PASIŪLYMAS

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS APSAUGOS NUO SMURTO ARTIMOJE APLINKOJE ĮSTATYMO NR. XI-1425 PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIVP-1056

2021 m. lapkričio 24 d.

Vilnius

Eil. Nr.	Siūloma keisti			Pasiūlymo turinys
	str.	str. d.	p.
1.	4	2	1	Argumentai: Įstatymo projekte nėra apibrėžta „nestereotipinių vyrų ir moterų vaidmenų“ sąvoka, neaiškus jos turinys. Tai, kas vieną dieną yra laikoma stereotipu, kitą dieną jau gali prarasti tokią reikšmę arba skirtingos asmenų grupės gali suprasti „stereotipo“ ir „nestereotipinių vaidmenų“ reikšmę skirtingai. Dėl šios priežasties teisės normos taikymas praktikoje, aiškinant, koks ugdymo turinys turi būti privalomas ikimokyklinio, priešmokyklinio ir bendrojo ugdymo programose, gali būti problemiškas. Teisėkūros pagrindų įstatymo 3 str. numato aiškumo principą, kuris reiškia, kad teisės aktuose nustatytas teisinis reguliavimas turi būti logiškas, nuoseklus, glaustas, suprantamas, tikslus, aiškus ir nedviprasmiškas. Lietuvos teisės aktuose aiškumo kriterijus teisėkūroje ir teisės taikymo srityje įtvirtintas ir kaip principas, ir kaip imperatyvus reikalavimas. Todėl siūlome atsisakyti „nestereotipinių vaidmenų“ sąvokos, pakeičiant ją Lietuvos teisės aktuose vartojamomis sąvokomis, išreiškiančiomis tai, kad ugdymo turinys turi apimti temas apie pagarbą kiekvieno asmens orumui ir vyrų bei moterų skirtingumui, nepriklausomai nuo to, ar šie asmenys yra pasirinkę „stereotipinį“ ar „nestereotipinį“ gyvenimo būdą. Pasiūlymas:     Pakeisti Projekto 6 straipsnio 1 dalies 4 punktą ir jį išdėstyti taip: „2. Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerija: 1) užtikrina privalomą temų apie moterų ir vyrų lygybę, pagarbą kiekvieno asmens orumui, nestereotipinius skirtingiems moterų ir vyrų vaidmenis vaidmenims, tarpusavio pagalbą, socialinius-emocinius gebėjimus, nesmurtinius konfliktų sprendimo būdus, teisę į asmens neliečiamybę integravimą į ikimokyklinio, priešmokyklinio ir bendrojo ugdymo programas, atsižvelgiant į mokinių gebėjimus ir amžių;“
	8	1		Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalis įtvirtina, kad asmuo laikomas nekaltu, kol jo kaltumas neįrodytas įstatymo nustatyta tvarka ir  pripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu. Projekte numatyta, kad apsaugos nuo smurto orderį skirtų policijos pareigūnas, o ne teismas. Apsaugos nuo smurto orderiu būtų suvaržoma asmens teisė į nuosavybę ir apribojama judėjimo laisvė, todėl tam turi būti svarus pagrindas, o žmogaus teisių ribojimas be teismo vertinimo turi būti maksimaliai trumpas. Atkreiptinas dėmesys į LR Konstitucijos 20 str.:  „Nusikaltimo vietoje sulaikytas asmuo per 48 valandas turi būti pristatytas į teismą, kur sulaikytajam dalyvaujant sprendžiamas sulaikymo pagrįstumas. Jeigu teismas nepriima nutarimo asmenį suimti, sulaikytasis tuojau pat paleidžiamas.“ Taigi, net nusikaltimo vietoje sulaikytas asmuo be teismo negali būti laikomas ilgiau nei 48 val. Pagal analogiją siūlytina Projekte taikyti 48 val. terminą apsaugos nuo smurto orderio taikymui, o teismas įsijungtų į procesą ne vėliau kaip po 48 val. ir įvertintų  orderio taikymo pagrįstumą bei jo pratęsimo poreikį. Aiškinamajame rašte pateiktas Suomijos pavyzdys, kur policijos pareigūnas per 3 kalendorines dienas turi perduoti savo sprendimą išduoti laikinųjų ribojimų orderį teismui. Danijoje, kur orderis išduodamas iki 4 savaičių, teismo peržiūra privaloma bet kuriuo metu, jei tik gaunamas asmens, kuriam pritaikytas orderis, skundas. Minėti pavyzdžiai yra iš tų valstybių, kurios jau seniai skiria didelį dėmesį smurto prevencijai ir turi orderio taikymo bei teismų praktiką šioje srityje. Todėl į juos verta atkreipti dėmesį. Pasiūlymas: Pakeisti Projekto 8 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: 1. Siekiant nuo smurto artimoje aplinkoje apsaugoti smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantį asmenį, jei yra pagrįstų duomenų apie galimai panaudotą smurtą artimoje aplinkoje arba ir jei yra pagrįstų duomenų reali rizika, kad smurtas artimoje aplinkoje gali būti panaudotas, tačiau tų duomenų nepakanka ikiteisminiam tyrimui pradėti, smurto artimoje aplinkoje pavojų keliančiam asmeniui gali būti skiriamas apsaugos nuo smurto orderis.
	8	2		Pasiūlymas: Pakeisti Projekto 8 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: 2. Apsaugos nuo smurto orderį ne ilgiau kaip 72 48 valandoms skiria policijos pareigūnas, jei jis gauna pranešimą apie galimą smurtą artimoje aplinkoje ir, atlikus pavojaus rizikos vertinimą, nustatoma reali smurto artimoje aplinkoje pavojaus rizika. Smurto artimoje aplinkoje pavojaus rizikos vertinimo kriterijus nustato Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministras. Policijos pareigūnas sprendimą skirti apsaugos nuo smurto orderį priima nedelsdamas, bet ne vėliau kaip per 12 valandų nuo pranešimo apie galimą smurtą artimoje aplinkoje gavimo.
	8	3		Pakeisti Projekto 8 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Skyrus apsaugos nuo smurto orderį, smurto artimoje aplinkoje pavojų keliantis asmuo 72 48 valandoms nuo apsaugos nuo smurto orderio skyrimo momento įpareigojamas“
	8	3	8	Pakeisti Projekto 8 straipsnio 3 dalies 8 punktą ir jį išdėstyti taip: „8. Apylinkės teismas Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka ne vėliau kaip per 24 valandas nuo policijos pareigūno kreipimosi dėl apsaugos nuo smurto orderio pratęsimo gavimo dienos ir ne vėliau kaip per 72 48 valandas nuo apsaugos nuo smurto orderio skyrimo rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai teismas priima sprendimą apsaugos nuo smurto orderio pratęsimo klausimą nagrinėti žodinio proceso tvarka, priima sprendimą pratęsti apsaugos nuo smurto orderį smurto artimoje aplinkoje pavojų keliančiam asmeniui (nurodo jo trukmę, sąlygas, įpareigojimus) ar sprendimą nepratęsti apsaugos nuo smurto orderio. Apylinkės teismas policijos pareigūno skirtą apsaugos nuo smurto orderį 72 48 valandoms gali pratęsti iki 12 kalendorinių dienų. Smurto artimoje aplinkoje pavojų keliančiam asmeniui skirto apsaugos nuo smurto orderio taikymo terminas negali būti ilgesnis kaip 15 kalendorinių dienų. Jei apylinkės teismas nepratęsia apsaugos nuo smurto orderio, jis nenustoja galioti, kol nesibaigia šio straipsnio 2 dalyje nurodytas terminas.“

Teikia:

Seimo nariai

Vilija Aleknaitė-Abramikienė,

Audronius Ažubalis,

Laurynas Kasčiūnas,

Jonas Varkalys