LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO

Teisės ir teisėtvarkos komitetas

 

PAGRINDINIO KOMITETO IŠVADA

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS PILIEČIŲ ĮSTATYMŲ LEIDYBOS INICIATYVOS

KONSTITUCINIO ĮSTATYMO PROJEKTO  NR. XIVP-3268

 

2024-06-03 Nr. 102-P-18

Vilnius

 

1. Komiteto posėdyje dalyvavo: komiteto pirmininkė Irena Haase, komiteto pirmininko pavaduotoja Agnė Širinskienė, nariai: Aušrinę Armonaitę pavaduojantis Marius Matijošaitis, Gabrielių Landsbergį pavaduojanti Jurgita Sejonienė, Česlav Olševski, Julius Sabatauskas, Vilius Semeška, Algirdas Stončaitis, Andrius Vyšniauskas.

Komiteto biuro vedėja Dalia Komparskienė, patarėjos: Martyna Civilkienė, Jurgita Janušauskienė, Rita Karpavičiūtė, Dalia Latvelienė, Irma Leonavičiūtė, Rita Varanauskienė, Loreta Zdanavičienė, vyriausioji specialistė Aidena Bacevičienė, padėjėjos: Meilė Čeputienė, Rivena Zegerienė.

Teisingumo ministerijos atstovai: viceministrė Jurgita Greičienė, Teisėkūros politikos grupės vadovė Jolita Šlikienė, vyresnioji patarėja Mėta Matuzevičienė ir patarėja Sandra Vasiulytė-Maliaukė, Vyriausiosios rinkimų komisijos atstovai: pirmininkė Lina Petronienė, pirmininko pavaduotojas Andrius Puksas, Teisės tyrimų skyriaus vedėjas Rokas Stabingis, Seimo kanceliarijos Teisės departamento vyresnioji atarėja Ona Buišienė, Seimo nario A. Vyšniausko patarėja Rugilė Valatkienė.

2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

 

Pasiūlymo turinys

 

Komiteto nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

p.

1.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2023-11-16

2

25

4

3

 

Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas.

1. Projektu siūloma Piliečių įstatymų leidybos iniciatyvos konstituciniame įstatyme numatyti galimybę piliečiams, įgyvendinant konstitucinę įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, teikti Seimui ne tik įstatymų (kaip nustatyta galiojančiame Piliečių įstatymų leidybos iniciatyvos įstatyme), bet ir kitų Seimo priimamų norminių teisės aktų projektus (2 straipsnio 4 dalis). Projekto aiškinamajame rašte pažymėta, kad tai siūloma atsižvelgiant, be kita ko, į Konstitucinio Teismo 2018 m. birželio 29 d. nutarimo nuostatas, pagal kurias konstitucinė įstatymų leidybos iniciatyvos teisės samprata apima ne tik įstatymo galią ir formą turinčių teisės aktų, bet ir kitų Seimo teisės aktų priėmimo iniciatyvos teisę (kuo dar, be šio nutarimo nuostatų, grindžiamas aptariamas siūlymas, projekto aiškinamajame rašte neatskleista). Konstitucinis Teismas minėtame nutarime konstatavo, kad Konstitucijos 68 straipsnio nuostatų negalima aiškinti taikant vien lingvistinį metodą, pažodžiui, esą šiame straipsnyje nurodytieji subjektai gali inicijuoti tik įstatymo galią ir formą turinčių teisės aktų priėmimą Seime; šios konstitucinės nuostatos reiškia, kad tik Konstitucijos 68 straipsnyje nurodyti subjektai turi įstatymų ir kitų Seimo teisės aktų priėmimo iniciatyvos teisę, išskyrus pačioje Konstitucijoje nustatytus atskirus atvejus. Atsižvelgiant į šias oficialiosios konstitucinės doktrinos nuostatas, neaišku, kodėl projektu siūloma nustatyti 50 tūkstančių piliečių teisę teikti Seimui, be įstatymų, tik norminių, o ne visų kitų Seimo teisės aktų projektus (išskyrus, aišku, iš pačios Konstitucijos kylančias išimtis, kai įgaliojimus teikti Seimui tam tikrų teisės aktų projektus turi tik konkretūs įstatymų leidybos iniciatyvos teisės subjektai).

Nepritarti

Komitete vykusių klausymų metu, įvertinus tai, kad piliečių įstatymų leidybos iniciatyvos teisės įgyvendinimo procesas yra ilgas, reikalaujantis gana daug sąnaudų, įtraukiantis tiek didelį piliečių skaičių, tiek valstybės institucijų atstovų skaičių, kad piliečių įstatymų leidybos iniciatyvos teisė turėtų būti siejama su ypač svarbių visuomenei teisės aktų projektų pateikimu, nutarta neplėsti Piliečių įstatymų leidybos iniciatyvos teisės konstituciniame įstatyme ir nustatyti, kad piliečiai galėtų teikti Konstitucijos pakeitimo įstatymų projektus, konstitucinių įstatymų projektus ir įstatymų projektus.

Pažymėtina, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos peticijų konstitucinio įstatymo 7 straipsnio nuostatomis, nuo 16 metų Lietuvos Respublikos piliečiai ir nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantys užsieniečiai gali prašyti ar siūlyti spręsti žmogaus teisių ir laisvių apsaugos ar įgyvendinimo klausimą, valstybės ir (ar) savivaldybės institucijų reformavimo klausimą arba kitą ne tik pareiškėjui, bet ir visai visuomenei ar jos daliai svarbų klausimą, valstybės ar savivaldybės institucijai priimant jų siūlomą bet kurio lygmens norminį teisės aktą.

Be to, manytina, kad nėra pagrindo (argumentų) išplėsti piliečių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, suteikiant teisę piliečiams teikti Seimui ir kitų (ne tik norminių) Seimo teisės aktų projektus. Pastebėtina, kad Konstitucijos 68 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta piliečių teisė teikti Seimui „įstatymo projektą“, kuri, net atsižvelgus į Konstitucinio Teismo 2018 m. birželio 29 d. nutarimo nuostatas, neturėtų būti aiškinama pernelyg plačiai, kaip apimanti ir nenorminius Seimo priimamus teisės aktus. Taip pat įvertinus ir tai, kad piliečių įstatymų leidybos iniciatyvos teisės įgyvendinimo procesas yra ilgas, reikalaujantis gana daug sąnaudų, įtraukiantis didelį piliečių skaičių, manytina, kad piliečių įstatymų leidybos iniciatyvos teisė turėtų būti siejama su ypač svarbių visuomenei teisės aktų projektų teikimu. Kartu pastebėtina, kad nenorminiai Seimo priimami teisės aktai dažniausiai atskleidžia Seimo požiūrį/poziciją tam tikrais politiniais klausimais, pavyzdžiui, dėl karo Ukrainoje, arba jais išreiškiamas
pritarimas/nepritarimas, pavyzdžiui, ataskaitai ir pan.

2.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2023-11-16

9

1

2 N

6

 

 

4

2. Projektu siūloma nustatyti Vyriausiosios rinkimų komisijos įgaliojimus vertinti, ar piliečių teikiamo teisės akto projekto nuostatomis nepaneigiami iš Konstitucijos kylantys reikalavimai (9 straipsnio 1 dalis), ir neregistruoti iniciatyvinės grupės, jeigu, šios komisijos vertinimu, projekto nuostatomis paneigiami šie reikalavimai (9 straipsnio 6 dalies 4 punktas). Pažymėtina, kad kitaip nei tuo atveju, kai piliečiai įgyvendina referendumo paskelbimo iniciatyvos teisę, įgyvendinant piliečių įstatymų leidybos ar Konstitucijos keitimo Seime iniciatyvos teisę teisės akto projektas teikiamas Seimui svarstyti ir spręsti dėl jo priėmimo. Svarstant įstatymų ir kitų Seimo teisės aktų projektus Seime pagal Seimo statutą yra vykdoma privaloma vidinė prevencinė jų konstitucingumo kontrolė, užkertant kelią leisti įstatymus, kitus teisės aktus, kurie galėtų prieštarauti Konstitucijai. Jeigu Konstitucijos pakeitimo ar kito įstatymo projektas piliečių yra teikiamas priimti referendumu, Seimas to projekto nesvarsto ir nevertina, taigi tik Vyriausioji rinkimų komisija, kaip įgaliojimus organizuoti referendumą turinti institucija, gali įvertinti piliečių referendumui teikiamo projekto atitiktį Konstitucijai ir užkirsti kelią referendumu priimti jai prieštaraujantį įstatymą.

Atsižvelgiant į šį esminį piliečių pateiktų Konstitucijos pakeitimo ar kitų įstatymų projektų priėmimo referendumu ir Seime skirtumą, diskutuotina, ar Vyriausiajai rinkimų komisijai turėtų būti suteikti įgaliojimai užkirsti kelią piliečiams įgyvendinti įstatymų leidybos ar Konstitucijos keitimo Seime iniciatyvos teisę, nusprendus, kad jų teikiamas projektas neatitinka Konstitucijos, kai atitikties Konstitucijai kontrolė gali būti veiksmingai atlikta jau įgyvendinus šią konstitucinę piliečių teisę, t. y. Seime įregistravus piliečių pateiktą projektą.

Pritarti iš dalies

Teikiamame KĮ projekte Vyriausiosios rinkimų komisijos (toliau – VRK) pareiga vertinti iniciatyvinės grupės teikiamo teisės akto projekto atitiktį iš Konstitucijos kylantiems reikalavimams nustatyta atsižvelgiant į Konstitucinio Teismo 2014 m. liepos 11 d. nutarimo Nr. KT36-N10/2014 nuostatą, kad VRK turi vertinti iniciatyvinės grupės siūlomo priimti įstatymo projekto turinį, taip pat į Referendumo konstituciniame įstatyme (toliau – RKĮ) nustatytą analogišką VRK pareigą.

Pastebėtina, kad nėra ginčijama VRK pareiga vertinti atitiktį Teisėkūros pagrindų įstatyme nustatytiems reikalavimams, nors kai kurie iš jų kyla arba sietini su Konstitucijoje įtvirtintais reikalavimais.

Pastebėtina, kad net referendumui pateikiamo siūlymo atveju Seimas priima arba nepriima nutarimą dėl referendumo paskelbimo. Be to, tokį Seimo nutarimą galima skųsti Konstituciniam Teismui.

Pabrėžtina, kad pagal Konstituciją ir Seimo statuto nuostatas Seimas privalo svarstyti piliečių teikiamą teisės akto projektą net jeigu Seimo kanceliarijos Teisės departamento ir Teisės ir teisėtvarkos komiteto vertinimu būtų įžvelgiamas prieštaravimas Konstitucijai.

Jeigu KĮ projekte nebūtų numatyta minėta VRK pareiga, t. y. VRK nevertintų iniciatyvinės grupės pateiktų projektų ir leistų rinkti piliečių parašus dėl tokio projekto, kuris akivaizdžiai neatitinka Konstitucijos esminių reikalavimų, galėtų būti sukeliamas nepasitikėjimas teisine valstybe ir nepagrįstai didinama administracinė ir finansinė našta valstybei. Be to, VRK sprendimas, kuriuo būtų „užkirstas“ kelias rinkti piliečių parašus, galėtų būti skundžiamas teismui, apsaugant piliečių iniciatyvos teisę.

Atsižvelgiant į klausymų metu išsakytus argumentus, nutarta KĮ projekto 9 straipsnį papildyti naujomis nuostatomis, nustatant galimybę VRK kreiptis į kitas institucijas ir gauti iš jų kompetentingą nuomonę dėl teikiamo projekto nuostatų vertinimo.

Pasiūlymas:

„2. Vyriausioji rinkimų komisija, nagrinėdama Prašymą gali prašyti kitos valstybės ar savivaldybės institucijos ar įstaigos nuomonės, kurios reikia vertinant, ar iniciatyvos projektas atitinka Teisėkūros pagrindų įstatyme nustatytus reikalavimus ir ar iniciatyvos projekto nuostatomis nepaneigiami iš Konstitucijos kylantys reikalavimai. Tokia nuomonė turi būti pateikta per 10 darbo dienų nuo Vyriausiosios rinkimų komisijos prašymo gavimo dienos.“

3.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2023-11-16

25

24

3

 

3. Konstitucinio Teismo aktuose pažymėta, kad įstatymų leidybos iniciatyvos teisė įgyvendinama pateikiant Seimui įstatymo projektą; kai įstatymų leidybos iniciatyvos teisės Seime subjektas pateikia įstatymo projektą, Seimui iškyla pareiga pradėti jį svarstyti (2005 m. sausio 19 d., 2011 m. rugsėjo 28 d., 2015 m. lapkričio 19 d., 2018 m. birželio 29 d. nutarimai); Seimo įgaliojimų įgyvendinimas priimant kitus Seimo teisės aktus taip pat gali būti inicijuojamas tik pateikiant Seimui atitinkamo teisės akto projektą, kurį Seimas privalo pradėti svarstyti (2018 m. birželio 29 d. nutarimas). Taigi pagal Seimo statutą įregistravus įstatymo ar kito Seimo teisės akto projektą Seime, įstatymų leidybos iniciatyvos teisė yra įgyvendinta, Seimui kyla pareiga pradėti svarstyti jam pateiktą projektą ir prasideda antroji įstatymų leidybos proceso stadija – įstatymų projektų svarstymo stadija. Atsižvelgiant į tai, taip pat į Konstitucijos 76 straipsnio nuostatą, pagal kurią Seimo darbo tvarka turi būti nustatoma Seimo statute, pažymėtina, jog įstatymų ir kitų Seimo priimamų teisės aktų projektų svarstymas ir priėmimas Seime neturėtų būti projektu teikiamo konstitucinio įstatymo (kuriuo reguliuotini svarbiausi piliečių įstatymų leidybos ir Konstitucijos keitimo Seime iniciatyvos teisių įgyvendinimo santykiai) reguliavimo objektas. Todėl siūlome atsisakyti projekto VI skyriuje „Piliečių teikiamo teisės akto projekto svarstymas“ numatyto teisinio reguliavimo, paliekant projektų svarstymo ir priėmimo procedūras sureguliuoti Seimo statute.

Jeigu projektu teikiamame konstituciniame įstatyme, kuris turėtų aukštesnę galią nei Seimo statutas, vis dėlto būtų norima nustatyti tam tikrus esminius piliečių pateiktų projektų svarstymo ir priėmimo Seime procedūrų ypatumus, kurie saistytų Seimą jam Seimo statute detaliai reglamentuojant šias procedūras, atkreiptinas dėmesys į tai, kad nėra teisinio poreikio nustatyti tokių reikalavimų, kurie kyla iš pačios Konstitucijos ir tiesiogiai saisto įstatymų leidėją, pavyzdžiui, kad Seimas privalo svarstyti piliečių pateiktą projektą (projekto 25 straipsnio 1 dalis; Konstitucijos 68 straipsnio 2 dalis), kad svarstant Seime Konstitucijos pakeitimo įstatymų projektus gali būti daromi tik neesminiai, t. y. iš esmės nekeičiantys pateikto projekto turinio, pakeitimai, kuriais siekiama Konstitucijos pataisos projekto tekstą geriau suredaguoti lietuvių kalbos ir teisinės technikos požiūriu, nekeičiant siūlomo konstitucinio teisinio reguliavimo apimties patikslinti ar sukonkretinti siūlomas formuluotes (projekto 25 straipsnio 3 dalis; žr. Konstitucinio Teismo 2014 m. sausio 24 d. nutarimą, Seimo statuto 170 straipsnio 6 dalies 2 punktą, 8 ir 9 dalis), ir pan.

Kartu reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kad nustačius projekto 24 straipsnyje siūlomą teisinį reguliavimą, pagal kurį piliečių teikiamas projektas turėtų būti pateiktas artimiausiame Seimo posėdyje, Seimo kanceliarijos Teisės departamentas galėtų neturėti galimybės įvertinti to projekto, be kita ko, atitikties Konstitucijai aspektu (žr. Seimo statuto 136 straipsnio 2 dalį), ir galėtų būti sutrikdyta Seimo vidinės prevencinės projekto konstitucingumo kontrolės procedūra (žr. Seimo statuto 138 straipsnio 2 dalį).

Pritarti iš dalies

Atsižvelgiant į tai, kad teikiamo konstitucinio įstatymo teisinė galia yra aukštesnė už Seimo statuto, taip pat į tai, kad tam tikros Konstitucijos nuostatos yra išaiškintos Konstitucinio Teismo aktuose, įstatymo projekte Konstitucijos nuostatos yra detalizuojamos, nustatant pagrindinius, su jų įgyvendinimu susijusius, principus (parodant iniciatyvinės grupės ir Seimo teisių ir pareigų santykį), kurių taikymo tvarka turėtų būti detalizuota Seimo statute.

Atsižvelgiant į Teisės departamento pastabą, siūlytina KĮ projekto 25 straipsnio 3 dalies antrąjį sakinį patikslinti, nesiejant jo su konkretaus Seimo struktūrinio padalinio teisėmis ir jį pakeičiant taip:

„3. <...>Seimas svarstomą kitą piliečių Piliečių teikiamą teikiamas teisės akto konstitucinio įstatymo projektas ar įstatymo projektą projektas gali būti grąžinti tobulinti tobulinamas tik Seimo paskirtam pagrindiniam komitetui Seime jo svarstymo metu.“

Atsižvelgiant į Teisės departamento pastabą, siūlytina KĮ projekto 24 straipsnį išdėstyti taip:

„Piliečių teikiamą teisės akto projektą artimiausiame eilinės Seimo sesijos posėdyje, bet ne anksčiau kaip po 10 darbo dienų nuo jo įregistravimo Seime dienos, pateikia vienas iš koordinatorių arba kitas iniciatyvinės grupės įgaliotas asmuo.“

Atitinkamai turi būti keičiamos Seimo statuto nuostatos. Seimo statuto projektas bus įregistruotas Seime po 2024-06-03 TTK posėdžio, apsisprendus dėl pagrindinio KĮ projekto Nr. XIVP-3268(2) formuluočių.

4.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2023-11-16

1

2

 

4. Projekto 1 straipsnio 2 dalyje atsisakytina perteklinių žodžių „su teisėkūra susijusi“, o vietoj žodžio „įtvirtinta“ įrašytinas žodis „nustatyta“ (plg. su Peticijų konstitucinio įstatymo 1 straipsnio 2 dalimi).

Pritarti

 

5.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2023-11-16

2

3

 

5. Atsižvelgiant į tai, kad įstatymo ar kito Seimo teisės akto priėmimo iniciatyva reiškia atitinkamo teisės akto projekto pateikimą Seimui, svarstytina, ar projekto 2 straipsnio 3 dalyje siūlomo apibrėžti termino „piliečių įstatymų leidybos iniciatyvos projektas“ ir jo trumpinio „iniciatyvos projektas“ nereikėtų atsisakyti kaip iš esmės tautologinių; diskutuotina, ar vietoj šio termino negalėtų būti apibrėžtas (jeigu tai apskritai reikalinga) ir vietoj nurodyto trumpinio vartojamas, pavyzdžiui, terminas „piliečių teikiamas projektas“.

Nepritarti

Iniciatyvinė grupė, teikdama prašymą ją įregistruoti, išreiškia ketinimą įgyvendinti piliečių įstatymų leidybos arba Konstitucijos keitimo iniciatyvos teisę (toliau kartu – iniciatyvos teisė) ir pateikia atitinkamo teisės akto projektą. Toks projektas, kol dėl jo dar nėra surinktas reikiamas skaičius piliečių parašų ir kol jis nėra pateiktas Seimui, negali būti vadinamas „piliečių teikiamu teisės akto projektu“. Todėl įstatymo projektu siūloma iniciatyvinės grupės teikiamą teisės akto projektą iki kol bus surinkti piliečių parašai vadinti „piliečių įstatymų leidybos iniciatyvos projektu (toliau – iniciatyvos projektas)“, o juos surinkus ir pateikus Seimui – „piliečių teikiamu teisės akto projektu“.

Atsižvelgiant į tai, KĮ projekte nustatomos atskiros iniciatyvos teisės įgyvendinimo proceso stadijos (renkant parašus ir juos surinkus). Tuo grindžiama KĮ projekto struktūra.

6.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2023-11-16

2

4

 

6. Projekto 2 straipsnio 4 dalyje prieš žodį „projektą“ išbrauktini žodžiai „ar jo pakeitimo, papildymo ar pripažinimo netekusiu galios“, nes konstrukcijos „pakeitimo projektas“, „papildymo projektas“, „pripažinimo netekusiu galios projektas“ yra ne tik perteklinės, bet ir teisiškai netikslios.

Pritarti

 

7.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2023-11-16

2

5

 

7. Projekto 2 straipsnio 5 dalyje vietoj formuluotės „Konstitucijos keitimo ar papildymo įstatymo“ siūlytume įrašyti tikslią formuluotę „Konstitucijos nuostatų pakeitimo, pripažinimo netekusiomis galios ar jos papildymo įstatymo“ (arba, priešingai, – lakonišką formuluotę „Konstitucijos pakeitimo įstatymo“).

Pritarti

Kartu siūlytina patikslinti ir KĮ projekto 25 straipsnio 3 dalį, pasirinkta lakoniška formuluotė „Konstitucijos pakeitimo įstatymo projektą“.

8.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2023-11-16

3

1

 

8. Projekto 3 straipsnio 1 dalies nuostatą iki dvitaškio siūlome pakoreguoti, atsižvelgiant į tai, kad Vyriausioji rinkimų komisija negali „užtikrinti“ piliečių įstatymų leidybos ir Konstitucijos keitimo iniciatyvos teisių įgyvendinimo, ir šią nuostatą išdėstyti, pavyzdžiui, taip: „Vyriausioji rinkimų komisija vykdo šiuos su iniciatyvos teisės įgyvendinimu susijusius įgaliojimus:“.

Pritarti

 

 

9.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2023-11-16

3

1

1

9. Projekto 3 straipsnio 1 dalies 1 punkte prieš žodį „prašymus“ vietoj žodžių „iniciatyvinės grupės“ įrašytini žodžiai „iniciatyvinių grupių“.

Pritarti

Papildomai siūlytina atitinkamai patikslinti KĮ projekto 3 straipsnio 1 dalies 1 punktą ne tik Teisės departamento pastaboje nurodytoje vietoje, bet ir prieš žodį „registravimo“.

10.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2023-11-16

3

16

13

14

1

1

8

1

4

10. Siekiant teisinio reguliavimo dėstymo glaustumo, projekto 3 straipsnio 1 dalies 4 punkte ir 16 straipsnio 1 dalyje atsisakytina perteklinių žodžių „ir elektroninės formos piliečių parašų rinkimo lape“, o projekto 13 straipsnio 8 dalyje ir 14 straipsnio 1 dalyje – „ar elektroninės formos piliečių parašų rinkimo lape“, nes šiose nuostatose nebūtina atskirai paminėti elektroninės formos piliečių parašų rinkimo lapo, kuris pagal savo prasmę patenka į sąvokos „piliečių parašų rinkimo lapai“ turinį.

Nepritarti

Siūlomame įstatymo projekte numatytos skirtingos sąvokos – „piliečių parašų rinkimo lapai“ ir „elektroninės formos piliečių parašų rinkimo lapas“ – negali būti tapatinamos (viena nepatenka į kitos turinį). KĮ projekte nėra įvestas bendras trumpinys, skirtas apibūdinti šias sąvokas kartu.

Šių sąvokų išskyrimas įstatymo projekte reikalingas dėl to, kad VRK iniciatyvinei grupei išduoda piliečių parašų rinkimo lapus ir sudaro galimybę piliečiams pasirašyti elektroniniu būdu elektroninės formos piliečių parašų rinkimo lape (jo neišduoda), taip pat KĮ projekte, atsižvelgiant į tai, numatyta skirtinga piliečių parašų rinkimo tvarka išduotuose piliečių parašų rinkimo lapuose ir elektroninės formos piliečių parašų rinkimo lape, skirtinga surinktų piliečių parašų patikra ir kita.

11.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2023-11-16

3

1

5

11. Projekto 3 straipsnio 1 dalies 5 punkte vietoj  žodžių „pažeidimo faktus“ ir „pažeidimo faktų“ įrašytini žodžiai atitinkamai „pažeidimus“ ir „pažeidimų“.

Pritarti

 

12.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2023-11-16

3

1

6

12. Projekto 3 straipsnio 1 dalies 6 punkte (pirmą kartą) minimi Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimai „dėl iniciatyvos teisės neįgyvendinimo“ kaip tam tikra šios komisijos sprendimų rūšis, atskira nuo šios dalies 3 punkte numatytų sprendimų „dėl iniciatyvinės grupės išregistravimo“. Vis dėlto, kaip matyti iš projekto 18 straipsnio, Vyriausioji rinkimų komisija, sprendime dėl iniciatyvos teisės neįgyvendinimo konstatavusi, kad iniciatyvos teisė neįgyvendinta nesurinkus reikiamo piliečių parašų skaičiaus arba nustačius šiurkštų įstatymo pažeidimą, taip pat turėtų išregistruoti iniciatyvinę grupę. Tačiau toks sprendimas pagal projekto nuostatas kažkodėl nelaikomas „sprendimu dėl iniciatyvinės grupės išregistravimo“, kurio priėmimas reglamentuojamas projekto 11 straipsnyje ir „kuriuo remiantis grupės iniciatyva turėtų būti laikoma nutrūkusia“ (jeigu iniciatyvinės grupės nariui atšaukus savo parašą šios grupės narių liktų mažiau negu nustatytas minimalus jų skaičius arba jeigu iniciatyvinė grupė per nustatytą terminą nepaskirtų naujo koordinatoriaus). „Nutrūkus“ iniciatyvinės grupės iniciatyvai, piliečių iniciatyvos teisė taip pat liktų „neįgyvendinta“, taigi nėra visiškai aišku, kuo grindžiamas siūlymas iš esmės panašaus turinio sprendimus vadinti skirtingai. Mūsų nuomone, siekiant išvengti klaidinančios painiavos, visi Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimai, kuriais išregistruojama iniciatyvinė grupė, vadintini sprendimais „dėl iniciatyvinės grupės išregistravimo“, o nurodant kurį nors vieną iš jų patikslintina, kokiu pagrindu jis priimtas (pavyzdžiui, projekto 9 straipsnio 6 dalies 7 punkte, 18 straipsnio pavadinime ir 2 dalyje, 21 straipsnyje – „dėl iniciatyvinės grupės išregistravimo, neįgyvendinus iniciatyvos teisės“ arba, geriau, „dėl iniciatyvinės grupės išregistravimo, nesurinkus reikiamo piliečių parašų skaičiaus arba nustačius šiurkštų šio įstatymo pažeidimą“, „dėl iniciatyvinės grupės išregistravimo, nustačius šiurkštų šio įstatymo pažeidimą“, „dėl šiurkštaus šio įstatymo pažeidimo nustatymo ir iniciatyvinės grupės išregistravimo“, ar pan.).

Nepritarti

VRK sprendimai dėl iniciatyvos teisės neįgyvendinimo yra tiesiogiai susiję ne su iniciatyvos teisę įgyvendinančio subjekto (iniciatyvinės grupės) buvimu, bet su pačiu iniciatyvos teisės įgyvendinimu, t.y. piliečių parašų rinkimu (iniciatyvinės grupės išregistravimas tokio sprendimo priėmimo atveju yra tik techninis dalykas). O sprendimų dėl iniciatyvinės grupės išregistravimo priėmimo pagrindas nesiejamas tiesiogiai su piliečių parašų rinkimu, t.y. iniciatyvos teisės įgyvendinimu, bet susijęs su specialaus subjekto – iniciatyvinės grupės – atitiktimi KĮ projekte jam keliamiems reikalavimams. Iniciatyvinei grupei nebeatitinkant KĮ projekte jai keliamų reikalavimų, šios grupės iniciatyva turėtų būti laikoma nutrūkusia, ir tokiu atveju negali būti teigiama, kad iniciatyvinė grupė neįgyvendino iniciatyvos teisės.

Atsižvelgus į Teisės departamento siūlymą visus minėtus VRK sprendimus pavadinti sprendimais dėl iniciatyvinės grupės išregistravimo, papildomai pavadinime nurodant jo priėmimo pagrindą, šių sprendimų pavadinimai būtų per ilgi ir painūs. Taip pat neaišku, kaip turėtų būti formuluojami įstatymo projekto 11 straipsnio 1 dalyje nurodytų VRK sprendimų pavadinimai.

13.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2023-11-16

3

1

2

7

13. Projekto 3 straipsnio 1 dalies 7 punkte vietoj žodžių „įgyvendinimo užtikrinimu“ įrašytinas žodis „įgyvendinimu“, nes nėra įmanoma „užtikrinti“, kad piliečių įstatymų leidybos ar Konstitucijos keitimo iniciatyvos teisė bus įgyvendinta.

Analogiškai taisytina projekto 3 straipsnio 2 dalis.

Pritarti

 

14.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2023-11-16

3

1

8

14. Projekto 3 straipsnio 1 dalies 8 punkte vietoj žodžių „įgyvendinimui užtikrinti būtiną“ reikėtų įrašyti žodį „įgyvendinimo“. Kita vertus, atkreiptinas dėmesys į tai, kad piliečių įstatymų leidybos ir Konstitucijos keitimo iniciatyvos teisių įgyvendinimo tvarka būtų nustatyta projektu teikiamame konstituciniame įstatyme (projekto 1 straipsnis), taigi neaišku, ką pagal aptariamą punktą dar turėtų nustatyti Vyriausioji rinkimų komisija.

Nepritarti

Įstatymo projekte, kaip numatyta Konstitucijoje, yra nustatoma iniciatyvos teisės įgyvendinimo tvarka, o VRK jos nustatyti neturi teisės ir gali nustatyti tik tvarką, susijusią su šiame įstatyme nustatytos tvarkos užtikrinimu. KĮ projekto aiškinamojo rašto 12 punkte dėl aiškumo yra nurodyta, kokius su iniciatyvos teisės įgyvendinimo užtikrinimu susijusius (įgyvendinant KĮ projektą) tvarkos aprašus (taisykles) VRK turės priimti arba pakeisti.

15.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2023-11-16

3

1

9

15. Projekto 3 straipsnio 1 dalies 9 punkte vietoj žodžių „atlieka kitas <...> nustatytas funkcijas, susijusias <...>“ įrašytini žodžiai „vykdo kitus <...> nustatytus įgaliojimus, susijusius <...>“.

Pritarti

 

16.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2023-11-16

3

2

 

16. Projekto 3 straipsnio 2 dalyje vietoj formuluotės „Atlikdama šiame įstatyme nustatytas funkcijas“ įrašytina formuluotė „Vykdydama šiame įstatyme nustatytus įgaliojimus“ (taip pat žr. šios išvados 8 pastabą).

Pritarti

 

17.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2023-11-16

4

1

 

17. Projekto 4 straipsnio 1 dalies nuostatoje iki dvitaškio atsisakytina perteklinio tikslų, kurių siekiant nustatoma Vyriausiosios rinkimų komisijos pareiga savo interneto svetainėje skelbti tam tikrą informaciją, dėstymo (išbrauktina formuluotė „Siekiant informuoti apie iniciatyvos teisės įgyvendinimą ir užtikrinti šios teisės įgyvendinimo skaidrumą ir sąžiningumą,“).

Nepritarti

Įstatyme turi būti nurodomi visi skelbimo (viešinimo) tikslai, todėl analogiškai kaip ir Peticijų konstitucinio įstatyme, šių įstatymo projekto nuostatų negalima vertinti kaip perteklinių.

18.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2023-11-16

4

1

1

18. Projekto 4 straipsnio 1 dalies 1 punkte vietoj formuluotės „kartu su juo pateikiama“ įrašytina formuluotė „kokie dokumentai pateikiami kartu su juo“.

Pritarti

 

19.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2023-11-16

4

1

4

19. Projekto 4 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostatą siūlytume išdėstyti taip: „konkretūs piliečių parašų dėl iniciatyvos projektų rinkimo terminai“.

Nepritarti

Šia įstatymo projekto nuostata buvo siekiama pabrėžti, kad VRK svetainėje turėtų būti skelbiami piliečių parašų rinkimo terminai dėl būtent konkrečių iniciatyvų projektų.

Pritarus Teisės departamento siūlymui, žodis „konkretūs“ taptų perteklinis ir nebūtų užtikrintas siekis pabrėžti iniciatyvų projektus, dėl kurių konkrečiu metu yra renkami piliečių parašai.

20.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2023-11-16

4

1

3

6

20. Pagal projekto 4 straipsnio 1 dalies 6 punktą, Vyriausiosios rinkimų komisijos interneto svetainėje turėtų būti skelbiami šios komisijos sprendimai „dėl nustatytų piliečių papirkimo faktų, kartu skelbiant atliktų tyrimų išvadas ir piliečių papirkimą organizavusių asmenų vardus ir pavardes“. Turint mintyje tai, kad pagal projekto 17 straipsnį Vyriausioji rinkimų komisija turėtų įgaliojimus savo sprendimais nustatyti įvairius reikalavimų, susijusių su piliečių parašų rinkimu, perdavimu arba iniciatyvos projekto politine kampanija ar jos finansavimu, pažeidimus, neaišku, kodėl būtų skelbiami ne visi jos sprendimai dėl pažeidimų nustatymo ir informacija ne apie visus pažeidimus padariusius asmenis, o tik dėl vienos rūšies pažeidimo – papirkimo nustatymo priimti sprendimai ir informacija tik apie papirkimą „organizavusius“ asmenis.

Keičiant projekto 4 straipsnio 1 dalies 6 punktą, atitinkamai reikėtų pakeisti ir šio straipsnio 3 dalį.

Pritarti

Komitete vykusių klausymų metu nutarta, kad, siekiant užtikrinti iniciatyvos teisės įgyvendinimo viešumą, skaidrumą ir sąžiningumą, yra tikslinga VRK interneto svetainėje skelbti visus šios komisijos sprendimus dėl nustatytų konstitucinio įstatymo reikalavimų pažeidimų, o kartu išplėsti asmenų,  kurių asmens duomenys bus viešinami, ratą, skelbiant visų tokius pažeidimus padariusių bei juos organizavusių asmenų duomenis.

Pasiūlymai:

1. Pakeisti 4 straipsnio 1 dalies 6 punktą ir išdėstyti taip:

„6) Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimai dėl iniciatyvinės grupės įregistravimo, išregistravimo, iniciatyvos teisės įgyvendinimo arba neįgyvendinimo, taip pat sprendimai dėl nustatytų šio įstatymo reikalavimų pažeidimų piliečių papirkimo faktų, kartu skelbiant atliktų tyrimų išvadas ir pažeidimus padariusių bei juos piliečių papirkimą organizavusių asmenų vardus ir pavardes;“

2. Pakeisti 4 straipsnio 3 dalį ir išdėstyti taip:

„3. Skelbiant šio straipsnio 1 dalies 6 punkte nurodytus sprendimus dėl nustatytų šio įstatymo reikalavimų pažeidimų piliečių papirkimo faktų ir atliktų tyrimų išvadas, pažeidimus padariusių bei juos piliečių papirkimą organizavusių asmenų duomenys (vardai, pavardės) viešinami 5 metus nuo jų paskelbimo dienos.“

21.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2023-11-16

4

1

8

21. Pagal projekto 4 straipsnio 1 dalies 8 punktą, Vyriausiosios rinkimų komisijos interneto svetainėje turėtų būti skelbiama „Rinkimų kodekse, mutatis mutandis taikant jo nuostatas, nurodyta skelbtina informacija apie visus iniciatyvos projekto politinės kampanijos dalyvius“. Pažymėtina, kad Rinkimų kodekse nėra nuostatų apie piliečių įstatymų leidybos iniciatyvos „projekto politinės kampanijos dalyvius“, jame nurodyta skelbtina informacija ne apie šios kampanijos, o apie rinkimų politinės kampanijos dalyvius. Atsižvelgiant į tai, ši nuostata tikslintina, išdėstant ją, pavyzdžiui, taip: „mutatis mutandis taikant Rinkimų kodekso nuostatas dėl informacijos apie rinkimų politinės kampanijos dalyvius skelbimo – informacija apie iniciatyvos <...> kampanijos dalyvius <...>“ arba geriau tiesiogiai nurodant, kokia informacija apie šios kampanijos dalyvius turėtų būti paskelbta (pavadinimas arba vardas, pavardė, statusas politinėje kampanijoje, kontaktiniai duomenys (telefono numeris, elektroninio pašto adresas), paskyros socialiniuose tinkluose).

Pritarti

 

22.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2023-11-16

4

1

8

22. Atsižvelgdami į tai, kad įstatymo ar kito Seimo teisės akto priėmimo iniciatyva reiškia atitinkamo teisės akto projekto pateikimą Seimui, manome, jog projekto 4 straipsnio 1 dalies 8 punkte (pirmą kartą) ir toliau projekto tekste vartojamose formuluotėse „iniciatyvos projekto politinė kampanija“ ir „iniciatyvos projekto agitacija“ vartojamas žodis „projekto“ yra perteklinis, ir siūlome jo atsisakyti.

Nepritarti

Kadangi įstatymo projekto 2 straipsnio 1 dalyje įtvirtinama sąvoka „piliečių įstatymų leidybos iniciatyva (toliau – iniciatyva)“ reiškia ne atitinkamo teisės akto projekto pateikimą Seimui, o įregistruotos iniciatyvinės grupės ketinimą įgyvendinti iniciatyvos teisę, todėl nėra pagrindo siūlomai formuluotei. Manytina, kad vykdyti politinę kampaniją, įskaitant agitaciją, galima tik dėl iniciatyvos projekto, o ne dėl ketinimo.

Be to, tai pakeitus, nebūtų aiškus iniciatyvos teisės įgyvendinimo proceso etapų atribojimas.

23.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2023-11-16

4

3

 

23. Projekto 4 straipsnio 3 dalyje, siekiant teisinio reguliavimo dėstymo glaustumo, vietoj formuluotės „sprendimus dėl nustatytų piliečių papirkimo faktų ir atliktų tyrimų išvadas“ įrašytina formuluotė „sprendimus ir išvadas“.

Nepritarti

Įstatymo projekto 4 straipsnio 1 dalies 6 punkte numatyti ne tik „sprendimai dėl nustatytų piliečių papirkimo faktų“, bet ir kiti Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimai, todėl šioje dalyje numatant kitą nei įstatymo projekto 4 straipsnio 2 dalyje nustatomą viešinimo terminą, siekiama atskirai reglamentuoti pažeidimus padariusių ir juos organizavusių asmenų duomenų viešinimo terminą.

Toks pats papirkimą organizavusių asmenų duomenų viešinimo terminas numatytas ir Referendumo konstitucinio įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje.

24.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2023-11-16

5

1

 

24. Projekto 5 straipsnio 1 dalyje vietoj žodžio „pasirašymo“ įrašytinas žodis „priėmimo“.

Nepritarti

Žodis „pasirašymo“ įstatymo projekto 5 straipsnio 1 dalyje įrašytas, atsižvelgiant į Vyriausiosios rinkimų komisijos pastabą ir Teisėkūros pagrindų įstatymo 19 straipsnio 2 dalies nuostatą:

„2. Teisės aktų nustatytus įgaliojimus turinčio subjekto pasirašytas teisės aktas, kuris yra Teisės aktų registro objektas, ne vėliau kaip kitą darbo dieną po pasirašymo įregistruojamas ir paskelbiamas Teisės aktų registre, išskyrus šio įstatymo 6 straipsnio 2 dalies 7 punkte nurodytus Teisės aktų registro objektus.“

25.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2023-11-16

7

1

2

 

25. Projekto 7 straipsnio 1 ir 2 dalyse dėl teisinio tikslumo po žodžių atitinkamai „piliečiai“ ir „piliečių“ įrašytini kableliais išskirti žodžiai atitinkamai „turintys rinkimų teisę“ ir „turinčių rinkimų teisę“.

Nepritarti

Projekto 1 straipsnio 1 dalyje yra įvestas trumpinys „(toliau – piliečiai)“, kuris reiškia rinkimų teisę turinčius Lietuvos Respublikos piliečius.

26.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2023-11-16

7

2

 

26. Projekto 7 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, kad siekiant įgyvendinti Konstitucijos keitimo iniciatyvos teisę, iniciatyvinę grupę turėtų sudaryti ne mažiau kaip 10 piliečių. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal galiojantį Referendumo konstitucinį įstatymą, siekiant pateikti Konstitucijos pakeitimo įstatymo projektą priimti referendumu, t. y. įgyvendinti 300 tūkstančių rinkimų teisę turinčių piliečių referendumo paskelbimo iniciatyvos teisę, piliečių referendumo iniciatyvinė grupė turi būti sudaryta iš ne mažiau kaip 15 piliečių. Atsižvelgiant į tai, taip pat į projektu teikiamą siūlymą suvienodinti terminus 300 tūkstančių rinkimų teisę turinčių piliečių parašams surinkti, piliečiams įgyvendinant referendumo paskelbimo iniciatyvos teisę ir Konstitucijos keitimo Seime iniciatyvos teisę, svarstytina, ar abiem šiais atvejais neturėtų būti sudaromos vienodo dydžio iniciatyvinės grupės.

Nepritarti

Įstatymo projektu siekiama palengvinti, o ne pasunkinti Konstitucijos keitimo iniciatyvos teisės įgyvendinimą, nes šią teisę įgyvendinant piliečių pateiktą teisės akto projektą dar svarsto Seimas.

Pastebėtina ir tai, kad galiojančiame Piliečių įstatymų leidybos iniciatyvos įstatyme numatytas 10 iniciatyvinės grupės narių skaičius.

 

27.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2023-11-16

7

8

4

3

 

27. Projekto 7 straipsnio 4 dalyje ir 8 straipsnio 3 dalyje vietoj žodžio „nurodyta“ įrašytinas žodis „nustatyta“.

Pritarti

 

28.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2023-11-16

8

2

 

28. Projekto 8 straipsnio 2 dalyje numatytą reikalavimų prašymo turiniui teisinį reguliavimą siūlome papildyti nuostata, pagal kurią iniciatyvinė grupė prašyme galėtų nurodyti ir pasirinktą savo pavadinimą, kuris palengvintų jos identifikavimą, jai vykdant savo iniciatyvos agitaciją ir skleidžiant politinę reklamą (ypač tais atvejais, kai tuo pačiu metu veiktų kelios iniciatyvinės grupės). Projekte taip pat būtų galima nustatyti, kad iniciatyvinei grupei nepasirinkus pavadinimo, jį suteiktų Vyriausioji rinkimų komisija, registruodama tą grupę. Kartu projekte reikėtų nustatyti reikalavimus iniciatyvinės grupės pavadinimui, pavyzdžiui, kad jis nebūtų tapatus jau įregistruotos iniciatyvinės grupės, politinės organizacijos ar kito juridinio asmens pavadinimui arba į jį panašus, jame nebūtų vartojami fizinių asmenų vardai ir pavardės.

Nepritarti

Įstatymo projektu siekiama palengvinti iniciatyvos teisės įgyvendinimą, todėl teisė nurodyti iniciatyvinės grupės pavadinimą galėtų būti laikoma pertekline. Yra pakankamas reikalavimas prašyme įregistruoti iniciatyvinę grupę nurodyti iniciatyvos projekto pavadinimą.

Reikalavimas iniciatyvinei grupei turėti privalomą pavadinimą nėra numatytas Referendumo konstituciniame įstatyme.

29.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2023-11-16

8

4

 

29. Pagal projekto 8 straipsnio 4 dalį, kartu su prašymu įregistruoti iniciatyvinę grupę ir jos teikiamu Seimo teisės akto projektu turėtų būti pateikiamas to projekto aiškinamasis raštas. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad šiuo metu įstatymų leidybos iniciatyvos teisės subjektų pareiga pateikti projektų aiškinamuosius raštus Seimo statute reguliuojama kitaip. Pirma, piliečiams įgyvendinant įstatymų leidybos iniciatyvos teisę kartu su įstatymo projektu pateikti aiškinamojo rašto nereikia, o antra, kiti įstatymų leidybos iniciatyvos teisės subjektai privalo pateikti aiškinamąjį raštą tik su įstatymų, bet ne poįstatyminių Seimo teisės aktų projektais (žr. Seimo statuto 135 straipsnio 3, 6 dalis). Pagal projektu teikiamą siūlymą konstituciniame įstatyme nustačius įstatymų leidybos iniciatyvos teisę įgyvendinančių piliečių pareigą pateikti aiškinamąjį raštą su visų Seimui teikiamų teisės aktų projektais, Seimo statute turėtų būti išplėsta ir atitinkama kitų įstatymų leidybos iniciatyvos teisės subjektų pareiga, nes 50 tūkstančių piliečių neturėtų būti nustatomi griežtesni reikalavimai nei kitiems subjektams.

Pritarti iš dalies

Komitete vykusių klausymų metu, įvertinus tai, kad piliečių įstatymų leidybos iniciatyvos teisės įgyvendinimo procesas yra ilgas, reikalaujantis gana daug sąnaudų, įtraukiantis didelį piliečių skaičių, kad piliečių įstatymų leidybos iniciatyvos teisė turėtų būti siejama su ypač svarbių visuomenei teisės aktų projektų teikimu, taip pat tai, kad pagal Peticijų konstitucinio įstatymą nuo 16 metų Lietuvos Respublikos piliečiai ir nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantys užsieniečiai gali siūlyti valstybės ar savivaldybės institucijai priimti bet kurio lygmens norminį teisės aktą, nutarta neplėsti piliečių įstatymų leidybos iniciatyvos teisės ir nustatyti, kad piliečiai galėtų teikti Konstitucijos pakeitimų įstatymų projektus, konstitucinių įstatymų projektus ir įstatymų projektus, bet, suvienodinant Seimui teikiamų šių projektų reikalavimus, nustatyti iniciatyvinės grupės pareigą pateikti iniciatyvos projekto aiškinamąjį raštą pagal Seimo statuto reikalavimus.

Kadangi Seimas turi konstitucinę pareigą svarstyti piliečių pateiktą teisės akto projektą ir dėl jo yra renkamas didelis piliečių parašų kiekis, todėl jau prieš piliečių parašų rinkimą turėtų būti aiškios ne tik tokio teisės akto projekto nuostatos, bet jo tikslai, atskleidžiami aiškinamajame rašte.

30.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2023-11-16

8

4

 

30. Projekto 8 straipsnio 4 dalyje vietoj formuluotės „keičiamas teisinis reguliavimas“ siūlome įrašyti formuluotę „pakeisti teisinį reguliavimą“.

Pritarti

 

31.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2023-11-16

9

3

 

31. Pagal projekto 9 straipsnio 2 dalį, iniciatyvinės grupės koordinatoriams turėtų būti pranešama apie prašymo įregistruoti iniciatyvinę grupę nagrinėjimo būdą, vietą ir laiką. Neaišku, kaip šiuo atveju turėtų būti suprantamas „nagrinėjimo būdas“ – ar ši formuluotė suponuoja galimą rašytinį arba žodinį prašymo nagrinėjimą, ar reiškia kažką kita, turint mintyje tai, kad iniciatyvinės grupės nariams užtikrinama teisė dalyvauti Vyriausiosios rinkimų komisijos posėdyje, nagrinėjant jų prašymą.

Pritarti

Pasiūlymas:

„3. Apie prašymo nagrinėjimo būdą, vietą, ir laiką Vyriausiosios rinkimų komisijos posėdžio organizavimo būdą ne vėliau kaip likus 3 darbo dienoms iki numatyto Vyriausiosios rinkimų komisijos posėdžio dienos pranešama koordinatoriams. Iniciatyvinės grupės nariai turi teisę dalyvauti Vyriausiosios rinkimų komisijos posėdyje, nagrinėjant jų prašymą.“

32.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2023-11-16

9

5

 

32. Projekto 9 straipsnio 4 dalies nuostatą iki dvitaškio reikėtų patikslinti, aiškiai įvardijant šioje nuostatoje minimą Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimą (plg. su projekto 22 straipsnio 2 dalimi), pavyzdžiui, išdėstant šią nuostatą taip: „Vyriausioji rinkimų komisija, nustačiusi bent vieną iš toliau išvardytų Prašymo, iniciatyvos projekto ir (ar) jo aiškinamojo rašto trūkumų, jeigu Prašymą pateikusią iniciatyvinę grupę sudaro pakankamas narių skaičius ir yra žinomi jos koordinatorių kontaktiniai duomenys, priima sprendimą nustatyti terminą Prašymo trūkumams pašalinti, kuriame nustato ne trumpesnį kaip 5 darbo dienų terminą šiame sprendime nurodytiems trūkumams pašalinti:“.

Pritarti

Pasiūlymas:

„5. Vyriausioji rinkimų komisija, kai žinomi prašymą pateikusios iniciatyvinės grupės koordinatorių kontaktiniai duomenys ir yra pakankamas iniciatyvinės grupės narių skaičius, savo sprendimu gali nustatyti ne trumpesnį kaip 5 darbo dienų terminą sprendime nurodytiems prašymo, iniciatyvos projekto ir (ar) jo aiškinamojo rašto trūkumams pašalinti, jeigu žinomi Prašymą pateikusios iniciatyvinės grupės koordinatorių kontaktiniai duomenys ir yra pakankamas iniciatyvinės grupės narių skaičius, bet yra nustatytas bent vienas iš šių trūkumų:“

33.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2023-11-16

9

5

6

33. Projekto 9 straipsnio 4 dalies 6 punkte vietoj žodžio „nurodytų“ įrašytinas žodis „nustatytų“.

Pritarti

 

34.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2023-11-16

9

6

 

34. Projekto 9 straipsnio 5 dalyje po žodžio „sprendimo“ siūlome įrašyti patikslinimą „dėl iniciatyvinės grupės registravimo“.

Pritarti

 

35.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2023-11-16

9

21

7

7

35. Pagal projekto 9 straipsnio 6 dalies 7 punktą, būtų neregistruojama iniciatyvinė grupė, kuri nepraėjus vieniems metams nuo Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimo dėl iniciatyvos teisės įgyvendinimo pateiktų prašymą dėl to paties turinio iniciatyvos projekto. Atsižvelgiant į galimą įstatymų leidybos procedūrų Seime trukmę, svarstytina, ar šis terminas neturėtų būti siejamas ne su iniciatyvos teisės įgyvendinimu, t. y. projekto įregistravimu, bet su Seimo sprendimu nepritarti tokio pat turinio projektui.

Be to, siūlome išbraukti šiame punkte pavartotą perteklinį žodį „pakartotinis“, nes pakartotinis prašymas gali būti suprantamas kaip pateiktas tos pačios iniciatyvinės grupės, o iš konteksto galima numanyti, kad ši sąlyga projekte neturima omenyje.

Keičiant projekto 9 straipsnio 6 dalies 7 punktą, atitinkamai reikėtų pakeisti ir projekto 21 straipsnio nuostatas.

Pritarti iš dalies

Komitete vykusių klausymų metu, apsispręsta, kad vienų metų terminas nuo minėto Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimo paskelbimo yra  laikytinas pakankamu ir pagrįstu.

Galimybė naudotis konkrečios iniciatyvos teise pasibaigia VRK priėmus sprendimą dėl iniciatyvos teisės įgyvendinimo ar neįgyvendinimo. Nėra (ir neturėtų būti) nustatytas terminas, per kurį Seimas privalo apsvarstyti piliečių teikiamą teisės akto projektą ir jį priimti arba atmesti (tokio termino nustatymas galėtų būti laikomas kaip Seimui suteiktų teisių ribojimas). Todėl nėra tikslinga ir pagrįsta prašymo dėl tokio paties turinio iniciatyvos projekto pateikimą sieti su Seimo sprendimu dėl atitinkamo piliečių pateikto teisės akto projekto ir taip riboti konstitucinę iniciatyvos teisę.

Be to, pagal Referendumo KĮ 10 straipsnio 4 dalį iniciatyva paskelbti referendumą tuo pačiu klausimu gali būti reiškiama ne anksčiau kaip po vienų metų, šį terminą skaičiuojant ne nuo galutinio sprendimo referendume dėl teisės akto projekto priėmimo.

Atsižvelgiant į pastabos antrą pastraipą, siūlytina įstatymo projekto 9 straipsnio 6 dalies 7 punkte ir 21 straipsnyje (bet ne pavadinime) išbraukti žodį „pakartotinis“.

36.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2023-11-16

9

10

11

13

 

S

15

16

17

18

23

 

8

5

2

9

10

 

1

1

1

2

2

 

3

36. Projekto 9 straipsnio 7 dalies 3 punkte (pirmą kartą) ir toliau projekto tekste vartojama formuluotė „piliečių parašų rinkimo lapų perdavimas Vyriausiajai rinkimų komisijai“. Atsižvelgdami į tai, kad piliečių parašų rinkimo lapus iniciatyvinės grupės koordinatoriams išduoda Vyriausioji rinkimų komisija, siūlome šioje ir panašiose formuluotėse vartoti žodžius „grąžinimas“, „grąžinti“, „grąžinami“, išskyrus nebent tik tokį atvejį, kai kalbama apie piliečių parašų rinkimo baigiamojo akto perdavimą (ar pateikimą) šiai komisijai kartu su (grąžinamais) piliečių parašų rinkimo lapais (plg. su Referendumo konstitucinio įstatymo 11 straipsnio 10 dalies, 12 straipsnio 7, 10 dalių, Rinkimų kodekso 79 straipsnio 11 dalies nuostatomis).

Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad nors projekto nuostatose beveik visais atvejais (išskyrus vienintelę 17 straipsnio 1 dalies nuostatą) vartojamos formuluotės apie piliečių parašų rinkimo lapų perdavimą, projekto III skyriaus ir 15 straipsnio pavadinimuose bei 17 straipsnio 1 dalyje minimas piliečių parašų perdavimas. Siūlytume visame projekte nuosekliai vartoti formuluotes apie piliečių parašų rinkimo lapų grąžinimą Vyriausiajai rinkimų komisijai.

Pritarti

 

37.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2023-11-16

10

2

 

37. Projekto 10 straipsnio 2 dalyje po žodžio „siūlymą“ įrašytinas žodis „Seimui“.

Pritarti

 

38.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2023-11-16

11

18

2

2

 

38. Projekto 11 straipsnio 2 dalyje ir 18 straipsnio 2 dalyje vietoj žodžio „priėmimo“ įrašytinas žodis „paskelbimo“.

Pritarti

 

39.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2023-11-16

12

1

2

 

39. Projekto 12 straipsnio 1 ir 2 dalyse po žodžio „projekto“, po kablelio, įrašytinas žodis „teikiamo“.

Pritarti

 

 

40.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2023-11-16

13

2

 

40. Projekto 13 straipsnio 2 dalyje po žodžio „grąžinant“ dėl teisinio tikslumo įrašytinas žodis „koordinatoriams“.

Pritarti

 

41.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2023-11-16

13

10

 

41. Projekto 13 straipsnio 10 dalyje, kurioje siūloma nustatyti parašus renkančių asmenų pareigą saugoti piliečių parašų rinkimo lapus, užtikrinant juose esančių asmens duomenų apsaugą, nustatytina ir tokia pat koordinatorių pareiga (koordinatorius nebūtinai visada kartu būtų ir parašus renkantis asmuo). Ši nuostata galėtų būti išdėstyta taip: „Parašus renkantys asmenys ir koordinatoriai privalo saugoti piliečių parašų rinkimo lapus, užtikrindami juose esančių asmens duomenų apsaugą, kol šie lapai grąžinami koordinatoriams arba Vyriausiajai rinkimų komisijai.“

Pritarti

 

42.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2023-11-16

14

1-4

 

42. Projekto 14 straipsnio 1–4 dalyse siūlomą nustatyti teisinį reguliavimą reikėtų pakoreguoti taip, kad pirmiau būtų išdėstytos nuostatos dėl politinės kampanijos dalyvių registravimo, jų rūšių bei statuso ir tik po to – nuostatos dėl šių dalyvių turimų teisių, veiklos, jos finansavimo ir finansavimo kontrolės.

Pritarti

Pasiūlymas:

„1. Įregistruota iniciatyvinė grupė, iniciatyvos projekto rėmėjai ir jo oponentai registruojami iniciatyvos projekto politinės kampanijos dalyviais Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta tvarka, mutatis mutandis taikant atitinkamas Rinkimų kodekso nuostatas dėl rinkimų politinės kampanijos dalyvių registravimo. Iniciatyvos projekto politinės kampanijos dalyvių registracija pradedama įregistravus iniciatyvinę grupę ir baigiama likus vienam mėnesiui iki šio įstatymo 12 straipsnyje nustatyto termino pabaigos.

2. Įregistruotai iniciatyvinei grupei ir iniciatyvos projekto politinės kampanijos dalyviais įregistruotiems iniciatyvos projekto rėmėjams ar jo oponentams suteikiamas savarankiško iniciatyvos projekto politinės kampanijos dalyvio statusas.

3. Įregistruotos iniciatyvinės grupės nariai nuo šios grupės įregistravimo dienos, o kiti piliečiai, politinės ar nevyriausybinės organizacijos nuo jų įregistravimo iniciatyvos projekto politinės kampanijos dalyviais – iniciatyvos projekto rėmėjais arba jo oponentais – dienos, renkant piliečių parašus, turi teisę agituoti už arba prieš iniciatyvos projektą, tai yra skatinti remti tokį tą projektą arba jo neremti, pasirašyti ar nepasirašyti piliečių parašų rinkimo lape ar elektroninės formos piliečių parašų rinkimo lape.

4. Šio straipsnio 1 3 dalyje nurodytų asmenų veikla, susijusi su iniciatyvos projekto agitacijos vykdymu ir politinės reklamos skleidimu, t. y. iniciatyvos projekto politinė kampanija, šios veiklos finansavimas ir finansavimo kontrolė organizuojami ir atliekami mutatis mutandis taikant atitinkamas Rinkimų kodekso ir (arba) Referendumo konstitucinio įstatymo ir nuostatas, taip pat šiuos teisės  aktus įgyvendinančias kitų įstatymų bei Vyriausiosios rinkimų komisijos teisės aktų, kuriais įgyvendinami šie įstatymai, nuostatas dėl rinkimų ir (arba) referendumo politinės kampanijos, jos finansavimo ir finansavimo kontrolės organizavimo ir vykdymo, išskyrus nuostatas dėl teisės nemokamai naudotis Lietuvos nacionaliniu radiju ir televizija, tiek, kiek tai nenustatyta šiame įstatyme.“

43.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2023-11-16

14

1-4

 

43. Svarstytina, ar Projekto 14 straipsnio 1–4 dalyse vartojamų formuluočių „iniciatyvos projekto rėmėjai“ ir „jo oponentai“ nereikėtų pakeisti formuluotėmis „iniciatyvos rėmėjai“ ir „jos oponentai“ (dėl tos pačios priežasties, kuri nurodyta šios išvados 5 ir 22 pastabose).

Nepritarti

Įstatymo projekto 2 straipsnio 1 dalyje įtvirtinama sąvoka „piliečių įstatymų leidybos iniciatyva (toliau – iniciatyva)“ reiškia ne atitinkamo teisės akto projekto pateikimą Seimui, o įregistruotos iniciatyvinės grupės ketinimą įgyvendinti iniciatyvos teisę. Todėl vykdyti politinę kampaniją, įskaitant agitaciją, galima tik dėl iniciatyvos projekto, o ne dėl ketinimo (t.y. iniciatyvos) ir turėtų būti vadinami „iniciatyvos projekto“, o ne „iniciatyvos“ rėmėjais ar oponentais.

44.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2023-11-16

14

3

 

44. Projekto 14 straipsnio 1 dalyje vietoj žodžio „tokį“ įrašytinas žodis „tą“.

Pritarti

 

45.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2023-11-16

14

1

 

45. Projekto 14 straipsnio 2 dalyje vietoj formuluotės „taikant atitinkamas Rinkimų kodekso nuostatas“ siūlome įrašyti tikslesnę – „taikant Rinkimų kodekso nuostatas dėl rinkimų politinės kampanijos dalyvių registravimo“.

Pritarti

 

46.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2023-11-16

14

4

 

46. Projekto 14 straipsnio 3 dalyje vietoj formuluotės „taikant atitinkamas Rinkimų kodekso ir (arba) Referendumo konstitucinio įstatymo nuostatas, taip pat šiuos teisės aktus įgyvendinančias Vyriausiosios rinkimų komisijos teisės aktų nuostatas dėl <...>“ įrašytina formuluotė „taikant Rinkimų kodekso ir (arba) Referendumo konstitucinio įstatymo ir Vyriausiosios rinkimų komisijos teisės aktų, kuriais įgyvendinami šie įstatymai, nuostatas dėl <...>“.

Pritarti

 

47.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2023-11-16

16

1

 

47. Projekto 16 straipsnio 1 dalies nuostatą reikėtų patikslinti, vietoj žodžio „nurodytą“ įrašant žodį „nustatytą“, konstrukciją „per <...> terminą <...> esantys duomenys“ pakeičiant, pavyzdžiui, konstrukcija „per <...> terminą <...> surinktų piliečių parašų duomenys“ ir atsižvelgiant į tai, kad šioje nuostatoje minimą sprendimą dėl iniciatyvos teisės įgyvendinimo arba neįgyvendinimo Vyriausioji rinkimų komisija galėtų priimti tik nustačiusi, ar yra surinktas reikiamas reikalavimus atitinkančių piliečių parašų skaičius (o apie parašų skaičiavimą kalbama tik šio straipsnio 2 ir 3 dalyse) ir įvertinusi, ar nebuvo padaryta šiurkščių įstatymo pažeidimų (apie juos kalbama projekto 17 straipsnyje); kadangi Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimų dėl iniciatyvos teisės įgyvendinimo arba neįgyvendinimo priėmimas detaliai reglamentuojamas projekto 18 ir 19 straipsniuose, siūlome projekto 16 straipsnio 1 dalies nuostatą „ir priima sprendimą dėl iniciatyvos teisės įgyvendinimo arba neįgyvendinimo“ išbraukti kaip perteklinę ir išdėstytą per anksti.

Pritarti iš dalies

Formuluotė „esantys duomenys“ yra platesnė negu siūloma formuluotė „surinktų piliečių parašų duomenys“, t. y. apima ir parašus surinkusio asmens duomenis, kurių atitiktį KĮ projekte nustatytiems reikalavimams tikrina VRK. Atsižvelgiant į tai, taip pat įvertinus siūlymą žodį „nurodytą“ keisti žodžiu „nustatytą“ ir pastaboje pateiktus argumentus dėl VRK atliekamų veiksmų eiliškumo prieš priimant sprendimą dėl iniciatyvos teisės įgyvendinimo arba neįgyvendinimo, siūlytina perkelti KĮ projekto 16 straipsnio 2 dalies antrąjį sakinį į šio straipsnio 1 dalį ir KĮ projekto 16 straipsnio 1 dalį išdėstyti taip:

„1. Vyriausioji rinkimų komisija savo nustatyta tvarka ne vėliau kaip per 30 darbo dienų nuo koordinatorių šio įstatymo nustatyta tvarka perduoto piliečių parašų rinkimo baigiamojo akto ir grąžintų piliečių parašų rinkimo lapų gavimo dienos patikrina, ar per šio įstatymo 12 straipsnyje nustatytą terminą piliečių parašų rinkimo lapuose ir elektroninės formos piliečių parašų rinkimo lape esantys surinktų piliečių parašų ir kiti duomenys atitinka šio įstatymo reikalavimus, šio tikrinimo rezultatus užfiksuoja piliečių parašų patikrinimo aktu ir priima sprendimą dėl iniciatyvos teisės įgyvendinimo arba neįgyvendinimo.“

KĮ projekto 16 straipsnio 1 dalies nuostata „ir priima sprendimą dėl iniciatyvos teisės įgyvendinimo arba neįgyvendinimo“ nelaikytina pertekline ar išdėstyta per anksti, kadangi šioje straipsnio dalyje yra nustatytas 30 darbo dienų terminas būtent šiam VRK sprendimui priimti.

48.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2023-11-16

17

 

 

48. Projekto 17 straipsnio pavadinime ir šio straipsnio nuostatose vartojamose formuluotėse „pažeidimo fakto tyrimas“ ir „pažeidimo fakto nustatymas“ išbrauktinas žodis „fakto“, nes pažeidimo tyrimas, kurio rezultatai surašomi atlikto tyrimo išvadoje, apima ne tik pažeidimo faktinių aplinkybių tyrimą bei nustatymą, bet ir teisinį vertinimą, ar pažeidimas pripažintinas šiurkščiu, o Vyriausioji rinkimų komisija savo sprendime taip pat ne tik nustato pažeidimo padarymo faktą, bet ir įvertina, ar padarytas pažeidimas yra šiurkštus įstatymo pažeidimas.

Pritarti

 

49.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2023-11-16

17

 

19

4

5

 

49. Pagal projekto 17 straipsnio 4 dalį, Vyriausioji rinkimų komisija, šiurkštų įstatymo pažeidimą nustačiusi piliečių teikiamą teisės akto projektą jau įregistravus Seime, turėtų apie šį savo sprendimą nedelsdama informuoti Seimą. Pažymėtina, kad šiai komisijai savo sprendimu nustačius šiurkštų įstatymo pažeidimą, būtų diskredituota piliečių įstatymų leidybos iniciatyva siūlome nustatyti Seimo Pirmininko pareigą apie tokį Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimą nedelsiant pranešti Seimui ir dėl to galėtų kilti pagrįstų abejonių dėl iniciatyvos teisės įgyvendinimo teisėtumo. Atsižvelgdami į tai, siūlome nustatyti Seimo Pirmininko pareigą apie tokį Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimą nedelsiant pranešti Seimui, kad šis spręstų, ar tęsti piliečių pateikto teisės akto projekto svarstymą arba priėmimą.

Pritarti iš dalies

Kadangi pagal Konstituciją Seimas turi pareigą svarstyti piliečių pateiktą teisės akto projektą, be to, pagal KĮ projekto 19 straipsnį Vyriausioji rinkimų komisija savo sprendimu būtent Seimui pateikia išvadą, kad iniciatyvos teisė yra įgyvendinta, todėl apie KĮ projekto 17 straipsnio 4 dalyje nurodytą Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimą (dėl šiurkštaus įstatymo pažeidimo) taip pat turi būti informuojamas Seimas, kuris turi teisę spręsti dėl tokio projekto svarstymo – siūloma nauja ir dėl tokios Seimo teisės spręsti papildyta 17 straipsnio 5 dalis.

Seimo Pirmininkas (net ir gavęs minėtą VRK sprendimą dėl šiurkštaus įstatymo pažeidimo) neturi teisės nei svarstyti, ar tęsti piliečių pateikto teisės akto projekto svarstymą, nei jį nutraukti. Tai gali padaryti tik Seimas.

 

50.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2023-11-16

18

17

2

4

5 N

 

50. Nuostata dėl Vyriausiosios rinkimų komisijos įgaliojimų atsižvelgus į atlikto tyrimo išvadą pripažinti nustatytą įstatymo reikalavimų pažeidimą, galintį turėti esminę įtaką parašų rinkimo rezultatams ar iniciatyvos teisės įgyvendinimui, šiurkščiu šio įstatymo pažeidimu perkeltina iš projekto 18 straipsnio 2 dalies į 17 straipsnio 4 dalį (po pirmojo sakinio).

Pritarti iš dalies

Pasiūlymas:

Projekto 17 straipsnio 4 dalies pirmąjį sakinį siūlytina papildyti taip:

„4. Atsižvelgdama į atlikto tyrimo išvadą, Vyriausioji rinkimų komisija savo nustatyta tvarka priima sprendimą dėl pažeidimo fakto nustatymo arba šio įstatymo 18 straipsnio 2 dalyje nurodytą sprendimą dėl iniciatyvos teisės neįgyvendinimo, kai nustatytą šio įstatymo reikalavimų pažeidimą pripažįsta šiurkščiu šio įstatymo pažeidimu.“

Šio straipsnio 4 dalies antrąjį sakinį siūlytina išdėstyti šio straipsnio naujoje 5 dalyje.

„5. Jeigu šiurkštų šio įstatymo pažeidimą Vyriausioji rinkimų komisija nustato piliečių teikiamą teisės akto projektą jau įregistravus Seime, apie šį sprendimą nedelsiant informuojamas Seimas, kuris turi teisę spręsti dėl tokio projekto svarstymo.“

51.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2023-11-16

18

17

2

 

51. Svarstytina, ar projekto 18 straipsnio 2 dalyje siūlomas nustatyti teisinis reguliavimas neturėtų būti perkeltas į 17 straipsnį (kartu atitinkamai patikslinant abiejų šių straipsnių pavadinimus), nes iniciatyvinės grupės išregistravimas, nustačius šiurkštų įstatymo pažeidimą, būtų neatsiejamas tokio pažeidimo padarinys, taigi abu šie veiksmai galėtų būti atlikti tuo pačiu Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimu „dėl šiurkštaus šio įstatymo pažeidimo nustatymo ir iniciatyvinės grupės išregistravimo“.

Pritarti iš dalies

Nėra tikslinga visas KĮ projekto 18 straipsnio 2 dalies nuostatas perkelti į 17 straipsnį ir kartu tikslinti šių straipsnių pavadinimus, nes 17 straipsnis susijęs su pažeidimo tyrimo procedūra, o 18 straipsnio 2 dalyje yra nustatoma VRK sprendimo dėl iniciatyvos teisės neįgyvendinimo, kai nustatytas šio įstatymo reikalavimų pažeidimas pripažįstamas šiurkščiu šio įstatymo pažeidimu, priėmimo pagrindai ir tvarka. Iniciatyvinės grupės išregistravimas yra tik projekto 18 straipsnio 2 dalyje nurodyto VRK sprendimo pasekmė.

Atsižvelgiant į tai, kad VRK sprendimas dėl iniciatyvos teisės neįgyvendinimo gali būti priimamas tik dviem atvejais (t. y. nesurinkus reikiamo piliečių parašų skaičiaus arba nustatytą šio įstatymo reikalavimų pažeidimą pripažinus šiurkščiu šio įstatymo pažeidimu), siūlytina palikti nuostatas apie juos viename KĮ projekto 18 straipsnyje.

Dėl aiškumo ir atsižvelgiant į tai, kokie sprendimai yra priimami atlikus pažeidimo tyrimą, siūlytina tik papildyti KĮ projekto 17 straipsnio 4 dalį (pagal Teisės departamento 50 pastabą).

52.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2023-11-16

18

1

2

 

52. Projekto 18 straipsnio 1 dalyje išbrauktini žodžiai „juo remdamasi“, nes Vyriausioji rinkimų komisija iniciatyvinę grupę turėtų išregistruoti tuo pačiu sprendimu, kuriame būtų konstatuota, kad iniciatyvos teisė neįgyvendinta, nesurinkus reikiamo piliečių parašų skaičiaus (projekte nenumatyti atskiri šios komisijos sprendimai „dėl iniciatyvinės grupės išregistravimo“, priimti kitu pagrindu nei nustatytieji projekto 11 straipsnyje, kuriame reglamentuojamas sprendimų dėl iniciatyvinės grupės išregistravimo priėmimas). Tikslinant projekto 18 straipsnio 1 dalyje numatyto sprendimo apibrėžties formuluotę, ji galėtų būti išdėstyta taip: „<...> Vyriausioji rinkimų komisija priima motyvuotą sprendimą, kuriuo išregistruoja iniciatyvinę grupę, konstatavusi, kad iniciatyvos teisė neįgyvendinta, nesurinkus reikiamo piliečių parašų skaičiaus“. Vis dėlto, mūsų vertinimu, iniciatyvos teisės neįgyvendinimo konstatavimas būtų visiškai perteklinis sprendimo elementas, neturintis aiškios teisinės prasmės, todėl siūlome šį sprendimą apibrėžti glausčiau: „<...> Vyriausioji rinkimų komisija priima motyvuotą sprendimą, kuriuo išregistruoja iniciatyvinę grupę, nesurinkus reikiamo piliečių parašų skaičiaus“.

Pritarti iš dalies

Atsižvelgiant į įstatymo projekto loginę ir sisteminę struktūrą ir argumentus, pateiktus prie Teisės departamento 12, 53 pastabų, nėra pagrindo keisti įstatymo projekte nurodytų Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimų pavadinimų.

Pritarti patikslinimui vietoj žodžių „ir juo remdamasi išregistruoja iniciatyvinę grupę“ įrašyti „ir juo remdamasi kartu išregistruoja iniciatyvinę grupę“.

53.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2023-11-16

18

17

2

4

 

53. Jeigu projekto 18 straipsnyje numatytų Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimų reglamentavimas nebūtų išskaidytas į atskirus straipsnius, atitinkamai patikslinant jų pavadinimus ir atsisakant perteklinio šių sprendimų elemento dėl iniciatyvos teisės neįgyvendinimo konstatavimo, šio straipsnio 2 dalyje siūlytume vietoj formuluotės „sprendimą dėl iniciatyvos teisės neįgyvendinimo“ įrašyti formuluotę „sprendimą dėl iniciatyvinės grupės išregistravimo, neįgyvendinus iniciatyvos teisės“ (žr. šios išvados 12 pastabą), o nuostatą „Remiantis šiuo sprendimu išregistruojama iniciatyvinė grupė“ išbraukti, nes iniciatyvinė grupė turėtų būti išregistruojama tuo pačiu sprendimu, kuriame būtų konstatuota, kad „iniciatyvos teisė neįgyvendinta nustačius šiurkštų šio įstatymo pažeidimą“ (taip pat žr. 52 pastabą). Be to, iš projekto nuostatų neaišku, ar šiurkštus įstatymo pažeidimas turėtų nustatytas atskiru anksčiau priimtu projekto 17 straipsnio 4 dalyje minimu sprendimu dėl pažeidimo nustatymo, ar tai, kad iniciatyvos teisė neįgyvendinta, galėtų būti konstatuota tame pačiame sprendime, kuriuo būtų nustatytas toks pažeidimas. Kaip minėta, mūsų nuomone, sprendimo dėl iniciatyvinės grupės išregistravimo, nustačius šiurkštų įstatymo pažeidimą, reglamentavimą reikėtų sujungti su numatytuoju projekto 17 straipsnio 4 dalyje ir nustatyti, kad Vyriausioji rinkimų komisija, nustačiusi šiurkštų įstatymo pažeidimą, tuo pačiu sprendimu išregistruoja iniciatyvinę grupę. Jeigu šiam siūlymui nebūtų pritarta, projekto 18 straipsnio 2 dalies pirmasis sakinys, perkėlus jo dalį į projekto 17 straipsnio 4 dalį (žr. šios išvados 50 pastabą), dėstytinas taip: „Vyriausioji rinkimų komisija taip pat priima sprendimą dėl iniciatyvinės grupės išregistravimo, neįgyvendinus iniciatyvos teisės, jeigu šio įstatymo 17 straipsnio 4 dalyje nurodytame sprendime dėl pažeidimo nustatymo pripažįsta pažeidimą šiurkščiu šio įstatymo pažeidimu.“

Pritarti iš dalies

Siūlytina nekeisti KĮ projekto nuostatų dėstymo struktūros ir straipsnių pavadinimų, taip pat juose nurodytų VRK sprendimų pavadinimų (žr. argumentus ir prie Teisės departamento 12 pastabos). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad įstatymo projekte yra numatyta:

- du atvejai, kuomet priimamas sprendimas išregistruoti iniciatyvinę grupę;

- du atvejai, kuomet priimamas sprendimas dėl iniciatyvos teisės neįgyvendinimo (iniciatyvinės grupės išregistravimas šiuo atveju yra tik sprendimo pasekmė);

 - pažeidimo tyrimo procedūra.

Pažymėtina, kad, kaip matyti iš įstatymo projekto patikslintos 17 straipsnio 4 dalies ir 18 straipsnio 2 dalies nuostatų, jeigu atlikto tyrimo išvadoje yra siūloma pažeidimą pripažinti šiurkščiu šio įstatymo pažeidimu, vienu (tuo pačiu) Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimu yra nustatomas pažeidimas, pripažįstamas šiurkščiu šio įstatymo pažeidimu ir konstatuojama, kad iniciatyvos teisė yra neįgyvendinta. Iniciatyvinės grupės išregistravimas ir tam tikrai piliečių parašų rinkimo nutraukimas yra tik šio sprendimo pasekmė.

54.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2023-11-16

18

23

2

2

 

54. Projekto 18 straipsnio 2 dalyje ir 23 straipsnio 2 dalyje nuoroda turėtų būti pateikiama į 15 straipsnio 1 ir 2 dalis, nes reikalavimai piliečių parašų rinkimo baigiamojo akto turiniui numatyti ne tik projekto 15 straipsnio 1 dalyje, bet ir šio straipsnio 2 dalyje.

Pritarti

 

55.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2023-11-16

19

1

 

55. Projekto 19 straipsnio 1 dalyje vietoj formuluotės „savo sprendimu Seimui pateikia išvadą, kad iniciatyvos teisė dėl tokio iniciatyvos projekto yra įgyvendinta, ir perduoda <...>“ siūlytume įrašyti formuluotę „priima sprendimą, kuriame konstatuoja, kad iniciatyvos teisė įgyvendinta, ir kuriuo perduoda Seimui <...>“.

Kita vertus, jeigu būtų atsisakyta projekto 18 straipsnyje numatytų Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimų pavadinimo „dėl iniciatyvos teisės neįgyvendinimo“ (žr. šios išvados 12 ir 52 pastabas) ir perteklinio šių sprendimų elemento dėl iniciatyvos teisės neįgyvendinimo konstatavimo, svarstytina, ar nereikėtų analogiškai pakoreguoti ir projekte siūlomo jo 19 straipsnyje numatyto Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimo „dėl iniciatyvos teisės įgyvendinimo“ teisinio reguliavimo, taip pat atsisakant perteklinio iniciatyvos teisės įgyvendinimo konstatavimo šiame sprendime (juolab kad tol, kol projektas neįregistruotas Seime, ši teisė formaliuoju teisiniu požiūriu dar neįgyvendinta, taigi toks konstatavimas per ankstyvas), ir pervadinant šį sprendimą, pavyzdžiui, sprendimu dėl piliečių teikiamo teisės akto projekto perdavimo Seimui, sprendimu dėl piliečių teikiamo teisės akto projekto perdavimo įregistruoti, ar pan.).

Pritarti iš dalies

Siūlytina tikslinti KĮ projekto 19 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:

„Vyriausioji rinkimų komisija, nustačiusi, kad per šio įstatymo 12 straipsnyje nustatytą terminą surinktas reikiamas šio įstatymo reikalavimus atitinkančių piliečių parašų dėl konkretaus iniciatyvos projekto skaičius, savo sprendimu Seimui pateikia išvadą, priima sprendimą, kuriame konstatuoja, kad iniciatyvos teisė dėl tokio iniciatyvos projekto yra įgyvendinta, ir kuriuo Seimui perduoda iniciatyvos projektą su jo aiškinamuoju raštu, piliečių parašų rinkimo baigiamąjį aktą, dėl šio iniciatyvos projekto surinktų piliečių parašų rinkimo lapus ir atspausdintus elektroninės formos piliečių parašų rinkimo lape įrašytus duomenis, taip pat piliečių parašų patikrinimo aktą.“

Siūlytina nekeisti KĮ projekte nurodomų VRK sprendimų pavadinimų (žr. argumentus prie Teisės departamento 12, 52, 53 pastabų).

56.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2023-11-16

19

 

 

56. Svarstytina, kokia yra prasmė, Vyriausiajai rinkimų komisijai savo sprendime konstatavus, kad per įstatyme nustatytą terminą surinktas reikiamas reikalavimus atitinkančių piliečių parašų skaičius, Seimui kartu su piliečių parašų rinkimo baigiamuoju aktu ir piliečių parašų patikrinimo aktu perduoti ir pačius piliečių parašų rinkimo lapus su piliečių duomenimis. Kadangi atlikti piliečių parašų rinkimo atitikties įstatymo reikalavimams patikrą yra Vyriausiosios rinkimų komisijos, o ne Seimo kompetencija, manytina, kad perduoti Seimui piliečių parašų rinkimo lapus su surinktais piliečių parašais nėra jokio teisinio poreikio.

Pritarti

 

57.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2023-11-16

20

 

 

57. Projekto 20 straipsnyje atsisakytina detalaus reguliavimo, kas ir kaip turėtų būti pranešama koordinatoriams, įregistravus piliečių Seimui pateiktą teisės akto projektą, t. y. jau įgyvendinus piliečių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, paliekant šiuos klausimus sureguliuoti Seimo statute, kuriame pagal Konstitucijos 76 straipsnį nustatoma Seimo darbo tvarka (žr. šios išvados 3 pastabą).

Pritarti iš dalies

Siūlytina neatsisakyti įstatymo projekto 20 straipsnio nuostatų dėl koordinatorių informavimo apie piliečių pateikto teisės akto projekto įregistravimą Seime, kadangi nuostata susijusi su konstitucinės iniciatyvos teisės įgyvendinimu.

Siūlytina atsisakyti įstatymo projekto 20 straipsnio pabaigoje nurodytos nuostatos, susijusios su koordinatorių informavimu apie Seimo posėdžio, kuriame projektas bus pateikiamas, laiką.

58.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2023-11-16

26

2

 

58. Projekto 26 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti pavedimą Vyriausiajai rinkimų komisijai priimti projektu teikiamo konstitucinio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Atsižvelgdami į tai, taip pat į Vyriausiosios rinkimų komisijos, kaip Konstitucijoje numatytos universalios rinkimus organizuojančios institucijos, kompetenciją ir projektu siūlomus nustatyti jos įgaliojimus, manome, kad dėl šio projekto reikėtų gauti šios komisijos nuomonę.

Pritarti

Įstatymo projekto rengėjai derino projektą su Vyriausiąja rinkimų komisija, jos pastabos įvertintos ir patikslintas projektas bei argumentai dėl pastabų, į kurias neatsižvelgta, suderinti darbo tvarka.

2024-02-27 Komitete gauta Vyriausiosios rinkimų komisijos nuomonė (Išvados 4 lentelės Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai 4 ir 6 pastabos).

59.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2023-11-16

26

3

 

59. Projekto  26 straipsnio 3 dalyje vietoj žodžių „iniciatyvinės grupės“ įrašytini žodžiai „iniciatyvinių grupių“. Šios dalies nuostatos diskutuotinos ir tikslintinos, atsižvelgiant į tai, kad nebegaliojančios materialinės teisės normos gali būti taikomos jų galiojimo metu atsiradusiems teisiniams santykiams, bet procesinės (procedūrinės) teisės normos visada taikomos tik tos, kurios galioja atitinkamų procesinių veiksmų (procedūrų) atlikimo metu. Taigi, pavyzdžiui, piliečių teikiamo teisės akto projekto pateikimas ir svarstymas Seime galėtų vykti tik pagal galiojančias Seimo statuto ar įstatymų nuostatas, kuriomis tuo metu būtų reglamentuojamos tokio projekto pateikimo ir svarstymo procedūros.

Pritarti

Siūlytina patikslinti įstatymo projekto 26 straipsnio 3 dalį vietoj žodžių „iniciatyvinės grupės“ įrašant žodžius „iniciatyvinių grupių“.

Komitete vykusių klausymų metu nusprendus, kad Seimui piliečių teikiamas teisės akto projektas Seime gali būti pateikiamas ir svarstomas pagal naująjį teisinį reguliavimą, siūlytina KĮ projekto 26 straipsnio 3 dalyje nurodant pereinamąsias nuostatas, išbraukti žodžius „piliečių teikiamas teisės akto projektas pateikiamas ir svarstomas Seime“.

 

60.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2023-11-16

 

 

 

60. Dėl aukštesnės konstitucinio įstatymo teisinės galios paprastieji įstatymai privalo būti su juo suderinti (negali jam prieštarauti). Su projektu teikiamo konstitucinio įstatymo nuostatomis reikėtų suderinti Seimo statuto nuostatas dėl piliečių teikiamo projekto pateikimo, svarstymo ir priėmimo Seime procedūrų, taip pat patikslinti Administracinių nusižengimų kodekso nuostatas dėl administracinių nusižengimų, susijusių su piliečių įstatymų leidybos iniciatyvos teisės įgyvendinimu (pavyzdžiui, šio kodekso 88 straipsnio pavadinimą ir 1 dalį), papildyti šį kodeksą naujomis nuostatomis dėl piliečių parašų rinkimo lapų saugojimo tvarkos (žr. projekto 13 straipsnio 10 dalį). Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar projekte nereikėtų įtvirtinti nuostatos, kuria Vyriausybė būtų įpareigota pateikti Seimui reikalingų įstatymų pakeitimo įstatymų projektus. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad tokiam pavedimui įvykdyti nustatytinas ankstesnis nei projektu teikiamo konstitucinio įstatymo įsigaliojimo data terminas, kad reikalingi įstatymai galėtų būti priimti ir įsigalioti kartu su juo.

Pritarti

Teikiamo KĮ projekto lydimieji teisės aktų projektai – tiek Seimo statuto pakeitimo projektas, tiek Administracinių nusižengimų kodekso pakeitimo projektas ‑ bus įregistruoti Seime po 2024-06-03 TTK posėdžio, apsisprendus dėl pagrindinio KĮ projekto Nr. XIVP-3268(2) formuluočių.

3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta.

4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

 

Pasiūlymo turinys

 

Rengėjų

nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

p.

1.

Vytauto Didžiojo universitetas, Teisė fakultetas

2023-12-18

 

 

 

Susipažinę su Piliečių įstatymų leidybos iniciatyvos konstitucinio įstatymo projektu Nr. XIVP-3268 (toliau - ir Projektas Nr. XIVP-3268) ir Teisėkūros pagrindų įstatymo Nr. XI-2220 1, 53, 6, 10 ir 13 straipsnių pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIVP-3269 (toliau - ir Projektas Nr. XIVP-3269), teikiame išvadą dėl šių projektų. Pateikiamoje teisinėje išvadoje vertinama minėtais projektais siūlomo teisinio reguliavimo reikšmė ir jo turinys.

Dėl numatomo teisinio reguliavimo reikšmės

Teisiniam vertinimui teikiamų įstatymų projektų aiškinamajame rašte[1] nurodyta, kad Projekto Nr. XIVP-3268 tikslas yra tinkamo lygmens teisės aktu, t. y. konstituciniu įstatymu, aiškiau ir nuosekliau sureguliuoti Lietuvos Respublikos Konstitucijos 68 straipsnio 2 dalyje ir 147 straipsnio 1 dalyje garantuojamų piliečių įstatymų leidybos ir piliečių Konstitucijos keitimo iniciatyvos teisių įgyvendinimo tvarką, kartu išsprendžiant šiuo metu galiojančio teisinio reguliavimo taikymo problemas, taip pat suderinant minėtos iniciatyvos teisės įgyvendinimą su susijusiomis Lietuvos Respublikos rinkimų kodekso ir Lietuvos Respublikos referendumo konstitucinio įstatymo nuostatomis. Projektu Nr. XIVP-3269 siekiama užtikrinti teisinio reguliavimo, numatomo Projekte Nr. XIVP-3268, įgyvendinimą, apibrėžiant piliečių teikiamo teisės akto projekto reikalavimus. Taigi, teisiniam vertinimui pateikti projektai yra tarpusavyje susiję ir skirti reguliuoti piliečių iniciatyvos teisę teisėkūros srityje.

Šiame kontekste pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Seimas, įgyvendindamas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 69 straipsnio 3 dalį[2], 2012 m. kovo 15 d. priėmė Lietuvos Respublikos konstitucinių įstatymų sąrašo konstitucinį įstatymą, įsigaliojusį 2012 m. kovo 27 d. Šiuo teisės aktu į konstitucinių įstatymų sąrašą buvo įtrauktas ir Lietuvos Respublikos piliečių įstatymų leidybos iniciatyvos konstitucinis įstatymas[3], tokiu būdu patvirtinant piliečių dalyvavimo teisėkūros procese ypatingą svarbą Lietuvos valstybei ir visuomenei.

Akcentuotina, kad pagal Konstituciją Seimas yra saistomas ne tik Konstitucijos, bet ir savo paties priimtų įstatymų; tai yra esminis konstitucinio teisinės valstybės principo elementas[4]. Kaip yra konstatavęs Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, pagal Konstitucijos 69 straipsnio 3 dalį, aiškinamą konstitucinio teisinės valstybės principo kontekste, Seimo priimtas konstitucinių įstatymų sąrašą nustatantis konstitucinis įstatymas suponuoja Seimo įsipareigojimą priimti šiame konstituciniame įstatyme nurodytus konstitucinius įstatymus, t. y. atitinkamus visuomeninius santykius reguliuoti konstituciniais įstatymais[5]. Tai reiškia, kad Seimui priėmus konstitucinių įstatymų sąrašo konstitucinį įstatymą ir jame nusprendus, kokie visuomeniniai santykiai dėl jų ypatingos svarbos ir poreikio užtikrinti didesnį jų reguliavimo stabilumą turi būti reguliuojami konstituciniais įstatymais, tie visuomeniniai santykiai negali būti reguliuojami žemesnės galios teisės aktais - įstatymais ir poįstatyminiais teisės aktais.[6] Vadinasi, iš Konstitucijos ir Konstitucinių įstatymų sąrašo konstitucinio įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 7 punkto Seimui kyla pareiga piliečių įstatymų leidybos iniciatyvos santykius reguliuoti konkrečia forma, t. y. konstituciniu įstatymu.

Šiuo metu piliečių iniciatyvos teisė įstatymų leidybos srityje reguliuojama Lietuvos Respublikos piliečių įstatymų leidybos iniciatyvos įstatymu, t. y. paprastu įstatymu. Sis įstatymas įsigaliojo 1999 m. sausio 6 d. ir iki šiol buvo keistas tris kartus (2000, 2016 ir 2020 m.)[7]. Kaip minėta, Seimas 2012 m. prisiėmė įsipareigojimą sureguliuoti piliečių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę konstitucinio įstatymo forma. Pažymėtina, kad toks, daugiau nei 10 metų trunkantis, delsimas vykdyti prisiimtas pareigas, Konstitucijos požiūriu yra netoleruotinas. Tuo labiau, kad minėta piliečių iniciatyvos teisė yra konstitucinio piliečių statuso integrali dalis. Ji kyla iš pačios Konstitucijos, inter alia, jos 33 straipsnio 1 dalies, 68 straipsnio 2 dalies ir 147 straipsnio 1 dalies, ir sudaro prielaidas stiprinti demokratiją. Todėl šios konstitucinės piliečių teisės deramas, aiškus ir darnus reglamentavimas, jos prieinamumo didinimas yra reikšmingas ne tik Lietuvos teisinei sistemai, bet ir visai Lietuvos valstybei ir visuomenei.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta anksčiau, konstatuotina, jog Projektais Nr. XIVP-3268 ir Nr. XIVP-3269 numatomas teisinis reguliavimas vertintinas kaip konstituciškai būtinas ir reikšmingas, kadangi juo nutraukiamas ilgai trunkantis įstatymų leidėjo delsimas vykdyti jam tenkančius įsipareigojimus, t. y. iš Konstitucijos ir Konstitucinių įstatymų sąrašo konstitucinio įstatymo jam kylančią pareigą būtent konstitucinio įstatymo forma sureguliuoti piliečių iniciatyvos teisę įstatymų leidybos srityje. Kartu įstatymų leidėjas siekia užtikrinti iš konstitucinio teisinės valstybės principo kylantį teisinio tikrumo ir aiškumo reikalavimą, įpareigojantį garantuoti teisinio reguliavimo damą ir aiškumą.

Pritarti

 

2.

Vytauto Didžiojo universitetas, Teisė fakultetas

2023-12-18

24

 

 

Dėl numatomo teisinio reguliavimo turinio

Įvertinę Projektais Nr. XIVP-3268 ir Nr. XIVP-3269 numatomo teisinio reguliavimo turinį, iš esmės jį vertiname teigiamai, kartu atkreipdami dėmesį į šiuos aspektus:

1. Būtina užtikrinti Projektu Nr. XIVP-3268 siekiamo įtvirtinti teisinio reguliavimo ir Lietuvos Respublikos Seimo statuto nuostatų darną. Šiuo metu kai kurios siūlomo teisinio reguliavimo nuostatos skiriasi nuo nustatytųjų Seimo statute, todėl derėtų kartu rengti ir atitinkamas Seimo statuto pataisas arba atitinkamai koreguoti Projekto Nr. XIVP-3268 nuostatas. Pavyzdžiui, Projekto Nr.XIVP-3268 24 straipsnyje reglamentuojamas piliečių teikiamo teisės akto projekto pateikimas Seime, nustatant, jog piliečių teikiamas teisės akto projektas turi būti pateiktas artimiausiame Seimo posėdyje nuo jo įregistravimo Seime dienos. Seimo statuto 142 ir 171 straipsniuose, iš esmės reguliuojančiuose tapačius klausimus, įtvirtintas kitoks reguliavimas[8].

Pritarti iš dalies

Teikiamo KĮ projekto lydimieji teisės aktų projektai – tiek Seimo statuto pakeitimo projektas, tiek Administracinių nusižengimų kodekso pakeitimo projektas ‑ bus įregistruoti Seime po 2024-06-03 TTK posėdžio, apsisprendus dėl pagrindinio KĮ projekto Nr. XIVP-3268(2) formuluočių.

Komitete vykusių klausymų metu, atsižvelgiant į Teisės departamento 3 pastabą, nutarta KĮ projekto 24 straipsnį išdėstyti taip:

„Piliečių teikiamą teisės akto projektą artimiausiame eilinės Seimo sesijos posėdyje, bet ne anksčiau kaip po 10 darbo dienų nuo jo įregistravimo Seime dienos, pateikia vienas iš koordinatorių arba kitas iniciatyvinės grupės įgaliotas asmuo.“

3.

Lietuvos Respublikos vyriausioji rinkimų komisija

2024-02-27

10

1

 

2. Siūlome Įstatymo projekto Nr. XIVP-3268 10 straipsnio 1 dalį papildyti ir ją išdėstyti taip:

„10 straipsnis. Piliečių parašų rinkimo lapų išdavimas

1. Vyriausioji rinkimų komisija ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo sprendimo įregistruoti iniciatyvinę grupę priėmimo dienos turi išduoti šios grupės koordinatoriams reikiamą piliečių parašų rinkimo lapų skaičių, sukurti Vyriausiosios rinkimų komisijos informacinėje sistemoje prieigą prie elektroninės formos piliečių parašų rinkimo lapo ir sudaryti galimybę jame pasirašyti elektroninių ryšių priemonėmis ir susipažinti ne tik su iniciatyvos projektu, bet ir jo aiškinamuoju raštu. Iniciatyvinė grupė gali pasirinkti piliečių parašus rinkti tik elektroniniu būdų ir piliečių parašų rinkimo lapų neimti arba imti tik jų dalį.“

Pritarti

 

4.

Vytauto Didžiojo universitetas, Teisė fakultetas

2023-12-18

21

 

 

2. Svarstytina dėl kai kurių Projekte Nr. XIVP-3268 nustatomų terminų proporcingumo.

2.1. Projekto Nr. XIVP-3268 21 straipsnio „Pakartotinis iniciatyvos teisės įgyvendinimas“ numatyta, kad „[pa]kartotinis Prašymas dėl to paties turinio iniciatyvos projekto gali būti pateikiamas ne anksčiau kaip po vienų metų nuo Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimo dėl iniciatyvos teisės įgyvendinimo ar neįgyvendinimo paskelbimo dienos.“ Akcentuotina, kad šis vienų metų terminas taikomas visiems iniciatyvos projektams, t. y. tiek Konstitucijos pakeitimo ar papildymo įstatymo projektams, tiek konstitucinių įstatymų, tiek paprastų įstatymų ir kitų Seimo priimamų norminių aktų projektams. Iš tiesų, siekiant užtikrinti Konstitucijos stabilumą, jos 148 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad nepriimta Konstitucijos pataisa Seimui iš naujo svarstyti gali būti teikiama ne anksčiau kaip po metų. Vis dėlto svarstytina, ar toks pats terminas turėtų būti taikomas paprastų įstatymų ir kitų Seimo priimamų norminių aktų projektų atžvilgiu, ypač atsižvelgiant į galimus reguliuojamų visuomeninių santykių pokyčius. Siame kontekste paminėtina, kad pagal Seimo statuto 139 straipsnio 2 dalį ,,[j]eigu pateiktąjį ar kitą analogiško turinio įstatymo projektą per pastaruosius 6 mėnesius Seimas buvo atmetęs pateikimo, svarstymo Seimo posėdyje ar priėmimo stadijoje, toks projektas taip pat neteikiamas pakartotinai svarstyti“, o pagal Seimo statuto 1714 straipsnio 6 dalį ,,[n]epriimtas konstitucinis įstatymas Seimui iš naujo svarstyti gali būti teikiamas ne anksčiau kaip po 9 mėnesių.“ Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, svarstytina, ar siūlomas teisinis reguliavimas, įtvirtinantis ribojantį vienų metų terminą visiems pakartotiniams piliečių iniciatyvos projektams (t. y. jų nediferencijuojant), pernelyg nesuvaržo pačios piliečių iniciatyvos teisės teisėkūros srityje ir atitinka proporcingumo principą.

Nepritarti

Komitete vykusių klausymų metu apsispręsta, kad vienų metų terminas nuo minėto Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimo paskelbimo laikytinas pakankamu ir pagrįstu.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Referendumo KĮ 10 straipsnio 4 dalyje numatytas vienų metų terminas tuo pačiu klausimu reiškiamai iniciatyvai ir šis terminas skaičiuojamas ne nuo referendume priimamo sprendimo, t. y. ne nuo galutinio sprendimo dėl teisės akto projekto priėmimo. Be to, ir Peticijų konstitucinio įstatymo 20 straipsnyje numatytas vienų metų terminas pakartotinei pareiškėjo peticijai.

KĮ projekte taip pat įrašytas vienų metų terminas paduodamam prašymui įregistruoti iniciatyvinę grupę dėl teikiamo tokio paties turinio teisės akto projekto, taip pat numatyta, kad šis terminas skaičiuojamas nuo VRK sprendimo dėl iniciatyvos teisės įgyvendinimo ar neįgyvendinimo paskelbimo dienos (t. y. nuo piliečių teikiamo projekto perdavimo Seimui), o ne nuo Seimo sprendimo dėl piliečių pateikto teisės akto projekto priėmimo arba atmetimo.

KĮ projekto 21 straipsnyje (ir 9 straipsnio 6 dalies 7 punkte) galėtų būti nustatytas ir kitas laikas, kuriam praėjus gali būti reiškiama iniciatyva dėl tokio paties turinio konstitucinio ar kito įstatymo arba kito Seimo priimamo norminio teisės akto projekto. Tačiau pastebėtina, kad Seimo statute 1714 straipsnio 6 dalyje nustatytas 9 mėnesių terminas pakartotiniam konstitucinio įstatymo projekto pateikimui ir 139 straipsnio 2 dalyje nustatytas 6 mėnesių terminas pakartotiniam paprasto įstatymo projekto pateikimui yra skaičiuojami nuo Seimo sprendimo atmesti atitinkamą projektą ir yra sietini su svarstymo Seime pradžia. Taigi KĮ projekte numatytą terminą ir šiuos Seimo statute įtvirtintus terminus tarpusavyje sunku lyginti dėl skirtingo jų atskaitos taško. Manytina, kad KĮ projekte nurodomas vienų metų termino skaičiavimas būtent nuo VRK sprendimo priėmimo, o ne nuo Seimo sprendimo dėl piliečių pateikto teisės akto projekto priėmimo arba atmetimo yra palankesnis piliečių iniciatyvos teisės įgyvendinimui (pakartotinė iniciatyva gali būti pateikta nelaukiant galutinio Seimo sprendimo, kurio priėmimas gali užtrukti ilgiau) ir yra pagrįstas tuo, kad galimybė naudotis konkrečios iniciatyvos teise pasibaigia VRK priėmus sprendimą dėl iniciatyvos teisės įgyvendinimo ar neįgyvendinimo, o Seimo statute nėra (ir neturėtų būti) nustatytas terminas, per kurį Seimas privalo apsvarstyti piliečių teikiamą teisės akto projektą ir jį priimti arba atmesti.

5.

Vytauto Didžiojo universitetas, Teisė fakultetas

2023-12-18

11

18

23

2

2

22

 

2.2. Projekto Nr. XIVP-3268 11 straipsnio 2 dalyje, 18 straipsnio 2 dalyje, 23 straipsnio 2 dalyje nustatytas vieno mėnesio terminas, per kurį iniciatyvinė grupė parašų rinkimo lapus turi sugrąžinti Vyriausiajai rinkimų komisijai (toliau - ir VRK). Jis taikomas, be kita ko, kai įsiteisėja teismo sprendimas, kuriuo panaikinamas VRK sprendimas įregistruoti iniciatyvinę grupę, ar kai VRK, nustačiusi šiurkštų įstatymo pažeidimą, priima sprendimą dėl iniciatyvos teisės neįgyvendinimo. Atsižvelgiant į piliečių parašų rinkimo lapuose galinčius būti surinktus asmens duomenis (piliečių vardus, pavardes, asmens tapatybę patvirtinančio dokumento numerį, gimimo datą) ir šiems duomenims taikytiną teisinę apsaugą, svarstytina, ar minėti piliečių parašų rinkimų lapai neturėtų būti sugrąžinti nedelsiant po to, kai paaiškėja konkrečios aplinkybės (pvz., priimamas atitinkamas teismo ar VRK sprendimas).

Nepritarti

Klausymų metu, atsižvelgiant į VRK išsakytą nuomonę dėl šio termino trumpinimo ir įvertinus, koks terminas būtų realus ir kiek praktikoje realiai gali užtrukti piliečių parašų rinkimo lapų surinkimas iš skirtingų parašus renkančių asmenų, jeigu jie būtų platinami po visą Lietuvą, nutarta palikti KĮ projekte siūlomą vieno mėnesio terminą.

5.

Lietuvos socialinių mokslų centro

Teisės institutas

2023-12-19

 

 

 

Pastabų ir pasiūlymų neturi.

Atsižvelgti

 

6.

Lietuvos Respublikos vyriausioji rinkimų komisija

2024-02-27

26

1

2

 

Lietuvos Respublikos vyriausioji rinkimų komisija (toliau – VRK) 2024 m. sausio 8 d. gavo Lietuvos Respublikos Seimo Teisės ir teisėsaugos komiteto raštą Nr. S-2024-79, kuriame prašoma iki 2024 m. vasario 26 d. pateikti pastabas ir pasiūlymus dėl Piliečių įstatymų leidybos iniciatyvos konstitucinio įstatymo projekto Nr. XIVP-3268 ir Teisėkūros pagrindų įstatymo Nr. XI-2220 1, 5(3), 6, 10 ir 13 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-3269.

Dėl Piliečių įstatymų leidybos iniciatyvos konstitucinio įstatymo projekto Nr. XIVP-3268 teikiame šiuos pasiūlymus:

1.  Įstatymo projekto Nr. XIVP-3268 26 straipsnio 1 dalyje nurodyta: „Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2024 m. kovo 1 d.“ Minėto straipsnio 2 dalyje nurodyta: „Vyriausioji rinkimų komisija iki 2024 m vasario 29 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus“. Atsižvelgiant į tai, kad įstatymas dar nepriimtas ir neįsigaliojęs, siūlome pratęsti 26 straipsnio 1 dalyje nurodytą terminą.

Pritarti

Pasiūlymas:

„26 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas, įgyvendinimas ir taikymas

1. Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2024 m. rugsėjo 1 d.

2. Vyriausioji rinkimų komisija iki 2024 m. rugpjūčio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. <...>“

 

5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta.

6. Seimo paskirtų papildomų komitetų pasiūlymai:

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

Pastabos

Pasiūlymo turinys

Komiteto sprendimas

Argumentai,

pagrindžiantys sprendimą

str.

str. d.

p.

1.

Žmogaus teisų komitetas

2023-12-20

 

 

 

*

Pritarti Lietuvos Respublikos piliečių įstatymų leidybos iniciatyvos konstitucinio įstatymo projektui Nr. XIVP-3268 ir komiteto išvadoms.

Pritarti

 

7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: pritarti komiteto patobulintam konstituciniam įstatymo projektui Nr. XIVP-3268(2) ir komiteto išvadoms.

8. Balsavimo rezultatai: už – 8, prieš – 0, susilaikė – 0.

9. Komiteto paskirti pranešėjai: Irena Haase, Agnė Širinskienė, Andrius Vyšniauskas.

10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta.

PRIDEDAMA. Komiteto siūlomas konstitucinio įstatymo projektas.

 

 

Komiteto pirmininkė                                                                           (Parašas)                                                                                                          Irena Haase

 

 

 

Komiteto biuro patarėja Jurgita Janušauskienė

Komiteto biuro patarėja Rita Karpavičiūtė


[1] https://e-seimas.lrs.lt/DortaI/legalAct/lt/TAK/8a3635b074c21 Ieeadbcc0bf53e6c339?ifwid=-2bm46akfl .

[2] Konstitucijos 69 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta: „Lietuvos Respublikos konstituciniai įstatymai priimami, jeigu už juos balsuoja daugiau kaip pusė visų Seimo narių, o keičiami ne mažesne kaip 3/5 visų Seimo narių balsų dauguma. Konstitucinių įstatymų sąrašą 3/5 Seimo narių balsų dauguma nustato Seimas

[3] Žr. Konstitucinių įstatymų sąrašo konstitucinio įstatymo 2 str. 1 d. 7 p.

[4] Žr., pvz., Konstitucinio Teismo 2020 m. liepos 30 d. nutarimą.

[5] Ibid.

[6] Pagal analogiją žr. Konstitucinio Teismo 2020 m. liepos 30 d. nutarimą.

[7] Žr. 2000 m. spalio 10 d. priimtą Piliečių įstatymų leidybos iniciatyvos įstatymo 13 straipsnio pakeitimo įstatymą; 2016 m. birželio 2 d. priimtą Piliečių įstatymų leidybos iniciatyvos įstatymo Nr. VIII-1003 3, 6, 7, 8, 9, 10, 11, 12 ir 13 straipsnių pakeitimo įstatymą; 2020 m. sausio 14 d. priimtą Piliečių įstatymų leidybos iniciatyvos įstatymo Nr. VIII-1003 6, 7 ir 10 straipsnių pakeitimo įstatymą.

2

 

[8] Pvz., Seimo statuto 142 straipsnyje „Piliečių teikiami projektai“ įtvirtina, kad „[p]iliečių teikiamas įstatymo projektas turi būti pateiktas Seimo posėdyje ne vėliau kaip per savaitę po jo įregistravimo Seimo  sesijos metu, o įregistravus tarp Seimo sesijų – pirmame kitos sesijos posėdyje.“