|
2
|
|
|
ARGUMENTAI:
Lietuvos Respublikos turizmo įstatymo
Nr. VIII-667 (toliau – TĮ) 8 straipsnyje nustatyta, kad kelionių
organizatoriaus (toliau – KO) pažymėjimas yra išduodamas tik tiems
asmenims, kurie yra laikomi nepriekaištingos reputacijos. TĮ 8 str. 4 d. ir 9
str. 2 d. 3 p. nurodoma, kad KO pažymėjimas neišduodamas
asmenims, kurie pagal 8 str. 3 d. išvardytus atvejus nėra laikomas nepriekaištingos
reputacijos. Tačiau minėtame įstatyme nėra nustatyta KO pažymėjimo sustabdymo
ir (arba) KO pažymėjimo galiojimo panaikinimo galimybė, kai
paaiškėja tokie faktai ar aplinkybės, dėl kurių būtų atsisakyta asmeniui
išduoti kelionių organizatoriaus pažymėjimą – kai asmuo nebūtų laikomas
nepriekaištingos reputacijos pagal
šio įstatymo 8 straipsnio 3 dalį (t. y. TĮ 10 str. 1 d. 1 p. reglamentuojant
kelionių organizatoriaus pažymėjimo sustabdymo atvejus numatoma išimtis –
„<...> išskyrus atvejus, kai paaiškėja, kad kelionių
organizatorius nėra laikomas nepriekaištingos reputacijos pagal šio įstatymo
8 str. 3 dalį“. Ši išimtis suponuoja TĮ 10 str. ir 11 str. numatytų teisinių
santykių netaikymą). Atitinkamai TĮ taip pat nėra numatyta galimybė sustabdyti
ir (arba) panaikinti KO pažymėjimą, kai jau pradėjus vykdyti KO
veiklą kelionių organizatorius nebebūtų laikomas nepriekaištingos
reputacijos pagal šio TĮ 8 straipsnio 3 dalį (t. y. nors TĮ 10 str. 3 d. yra
minimas terminas ir nurodomi reikalavimai dėl informacijos, dokumentų
pateikimo nepriekaištingos reputacijos fakto patvirtinimui, tačiau toks
teisinis reguliavimas prieštarauja TĮ 10 str. 1 d. 1 p. numatytai teisinio
reguliavimo išimčiai. Atitinkamai neaiškus ir šių normų teisinis santykis su
TĮ 11 str. 1 d. 2 p. nuostatomis).
Siekiant TĮ 10 str. 1 d. 1 p., 10 str.
3 d. ir 11 str. 1 d. 2 p. normų teisinio aiškumo ir tarpusavio sąveikos, taip
pat siekiant tinkamai užtikrinti turistų (vartotojų) teises iš turizmo rinkos
pašalinant nesąžiningus asmenis, nustatant kelionių organizatoriaus
atsakomybę už nustatytų reikalavimų nesilaikymą ir siekiant sustiprinti
kelionių organizatorių priežiūrą, siūloma patikslinti aplinkybes, nuo kurių
paaiškėjimo nedelsdama, bet ne vėliau kaip per vieną darbo dieną, LRV įgaliota
institucija privalo 10 darbo dienų terminui sustabdyti kelionių
organizatoriaus pažymėjimo galiojimą.
PASIŪLYMAS:
Papildyti įstatymo projektą nauju 10
straipsniu ir jį išdėstyti taip
Lietuvos Respublikos turizmo įstatymo
Nr. VIII-667 10 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„2 straipsnis. 10 straipsnio
pakeitimas
Pakeisti 10 straipsnio 1 dalį ir ją
išdėstyti taip:
„1. Vyriausybės įgaliota institucija
privalo nedelsdama, bet ne vėliau kaip per vieną darbo dieną nuo šioje dalyje
nurodytų aplinkybių paaiškėjimo, sustabdyti kelionių organizatoriaus
pažymėjimo galiojimą 10 darbo dienų šioje dalyje nurodytais atvejais:
1) po sprendimo išduoti kelionių
organizatoriaus pažymėjimą priėmimo paaiškėjo faktų, dėl kurių būtų
atsisakyta pareiškėjui išduoti kelionių organizatoriaus pažymėjimą, išskyrus
atvejus, kai paaiškėja, kad kelionių organizatorius nėra laikomas
nepriekaištingos reputacijos pagal šio įstatymo 8 straipsnio 3 dalį;
2) galiojančiame prievolių įvykdymo
užtikrinimą patvirtinančiame dokumente nurodyta prievolių įvykdymo
užtikrinimo suma neatitinka šio įstatymo 13 straipsnyje nustatytų
reikalavimų, išskyrus atvejį, kai kelionių organizatorius tikslina prievolių
įvykdymo užtikrinimo sumą, kaip nurodyta šio įstatymo 14 straipsnio 1 dalyje;
3) kelionių organizatorius, likus ne
mažiau kaip 20 darbo dienų iki turimo prievolių įvykdymo užtikrinimo
dokumento galiojimo pabaigos, Vyriausybės įgaliotai institucijai nepateikė
naujo kelionių organizatoriaus prievolių įvykdymo užtikrinimą patvirtinančio
dokumento ir prievolių įvykdymo užtikrinimą patvirtinančiame dokumente
nurodytą prievolių įvykdymo užtikrinimo sumą pagrindžiančių dokumentų;
4) kelionių organizatorius nevykdo šio
įstatymo 7 straipsnio 2 dalies 5, 6 ir 7 punktuose nustatytų
įpareigojimų;
5) kelionių organizatorius raštu
pranešė kreditoriams ir Vyriausybės įgaliotai institucijai apie tai, kad
negali arba neketina vykdyti įsipareigojimų;
6) motyvuotu sprendimu, kai atlikdama
kelionių organizatoriaus priežiūrą Vyriausybės įgaliota institucija nustato,
kad kelionių organizatorius negali vykdyti įsipareigojimų turistams pagal
sudarytas organizuotos turistinės kelionės sutartis.;
7) atsiranda aplinkybių,
dėl kurių kelionių organizatorius negali būti laikomas nepriekaištingos
reputacijos pagal šio įstatymo 8 straipsnio 3 dalį.“
Atitinkamai patikslinti įstatymo
projekto pavadinimą ir likusių projekto straipsnių numeraciją.
|
|
6
|
|
|
ARGUMENTAI:
Ekonomikos ir inovacijų
ministerija atlieka šalies turizmo politikos formavimo ir tarptautinio
bendradarbiavimo turizmo srityje funkcijas, o turizmo paslaugų teikėjų
veiklos priežiūrą atlieka Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba. Ji yra atsakinga už KO, kelionių pardavimo agentų,
turizmo paslaugų rinkinių pardavėjų, apgyvendinimo paslaugų teikėjų
veiklos priežiūrą; KO, gido ir apgyvendinimo paslaugų klasifikavimo
pažymėjimų išdavimą; KO, kelionių pardavimo agento ir turizmo paslaugų
rinkinio pardavėjo deklaracijų ir ataskaitų priėmimą; pranešimų apie
neklasifikuojamųjų apgyvendinimo paslaugų teikimą priėmimą; atstovavimą turistų
interesams kelionių organizatoriaus ir (arba) turizmo paslaugų rinkinio
pardavėjo nemokumo ar bankroto atvejais; konsultacijų ir informacijos turizmo
paslaugų teikėjų veiklos bei jų priežiūros klausimais teikimą, kitų
prevencijos priemonių, skirtų užkirsti kelią galimiems turizmo paslaugų
teikėjų veiklą reguliuojančių teisės aktų pažeidimams, įgyvendinimą.
Įstatymas projektui
Nr. XIIIP-3120(2) jau pritarta Lietuvos Respublikos Seimo Ekonomikos
komitete, buvo tikslinamas tik pakeičiant Ūkio ministerijos pavadinimą į pavadinimą
„Ekonomikos ir inovacijų ministerija“ ir dėl kitų techninių patikslinimų.
Siūlome nekeisti galiojančio TĮ Nr. VIII-667 30 straipsnio 4 dalyje nustatyto teisinio reguliavimo, kai
Vyriausybės įgaliota institucija apgyvendinimo paslaugų
klasifikavimą atlieka pagal Vyriausybės įgaliotos institucijos patvirtintą
apgyvendinimo paslaugų klasifikavimo tvarkos aprašą. Pažymėtina,
kad klasifikuojamųjų apgyvendinimo paslaugų objektams (viešbučiams, moteliams,
svečių namams, kempingams) yra būdingas natūralus nusidėvėjimas, ypač tų
objektų, kuriuose yra dideli lankytojų srautai. Todėl atsižvelgiant į
minimų funkcijų turinį, Vyriausybės įgaliota institucija, o ne Ekonomikos ir
inovacijų ministerija turi atlikti apgyvendinimo paslaugų teikėjų veiklos
priežiūrą – t. y. periodiškai vertinti, ar
apgyvendinimo paslaugų objektas atitinka kokybinius kriterijus, nustatytus
konkrečiai apgyvendinimo paslaugų rūšiai. Be
to, nepritarus siūlomam pakeitimui, Vyriausybės įgaliota institucija, šiuo
atveju Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba, negalės sudaryti
specialios komisijos ar telktis į pagalbą ekspertų vertindama apgyvendinimo
paslaugų atitiktį nustatytiems reikalavimams ir atlikdama stebėseną esant
natūraliam objektų nusidėvėjimui. Nepritarus siūlomam projektui reikėtų papildomai
įdarbinti atitinkamos kvalifikacijos specialistus arba gerinti esamų Valstybinės
vartotojų teisių apsaugos tarnybos specialistų kompetenciją, susijusią su
inžineriniais ir kitais specialiaisiais gebėjimais, o tai nebūtų susiję su jų
tiesiogiai atliekamomis funkcijomis, išsilavinimu bei gebėjimais ir pareikalautų
papildomų biudžeto išlaidų Nurodomas teisinis reguliavimas neatitiktų ir
teisėkūros aiškumo, sistemiškumo ir ekonomiškumo principų.
Išplėsti TĮ nustatytą
neklasifikuojamųjų apgyvendinimo paslaugų sąrašą sanatorijų apgyvendinimo
paslaugomis ir privataus apgyvendinimo paslaugomis. Sanatorija – tai gydykla,
teikianti apgyvendinimo, gydymo, reabilitacinės, maitinimo ir kitas
paslaugos. Sanatorijose apsistoja užsienio ir vietiniai turistai,
sveikatinimo ir poilsio tikslais (neskaičiuojant asmenų, atvykstančių ligonių
kasų sąskaita). Trumpalaikio apgyvendinimo paslaugų įtraukimas į
neklasifikuotųjų apgyvendinimo paslaugų sąrašą ištrauktų iš šešėlio
trumpalaikio apgyvendinimo paslaugas teikiamas butuose, parduodamas per
rezervacines sistemos, pvz., AirBnb, Booking com ir kt., kai juose apsistoja
užsienio ir vietiniai turistai. Šių turistų apgyvendinimo paslaugų įtraukimas
į neklasifikuojamųjų apgyvendinimo paslaugų sąrašą padėtų tiksliau
apskaityti užsienio ir vietinių turistų statistinius duomenis, kurių pagalba
Ekonomikos ir inovacijų ministerija galės efektyviau planuoti turizmo
rinkodaros priemones ir kitus projektus.
PASIŪLYMAS:
Papildyti įstatymo projekto 6
straipsnį ir jį išdėstyti taip:
7 straipsnis. 30
straipsnio pakeitimas
1. Pakeisti 30 straipsnio 1 dalies 2
punktų ir jį išdėstyti taip:
„2) neklasifikuojamąsias apgyvendinimo
paslaugas: apartamentų komplekso paslaugos, kaimo turizmo paslaugos, nakvynės
ir pusryčių paslaugos, nakvynės namų (angl. hostel) paslaugos, poilsio namų
paslaugos, turistinio laivo apgyvendinimo paslaugos, turistinės stovyklos
paslaugos, sanatorijos apgyvendinimo paslaugos, trumpalaikio apgyvendinimo
paslaugos.“
1. 2. Pakeisti 30 straipsnio 3
dalį ir ją išdėstyti taip:
„3.
Apgyvendinimo paslaugos klasifikuojamos pagal ekonomikos ir inovacijų
ministro patvirtintus atitinkamos apgyvendinimo paslaugų rūšies klasifikavimo
reikalavimus. Pagal teikiamų paslaugų kokybę ir įvairovę klasifikuojamųjų
apgyvendinimo paslaugų (objektų) kokybės lygis ženklinamas žvaigždutėmis,
kurių didesnis skaičius reiškia aukštesnį kokybės lygį. Aukščiausias
apgyvendinimo paslaugų kokybės lygis žymimas penkiomis žvaigždutėmis.“
2. 3. Pakeisti 30 straipsnio 4
dalį ir ją išdėstyti taip:
„4.
Apgyvendinimo paslaugų klasifikavimą atlieka Vyriausybės įgaliota institucija
pagal ekonomikos ir inovacijų ministro Vyriausybės
įgaliotos institucijos patvirtintą
apgyvendinimo paslaugų klasifikavimo tvarkos aprašą.“
3. 4. Pakeisti 30 straipsnio 5
dalį ir ją išdėstyti taip:
„5.
Ekonomikos ir inovacijų ministras tvirtina Apgyvendinimo paslaugų rūšių
sąrašą, kuriame nustatytos apgyvendinimo paslaugų rūšių apibrėžtys ir
minimalus apgyvendinti skirtų kambarių skaičius.“
|