teisinis reguliavimas galiotų ir įsigaliojus naujai Žemės įstatymo redakcijai, reikėtų atitinkamai teikti minėto Žemės įstatymo atitinkamo straipsnio pakeitimo projektą.

Pritarti iš dalies

Argumentai:

2023-01-04 įsigaliojo Lietuvos Respublikos žemės įstatymo Nr. I-446 pakeitimo įstatymas Nr. XIVP-1311 (nauja redakcija). Įstatymo projekto 91 straipsnio nuostatos naujoje redakcijoje išdėstytos atitinkamai 10 straipsnyje. Kadangi naujos redakcijos įstatymas šiai dienai jau galioja, o įstatymo projekto pavadinimas atitinka galiojantį naujos redakcijos įstatymo pavadinimą, reikalinga atitinkamai patikslinti įstatymo projektą, jame nustatant, kad įstatymo projektu keičiama norma taikoma ne 91 straipsniui, o 10 straipsniui.

7.        

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2022-09-21

*

 

 

4. Teikiamu įstatymo projektu siūloma reglamentuoti disponavimą valstybės turtu - valstybinės žemės sklypų nuomą. Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad valstybės turto savininko funkcijas įgyvendina Lietuvos Respublikos Seimas ir Vyriausybė įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Be to, priėmus įstatymą, ne ūkinę komercinę veiklą vykdantys subjektai už teisę statyti valstybinėje žemėje nemokėtų atlyginimo, kurio dalis yra įskaitoma į valstybės biudžetą. Vyriausybė pagal įstatymus yra atsakinga už valstybės biudžeto pajamų ir išlaidų planavimą. Atsižvelgiant į tai, manytina, kad dėl siūlomo teisinio reguliavimo turėtų būti gauta Vyriausybės nuomonė.

Pritarti

Argumentai:

Vyriausybė 2022 m. gruodžio 7 d. priėmė nutarimą Nr. 1216 „Dėl Lietuvos Respublikos žemės įstatymo Nr. I-446 91 straipsnio papildymo įstatymo projekto Nr. XIVP-2020“.

8.        

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2022-09-21

*

 

 

5. Teikiamu įstatymo projektu siūloma reglamentuoti statybas valstybinėje išnuomotoje žemėje. Atsižvelgus į Korupcijos prevencijos įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 1 ir 12 nuostatas, turėtų būti atliktas teikiamo projekto antikorupcinis vertinimas.

Pritarti

Argumentai:

Specialiųjų tyrimų tarnyba 2022 m. lapkričio 4 d. pateikė antikorupcinio vertinimo išvadą Nr. 4-01-8828 „Dėl Žemės įstatymo Nr. I-446 9(1) straipsnio papildymo įstatymo projekto Nr. XIVP-2020“

9.        

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2022-09-21

I

 

 

6. Vadovaujantis Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijose, patvirtintose Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 „Dėl Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų patvirtinimo“, nustatytais teisės technikos reikalavimais, projektas tikslintinas:

6.1. įstatymo pavadinime vietoj žodžio „PAPILDYMO“ įrašytinas žodis „PAKEITIMO“;

Pritarti

 

10.    

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2022-09-21

1

 

 

6.2. projekto 1 straipsnio pavadinime vietoj žodžio „papildymas“ įrašytinas žodis „pakeitimas“;

Pritarti

 

11.    

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2022-09-21

1

 

 

6.3. reikėtų atsisakyti projekto 1 straipsnio vienos struktūrinės dalies numeravimo;

Pritarti

 

12.    

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2022-09-21

*

 

 

6.4. 2021 m. sausio 1 d. įsigaliojo naujas Seimo statuto 135 straipsnio 3 dalies, kurioje nustatyti reikalavimai kartu su įstatymo projektu teikiamam aiškinamajam raštui, 8 punktas, pagal kurį aiškinamajame rašte turi būti nurodyta, ar įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams. Teikiamo įstatymo projekto aiškinamasis raštas šio reikalavimo neatitinka.

Pritarti

 

13.    

Teisingumo ministerija,

2022-10-03

*

 

 

Įvertinę Lietuvos Respublikos žemės įstatymo Nr. I-446 91 straipsnio papildymo įstatymo projekto Nr. XIVP-2020 atitiktį Europos Sąjungos teisei, pažymime, kad pastabų ir pasiūlymų neturime.

Pritarti

 

 

3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta.

 

4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

 

Pasiūlymo turinys

 

Komiteto nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

p.

1.

Specialiųjų tyrimų tarnyba,

2022-11-04

1

 

 

Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba (toliau – Specialiųjų tyrimų tarnyba), vadovaudamasi Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymo 8 straipsnio 5 dalimi (Lietuvos Respublikos Seimo komiteto prašymas[1] atlikti antikorupcinį vertinimą), atliko Lietuvos Respublikos žemės įstatymo Nr. I-446 (toliau – Žemės įstatymas) 91 straipsnio papildymo įstatymo projekto Nr. XIVP-2020[2] (toliau – Projektas) antikorupcinį vertinimą.

Siekdami mažinti korupcijos rizikos veiksnių atsiradimo tikimybę, taip pat siekdami teisinio reguliavimo išsamumo, nuoseklumo, skaidrumo ir atsparumo korupcijai, teikiame žemiau išdėstytas pastabas ir pasiūlymus.

1. Kritinės antikorupcinės pastabos ir pasiūlymai:

Projektu siūloma papildyti Žemės įstatymo 91 straipsnį 8 dalimi numatant, kad ne ūkinę komercinę veiklą vykdantiems subjektams statant ir (ar) rekonstruojant statinius ar įrenginius išnuomotame valstybinės žemės sklype nebūtų taikomos Žemės įstatymo 91 straipsnio nuostatos, be kita ko, numatančios atlyginimą už teisę statyti be aukciono išnuomotoje valstybinėje žemėje.

Specialiųjų tyrimų tarnyba yra atlikusi ne vieną antikorupcinį vertinimą, susijusį su valstybinės žemės nuoma be aukciono, tokių sklypų naudojimo kontrole, statybomis lengvatine tvarka išsinuomotuose valstybinės žemės sklypuose[3]. Iki 2021 m. priimtų Žemės įstatymo pakeitimų valstybinės žemės sklypai be aukciono lengvatinėmis sąlygomis, mokant Vyriausybės nustatytą mažesnį nei rinkos kaina žemės nuomos mokestį, galėjo būti išnuomojami tik tiems asmenims, kurių nuosavybės ar nuomos teise priklausančiais statiniais ar įrenginiais tas žemės sklypas užstatytas šiems statiniams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį. Tačiau praktikoje dažnai pasitaikydavo atvejų, kai dėl valstybinės žemės sklypo komercinio patrauklumo buvo įsigyjami apleisti, sunykę, nenaudojami statiniai ar jų dalys, garažai, sandėliukai ir pan., neturint tikslo šių statinių eksploatuoti pagal jų tiesioginę paskirtį, o ketinant lengvatine tvarka be aukciono jų eksploatavimui išsinuomotame valstybinės žemės sklype vystyti naujus nekilnojamojo turto projektus. Pažymėtina, jog situacija, kai valstybinė žemė yra naudojama, joje vystomi projektai savaime nėra neigiama, tačiau iki 2021 m. galiojusi valstybinės žemės nuomos praktika sukūrė nevienodas konkurencijos sąlygas, galimybę išskirtinėmis sąlygomis vykdyti nekilnojamojo turto plėtros projektus, kai valstybė (visuomenė) tuo pat metu negaudavo adekvačių pajamų bei maksimalios naudos iš jai priklausančio turto – žemės sklypų naudojimo, ypač patraukliose didmiesčių vietose su valstybės (savivaldybės) lėšomis išvystyta infrastruktūra.

2021 m. Žemės įstatymo pakeitimais buvo įtvirtinta galimybė keisti lengvatinėmis sąlygomis išsinuomotų valstybinės žemės sklypų naudojimo paskirtį, statyti ar rekonstruoti juose esančius statinius ar įrenginius sumokėjus Žemės įstatymo 91 straipsnyje nustatytą mokestį (atlyginimą). Tokiu būdu buvo siekiama labiau užtikrinti valstybės intereso ir racionalaus bei efektyvaus turto valdymo principų įgyvendinimą, sudarant kiek įmanoma vienodas sąlygas subjektams, statantiems ar rekonstruojantiems statinius aukciono būdu ir lengvatine tvarka be aukciono išnuomotuose valstybinės žemės sklypuose.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, išanalizavę Projekto nuostatas, manome, kad Projekto siūlymas netaikyti Žemės įstatymo 91 straipsnio nuostatų ne ūkinę komercinę veiklą vykdantiems subjektams statant ir (ar) rekonstruojant statinius ar įrenginius išnuomotame valstybinės žemės sklype galimai išplečia aiškinamajame rašte paminėtus siūlomų pakeitimų tikslus ir sudarytų sąlygas nepagrįstai išvengti privalomo atlyginimo už tokią teisę pernelyg plačiam subjektų ratui.

Aukščiau minėtos prielaidos grindžiamos šiais argumentais:

1.1. Projektu siūloma įtvirtinti reikšmingas išimtis ir lengvatas neapibrėžtam subjektų ratui

Nei Projekto, nei aktualios redakcijos Žemės įstatymo nuostatos nereglamentuoja, kurie subjektai, siekiantys statyti naujus ar rekonstruoti esamus statinius ar įrenginius lengvatine tvarka be aukciono (Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punktas) išsinuomotame valstybinės žemės sklype, laikytini vykdančiais ar nevykdančiais ūkinės komercinės veiklos.

Teisės doktrinoje ūkinė komercinė veikla apibrėžiama kaip nuolatinė, savarankiška, t. y. savo rizika plėtojama, asmens veikla, siekiant pelno, susijusi su daiktų pirkimu-pardavimu ar paslaugų teikimu kitiems asmenims už atlyginimą. Aiškinant paminėtą ūkinės komercinės veiklos sąvoką lingvistiškai, išskirtini tokie pagrindiniai ūkinei komercinei veiklai būdingi požymiai: pirma, tęstinumas, nuolatinis veikos pobūdis; antra, savarankiškumas, t. y. veikimas savo rizika ir savo vardu; trečia, atlygintinumas, t. y. veikla siekiama pelno, tam tikros ekonominės naudos.

Atsižvelgiant į tai, kas paminėta aukščiau, Projekto nuostatų kontekste nėra pakankamai aišku, ar, pavyzdžiui, vieno statinio rekonstravimas ar statyba, nepriklausomai nuo jų užsakovo, susidedantys iš kelių etapų ir neapibrėžtos trukmės laike, susiję su paslaugų bei prekių užsakymu, įsigijimu, atlygintinumu, bei naudos siekimu – pagerinti statinio būklę rekonstruojant ir suteikiant jam naują kokybę bei padidinant vertę, arba sukuriant naują statinį ir įgyjant teises į jį, būtų priskirtini ūkinei komercinei veiklai, ar ne.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, Specialiųjų tyrimų tarnybos vertinimu, aukščiausios galios teisės akte – įstatyme – aiškiai ir nedviprasmiškai nedetalizuojant privalomų ne ūkinės komercinės veiklos sąvokos turinio (arba nuorodos į įstatymą, kuriame jis apibrėžtas) bei jį atitinkantiems subjektams taikytinų kitų privalomų reikalavimų, praktikoje ne tik sukeltų problemų dėl šių nuostatų traktavimo bei taikymo, bei ir suteiktų teisę nemokėti Žemės įstatymo 91 nustatyto atlyginimo už papildomas naudojimosi valstybine žeme galimybes pernelyg plačiam subjektų ratui.

1.1.1. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad Projekto nuostatos nenumato sprendimo dėl atleidimo ar neatleidimo nuo Žemės įstatymo 91 straipsnyje numatyto atlyginimo už teisę statyti valstybinėje žemėje procedūros, šį sprendimą priimsiančio subjekto (-ų), jo (jų) teigiamam ar neigiamam sprendimui įtakos turinčių motyvų, faktų, aplinkybių, pan., o tokia situacija, kiekvieną atvejį atsakingam subjektui (-ams) nagrinėjant individualiai be nustatytų objektyvių kriterijų, taip pat keltų abejonių dėl sprendimo pagrįstumo, skaidrumo ir atsparumo korupcijai.

Projekto aiškinamajame rašte[4] taip pat nenurodyta, kuriuos teisės aktus reikės pakeisti, detalizuojant aukščiau minėtus teisinius aspektus.

Atsižvelgdami į tai, kad teisinio reguliavimo neapibrėžtumas, neišsamumas, nevienareikšmiškumas ir skirtingo taikymo galimybė yra vertintini kaip korupcijos rizikos veiksniai, taip pat į tai, kad subjektų teises ir pareigas reikšmingai keičiančios nuostatos, laikantis teisės aktų hierarchijos, turėtų būti įtvirtintos aukščiausios galios teisės akte (analizuojamu atveju – Žemės įstatyme), siūlome svarstyti galimybę tikslinti Projekto nuostatas pašalinant minėtus teisnius neaiškumus.

1.2. Projektu siūlomas teisinis reglamentavimas neužtikrintų, kad nemokant atlyginimo už teisę statyti ant be aukciono išsinuomotos valstybinės žemės, naujas statinys ar jo dalis vėliau nebūtų parduoti

Projekto nuostatos nenumato jokių papildomų sąlygų ar apribojimų lengvatine tvarka, nemokant papildomo atlyginimo už naudojimąsi ribotu valstybės turtu, tam tikrą statinį ar įrenginį pastačiusiems ar rekonstravusiems subjektams vėliau jį visą ar jo dalį (dalis) išnuomoti ar parduoti, gaunant pajamų, tai yra sudaryti sandorį, turintį komercinės (pelno siekimo) veiklos požymių[5], tokiu atveju (naujo ar rekonstruoto statinio, įrenginio ar jų dalies perleidimo), pavyzdžiui, neįpareigojant sumokėti mokesčio, nuo kurio tie subjektai būtų buvę atleisti.

Siekiant teisinio reguliavimo aiškumo, skaidrumo ir Projektu reguliuojamų teisinių santykių dalyvių lygiateisiškumo, Specialiųjų tyrimų tarnybos vertinimu, aukščiau minėti aspektai turėtų būti detalizuoti Projekte.

1.3. Projektu nepagrįstai išplečiamos kai kurių subjektų teisės statyti valstybinėje žemėje, išvengiant ne tik papildomo atlyginimo už šią teisę mokėjimo, bet ir galimai apeinant kitus Žemės įstatyme nustatytus apribojimus

Projektu siūloma įtvirtinti, kad ne ūkinę komercinę veiklą vykdantiems subjektams statant ir (ar) rekonstruojant statinius ar įrenginius išnuomotame valstybinės žemės sklype šis straipsnis netaikomas, t. y. būtų netaikomos visos Žemės įstatymo 91 straipsnio nuostatos.

Loginė-lingvistinė analizuojamos Projekto nuostatos konstrukcija suponuoja, kad teisės aktuose neapibrėžtą ne ūkinę komercinę veiklą vykdantiems subjektams ne tik nebūtų taikomi papildomi mokesčiai už teisę statyti naujus ar rekonstruoti esamus statinius ar įrenginius valstybinėje žemėje (Žemės įstatymo 91 straipsnio 3–6 dalys), bet ir galimai nereikėtų įrašyti galimybės statyti naujus ir (ar) rekonstruoti esamus statinius ar įrenginius sudarant valstybinės žemės nuomos sutartį arba susitarimą dėl valstybinės žemės nuomos sutarties pakeitimo, jiems negaliotų kitos būtinos sąlygos – dėl valstybinės žemės sklypo išnuomavimo ilgesniam negu 3 metų laikotarpiui ir kad tokia statyba ir (ar) rekonstravimas galimi pagal galiojančius teritorijų planavimo dokumentų sprendinius ir atitinka nuomos sutartyje nurodytą valstybinės žemės sklypo pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir būdą (Žemės įstatymo 91 straipsnio 1 dalis). Taip pat tokiems subjektams galimai nebūtų taikomos Žemės įstatymo 91 straipsnio 2 dalies nuostatos, pagal kurias valstybinės žemės sklype ar jo dalyje, išnuomotame esamiems statiniams ar įrenginiams eksploatuoti, naujų statinių ar įrenginių statyba ir (ar) esamų rekonstravimas gali būti vykdomas tik tuo atveju, jeigu nauji statiniai ar įrenginiai statomi ir (ar) esami rekonstruojami neviršijant valstybinės žemės sklypo ar jo dalies dydžio, teisės aktų nustatyta tvarka nustatyto esamiems statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal jų paskirtį.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, manytina, kad priėmus Projektą būtų pažeisti racionalaus, efektyvaus ir valstybės bei visuomenės interesus atitinkančio valstybės turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo principai. Tokia situacija yra ydinga antikorupciniu požiūriu, todėl Projekto nuostatos – tobulintinos, siekiant užtikrinti viešojo intereso įgyvendinimą.

2. Kitos antikorupcinės pastabos ir pasiūlymai:

2.1. Projekte ir Žemės įstatyme įtvirtinta įrenginio sąvoka gali būti skirtingai interpretuojama

Nei Projekte, nei aktualios redakcijos Žemės įstatyme ar jo įgyvendinamuosiuose teisės aktuose nėra atskleidžiama įrenginio sąvoka ir nėra papildomai detalizuojami su valstybinės žemės nuoma po įrenginiais, naujų įrenginių statyba ar jų rekonstravimu bei papildomo atlyginimo už tai, įrenginių išpirkimu susiję aktualūs aspektai, kurie yra svarbūs tiek Projekto, tiek galiojančios redakcijos Žemės įstatymo 91 straipsnio nuostatų kontekste.

Ankstesnėje antikorupcinio vertinimo išvadoje[6] esame atkreipę dėmesį, kad Žemės įstatyme įrenginio sąvoka nedetalizuojama, o Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 2 straipsnio 19 dalyje numatyta, kad įrenginiai – mašinos, prietaisai, įtaisai energijai, medžiagoms gaminti ir informacijai priimti, perduoti ar keisti. Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymas 9 straipsnio 1 dalyje išvardinti nekilnojamojo turto registre registruojami nekilnojamieji daiktai, kurie turi būti suformuoti kaip atskiri nekilnojamojo turto objektai ir jiems yra suteiktas unikalus numeris: 1) žemės sklypai; 2) statiniai; 3) butai daugiabučiuose namuose; 4) patalpos. Atsižvelgiant į tai, įrenginiai nėra nekilnojamieji daiktai, todėl nėra registruojami Nekilnojamojo turto registre – taip pat neregistruojama jų paskirtis.

Todėl, Specialiųjų tyrimų tarnybos vertinimu, tiek Projekto nuostatų, tiek galiojančios redakcijos Žemės įstatymo 91 nuostatų taikymas praktikoje gali kelti abejonių dėl pagrįstumo ir skaidrumo (pavyzdžiui, kai vienas objektas traktuojamas kaip savarankiškas įrenginys, kurio rekonstrukcija ar statyba valstybinėje žemėje turėtų būti papildomai apmokestinama, kitais galbūt analogiškais atvejais – ne).

Apibendrinant tai, kas išdėstyta, Specialiųjų tyrimų tarnybos vertinimu, Projektu nebūtų pasiekti jo aiškinamajame rašte išdėstyti tikslai.

Atsižvelgdami į tai, siūlome svarstyti Projekto nuostatų tikslinimo galimybę, aiškinamajame rašte išdėstytus atvejus kaip išimtis apibrėžiant tiksliai ir nedviprasmiškai, kaip, pavyzdžiui, padaryta Žemės įstatymo 91 straipsnio 7 dalyje įtvirtinant šio straipsnio taikymo išimtis.

3. Kitų pastabų ir pasiūlymų neteikiame.

Atsižvelgdami į tai, kas išdėstyta, Specialiųjų tyrimų tarnybos vertinimu, Projekto nuostatos gali būti taikomos nevienareikšmiškai, kas didina ir korupcijos pasireiškimo riziką, bei neužtikrina, kad bus pasiekti Projektu siekiami tikslai. Todėl siūlome svarstyti Projekto nuostatų tobulinimo galimybę.

 

Pritarti

 

 

5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:

 

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

Pasiūlymo turinys

Komiteto nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

p.

1.

Lietuvos Respublikos Vyriausybė,

2022-12-07

1

 

 

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2022 m. spalio 5 d. sprendimo Nr. SV-S-679 „Dėl įstatymų projektų išvadų“ 6 punktą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė n u t a r i a:

Nepritarti Lietuvos Respublikos žemės įstatymo Nr. I-446 91 straipsnio papildymo įstatymo projektui Nr. XIVP-2020 (toliau – Įstatymo projektas) dėl šių priežasčių:

1. Įstatymo projektu siekiama nustatyti Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 91 straipsnio netaikymo išimtį tam tikriems subjektams – asmenims, vykdantiems ne ūkinę komercinę veiklą. Įstatymo projekte vartojama subjektų, vykdančių ne ūkinę komercinę veiklą, sąvoka nėra apibrėžta. Įstatymo projekto aiškinamajame rašte nenurodoma, kokių teisės aktų nuostatomis būtų vadovaujamasi, kokie kriterijai būtų taikomi priimant sprendimą, kad asmuo laikomas subjektu, vykdančiu ne ūkinę komercinę veiklą. Įtvirtinus tokią išimtį, valstybinės žemės nuomininkai – asmenys, vykdantys ne ūkinę komercinę veiklą – nuomojamame valstybinės žemės sklype statantys naujus ar rekonstruojantys esamus statinius, nemokėtų Žemės įstatymo 91 straipsnyje nustatyto atlyginimo. Pagal Įstatymo projekto formuluotę išimtis būtų taikoma tiek fiziniams asmenims, tiek juridiniams asmenims, nenumatant, ar šių asmenų vykdoma veikla turi būti susijusi su ketinamų statyti (rekonstruoti) statinių paskirtimi. Apibrėžiant Žemės įstatymo 91 straipsnio netaikymo atvejus, nenumatoma, kokius objektus statant (rekonstruojant) nemokamas šiame straipsnyje numatytas atlyginimas. Nustatant atvejus, kai galimybė statyti nuomojamame žemės sklype suteikiama neatlygintinai, tokios išimties nustatymas turi būti susijęs su viešojo intereso tenkinimu, kadangi valstybinė žemė yra visuomeninė vertybė. Įstatymo projektu siekiant nustatyti išimtį plačiam ir neapibrėžtam subjektų ratui – asmenims, vykdantiems ne ūkinę komercinę veiklą, sudaromos prielaidos valstybinės žemės neefektyviam naudojimui ir tai neatitinka valstybės kaip žemės savininkės interesų bei racionalaus valstybinės žemės naudojimo principų. Įstatymo projekte, numatant Žemės įstatymo 91 straipsnio netaikymo išimtį, neįvertinta Įstatymo projekte vartojamos asmenų grupės – asmenų, vykdančių ne ūkinę komercinę veiklą, veiklos ar (ir) jų statomų (rekonstruojamų) statinių, įrenginių sąsajos su viešojo intereso tenkinimu. Įstatymo projekto aiškinamajame rašte akcentuojama, kad nustatant subjektus, kuriems netaikomas Žemės įstatymo 91 straipsnis, įvertinta tai, jog tokie asmenys, naudodamiesi valstybine žeme, negauna finansinės naudos. Pažymėtina, kad naudojimosi valstybine žeme lengvatos, remiantis valstybinės žemės kaip visuomeninės vertybės statusu, gali būti nustatomos atsižvelgiant į tai, ar tokių asmenų (kurių atžvilgiu nustatoma lengvata) veikla ir (ar) valstybinėje žemėje statomi statiniai naudingi visai visuomenei ir atitinka viešąjį interesą. Įtvirtinus Žemės įstatymo 91 straipsnio netaikymo išimtį labai plačiam subjektų ratui, galimai būtų pažeidžiami lygiateisiškumo ir sąžiningos konkurencijos principai.

2. Įstatymo projekto aiškinamajame rašte pateiktas pagrindimas neatitinka siūlomo teisinio reguliavimo. Jame nurodoma, kad Įstatymo projektu siekiama nustatyti, jog fiziniai asmenys (daugiabučių gyvenamųjų namų butų savininkai) galėtų lengvatinėmis sąlygomis statyti (rekonstruoti) inžinerinės infrastruktūros statinius prie daugiabučių gyvenamųjų namų, tačiau Įstatymo projekte numatoma, kad lengvata taikoma platesniam subjektų ratui, ir nenurodyta, kad išimtis taikytina tik daugiabučių gyvenamųjų namų inžinerinės infrastruktūros statybos (rekonstravimo) atveju. Nustatant lengvatą tik daugiabučių gyvenamųjų namų butų savininkams ir (ar) daugiabučių gyvenamųjų namų bendrijoms, kiltų klausimas, ar nustatant tokią lengvatą nediskriminuojami individualių gyvenamųjų namų savininkai. Aiškinamajame rašte akcentuojama, kad gyventojai, priešingai nei ūkinę komercinę veiklą vykdantys subjektai, negauna finansinės naudos iš išnuomotų valstybinės žemės sklypų“, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad finansinė nauda gali būti gaunama, nes naudojantis valstybine žeme, yra sukuriamas naujas nekilnojamasis daiktas, kuris nuosavybės teise priklauso valstybinės žemės nuomininkui. Tais atvejais, kai daugiabučiame gyvenamajame name esančiame bute ar kitoje patalpoje vykdoma ūkinė komercinė veikla, nuomojami butai ar prie daugiabučių namų esančios stovėjimo aikštelės, valstybinės žemės nuomininkas taip pat gauna finansinę naudą.

Pritarti

 

 

6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:

6.1. Sprendimas: Išanalizavus įstatymo projektą, įvertinus Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas, atsižvelgus į tai, kad Vyriausybė iš esmės nepritaria įstatymo projektui, taip pat įvertinus kritines antikorupcines pastabas, pateiktas Specialiųjų tyrimų tarnybos, ir nustačius, kad įstatymo projektu siūlomu teisiniu reguliavimu gali būti pažeisti lygiateisiškumo ir sąžiningos konkurencijos principai bei valstybės turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo principai, siūloma įstatymo projektą Nr. XIVP-2020 grąžinti iniciatoriams tobulinti.

6.2. Pasiūlymai: nepateikta.

7. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu.

8. Komiteto paskirti pranešėjai: Ričardas Juška.

 

 

 

Komiteto pirmininkas                                                                         (Parašas)                                                                                              Ričardas Juška

 

 

 

 

 

 

 

 

Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto biuro patarėjas Juras Taminskas


[1] 2022 m. spalio 14 d. raštas „Dėl Kaimo reikalų komiteto sprendimo siuntimo“ Nr. S-2022-4422

[2] Prieiga internete: https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAP/a02ec14037f411edbf47f0036855e731?jfwid=-1ncshj4wv

[3] 1. 2022 m. vasario 11 d. antikorupcinio vertinimo išvada „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimo Nr. 260 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. lapkričio 10 d. nutarimo Nr. 1387 ,,Dėl žemės nuomos mokesčio už valstybinės žemės sklypų naudojimą“ pakeitimo projektų“ Nr. 4-01-1199;

2. 2020 m. gruodžio 17 d. antikorupcinio vertinimo išvada „Dėl žemės įstatymo Nr. I-446 9 ir 24 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 9(1) straipsniu įstatymo projekto Nr. XIIIP-4274(2)“ Nr. 4-01-10502;

3. 2020 m. vasario 18 d. antikorupcinio vertinimo išvada „Dėl Žemės įstatymo 9 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-4274“ Nr. 4-01-1369;

4. 2019 m. rugsėjo 26 d. antikorupcinio vertinimo išvada „Dėl Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių“ Nr. 4-01-8333;

5. 2019 m. kovo 5 d. antikorupcinio vertinimo išvada „Dėl valstybinės žemės nuomą be aukciono reglamentuojančių teisės aktų“ Nr. 4-01-2180;

6. 2019 m. rugsėjo 6 d. antikorupcinio vertinimo išvada „Dėl Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro įsakymo „Dėl kitos paskirties valstybinės žemės sklypų, parduodamų ar išnuomojamų ne aukciono būdu, administravimo metodikos patvirtinimo“ projekto Nr. 18-5852(2)“ Nr. 4-01-7785;

7. 2018 m. liepos 9 d. antikorupcinio vertinimo išvada „Dėl Lietuvos Respublikos žemės įstatymo Nr. I-446 34 straipsnio pakeitimo projekto“ Nr. 4-01-5340

[4] Prieiga internete: https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAK/487bc6e037f511edbf47f0036855e731?jfwid=-1ncshj4wv

[5] Į šį aspektą dėmesys atkreiptas ir Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvadoje. Prieiga internete: https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAK/24a0565039a811edbf47f0036855e731?positionInSearchResults=1&searchModelUUID=c217116c-7913-4a83-abca-8191e416cb32

[6] Antikorupcinio vertinimo išvada „Dėl Valstybinėje žemėje teisėtai pastatytų statinių ir įrenginių, kurie nenaudojami pagal nekilnojamojo turto registre įregistruotą jų tiesioginę paskirtį, išpirkimo valstybės nuosavybėn tvarkos aprašo projekto (Nr. 22-5818)“