Projekto Nr. XIVP- 2784 (3)

AIŠKINAMASIS RAŠTAS

DĖL Lietuvos respublikos asmenų, įtariamų, KALTINAMŲJŲ ar nuteistų už nusikaltimus ar baudžiamuosius nusižengimus seksualinio apsisprendimo laisvEI ir neliečiamumUI, PADARYTUS PRIEŠ NEPILNAMEČIUS, KONTROLĖS IR PREVENCIJOS įstatymO PROJEKTO

1. Įstatymų projektų rengimą paskatinusios priežastys, parengtų projektų tikslai ir uždaviniai.

Seksualiniai nusikaltimai tampa vis didesne problema daugelyje šalių, kurios imasi įvairių apsaugos veiksmų nuo seksualinių nusikaltimų, padarytų prieš nepilnamečius, dėl greitesnio tokių nusikaltimų atskleidimo ir juos padariusių asmenų nubaudimo. Žinoma, kad seksualinis išnaudojimas ir seksualinė prievarta yra labiausiai nepilnametį žalojantis suaugusio asmens nusikalstamas elgesys, turintis ilgalaikį poveikį ne tik nukentėjusiajam, bet ir jo artimiesiems. Statistiniai duomenys patvirtina, kad nepilnamečiai seksualinę prievartą dažniausiai patiria jiems artimoje aplinkoje, o taip pat mokyklose, vaikų ikimokyklinio ugdymo, asmens sveikatos priežiūros įstaigose, tačiau patirtos prievartos faktas vis dar yra slepiamas ir laikomas „šeimos gėda“. Iššūkis, su kuriuo susiduria visuomenė, yra aktyvių apsaugos priemonių tokio pobūdžio nusikaltimams kontroliuoti taikymas. Šis iššūkis – nepilnamečių apsauga nuo seksualinio išnaudojimo – įgauna prioritetinį statusą.

Viena iš tokių prevencijos priemonių gali būti Lietuvos Respublikos asmenų, įtariamų, kaltinamųjų ar nuteistų už nusikaltimus ar baudžiamuosius nusižengimus seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui, padarytus prieš nepilnamečius, registras.

Nevyriausybinių organizacijų iniciatyva, dar 2017 m. aktyviai svarstyta galimybė steigti lytinių nusikaltėlių registrą, tačiau Lietuvoje po įvairaus lygio tarpinstitucinių pasitarimų buvo apsispręsta atidėti minėto registro steigimą ir įgyvendinti kitus teisinius bei techninius sprendimus (pvz., optimizuoti institucijų informacinių sistemų darbą, patobulinti vaiko teisių apsaugos teisės aktus ir pan.). Tačiau registro įsteigimo idėjos atsisakyta nebuvo. Pastaruoju metu ženkliai išaugo seksualinių nusikaltimų prieš nepilnamečius skaičius. Informatikos ir ryšių departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – IRD) Nusikalstamų veikų žinybinio registro duomenimis, nepilnamečių asmenų atžvilgiu 2021–2022 m. buvo:

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) str.	Registruota nusikalstamų veikų		Tyrimo rezultatai/ Baigta				Tyrimo rezultatai/ nutraukta
	2021 m.	2022 m.		2021 m.	2022 m.	2021 m.		2022 m.
Nepilnamečio asmens išžaginimas (BK 149 str. 3 d.)	21	19		21	14	17		18
Mažamečio asmens išžaginimas (BK 149 str. 4 d.)	19	20		20	19	10		9
Nepilnamečio asmens seksualinis prievartavimas (BK 150 str. 3 d.)	17	8		12	9	7		5
Mažamečio asmens seksualinis prievartavimas (BK 150 str. 4 d.)	34	36		30	29	15		14
Nepilnamečio asmens privertimas lytiškai santykiauti (BK 151 str. 2 d.)	2	0		2	1	0		4
Lytinės aistros tenkinimas pažeidžiant nepilnamečio asmens apsisprendimo laisvę ir neliečiamumą (BK 151¹ str.)	34	44		29	25	31		27
Jaunesnio nei šešiolikos metų asmens viliojimas (BK 152¹ str.)	2	1		3	0	0		1
Jaunesnio nei šešiolikos metų asmens tvirkinimas (BK 153 str.)	109	115		100	91	54		63
Vaiko išnaudojimas pornografijai (BK 162 str.)	26	14		30	9	2		2
Pelnymasis iš nepilnamečio asmens prostitucijos (BK 307 str. 3 d.)	1	2		0	2	0		1

Kai kuriose Europos valstybėse (pvz., Lenkijoje, Portugalijoje, Prancūzijoje, Austrijoje, Jungtinėje Karalystėje (Anglijoje ir Velse, Škotijoje, Šiaurės Airijoje) yra sukurti specialūs seksualinius nusikaltimus padariusių asmenų registrai, tarp jų ir viešieji, kuriuose sukauptą informaciją gali naudoti teisėsaugos institucijos ir kiti subjektai, vykdantys veiklą, susijusią su vaikų ugdymu ar priežiūra. Daugelyje Europos valstybių asmenims, kurie yra padarę seksualinio pobūdžio nusikaltimus, taikomi tam tikri veiklos ribojimai, susiję, visų pirma, su draudimu užimti pareigas, kurioms būdingas nuolatinis kontaktavimas su vaikais. Tokiems asmenims taip pat gali būti nustatyti tam tikri specialūs įpareigojimai (pvz., įpareigojimas reguliariai informuoti policiją apie savo gyvenamąją vietą ar nesilankyti tam tikrose vietose).

Kai kuriose ne Europos valstybėse taip pat yra viešai prieinami registrai (pvz., Jungtinėse Amerikos Valstijose, Maldyvuose, Pietų Korėjoje, Bermuduose). Atitinkamai vienų nuteistųjų duomenys yra viešai skelbiami, kitų duomenų prieinamumas yra ribojamas. Australijoje toks registras nėra įdiegtas nacionaliniu lygmeniu, tačiau tokius registrus turi atskiros valstijos.

Sunkiausias uždavinys – išspręsti galimą konfliktą tarp nusikaltusiojo teisės apsaugoti savo asmens duomenis ir privatumą bei poreikio užtikrinti potencialių jo aukų saugumą pastarųjų naudai. Tokių registrų sukūrimas stiprina socialinį saugumo jausmą bei leidžia imtis individualių priemonių žmonių, kuriems gresia tokių nusikaltimų pavojus, apsaugai.

Įstatymo tikslas – sustiprinti prevencines priemones, kurios užkardys kelią seksualiniams nusikaltimams. Dėl nukentėjusiųjų nuo tokių nusikaltimų (dažniausiai nepilnamečių, silpnesnių, bejėgių, priklausomų ar turinčių psichikos sutrikimų) ir tokių nusikaltimų poveikio nukentėjusiųjų emocinei ir psichinei būklei, būtina seksualinius nusikaltėlius kontroliuoti, net ir atlikus jiems skirtas bausmes. Tai sustiprins valstybės vaidmenį užkertant kelią nusikaltimams ir saugantis socialiai žalingų veiksmų. Įstatymas palengvins tam tikrų valstybės organų ir institucijų bylose priimtų sprendimų, nuosprendžių (ypač baudžiamųjų) vykdymo procesą.

Viena iš principinių nuostatų – nusikaltusių asmenų, išėjusių į laisvę, stebėsena ir jų kontrolės mechanizmo sukūrimas.

2. Įstatymų projektų iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai.

Projektą parengė Seimo nariai: Rimantė Šalaševičiūtė, Aušrinė Norkienė, Rita Tamašunienė ir kiti Seimo valstiečių ir žaliųjų frakcijos nariai.

3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymų projektuose aptarti teisiniai santykiai.

Šiuo metu baudžiamąją atsakomybę asmenų, įtariamų, kaltinamųjų ar nuteistų už nusikaltimus ar baudžiamuosius nusižengimus seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui padarytus prieš nepilnamečius, kontrolės priemones reglamentuoja:

1. Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas (Nr. VIII-1968).

2. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksas (Nr. IX-785).

3. Lietuvos Respublikos policijos įstatymas (Nr. VIII-2048).

4. Lietuvos Respublikos įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro įstatymas (Nr. XI-1503).

5. Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas (Nr. I-1234).

6. Lietuvos Respublikos probacijos įstatymas (Nr. XI-1860).

7. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. balandžio 18 d nutarimu Nr. 435 patvirtinti Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro nuostatai.

8. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. gegužės 25 d. nutarimu Nr. 517 patvirtintas Darbų, veiklų ir paslaugų, kurių dirbti, atlikti ar teikti dėl tiesioginių kontaktų su vaikais neturi teisės asmenys, įsiteisėjusiu apkaltinamuoju teismo nuosprendžiu pripažinti kaltais už nusikalstamas veikas, nurodytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso XXI skyriuje, ar už kitas nusikalstamas veikas, susijusias su vaiko seksualiniu išnaudojimu, vaikų pornografija ar prostitucija, sąrašas.

9. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2016 m. spalio 31 d. įsakymu Nr. IV-776 patvirtintos Nusikalstamų veikų žinybinio registro duomenų tvarkymo taisyklės.

Šiuo metu Lietuvoje nėra atskiro įstatymo, kuris detaliai reglamentuotų įtariamų, kaltinamųjų ar nuteistųjų asmenų kontrolės priemones ar numatytų tokių nusikaltimų prevenciją. Lietuvoje įstatymu nereglamentuota teisė gauti iš Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro ribotos prieigos duomenis apie asmenis, įtariamus, kaltinamus ar nuteistus už nusikaltimus, tarp jų ir seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui, padarytus prieš nepilnamečius. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. balandžio 18 d. nutarimu Nr. 435 patvirtintų Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro nuostatų 81 punkte nurodyta, kad Registro duomenų bazėje ar Registro duomenų bazės archyve tvarkomi Registro duomenys ir Registro dokumentai teikiami tik įstatymų ir tiesiogiai taikomų Europos Sąjungos teisės aktų nustatytais atvejais. Lietuvos Respublikos vaiko teisių pagrindų įstatymas numato teisę gauti duomenis tik darbdaviams vieną kartą, kai asmuo pradeda savo darbinę veiklą.

Įstatymais nereglamentuotas asmenų, nuteistų už nusikaltimus ar baudžiamuosius nusižengimus seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui padarytus prieš nepilnamečius, nusikaltimų rizikos vietų nustatymas, seksualinių nusikaltimų rizikos vietovių žemėlapio sudarymo ir duomenų iš jo gavimas.

4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama.

Įstatymo projekte numatomos kelios priemonės, kurios skirtos užkardyti seksualinius nusikaltimus asmenų, įtariamų, kaltinamų ar nuteistų už nusikaltimus ar baudžiamuosius nusižengimus seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui, padarytus prieš nepilnamečius. Šiuo įstatymu steigiamas naujas Asmenų, įtariamųjų, kaltinamųjų ar nuteistųjų už nusikaltimus ar baudžiamuosius nusižengimus seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui, padarytus prieš nepilnamečius, registras, kuris sudaromas iš dviejų atskirų duomenų bazių: Riboto naudojimo duomenų bazės ir Viešosios duomenų bazės. Registrą valdys Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerija, kurios valdymo ir veiklos sričiai priskirtas registras ir kuri metodiškai vadovauja registro tvarkytojui bei koordinuoja registro funkcionavimą; Registro tvarkytojas bus skiriamas Vyriausybės nutarimu, kuriuo tvirtinami Registro nuostatai.

Ribotos prieigos duomenų bazėje bus kaupiami duomenys apie įtariamųjų, kaltinamųjų ar nuteistųjų už nusikaltimus ar baudžiamuosius nusižengimus seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui, padarytus prieš nepilnamečius, atžvilgiu ikiteisminio tyrimo metu priimtų nutarimų ir nutarčių duomenys, teisminio nagrinėjimo metu priimtų nutarčių ir nuosprendžių duomenys, duomenys apie jiems paskirtų bausmių vykdymą ir atlikimą, duomenys apie jų teistumą, teistumo laiko sutrumpinimą, teistumo panaikinimą ir išnykimą, taip pat kiti asmenį identifikuojantys duomenys. Duomenis iš Ribotos prieigos duomenų bazės galės gauti tik teismai ir kitos teisėsaugos institucijos, vykdančios įstatymuose nustatytus įgaliojimus.

Vienas iš esminių Projekto pakeitimų yra tai, kad sukuriama Viešoji duomenų bazė, kurioje bus kaupiami duomenys dėl nuteistųjų teisminio nagrinėjimo metu priimtų nuosprendžių už nusikaltimus žmogaus seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui, padarytus prieš nepilnamečius, duomenys apie nuteistiesiems asmenims paskirtų bausmių vykdymo ir atlikimo vietą bei kiti duomenys: asmenį identifikuojantys duomenys: gimimo vietos šalis, pavardė, vardas; nuosprendžio paskelbimo ir įsiteisėjimo data; nuteistojo asmens nuotrauka, ar kitoks jo atvaizdas; aktuali asmens, įtraukto į Registrą, nuolatinė ar laikinoji gyvenamoji vietovė. Šie duomenys, įsiteisėjus apkaltinamajam nuosprendžiui, atitinkamą laikotarpį po asmens nuteisimo bus vieši – atviri visuomenei. Siekiant turėti tikslią konkrečiu laiku informaciją, duomenys nuolat bus atnaujinami. Todėl tuo tikslu numatytos nuteistojo pareigos: nedelsiant, bet ne vėliau kaip per 3 kalendorines dienas nuo pranešimo, kad jis įtrauktas į Registrą gavimo dienos, pranešti apie nuolatinį gyvenamosios vietos adresą, o jei jos neturi – laikiną gyvenamosios vietos adresą ir taip pat nedelsiant, bet ne vėliau kaip per 3 kalendorines dienas nuo gyvenamosios vietos pakeitimo, apie kiekvieną faktinį (laikiną ar nuolatinį) gyvenamosios vietos pakeitimą pagal gyvenamą vietą, ir apie darbo ar mokymosi vietą, kai išvykstama toliau nei 1 kilometras nuo gyvenamosios vietos arba, kai išvykstama iš gyvenamosios vietos kitais atvejais ilgiau nei 3 dienoms, Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos teritoriniam padaliniui. Be to, nustatoma pareiga, kai asmeniui yra laikinai apribota laisvė, priklausomybės ligų ar kitoje gydymo įstaigoje jis privalo pranešti tos įstaigos vadovui tą gyvenamąją vietą, kurioje gyvens išėjęs iš įstaigos, o pastarasis privalės šią informaciją perduoti atitinkamam Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos teritoriniam padaliniui.

Pakeitus faktinį gyvenamosios vietos adresą už Lietuvos Respublikos ribų, asmuo prieš išvykdamas ar sugrįžus i Lietuvą privalės pranešti apie tai atitinkamam Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos teritoriniam padaliniui asmens pagal gyvenamąją vietą, o Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos teritorinio padalinio vadovas turės užtikrinti, kad gauta informacija nedelsiant būtų perduota Registro tvarkytojui.

Įstatymo projektu reglamentuojamas ir Seksualinių nusikaltimų rizikos vietovių žemėlapio sudarymas bei nuolatinis jo atnaujinimas, siekiant apsaugoti nepilnamečius nuo asmenų, kurie daro seksualinio pobūdžio nusikaltimus. Šis žemėlapis visuomenei bus skelbiamas Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos interneto svetainėje. Policijos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos Vidaus reikalų ministro įsakymu patvirtintų taisyklių nustatyta tvarka sukurs ir tvarkys seksualinių nusikaltimų rizikos vietovių žemėlapį, kuriame bus pateikiami naujausi duomenys apie vietoves, kuriose yra ypač didelė nusikaltimų seksualinei laisvei ir apsisprendimui rizika. Toks žemėlapis padės užtikrinti nepilnamečių saugumą ir turės prevencinę reikšmę.

Be to, tikslinamos prevencinės priemonės skirtos nepilnamečiui, patyrusiam ar galinčiam patirti seksualinį smurtą, kurios yra nustatytos Lietuvos Respublikos švietimo įstatyme, bet stokoja aiškumo. Šiame Projekte siūlome nustatyti, kad :

- švietimo, mokslo ir sporto ministras, nustatydamas prevencinių programų kriterijus ir atitikties jiems vertinimo tvarką, įtraukia seksualinį smurtą patyrusio mokinio atpažinimo būdus ir mokinio nukreipimo tolimesnei pagalbai metodus;

- švietimo įstaiga, atpažinusi mokinio galimai patirtą seksualinį smurtą, užtikrina pirminės pagalbos moksleiviui suteikimą ir užtikrina jo nukreipimą tolimesnei pagalbai gauti. Seksualinį smurtą patyręs moksleivis kartu su jo tėvais (globėjais, rūpintojais) turi teisę neatlygintinai prioritetine tvarka, bet ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo sužinojimo apie seksualinio smurto faktą momento gauti psichologinę pagalbą.

Projektu taip pat numatoma, kad psichologinė ir kita pagalba nepilnamečiui teikiama teikėjams bendradarbiaujant su mokinio tėvais (globėjais, rūpintojais), jei jie nėra įtariami padarę nusikalstamus veiksmus seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui nepilnamečio atžvilgiu.

5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymų projektus toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta.

Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimas neatliekamas. Neigiamų pasekmių nenumatoma. Siūlomas reglamentavimas užtikrins:

1. nusikaltimų, susijusių su asmens teistumu už nusikaltimus ar baudžiamuosius nusižengimus seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui, padarytus prieš nepilnamečius, sumažėjimą;

2. numatytos prevencijos ir kontrolės priemonės padės ginti viešąjį interesą;

3. užtikrins ugdymo ir mokymo institucijų bei kitų įstaigų, dirbančių su nepilnamečiais asmenimis, informacijos apie seksualinius nusikaltėlius prieinamumą, jų kontrolę, greitesnį seksualinio pobūdžio nusikaltimų išaiškinamumą ir savalaikį pagalbos nukentėjusiems nuo seksualinių nusikaltimų nepilnamečiams teikimą.

6. Kokią įtaką priimti įstatymai turės kriminogeninei situacijai, korupcijai.

Priimtas įstatymo projektas neigiamos įtakos korupcijai neturės; Projektu kriminogeninei situacijai sudaromos teisinės prielaidos pagerėti.

7. Kaip įstatymų įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai.

Priimtas įstatymo projektas neigiamos įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai neturės.

8. Įstatymų inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios.

Priėmus įstatymo projektą, turės būti pakeisti šie teisės aktai:

1. Lietuvos Respublikos policijos įstatymas Nr. VIII-2048.

2. Lietuvos Respublikos įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro įstatymas Nr. XI-1503.

3. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodeksas Nr. IX-994.

4. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. balandžio 18 d. nutarimu Nr. 435 patvirtinti Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro nuostatai.

5. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2016 m. spalio 31 d. įsakymu Nr. IV-776 patvirtinti Nusikalstamų veikų žinybinio registro duomenų tvarkymo taisyklės.

Kartu su šiuo projektu teikiami jį lydintieji įstatymų projektai: Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro įstatymo 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas, numatantis 1 straipsnio 2 dalies pakeitimą, kad įstatymo nuostatos netaikomos asmenims, įtariamiems, kaltinamiems ar nuteistiems už seksualinius nusikaltimus prieš nepilnamečius ir Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 225 straipsnio Vengimas vykdyti administracinio poveikio priemones papildymo 3 dalimi, numatančia asmenų, nuteistų už nusikaltimus ar baudžiamuosius nusižengimus seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui, padarytus prieš vaikus, administracinio poveikio priemonių – pranešimo apie faktinį gyvenamosios vietos adresą ir jo pakeitimą – nevykdymą. Įpareigojimas pranešti apie faktinį gyvenamosios vietos adresą ir jo pakeitimą numatytas Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo 14 straipsnyje ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 342 straipsnio 4 dalyje.

9. Ar įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymų projektų sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka.

Įstatymo projektas parengtas laikantis Valstybinės kalbos įstatymų ir kitų teisės normų rengimo tvarkos reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas, projekte naujų sąvokų nėra, jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka.

10. Ar įstatymų projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus.

Įstatymo projektas atitinka Europos žmogaus teisių ir laisvių apsaugos konvencijos nuostatas, neprieštarauja Europos Sąjungos dokumentams.

11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti.

Įstatymui įgyvendinti reikės pakeisti dabar galiojančius ir priimti naujus teisės aktus, kuriuos parengti turės Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ir Teisingumo ministrai iki 2024 m. lapkričio 1 dienos.

12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais).

Įstatymo įgyvendinimui iš valstybės biudžeto reikės:

1. asmenų, įtariamų, kaltinamųjų ar nuteistų už seksualinius nusikaltimus ar baudžiamuosius nusižengimus seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui, padarytus prieš nepilnamečius, registro diegimui investicijų (CAPEX) – 705 tūkst. eurų.

2. Metinėms veiklos išlaidoms (OPEX) – 226 tūkst. eurų asignavimų (licencijų palaikymui, sistemos iš išorės II lygmens palaikymui, Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos administraciniai kaštai, IT infrastruktūros sąnaudos), Seksualinių nusikaltimų rizikos vietovių žemėlapio sudarymui ir palaikymui.

Iš viso – 931 tūkst. eurų.

Panašus biudžetas Registro palaikymui planuotinas artimiausiais 3 biudžetiniais metais.

13. Įstatymų projektų rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados.

Įstatymo projekto rengimo metu specialistų vertinimų ir išvadų negauta. Su projektu susipažino Generalinės prokuratūros prokurorai, kitų institucijų specialistai, turintys kompetencijos taikant BK normas tiriant seksualinius nusikaltimus, taip pat specialistai, tvarkantys valstybės registrus ir į jų žodinius pasiūlymus Projekte atsižvelgta.

14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiems projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis.

Registro objektas, Registro tvarkytojas, Registro valdytojas, Seksualinių nusikaltimų rizikos vietovių žemėlapis.

15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai.

Nėra.

Teikia Seimo nariai:

Rimantė Šalaševičiūtė