LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
VII (RUDENS) SESIJOS
RYTINIO posėdžio NR. 312
STENOGRAMA
2015 m. gruodžio 22 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo
Pirmininkė L. GRAUŽINIENĖ,
Seimo Pirmininko pirmasis pavaduotojas V. GEDVILAS
ir Seimo Pirmininko pavaduotoja I. DEGUTIENĖ
PIRMININKĖ (L. GRAUŽINIENĖ). Gerbiamieji kolegos, pradėsime gruodžio 22 dienos rytinį plenarinį posėdį. (Gongas)
Registruojamės.
Užsiregistravo 83 Seimo nariai.
Pirmiausia krašto apsaugos ministras J. Olekas, matau, atėjo su laimėjimais ir nori mums pasakyti keletą žodžių. Prašom.
J. OLEKAS (LSDPF*). Gerbiamoji Pirmininke, mielieji kolegos, matau, kad skautai atnešė Betliejaus ugnelę, tai aš bent vieną žiežirbą nuo sporto, nuo futbolo. Seimo futbolo komanda laimėjo net du turnyrus, t. y. Pasieniečių 25-osioms atkūrimo metinėms ir Kalėdinį turnyrą Kaune. Dėkoju visiems Seimo nariams, komandos nariams, ypač dėkoju O. Leiputei, kuri Kaune buvo mūsų pagrindinė palaikytoja. Ačiū ir sėkmės visiems. Gražių švenčių! (Plojimai)
PIRMININKĖ. Kaip ir kiekvienais metais, tradiciškai prieš šventes mus aplanko skautai ir ateitininkai. Šiandien Seime Betliejaus taikos ugnis. Prašom.
D. TARAILIENĖ. Iš tikrųjų labai malonu matyti, kad šitokią pagarbą parodote Gerajai naujienai, atkeliavusiai iš Betliejaus, tai žiniai, kuri pasiekia mus jau daugiau negu 2 tūkst. metų. Šios misijos šių metų šūkis yra „Dovanodamas viltį, suteik ramybę“.
Viltis iš tikrųjų yra labai svarbus dalykas. Be vilties mes negalime imtis savo darbų. Be vilties mes negalime paprasčiausiai pradėti savo dienos. Be vilties mes negalime mylėti. Viltis kartais yra paskutinis šiaudas, kurio griebiasi į neviltį įstumtas žmogus.
Šis kalėdinis laikotarpis, kai iš tikrųjų yra labai tamsu ir niūru, mumyse įžiebia viltį. Ta viltis – tai geri darbai, ypač geros mintys, gražios idėjos. Mes viltingai žvelgiame į pasaulį, kuris, deja, po truputėlį menksta. Galbūt kiekvienas turėtume pajausti ir savo kaltę, kad mes prie to taip pat pridėjome savo rankas. Tad duokime pasauliui viltį, duokime žemei viltį, duokime mūsų miestams, valstybėms viltį, savo šeimai duokime viltį gyventi gražiau ir dvasingiau. To dvasingumo niekada nebus per daug, mes jį dovanokime.
Šiandien mes norime Seimo Pirmininkei įteikti tą ženklą – vilties, taikos ir ramybės. Tą ugnelę, kurią turime užsidegti ne tik žvakele, bet turime uždegti savyje. Ypač jums, kai jūs sprendžiate tokius svarbius klausimus, reikia tos dvasinės ugnies ir vilties.
Dek, liepsnele, tarsi saulė,
Neški šviesą tu pasauliui.
Teneges tava liepsna,
Stiprink viltį mumyse.
Dek, liepsnok, maža liepsnele,
Neški šviesą mūsų šaliai.
Teneges tava liepsna,
Stiprink viltį mumyse.
Dek, ugnele, aiškiai švieski,
Neški šviesą mūsų miestui.
Teneges tava liepsna,
Stiprink viltį mumyse.
Dek, liepsnok, karšta ugnele,
Neški šviesą mūs nameliams.
Teneges tava liepsna,
Stiprink viltį mumyse.
Dek, ugnele, nepailski,
Neški šviesą mūsų širdžiai.
Te tikėjimas tvirtės.
Meilė ir viltis stiprės.
Te tikėjimas tvirtės.
Meilė ir viltis stiprės.
(Plojimai)
Taigi dar kartą ramių Kūčių, gražių Kalėdų švenčių ir viltingų, sėkmingų, taikingų, ramių Naujųjų metų. Mums visiems to labai reikia. Labai ačiū. (Plojimai)
PIRMININKĖ. Viso Seimo vardu noriu padėkoti skautams ir ateitininkams už šią nuostabiai gražią tradiciją – kiekvienais metais susitikti prieš šventes. Ir šiandien, kaip niekad, svarbu, kad pasaulyje būtų taika. Tikimės, kad ši Taikos ugnelė įžiebs tą viltį, kad visi nesklandumai, kurie yra, bus po truputį išsisklaidę. Labai jums ačiū.
10.10 val.
Informaciniai pranešimai
PIRMININKĖ. Gerbiamieji kolegos, tęsime mūsų darbą. Noriu perskaityti balsų skaičiavimo grupę, kuri šiandien turbūt turės nemažai darbo. K. Bartkevičius (frakcija „Tvarka ir teisingumas“), A. Bilotaitė (Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija), V. Filipovičienė (Darbo partijos frakcija), E. Jonyla (Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija), V. Kravčionok (Lietuvos lenkų rinkimų akcijos frakcija), A. Mazuronis (Liberalų sąjūdžio frakcija), P. Urbšys (Mišri Seimo narių grupė). Primenu, kad 14 val. pagal darbotvarkę numatyti balsavimai.
10.11 val.
Seniūnų sueigos patikslintos 2015 m. gruodžio 22 d. (antradienio) posėdžių darbotvarkės tikslinimas ir tvirtinimas
Dėl darbotvarkės – J. Razma. Prašom.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, frakcijos vardu siūlome iš darbotvarkės išbraukti keletą projektų. Pirmasis yra nutarimo „Dėl Seimo laikinosios komisijos dėl Prezidento Rolando Pakso pilietinių ir politinių teisių atkūrimo išvados“ projekto Nr. XIIP-2300(2) tvirtinimas. Vietoj to mes pavasario sesijoje galime ramiai svarstyti alternatyvų Konstitucijos pataisų variantą, kurį esame įregistravę. Jei jis nebūtų stabdomas dėl jo galimybės kandidatuoti į Seimo narius, jau seniai būtume tą klausimą išsprendę. O šios išvados, kaip žinome pagal Teisės departamento pastabas, galimai net Konstitucijai prieštaraujančios. Jų tvirtinimas tikrai neturi jokios prasmės.
Taip pat siūlome išbraukti į rezervą įrašytas dvi rezoliucijas, gerbiamojo M. Zasčiurinsko ir P. Gražulio, sakau apibendrintai, dėl pabėgėlių reikalų. Kaip žinome, rezoliucijos teisine prasme nieko neduoda. Būtų geriau, kad jas sujungtų, sutvarkytų Užsienio reikalų ar Europos reikalų komitetai, kad pateiktume. Kaip žinote, rezoliucijų atveju jas reikia iš karto ir priimti, o jos yra tikrai nepakankamai kokybiškos.
PIRMININKĖ. Ačiū. G. Steponavičius. Prašom.
G. STEPONAVIČIUS (LSF). Ačiū, gerbiamoji Seimo Pirmininke. Gerbiamieji kolegos, Liberalų sąjūdžio frakcijos vardu mes siūlome išbraukti Mokslo ir studijų įstatymo projektą Nr. XIIP-3377, komitetas praėjusią savaitę yra apsisprendęs visai dėl kito varianto. Priešingas dabar yra teikiamas balsuoti Seimui, mes manome, kad tikrai nereikia ypatingos skubos dėl šio klausimo. Išbraukę iš darbotvarkės tikrai išvengtume nereikalingos tiek studentų, tiek aukštųjų mokyklų vidaus tvarkų sumaišties.
PIRMININKĖ. Ačiū. R. Paliukas. Prašom.
R. PALIUKAS (DPF). Siūlau gerbiamiems Seimo nariams nepritarti G. Steponavičiaus pasiūlymui, nes yra labai svarbu priimti datų pasikeitimą, kai nustatomas pirmos ir antros pakopos studentų skaičius. Komitetas ryte svarstė, dabar mes dar padarome trumpą susirinkimą, matyt, Seimas toliau gali svarstyti.
PIRMININKĖ. Ačiū. Gerbiamasis E. Šablinskas. Prašom.
E. ŠABLINSKAS (LSDPF). Dėkui, Pirmininke. Siūlau frakcijos vardu įtraukti Alkoholio kontrolės įstatymo 2, 3, 18, 22, 34 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą, nes Etikos ir procedūrų komisija pasisakė dėl jo. Tęstinumas turi būti. Pradėtas svarstyti, svarstymą baigti. Atrodysime keistai nepriėmę kaip tik šiuo įstatymu sprendimo, kuris lemia tiek ekonomiką, tiek kitų žmonių lūkesčius. Kad ir kaip būtų…
PIRMININKĖ. Jūs čia Socialdemokratų frakcijos prašymu?
E. ŠABLINSKAS (LSDPF). Taip, taip.
PIRMININKĖ. Gerbiamasis E. Gentvilas. Prašom.
E. GENTVILAS (LSF). Ačiū, gerbiamoji Pirmininke. Kaimo reikalų komitetas kreipėsi į jus, kad šiandien būtų įtrauktas Žuvininkystės įstatymo projektas Nr. XIIP-3461, tačiau jo nėra įrašyta į darbotvarkę. Mano siūlymas toks: kadangi jau yra Seimo Etikos ir procedūrų komisijos išvada, jei reikia, balsuokime dėl tos išvados Seime, ją patvirtinkime. Kadangi komitetas teigia, kad buvo neteisėtai teiktas balsuoti, kad negaištume laiko, siūlome šiandien į popietinę darbotvarkę įrašyti projektą Nr. XIIP-3461, nes viskas yra parengta.
PIRMININKĖ. Čia Liberalų frakcijos vardu prašote?
E. GENTVILAS (LSF). Taip, Liberalų frakcijos vardu.
PIRMININKĖ. Seimas spręs. Seniūnų sueiga buvo apsisprendusi, kad prieš Kalėdas nebesvarstysime. M. Zasčiurinskas. Bet Seimas sprendžia, aišku.
M. ZASČIURINSKAS (DPF). Gerbiamieji kolegos, dėl rezoliucijos, dėl rezervinio 1 klausimo. Rezoliucija yra visiškai suderinta, atsižvelgta į visų pastabas, suderinta su Teisės departamentu ir su visais kitais. Aš prašau ją perkelti iš rezervinių klausimų į pagrindinę darbotvarkę. Ačiū.
PIRMININKĖ. Čia koks prašymas? Frakcijos vardu?
M. ZASČIURINSKAS (DPF). Taip.
PIRMININKĖ. Bet nėra vietos, kur mes? Vietoj ko mes turime perkelti? Jeigu ką nors išbrauksime, tai tada. Dar yra siūlymas išbraukti. Pasižymėjome. Gerbiamasis J. Požela. Prašom.
J. POŽELA (LSDPF). Gerbiamoji Pirmininke, gerbiamieji kolegos, aš su labai dideliu apgailestavimu noriu pasakyti, kad ponas E. Šablinskas nekalbėjo frakcijos vardu (sprendimas buvo kitas) ir pateikė savo asmeninį siūlymą. Frakcijos vardu gali šnekėti tik frakcijos seniūnė. Buvo toks frakcijos sprendimas: nesiūlyti įtraukti į darbotvarkę Alkoholio kontrolės įstatymo. Tą sakau labai atsakingai. Atsiprašau už tokią situaciją. (Triukšmas salėje)
PIRMININKĖ. Labai ačiū. Dabar noriu klausti frakcijos vadovės I. Šiaulienės. Ar?.. Gerbiamieji kolegos, moterys viską išspręs. Gerbiamoji Irena, frakcijos vadove, prašom. (Triukšmas salėje)
I. ŠIAULIENĖ (LSDPF). Gerbiamieji kolegos, aš palieku spręsti Seimui šį klausimą, nes tikrai frakcijoje išsiskyrė nuomonės šiuo klausimu. Pasiklausius verslininkų, vienu žodžiu, aiškina, kad prašau – didžiuosius prekybos tinklus mes apginame, o mažuosius skriaudžiame. Tiesiog situacija yra tokia.
PIRMININKĖ. Gerbiamoji frakcijos vadove, jei nėra frakcijos vadovo prašymo… Nėra, kiek suprantu, frakcijos vadovo. Gerbiamasis N. Puteikis. Prašom. Visi iš eilės.
N. PUTEIKIS (MSNG). Socialdemokratai visiškai teisūs. Kiek aš esu Seime, kai tas žvakeles čia padegioja, visada būna du klausimai: lošimų liberalizavimas ir alkoholio liberalizavimas. Man atrodo, socialdemokratų pasiūlymas yra tradicinis ir statutinis. Jie visada už girdymą. Mes privalome svarstyti šį klausimą.
PIRMININKĖ. Jie nesiūlė. Frakcijos vadovė nesiūlė. P. Gražulis. Prašom.
P. GRAŽULIS (TTF). Gerbiamoji Pirmininke, prašau iš darbotvarkės išbraukti 2-2 klausimą – Seimo nutarimą dėl Utenos kelio. Aš manau, kad klausimas tikrai yra rezonansinis, priešpaskutinė diena, tikrai reikėtų jį išbraukti. Manau, kad yra ir korupcijos elementų (statomas tris kartus brangiau kelias), todėl prieš šventes nesvarstykime šito įstatymo projekto. Frakcijos vardu.
PIRMININKĖ. Ačiū. K. Daukšys. Prašom.
K. DAUKŠYS (DPF). Ačiū, gerbiamoji Seimo Pirmininke. Gelbėdamas mūsų kolegų socialdemokratų garbę ir orumą, kad jie nesusimuštų, frakcijos vardu prašau įtraukti dėl alkoholio. (Triukšmas salėje)
PIRMININKĖ. Gerai. Labai daug prašymų. Ar dar kas nors naujo yra? P. Čimbaras. Prašom.
P. ČIMBARAS (DPF). Labai ačiū. Gerbiamoji Pirmininke, aš norėčiau paklausti, ar yra įtraukta Etikos išvada dėl žuvininkystės? Jei nėra į darbotvarkę įtraukta, tai negalima įtraukti ir į įstatymą, nes turime apsvarstyti.
PIRMININKĖ. Nereikia įtraukti. Pagal Statutą – jeigu svarstomas klausimas, pateikiamos išvados.
Dabar pradedame apsisprendimo momentą. Tik noriu, gerbiamieji kolegos, kurie turite užsidegę žvakutes, noriu atkreipti dėmesį dėl saugumo sumetimų, nes turėjome įvairių potyrių Seime. Vadovė sakė, kad galime užpūsti ir po to vėl uždegti. Labai prašytume, kad nesusigadintų suolai, arba reikia tą žvakutę įdėti į tam skirtą indą, bet ant stalo prašytume rasti galimybę nelaikyti.
Buvo prašymų. Iš eilės. 1-10 klausimas – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija dėl komisijos Prezidento R. Pakso dėl išvadų pateikimo. Balsuojame. Kas pritariate, kad būtų išbraukta, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 110 Seimo narių: už – 40, prieš – 18, susilaikė 52. Darbotvarkėje lieka.
Yra Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų prašymas išbraukti rezervinį 1 klausimą ir 2 rezervinį. Balsuojame atskirai ar dėl abiejų iš karto? (Balsai salėje) Dėl abiejų iš karto. (Balsai salėje) Atskirai. Gerai, yra noras balsuoti atskirai. Balsuojame dėl rezervinio 1 klausimo, dėl M. Zasčiurinsko pateiktos rezoliucijos. Kas už išbraukimą, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 111 Seimo narių: už – 72, prieš – 10, susilaikė 29. Pirmoji rezoliucija išbraukta.
Antroji rezoliucija – rezervinis 2 klausimas. P. Gražulio pateikta rezoliucija. Kas pritariate, kad būtų išbraukta, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 111 Seimo narių: už – 87, prieš – 10, susilaikė 14. Iš darbotvarkės išbraukta.
Toliau yra Liberalų frakcijos siūlymas išbraukti iš darbotvarkės 1-8 klausimą – Mokslo ir studijų įstatymo projektą. Primenu, kad jis yra jau priėmimo stadijos. Balsuojame. Kas pritariate Liberalų frakcijos siūlymui, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 116 Seimo narių: už – 47, prieš – 20, susilaikė 49. Nepritarta, kad būtų išbraukta, darbotvarkėje lieka.
Yra Liberalų frakcijos siūlymas Žuvininkystės įstatymą įrašyti į šios dienos darbotvarkę. Vadinasi, turi eiti abu projektai. Balsuojame. Kas pritariate, kad būtų įrašytas Žuvininkystės įstatymo projektas ir pateiktos išvados, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 112 Seimo narių: už – 55, prieš – 5, susilaikė 52. Nedideliu skirtumu, bet į darbotvarkę neįtraukta. Neįtraukta. (Balsai salėje)
Palaukite, pabaigsime visus procedūrinius klausimus. Prašom, gerbiamasis P. Urbšys.
P. URBŠYS (MSNG). Gerbiamoji Pirmininke, mano balsas – už.
PIRMININKĖ. Dėl protokolo gerbiamojo P. Urbšio balsas – už. (Balsai salėje) Nieko nesprendžia, reikėjo balsuoti. Protokolas nesprendžia. Gerai. Baigiame toliau visus prašymus. (Balsai salėje) Gerai, palaukite, iš eilės. Yra daug prašymų, nebūkite tokie emocingi.
Yra frakcijos „Tvarka ir teisingumas“ prašymas dėl 2-2 klausimo, dėl kelio Vilnius–Utena projekto. Prašo išbraukti iš darbotvarkės. Balsuojame. Kas pritariate, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 109 Seimo nariai: už – 37, prieš – 21, susilaikė 51. Kad būtų išbrauktas, nepritarta.
Toliau yra dalies Socialdemokratų frakcijos ir Darbo partijos frakcijos siūlymas įtraukti į darbotvarkę projektą Nr. XIIP-2837(2), kuris kalba apie alkoholio klausimus. Prašom balsuoti. Kas pritariate, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 108 Seimo nariai: už – 53, prieš – 38, susilaikė 17. Neįtrauktas.
Visi prašymai. Prašom. E. Gentvilas.
E. GENTVILAS (LSF). Gerbiamoji Pirmininke, gerbiamieji kolegos Seimo nariai, aš gal nepasakiau labai svarbaus dalyko. Vyriausiasis administracinis teismas yra pasakęs, kad kvotų skirstymo principai žvejojant Baltijos jūroje turi būti numatyti įstatyme. Tai yra pasakyta jau 2013 metais. Jeigu mes šiandien nepriimame įstatymo, vadinasi, kvotų skirstymo principai ir toliau įstatymu nėra įteisinami. Vadinasi, kvotos Baltijos jūroje bus skirstomos neteisėtai. Kadangi skirtumas buvo tik vienas balsas, aš prašau perbalsuoti dėl Žuvininkystės įstatymo projekto įtraukimo į darbotvarkę kartu svarstant ir Etikos ir procedūrų komisijos išvadą. Mes, nesvarstydami šio klausimo, pažeidžiame teismo sprendimą.
PIRMININKĖ. Yra dar tikrai labai daug mūsų Seimo nepataisytų teisės aktų, kurie išaiškinti pagal Konstitucinio Teismo nutarimus. Noriu pasakyti – baigėme. Niekas neperbalsuos. Darbotvarkė baigta. Tikrai aiškinausi, niekas neatsitiks, jeigu ir kovo mėnesį šį klausimą baigsime. (Triukšmas salėje)
Aš noriu pasakyti… Prašau nešaukti. (Balsas iš salės) Aš nieko nepažeidžiau. Komitetas padarė netinkamą išvadą ir komiteto nariai, esantys ir dirbantys šiame komitete, turi prisiimti atsakomybę, kad praeitą kartą išvada buvo pateikta netinkamai. Ir nereikia kitų kaltinti ir gąsdinti. Viskas!
Balsuojame dėl darbotvarkės. Kas pritariate gruodžio 22 dienos darbotvarkei, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 115 Seimo narių: už – 84, prieš – 10, susilaikė 21. Darbotvarkė patvirtinta.
Replika po balsavimo – gerbiamasis N. Puteikis. Prašom.
N. PUTEIKIS (MSNG). Noriu padėkoti Lenkų rinkimų akcijai ir jos narei I. Rozovai. I. Rozova pakeitė nuomonę dėl alkoholio liberalizavimo. Jeigu ji būtų balsavusi kaip visada, būtų lygu. Dabar ji nusprendė, kad degalinėse alkoholio nuo Naujųjų metų nebus. Ačiū Lenkų rinkimų akcijai ir I. Rozovai.
PIRMININKĖ. Ačiū už gerus žodžius išmintingoms moterims.
10.31 val.
Seimo nutarimo „Dėl teismų reorganizavimo“ projektas Nr. XIIP-3010(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-2 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl teismų reorganizavimo“ projektas Nr. XIIP-3010. Priėmimo stadija. Trys straipsniai. Yra Teisės departamento redakcinė pastaba, jai pritarus bus galima suredaguoti. Ar galime bendru sutarimu pritarti redakcinei Teisės departamento pastabai? Pritarta.
Pastraipsniui. 1, 2, 3 straipsniai. Pastabų, pasiūlymų nėra. Gal galime pastraipsniui priimti bendru sutarimu? Priimta bendru sutarimu.
Dėl motyvų dėl viso nėra.
Balsuojame. Kas pritariate, kad projektas būtų priimtas, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Šio nutarimo priėmimas
Balsavo 105 Seimo nariai: už – 96, prieš nėra, susilaikė 9. Nutarimas (projektas Nr. XIIP-3010) priimtas. (Gongas)
Kadangi Juliaus nebuvo, tai aš dar kartą noriu paprašyti gerbiamąjį Julių.
Sakė, kad galime užpūsti Betliejaus žvakelę arba ją reikia įdėti į tam tikrą indą dėl saugumo. Salėje kolegų supratingai prašiau visų užgesinti žvakeles. Gerbiamoji Irena ir gerbiamasis Antanai! Arba reikia žvakelę įdėti į tam tikrą indą dėl saugumo. Ar į stiklinę, ar kur nors ją reikia įdėti. Gerai. Labai ačiū.
10.33 val.
Pilietybės įstatymo Nr. XI-1196 2, 5, 7, 20, 21, 24, 26, 30, 31, 32, 36, 42 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 91, 411 straipsniais įstatymo projektas Nr. XIIP-2453(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-3 klausimas – Pilietybės įstatymo Nr. XI-1196 2, 5, 7, 20, 21, 24, 26, 30, 31, 32, 36, 42 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 91, 411 straipsniais įstatymo projektas Nr. XIIP-2453. Priėmimo stadija. Kviečiu Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininką J. Sabatauską.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamoji Pirmininke. Gerbiamieji kolegos…
PIRMININKĖ. Gal, pirmininke, mes iš karto pastraipsniui. Dėl 1 straipsnio yra Teisės departamento pastaba. Prašom.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Teisės departamentas parašė pastabą ne tik dėl projekto 4 straipsnio, bet ir galiojančio įstatymo 20 straipsnio, kad jame yra sąvoka „pagal šį įstatymą ypatingais nuopelnais laikomi“ ir siūlė atsisakyti šitų žodžių. Komitetas tai pastabai nepritarė.
PIRMININKĖ. Ar galime pritarti komiteto nuomonei neatsižvelgti į departamento pastabą? Pritarta bendru sutarimu. Dėl 2 straipsnio pasiūlymų nėra. Dėl 3 straipsnio vėl yra Teisės departamento pastaba. Prašom, pirmininke.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Čia iš esmės ta pati pastaba.
PIRMININKĖ. Ta pati. Mes jau apsisprendėme.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Taip.
PIRMININKĖ. Dėl 4 straipsnio taip pat yra…
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Taip pat ta pati.
PIRMININKĖ. Ta pati. Dėl 7 straipsnio.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Dėl 7 straipsnio Teisės departamentas parašė pastabą dėl tos nuorodos į 22 straipsnį ir siūlė atitinkamai papildyti įstatymo 22 straipsnį, tačiau komitetas šitai pastabai nepritarė.
PIRMININKĖ. Ar galime bendru sutarimu pritarti komiteto nuomonei? Pritarta komiteto nuomonei. Ačiū, pirmininke.
Pastraipsniui. 1, 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8, 9, 10, 11, 12, 13, 14 ir 15 straipsniai. Ar galime pastraipsniui pritarti bendru sutarimu? Pritarta bendru sutarimu.
Norinčių kalbėti nėra.
Balsuojame. Kas pritariate projektui, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 89 Seimo nariai: už – 86, prieš – 1, susilaikė 2. Įstatymas (projektas Nr. XIIP-2453) priimtas. (Gongas)
10.37 val.
Seimo statuto „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo statuto Nr. I-399 67, 170 ir 171 straipsnių pakeitimo“ projektas Nr. XIIP-2951(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-4 klausimas – Seimo statuto „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo statuto Nr. I-399 67, 170 ir 171 straipsnių pakeitimo“ projektas Nr. XIIP-2951. Priėmimo stadija. Pasiūlymas yra Teisės departamento, bet komitetas pritarė. Galime svarstyti pastraipsniui.
1, 2, 3 straipsniai. Atsiprašau, čia Statutas. Noriu atkreipti visų dėmesį: dėl kiekvieno straipsnio reikia 71 balso, todėl labai prašau visus Seimo narius grįžti į savo darbo vietas.
Gerbiamieji kolegos Seimo nariai, suprantu, kad yra svarbių reikalų, tačiau prašau grįžti į darbo vietas.
1 straipsnis. Norinčių kalbėti nėra.
Balsuojame. Kas pritariate 1 straipsnio priėmimui, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote. Reikia 71 balso. Prašom. Gerbiamasis premjere, būtų labai malonu, jeigu jūs galėtumėte balsuoti.
Balsavo 93: už – 92, prieš nėra, susilaikė 1. 1 straipsnis priimtas.
Balsuojame dėl 2 straipsnio.
Balsavo 95 Seimo nariai: už – 94, prieš nėra, susilaikė 1. 2 straipsnis priimtas.
3 straipsnis.
Balsavo 90 Seimo narių: už – 90, prieš nėra, susilaikiusių nėra. 3 straipsnis priimtas.
4 straipsnis.
Balsavo 91 Seimo narys: už – 90, prieš nėra, susilaikė 1. 4 straipsnis priimtas. Pastraipsniui priėmimas baigtas.
Balsuojame dėl viso. Kas pritariate, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Šio statuto priėmimas
Balsavo 98 Seimo nariai: už – 97, prieš nėra, susilaikė 1. Seimo statuto pakeitimai (projektas Nr. XIIP-2951(2) priimti. (Gongas)
10.42 val.
Vartotojų teisių apsaugos įstatymo Nr. I-657 papildymo 121 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIP-1311(3) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-5 klausimas – Vartotojų teisių apsaugos įstatymo Nr. I-657 papildymo 121 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIP-1311(3). Priėmimo stadija. Kviečiu Teisės ir teisėtvarkos komiteto pranešėją V. Gapšį. Negaliu duoti išvados, man ji reikalinga. Pirmininkas turi. Vytautai, pirmininkas turi.
1 straipsnis. Yra Teisės departamento pastaba, kuriai yra pritarta. Galime pritarti komiteto nuomonei? (Balsai salėje) Pritarta bendru sutarimu.
Yra Seimo nario J. Sabatausko siūlymas.
V. GAPŠYS (DPF). Pritarta.
PIRMININKĖ. Prašom. J. Sabatauskas pristato savo siūlymą. Tada žiūrėsime, ar yra 29 Seimo narių palaikymas.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamoji Pirmininke. Gerbiamieji kolegos, siūloma tiesiog grąžinti tą nuostatą, kad nebūtų išvardijami visi įstatymai, kuriuose galėtų būti tie teisiniai santykiai reglamentuojami. Užtenka šito įstatymo, todėl siūlome grąžinti ankstesnę nuostatą, kuri buvo svarstant. Ačiū.
PIRMININKĖ. Ačiū. Tie, kurie norite palaikyti J. Sabatausko siūlymą, balsuojate už.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Už.
PIRMININKĖ. Balsavo 88 Seimo nariai: už – 88, prieš nėra, susilaikiusių nėra. Svarstome. Prašome. Komiteto nuomonė.
V. GAPŠYS (DPF). Pritarti. Komitetas pritarė.
PIRMININKĖ. Komitetas pritarė. Ar reikia balsuoti? Gal galime pritarti bendru sutarimu, nes visi vieningai palaikėme? Pritarta pataisai bendru sutarimu.
Taip pat yra dar viena Seimo nario J. Sabatausko pataisa. Ar jinai susijusi (klausiu pranešėjo), ar atskira pataisa dėl to paties straipsnio 3 dalies? Prašom, Juliau.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Jinai susijusi su tomis pirmomis ir jos faktiškai sutampa su Teisės departamento pastabomis. Mano siūlymai.
PIRMININKĖ. Galime pritari ir balsuoti nereikia, nes jinai susijusi?
V. GAPŠYS (DPF). Galime pritarti.
PIRMININKĖ. Komitetas?
V. GAPŠYS (DPF). Pritarė.
PIRMININKĖ. Pritarta bendru sutarimu. Dėl 4 dalies yra Teisės departamento ir Seimo nario J. Sabatausko.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Taip, joms abiem pritarta, nes jos sutampa.
PIRMININKĖ. Jos sutampa, balsuoti nereikia. Dėl 5 dalies yra analogiška situacija.
V. GAPŠYS (DPF). Komitetas pritarė.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Kadangi ta nuostata buvo perteklinė, siūloma ją išbraukti.
PIRMININKĖ. Gal galime bendru sutarimu pritarti svarstymui? Pritariame. Pritariame bendru sutarimu pataisai? Pritarta bendru sutarimu.
Ir dar yra viena dėl 6 dalies. Čia susijusi?
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Taip pat jinai yra susijusi. Galima sakyti redakcinė, kad būtų suderinta su ankstesnėmis dalimis.
PIRMININKĖ. Ačiū pranešėjui. Pritarta.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū.
PIRMININKĖ. Pritarta taip pat, nes jau pritarėme bendru sutarimu.
Pastraipsniui. 1 straipsnis ir 2 straipsnis. Ar galime 1 straipsnį priimti su Seimo nario J. Sabatausko pataisomis, kurioms Seimas pritarė? Priimta bendru sutarimu. 2 straipsnis. Pastabų, pasiūlymų nėra. Galime priimti bendru sutarimu? Priimta bendru sutarimu.
Norinčių kalbėti nėra. Balsuojame. Kas pritariate, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 91 Seimo narys: už – 91, prieš nėra, susilaikiusių nėra. Įstatymas (projektas Nr. XIIP-1311) priimtas. (Gongas)
10.48 val.
Valstybinių pensijų įstatymo Nr. I-730 3 ir 14 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-1923(2) (priėmimas)
1-6 klausimas – Valstybinių pensijų įstatymo Nr. I-730 3 ir 14 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-1923. Priėmimo stadija. Kviečiu Socialinių reikalų ir darbo komiteto pranešėją R. Popovienę į tribūną.
Dėl 3 straipsnio yra Seimo nario R. J. Dagio pasiūlymas. (Balsai salėje) Pataisas pirma. Pastraipsniui. 1 straipsnis. Pastabų, pasiūlymų nėra. Galime priimti bendru sutarimu?
R. POPOVIENĖ (LSDPF). Taip.
PIRMININKĖ. Priimta bendru sutarimu. 2 straipsnis. Pastabų, pasiūlymų nėra. Galime priimti bendru sutarimu? Priimta bendru sutarimu. 3 straipsnis. Yra Seimo nario R. J. Dagio pasiūlymas. Prašom.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, aš noriu atkreipti dėmesį, kad mes kalbame apie nukentėjusių asmenų galimybę pasirinkti iš dviejų jam priklausančių pensijų vieną, paprastai renkamasi didesnė, tai negali būti sankcija žmogui, kad jis turi dvi, tai jis dabar gali nuo to nukentėti. Mes ištaisome tą klaidą, bet man visiškai nesuprantama, kodėl mes ją norime ištaisyti nuo 2017 metų, o ne nuo dabar? Tai yra 139 tūkst. eurų, tai yra tikrai žinant, kad Socialinės apsaugos ir darbo ministerija 2014 metais neįsisavino 100 mln. litų, praėjusiais metais – 50. Čia ne problema perskirstymo klausimas, bet jeigu taisome klaidą, tai taisykime ją iš karto. Projekto rengėjai turbūt tą ir turėjo omeny. Žinome, kad padaryta negerai, bet ne, mes dar metus tą negerai laikysime.
Todėl siūlau pritarti ir įsigaliojimą daryti nuo sausio 1 d, nes tai nesukels kokių nors didelių dalykų. Sakau, maksimaliai ministerija yra paskaičiavusi, kad gali tam prireikti 139 tūkst. Tai tikrai nėra ta suma, dėl kurios mes turėtume labai nerimauti, bet neteisybei būti būtų negerai, juo labiau kad nukentėjusių asmenų ratas vis mažėja. Čia nėra tie, kurie nuolatos yra, bet jų visą laiką mažėja ir mažėja. Tiesiog būkime prieš Kalėdas teisingi.
PIRMININKĖ. Ačiū. Reikia 29 palaikančių. Aš noriu atkreipti dėmesį, kad eurų, o ne litų. Visada reikia prisiminti, kad eurais yra daugiau.
Balsavo 55 Seimo nariai: už – 44. Svarstome. Prašome, komiteto nuomonė.
R. POPOVIENĖ (LSDPF). Komiteto nuomonė yra nepritarti gerbiamojo Seimo nario pasiūlymui, kadangi komitetas atsižvelgė į Vyriausybės išvadą, kad vis dėlto yra reikalingos papildomos lėšos, kurios nenumatytos 2016 metų biudžete, todėl siūlo įstatymo projekto įsigaliojimą palikti nuo 2017 m. sausio 1 d. Komitetas nepritarė gerbiamojo Seimo nario R. J. Dagio pasiūlymui.
PIRMININKĖ. Ačiū. Už kalbės D. Jankauskas. Prašom.
D. JANKAUSKAS (TS-LKDF). Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, tikrai argumentai buvo išsakyti, ir jeigu jau siekiame įgyvendinti socialinį teisingumą, tai tikrai neverta atidėti dar vieneriems metams. Juo labiau kad Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai skirti asignavimai tikrai leistų vidinio perskirstymo būdu tą problemą išspręsti. Kviečiu ir raginu balsuoti už.
PIRMININKĖ. Balsuojame. Kas pritariate R. J. Dagio pasiūlymui, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 82 Seimo nariai: už – 44, prieš – 2, susilaikė 36. Pataisai pritarta.
3 straipsnis. Ar galime priimti bendru sutarimu su Seimo nario R. J. Dagio pasiūlymu, kuriam Seimas pritarė? Reikia balsuoti? Balsuojame dėl 3 straipsnio. Kas pritariate 3 straipsniui, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 80 Seimo narių: už – 46, prieš – 2, susilaikė 32. 3 straipsnis priimtas.
Gerbiamasis Sysai, norėjote kalbėti? Gerbiamoji R. Popovienė. Prašom.
R. POPOVIENĖ (LSDPF). Aš norėčiau paprašyti. Kadangi iš tiesų nėra 2016 metais numatytos lėšos, prašau pertraukos, kad įstatymo projektas būtų grąžintas į komitetą.
PIRMININKĖ. A. Sysas. Nėra tokio statutinio… (Balsai salėje) Yra, jeigu prieštarauja priimtos nuostatos viena kitai.
A. SYSAS (LSDPF). Šiuo atveju pagrindinis pranešėjas gali pasinaudoti savo teise ir siūlyti.
PIRMININKĖ. Dėl ko? Šiuo atveju negali. Frakcija gali paimti pertrauką.
A. SYSAS (LSDPF). Kitų metų biudžete nėra numatytos lėšos.
PIRMININKĖ. Pertrauką gali paimti frakcija.
A. SYSAS (LSDPF). Tada reikalaujame pertraukos frakcijos vardu.
PIRMININKĖ. Pertrauka – statutinė. Priėmimo stadijoje Socialdemokratų frakcija prašo pertraukos. Balsuojame. Kas pritariate pertraukai, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote. Žodį suteiksiu po balsavimo. Prašome grįžti… (Balsai salėje) Iki kito posėdžio. Jokio kito prašymo nebuvo.
Balsavo 94 Seimo nariai: už – 52, prieš – 24, susilaikė 18. Pritarta pertraukai.
1-7 klausimas, projektas Nr. XIIP-3375. Aš atkreipiu dėmesį, kad komitetas gali registruoti per pertrauką pataisą, jūs turite tokią galimybę. Negalime. Sako, jau negalima, perėjome pastraipsniui, straipsniai priimti, vadinasi, reikia atidėti balsavimą. Pradėtas priėmimas, teisingai.
10.57 val.
Švietimo įstatymo Nr. I-1489 2, 7, 8, 9, 24, 27, 36, 37, 43, 46 ir 47 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3375(2) (priėmimas)
Švietimo įstatymo Nr. I-1489 2, 7, 8, 9, 24, 27, 36, 37, 43, 46 ir 47 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3375. Priėmimo stadija. Kviečiu Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininką R. Paliuką.
R. PALIUKAS (DPF). Ačiū, Pirmininke.
PIRMININKĖ. Pastraipsniui. Palaukite, pirmininke. 1 straipsnis. Pastabų ir pasiūlymų nėra. Galime priimti bendru sutarimu? Priimtas. 2 straipsnis. Pastabų ir pasiūlymų nėra. Galime priimti bendru sutarimu? Priimtas.
3 straipsnis. Yra Seimo nario G. Steponavičiaus pasiūlymas. Prašom. G. Steponavičius pristato savo pasiūlymą.
G. STEPONAVIČIUS (LSF). Labai ačiū, Seimo Pirmininke. Gerbiamieji kolegos, primenu, kad šis įstatymo projektas numato nuo kitų mokslo metų įvesti privalomą priešmokyklinį ugdymą. Pati idėja suprantama ir palaikytina, tačiau mano pasiūlymas yra susijęs su tuo, kad reikia pripažinti, kad vaikas mokyklai pasiruošti gali įvairiomis formomis, ne tik instituciniu būdu lankydamas darželį, bet taip pat ir namuose. Pasiūlymas kilo išgirdus nuogąstavimus iš nemažos namų mokymo idėją palaikančių tėvų bendruomenės, kuri ne tik pasaulyje, bet ir Lietuvoje yra susibūrusi, vienija kelis tūkstančius žmonių, ir jie turi lūkestį, kad tvarkingų šeimų vaikai galėtų būti ruošiami mokyklai namuose. Į namus gali atvykti pedagogai, yra nuotolinis mokymas, patys tėvai neretai turi deramą kvalifikaciją, ir mes turėtume pasitikėti tėvais. Probleminėse šeimose, iš rizikos grupių, yra vaikų neprižiūrėjimo, vaikų neparengimo mokyklai problema. Čia, aišku, privalomas priešmokyklinis ugdymas tam pasitarnautų. Bet galimybė mokytis, ruoštis mokyklai namuose yra svarbus aspektas, pripažįstant demokratinės visuomenės vertybes ir ugdymo požiūrių įvairovę.
Mano siūlymas skamba taip, kad vaikas gali mokyklos lankymui pasirengti namuose, jeigu tėvai ar globėjai užtikrina priešmokykliniam ugdymui reikalingas ugdymosi sąlygas. Lyginant su ankstesniuoju variantu, mano pasiūlyme dar atsirado žodžiai „pagal švietimo ir mokslo ministro nustatytą tvarką“. Kitaip tariant, nustatyta tvarka leistų užtikrinti kontrolę, apie tai mes jau esame tam tikrų nuogąstavimų (…). Gerbiamieji kolegos, siūlau pritarti.
R. PALIUKAS (DPF). Komitetas nepritaria ir pirmam, ir antram panašiam G. Steponavičiaus pasiūlymui. Komitetas mano, kad valstybė, nustatydama prievolę…
PIRMININKĖ. Palaukite, pirmininke, gal dar nesvarstysime, jeigu niekas nepalaikys. Reikia 29 Seimo narių palaikymo. Balsuojame.
Balsavo 69 Seimo nariai. Už – 51. Svarstome. Prašom, pirmininke.
R. PALIUKAS (DPF). Komitetas nepritarė, o motyvai yra tokie: teisės aktai nustato, kad priešmokyklinio ugdymo pedagogu gali dirbti asmuo, turintis pradinių klasių mokytojo ar ikimokyklinio ugdymo pedagogo kvalifikaciją. Valstybė, nustatydama prievolę teikti priešmokyklinį ugdymą vaikui, kai tais kalendoriniais metais jam sueina 6 metai, negalės užtikrinti, kad namuose jam priešmokyklinį ugdymą teiktų asmuo, turintis atitinkamą kvalifikaciją, ir būtų atitinkamas ir kokybiškas ugdymas. Tėvai ar vienas iš tėvų, ketinantys ugdyti vaiką namie, turės atitikti laisvajam mokytojui keliamus reikalavimus ir gauti tai liudijančius dokumentus. Kitu atveju už tokį ugdymą tėvai negalės gauti kaip tikslinę dotaciją skiriamų lėšų mokinio krepšelio principu, nors kiekvienam vaikui toks krepšelis yra nustatytas kitais teisės aktais. Greta vaiko ugdymo privalomoji priešmokyklinio ugdymo programa numato ir vaiko socializaciją. Namie ugdomo vaiko socializacija būtų komplikuota. Komitetas nepritaria.
PIRMININKĖ. Ačiū. Nuomonė už – D. Teišerskytė, ji palaiko pataisą.
D. TEIŠERSKYTĖ (LSF). Aš labai nenorėčiau, kad kas nors bandytų mane sugrąžinti į socializmo epochą. Yra atlikta daugybė tarptautinių tyrimų, daugelis tėvų turi galimybę ugdyti savo vaikus namuose. Yra nedirbančių mamų. Yra protingų mamų (jų yra dauguma) ir atimti iš tėvų teisę ugdyti vaikus namuose, aš manyčiau, yra ne tik klaida, bet ir šioks toks galbūt ir nusikaltimas. Yra vaikų, kurie šešerių metų negali eiti į mokyklą, yra vaikų, kurie yra šiek tiek neįgalūs arba šiek tiek atsilikę, arba galbūt jautresni už kitus. Yra šimtai laiškų tėvų, kurie prašo leisti ugdyti vaikus namuose. Nespręskime už visus, kaip buvo įprasta esant tam tikrai situacijai tam tikroje valstybėje.
PIRMININKĖ. Ačiū. Nuomonė prieš – A. Pitrėnienė.
A. PITRĖNIENĖ (DPF). Dėkoju, gerbiamoji Pirmininke. Gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų Europos Sąjunga eina visai kita kryptimi – vienus metus, pasirengimo mokyklai metus, jis turi būti ugdomas institucijoje. Yra septyniolikos metų tyrimai, kurie rodo, kad tik toks ugdymas lemia vaiko, kai jis ateina iki paauglystės amžiaus, sėkmę ir netgi padeda būti sėkmingai suaugusio žmogaus karjerai.
Kita vertus, tokia pataisa leistų atsirasti visiškam švietimo sistemos chaosui priešmokyklinio ugdymo srityje, nes kas gali tada apibrėžti, kuri mama ar šeima yra ta, kuri gali, ir ta šeima, kuri negali? Kas apibrėžia? Ne visos šeimos yra vienodos. Sąlygos visiems turi būti lygios ir vienodos. Nepadarykime klaidos, priešingu atveju kam tada iš viso kalbame apie priešmokyklinį ugdymą? Gal iš viso to nereikia? O paskui visi sakome, koks blogas rezultatas, kokie prasti ugdymo pasiekimai. Štai dėl tokių mūsų sprendimų jie ir yra prasti.
PIRMININKĖ. Ačiū. Balsuojame. Nuomonės išsiskyrė. Kas palaikote G. Steponavičiaus pasiūlymą, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 87 Seimo nariai. Už – 41, prieš – 5, susilaikė 41. Pataisai nepritarta.
Yra dar viena Seimo nario G. Steponavičiaus pataisa. Klausiu, ar susijusi?
R. PALIUKAS (DPF). Analogiška.
PIRMININKĖ. Taip, susijusi. Balsuoti nereikia. 3 straipsnis. Balsuojame. Kas pritariate, kad būtų priimtas 3 straipsnis, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote. Balsuojame už 3 straipsnį! Kas pritariate, kad būtų priimtas 3 straipsnis, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 90 Seimo narių. Už – 62, prieš – 6, susilaikė 22. 3 straipsnis priimtas. Ačiū, pirmininke.
4 straipsnis. Pastabų, pasiūlymų nėra. Galime priimti bendru sutarimu? Priimta.
5 straipsnis. Pastabų, pasiūlymų nėra. Galime priimti bendru sutarimu? Priimta.
6, 7, 8, 9, 10, 11, 12 straipsniai. Pastabų, pasiūlymų nėra? Galime priimti bendru sutarimu? Priimta.
Nuomonės prieš balsavimą. Nuomonė už – V. Stundys.
V. STUNDYS (TS-LKDF). Esu šiek tiek suglumęs po pataisų svarstymo, o suglumino mane nenuosekli ministrės pozicija. Komitete šiandien rytą ji aiškiai patikino ir pateikė dokumentus, kad ugdymas šeimoje taip pat yra galimas ir priėmus tą siūlomą Švietimo ir mokslo ministerijos pataisą, nes kitais teisės aktais yra nustatyta laisvųjų mokytojų pareigybė, tam tikri reikalavimai šiai pareigybei ir galimybė jiems vykdyti ikimokyklinio ugdymo, priešmokyklinio ir kitas neformaliojo švietimo programas. O dabar posėdyje ministrė tekalba apie institucinį ugdymą.
Pritardamas pačiai idėjai, kad priešmokyklinis ugdymas yra reikalingas, tikiuosi, kad tam tikra teisinė painiava, kurią sukėlė ministrės žodžiai, bus išsklaidyta ir liks teisė atsakingai šeimai apsispręsti, kaip elgtis. Paklausius gausių kalbų, susidaro įspūdis, kad vaiko ugdymas prasideda tik institucijoje, o šeima savo paskirties visiškai negeba atlikti, arba šeimos visiškai nereikia šitiems reikalams.
Taigi viliuosi, kad įstatymą įgyvendinantys teisės aktai bus logiški, nuoseklūs ir neužkirs kelio atsakingoms šeimoms rūpintis savo vaiko parengimu mokyklai. Visos šeimos, atsakingos šeimos, tą darė ir, be abejo, darys.
PIRMININKĖ. Ačiū. Nuomonė prieš – E. Masiulis.
E. MASIULIS (LSF). Labai ačiū, gerbiamoji Seimo Pirmininke. Mielieji kolegos, man atrodo, kad visų mūsų interesas yra tai, kad vaikai gautų priešmokyklinį ugdymą ir būtų tinkamai parengti pradėti lankyti mokyklą. Toks institucinis požiūris ir noras visus būtinai suvaryti į priešmokyklinio ugdymo įstaigas nepaliekant galimybės atsakingoms šeimoms, kurios rūpinasi savo vaikų ateitimi ir kurios tikrai gali ir finansiškai suteikti tinkamas galimybes vaikams įgyti priešmokyklinį ugdymą namuose, man atrodo, kad iš tikrųjų mes čia kišamės į asmeninius šeimos gerovės reikalus. Lietuvoje šiandien yra 524 vaikai, kurie namuose įgyja pagrindines žinias. Aš netgi iš asmeninės patirties galiu pasakyti, kad nelankydamas ikimokyklinio ugdymo įstaigų į pirmą klasę atėjau jau mokėdamas ir skaityti, ir rašyti, ir gražiausius eilėraščius mokėjau, ir t. t. Tai tikrai priklauso nuo kiekvienos šeimos požiūrio, todėl leiskime atsakingoms šeimoms pačioms rūpintis savo vaikais ir apsispręsti, kaip teisingiau daryti. (Balsai salėje)
PIRMININKĖ. Ačiū. Nuomonė už – A. Pitrėnienė.
A. PITRĖNIENĖ (DPF). Dėkoju, gerbiamoji Pirmininke. Mielieji kolegos, man labai gaila, kad komiteto nariai šitaip nesupranta situacijos ir visą kalbėjimą verčia kaip kokio nors palto rankovę pagal jiems reikalingą poziciją. Vienu metu išgirsta, kitu metu neigia, trečią kartą išverčia iš viso atvirkščiai.
Kalbame apie visiškai skirtingus dalykus. Aš kalbėjau apie tyrimą, o kolega, matyt, neskaitė jokių tyrimų, nežino jų rezultatų.
O dabar dėl bendro projekto. Laisvasis mokytojas. Švietimo įstatymas apibrėžia laisvojo mokytojo sąvoką ir dabar numato galimybę tėvams patiems pasirūpinti neformaliuoju ugdymu. Tačiau pagal Švietimo įstatymo nuostatą tai turi atlikti pedagogas, žmogus, turintis tinkamą išsilavinimą. Jeigu tėvai turi pinigų, nori samdyti, nori tai daryti, jie ir dabar gali tai daryti. Niekas jiems netrukdo. Palaikykime idėją, balsuokime už įstatymą. Viskas su tuo įstatymu yra gerai.
PIRMININKĖ. Ačiū. Nuomonė prieš – R. J. Dagys.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Man atrodo, čia nesupratimą daugiausia sukelia ministrės komentarai. Priešmokyklinis ugdymas yra pasiruošimas tolesniems mokslams. Jis gali būti vykdomas įvairiai: ir valstybinėse įstaigose, ir tėvai gali paruošti, ir panašiai. Dabar pagal jūsų koncepciją, kurią siūlote, faktiškai yra jau ne pasiruošimas, o nulinė klasė su viskuo: su mokytojais ir t. t. Apie tai tada ir kalbėkite. Jeigu tai yra pasiruošimo etapas, aš niekaip nesuprantu, kodėl šeimos gali blogiau paruošti vaikus mokyklai negu valdiškos įstaigos. Taip, dauguma tuo naudosis, bet, man atrodo, čia sprendžiami tik finansavimo klausimai, daugiau nieko. Ir, svarbiausia, tai yra fundamentalus nepasitikėjimas šeimomis. Fundamentalus. Jis jau ne pirmą kartą tiek ministrės, tiek kitų balsavimu pareiškiamas. Mes niekaip nesusitariame. Šeima yra visko pagrindas, Konstitucijos sudėtinė ląstelė, bet mes jai nesuteikiame teisių, mes manome, kad visais klausimais geriau pasirūpins valstybė. (Balsai salėje)
Šiuo atveju tikrai nebuvo siekiama kompromiso ir gaila, kad mes tiesiog nepalaikėme kolegos siūlymo, du balsai lėmė mūsų pasirinkimą. Dabar šis įstatymas išeina kaip papildoma klasė, daugiau nieko, o šeimos iš proceso eliminuojamos ir jų atsakomybė lygiai taip pat panaikinama.
PIRMININKĖ. Gerai. Ačiū. Nuomonė už – G. Purvaneckienė.
G. PURVANECKIENĖ (LSDPF). Ačiū, gerbiamoji posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, aš nematau čia susipriešinimo ir prieštaravimo, apie kurį kalba kai kurie kolegos. Kai jūs sakote argumentus dėl šeimos ir t. t., galėtumėte tai pritaikyti visam vidurinės mokyklos laikotarpiui ir sakyti, kad šeima gali geriau išmokyti negu mokykla. Apie tai kažkodėl nekalbate. Čia yra vieneri metai anksčiau. Daugelyje šalių vaikai į mokyklą pradeda eiti anksčiau ir daugelyje šalių tos pirmosios klasės nėra iš karto mokymasis, o yra pasirengimas. Kaip sakė ministrė, visi tyrimai rodo, kad tokia tvarka pasiteisino. Nematau jokio susipriešinimo dėl to, tėvai papildomai, jeigu jiems reikia ko nors daugiau, gali samdyti guvernantes ir visų kalbų mokytojus, dar ką nors. Parengiamojoje klasėje nereikia praleisti visos dienos, yra įvairus laikotarpis.
Paskutinis mano argumentas. Ir dabar, kai nėra privaloma, priešmokyklinį ugdymą lanko absoliuti dauguma vaikų, t. y. absoliuti dauguma tų atsakingų mamų ir šeimų leidžia savo vaikus į institucijas. Tai, kad gerbiamasis E. Masiulis jas išvadino neatsakingomis, o tik labai nedidelę mažumą laiko atsakingomis, yra tikrai labai negražu, gerbiamasis Masiuli.
PIRMININKĖ. Ačiū. Norėčiau, kad sakydami motyvus išvengtumėte asmeniškumų. Nuomonė prieš – K. Masiulis.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Bus dar vienas neatsakingas Masiulis. Aš norėčiau pirmiausia pasakyti, kad yra įvairių ir skirtingų ugdymo koncepcijų. Gal reikėtų su tuo skaitytis, nes tai egzistuoja net ir Lietuvoje. Yra Valdorfo darželiai, paskui mokyklos. Jos labai skiriasi nuo tradicinės mūsų mokyklos, labai skirtingai žiūri į vaiką, vaiko raidą, ugdymą ir panašiai. Noriu priminti, kad visa tai egzistuoja jau nuo antikos. Spartoje kelerių metų vaikai buvo atimami iš tėvų, nes jie blogai išugdys, ir auginami stovyklose. Berniukai. Bet kituose (…) taip nebuvo. Visą laiką taip yra, yra skirtingos ugdymo koncepcijos, o jūs tą ignoruojate. Yra mamų, kurios turi galimybę susitelkti į vaiko ugdymą ir nori su vaiku būti kiek galima ilgiau, iki mokyklos.
Jūs turbūt, kaip ir aš, gavote daugybę tokių mamyčių laiškų. Kodėl mes juos ignoruojame ir manome, kad tos mamos yra neatsakingos? Aš taip nemanau. Aš manau, kad tos mamos pasirengusios ugdyti vaiką ir paruošti jį mokyklai. Kodėl mes manome, kad tai yra taip sudėtinga, kaip nežinau ką, įrodyti kokią nors matematinę teoremą? Nėra sudėtinga paruošti vaiką mokyklai. Turbūt daugelis iš čia esančių patys tą patį padarytume, jeigu būtume laisvi, nedirbtume ir panašiai. Kodėl mes neleidžiame toms mamoms elgtis taip, kaip jos nori? Aš to nesuvokiu.
PIRMININKĖ. Gerai. Ačiū. Nuomonė už – M. Zasčiurinskas.
M. ZASČIURINSKAS (DPF). Dėkoju, gerbiamoji Pirmininke. Gerbiamieji kolegos, priešmokyklinis ugdymas yra sudėtinga ir, aišku, labai svarbi švietimo sistemos dalis. Pati švietimo sistema sukuria valstybės ateities prielaidas. Nuo to, kokie žmonės, kokie mūsų Lietuvos Respublikos piliečiai bus, kokį gaus išsilavinimą, kaip jie mąstys, kaip sugebės pritaikyti gautas žinias praktikoje, priklauso mūsų valstybės ateitis. Priešmokyklinis ugdymas sukuria pagrindą toliau mokytis ir įsisavinti žinias.
Švietimas turi būti tobulinamas atsižvelgiant į kintantį pasaulį ir iškylančius naujus iššūkius, taip pat ir į atskirties didėjimą. Mes žinome, kad didžiosios pasaulio ekonomikos… Jungtinėse Amerikos Valstijose ir kitur atskirtis didėja, atskirtis tarp labai turtingų ir sunkiai gyvenančių žmonių didėja. Ne išimtis ir mūsų Lietuva. Aš manau, kad tai yra gera priemonė, kuri padeda ir gali padėti šeimoms, pabrėžiu, visoms šeimoms, ne tik turtingoms šeimoms, bet ir toms šeimoms, kurios turi mažai pinigų, kurioms mokyti vaikus tikrai yra gana sudėtinga. Dar reikėtų prisiminti, aišku, ir regioninę politiką, kaip ten gyvena šeimos. Todėl aš kviečiu suprasti šeimų lūkesčius, šeimų norą turėti išsilavinusius savo vaikučius ir padėti jiems tai spręsti. Šita siūloma priešmokyklinio ugdymo sistema kaip tik ir yra vienas iš būdų padėti sunkiai gyvenančioms šeimoms. Todėl aš kviečiu suprasti šeimų lūkesčius, jų problemas ir balsuoti už šį įstatymo projektą. Ačiū.
PIRMININKĖ. Nuomonė prieš – V. V. Margevičienė.
V. V. MARGEVIČIENĖ (TS-LKDF). Labai ačiū, gerbiamoji posėdžio pirmininke. Mielieji kolegos, neįsižeiskite, leiskite man jums priminti. 2013 metais mes priėmėme Visuotinę švietimo strategiją, kuri yra iki 2022 metų. Ten apie tai, kad privalomas pradinis ugdymas, nėra nė žodžio. Prieš metus mes priėmėme Seimo rezoliuciją, kuri buvo parengta Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto. Ten buvo aiškiai parašyta, kad mes iki šiol savo valstybėje neturime pedagogų ir profesijos mokytojų rengimo koncepcijos. Jūs girdėjote Nacionalinės sveikatos tarybos pirmininko ataskaitą, kad yra blogai su mūsų vaikų sveikata, nes vaikų mityba mokyklose tikrai yra prasta. Valstybės kontrolė konstatavo tą patį, kad vaikų mityba yra katastrofiška, kad vaikus maitiname tikrai labai prastai.
Nacionalinės švietimo tarybos ataskaitos mes neturime iki šiol, nors pagal nuostatus iki gruodžio 1 dienos turėjo būti pristatyta. Taip, valstybės ateitis yra vaikai. Vaikai turi būti išsilavinę, bet pirmiausia, kad vaikai pasiekų išsilavinimą, jie turi būti sveiki. Kiekvienos šeimos pagrindinis rūpestis pirmiausia yra vaiko sveikata. Ir mokykla, ir darželis tam turi būti pasirengę. Praeitą savaitę du komitetai svarstė Valstybės kontrolės ataskaitą dėl vaikų mitybos. Ką mes išgirdome? Keturios ministerijos tarpusavyje vis dar nesutaria, vis dar svarsto kalkuliacijas, kai dešrelėse apskritai nėra mėsos. Apie ką mes kalbame, brangieji? Jis iki šiol yra visuotinis. Kam dabar daryti privalomą? Susitvarkykime dokumentus.
PIRMININKĖ. Laikas!
V. V. MARGEVIČIENĖ (TS-LKDF). Ačiū.
PIRMININKĖ. Laikas, laikas. Gerbiamieji kolegos, nepiktnaudžiaukite laiku!
Balsuojame. Kas pritariate, kad būtų priimta įstatymo pataisa, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 95 Seimo nariai: už – 59, prieš – 9, susilaikė 27. Švietimo įstatymo tam tikrų straipsnių pakeitimo įstatymas (projektas Nr. XIIP-3375) priimtas. (Gongas)
11.23 val.
Mokslo ir studijų įstatymo Nr. XI-242 70 straipsnio pakeitimo ir Įstatymo papildymo 701 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIP-3377(3) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-8 klausimas – Mokslo ir studijų įstatymo Nr. XI-242 70 straipsnio pakeitimo ir įstatymo papildymo 701 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIP-3377. Priėmimo stadija. Kviečiu komiteto pirmininką R. Paliuką. Dėl 1 straipsnio yra Seimo nario G. Steponavičiaus pasiūlymas. Prašom pristatyti.
G. STEPONAVIČIUS (LSF). Labai ačiū. Gerbiamieji kolegos, primenu, kad šis įstatymas yra jau kelintą kartą plenariniame posėdyje šios sesijos metu ir yra susijęs su gerai besimokančio studento sampratos įtvirtinimu Mokslo ir studijų įstatymo lygiu. Visi šitoje salėje esantys sutarėme ir pritarėme, kad po kelių per pastarąjį dešimtmetį buvusių Konstitucinio Teismo išaiškinimų mums reikia atrasti vienokią ar kitokią formuluotę, tačiau tos formuluotės neturi išbalansuoti sistemos.
Variantas, kuris yra pateiktas po komiteto svarstymo, numato visą dešimtbalę sistemą įrašyti įstatymo lygiu. Tam nepritaria nei Studentų sąjunga, tam nepritaria nei aukštųjų mokyklų vadovus vienijančios organizacijos. Mano siūlymo esmė yra atrasti kompromisinį variantą įrašant į įstatymą vietoje visos balų sistemos… susieti gerai besimokantį su septynetuku. Siūlau tokią formuluotę vietoje to įrašyti: „gerai besimokantis yra pagal aukštųjų mokyklų statutuose, atsižvelgiant į studijų sričių ir krypčių grupių specifiką, nustatytą studijų rezultatų vertinimo sistemą“. Kitaip tariant, aukštosios mokyklos ir dabar jau turi vertinimo sistemas, kur skirtingų studijų pagal sudėtingumą, specifiką vertinimo lygis yra labai įvairus netgi vienos aukštosios mokyklos mastu, netgi vieno fakulteto mastu. Gerbkime realybę, kuri yra.
Aš pabrėžiu, kad praėjusį trečiadienį, svarstant kitą Mokslo ir studijų įstatymo projektą, mano šitam pasiūlymui komitetas vieningai pritarė. Tiesiog nebuvo spėta to aptarti šiandien komitete. Tikiuosi, kad komiteto pirmininkas tai patvirtins ir tai taps pagrindu, kad šita pataisa leistų turėti, jei ir ne tobulą, tai bent geriausią įmanomą iš visų variantą.
PIRMININKĖ. Ačiū. Reikia 29 Seimo narių palaikymo. Kas palaikote, kad būtų svarstoma? (Balsai salėje)
Balsavo 68: už – 53. Svarstome.
Prašom. Komiteto nuomonė.
R. PALIUKAS (DPF). Atsakau gerbiamajam Gintarui. Kai komitetas svarstė tą pasiūlymą, jis nepritarė. Buvo argumentai tokie, kad jau buvo nepritarta (priėmus šią nuostatą) ir visose skirtingose mokyklose, kaip jūs minėjote, būtų skirtingai apibrėžta, kas yra gerai besimokantis. Be to, aukštųjų mokyklų ir jų statutų yra skirtinga teisinė galia. Vienur jie buvo numatyti įstatymu, kitur Seimo nutarimu ar Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu. Taip pat tai prieštarautų ir Konstitucinio Teismo nuostatai, kad įstatyme turi būti bendrai apibrėžta. Kai mūsų buvo priimtas siūlymas dar spalio mėnesį, tai buvo… Atsiprašau. Taip, spalio mėnesį buvo nustatyta, kad geriau negu vidutiniškai, arba daugiau negu 7.
Dabar atsakau į Gintaro pasakymą, kad dėl naujos redakcijos buvo nubalsuota kitaip. Galiu tiek pasakyti, kad naujos redakcijos svarstymas yra atidėtas, ir mes pavasarį dėl naujos redakcijos turėsime dar sykį apsispręsti, nes tai bus visiškai nauja redakcija. O dabar, norėdami, kad vyktų studentų rotacija, mes vis tiek turime šitai priimti, kad dabar galiotų. Komitetas nepritarė šitam…
PIRMININKĖ. Gerai. Palaikanti nuomonė – O. Leiputė.
O. LEIPUTĖ (LSDPF). Kolega pristatydamas pataisą smulkiai papasakojo, kad mes vis komitete kalbėjome ir dabar mėtytis dėl naujos redakcijos… Dabar priimame, kad įteisiname 7, ten visa ta skalė, tai irgi nėra teisinga. Aš manau, kad vis dėlto reikėtų palaikyti pataisą, o kai bus priimamas visas Mokslo ir studijų įstatymas, turėtų būti identiškai. Komitetas svarstė ir bendru sutarimu buvo sutaręs dėl to, kad išvengtume visos skalės įvardijimo įstatyme.
PIRMININKĖ. Gerai. Nuomonė prieš – A. Pitrėnienė.
A. PITRĖNIENĖ (DPF). Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, aš galiu tik viena pasakyti – šitas įstatymas, kurį mes taisome dabar labai maža dalele, iš esmės prieštaravo tiek Konstitucijos straipsnių… ir vienas iš jų buvo išaiškintas ir dėl 70 straipsnio. Ten aiškiai Konstitucinis Teismas… Jeigu jo sprendimo ir išaiškinimo Seimas nepaiso, viskas gerai, tada balsuokime, kaip norime, bet jis aiškiai pasakė – jokių dviprasmybių negali būti. Įstatyme turi būti aiškiai įvardinta, ką reiškia gerai besimokantis. Mes pasiliekame ir vėl prie to paties, kaip buvo – kiekviena institucija savo. Aš manau, kreipsimės į Konstitucinį Teismą ir dar kartą Seimo sprendimas bus išaiškintas kaip neteisingas.
PIRMININKĖ. Balsuojame. Kas pritariate G. Steponavičiaus pasiūlymui, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 80 Seimo narių: už – 49, prieš – 5, susilaikė 6. Pataisai yra pritarta.
R. PALIUKAS (DPF). Taip pat yra pataisų, kurioms šį rytą komitetas pritarė. Mano pataisos dėl datų – preliminarų valstybės finansuojamų pirmosios pakopos ir vientisųjų studijų vietų skaičių paskelbimo datą perkelti iš vasario 16 dienos į balandžio 15 dieną, o antrosios pakopos doktorantūros vietų skaičiaus paskelbimą taip pat skelbti balandžio 15 dieną, o ne kovo 11 dieną. Tai suvienodintų ir kartu studentai, kadangi jie ruošiasi, iki gegužės mėnesio, kai prasideda priėmimas į universitetus, pagal tas datas žinos, koks yra vietų skaičius. Komitetas šį rytą svarstė ir vienbalsiai pritarė.
PIRMININKĖ. Gal galime pritarti komiteto pirmininko pasiūlymui bendru sutarimu? (Balsai salėje) Taip, dėl 29. Ar galime bendru sutarimu? (Balsai salėje) Galime.
Galbūt galime pritarti pasiūlymui irgi bendru sutarimu? Pritarta bendru sutarimu. Ar galime priimti 1 straipsnį? Ne, turbūt reikia balsuoti. 1 straipsnis bus priimamas su Seimo nario G. Steponavičiaus pasiūlymu, kuriam pritarė Seimas, ir su Seimo nario gerbiamojo R. Paliuko dviem pasiūlymais dėl datų.
Balsuojame. Kas pritariate 1 straipsniui, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 82: už – 66, prieš nėra, susilaikė 16. 1 straipsnis priimtas.
2 straipsnis. Yra Teisės departamento pastaba. Komitetas šiandien ryte pritarė. Ir yra dėl 4 dalies Seimo nario G. Steponavičiaus pasiūlymas. Ar jis čia susijęs? Susijęs? Nereikia atskirai balsuoti? (Balsai salėje) Nereikia. Ačiū. Gal galime 2 straipsnį priimti bendru sutarimu su Teisės departamento pastaba ir Seimo nario pasiūlymu, dėl kurio pritarė Seimas? Priimta bendru sutarimu.
3 straipsnis. Pastabų, pasiūlymų nėra. Galime priimti bendru sutarimu? Priimta bendru sutarimu.
Nuomonė už – O. Leiputė.
O. LEIPUTĖ (LSDPF). Mažai ką yra kalbėti, kviečiu balsuoti už, nes įstatymo projektas yra pataisytas. Manau, jis dabar tinkamas ir studentams, ir rektoriams, ir visai visuomenei.
PIRMININKĖ. Ačiū. Nuomonė prieš – K. Masiulis. Gal dabar jau nebe prieš?
K. MASIULIS (TS-LKDF). Dabar jau nebe prieš.
PIRMININKĖ. Gerai. Ačiū. Nuomonė už – V. Stundys.
V. STUNDYS (TS-LKDF). Labai trumpai. Ačiū Seimui, kad išgirdo ir studentų balsą, ir rektorių balsą, ir net tik rektorių balsą.
Antra. Padarėme gerą darbą, nes iš tikrųjų išgelbėsime tuos studentus, kurie studijuoja sunkiąsias studijų programas, ir tuos, kurie baigę šias studijų programas, specialistai yra reikalingi Lietuvai. O jeigu būtume pasielgę priešingai, be abejo, jie būtų likę už borto gauti valstybės finansavimą. Taigi aukštosios mokyklos dabar įgyja daugiau laisvės ir atsakomybės, o tai yra be galo svarbu, bet naudinga studentams ir mūsų visuomenei, valstybei apskritai.
PIRMININKĖ. Ačiū. Nuomonė prieš – S. Brundza.
S. BRUNDZA (TTF). Ačiū, Pirmininke. Gerbiamieji kolegos, aš buvau užsirašęs už, bet kai buvo priimta kolegos G. Steponavičiaus pataisa, teko persirašyti į prieš. Visi žinome, kad geriausias Lietuvos universitetas yra pasaulyje 552 vietoje. Mes turėtume dėti pastangas pakelti mokslo ir mokymosi lygį, o ne kartelę leisti vis žemiau. Visi puikiai lietuviškai suprantame, kas yra puikiai, kas yra labai gerai, kas yra gerai, kas yra vidutiniškai. Kodėl kiekviena įstaiga turės pagal save spręsti? Mes įsigilinkime į esmę. Jeigu humanitariniuose moksluose lengviau gauti aštuonis, tai ir yra lengviau. Taip, lengviau. Bet pasižiūrėkime, kas vyksta toliau. Kur baigę studijas jie eina dirbti? Dėstytojais, mokytojais ir taip toliau, ir jų atlyginimai, švelniai kalbant, labai menki. Pasižiūrėkime, techniniai mokslai – taip, jie reikalingi valstybei, bet reikalingi gerai parengti specialistai. Ateityje, jeigu jie dirbs kaip specialistai žinybose, jeigu jie dirbs kaip specialistai privačiame versle, jų gerovė irgi bus daug aukštesnė. Jie turėtų ir pasistengti mokydamiesi gauti aukštus pažymius. Todėl, mano galva, kaip tik turėtų būti vienodas vertinimas visose studijose ir jeigu gerai – tai turi būti gerai. Kaip reikalauja Konstitucija, jeigu nuspręsta septynetas, taip ir turėtų būti. Todėl aš balsuosiu prieš.
PIRMININKĖ. Ačiū. Dar atsirado norinčių kalbėti. Nuomonė už – R. J. Dagys. Atkreipiu dėmesį, kad mes gana stipriai atsiliekame nuo darbotvarkės.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Aš pasistengsiu labai trumpai. Gerbiamasis kolega, ne apie tai mes dabar kalbame. Mes kalbame apie vertinimo sistemą. Kaip tik pažymio įvedimo sistema kaip tokia, visur vienoda, ir daro tai, kad tos mokyklos netobulėja. Visi siekia tam tikro pažymio, nes su tuo susijęs finansavimas, ne žmonių vertinimas, o finansavimas. Aišku, kad tiksliųjų mokslų ir humanitarinių mokslų kitokie reikalavimai, bet jie žino savo krepšelį, žino, kiek ten turi pinigų, ir įveda savo vertinimo sistemą. O dabar pažymio įvedimas skatina kelti balą ir po to reikalauti sau pinigų, daugiau nieko. Aš manau, kad mes teisingą priėmėme sprendimą. Konstitucinis Teismas yra daugiau sujaukęs situaciją, nei kad mes dabar šiuo metu balsavome. Mes ieškome to racionalaus sprendimo, o Konstitucinio Teismo sprendimai man, tiesą pasakius, ne pirmą kartą, bet visiškai nesuprantami.
PIRMININKĖ. Ačiū. Nuomonė už – M. Zasčiurinskas.
M. ZASČIURINSKAS (DPF). Dėkoju, gerbiamoji Pirmininke. Aš pasakysiu tris teiginius. Pirma. Aukštasis mokslas reikalauja tobulinimo ir dėl to mes nesiginčijame. Antra. Sudaryti lankstesnes vertinimo sąlygas, jeigu mes jas sudarome, tai yra žingsnis į priekį. Trečia. Mažas pajamas turintiems studentams nuo šito mūsų priėmimo bus lengviau, todėl aš kviečiu palaikyti šį įstatymo projektą. Ačiū.
PIRMININKĖ. Gerai. Balsuojame. Kas pritariate projektui, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 87 Seimo nariai: už – 84, prieš – 1, susilaikė 2. Įstatymas (projektas Nr. XIIP- 3377) priimtas. (Gongas)
11.39 val.
Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 1, 2, 3, 5, 12, 13, 18, 21 straipsnių, penktojo skirsnio pavadinimo pakeitimo ir Įstatymo papildymo 31 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIP-3593(2) (priėmimas)
1-9 klausimas – Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 1, 2, 3, 5, 12, 13, 18, 21 straipsnių, penktojo skirsnio pavadinimo pakeitimo ir įstatymo papildymo 31 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIP-3593(2) Priėmimo stadija.
Pastraipsniui. 1, 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8, 9, 10, 11 straipsniai. Pastabų ir pasiūlymų nėra. Galime priimti pastraipsniui bendru sutarimu? Priimta pastraipsniui bendru sutarimu.
Norinčių kalbėti nėra. Balsuojame. Kas pritariate, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 75 Seimo nariai: už – 74, prieš nėra, susilaikė 1. Įstatymas (projektas Nr. XIIP-3593) priimtas. (Gongas)
11.41 val.
Informuotiesiems investuotojams skirtų kolektyvinio investavimo subjektų įstatymo Nr. XII-376 39 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3596(2) (priėmimas)
1-9b klausimas – Informuotiesiems investuotojams skirtų kolektyvinio investavimo subjektų įstatymo Nr. XII-376 39 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3596. Priėmimo stadija. Du straipsniai. 1 ir 2 straipsniai. Pastabų ir pasiūlymų nėra. Ar galime priimti pastraipsniui bendru sutarimu? Priimta. Norinčių kalbėti nėra.
Balsuojame. Kas pritariate, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Gerbiamieji Seimo nariai, vaikštote po salę ir trūksta balsų. Gerbiamieji kolegos, prašome grįžti į darbo vietas ir balsuoti.
Stabdome balsavimą ir dar kartą balsuojame. Balsuojame. Gerbiamieji kolegos, gerbiamasis Požela, gerbiamasis Glaveckai, prašome atlikti savo pilietinę pareigą.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 73 Seimo nariai: už – 70, prieš nėra, susilaikė 3. Įstatymas (projektas Nr. XIIP-3596) priimtas. (Gongas)
11.43 val.
Viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatymo Nr. X-1212 1 ir 2 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3597(2) (priėmimas)
Dar vienas priėmimas. 1-9c klausimas – Viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatymo Nr. X-1212 1 ir 2 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3597. Priėmimo stadija.
Pastraipsniui. 1, 2, 3 straipsniai. Pastabų ir pasiūlymų nėra. Galime pastraipsniui priimti bendru sutarimu? Priimta bendru sutarimu. Norinčių kalbėti nėra.
Balsuojame. Kas pritariate, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote. Gerbiamieji kolegos, gerbiamasis Šablinskai, gerbiamas jaunasis kolega, pagrindinė užduotis yra darbas prie įstatymų leidybos, po to diskusijos.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 75 Seimo nariai: už – 73, prieš nėra, susilaikė 2. Įstatymas (projektas Nr. XIIP-3597) priimtas. (Gongas)
11.44 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo laikinosios tyrimo komisijos dėl Prezidento Rolando Pakso pilietinių ir politinių teisių atkūrimo išvados“ projektas Nr. XIIP-2300(2) (pateikimas)
Darbotvarkės 1-10 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo laikinosios tyrimo komisijos dėl Prezidento Rolando Pakso pilietinių ir politinių teisių atkūrimo išvados“ projektas Nr. XIIP-2300. Pateikimas. Kviečiu laikinosios tyrimo komisijos pirmininką K. Komskį.
K. KOMSKIS (TTF). Laba diena. Gerbiamoji Pirmininke, gerbiamieji kolegos, teikiu jūsų dėmesiui Lietuvos Respublikos Seimo laikinosios tyrimo komisijos išvadą dėl Prezidento R. Pakso pilietinių ir politinių teisių atkūrimo.
Trumpai noriu priminti, kad vienas svarbiausių komisijos tyrimo aspektų buvo išsiaiškinti, kaip Europos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvenciją pažeidusi valstybė turi atkurti situaciją, kuri egzistavo iki pažeidimo, tai yra iki 2004 metų pavasario, ir ar galima objektyviai ir teisiškai šio tikslo pasiekti darnaus aiškinimo būdu, be Konstitucijos pataisų. Taip pat Seimas, reaguodamas į tarptautinių žmogaus teises ginančių institucijų – Strasbūro teismo ir Jungtinių Tautų Žmogaus teisių komiteto – sprendimus, pavedė komisijai išsiaiškinti, dėl kokių priežasčių nevykdomi šių institucijų priimti sprendimai ir kokių priemonių Lietuva turi imtis, kad minėti sprendimai būtų įgyvendinti, o ateityje panašūs atvejai nepasikartotų.
Komisija, siekdama atsakyti į šiuos jai Seimo pavestus klausimus, į posėdžius kvietėsi įvairių sričių ekspertus ir specialistus, iš kurių dauguma buvo teisininkai, be to, buvo išklausyti ir Seimo frakcijų seniūnai ar jų deleguoti atstovai. Būtent komisijos surinkta ir išanalizuota informacija bei kviestų asmenų įžvalgos padėjo suformuluoti tokias išvadas bei pasiūlymus.
Taigi komisija, atlikusi tyrimą dėl 2011 m. sausio 6 d. Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimo Paksas prieš Lietuvą nevykdymo, konstatuoja, kad minėtas sprendimas nėra įgyvendintas dėl valstybėje suformuotos ydingos Konstitucinio Teismo praktikos, ką paliudija ir 2004 m. gegužės 25 d. priimtas Konstitucinio Teismo nutarimas. Tokiu būdu Teismas sukūrė sankciją, kuri iš surinktos informacijos ir medžiagos vertina… kaip perteklinė. Savo ruožtu komisija konstatavo, kad sankcija, apribojanti pilietines ir politines asmenų teises iki gyvos galvos, kurią vėliau tarptautinės teisinės institucijos pripažino neproporcinga ir prieštaraujančia tarptautinės teisės normoms, Lietuvos teisėje atsirado Konstitucinio Teismo valia dėl Konstitucijos interpretavimo, nes tokios sankcijos, kokią Seimas besąlygiškai įgyvendino, kaip matyti, nėra nei Konstitucijoje, nei kituose Lietuvos Respublikos teisės aktuose.
Komisija taip pat konstatavo, kad sankcija, neleidžianti R. Paksui būti renkamam į konstitucinės priesaikos reikalaujančias pareigas, buvo nustatyta ir pritaikyta šiurkščiai pažeidžiant konstitucinį ir universalųjį teisės principą dėl teisės aktų negaliojimo atgal. Be to, komisija mano, kad kai kurie Konstitucinio Teismo sprendimai yra galimai veikiami politinių grupių interesų ar asmenų įtakos. Konstitucinis Teismas, aiškinimu sukurdamas konstitucinę normą visiems laikams atimti iš apkaltos būdu nušalinto asmens teisę būti renkamam, taip sukūrė papildomą sankciją, net daug sunkesnę už Konstitucijos nustatytą vienintelę sankciją – nušalinimą nuo pareigų.
Savo sprendime yra konstatavęs ir Žmogaus Teisių Teismas: papildoma sankcija jokioje teisėje, o ypač teisinėje valstybėje, puoselėjančioje teisės viršenybės principą, nėra ir negali būti sunkesnė už pagrindinę. Todėl Konstitucinio Teismo sukurta konstitucinė norma, kaip viršijanti šios institucijos kompetenciją ir prieštaraujanti tiek Konstitucijos tekstui, tiek ir vadinamajai Konstitucijos dvasiai, neturi ne tik konstitucinės, bet ir apskritai teisinės normos galios ir todėl turi būti pašalinta iš teisinės sistemos.
Jeigu paaiškėja naujų esminių aplinkybių, kurios buvo nežinomos Seimui apkaltos proceso vykdymo metu ir kurios leidžia manyti, kad nėra šio Statuto 228 straipsnio 2 dalyje nurodytu pagrindu pradėti apkaltos procesą, Seimas turi inicijuoti apkaltos proceso peržiūrą. Taigi savo ruožtu Seimas, kaip įstatymų leidėjas, turi persvarstyti Konstitucinio Teismo įstatymo nuostatas ir teisės aktais iš naujo apibrėžti šios institucijos vietą valstybės valdžios sistemoje. Be to, šioje situacijoje valstybė turi pareigą pašalinti žmogaus teisių pažeidimus, kurie kyla iš valstybės prisiimtų tarptautinių įsipareigojimų nevykdymo praktikos. Ir Konstitucinis Teismas turi pareigą persvarstyti savo priimtus nutarimus, jeigu paaiškėja esminių aplinkybių, kurios buvo nežinomos nutarimo priėmimo metu.
Įstatymo leidėjas įsipareigoja iki 2015 m. sausio 31 d. pašalinti iš teisės aktų – Seimo rinkimų įstatymo bei Respublikos Prezidento rinkimų įstatymo nuostatas, prieštaraujančias tarptautinių, pilietinių ir politinių teisių paktui bei Europos žmogaus teisių konvencijai. Šiuo atveju apriboti apkaltos būdu nušalinto asmens teisę būti renkamam, kartu ta dalimi apriboti ir tautos suverenitetą, tai yra nustatyti tautai, ką ji turi teisę rinktis ir ko neturi.
Suverenitetas, kaip aukščiausioji valstybėje valdžia, pagal Konstituciją priklauso išimtinai tautai. Niekas negali varžyti ar riboti tautos suvereniteto, savintis visai tautai priklausančių suverenių galių (Konstitucijos 3 straipsnio 1 dalis).
Kokiems asmenims suteikti valdinius įgaliojimus yra išimtinai tautos teisė tais atvejais, kai tauta kartu pareiškia savo valią. O tokie atvejai yra Respublikos Prezidento, Seimo narių rinkimai bei referendumai. Šios išimtinai tautai priklausančios teisės negali varžyti, riboti jokia tos pačios tautos sukurta institucija – ar ji vadintųsi Seimu, ar Konstituciniu Teismu, – jei pati tauta Konstitucijos tiesioginiu rašytiniu tekstu nėra tokios teisės šioms institucijoms suteikusi. Konstituciniam Teismui suteikta monopolinė teisė duoti visiems privalomą Konstitucijos teksto aiškinimą, nereiškia, kad Konstitucijos sergėtojai nėra varžomi tos pačios Konstitucijos.
Komisija taip pat konstatuoja, kad Konstitucijos pataisos yra vienas iš būdų, galintis užtikrinti valstybės tarptautinių įsipareigojimų įvykdymą, tačiau teigia, kad pareiga laikytis tarptautinių įsipareigojimų ir visuotinai priimtų demokratijos vertybių valstybei tiesiogiai išplaukia iš Konstitucijos 1 straipsnio nuostatų. Konstitucijos ir įstatymų normos privalo Lietuvos institucijų būti interpretuojamos taip, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimai būtų įgyvendinami. Taigi yra manoma, jog rezultatą galima pasiekti ir be radikalių Konstitucijos pataisų. Taigi atsižvelgiant į atsakingo valdymo doktriną ir į tai, kad Lietuva pažeidžia Tarptautinių pilietinių ir politinių teisių paktą bei Europos žmogaus teisių konvekciją, taip pat tai, kad valstybė turi imtis veiksmų, jog ateityje pažeidimų būtų išvengta, turi būti pasiektas politinis susitarimas Seime dėl atitinkamų Konstitucijos bei kitų teisės aktų pataisų priėmimo.
Ačiū.
PIRMININKĖ. Ačiū. Palaukite, jūsų nori paklausti labai daug Seimo narių. Tam yra skirta 10 minučių.
Pirmasis klausia K. Masiulis.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Aš norėčiau, man sufleruoja, kad apie konvekciją turėčiau paklausti. Aš žinau, kas yra konvekcija. Tai yra fizikinis terminas. O…
PIRMININKĖ. Prašom nediskutuoti tarpusavyje.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Su R. Paksu nieko bendro neturi. Bet aš noriu jūsų paklausti štai tokio dalyko. Iki šiol reikėjo keisti Konstituciją ir jūs ėjote tuo keliu. Dabar jau nebereikia?
K. KOMSKIS (TTF). Iš tiesų, kolegos, manyčiau, yra du sprendimo būdai. Galėjome keisti, galime net, ką aš minėjau, komisija konstatavo, kad Seimas galėtų atšaukti savo sprendimą, ne tik keisti Konstituciją.
PIRMININKĖ. Ačiū. Klausia A. Kubilius.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Gerbiamasis kolega, aš pratęsiu fiziko žinias dar. Dėl konvekcijos reiškinių, tai puodai ir arbatinukai yra šildomi iš apačios, o šaldytuvas, šaldymo elementas būna viršuje. Nežinau, ką čia bendro turi su R. Paksu, bet ir visa jūsų komisijos išvada yra pilna visokių konstitucinių konvekcijų, aš sakyčiau, nesąmonių. Mane domina vienas klausimas. Gerbiamasis kolega, kodėl jūs, būdamas „Tvarkos ir teisingumo“ partijos vienu iš lyderių, taip nemylite R. Pakso? Kodėl jūs nenorite pritarti mūsų pateiktai Konstitucijos pataisai, kuri leistų sugrąžinti R. Paksui teisę būti renkamam Seimo nariu? Ar mums reikės sudaryti komisiją ir tirti jūsų asmenišką veiklą, kodėl jūs taip nemylite R. Pakso?
K. KOMSKIS (TTF). Aš turbūt mėginsiu pajuokauti, kad ne tik jūs meile netrykštat, bet, matau, nenorite laikytis ir Žmogaus Teisių Teismo sprendimų.
Kalbant labai rimtai, aš manyčiau, jei būtų priimtas toks sprendimas, kurį jūs siūlote, tai bet kuris Seimo narys kreiptųsi į Konstitucinį Teismą, kad nesilaikome vieno iš konstitucinių sprendimų, kad Seimo narys gali būti renkamas ir Prezidentu. Šioje vietoje mes pažeistume būtent tą pačią Konstituciją. (Balsai salėje)
PIRMININKĖ. Ačiū, prašom nediskutuoti tarpusavyje. Minutė – klausimui, dvi minutės atsakymui. Klausia P. Gylys.
P. GYLYS (MSNG). Dėkui, gerbiamoji Pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, mano manymu, Konstitucijos 56 straipsnis, kurį mes čia norime taisyti, jei net būtų pataisytas, tai galiotų į ateitį. Dabar mes kalbame apie praeitį. Tai viena.
Antra. Jūs tikriausiai žinote, kad buvo priimti iš eilės du Prezidento rinkimų įstatymai, kuriais ir buvo uždrausta Prezidentui R. Paksui ateityje dalyvauti. Ar jums neatrodo, kad čia teisės šiame svarstyme, visuose tuose svarstymuose yra mažai? Kur kas daugiau yra politikos.
K. KOMSKIS (TTF). Faktiškai jūs, gerbiamasis kolega, atsakėte. Būtent aš tai ir manau, kad čia yra tik politikavimas, ir labai bijau, kad nei šis Seimas susitars, nei kitas nesusitars tol, kol asmeniškai nebus taikomos sankcijos ir nebus taikomasi į pačius Seimo narius. Finansinės sankcijos, aš turiu galvoje.
PIRMININKĖ. Ačiū. Klausia K. Komskis.
K. KOMSKIS (TTF). Aš atsiprašau, bet aš galvojau, kad bus kitas pranešėjas.
PIRMININKĖ. Supratome, ačiū. Klausia P. Gražulis.
P. GRAŽULIS (TTF). Gerbiamasis pranešėjau, ar jūs galėtumėte atsakyti į tokį klausimą, į kurį negali atsakyti A. Kubilius. A. Kubiliaus Vyriausybė parengė vieną iš variantų, kai buvo dar premjeras, dėl Konstitucijos pakeitimo, dėl kurio jie balsavo prieš. Po to, kai mes įpusėjome ir nuėjome pusę kelio, po dviejų svarstymų Seime jie užregistravo dar vieną Konstitucijos pataisą. Ar jūs negalite atsakyti, kodėl čia taip elgiasi A. Kubilius premjeras ir A. Kubilius kaip opozicijos lyderis?
K. KOMSKIS (TTF). Turbūt reikia pripažinti, kada buvo gerbiamasis A. Kubilius Vyriausybės vadovu, jis tada buvo atsakingas, kad būtų vykdomi būtent tiek Žmogaus Teisių Teismo sprendimai, tiek Europos, tiek Strasbūro teismo sprendimai, tiek Jungtinių Tautų išaiškinimai. O dabartiniu metu jis yra opozicijos lyderis ir jam atrodo, kad jam nepriklauso vykdyti šitų įstatymų.
PIRMININKĖ. Ačiū. Klausia J. Razma.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiamasis pranešėjau, kaip žinome, Seimas gali arba tvirtinti komisijos išvadas, arba netvirtinti. Bet jų negali nieko koreguoti, jų turinio. Turbūt su tuo sutiksite? Tai kaip jūs pasiūlysite elgtis Seimui, jei jūsų išvadose yra parašyta, jog iki 2015 m. sausio 31 d. Seimas privalo pakoreguoti rinkimų ir kitus įstatymus, kad R. Paksas galėtų kandidatuoti? Taip kaip dabar Seimas patvirtins? Įgyvendins atgaline data šią išvadą?
K. KOMSKIS (TTF). Galiu pasakyti. Ne vieną kartą esame turėję tokią situaciją ir pataisę datas, tikrai niekas neįvyks, jei bus pakeistos datos ar bus sudaryta kokia nors komisija, kuri būtent šį straipsnį pataisys.
PIRMININKĖ. Ačiū. Klausia K. Daukšys. Gerbiamoji Milda, Kęstutis nori paklausti.
K. DAUKŠYS (DPF). Ačiū. Gerbiamasis pranešėjau, mes suprantame, mes visi turime tą patį, kai buvo viena tiesa, vienintelė ir niekas kitas kitokios tiesos negalėjo turėti. Tai suprantu labai didelį išgyvenimą konservatorių dėl to, kad ne jų projektas eina, bet prašom man pasakyti, kas toliau? Mes pritarsime jūsų komisijos išvadoms, kaip jūs toliau matote visą kelią?
K. KOMSKIS (TTF). Kolegos, iš tiesų sprendžia ne Seimas. Aš ir minėjau, yra keli sprendimo būdai. Vienas sprendimo būdų vis dėlto kreiptis dar kartą į Konstitucinį Teismą ir kad Konstitucinis Teismas pasakytų, kad klydo. Kitas dalykas, aš manyčiau, šiandien būtų pats teisingiausias variantas. Antras dalykas. Aišku, mes, Seimas, galime atšaukti apkaltą. Iš visų 11 straipsnių kaltinimų, kurie buvo pateikti R. Paksui, visi žinote, kad teismuose yra panaikinti. Net ir tas, kuriuo šiandien dažniausiai naudojasi žiniasklaida, – už pilietybės suteikimą J. Borisovui, Konstitucinis Teismas taip pat yra išaiškinęs, kad atsakingas yra ministras, kuris pasirašo. Taigi, aš manau, nėra jokios R. Pakso kaltės ir galimą tą procesą vykdyti. (Balsai salėje) J. Borisovas buvo apdovanotas V. Landsbergio, jeigu primiršote… (Balsai salėje)
PIRMININKĖ. Klausia V. A. Matulevičius.
V. A. MATULEVIČIUS (MSNG). Gerbiamasis pranešėjau, du klausimai. Vienas: kodėl komisija taip ilgai nepateikė išvadų? Beveik metus. Ir kitas. Nevykdomas Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimas, taip pat nevykdomas Jungtinių Tautų Žmogaus teisių komiteto raginimas Lietuvai. Mes žinome, kad dėl įvykių Garliavoje valstybė kaip tik dėl teismo sprendimo nevykdymo panaudojo jėgą, tačiau tada buvo kalbama apie eilinius piliečius. Šiuo atveju Teismo sprendimo nevykdo politinis elitas. Kaip čia reikėtų elgtis kompetentingoms institucijoms, turinčioms įgaliojimus? Ačiū.
K. KOMSKIS (TTF). Iš tiesų mes savo darbą atlikome pagal numatytus terminus, išvados buvo pateiktos. Turbūt dėl to, kad Seimo buvo svarstomos Konstitucijos pataisos, turbūt dėl to neįtraukė, gal būtų išsprendę klausimą. Manyčiau, šis klausimas nevisiškai man adresuotas, nes mes darbą atlikome laiku.
O dėl elito, tai aš jau sakiau ir dar kartą sakau: kol nebus asmeninės atsakomybės, kol nebus finansinės atsakomybės tų piliečių, kurie nevykdo Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimo, Jungtinių Tautų, tol, man atrodo, niekas nepasikeis. Niekas nenori, kad oponentas, stiprus oponentas, galėtų vesti partiją, kad jis eitų į rinkimus, ir, aišku, laimėtų rinkimus.
PIRMININKĖ. Ačiū. Klausia S. Jovaiša.
S. JOVAIŠA (TS-LKDF). Ačiū. Jau paklausė, nenoriu.
PIRMININKĖ. Ar Valdas spės paklausti, nebėra jau laiko. S. Jovaiša nenori, atsisako. V. Vasiliauskas. Prašom.
V. VASILIAUSKAS (TTF). Ačiū, Seimo Pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, jeigu šiandien Seimas pritartų jūsų vadovaujamos komisijos išvadoms, ar tai kompensuotų gruodžio 15 dienos balsavimo Seime padarytą žalą Lietuvos valstybei ir Lietuvos Respublikos Seimui, kaip negerbiančiam Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimų ir Jungtinių Tautų Žmogaus teisių komiteto rekomendacijų?
Ir papildomas klausimas jums, kaip Seimo Pirmininkės pavaduotojui, kaip valdybos nariui, kaip Seimo seniūnų sueigos nariui. Ką galėtų reikšti, jeigu mes šiandien svarstome pažeistas žmogaus teises, o salėje nėra Seimo Žmogaus teisių komiteto pirmininkės? Ačiū.
K. KOMSKIS (TTF). Pirmiausia, ar kompensuotų gruodžio 15 dienos sprendimą? Mes puikiai suprantame, kad niekas negali kompensuoti, nes Konstitucijos pakeitimui reikėjo 94 Seimo narių balsų. Šiandien net salėje neturime tiek. Matydamas, kaip opozicija nusiteikusi balsuoti, kaip šiandien klausinėja, manyčiau, kad sprendimas bet kokiu atveju nekompensuos. Manyčiau, kad Seimas prie to klausimo turės grįžti ir priimti vienokį ar kitokį sprendimą.
Aš tikrai negaliu atsakyti, kodėl nėra Žmogaus teisių komiteto pirmininkės, bet pirma tikrai buvo.
PIRMININKĖ. Ačiū. Jūs atsakėte į visus klausimus. Dėkojame pranešėjui. Nuomonė už, nuomonė prieš. Nuomonė už – K. Daukšys. Prašom.
K. DAUKŠYS (DPF). Ačiū, gerbiamoji Seimo Pirmininke. Gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų R. Pakso klausimą vienaip ar kitaip mes turime išspręsti. Manau, kad sureguliuoti tą dalyką reikia, todėl šiandien palaikysiu komisijos išvadas, ir tikiuosi, kad Teisės ir teisėtvarkos komitetas išnagrinės ir pamatys, kokios yra teisinės pasekmės, kokie dalykai gali būti daromi toliau. Manau, šiandien po pateikimo mes turime pritarti ir laukti normalių teisinių išvadų, kurios aiškiai apibrėžtų tolesnį mūsų darbą, tolesnes mūsų galimybes ir tolesnę galimybę tą klausimą išspręsti grąžinant galimybę R. Paksui kandidatuoti į Seimą ir į kitas renkamas pareigas.
PIRMININKĖ. Ačiū. Nuomonė prieš – K. Masiulis.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Na, nesutiksiu su savo bendravardžiu Kęstučiu, kad turime išspręsti vienaip ar kitaip. Turime išspręsti taip, kaip gali išspręsti Seimas, vadinasi, laikydamiesi įstatymų ir Konstitucijos, o ne bet kaip. Be to, mes turime išspręsti visai ne R. Pakso klausimą. Man R. Paksas nesimpatiškas, bet L. Karalius yra labai simpatiškas. Aš norėčiau L. Karaliaus klausimą išspręsti. Dabar išsprendę R. Pakso klausimą, mes niekaip neišsprendžiame L. Karaliaus klausimo. (Balsai salėje) O ką, L. Karalius ne žmogus, jis jau nebegali kandidatuoti niekur – nei į Seimą, nei būti Prezidentu, jeigu taip nori R. Paksą toliau kišti į Prezidentus? Taip pat gali norėti visur kitur kandidatuoti. Tai gal spręskime apskritai. Kuo čia dėtas R. Paksas, kodėl mes čia sprendžiame asmenybių klausimus? Turime keisti Konstituciją tiek, kiek mus įpareigoja Žmogaus Teisių Teismas, ir nė kiek ne daugiau. Turime keisti Konstituciją ne todėl, kad norime R. Pakso Seime, o todėl, kad taip nustatė Teismas, ir viskas.
PIRMININKĖ. Gerai. Ačiū. Gerbiamieji Seimo nariai, aš noriu priminti, kad dabar balsuojame ne už asmenybes. Po pateikimo mes turime pritarti arba nepritarti komisijos išvadoms. Balsuojame dėl komisijos išlaidų po pateikimo. Kas pritariate, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 90 Seimo narių: už – 55, prieš – 21, susilaikė 14. Po pateikimo pritarta.
Po balsavimo – P. Gražulis. Prašom.
P. GRAŽULIS (TTF). Gerbiamoji Seimo Pirmininke, aš prašyčiau, kad rytoj klausimo svarstymas ir priėmimas būtų įtrauktas į darbotvarkę. Gal dėl to Seimas apsispręstų šiandien?
Norėčiau pasakyti repliką gerbiamajam K. Masiuliui. Kai L. Karalius buvo valdančiojoje daugumoje, tada buvo žmogus. Jūs puikiausiai su juo dirbote, vaikščiojote susikabinę rankutėmis, sprendėte bendrus valstybės klausimus, bet kai išėjo į opoziciją, jums tapo ne žmogus. Jūs pagal tai vertinate: jeigu konservatorius – žmogus, o jeigu ne konservatorius – tai ne tik ne žmogus, bet dar ir valstybės priešas.
Ir dar noriu pasakyti. Šitas variantas… (Balsai salėje) Gerbiamasis Kęstuti Masiuli, konservatoriams būdinga, jie kartais negirdi net savęs, o apie tautą sunku pasakyti! Bandysiu pakartoti trečią kartą. A. Kubiliaus Vyriausybė sudarė darbo grupę, kuri parengė Konstitucijos pataisas. Jas mes paėmėme ir įregistravome. Kai praėjo du svarstymai, jūsų įregistravote dar vieną variantą norėdami sužlugdyti A. Kubilių. Ir niekuo čia dėtas R. Paksas. Čia žmogaus teisių sprendimas, čia yra piliečių teisių atkūrimas. Nenorėkite būti aukščiau Dievo ir aukščiau tautos, neatimkite iš tautos valios rinkti, balsuoti! Jūs norite būti visų teisėjais. Tai tikrai yra nekrikščioniška, gerbiamasis Kęstuti Masiuli!
PIRMININKĖ. Ačiū. Noriu priminti, kad replika po balsavimo – taip pat dvi minutės. Prašom. I. Degutienė.
I. DEGUTIENĖ (TS-LKDF). Aš balsavau prieš, bet paspaudžiau už. Prašom įregistruoti prieš.
PIRMININKĖ. Ačiū. Dėl protokolo I. Degutienė – prieš. Gerbiamasis V. A. Matulevičius. Prašom.
V. A. MATULEVIČIUS (MSNG). Gerbiamieji kolegos, aš norėčiau atkeipti dėmesį, kad čia kalbama ne apie vieną asmenį, kad ir kaip keistai skambėtų. Aš norėčiau tiesiog paskatinti pamąstyti dešinę Seimo pusę apie tai, kad susiklosčius tam tikroms aplinkybėms politinė sistema gali lygiai taip pabandyti pašalinti ir kitokios pakraipos politiką. Jeigu mes įteisiname precedentą, kad valstybės vadovą, nors apkalta politinius, teisinius procesus… galima pašalinti iš pareigų pagal neįrodytus kaltinimus, tada atveriame kelią, kad iš tikrųjų ir ateityje Lietuvoje gali susiklostyti panaši padėtis.
PIRMININKĖ. Gerai. Ačiū. Visi iš eilės – K. Daukšys.
K. DAUKŠYS (DPF). Ačiū, gerbiamoji Seimo Pirmininke. Iš I. Degutienės balsavimo matau, kad daugelis konservatorių širdyje būtų balsavę už, bet A. Kubilius su K. Masiuliu neleido. Tikrai sveikinu visus kolegas, kad jie susitaikė prieš šv. Kalėdas ir kad normaliai šitą klausimą išrišom. Kai svarstysime pavasarį, tada prieš Velykas galėsime aiškintis toliau.
PIRMININKĖ. Gerai. Ačiū. Gerbiamasis A. Kubilius. Prašom.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Aš raginčiau P. Gražulį, kad prieš Kalėdas nueitų išpažinties ir išpažintų tą netiesą, kurią jis ką tik pasakė, ir prisiimtų tą nuodėmę, ją išpažintų, nes mūsų Vyriausybė buvo pateikusi kelis variantus, po to dar Konstitucinis Teismas svarstė. Gerbiamieji kolegos, mes labai racionaliai pasiūlėme, kaip reikia spręsti šią vadinamąją R. Pakso problemą. P. Gražulis visiškai neturi sąžinės, todėl jis ir toliau nori laikyti R. Paksą kankiniu ir niekaip neišspręsti jo problemos. Jeigu P. Gražulis turėtų sąžinės ir būtų pritaręs mūsų siūlymui, seniai šita problema būtų buvusi išspręsta ir R. Paksas jau būtų rengęsis rinkimams, o dabar toliau turės vaidinti tą kankinio vaidmenį. Petrai, turėk pagaliau sąžinės ir pritark mūsų siūlymui!
PIRMININKĖ. Ačiū.
P. GRAŽULIS (TTF). Kadangi A. Kubilius net penkis kartus paminėjo mano vardą, o replika galima atsakyti į repliką, kai bent vieną kartą pamini, tai, man atrodo, išpažinties turi eiti A. Kubilius, ne P. Gražulis. Dalį tiesos jūs tikrai pasakėte – jūsų sudaryta darbo grupė parengė kelis variantus ir vieną iš jų mes ir teikėme, Andriau Kubiliau. Aš jums jį atnešiu ir padėsiu ant stalo. O šitą kalbą patvirtinu dabartinio teisingumo ministro J. Bernatonio žodžiais, kad toks dokumentas buvo parengtas, toks Konstitucijos pataisos variantas buvo parengtas A. Kubiliaus Vyriausybės sudarytos darbo grupės. Taigi, Andriau Kubiliau, eikite išpažinties! Dabar galima atleisti nuo posėdžio, eikite be eilės.
PIRMININKĖ. Gerai. Ačiū. Išsakėme ta linksma gaida visi replikas. Svarbiausia, kad po išpažinties vėl nepridarytume nuodėmių iki Kalėdų. Galbūt dar palaukite. Gerai. Ačiū. Gerbiamasis Petrai, ypatingą skubą teikia Seimo Pirmininkas. Ypatingos skubos nėra. Ačiū. Nėra.
12.13 val.
Seimo nutarimo „Dėl pritarimo skirti Godą Ambrasaitę-Balynienę Lietuvos apeliacinio teismo teisėja“ projektas Nr. XIIP-3898(2) (svarstymas ir priėmimas)
Darbotvarkės 1-11 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl pritarimo skirti Godą…“ Nr. XIIP-3898. (Balsas iš salės) Gerbiamasis Petrai, prašom apsiraminti. Dėl nutarimo projekto yra užrašyta pateikimo stadija. Ypatingos skubos čia nėra. Dar kartą atsiprašau. Seimo nutarimo „Dėl pritarimo skirti Godą Ambrasaitę-Balynienę Lietuvos apeliacinio teismo teisėja “ projektas. Svarstymo stadija. Kviečiu Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininką J. Sabatauską. Kas gali? Matau, yra pavaduotojas gerbiamasis S. Šedbaras. Prašom. Palaukit! Išvadą kas nors galite duoti? Prašom.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Komitetas nutarimo projektą svarstė šių metų gruodžio 16 dieną ir bendru sutarimu už pritarė Seimo nutarimo projektui.
PIRMININKĖ. Ačiū. Norinčių kalbėti nėra užsirašę. Ar, pretendente, dar norite tarti žodį? Ne. Po svarstymo balsavimas nenumatytas. Priėmimas. Kaip žinote, 14 valandą bus slaptas balsavimas.
12.15 val.
Seimo nutarimo „Dėl pritarimo skirti Antaną Rudzinską Lietuvos apeliacinio teismo teisėju “ projektas Nr. XIIP-3899(2) (svarstymas ir priėmimas)
Darbotvarkės 1-12 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl pritarimo skirti Antaną Rudzinską Lietuvos apeliacinio teismo teisėju“ projektas Nr. XIIP-3899. Svarstymo stadija. Kviečiu Teisės ir teisėtvarkos komiteto pranešėją gerbiamąjį S. Šedbarą. Prašom.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Komitetas šį nutarimo projektą svarstė taip pat 2015 m. gruodžio 16 d. ir bendru sutarimu už pritarė šiam nutarimo projektui.
PIRMININKĖ. Gerai. Ačiū. Diskusijoje norinčių kalbėti nėra, motyvų nėra. Klausiu pretendento, ar norite dar tarti žodį? Ne. Po svarstymo nebalsuojame, 14 valandą bus slaptas balsavimas.
12.16 val.
Seimo nutarimo „Dėl pritarimo skirti Algimantą Valantiną Lietuvos apeliacinio teismo teisėju“ projektas Nr. XIIP-3900 (svarstymas ir priėmimas)
Darbotvarkės 1-13 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl pritarimo skirti Algimantą Valantiną Lietuvos apeliacinio teismo teisėju“ projektas Nr. XIIP-3900. Svarstymo stadija. Teisės ir teisėtvarkos komiteto pranešėjas S. Šedbaras. Prašom.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Komitetas šį nutarimo projektą taip pat svarstė gruodžio 16 dieną ir bendru sutarimu už buvo nutarta pritarti nutarimo projektui.
PIRMININKĖ. Ačiū. Yra užsirašęs diskusijoje dalyvauti E. Šablinskas. Prašom. Ar nepersigalvojote, Eduardai? Diskusijoje. Ne? Atsisakote nuo diskusijos. Dėl motyvų tuoj patikrinsime. Dėl motyvų nėra norinčių kalbėti. Taigi po svarstymo nebalsuojame. 14 valandą kviečiu visus išreikšti savo valią slaptu balsavimu.
12.17 val.
Seimo nutarimo „Dėl pritarimo Evaldo Pašilio skyrimui Lietuvos Respublikos generaliniu prokuroru“ projektas Nr. XIIP-3907(2) (svarstymas ir priėmimas)
Darbotvarkės 1-14 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl pritarimo Evaldo Pašilio skyrimui Lietuvos Respublikos generaliniu prokuroru“ projektas Nr. XIIP-3907. Svarstymo stadija. Teisės ir teisėtvarkos komiteto pranešėjas S. Šedbaras.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Komitetas šį nutarimo projektą svarstė 2015 m. gruodžio 16 d. ir bendru sutarimu už buvo nutarta pritarti šiam nutarimo projektui.
PIRMININKĖ. Ačiū. Čia jau diskusijoje užsirašė kalbėti penki Seimo nariai. Pirmąjį kviečiu P. Urbšį. Prašom.
P. URBŠYS (MSNG). Gerbiamieji Seimo nariai, slaptos informacijos nutekinimo byla, kuri yra susijusi su prezidentūra, mūsų valstybėje seniai tapo savotišku ŽIV testu. Ši byla atskleidžia, kiek konstitucinės valdžios galių sutelkimas vienose rankose yra paralyžiavęs Lietuvos teisėtvarką. Sutikite, jei tuometinis Valstybės saugumo departamento vadovas G. Grina vietoj karjeros nebūtų pasirinkęs įstatymo, o tuometinis generalinis prokuroras nebūtų apsižiūrėjęs ir slaptos informacijos nutekinimo atvejo nebūtų pradėjęs tirti prokuroras, kuriam prieš įstatymą visi lygūs, tai šios bylos, kurioje už slaptos informacijos nutekinimą baudžiamojon atsakomybėn buvo patrauktas artimiausias Lietuvos Prezidentės aplinkos žmogus D. Ulbinaitė, nebūtų buvę.
Mums visiems turėtų būti svarbu, ar teikiamas kandidatas į generalinius prokurorus parengtas tam, kad tokių bylų iš viso nebūtų, ar vis dėlto Prezidentė mano, kad ji ir jos artimiausios aplinkos žmonės yra lygūs prieš įstatymą? Teismai viską padarė, kad šioje byloje būtų panaikinti esminiai įrodymai D. Ulbinaitės atžvilgiu, kas padėjo jai sulaukti išteisinamųjų nuosprendžių. Šiuo metu net septynių Aukščiausiojo Teismo teisėjų kolegija, ko gero, imsis formuoti naują teismų praktiką, kad tokių bylų iš viso nebūtų. Kyla klausimas, koks likimas ištiks prokurorą, kuris išdrįso apkaltinti D. Ulbinaitę slaptos informacijos nutekinimu, kuris net kelis kartus bandė iškviesti Prezidentę į apklausą, kuris išdrįso apskųsti išteisinamuosius nuosprendžius? Susitikimo metu su pretendentu į generalinius prokurorus to ir paklausiau. Deja, aiškaus atsakymo neišgirdau. Tikiuosi, gerbiamasis E. Pašilis šiandien posėdžių salėje patikins mus, kad su šiuo prokuroru nebus susidorota. Ačiū.
PIRMININKĖ. Ačiū už jūsų nuomonę. Kviečiu E. Šablinską. Nebėra, nebematau. Kviečiu kalbėti K. Daukšį. Irgi nematau salėje. B. Vėsaitė. Prašom.
B. VĖSAITĖ (LSDPF). Gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų Lietuva per ilgai gyveno be generalinio prokuroro. Aš manau, kad baigiantis metams mes jį turėsime. Žmogus, regis, ir kompetentingas, ir tinkamas užimti šias pareigas, juo labiau kad gavome jo patikinimą, kad jeigu Seimas vykdys parlamentinę kontrolę ir kreipsis dėl viešojo intereso gynimo, šitie kreipimaisi nebus pamiršti. Aš turiu omeny laikinųjų energetikos komisijų kreipimąsi į generalinį prokurorą – buvęs prokuroras net piršto nepajudino. Mes tikimės, kad reikalai pajudės ir bus išaiškinta, ar viešasis interesas buvo pažeistas, ar ne. Labai tikimės iš šio prokuroro objektyvumo, teisingumo. Manau, kad bent jau šiais metais mes jį turėsime. Ačiū.
PIRMININKĖ. Ačiū. Kviečiu K. Masiulį.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, aš norėčiau jūsų paklausti, ar iki šiol iš tikrųjų Seimas bandė skirti generalinį prokurorą, ar bandė į „deramą vietą“ pastatyti Prezidentę? Aš visų pirma žvilgsnį kreipiu į daugumą. Manau, kad net nebandė skirti generalinio prokuroro, tik bandė pažeminti Prezidentę, ir sėkmingai tą darė, tiesiog vyko galių žaidimas. Galių pasistumdymas, bandymas parodyti, kas čia galingesnis ir kad valdančioji dauguma gali sau leisti tiesiog stumdyti vieną po kitos kandidatūras, kurias tikrai Prezidentė rinko atsakingai ir nė viena kandidatūra nebuvo bloga. Nė viena nebuvo bloga. Šita niekuo ne geresnė nei kitos, irgi gera arba irgi bloga, jeigu Seimo dauguma galvoja, kad ir toliau reikia žaisti tuos galių žaidimus.
Aš kviečiu valdančiąją daugumą baigti galių žaidimus, tiesiog imti ir paskirti prokurorą, nes prokuratūra yra labai svarbi institucija, kuri turi funkcionuoti. Nuo paprastų techninių dalykų, nuo to, kad žmonės turi išeiti atostogų, turi keistis departamentų vadovai ir panašiai, iki svarbių, kokių nors strateginių dalykų, kada reikia vykdyti kaitą, gerinti institucijos darbą ir panašiai. Visa tai turi būti vykdoma labai tikslingai ir tą turi daryti generalinis prokuroras. Tikrai reikėtų liautis vykdyti šitą gėdingą galių žaidimą. Aš kviečiu ir žvilgsnį kreipiu į daugumą, kviečiu daugumą to toliau nebedaryti.
PIRMININKĖ. Ačiū. Dabar, kiek suprantu, frakcijos vardu dar nori K. Daukšys. Grįžęs. Prašom.
K. DAUKŠYS (DPF). Ačiū, gerbiamoji Pirmininke. Gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų gaila, kad K. Masiulis negali būti generaliniu prokuroru. Viską žino, viską supranta ir tikriausiai būtų neblogas. Bet šiandien mes turime kitą kandidatą. Mūsų frakcija su juo kalbėjosi, esame aptarę kandidatūrą, įvertinome ir pliusus, ir minusus. Iš minusų galime pažymėti administracinio darbo stoką, gal kitus nereikšmingus dalykus, bet iš esmės tai yra žmogus, kuris sugebėjo mūsų frakcijai pateikti savo darbo viziją, kuriai mes pritarėme, kuris sugebėjo įkvėpti mums, frakcijos nariams, tikėjimą, kad prokuratūra dirbs gerai, kad bus nepriklausoma, kad bus solidžiai tiriamos bylos.
Mūsų frakcija nusprendė balsuoti už šią generalinio prokuroro kandidatūrą ir palaikyti tokį prokurorą. (Balsai salėje) Todėl mes raginame ir kitus palaikyti sprendimą ir iki Kalėdų turėsime generalinį prokurorą, kuris konservatoriams tikrai suteiks daug galimybių po to kalbėti apie tai, kaip jie geriau prokuratūrą valdytų, aš taip manau. Ačiū.
PIRMININKĖ. Ačiū Darbo partijos frakcijos seniūnui K. Daukšiui. Kviečiu P. Gražulį, frakcijos „Tvarka ir teisingumas“ seniūną. Prašom.
P. GRAŽULIS (TTF). Ir mūsų frakcija šiandien ryte buvo susitikusi su pretendentu į generalinius prokurorus. Mes taip pat jį išklausėme šioje tribūnoje. Buvo laiko, kai galėjome išgirsti tiek eilinių žmonių, tiek tam tikrų institucijų, statutinių darbuotojų atsiliepimus. Privačiai skambino. Taip, kaip dažnai būna pateikus vieną ar kitą kandidatą. Aš esu nustebęs, kad nė vieno blogo atsiliepimo nėra. Atvirkščiai, paskambino pora žmonių iš pačios Ukmergės, kur jis dirbo teisėju, žmonės pasakė: sąžiningas, principingas, padorus žmogus, ir ragino mus balsuoti už.
Koks skirtumas tarp buvusių kandidatų, ką kėlė K. Masiulis, ir dabartinio? Man atrodo, kad šį kandidatą pasiūlė Seimo Pirmininkė, o teikė Prezidentė. Toks didelis skirtumas. Matote, todėl nėra jokių susipriešinimų ir visi, matyt, vieningai balsuosime už. O palinkėčiau, kaip lig šiol vadovavosi įstatymu, vadovavosi sąžine, kad tikrai nesivadovautų politine telefonine teise, politiniais nurodymais, kad būtų principingas ir garbingas. Tai nelengvos pareigos. Linkime jums sėkmės ir sveikiname su artėjančiomis Kalėdomis ir Naujaisiais metais!
PIRMININKĖ. Ačiū, gerbiamasis Petrai. Suprantu, kad tu nori būti man malonus dėl to, kad aš ypatingą skubą suteikčiau, bet ačiū už perdėtą vertinimą.
Kviečiu E. Masiulį, Liberalų sąjūdžio frakcija.
E. MASIULIS (LSF). Mielieji kolegos, Liberalų sąjūdžio frakcija pereitą savaitę susitiko su gerbiamuoju pretendentu ir apsisprendė palaikyti gerbiamojo E. Pašilio kandidatūrą. Mes tikrai manome, kad jo turima kompetencija, jo ligšiolinė patirtis, jo asmeninės savybės yra tinkamos užimti generalinio prokuroro poziciją. Aš manau, kad tas laikotarpis, per kurį Generalinė prokuratūra neturi nuolatinio vadovo, tikrai jau pakenkė pačios Generalinės prokuratūros darbui, akivaizdu, reikia, kad kuo greičiau tas nuolatinis vadovas atsirastų.
Žmonės Lietuvoje pasigenda didesnio teisingumo, kai kuriais atvejais pasigenda greitesnių teisėsaugos institucijų sprendimų. Noriu palinkėti, kad naujasis pretendentas tikrai tvirtai ir ryžtingai užtikrintų tęstinumus pertvarkų, kurios yra pradėtos Generalinėje prokuratūroje, ir, be jokios abejonės, savo asmeninėmis savybėmis sugebėtų suburti prokurorų bendruomenę svarbiems ir sudėtingiems uždaviniams spręsti.
Tačiau kartu gerbiamąjį pretendentą noriu įspėti. Žinokite, ir dėl prieš tai buvusių kolegų, kurie pretendavo, iš tribūnos beveik visos frakcijos sakė, kad balsuos už, ir buvo sudaroma tokia iliuzija, kad visi čia labai gražiai pritaria. Todėl noriu tiesiog pasakyti, kad labai nesidžiaukite mūsų kalbomis, sulaukite balsavimo rezultatų. Slapto balsavimo rezultatų. Bet aš viliuosi, kad šį kartą slapto balsavimo rezultatai bus teisingi, tvarkingi, ir mes turėsime naują generalinį prokurorą. Ačiū.
PIRMININKĖ. Ar galime suprasti, kad jūs dar abejojate savo sprendimu? (Balsai salėje) Noriu priminti, kad praeitą kartą kai kurios frakcijos aiškiai pasakė savo poziciją.
Prašome, Socialdemokratų frakcijos vadovė I. Šiaulienė. Frakcijos nuomonė.
I. ŠIAULIENĖ (LSDPF). Dėkoju, gerbiamoji Seimo Pirmininke. Gerbiamieji kolegos, galbūt ir nebūtų verta kalbėti šitoje tribūnoje, bet kadangi kalbėjo visos frakcijos ir visos pareiškė šį kartą, kad pritars teikiamai kandidatūrai, ir jeigu socialdemokratai nepasakytų viešo žodžio, neduok Dieve, vėl kas nors nutiktų, tai įsivaizduoju, kaip A. Kubilius stovėtų tribūnoje ir sakytų – va, čia socialdemokratų darbas.
Pirmiausia, aš norėčiau pasveikinti gerbiamąjį Evaldą po dviejų nesėkmingų pretendentų suradusį drąsos eiti ir išbandyti šitą barjerą. Frakcija buvo susitikusi su pretendentu. Mums tikrai paliko gerą labai inteligentiško, ramaus, santūraus žmogaus įspūdį. Kai kas sakė, ar tik ne per ramus, ar ne per tylus, ar ne per mandagus tokiai sistemai. Mane guodžia vienas argumentas, kad gerbiamasis Evaldas turi didelę teismo pirmininko praktiką. (Gerbiamasis Dagy, jūs man labai trukdote kalbėdamas telefonu.) Turi ilgą teismo pirmininko praktiką, yra gerai vertinamas savo kolegų, Teisėjų tarybos ir, žinoma, ne mažiau svarbus argumentas yra tai, kad jis yra žemaitis. Aš manau, kad tyliai, ramiai, tvirtu stuburu bus padaryta, kas pridera padaryti generaliniam prokurorui.
Kita vertus, atsakydamas į klausimus jis buvo gana nuoširdus ir nebandė fantazuoti ir sakyti, ką jis darys ateityje, o sakė – aš turiu susitikti su prokuratūros žmonėmis, pasikalbėti, tada man bus aišku, kokių tinkamų žingsnių imčiausi. Pretendentas taip pat parodė susirūpinimą ir apgailestavimą, kad tikrai yra susidariusi suirutė šitoje sistemoje, ir tenka apgailestauti, kad geriausi žmonės, matydami tokią nesėkmę pačioje prokuratūros sistemoje, palieka šitą sistemą.
Gerbiamasis pretendente, aš tikrai tikiu, kad visos frakcijos nuoširdžiai pasakė nuomonę, visi nuoširdžiai balsuos ir jūs būsite patvirtintas generaliniu prokuroru. Linkiu jums sėkmės.
PIRMININKĖ. Ačiū. Noriu paklausti Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos, ar Kęstutis kalbėjo frakcijos vardu? Ne. Ar kas nors norite išreikšti poziciją? Vis tiek bendra nuomonė. Tai gal atvirai balsuojame? Visi sako, kad taip. (Balsai salėje) Gerai, aš pajuokavau. Viskas gerai.
Aš klausiu pretendento, ar norite dar tarti žodį? Ne. Ačiū, viskas atsakyta.
Motyvai už – A. Anušauskas.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiamieji Seimo nariai, Seimas jau įrodė, kad galima gyventi be generalinio prokuroro, bet kyla klausimas, ar tai gerai mūsų teisinei sistema? Aš manau, kad tai yra labai blogas precedentas. Dabartinis paskyrimas, mano supratimu, yra būtinas vien dėl to, kad jau baigiame apsiprasti su politikų kišimusi į konkrečias bylas, ypač jeigu jų netenkina konkretūs teismų nuosprendžiai, arba, priešingai, galbūt labai tenkina kokių nors konkrečių prokurorų sprendimai. Kad ir Prezidentė dažnai minima konkrečiose bylose dažniausiai tik tam, kad būtų galima į viršų timptelti savo trumpas, dažnai nepartines politines kelnytes. Todėl aš siūlau pritarti šiam paskyrimui ir tikiuosi, kad balsavimas šį kartą nebus toks, koks buvo tuo metu, kada viskas atrodė labai jau fariziejiškai – kalbos vienos, sprendimai kiti.
PIRMININKĖ. Ačiū. Nuomonė prieš – P. Urbšys. O, kiek užsirašė, kol kalbėjote. Aišku, jūsų teisė. P. Urbšys. Prašom.
P. URBŠYS (MSNG). Prieš tai gerbiamoji I. Šiaulienė kalbėjo, ar šitas pretendentas yra ne per ramus ir ne per daug padorus tokiai sistemai. Noriu patikinti gerbiamuosius Seimo narius, kad ir teismuose, ir prokuratūroje yra gerai dirbančių, ganėtinai padorių žmonių, ir negalima išskirti, kad čia dabar jis ateina tarsi reformuoti ar pataisyti tą ydingą sistemą. Man atrodo, didžiausia yda ta, kai politikai kišasi ir užsimerkia į tai, kad yra nesaugūs pareigūnai, kurie vadovaujasi tik įstatymu. Man keista, kodėl pretendentas vis dėlto neatsakė į tą elementarų klausimą, ar nebus susidorota su prokuroru, kuriam prieš įstatymą visi lygūs. Aš tikrai tikiu, kad šį kartą Seimas nubalsuos ir palaikys šitą kandidatūrą. Bet kiekvienas Seimo narys tada prisiimame atsakomybę, kad mes skiriame šitą prokurorą, kuris nedrįsta atsakyti į šitą labai aiškų klausimą.
PIRMININKĖ. Ačiū. Nuomonė už – K. Daukšys.
K. DAUKŠYS (DPF). Ačiū, gerbiamoji Seimo Pirmininke. Iš tikrųjų kalbos apie tai, kad čia kažkas blogesnis buvo ar geresnis, tikriausiai neturi didelio pagrindo. Šiandien tiesiog mes turime kandidatą, kuris, matome, atitinka visų frakcijų lūkesčius, kokį jie mato būsimą prokurorą. Ir tikrai jo ir tam tikras kuklumas, ir žemaitiškas užsispyrimas, apie kurį kalbėjome, ir galų gale žmogiškosios savybės, apie kurias kalba tie bendradarbiai, kurie jau seniai nedirba, bet su kuriais kažkada dirbo, ir visi kiti dalykai. Ne paslaptis, kad visi apsiklausinėjome, kaip jis atrodo. Mes galime, ko gero, ramia širdimi pritarti Prezidentės teikimui ir jį patvirtinti generaliniu prokuroru. O dabar visas politikavimas aplinkui, ar prieš tai buvo blogesni, ar po to bus geresni, be abejo, ir prokuratūros sistemoje yra be galo daug gerų ir nuoširdžiai galinčių dirbti žmonių. Bet yra taip, kad šiandien jie nebuvo nė vienas pateiktas, pateiktas konkretus kandidatas, kuriam Seimas ir pritars, aš galvoju.
Aš tikrai linkiu būsimam prokurorui gero darbo, susipažinti su sistema, įsiglinti į jos problemas ir pažiūrėti, ką ten galima pataisyti ir ką galima sutvarkyti. Tikrai linkiu nepriklausomumo – tikro, nuo visų politikų, nesvarbu, ar jie būtų iš kairės, ar iš dešinės, ar iš dar kur nors. Linkiu, kad tas pasitikėjimas, kurį šiandien Seimas parodys, o aš tikiu, kad parodys, kad būtų įgyvendintas su kaupu ir kad kadencijos pabaigoje mes galėtume pasakyti, kokį gerą prokurorą šiais metais prieš Kalėdas mes paskyrėme. Tikrai dideli linkėjimai. Linkiu, kad būtumėte patvirtintas.
PIRMININKĖ. Ačiū. Nuomonė prieš – L. Balsys.
L. BALSYS (MSNG). Ačiū, gerbiamoji Pirmininke. Gerbiamieji kolegos, per televiziją teko girdėti šalies vadovės tokį kalėdinį palinkėjimą ar pasakymą, kad Seimas turįs grąžinti kažkokią politinę skolą Prezidentei.
Žinote, mes čia nesame turguje, kur gavome iš Prezidentės kilogramą raugintų kopūstų bargan, o dabar turime grąžinti skolą. Aš nesijaučiu niekam niekaip skolingas, tačiau aš jaučiu didelę atsakomybę skiriant generalinį prokurorą. Kadangi aš ir susitikime Mišrioje grupėje prokurorui sakiau, priežastis, kodėl taip ilgai nepavyko paskirti prokuroro ir mes nepatvirtinome dviejų Prezidentės siūlytų kandidatų, yra ne koks nors kerštas Prezidentei, kaip čia kai kurie kolegos iš dešinės bandė aiškinti, ne siekis pažeminti arba, kaip spauda rašytų, „kirsti antausį“ arba „tūpčioti“. Tikrai ne tai.
Tikroji priežastis yra ta, kad paskirti generalinį prokurorą nėra paprasta procedūra, bet gali būti ir sklandi, tačiau jo atšaukti yra faktiškai neįmanoma. Todėl čia šiandien apsispręsdami mes turime vienintelį šansą tą atsakomybę prisiimti, nes kai paskirsime, tai faktiškai atšaukti jo negalėsime. Šitą labai kviečiu turėti omeny, kolegos, ir žiūrėti labai labai atsakingai. O po mūsų susitikimo Mišrioje grupėje mes nesame įsipareigoję kaip kokia frakcija ir čia panegirikų nesakysime. Vieniems žmonėms patiko, kitiems kilo tam tikrų abejonių. Aš buvau prie tų, kuriems kilo abejonių, nes į labai tiesius ir atvirus klausimus apie galimą politinį spaudimą, apie galimus pokalbius uždarame Prezidentės kambaryje akis į akį dviese, apie telefoninę teisę (precedentų mes turėjome) atsakymai buvo labai diplomatiški, labai aptakūs ir, sakyčiau, deja, neįtikinantys. Todėl, kolegos, balsuokime pagal sąžinę ir apsispręskime, nes turime tik vieną šansą.
PIRMININKĖ. Ačiū už jūsų nuomonę. Nuomonė už – A. Skardžius.
A. SKARDŽIUS (LSDPF). Ačiū, gerbiamoji Pirmininke. Pasakydamas už norėčiau atkreipti dėmesį į išskirtinai svarbią pretendento savybę, tai yra ryžtą ir drąsą ginti viešąjį interesą, ką pretendentas aiškiai pademonstravo gindamas viešąjį interesą Ukmergėje, nebijodamas stoti prieš energetikų klaną ir, be abejo, ne tik Ukmergės visuomenė, bet visa Lietuvos visuomenė turėtų būti dėkinga už tokius ryžtingus žingsnius. Galbūt šiandien energetika pas mus yra ta šventoji, tabu, negalima apie tai kalbėti, bet mes kalbėkime apie viešojo intereso gynimą. Aš tikiu, linkėdamas ramių šventų Kalėdų čia visiems sėdintiems ir pretendentams, tikiuosi, kad tikrai Kalėdas pasitiksime su naujuoju prokuroru, žmonės bus ramesni žinodami, kad yra žmogus, yra institucijos vadovas, generalinis prokuroras, pasiryžęs ginti viešąjį interesą.
PIRMININKĖ. Ačiū. Nuomonė už – Z. Žvikienė. Prašom.
Z. ŽVIKIENĖ (DPF). Labai ačiū, gerbiamoji Seimo Pirmininke. Asmeniškai aš, kaip Seimo narė, dirbanti Žmogaus teisių komiteto pirmininke, tiesiog norėčiau išreikšti savo asmeninę nuomonę, jog reikia apgailestauti, kad vis dėlto Generalinėje prokuratūroje nepavyksta užauginti tokių žmonių, kuriais pasitikėtų Prezidentė ir juos pasiūlytų kaip kandidatus į generalinius prokurorus. Aš turiu omeny paskutinius metus. Tačiau, mano nuomone, labai įžvalgios būna ir politikų akys, ir konkurentų akys, ir visur yra tam tikra konkurencija, bet niekas neatrado šiame kandidate jokių kabliukų. Tai yra labai svarbu. Juo labiau kad apie šį žmogų yra daugelio atsiliepiama labai teigiamai kaip apie padorų ir, ko gero, teisingą žmogų. Sakydama šiuos žodžius turiu didžiulę viltį, kad viešasis interesas prokuratūros veiksmais bus ginamas ne tik energetikos srityje, tačiau daugelis žmonių laukia viešojo intereso gynimo suaktyvinimo. Taip pat labai tikiuosi, kad ir Lietuvos korupcijos indeksas sumažės dirbant šiam prokurorui. Todėl pasisakau už ir kviečiu kitus balsuoti. Ačiū.
PIRMININKĖ. Labai ačiū visiems. Nuomonės už, prieš yra išsakytos. Po svarstymo mes nebalsuojame. Balsavimas 14 valandą slaptas, galėsite išreikšti savo nuomonę. Toliau posėdžiui pirmininkaus Pirmininko pirmasis pavaduotojas V. Gedvilas. Prašom, Vydai.
PIRMININKAS (V. GEDVILAS, DPF). Laba diena, gerbiamieji kolegos. Tęsiame rytinį plenarinį posėdį.
12.43 val.
Seimo nutarimo „Dėl Gražinos Drėmaitės atleidimo iš Valstybinės kultūros paveldo komisijos pirmininko pareigų“ projektas Nr. XIIP-3886 (svarstymas ir priėmimas)
Darbotvarkės 1-15 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Gražinos Drėmaitės atleidimo iš Valstybinės kultūros paveldo komisijos pirmininko pareigų“ projektas Nr. XIIP-3886. Pranešėjas – gerbiamasis R. Paliukas, Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininkas. Svarstymas ir priėmimas. Sekundę, mikrofonas įjungtas.
R. PALIUKAS (DPF). Gerbiamieji kolegos, Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas, kaip pagrindinis komitetas, svarstė šį nutarimo projektą ir nutarė pritarti Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo „Dėl Gražinos Drėmaitės atleidimo iš Valstybinės kultūros paveldo komisijos pirmininko pareigų“ projektui. Balsavimo rezultatai: 9 – už, prieš ir susilaikiusių nebuvo.
PIRMININKAS. Dėkoju, gerbiamieji kolegos. Niekas kalbėti po svarstymo nenori. Dėkoju komiteto pirmininkui. Yra galimybė daryti priėmimą svarstant šią kandidatūrą. Yra aptarti visi variantai, visos galimybės. Po svarstymo bendru sutarimu galime pritarti, matau. Pritarta bendru sutarimu. Kviečiu visus balsuoti. Dar yra vienas straipsnis. Priėmimas pastraipsniui. Vienas straipsnis. Pritarta bendru sutarimu. Priėmimas pastraipsniui baigtas.
Dėl viso nutarimo projekto norinčių kalbėti už, prieš? Nėra. Gerbiamieji kolegos, kviečiu visus balsuoti. Kas už tai, kad priimtume nutarimo projektą Nr. XIIP-3886, balsuojate už, kas kitaip manote, balsuojate prieš arba susilaikote.
Šio nutarimo priėmimas
Balsavimo rezultatai: už – 67, prieš – 1, susilaikė 1. Taigi nutarimui (projektas Nr. XIIP-3886) pritarta. (Gongas)
12.46 val.
Seimo nutarimo „Dėl Valstybinės kultūros paveldo komisijos pirmininko skyrimo“ projektas Nr. XIIP-3885(2) (svarstymas)
Darbotvarkės 1-16 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Valstybinės kultūros paveldo komisijos pirmininko skyrimo“ projektas Nr. XIIP-3885. Pranešėjas – gerbiamasis R. Paliukas, Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininkas. Svarstymas ir priėmimas. Priėmimas, toliau vyks slaptas balsavimas. Dėl vedimo… Tuoj, gal sekundę. Jeigu paskelbiu anksčiau, gal atsistokite kaip nors ar paprašykite, nes paprasčiau į tribūną, mikrofonas įjungtas. Prašom kalbėti.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, ačiū, kad leidote. Frakcijos vardu šiuo klausimu noriu paprašyti pertraukos iki kito posėdžio.
PIRMININKAS. Jūs frakcijos vardu prašote?
J. RAZMA (TS-LKDF). Taip.
PIRMININKAS. Gerai. Gerbiamieji kolegos, kviečiu balsuoti. Kas už tai, kad svarstant šį nutarimo projektą būtų padaryta pertrauka iki kito posėdžio, balsuoja už, kas kitaip mano, balsuoja prieš arba susilaiko.
Balsavimo rezultatai: už – 27, prieš – 41, susilaikė 10. Pertraukai užtenka. Iki kito posėdžio, tai bus po pietų.
Gerbiamieji kolegos, gerbiamasis A. Skardžius, matau, nori repliką po balsavimo.
A. SKARDŽIUS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Aš nesupratau, ko J. Razma išsigando. Galbūt, kad Gervėčių 4 sklypas bus vėl grąžintas į saugomas teritorijas? Čia Karalienės Mortos mokyklėlė ten planuojama statyti.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, dirbame toliau. Darbotvarkės 1-17 klausimas – įstatymo projektas Nr. XIIP-3932. Bet pranešėja – gerbiamoji L. Graužinienė. Aš nematau. Ar yra Pirmininkė? Pirmininkė yra? Nėra.
Gerbiamieji kolegos, mes atliksime tokį techninį darbą. Mes turime patvirtinti slapto balsavimo biuletenius dėl visų teisėjų ir dėl generalinio prokuroro. Protokolas visiems gana aiškus, tradicinis. Galime pritarti bendru sutarimu? Galima pritarti bendru sutarimu. Laikas balsavimo būtų toks: 14 valandą pradedame, baigiame 14 val. 40 min. Gerai? 40 minučių visam balsavimui. Pradedame 14 valandą, iki 14 val. 40 min. Galime pritarti dėl laiko bendru sutarimu? Pritarta bendru sutarimu. Protokolą patvirtinome. Procedūros baigtos.
12.50 val.
Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarų ir Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio Tarybos 1949 m. vasario 16 d. deklaraciją pasirašiusių asmenų statuso įstatymo Nr. IX-1789 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3932 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
Gerbiamoji Pirmininke, kviečiu jus į tribūną pristatyti Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarų ir Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio Tarybos 1949 m. vasario 16 d. deklaraciją pasirašiusių asmenų statuso įstatymo Nr. IX-1789 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-3932. Pateikimas. Prašom. Įjungiu mikrofoną, viskas gerai.
L. GRAUŽINIENĖ. Labai ačiū, gerbiamasis pirmininke. Gerbiamieji kolegos, šį teikimą pasirašė visi valdybos nariai. Mes prašome jūsų supratimo, nes mums dėl finansinių išmokų reikia aiškesnio apibrėžimo ir dėl išlaikymo, susijusio su Signatarų klubo veikla. Siūloma išplėsti ir aiškiai pasakyti, kad „Signatarų klubo buveinė išlaikoma“, išbraukiama „techniškai aprūpinama“ ir įrašoma „Signatarų klubo veikla aprūpinama reikiamomis paslaugomis ir priemonėmis“. To mums reikia todėl, kad mes galėtume vykdyti lygiai tą patį, ką ir dabar vykdome, bet kad būtų įteisinta pagal įstatymą. Aš labai trumpai tiek.
PIRMININKAS. Dėkoju parlamento Pirmininkei. Gerbiamieji kolegos, norinčių paklausti nėra. (Balsai salėje) Motyvų už, prieš nėra. Po pateikimo galime pritarti bendru sutarimu? Pritarta bendru sutarimu.
L. GRAUŽINIENĖ. Siūlau ypatingą skubą.
PIRMININKAS. Dėl ypatingos skubos pritariame? Dėl ypatingos skubos pritarta. Svarstymo stadija. Pataisų, pasiūlymų nėra. Galbūt galime po svarstymo pritarti bendru sutarimu? (Balsai salėje) Pritarta.
Priėmimas pastraipsniui. Vienas straipsnis. Galime pritarti bendru sutarimu? Pritarta bendru sutarimu. Kviečiu visus balsuoti. Kas už tai, kad priimtume įstatymo projektą Nr. XIIP-3932, balsuojate už, kas manote kitaip, balsuojate prieš arba susilaikote.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavimo rezultatai: už – 72, prieš nėra, susilaikė 1. Įstatymas (projektas Nr. XIIP-3932) priimtas. (Gongas)
12.53 val.
Seimo nutarimo „Dėl kreipimosi į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų įstatymo 38 straipsnio 3 dalis pagal normų turinį ir reguliavimo apimtį neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ projektas Nr. XIIP-3912 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
Galime paimti vieną rezervinį klausimą dėl kreipimosi į Konstitucinį Teismą. Kviečiu į tribūną gerbiamąjį E. Masiulį. Tai yra rezervinis klausimas, Seimo nutarimo „Dėl kreipimosi į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų įstatymo 38 straipsnio 3 dalis pagal normų turinį ir reguliavimo apimtį neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ projektas Nr. XIIP-3912. Pateikimas. Prašom, kolega.
E. MASIULIS (LSF). Labai ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Mielieji kolegos Seimo nariai, norime grupės Seimo narių vardu pateikti nutarimo projektą, kurio esmė yra tokia, jog Konstitucijos 56 straipsnyje yra nustatyti reikalavimai asmenims, kurie gali būti renkami Seimo nariais. Šio straipsnio 1 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad Seimo nariu negali būti renkamas asmuo, susijęs priesaika ar pasižadėjimu užsienio valstybei. Noriu atkreipti dėmesį, kad ankstesnio Seimo rinkimų įstatymo 38 straipsnio 4 dalyje buvo nustatyta, kad kandidato į Seimo narius anketoje pilietis, išsikėlęs pats arba keliamas kandidatu į Seimo narius, pats turi įrašyti šiuos duomenis, ar jis turi kitos valstybės pilietybę, ir pasirašyti. Asmenys, kurie yra davę kitų valstybių piliečio priesaiką, turi raštu jos atsisakyti ir nurodyti anketoje, kaip ir kada jie tai padarė.
Vėliau, vėlesnės redakcijos įstatymas buvo keičiamas. 2004 m. liepos 15 d. jis buvo pakeistas taip, kad kandidatas į Seimo narius taip pat privalo raštu pranešti Vyriausiajai rinkimų komisijai, ar jis yra, ar buvo ir ar kada buvo kitos valstybės pilietis. Jeigu tokios aplinkybės yra, pateikti kitos valstybės arba kitų valstybių pilietybę patvirtinantį dokumentą, o Vyriausiosios rinkimų komisijos reikalavimu Lietuvos Respublikos kitos valstybės kompetentingų institucijų išduotą dokumentą apie kitos valstybės pilietybės atsisakymą arba jos netekimą. Taigi buvo nustatytas papildomas reikalavimas kandidatui į Seimo narius atsisakyti priesaikos ar pasižadėjimo užsienio valstybei ne raštu, bet pateikti kitos valstybės arba kitų valstybių kompetentingų institucijų išduotą dokumentą apie kitų valstybių pilietybės atsisakymą ar jos netekimą.
Mes traktuojame, kad tai yra perteklinė norma, kad laikotarpiu nuo tada, kada kandidatas yra registruojamas kaip savarankiškas politinės kampanijos dalyvis, iki momento, kada jis tampa Seimo nariu ir turi duoti priesaiką, galima sakyti, susidaro pusės metų laikas. Jeigu mes balandžio mėnesį turbūt turėsime jau paskelbtą Seimo rinkimų datą ir nuo balandžio mėnesio mes jau galėsime registruotis kaip savarankiški kampanijos dalyviai, Seimo nario priesaika geriausiu atveju turbūt bus lapkričio mėnesį. Dabar galiojantis įstatymas iš esmės neleidžia registruotis savarankišku kampanijų dalyviu, jeigu tu nepateiki jau oficialių kitų valstybių patvirtinančių raštų, kad tavo pilietybė jau yra nutraukta ir jos yra atsisakyta.
Tuo tarpu skirtingų valstybių pilietybių įstatymai labai skirtingai reglamentuoja kitų valstybių pilietybių netekimą. Deja, ne visada viskas priklauso nuo paties pareiškėjo. Jis gali pareikšti norą atsisakyti kitos valstybės pilietybės, tačiau ši procedūra gali užtrukti pusę metų ir dar ilgiau. Šiuo atveju mes ir norime paklausti Konstitucinio Teismo, kuris yra labai aiškiai nustatęs, kad Seimo nariu negali būti asmuo, davęs priesaiką kitai valstybei, ar įstatymas, kuris reikalauja jau pateikti oficialius dokumentus dar prieš kandidatuojant, o ne priesaikos metu, nesuteikia dabar galiojančiam Rinkimų įstatymui perteklinės normos? Oficialūs dokumentai ir oficialūs kitų valstybių institucijų sprendimai turėtų būti pateikiami tada, kada tu jau išrinktas Seimo nariu duodi priesaiką kaip Seimo narys, bet ne tada, kai tu ateini į Vyriausiąją rinkimų komisiją ir nori įsiregistruoti kaip kampanijos dalyvis ir dalyvauti rinkimuose. Būtent to mes norime paklausti Konstitucinio Teismo.
Akivaizdu, kad pats Konstitucinio Teismo 1998 m. lapkričio 11 d. nutarimas, kada Lietuva dar nebuvo Europos Sąjungos nare, kada Lietuva nebuvo NATO nare, mūsų supratimu, taip pat neatitinka šio laiko. Vis dėlto po 1998 metų praėjo nemažai laiko ir įvyko ypač svarbių įvykių, Lietuva aiškiai tapo integruota į svarbiausias Vakarų institucijas ir struktūras. Akivaizdu, kad tas griežtas reikalavimas atsisakyti kitos valstybės pilietybės iš esmės reikalauja peržiūrėjimo.
Iš tikrųjų mes paprašėme Seimo Analizės skyriaus pateikti informaciją, kaip yra kitose Europos Sąjungos valstybėse, artimiausiose Europos Sąjungos šalyse ir ne Europos Sąjungos valstybėse, tokiose kaip Izraelyje. Galiu pasakyti, kad tik Bulgarija ir Malta, dvi Europos Sąjungos valstybės, turi tokius pat reikalavimus kaip Lietuva. Kitos valstybės, įvertindamos tai, kad yra nemažai žmonių, kurie turi dvi pilietybes, o dažnai ir dar daugiau, daugiašales pilietybes, kandidatuoja ir patenka į jų parlamentus, iš esmės yra išsprendusios tuos klausimus arba konstituciniu, arba įstatymų lygiu ir su tam tikrais apribojimais, su tam tikromis sąlygomis leidžia būti tų valstybių nacionalinių parlamentų nariais.
Yra tiesiog noras paklausti, ar dabar galiojantis Seimo rinkimų įstatymas nenustato perteklinių reikalavimų tiek, kiek šiuo metu numato mūsų Lietuvos Respublikos Konstitucija?
PIRMININKAS. Dėkoju gerbiamajam E. Masiuliui už išsamų kreipimosi į Konstitucinį Teismą pateikimą. 10 minučių klausimams ir atsakymams. Pirmasis klausia A. Lydeka. Prašom, kolega.
A. LYDEKA (LSF). Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Gerbiamasis kolega, iš tiesų jūs iškėlėte labai svarbų ir aktualų klausimą, aktualią problemą. Norėčiau jūsų paklausti, pasitikslinti dėl tokio teisinio klausimo. Ar galima Lietuvos piliečius, asmenis, kurie turi Lietuvos pilietybę ir mes juos pripažįstame kaip Lietuvos piliečius, skirstyti į dvi kategorijas, kad vieni turi vienas teises ir pareigas, o kiti, kurie turi kitų kokių nors sąlyčio taškų su kitomis valstybėmis, – jau kitokias teises ir pareigas. Kuo remiantis gali būti toks skirstymas? Jokia diskriminacija piliečio pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją negalima.
E. MASIULIS (LSF). Labai ačiū už tikrai gerą klausimą. Man atrodo, kad tikrai dabartinė susiklosčiusi situacija suponuoja, kad Lietuvoje yra bent jau dviejų rūšių piliečiai – vieni piliečiai, kurie turi visas politines pilietines teises, pavyzdžiui, teisę būti… ir pasyviąją, ir aktyviąją rinkimų teisę. Tuo metu kiti Lietuvos Respublikos piliečiai, kurie kartu yra ir kitų valstybių piliečiai, pasyviosios rinkimų teisės neturi.
Akivaizdu, kad Seimas, kuris visiškai neseniai priėmė Pilietybės įstatymo pataisas, kurios leido lietuvių piliečių vaikams, gimusiems kitose valstybėse, išlaikyti Lietuvos Respublikos pilietybę kartu įgyjant ir tos valstybės, kurioje jie gimė, pilietybę, mes lyg aiškiai siunčiame žinią, kad jie, kai taps pilnamečiai, nebus visaverčiai Lietuvos Respublikos piliečiai, nes dalis jų politinių ir pilietinių teisių bus apribota. Aš tikrai nenorėčiau, kad Lietuvoje egzistuotų skirtingų piliečių rūšys, nes tada galbūt ir skirtingus pasus skirtingų spalvų reikia pradėti gaminti. To šiuolaikinėje, modernioje valstybėje neturi būti. Šita situacija iš esmės gali prieštarauti tai pačiai mūsų Konstitucijai, kuri labai aiškiai įtvirtina visų lygybę prieš įstatymus.
PIRMININKAS. Dėkoju. Klausia kolega G. Jakavonis.
G. JAKAVONIS (DPF). Dėkui, pirmininke. Gerbiamasis Eligijau, ar jūs, be europarlamentaro A. Guogos, dar galėtumėte pasakyti antrą pavardę, kam reikėtų tokio kreipimosi?
E. MASIULIS (LSF). Pirmiausia aš manau, kad toks kreipimasis yra reikalingas visiems Lietuvos piliečiams, kurie turi arba rengiasi turėti dvigubą arba trigubą pilietybę. Tiek, kiek šiuo metu leidžia Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymas, ir tai, kad jie anksčiau ar vėliau gali sugalvoti taip pat dalyvauti Lietuvos politiniame gyvenime, tai irgi yra galimybės. Mes neužmirškime, kad nemažai iškilių mūsų Lietuvos politikų būtent ir dalyvavo Lietuvos politiniame gyvenime. Arba tebedalyvauja buvę kitų valstybių piliečiai arba netgi turintys kai kurias kitų valstybių pilietybes. Tai ir Prezidento V. Adamkaus atvejis, ir amžinatilsį pono K. Bobelio atvejis, buvusio Seimo nario R. Sedlicko atvejis. Taip pat žinau, kad ir dabar iš tikrųjų yra nemažai jaunų, aktyvių žmonių, kurie šiuo metu gyvena Lietuvoje, kurie turi dvigubą pilietybę ir ryšių su Jungtinėmis Amerikos Valstijomis, jie taip pat norėtų galbūt aktyviai įsitraukti į Lietuvos politinį gyvenimą, tačiau šiandienė situacija šito jiems neleidžia padaryti.
PIRMININKAS. Dėkoju. Klausia kolega A. Sysas.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Gerbiamasis kolega, Konstitucinis Teismas jau ne vieną išaiškinimą dėl pilietybės turbūt ir Seimo kreipimųsi, ir taip bylose yra pateikęs. Mano klausimas būtų toks sudėtingesnis: kodėl vietoj Konstitucijos keitimo einame vėl keliu, kad dar kartą kreipkimės į Konstitucinį Teismą ir gaukim labai panašų atsakymą, kad, ko gero, tai neįmanoma. Ar reikalas kur kas paprastesnis – kiti metai yra rinkimų metai? Jūs turite karčios patirties, kai liberalus kažkada vedė R. Paksas, kai jis pasitraukė, liberalai patyrė nuopuolį. Ar galima perfrazuoti lietuvišką patarlę, kad Liberalų sąjūdis be A. Guogos – Liberalų sąjūdis be ateities? Labai ačiū.
E. MASIULIS (LSF). Gerbiamasis Algirdai Sysai, aš noriu tvirtai ir aiškiai pasakyti, kad Liberalų sąjūdis turi ir E. Masiulį. Ir Liberalų sąjūdį į rinkimus ves E. Masiulis. Šiuo atveju nereikėtų, matyt, taip primityviai žiūrėti į šitą susidariusią situaciją ir personalizuoti šito konstitucinio kreipimosi. Vis dėlto, aš manau, jeigu mes galvojame, kaip išspręsti tą dilemą, jeigu mes sutinkame, kad tam tikra dilema vis dėlto egzistuoja… Nes mes pastaruoju metu einame vis dėlto link Pilietybės įstatymo išplėtimo, vis daugiau kategorijų žmonių taikydami galimybę turėti dvigubą pilietybę.
Jeigu mes sugebėtume atsiriboti nuo konkrečių veikėjų ir vis dėlto galvoti, kaip padaryti, kad Lietuvoje, kaip ir daugelyje Europos Sąjungos valstybių, būtų galimybė kelias pilietybes turintiems piliečiams dalyvauti nacionaliniuose rinkimuose, man atrodo, kad mes būtume tiesiog šiuolaikiška valstybė ir visi kartu galėtume prie to prisidėti.
Kalbant apie jūsų posakius, man atrodo, kad šiuo metu būtent A. Butkevičius yra ta figūra, be kurios socialdemokratai, matyt, nematytų savo ateities.
PIRMININKAS. Dėkoju. Klausia kolega D. Petrulis.
D. PETRULIS (LSDPF). Dėkui, pirmininke. Iš tikrųjų negeras precedentas, kai kuriame įstatymo pataisas dėl konkretaus žmogaus. Kai dabar gerbiamasis europarlamentaras A. Guoga pradėjo per visas televizijas guostis, kad čia prieš jį vyksta sąmokslas, užkertamas kelias jam dalyvauti, dabar per savaitę atsiranda toks projektas ir bandoma į visai kitą rūbą įvynioti ir pateikti, kad tai labai aktualu daugeliui žmonių. Mano dabar konkretus klausimas: sakykite, ar nėra tikrai valstybėje svarbesnių, aktualesnių klausimų, kad reikia taip ypatingai stumt buldozeriu tą klausimą ir pateikti Seimui?
E. MASIULIS (LSF). Mano gerbiamasis jaunasis kolega, aš nelabai matau, kur pirmiausia jūs matote čia tą buldozerį.
Antras dalykas yra tas, kad čia mes kalbame ne apie įstatymo pakeitimus. Čia yra Seimo nutarimas dėl siūlymo kreiptis į Konstitucinį Teismą prašant išaiškinti, ar Seimo rinkimų įstatymo tam tikri straipsniai atitinka Konstituciją, ar ne.
Trečias dalykas, man atrodo, yra tas, kad visi klausimai, kurie yra svarstomi Seime, yra svarbūs. Tiesiog jie turi galbūt skirtingą pobūdį ir skirtingus turinius, bet tikrai, jeigu jūs paklaustumėte Pasaulio Lietuvių Bendruomenės… Kiek aš žinau, Pasaulio Lietuvių Bendruomenės komisijoje irgi diskusijos numatytos dėl to klausimo. Nes jeigu mes vis dėlto… Mes kalbame apie referendumo galimybę dėl dvigubos pilietybės.
Mes kalbame apie platesnį Pilietybės įstatymo taikymą. Jeigu mes einame tuo keliu, matyt, mes turime turėti konstitucinį aiškumą, kaip bus su tais dvigubos pilietybės piliečiais, kokios jų galimybės turėti pasyviąją rinkimų teisę dalyvauti Lietuvos politiniame gyvenime. Tiesiog tie klausimai natūralu, kad ir kyla. O kodėl jie atsirado šiandien? Tiesiog ne visai nuo mūsų priklauso darbotvarkės formavimas. Mačiau, kad yra kai kurių svarbesnių klausimų, kaip parduoti alkoholį degalinėse.
PIRMININKAS. Dėkoju. Paskutinis, kuris turi galimybę paklausti, tai J. Razma.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiamasis kolega, kai priiminėjom Seimo rinkimų įstatymą, nepastebėjau, kad būtumėte siūlęs kitą šio straipsnio redakciją. Kodėl dabar nesiūlote taisyti tos nuostatos, o kreipiatės į Konstitucinį Teismą? Gal Seimas priimtų geresnę nuostatą be jokių kreipimųsi?
E. MASIULIS (LSF). Ačiū už labai racionalų klausimą. Viena vertus, aišku, artėjant Seimo rinkimams, keisti Seimo rinkimų įstatymą gal nėra labai gera praktika, kai iki Seimo rinkimų nelieka nė metų.
Kita vertus, būtent tokiu keliu nutarimo autoriai yra nusiteikę eiti, bet aš neatmetu galimybės, aišku, kad būtų galima diskutuoti ir dėl paties Seimo rinkimų įstatymo nustatytų reikalavimų.
Kodėl aš tuo metu nesiūliau? Akivaizdu, kad tai buvo 2004 metai. Buvau dar jaunas Seimo narys, ne viską šiame gyvenime supratau ir tiesiog tuo metu neturėjau galbūt tiek kompetencijos.
PIRMININKAS. Dėkoju E. Masiuliui. Jūs pristatėte kreipimąsi į Konstitucinį Teismą, atsakėte į Seimo narių klausimus. Tam buvo skirta 10 minučių. Mes jas išnaudojome. Yra galimybė po pateikimo kalbėti už ir prieš.
P. Gražulis – nuomonė už.
P. GRAŽULIS (TTF). Gerbiamieji Seimo nariai, aš tikrai niekada nedarau problemos, jeigu vienas ar kitas įstatymas, kieno nors manymu, gali prieštarauti Konstitucijai, kad Konstitucinis Teismas išaiškintų, kad būtų aiškumas, tikrai nebūtų blogiau.
Dabar, kai buvo paklaustas J. Razmos, užduotas klausimas E. Masiuliui, kodėl nekeičia įstatymo. Jeigu tikrai mąstytų, kad tos pataisos neprieštarautų Konstitucijai, gal ir būtų pateiktos įstatymo pataisos, bet po Konstitucinio Teismo išaiškinimo, jeigu Seimas kreipsis savo nutarimu, mes tikrai žinosime, kokios tiksliai turėtų būti Rinkimų įstatymo pataisos. Aš manau, kad tikrai reikėtų pritarti, nedaryti čia jokių problemų, kad tas aiškumas būtų. Gyvenimas vietoje nestovi, kas buvo 2004 metais, tai jau ne 2015 metais arba jau net ne 2016 metais. Todėl aš siūlyčiau pritarti šiam kreipimuisi į Konstitucinį Teismą.
PIRMININKAS. Dėkoju. Nuomonė prieš – B. Vėsaitė.
B. VĖSAITĖ (LSDPF). Gerbiamieji kolegos, aš tikrai prieš A. Guogą, kaip asmenį, neturiu nieko prieš, kad jis dalyvautų Seimo rinkimuose, bet prieš yra ir Konstitucijos nuostatos, ir Konstitucinio Teismo išaiškinimas. Apskritai, mielieji kolegos, mes neseniai priėmėme įstatymą, pagal kurį pagal gimimą Lietuvos piliečių vaikai gali turėti dvigubą pilietybę. Bet kaip iki šiol A. Guoga turėjo ir Australijos, ir Lietuvos pilietybę, tai buvo iš tiesų neteisėta. Tiesą sakant, aš nežinau, ar Prezidentė pasirašė šitą įstatymą, bet, man atrodo, kad iki šiol tai yra neteisėta, nes dar parašo nėra. Taigi, tiesą sakant, beviltiškas darbas yra kreiptis į Konstitucinį Teismą, jeigu Teismas jau ne vieną kartą yra pasisakęs, ir tikrai nevarginkime nereikalingais darbais mūsų Aukštojo Teismo.
PIRMININKAS. Dėkoju. Kolegos, pateikimo metu yra galimybė vienam kalbėti už, vienam – prieš. Buvo išsakytos nuomonės. Kviečiu visus balsuoti. Kas už tai, kad po pateikimo būtų pritarta nutarimo projektui Nr. XIIP-3912, balsuoja už, kas mano kitaip, balsuoja prieš arba susilaiko.
Balsavimo rezultatai: už – 47, prieš – 1, susilaikė 29. Po pateikimo įstatymo projektui Nr. XIIP-3912 yra pritarta.
Replika po balsavimo, matau, kolega V. A. Matulevičius.
V. A. MATULEVIČIUS (MSNG). Kolegos, iš tikrųjų klausimas labai aktualus mūsų nedidelei tautai, kuri siekia išlaikyti ryšius su išeivija. Bet man tik kilo klausimas, kodėl mes tuo pačiu kreipimusi į Konstitucinį Teismą negalime pasitikslinti? Yra dar viena labai aktuali kolizija, kurią dabar svarsto teisinė bendruomenė: ar gali asmuo, susietas priesaika su kita valstybe, būti Vyriausybės nariu, pavyzdžiui, ministru? Tai irgi labai aktualus klausimas, kuris dabar iškilo ir iškils, be abejo, ateityje. Mano įsitikinimu, ta proga buvo galima atsiklausti Konstitucinio Teismo ir dėl to. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Replika po balsavimo – gerbiamoji Z. Žvikienė. Prašom, kolege.
Z. ŽVIKIENĖ (DPF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Aš tiesiog norėčiau atkreipti dėmesį į vieną aspektą. Džiaugiuosi, kad mes visada klausiame Konstitucinio Teismo, ir tai yra labai svarbu, kada gauname išaiškinimą. Be abejo, svarbiausia yra, kad bus išaiškinta, ar nebus pažeisti rinkėjų teisėti lūkesčiai, jeigu, sakykim, išrinkus Seimo narį, jam vis dėlto reikės nepriimti priesaikos ir nebus atsisakyta kitos pilietybės. Be abejo, manau, kad tai yra labai svarbu, kad Konstitucinis Teismas kaip tik tuo aspektu pasisakytų.
PIRMININKAS. Dėkoju, kolege. G. Steponavičius, replika po balsavimo.
G. STEPONAVIČIUS (LSF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Kolegos, noriu padėkoti už šio projekto palaikymą. Liberalų sąjūdžio frakcijos vardu mes siūlome, kad šis klausimas nebūtų ilgai atidėliojamas ir skubos tvarka būtų apsvarstytas. Kitaip sakant, rytojaus plenariniame posėdyje priėmimo procedūras užbaigti.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, Pirmininkė siūlo ypatingą skubą, ir mes galime šiandien užbaigti. Galime apsispręsti net šiandien.
Prašau, gerbiamasis S. Brundza.
S. BRUNDZA (TTF). Jeigu galima dar vieną pastebėjimą. Konstitucijos 56 straipsnis sako, kad Seimo nariais negali būti renkami asmenys, nebaigę, pagal teismo paskirtą nuosprendį ir taip toliau, ir kitų šalių… su įsipareigojimais neturintys. Negali būti renkamas, vadinasi, iki rinkimų tie klausimai turi būti išspręsti.
PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega, mes tam ir kreipiamės. Mes dabar nekeičiame jokių rinkimų įstatymų, mes tiesiog kreipiamės dėl nuomonės į Konstitucinį Teismą. Konstitucinis Teismas išaiškins, ar gali, ar negali padaryti. Čia labai paprasti dalykai. Mes nepriimame dabar nieko, kad nustatytume teisę, kaip turi būti renkami dvigubą pilietybę turintys žmonės.
Pirmininkė siūlo ypatingą skubą. (Balsai salėje) Prašau? (Balsai salėje) Negalime. Balsuojame. Kas už tai, kad būtų pritarta ypatingai skubai, balsuoja už, kas mano kitaip, balsuoja kitaip.
Balsavimo rezultatai: už – 46, prieš – 2, susilaikė 49. Pritarta ypatingai skubai.
Gerbiamieji kolegos, svarstymas. Šis nutarimo projektas buvo pristatytas Seimo Teisės departamentui. Seimo Teisės departamentas nurodė tam tikras pastabas, kurios turi būti įtrauktos į šitą kreipimąsi, į šitą nutarimo projektą. Taigi tos pataisos yra įregistruotos. Tiesiog, ar galime toms pataisoms, kurios įregistruotos, pritarti bendru sutarimu? (Balsai salėje) Galime. (Balsai salėje) Negalime. Tada kviečiu visus balsuoti. Čia yra techninio pobūdžio, kad būtų aiškesnis kreipimasis į Konstitucinį Teismą, kad būtų aiškiau klausiama, ar galima dalyvauti rinkimuose turint dvigubą pilietybę, ar negalima? Tiesiog yra Teisės departamento pastabų. Kviečiu visus balsuoti. Kas už tai, kad būtų pritarta Teisės departamento siūlomoms pastaboms, kurias įregistravau aš, kaip Seimo vicepirmininkas. Įregistravau tas įstatymo pataisas, kurias jūs turėjote matyti informacinėje sistemoje. (Balsai salėje) Čia yra kompleksinės pataisos, jos negali atskirai eiti, jos turi būti bendram tekste. Kad galėtume priimti šitą nutarimo projektą, tam reikėjo užregistruoti tas pataisas kuriam nors Seimo nariui, kuris buvo pasirašęs šitą teikimą Konstituciniam Teismui.
Balsavimo rezultatai: už – 44, prieš – 21, susilaikė 19. Pritarta pataisoms po svarstymo.
Dėl vedimo tvarkos. Prašom.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Dėl vedimo tvarkos. Gerbiamasis pirmininke, jeigu yra pataisų, jos turi būti apsvarstytos. Ar jos redakcinės, ar ne redakcinės, turi padaryti išvadą komitetas, nes Teisės departamento pastabos turi būti įvertintos. Dabar urmu pritarėm. Pasižiūrėkite, dabar buvo padarytas šiurkštus Statuto pažeidimas. (Balsai salėje) Taip, mes urmu balsavome už pataisas, kurių niekas negirdėjo. Jos nebuvo pristatytos, dėl jų nebuvo pasisakyta. (Balsai salėje) Aš prašau Etikos ir procedūrų komisijos išvados.
PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega, gerai.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Socialdemokratų partijos frakcijos vardu.
PIRMININKAS. Gerai. Gerbiamieji kolegos, aš noriu pasakyti, kad šitos pataisos yra įregistruotos ir jos yra informacinėje sistemoje. (Balsai salėje) O šiandien mes balsavome dėl tų pataisų ir jūs balsavote balsų dauguma.
O jeigu siūloma ypatinga skuba, nebūtina svarstyti komitete ir nebūtina gauti komiteto išvadų. (Balsai salėje) Prašau? (Balsai salėje) Etikos ir procedūrų komisija pasvarstys, ar mes čia teisingai, ar neteisingai padarėme.
Dabar priėmimas. Norinčių kalbėti?.. (Balsai salėje) Ar pritariame po svarstymo?
Gerbiamieji kolegos, balsuojame, kas už tai, kad po svarstymo pritartume nutarimo projektui… (Balsai salėje) Prašau?
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Etikos ir procedūrų komisijos išvada turi būti.
PIRMININKAS. Nebūtina prašyti. Nebūtina.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ką reiškia nebūtina?
PIRMININKAS. Na, nebūtina.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Pagal Statutą kiekvienas pasiūlymas turi būti pateiktas iš tribūnos ir dėl jų turi būti diskutuojama ir balsuojama. Negalima balsuoti urmu už visus. Konstitucinis Teismas paprasčiausiai nepriims. Procedūra pažeista.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, balsuosime, ar Seimas stabdo ir kreipiasi į Etikos ir procedūrų komisiją, ar Seimas priiminėja įstatymą? Yra tokia statutinė galimybė. Balsuojame. Kas už tai, kad Seimas kreiptųsi į Etikos ir procedūrų komisiją, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote. Kas už tai, kad kreiptumės į Etikos ir procedūrų komisiją, balsuoja už. Prašom. (Balsai salėje)
Balsavimo rezultatai: už tai, kad kreiptumės, – 28, prieš – 10, susilaikė 41. Kreipimuisi į Etikos ir procedūrų komisiją nepritarta.
Priėmimas. Tai yra preambulė ir du straipsniai. Dėl 1 straipsnio pastabų ir pasiūlymų nėra. Galime priimti bendru sutarimu? Priimta bendru sutarimu. Dėl 2 straipsnio pastabų ir pasiūlymų nėra. Galime priimti bendru sutarimu? Priimtas bendru sutarimu. Priėmimas pastraipsniui baigtas. Dėl viso nutarimo projekto norinčių kalbėti už ir prieš nėra. Kviečiu visus balsuoti. Kas už tai, kad priimtume nutarimo projektą Nr. XIIP-3912, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Šio nutarimo priėmimas
Balsavimo rezultatai: už – 55, prieš – 1, susilaikė 14. Kreipimosi į Konstitucinį Teismą nutarimas (projektas Nr. XIIP-3912) yra priimtas. (Gongas)
13.23 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2015 m. rugsėjo 17 d. nutarimo Nr. XII-1937 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo VII (rudens) sesijos darbų programos“ projektas Nr. XIIP-3881 (pateikimas)
Gerbiamasis Daukšy, kviečiu jus į tribūną pristatyti Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2015 m. rugsėjo 17 d. nutarimo Nr. XII-1937 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo VII (rudens) sesijos darbų programos“ projektą Nr. XIIP-3881. Pateikimas, svarstymas ir priėmimas. Prašom, kolega.
K. DAUKŠYS (DPF). Ačiū. Gerbiamieji kolegos, siūlau įtraukti į šios sesijos darbotvarkę įstatymą dėl nacionalinio statuso suteikimo Lietuvių kalbos institutui.
PIRMININKAS. Dėkoju. Nori paklausti D. Kuodytė. Prašom, kolege.
D. KUODYTĖ (LSF). Gerbiamasis pranešėjau, aš tikiuosi, kad jūs skaitėte Teisės departamento išvadą. Jeigu jūs ją skaitėte, tai būtų logiška šitą projektą atsiimti ir šiandien su juo negaišti laiko.
K. DAUKŠYS (DPF). Ačiū už pasiūlymą.
PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, kviečiu visus balsuoti. Kas už tai, kad pritartume po pateikimo Seimo nutarimui, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Dėkoju. Už balsavo 35, prieš – 3, susilaikė 34. Nutarimui nepritarta.
Darbotvarkės projekto 1-18b klausimo neteikiame, kadangi nepritarta programai, taigi neturime galimybės svarstyti.
13.25 val.
Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstatymo Nr. X-1384 2, 3, 4 ir 11 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3361 (pateikimas)
Darbotvarkės 1-19 klausimas – Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstatymo Nr. X-1384 2, 3, 4 ir 11 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3361. Pranešėjas – gerbiamasis K. Daukšys.
K. DAUKŠYS (DPF). Gerbiamieji kolegos, teikiu Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymą, kuriuo galėtume leisti vaiko teisių apsaugos kontrolieriui ginti Lietuvos piliečio vaiko teises ir jo teisėtus interesus užsienio valstybėse. Tai yra pagrindinis šio įstatymo tikslas. Mes dar atsimename Norvegijos atvejį, kai mūsų vaiko teisių apsaugos kontrolierius tiesiog negalėjo įsikišti į tą procesą, nes procesas vyko Norvegijoje. Siūlau šitam įstatymui pritarti.
PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiamasis Kęstuti, jūsų nori paklausti D. Kuodytė.
D. KUODYTĖ (LSF). Gerbiamasis kolega, kiek aš žinau, vaiko teisėmis tiek Lietuvoje, tiek užsienyje, visais praktiniais klausimais užsiima ir yra atsakinga Vaiko teisių ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Norvegijos atveju būtent ši tarnyba susirašinėjo ir atstovavo vaiko teisėms užsienyje. Ar jūs nemanote, kad įrašęs šitą nuostatą į vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus kompetenciją, jūs sudarysite situaciją, kai bus daug auklių ir vaikas be galvos? Ar nebus taip, kad neliks atsakingų ir nebus aišku, kas kokius veiksmus turi atlikti?
K. DAUKŠYS (DPF). Ačiū už labai gerą klausimą. Aš manau, kad vaiko teisių apsaugos kontrolierius turi kontroliuoti, ar visos Lietuvos institucijos vykdo vaiko teisų apsaugos reikalavimus. Kada vaiko teisių apsaugos kontrolierius neturi tokios galimybės patikrinti, ar Užsienio reikalų ministerija padarė, ar ta pati Socialinės apsaugos ir darbo ministerija padarė, tai, aš manau, yra didžiausia klaida. Aš siūlyčiau jums atsisakyti biurokratinių dalykų, kuriuos jūs dabar keliate, nes didžiausia bėda Lietuvoje šiandien yra ta, kad yra daug numatytų dalykų, bet niekas jų nekontroliuoja. Mano nuomone, vaiko teisių apsaugos kontrolierius pirmiausia turėtų kontroliuoti.
PIRMININKAS. Dėkoju, gerbiamasis Kęstuti, už įstatymo projekto pateikimą. Yra norinčių kalbėti už. Gerbiamieji kolegos, gal galime pritarti bendru sutarimu, jeigu prieš nėra norinčių kalbėti? Dėkoju jums už supratimą. Gerbiamoji D. Kuodytė nori kalbėti. Gerbiamoji D. Kuodytė. Tada kalbėsime už ir prieš. G. Jakavonis – nuomonė už.
G. JAKAVONIS (DPF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, kolegė Dalia, paminėjusi Norvegijos pavyzdį, pasakė labai gerą dalyką, dėl ko turi būti įkurta ir sustiprinta šita tarnyba – dėl to, kad kontrolierius mūsų vaikų likimus galėtų spręsti ir kitose valstybėse. Siūlau balsuoti už.
PIRMININKAS. Dėkoju, kolega. Nuomonė prieš – D. Kuodytė.
D. KUODYTĖ (LSF). Gerbiamieji kolegos, aš tikrai nebūčiau prieštaravusi, jeigu taip ir būtų parašyta siūlomose pataisose. Jeigu būtų parašyta, kad vaiko teisių apsaugos kontrolierius kontroliuoja institucijas, kurios faktiškai vykdo vaiko teisių apsaugą tiek Lietuvoje, tiek užsienyje, tada aš suprantu. Bet dabar, kaip parašyta, tiesiog dubliuojama Vaiko teisių ir įvaikinimo tarnybos funkcija būtent vykdyti šį darbą. Aš labai tikiuosi, kad pataisų autoriai pataisys ir pataisys taip, kad tai atitiktų tas nuostatas, kurias išsakė ponas K. Daukšys. Aš siūlyčiau nepritarti šiam projektui ir atiduoti iniciatoriams tobulinti.
PIRMININKAS. Dėkoju, kolegos. Supratome. Nuomonės už ir prieš buvo išsakytos. Kviečiu visus balsuoti. Kas už tai, kad po pateikimo pritartume įstatymo projektui Nr. XIIP-3361, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavimo rezultatai: už – 62, prieš – 2, susilaikė 9. Taigi po pateikimo įstatymo projektui Nr. XIIP-3361 yra pritarta.
Dabar siūlomi komitetai. Pagrindinis komitetas – Žmogaus teisių komitetas. Galime pritarti bendru sutarimu dėl pagrindinio komiteto? Pritarta. Papildomas komitetas – Socialinių reikalų ir darbo komitetas. Papildomam komitetui pritarta bendru sutarimu. Siūloma svarstyti Seimo VIII (pavasario) sesijoje. Dėl svarstymo laikotarpio taip pat, matau, pritariame bendru sutarimu. Taigi pateikimas baigtas.
13.31 val.
Saugios laivybos įstatymo Nr. VIII-1897 2 straipsnio pakeitimo ir Įstatymo papildymo 201 straipsniu įstatymo Nr. XII-2129 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3911 (pateikimas)
Dabar rezerviniai klausimai. Matau, tribūnoje, ne tribūnoje, bet salėje yra gerbiamasis R. Žemaitaitis. Kviečiu jus pristatyti Saugios laivybos įstatymo Nr. VIII-1897 2 straipsnio pakeitimo ir įstatymo papildymo 201 straipsniu įstatymo Nr. XII-2129 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-3911. Prašom, kolega.
R. ŽEMAITAITIS (TTF). Ačiū. Gerbiamieji kolegos, čia techninio pobūdžio. Kadangi Seimas prieš porą savaičių priėmė įstatymą, tiesiog, kai buvo redakcinio pobūdžio, nebuvo pakeistos dalys: 30 į 36, 32 į 34 ir panašiai. Buvo padaryta grynai techninė klaida dviejose dalyse. Todėl dabar reikia ištaisyti, nes sausio 1 dieną įsigalioja prieš tai mūsų priimtas įstatymas.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, ar galime bendru sutarimu po pateikimo pritarti? Galėtume ir priimti, bet nėra Pirmininkės, neturiu sutikimo, todėl negaliu taikyti ypatingos skubos. Rytoj, manau, viskas bus padaryta. Taigi įstatymo projektui Nr. XIIP-3911 po pateikimo pritarta bendru sutarimu. Pagrindinis komitetas – Ekonomikos komitetas.
13.32 val.
Valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3624 (pateikimas)
Kiti mūsų rezerviniai klausimai. Gerbiamasis J. Požela tikriausiai pasiruošęs, ar ne? Darbotvarkės r-2 klausimas – Valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3624. Pateikimas. Prašom, kolega.
J. POŽELA (LSDPF). Gerbiamieji kolegos, laba diena. Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas parengtas, siekiant panaikinti kolegijų absolventus diskriminuojančią įstatymo normą ir visiems aukštųjų mokyklų absolventams sudaryti vienodas galimybes pretenduoti į A lygio valstybės tarnautojo pareigas. Šiuo metu galiojančios nuostatos numato, kad A lygio valstybės tarnautojo pareigybėms būtinas aukštasis universitetinis arba jam prilygintas išsilavinimas. Manoma, kad ši nuostata diskriminuoja kolegijų absolventus.
Kolegos, jeigu leisite, aš neskaitysiu aiškinamojo rašto, pabandysiu paaiškinti, ką mes turime šiandien praktikoje.
Šiuo metu Valstybės tarnybos departamento yra paskelbta apie 230 konkursų į valstybės tarnybą. Iš jų tik trys B kategorijos. Visi kiti – A kategorijos. B kategorija leidžia pretenduoti ir turint kolegijoje įgytą išsilavinimą. A kategorija – išimtinai tik universitetinį išsilavinimą. Kodėl toks skirtumas padarytas? Todėl, kad A kategorijos paprasčiausiai yra didesni atlyginimai ir visos institucijos, tarp jų ir mažos įstaigos, kurios turi valstybės tarnautojų, savo pareigybių sąrašą patvirtino su A kategorijomis. Tokiu atveju kolegijas baigę žmonės, studentai, nors ir turi aukštąjį išsilavinimą, net negali bandyti pretenduoti į valstybės tarnybą.
Mano siūlymo esmė yra tokia, kad įstaigos vadovas galėtų patvirtinti, turėtų teisę patvirtinti pareigybių aprašymą, kuris leistų pretenduoti užimti pareigas ir kolegijas baigusiems studentams. Šiuo metu, dar kartą pakartosiu, jie to negali padaryti. Jei, kolegos, turėsite klausimų, ar tai reikš, kad mes į valstybės įstaigų vadovus priiminėsime kolegijas baigusius? Ne. To nereikš. Tai reikš, kad kokioje nors, jeigu leis kolegos paminėti, Utenos savivaldybės administracijoje bus galima įdarbinti specialistą, baigusį Utenos kolegiją, tarkime, skiriant A devintą kategoriją ir panašiai. Tai šiuo atveju yra vos ne žemiausia valstybės tarnautojo kategorija.
Taip pat norėčiau pasakyti, kad mes visi labai daug kalbame apie tai, kad universitetai rengia per daug specialistų. Tačiau, kita vertus, mes būsime labai nesąžiningi, žiūrint į ateities perspektyvą, dėl mūsų absolventų. Mes skatiname abiturientus rinktis ir praktiškesnę kolegijos specialybę, bet mes jiems visam gyvenimui panaikiname galimybę tapti valstybės tarnautojais. Todėl mano, dar kartą akcentuoju, teikiamo įstatymo projekto esmė yra tik suteikti teisę pretenduoti. Tai jokiais būdais nereiškia, kad jie tokie taps, nes yra daug egzaminų ir kitų atrankos procedūrų. Bus, aš manau, atrenkamas geriausias kandidatas, kuris yra tinkamas pagal vienokią ar kitokią specifiką, su teise, dar kartą noriu pabrėžti, valstybės institucijos vadovui numatyti kad ir minimalų magistro išsilavinimą. Niekas neatims jo tokios teisės, jei jis manys, kad to reikia.
Tokia trumpa esmė. Su malonumu atsakysiu į klausimus.
PIRMININKAS. Dėkoju kolegai už įstatymo projekto pristatymą. Jūsų nori paklausti šeši Seimo nariai. Klausimams ir atsakymams yra skirta 10 minučių. Pirmasis klausia S. Šedbaras. Prašom, kolega.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Gerbiamasis kolega, grynai organizacinio pobūdžio klausimą turiu. O su nauju Valstybės tarnybos įstatymu kaip čia koreliuojasi? Jis dabar jau svarstomas, po pateikimo buvo pritarta. Ten lygių, kategorijų sistema yra visiškai kitokia. Ar turės prasmės toks pasiūlymas, jeigu bus pritarta pagal mūsų priėmimo programas? Ten visai kitas modelis. Kaip jūs šia prasme manote?
J. POŽELA (LSDPF). Kolega, taiklus klausimas, aš galiu atsakyti labai paprastai. Jeigu mes eitume koja kojon su Valstybės tarnybos įstatymu – taip. Tačiau Valstybės tarnybos įstatymas, kiek aš pamenu, yra įtraukiamas į sesijos darbų programą jau turbūt kokia trečia ar ketvirta sesija iš eilės. Jeigu mes pagreitintume jo procesus – taip. Bet šiuo atveju mes sprendžiame aktualų klausimą, o kai bus priimtas visas Valstybės tarnybos įstatymo pakeitimo paketas, jis automatiškai sutvarkys ir šitą reikalą.
PIRMININKAS. Dėkoju. Klausia kolega S. Jovaiša.
S. JOVAIŠA (TS-LKDF). Ačiū posėdžio pirmininkui. Gerbiamasis pranešėjau, man kyla, aišku, truputėlį daugiau klausimų. Visų pirma kaip jūs vertinate parengimo kolegijose lygį? Ar neatsitiks taip, kad abiturientai, pajutę lengvesnę galimybę, masiškai stos į kolegijas ir įgis teisę užimti valstybės tarnybą pagal jūsų pateiktą pasiūlymą? Dabar mes žinome (nenoriu įžeisti nė vieno), kad į kolegijas stoja vis tiek turbūt kiek mažesnių gabumų absolventai. Mes sudarysime teisę labai lengvai nuleistos kartelės būdu užpildyti valstybės tarnybą žemesnės kvalifikacijos specialistams. Kaip jūs manote, ar nedevalvuosime parengimo?
J. POŽELA (LSDPF). Labai ačiū, gerbiamasis kolega, už klausimą. Atsakymas yra labai paprastas. Aš galiu remtis MOSTA tyrimu, kuris labai aiškiai tyrinėjo mūsų aukštojo mokslo sistemą. Mes turime apskritai labai didelių problemų su mūsų aukštuoju mokslu. Aš manau, kad čia reikalingos esminės permainos, drąsios permainos, tačiau objektyvūs skaičiai rodo ką kita. Nevisiškai teisus esate sakydamas, kad į kolegijas stoja silpnesni abiturientai. Dažnu atveju net atvirkščiai. Deja, tiksliau, galbūt ne deja, bet kai kurios kolegijos rodo geresnius rezultatus negu kai kurie mūsų universitetai. Tokia yra realybė, kurią mes turime šiandien. Tai nėra normalu, bet taip yra.
Dar kartą reziumuodamas noriu labai aiškiai pabrėžti, kad tai automatiškai neatvers kolegoms atsakymo, kad jie taps valstybės tarnautojais. Jie turės galimybę dalyvauti konkurse. Šiandien jie net negali paduoti dokumentų dalyvauti konkurse. O atranka vyksta ir vyks, kaip ir šiuo metu, konkursuose. Bus dalyvių bendrųjų gebėjimų testas, konkrečios įstaigos specifinis testas.
PIRMININKAS. Dėkoju. Klausia kolega K. Masiulis.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Gerbiamasis kolega, jūs labai menku aspektu palietėte tik vieną milžinišką valstybės tarnybos sistemos ydą, kurią apskritai reikėtų spręsti iš esmės, o gal iš viso reikėtų valstybės tarnybą kaip tokią naikinti. Kalbu rimtai, be jokio, kaip sakant, skepsio. Reikėtų naikintis visas tas A, B, C kategorijas, testavimo centrai turėtų nustatyti žmogaus kompetenciją, mes turėtume priimti pagal kompetenciją. Pavyzdys. Žmogus baigė M. K. Čiurlionio meno mokyklą, turi tik vidurinį išsilavinimą, yra pasaulinio garso baleto primarijus, jam sueina 40 metų ir jis negali nieko, net vaikų mokykloje mokyti. Ar tai problema, ar ne? Tai yra milžiniška problema. Jis niekur negali įsidarbinti. Arba jaunas žmogus (konkrečiai žinau), jam 19 metų, jam net neapsimoka studijuoti jokiuose universitetuose, nes dėl jo varžosi pasaulio kompanijos, jis labai gerai programuoja. Pasaulyje yra tik 20 tokios srities programuotojų, jam siūlo didžiausius atlyginimus. Ar mes galėtume tokį žmogų kur nors įdarbinti? Vėl negalime. O kompetencija tai yra, kompetenciją mes galėtume patikrinti testavimo centruose. Reikia keisti šią ydingą sistemą. Atsiprašau, kad per ilgai šneku, bet jūs palietėte gerą temą ir reikėtų eiti giliau.
J. POŽELA (LSDPF). Ne veltui esate viešojo administravimo profesorius. Galima daugiau pavyzdžių įvardyti. Mes negalėtume įdarbinti pasaulinių korporacijų vadovų Lietuvoje, pavyzdžiui, „Facebook’o“ M. Zuckerbergo, nes jis nėra baigęs mokyklos, ir daug kitų atvejų, S. Jobso mes negalėtume įdarbinti Lietuvoje ir daugelio kitų. Tai yra paradoksas, bet mes būtent tokią sistemą turime.
Atsakysiu jums į klausimą, gerbiamasis Kęstuti. Jūs pasakėte taip, tai yra yda. Aš laikausi nuomonės, kad žingsnis po žingsnio reikia dėl tų ydų spręsti. Tai yra vienas žingsnis ydai spręsti.
PIRMININKAS. Dėkoju. Klausia kolegė J. Vaickienė.
J. VAICKIENĖ (TTF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, aš vis dėlto noriu dar kartą pakartoti klausimą. Valstybės tarnybos įstatymo yra svarstymo stadija Seime ir jį planuojame priimti pavasario sesijoje. Tai ar nebūtų logiška, jeigu jūs būtumėte įžvelgęs poreikį registruoti savo pataisas dėl siūlomo įstatymo projekto, nes tai, ką jūs dabar siūlote, visiškai nekoreliuoja su būsimu įstatymu, nes tokio dalyko kaip kategorijos iš viso neliks? Ar jūs matote poreikį kaitalioti įstatymus?
J. POŽELA (LSDPF). Mano projektas, jeigu bus pritarta po pateikimo, lygiai taip pat bus svarstomas pavasario sesijoje. Aš manau, kad turbūt pagrindiniu komitetu bus Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas. Jis galės tuos du projektus sujungti ir padaryti vieną bendrą gerą projektą.
PIRMININKAS. Dėkoju. Klausia V. A. Matulevičius.
V. A. MATULEVIČIUS (MSNG). Gerbiamasis pranešėjau, vis dėlto valstybės tarnautojas turbūt nėra menininkas, apie ką čia buvo kalbama. Kiek žinau, partijos neretai susiduria su tokia problema (gal kai kurios partijos), kad po rinkimų nori iš savo komandų paskirti žmones į tam tikras pareigas, bet jie neturi tinkamo išsilavinimo. Ar ne čia problema? Ar problema ta, kad valstybėje staiga pradėjo stigti žmonių su aukštuoju išsilavinimu? Ačiū.
J. POŽELA (LSDPF). Jeigu atsakyčiau juokais, tai nežinau, apie kurią partiją kalbate, kad ji neturi kadrų. Galbūt yra tokių, bet mano partija, kurioje aš esu, su tokia problema nesusiduria.
Jeigu kalbėtume rimtai, taip, tokia problema yra. Ypač kalbant su mažesnių rajonų savivaldybių merais, jie labai aiškiai identifikuoja, kad žmonės, tarkime, baigė mokyklą (aš paminėsiu Utenos pavyzdį) Utenoje, išvažiavo studijuoti į Vilnių ir baigę čia mokslus jie į rajoną nebegrįžo. Meras negali savivaldybėje įdarbinti pagal mažiausią kategoriją žmogaus, baigusio Utenos kolegiją. Tada jis išsiunčia tą žmogų per Vilnių į Londoną, Dubliną, Oslą ir kitus miestus. Aš dar kartą noriu pasakyti. Kolegos, mes turime suprasti dar vieną aspektą. Jūs pabandykite įsijausti į šiandien baigiantį mokslus jauną žmogų, kolegijos absolventą. 30 tūkst. absolventų nėra net menkiausios galimybės tapti tarnautojais, teorinės galimybės nėra tapti tarnautojais, mes dabar juos (…). Jūs juos prilyginate, nors labai gerbiu, bet irgi negalime lyginti žmonių, įgijusių aukštąjį universitetinį išsilavinimą 1970 metais ir baigusių geriausią kolegiją šiandieną. Kolegos, aš nenoriu jokiais būdais supriešinti, bet tai yra svarbus aspektas, ar ne? Sutikite. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Dėkoju. Klausia kolega A. Strelčiūnas.
A. STRELČIŪNAS (TS-LKDF). Gerbiamasis kolega, norėčiau jūsų paklausti. Jūs gal nesate labai įsigilinęs į pačią valstybės tarnybą. Vis dėlto pažiūrėkime konkursus, kurie vyksta… (Balsai salėje)
J. POŽELA (LSDPF). Nesinervinkite, kolegos, Petrai, nesinervink.
A. STRELČIŪNAS (TS-LKDF). Vyksta konkursai, pavyzdžiui, Vilniuje ar kituose miestuose, ten dalyvauja po 30 pretendentų, žmonių, turinčių aukštąjį išsilavinimą. Vis dėlto gal keičiant Valstybės tarnybos įstatymą reikėtų peržiūrėti, kad į kai kurias kategorijas būtų galima priimti B kategorijos, ir tas būtų išspręsta. Tiesiog nesinorėtų, kad netgi tokie siūlymai būtų.
J. POŽELA (LSDPF). Čia jūsų nuomonė. Aš dar kartą jums galiu pakartoti, kodėl nėra B kategorijos. Todėl, kad nuo to priklauso įstaigos darbo užmokesčio fondas. Kiekvienos įstaigos vadovas siekia turėti A kategorijos struktūrą vien tam, kad turėtų didesnį darbo užmokesčio fondą ir galėtų mokėti didesnius atlyginimus valstybės tarnautojui. B kategorijos atlyginimai yra kur kas mažesni, jie dabar iš viso susilygins su minimalia šalies alga. Štai jums ir atsakymas.
PIRMININKAS. Dėkoju, gerbiamasis kolega.
J. POŽELA (LSDPF). Labai ačiū.
PIRMININKAS. Jūs pateikėte įstatymo projektą, atsakėte į klausimus. Noriu savo kolegų paklausti. Jeigu visi už, gal po pateikimo?.. (Balsai salėje) Reikia balsuoti, ar ne? Kalbėsite. Gerai. G. Steponavičius – nuomonė už.
G. STEPONAVIČIUS (LSF). Labai ačiū. Manau, kad seniai pribrendęs siūlymas. Kviečiu kolegas suprasti, kad nesiejant, ar bus, ar nebus kategorijų, bet pats principas, jeigu kolegijos jau daugiau kaip 10 metų veikia kaip aukštojo mokslo sistemos dalis, tai jos irgi turi teisę parengti specialistus, kurie savo kompetencijomis ir lygiu yra seniai pasirengę dirbti valstybės tarnybos įvairiose pozicijose.
Noriu atkreipti dėmesį į dar vieną aspektą. Šitas įstatymo projektas, jį priėmus, prisidėtų šiek tiek ir prie kolegijų prestižo stiprinimo. Manau, tai yra dar viena priežastis, kodėl tam reikėtų pritarti. Kviečiu balsuoti už.
PIRMININKAS. Dėkoju. Nuomonės prieš nėra. Kviečiu visus balsuoti. Kas už tai, kad po pateikimo pritartume įstatymo projektui Nr. XIIP-3624, balsuojate už, kas manote kitaip, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavimo rezultatai: už – 58, prieš nėra, susilaikė 13. Įstatymo projektui Nr. XIIP-3624 po pateikimo yra pritarta.
Siūlomi komitetai. Pagrindinis – Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Švietimo mokslo ir kultūros komiteto pirmininkas, matau, kažką nori kalbėti dėl komitetų.
R. PALIUKAS (DPF). Siūlau, kad papildomas komitetas būtų Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas.
PIRMININKAS. Gerai. Pagrindinis komitetas – Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, papildomi – Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas ir dar Socialinių reikalų ir darbo komitetas. Dėl komitetų galime sutarti bendru sutarimu? Sutarta bendru sutarimu. Siūloma svarstyti Seimo pavasario sesijoje. Dėl laikotarpio taip pat sutariame bendru sutarimu? Sutarta bendru sutarimu.
D. Teišerskytė – replika po balsavimo. Prašom, kolege.
D. TEIŠERSKYTĖ (LSF). Aš norėčiau apginti savo universitetą, kurį baigiau ir kuriuo labai didžiuojuosi. Sakyti, kad senieji universitetai parengdavo blogiau negu dabar kolegijos, yra absoliutus nonsensas. Mano Vilniaus universitetas yra vienas geriausių pasaulyje, nors statistika rodo šiek tiek iškreiptai. Mus parengdavo nepaprastai gerai, buvome mokami iš visų sričių. Tai, ką dabar daro Žurnalistikos institutas, nei trečdaliu negali prilygti, ko išmokome mes Istorijos fakulteto Žurnalistikos katedroje.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, galime paimti dar vieną rezervinį klausimą. Matau, salėje yra J. Sabatauskas. Kviečiu, kolega, jus į tribūną.
13.49 val.
Seimo nutarimo „Dėl kreipimosi į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą su prašymu išaiškinti Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. sausio 26 d. nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos peticijų įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 2 punkto, 10 straipsnio 4 dalies ir 16 straipsnio atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ nuostatas“ projektas Nr. XIIP-3896 (pateikimas)
Rezervinis 3 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl kreipimosi į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą su prašymu išaiškinti Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. sausio 26 d. nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos peticijų įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 2 punkto, 10 straipsnio 4 dalies ir 16 straipsnio atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ nuostatų projektas. Prašom, kolega.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Gerbiamieji kolegos, komitetas susidūrė su problema, kadangi turime pareigą priimti sprendimą dėl Konstitucinio Teismo nutarimo įgyvendinimo. Konstitucinis Teismas yra priėmęs nutarimą dėl Peticijų įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 2 punkto, 10 straipsnio 4 dalies, 16 straipsnio atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Būtent pasakydamas dėl… Tokia citata: „Nustatė, kad Peticijų įstatymo 10 straipsnio 4 dalies nuostata „sprendimas atsisakyti tenkinti skundą galutinis ir neskundžiamas“ ta apimtimi, kuria įtvirtinta, jog asmuo, manantis, kad Seimo, savivaldybės tarybos sprendimas atsisakyti tenkinti skundą dėl Peticijų komisijos sprendimo nepripažinti kreipimosi peticija ar peticijos nepriimti nagrinėti nėra grindžiamas įstatymais.“ Kitaip sakant, jis negali tokio sprendimo skųsti teismui, nes tai prieštarauja Konstitucijai. Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje pasakyta, kad kiekvienas pažeistas teises gali ginti teisme. Peticijų komisijos sprendimas Seime priimamas protokoliniu nutarimu, o tai yra teisės aktas, o pagal Konstitucijos 106 straipsnį nustatyti subjektai, kurie turi teisę skųsti ir kam skųsti Seimo priimamus teisės aktus. Seimo priimamus teisės aktus galima apskųsti tik Konstituciniam Teismui. Šiandien nėra įtvirtintas individualus skundas, kuriuo kiekvienas pilietis galėtų kreiptis į Konstitucinį Teismą su skundu. Vadinasi, Seimo priimamo tokio nutarimo dėl Peticijų komisijos sprendimo patvirtinimo toks pilietis negalėtų apskųsti. Taigi mes prašome Konstitucinį Teismą išaiškinti tą savo nutarimą dėl būtent galimybės piliečiui apskųsti paprastam teismui, šiuo atveju galbūt būtų Administraciniam teismui, Seimo priimtą teisės aktą.
PIRMININKAS. Dėkoju, gerbiamasis komiteto pirmininke, už nutarimo projekto pristatymą. Jūsų niekas nenori paklausti. Gal galime po pateikimo pritarti bendru sutarimu? Po pateikimo pritarta bendru sutarimu. Siūlomi komitetai: pagrindinis komitetas – Teisės ir teisėtvarkos komitetas, papildomo komiteto svarstyti nėra planuojama. Dėl pagrindinio komiteto, matau, kad yra bendras sutarimas. Siūloma svarstyti pavasario sesijoje. Dėl svarstymo laikotarpio taip pat nėra kitų pastabų, pasiūlymų.
13.53 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2012 m. gruodžio 4 d. nutarimo Nr. XII-39 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo komitetų narių pavaduotojų patvirtinimo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIIP-3934 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
Gerbiamieji kolegos, mes turime atlikti tokį techninį klausimą. Čia turėtų gerbiamoji Seimo Pirmininkė, bet čia yra tiesiog frakcijos reikalas – vieną narį keičia kitu nariu. Nutarimo projektas yra vieno straipsnio. M. Zasčiurinską keičia K. Daukšys. Dėl Seimo komitetų narių pavaduotojų tvirtinimo.
Gerbiamasis Kęstuti, jūs prieikite prie šoninio mikrofono. Jūs keičiate M. Zasčiurinską. Mano nutarimo projekte nėra… Ai, Socialinių reikalų ir darbo komitete. Patikslinkite.
K. DAUKŠYS (DPF). Aš kaip pakaitinis.
PIRMININKAS. Ai, kaip pakaitinis.
K. DAUKŠYS (DPF). Taip.
PIRMININKAS. Vienu žodžiu, dėl socialinių reikalų, jeigu kartais M. Zasčiurinsko nebūtų, gali nueiti K. Daukšys. Ar galime bendru sutarimu? Toks paprastas, bet reikalingas patvirtinti. Čia daugiau frakcijos reikalas. Šitas nutarimo projektas patvirtintas bendru sutarimu. Pateikimas, svarstymas ir priėmimas.
Kviečiu visus balsuoti. Kas už tai, kad pritartume nutarimo projektui Nr. XIIP-3934, balsuojate už, kas manote kitaip, balsuojate prieš arba susilaikote.
Šio nutarimo priėmimas
Balsavimo rezultatai: už – 42, prieš nėra, susilaikė 3. Nutarimo projektui Nr. XIIP-3934 yra pritarta. (Gongas)
Gerbiamieji kolegos, mes peticijas… Nežinau, tiktai nematau gerbiamojo P. Čimbaro, ar ne? (Balsai salėje) Nėra P. Čimbaro. Gerai.
Gerbiamieji kolegos, mes lyg ir neturime daugiau rezervinių klausimų. Laikas artėja prie pabaigos. 14 valandą prasideda balsavimas ir tęsis iki 14 val. 40 min.
Balsų skaičiavimo grupė: K. Bartkevičius, frakcija „Tvarka ir teisingumas“, A. Bilotaitė, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija, V. Filipovičienė, Darbo partijos frakcija, E. Jonyla, Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija, V. Kravčionok, Lietuvos lenkų rinkimų akcijos frakcija, A. Mazuronis, Liberalų sąjūdžio frakcija, ir P. Urbšys, Mišri Seimo narių grupė.
Dar kartą primenu – nuo 14 valandos iki 14 val. 40 min. vyksta balsavimas.
Popietinis posėdis prasidės 15 valandą. (Balsai salėje)
Rytinį posėdį baigsime po balsavimo. Vienu žodžiu, tokia Statuto norma. Tiesiog toliau vyksta rytinis posėdis. Taip galima akcentuoti. 14 val. 40 min. sugrįšime į plenarinių posėdžių salę. Gerai, grįžtame 15 valandą ir paskelbsime posėdžio pabaigą ir iš karto paskelbsime posėdžio pradžią. Sutaupysime 20 minučių.
Pertrauka
PIRMININKĖ (I. DEGUTIENĖ, TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, turime pirmiausia pabaigti rytinį posėdį. Taigi rytinis posėdis baigtas. (Gongas)
* Santrumpų reikšmės: DPF – Darbo partijos frakcija; LLRAF – Lietuvos lenkų rinkimų akcijos frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; MSNG – Mišri Seimo narių grupė; TS‑LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija; TTF – frakcija „Tvarka ir teisingumas“.