LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS

TEISĖS DEPARTAMENTAS

IŠVADA

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSIOSIOS TARNYBINĖS ETIKOS KOMISIJOS ĮSTATYMO NR. X-1666 12, 13, 15, 16, 17, 18, 20, 24¹ IR 25 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO

2023-05-18 Nr. XIVP-2740

Vilnius

Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas.

1. Siekiant teisėkūros ekonomiškumo ir atsižvelgiant į Valstybės tarnybos įstatymo pakeitimo įstatymo projektu (reg. Nr. XIVP-2066(5) nauja redakcija dėstomo Valstybės tarnybos įstatymo 5 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatytus skirtingus valstybės tarnautojams ir įstaigos vadovams taikomus nepriekaištingos reputacijos reikalavimus (įstaigos vadovams taikomi griežtesni nepriekaištingos reputacijos reikalavimai), siūlytume patikslinti keičiamo Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 6 straipsnį, aiškiai nurodant, kokie Valstybės tarnybos įstatyme nustatyti nepriekaištingos reputacijos reikalavimai yra taikomi Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos (toliau – VTEK) nariui. Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad VTEK pirmininkas (įstaigos vadovas) yra skiriamas iš VTEK narių.  Šio straipsnio pakeitimo įsigaliojimo data turi būti derinama su minėto įstatymo įsigaliojimo data.

2. Atsižvelgiant į projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 12 straipsnio 3 dalies pakeitimus, svarstytina, ar nereikėtų kartu pakeisti keičiamo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies ir jame vartoti platesnę Politinių organizacijų įstatymo 2 straipsnio 7 dalyje apibrėžtą „politinės organizacijos“ sąvoką (po ja patenka tiek politinė partija, tiek politinis komitetas).

3. Siekiant teisėkūros ekonomiškumo ir atsižvelgiant į Valstybės pareigūnų darbo užmokesčio įstatymo (projektas Nr. XIVP-2099(4) nuostatas, pagal kurias valstybės pareigūnams (VTEK narys yra Seimo skiriamas valstybės pareigūnas) vienkartinių priemokų skyrimas nenumatomas, tikslintina keičiamo įstatymo 13 straipsnio 3 dalis. Šio straipsnio 3 dalies pakeitimo įsigaliojimo data turi būti derinama su minėto įstatymo įsigaliojimo data.

4. Siekiant vienodų socialinių garantijų visiems valstybės pareigūnams nustatymo, siūlytume tikslinti projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 15 straipsnio 2 dalyje numatytus išeitinės išmokos ir kompensacijos mokėjimo pagrindus bei išeitinės išmokos mokėjimo tvarką, ją derinant su kituose įstatymuose nustatyta išeitinių išmokų išmokėjimo tvarka. Pavyzdžiui, Valstybės kontrolės įstatymo 20 straipsnio 11 dalyje numatyta, kad valstybės kontrolieriui išeitinė išmoka pradedama mokėti praėjus mėnesiui nuo valstybės kontrolieriaus kadencijos pabaigos arba jo atsistatydinimo dienos ir mokama kas mėnesį lygiomis dalimis. Šios išmokos mokėjimas nutraukiamas, jeigu asmuo pradeda eiti valstybės politiko, valstybės pareigūno arba valstybės tarnautojo pareigas arba priimamas į darbą valstybės ar savivaldybės įstaigoje, išlaikomoje iš valstybės ar savivaldybės biudžeto, Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto ar iš kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų, valstybės ar savivaldybės įmonėje, viešojoje įstaigoje, kurių savininkė yra valstybė arba savivaldybė, ar Lietuvos banke. Be to, Valstybės kontrolės įstatyme nėra numatyta, kad mirus valstybės kontrolieriui, jo šeimos nariams būtų mokama kompensacija.

5. Jeigu būtų neatsižvelgta į 4 pastabą, tikslintinos keičiamo įstatymo 15 straipsnio 2 dalies nuostatos, susijusios su  pateiktu šeimos narių sąrašu, kuriems būtų lygiomis dalimis išmokama 2 mėnesių mirusio VTEK nario vidutinio darbo užmokesčio kompensacija. Pažymėtina, kad visų nurodytų šeimos narių paieška, siekiant jiems lygiomis dalimis išmokėti nurodytą kompensaciją, VTEK sukeltų administracinę naštą, todėl manytina, kad kompensacija galėtų būti išmokama tik VTEK narį laidojusiems šeimos nariams. Be to, projekte vartojamos sąvokos derintinos su Švietimo įstatyme, Mokslo ir studijų įstatyme bei nuo 2024 m. sausio 1 d. įsigaliosiančiame Asmens su negalia teisių apsaugos pagrindų įstatyme nustatyta ir vartojama terminija (Lietuvos Respublikos įstatymai nenumato tokios švietimo įstaigų ar studijų ir mokslo institucijų rūšies kaip aukštesniosios mokyklos;  ne „dieniniai skyriai“, o „nuolatinės studijų formos programos“ ir tokios programos numatytos tik aukštosiose mokyklose; mokomasi pagal bendrojo ugdymo programas;  sąvoka „neįgalusis“ pakeista į sąvoką „asmuo su negalia“ ir kt.).

6.  Tikslintina projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 15 straipsnio 3 dalis, jame aiškiai nurodant, kuriais keičiamo įstatymo 14 straipsnio 1 dalyje nurodytais pagrindais nutrūkus VTEK pirmininko ar nario įgaliojimams, jis turėtų teisę atkurti valstybės tarnautojo statusą. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad dėstomos nuostatos formuluotė suponuoja, kad VTEK narys turėtų teisę atkurti valstybės tarnautojo statusą, jeigu jo įgaliojimai nutrūktų netekus Lietuvos Respublikos pilietybės arba teismui jį pripažinus neveiksniu ar ribotai veiksniu ar kitais šioje dalyje nurodytais pagrindais, nors pagal Valstybės tarnybos įstatymo 9 straipsnį, valstybės tarnautojas turi turėti Lietuvos Respublikos pilietybę ir negali būti priimtas į valstybės tarnautojo pareigas, jeigu jis pripažintas neveiksniu su valstybės tarnautojo atliekamomis funkcijomis susijusioje srityje.

7. Atsižvelgiant į Valstybės tarnybos įstatymo (projektas Nr. XIVP-2066(5) 33 straipsnio nuostatas, kuriose reglamentuojamas valstybės tarnautojo statuso atkūrimas, ir siekiant įstatymų suderinamumo, siūlytume projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 15 straipsnio 3 dalyje vietoj žodžių ,,grįžti į ankstesnį darbą, ankstesnes pareigas arba, jeigu tokios galimybės nėra, į kitas lygiavertes ar žemesnes pareigas“ įrašyti žodžius ,,atkurti valstybės tarnautojo statusą“.

8. Siūlytume patikslinti projekto 4 straipsniu keičiamo įstatymo 16 straipsnio 6 dalį, kadangi siūloma nuostata nėra nei įtvirtinamas teisinis pagrindas nurodytoms institucijoms duomenis gauti, nei pareiga VTEK juos teikti. Pažymėtina, kad tiek žurnalistų, tiek teismų, tiek teisėsaugos institucijų, tiek Seimo komitetų veiklą reglamentuojančiuose teisė aktuose jau yra įtvirtinti teisiniai pagrindai tokius duomenis gauti. Be to, šių institucijų veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose yra įtvirtintas ne tik duomenų tvarkymo teisinis pagrindas, bet ir tikslai, ribojimai ir pan.. Atsižvelgiant į tai, siūlytume šią dalį, pavyzdžiui, dėstyti taip: ,,VTEK posėdžiai protokoluojami. VTEK posėdžio eigai fiksuoti daromas garso įrašas; jis įforminamas ir saugomas Reglamento nustatyta tvarka. VTEK posėdžių protokolai ar jų išrašai ir garso įrašai Reglamento nustatyta tvarka gali būti teikiami susipažinti asmenims, dėl kurių veikos atitikties teisės aktų nuostatoms VTEK priėmė sprendimą, ir kitiems asmenims, turintiems teisę tokius duomenis gauti, jų oficialiu prašymu“.

9. Atsižvelgiant į tai, kad keičiamo įstatymo 17 straipsnis nustato VTEK įgaliojimus, projekto 5 straipsniu keičiamo įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 9 punkto antrojo sakinio nuostatos nėra šio straipsnio reguliavimo dalykas.

10. Atsižvelgiant į tai, kad VTEK kompetenciją ir teises lobistinės veiklos priežiūros srityje išsamiai reglamentuoja specialus Lobistinės veiklos įstatymas ir siekiant teisinio reguliavimo sistemiškumo, projekto 6 straipsniu bei 9 straipsnio 2 dalimi siūlomos nuostatos turėtų būti dėstomos Lobistinės veiklos įstatyme. Be to, atsižvelgiant į tai, kad Lobistinės veiklos įstatymo 11 straipsnio 3 dalies 1 ir 3 punkte jau yra numatyta, kad VTEK turi teisę tikrinti lobistų vykdomą lobistinę veiklą bei tikrinti skaidrių teisėkūros procesų deklaracijas, siūlome keičiamo įstatymo 18 straipsnio 1 dalies 14 punktą pripažinti netekusiu galios bei papildyti šią dalį 16 punktu, numatančiu, kad VTEK gali turėti ir kituose įstatymuose nustatytų teisių. Jeigu būtų apsispręsta palikti keičiamo įstatymo 18 straipsnio 1 dalies 14 punktą, vietoj sąvokos „lobistinės veiklos deklaracija“ reikėtų įrašyti Lobistinės veiklos įstatyme vartojamą sąvoką „skaidrių teisėkūros procesų deklaracija“.

11. Projekto 7 straipsniu keičiamo įstatymo 20 straipsnio 3 dalyje siūlomi nustatyti bendri VTEK konsultacijų teikimo terminai (20 darbo dienų) tarpusavyje nedera su keičiamo įstatymo 24 straipsnio 2 dalimi, kurioje nustatyta, kad VTEK konsultaciją dėl Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo taikymo suteikia per 10 darbo dienų. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad keičiamo įstatymo 20 straipsnio 3 dalyje nėra numatyta, kad šiame įstatyme gali būti nustatyti kiti VTEK konsultacijų teikimo terminai.

12. Projekto 7 straipsniu keičiamo įstatymo 20 straipsnio 4 dalyje, 8 straipsniu keičiamo įstatymo 24¹ straipsnio 12 dalyje vietoj žodžio ,,Komisija“ reikėtų įrašyti visame tekste vartojamą santrumpą „VTEK“.

13. Atsižvelgiant į teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 (2021 m. lapkričio 18 d. įsakymo Nr. 1R-388 redakcija) patvirtintose Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijose nustatytas teisės technikos taisykles:

13.1. projekto 2 straipsnio 1 dalyje minimi keičiamo įstatymo 13 straipsnio 1 dalies 3 punktas ir šios dalies 8 ir 9 punktai turi būti pripažįstami netekusiais galios atskiromis straipsnio dalimis (žr. Rekomendacijų 144.1 ir 164 punktus). Be to, tikslintina pakeitimų esmė – žodžiai „netekusiu galios“ rašomi po žodžio  ,,Pripažinti“;

13.2. projekto 6 straipsnio pakeitimo esmėje brauktinas žodis „naujais“;

13.3. projekto 7 straipsniu visas keičiamo įstatymo 20 straipsnis turėtų būti dėstomas nauja redakcija, nes keičiama daugiau kaip pusė jo dalių.

Departamento direktorius                                                                                      Dainius Zebleckis

R. Bielskė, tel. (8 5) 239 6545, el. p. [email protected]

J. Raškauskaitė, tel. (8 5) 239 6842, el. p. [email protected]

I. Šambaraitė, tel. (8 5) 239 6850, el. p. [email protected]