LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
VI (PAVASARIO) SESIJOS
VAKARINIO posėdžio NR. 221
STENOGRAMA
2015 m. kovo 19 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo
Pirmininko pavaduotojai
I. DEGUTIENĖ ir G. KIRKILAS
PIRMININKAS (G. KIRKILAS, LSDPF*). Kolegos, pradedame vakarinį posėdį. (Gongas) Registracija.
Užsiregistravo 84 Seimo nariai.
15.01 val.
Seimo rezoliucijos „Dėl nesutikimo Lietuvos Respublikos Seimo narį Rimą Antaną Ručį patraukti baudžiamojon atsakomybėn, suimti ar kitaip suvaržyti jo laisvę“ projektas Nr. XIIP-2824 (pateikimo tęsinys)
Mes turime grįžti prie Seimo rezoliucijos „Dėl nesutikimo Lietuvos Respublikos Seimo narį Rimantą Ručį patraukti baudžiamojon atsakomybėn, suimti ar kitaip suvaržyti jo laisvę“ projekto.
Pranešėjas K. Daukšys, bet matau, kad daug yra norinčių pasisakyti dėl vedimo tvarkos. Pradedu iš kairės. E. Masiulis.
E. MASIULIS (LSF). Labai ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Liberalų sąjūdžio frakcijos vardu prašome pertraukos iki kito posėdžio dėl šio klausimo svarstymo.
P. GRAŽULIS (TTF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, pirmas prie mikrofono stovėjo gerbiamasis kolega, todėl aš atėjau…
PIRMININKAS. Prašom siūlyti.
P. GRAŽULIS (TTF). Prašom siūlyti, kadangi jūs pirmas…
PIRMININKAS. Taip. Prašau.
P. GRAŽULIS (TTF). Siūlykit, siūlykit…
J. NARKEVIČ (LLRAF). Labai ačiū. Mes tikrai gebame patys už save pasakyti. Lenkų rinkimų akcijos frakcijos vardu prašome valandos pertraukos dėl šio klausimo. Valandos! (Balsai salėje) Pietavome, diskutavome, dirbome ir tikrai, kaip kolega, galbūt tarp posėdžių, sakė, kad nieko nedarė, mūsų frakcija intensyviai dirba ir tarp sesijų, ir per pietus. Prašau valandos. Ačiū.
PIRMININKAS. Gerai. Kolegos, yra du pasiūlymai ir dėl jų… (Balsai salėje) Prašau? Dar kas nors nori? Niekas daugiau nenori? Pasiūlymai teisėti. Balsuojame dėl pirmo pasiūlymo – E. Masiulio – padaryti pertrauką iki kito posėdžio. Kas balsuoja už, balsuoja už, kas balsuoja kitaip, susilaiko arba balsuoja prieš. Balsavimas pradėtas dėl perkėlimo iki kito posėdžio.
Balsavo 102 Seimo nariai: už – 57, prieš – 32, susilaikė 13. Penktadalis yra. Pertrauka iki kito posėdžio. Vadinasi, kitas pasiūlymas kaip ir nėra tikslingas.
15.04 val.
Seimo rezoliucijos „Dėl Boriso Nemcovo nužudymo“ projektas Nr. XIIP-2809(3) (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
Grįžtame prie mūsų prieš tai nustatytos darbotvarkės. 2-1 klausimas – Seimo rezoliucijos „Dėl Boriso Nemcovo nužudymo“ projektas Nr. XIIP-2809(3). Pranešėjas – E. Zingeris. Pateikimas, svarstymas ir priėmimas. Kol Emanuelis eina, suteikiu K. Daukšiui.
K. DAUKŠYS (DPF). Aš norėjau, gerbiamasis pirmininke, paklausti. Ar jūs visą laiką tik į dešinę žiūrite, ar kartais dar pažiūrite ir į kairę?
PIRMININKAS. Iš mano pusės kaip tik į kairę žiūrėjau. Prašau. E. Zingeris.
E. ZINGERIS (TS-LKDF). Didžiai gerbiamas pirmininke, gerbiamieji kolegos, mes liūdnai paminėjome per parlamentinį forumą Lietuvos valstybės 25-metį dėl to, kad pirmasis pranešėjas turėjo būti B. Nemcovas, mūsų senas bičiulis, galbūt daugelio jūsų bičiulis. Negalėjome skirti posėdžio per Kovo 11 dieną, skiriame jį šiandien, po to, kai Europos Parlamente įvyko didžiuliai debatai dėl šio iškiliausio žmogaus mirties, jo nužudymo. Aš norėčiau kaip įvadą pasakyti, kad ši iškilaus politiko mirtis žymi tam tikrą ribą ir kritinę masę buvusių politinių mirčių. Gerbiamieji kolegos, tiek G. Starovoitovos, tiek A. Politkovskajos, o tiek ir šio iškilaus valstybės veikėjo mirtis rodo, kad Rusijoje įsigali politinio teroro, baimės atmosfera. Žinoma, tikslas yra įbauginti demokratinę poziciją.
B. Nemcovas, kuris man sakė, kad važiuoja į Jaroslavlį, kad pasiektų bent Jaroslavlio miesto deputato lygmenį, kai visos televizijos yra užimtos, buvo iš tikrųjų iškiliausias rusų demokratų pavyzdys. Neužmirškime, kad jis buvo kartu su B. Jelcinu. Su B. Jelcinu tuo metu, kai mes rengėme ir parengėme liepos 29 d. Lietuvos ir Rusijos pagrindų sutartį. Jis buvo žmogus, Lietuvos valstybės bičiulis. Labai liūdna, kad šito gyvo, gyvenimą mylinčio personažo nėra.
Jo žmona Irina siunčia šiai garbingai salei didžiausią pagarbą. Ji atvyks pas mus po kelių savaičių. Šiuo metu ji yra Vokietijoje. Aš paprasčiausiai prašau jūsų, jeigu įmanoma, paramos atmenant šią iškilią asmenybę. Dar sykį… (Jeigu, gerbiamasis pirmininke, jūs paragintumėte dėmesio, gal kolegos…) Dar sykį norėčiau pasakyti baigdamas, kad Europos Parlamentas…
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, gerbiamasis ministre Juozai Bernatoni, Aleksandrai ir kiti kolegos, prašom dėmesio!
E. ZINGERIS (TS-LKDF). …kad šio iškiliausio politinio veikėjo, prisidėjusio prie bandymo atkurti Rusijoje demokratiją, bandymo gerų santykių su Lietuvos valstybe, su Baltijos valstybėmis, bandymo įvardinti agresiją Ukrainoje, labai aiškiai, tiesiai be kompromisų, ir, ko gero, dėl to peržengiant savo gyvenimo ir mirties ribą… Jo gyvenimo šūkis buvo „Už mūsų ir jūsų laisvę!“ Prieš jūsų akis yra Europos Parlamento jo gyvenimo įvertinimas.
Aš iš karto sutinku su visomis jūsų pastabomis. Svarbiausia, kad mūsų Seimas paminėtų šio iškiliausio demokrato indėlį ir jo, deja, nužudymą, mirtį ir pareikalautų iš Rusijos objektyvaus tyrimo, pareikalautų jo įamžinimo. Taigi tiek.
Aš manau, tas mano įvadas galėtų būti pasakytas bet kurio iš jūsų, ir jūsų, gerbiamasis pirmininke, ir bet kokio Lietuvos politiko. Labai liūdna, kad per kovo 10 d. jo nebuvo kartu su mumis salėje. Jis buvo prižadėjęs atvykti. Atsiuntė oficialius įgaliojimus, kad jis jau atvyksta atidaryti mūsų didžiulį parlamentinį forumą už demokratiją. Deja, po to teko dalyvauti laidotuvėse, jose dalyvavo ir P. Auštrevičius, ir L. Linkevičius. Teko matyti dešimtis tūkstančių Rusijos piliečių, ateinančių prie jo kapo su tikra rauda širdyje. Mes turime paremti Rusijos demokratiją tam, kad šalia mūsų neįsitvirtintų diktatūra, kuri gresia mums visiems, dėl ko šiandien ir buvo ryte aptariamas šauktinių klausimas.
Šis žmogus buvo už taiką ir už tai, kad Rusija nebūtų tokia, kokia ji yra dabar. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamasis kolega, jūsų nori paklausti keletas kolegų Seimo narių. Pirmasis G. Steponavičius.
G. STEPONAVIČIUS (LSF). Labai ačiū. Palaikau tokios rezoliucijos priėmimą. Dėkui už iniciatyvą, kolega. Mano klausimas būtų dėl šviesaus atminimo B. Nemcovo įamžinimo Lietuvoje, nes ne tik parlamentas tą valią išreiškė. Daugybė Lietuvos žmonių solidarizavosi ir išgyveno dėl šios netekties. Aš klausčiau, kaip jūs vertintumėte tokią iniciatyvą, jeigu Vilniaus miesto taryba priimtų sprendimą dalį Latvių gatvės pavadinti B. Nemcovo gatve? Tuo labiau kad simboliškai ta dalis galėtų būti kaip tik kur yra įsikūrusi jo gimtosios valstybės ambasada, tai yra Rusijos ambasada. Kaip jūs vertintumėte tokį pasiūlymą?
E. ZINGERIS (TS-LKDF). Aš manau, kad šios kadencijos naujoji Vilniaus miesto valdžia, matyt, turės aiškų politinį veidą ir dėl demokratų įamžinimo, todėl aš manyčiau, kad jūsų pasiūlymas yra tikrai puikus, vertas dėmesio. Norėčiau priminti kitiems, kolegai K. Daukšiui ir kitiems, kad B. Nemcovas daugybę metų buvo Rusijos vicepremjeru. Daugybę metų buvo ne tik B. Jelcino bendražygiu, bet jis buvo ir Nižnij Novgorodo gubernatoriumi, buvo iškilus politinis veikėjas. Aš sunkiai įsivaizduoju, kaip Rusijos ambasada, gerbiamasis Gintarai, galėtų oponuoti tokiam puikiam pasiūlymui dėl žmogaus, kuris buvo vienas iš dabartinės demokratinės Rusijos kūrėjų ir jos vadovų. Aš manau, pasiūlymas yra puikus. Lieka surinkti parašus ir kreiptis į naujai išrinktą Vilniaus miesto vadovybę. Ačiū.
PIRMININKAS. S. Brundza.
S. BRUNDZA (TTF). Aš labai pritardamas ankstesniam pasiūlymui noriu paklausti tokio dalyko. Jeigu tas pareiškimas būtų praėjusį antradienį, tai taip. O dabar, sakykite, ar ne per vėlu reikšti užuojautą, ypač artimiesiems? Gal nelabai ir etiška.
E. ZINGERIS (TS-LKDF). Ne, ne, aš esu giliai apgalvojęs šį klausimą. Mes kovo 11 d. minėjome mūsų valstybės 25-metį. Minint 25-metį su mumis buvo daug Rusijos demokratų. Buvo atvažiavęs ponas V. Ryžkovas, M. Džemiliovas iš Ukrainos, gerbiamasis pirmininkas su jais matėsi, bet mes negalėjome kovo 11 dienos skirti atminimui. Ši darbotvarkė yra po to, kai Lenkijos Seimas… Pone Brundza, Lenkijos Seimas ne taip seniai priėmė panašų tekstą. Europos Parlamentas tiktai prieš keletą dienų debatavo ir dar papildo didžiulį tekstą, kuris jums yra išdalytas, skirtas ir demokratijai Rusijoje, ir B. Nemcovui, bet iš esmės B. Nemcovui. Mes nevėluojame, pareikšti užuojautą dėl tokio iškilaus žmogaus žūties niekada nėra vėlu. Tuo labiau kad žada atvykti jo žmona Irina pas mus į svečius po dviejų savaičių. Aš jums sakau, kad tai yra gana oru ir nėra pavėluota. Visi puikiai žino, kad Lietuva minėjo valstybės atkūrimo 25-metį. Tad tas dalykas visiems paaiškina, kodėl mes tik dabar priėjome prie šios darbotvarkės. Labai ačiū jums už klausimą.
PIRMININKAS. M. Zasčiurinskas.
M. ZASČIURINSKAS (DPF). Dėkui, gerbiamasis pirmininke. Gerbiamasis kolega, paremti demokratiją – taip, padėti opozicijai – taip, atkreipti dėmesį – taip. Aš suprantu, kad tie mano taip skirti ne tik Rusijai. Tokia mūsų pozicija, bent mano tokia pozicija dėl visose šalyse vykdomų tokių visokių įvykių. Tačiau pasakykite, Lietuvoje pagal Konstituciją, jeigu parlamentarai kišasi į teisėsaugos institucijų veiklą, tai yra nusikaltimas. Bet ar tai reiškia, kad jeigu Lietuvos parlamentarai kišasi į kitos valstybės, šiuo atveju kaimyninės valstybės, teisėsaugos institucijų darbą, ar tai jau nėra kišimasis? Ar tai kaip nors kitaip mums reikia suprasti?
Dar viena. Prašau pasakyti, šiandien visažinančiame „Delfi“ paskelbta, kad jau yra pareikšti įtarimai tokioje sudėtingoje byloje, kur ten kitose valstybėse… Pareikšti įtarimai, vienas prisipažino ir pareiškė, įvardijo sumą, už kiek jis ten turėjo ką daryti. Sakykite, ar tai reiškia, kad mūsų teisėsaugos profesionalai (aš turiu galvoje Lietuvos) turi kitą nuomonę apie šituos sprendimus? Pabandykite išsklaidyti tas tokias mano abejones. Ačiū.
E. ZINGERIS (TS-LKDF). Pone Zasčiurinskai, labai ačiū jums už klausimą. Aš norėčiau jums, kaip senam mano pažįstamam, pasakyti, kad nėra dvejopų standartų, apie kuriuos jūs kalbate. Mūsų parlamentas ir mūsų užsienio reikalų ministras, ir mūsų šalies Prezidentė, ir jūs asmeniškai esate priėmę labai daug rezoliucijų, susijusių su demokratijos palaikymu pasaulyje. B. Nemcovo žūtis yra išskirtinis sisteminis ženklas. Jūs, be jokios abejonės, sutiksite, kad ir po dešimties metų apie ją kalbės ne mažiau negu apie baisią G. Starovoitovos arba baisią A. Politkovskajos mirtį. Jis nėra eilinis žmogus. Jis – buvęs valstybės, naujos demokratinės Rusijos kūrėjas. Todėl šitas brūkšnys iš mūsų parlamento yra pagrįstas, tuo labiau kad Europos Parlamentas yra priėmęs daug platesnę, daug gilesnę, daug kritiškesnę prieš jūsų akis esančią rezoliuciją ir jos paskutinį variantą. Aš manau, kad tai yra kaip tik… Man šiek tiek netgi truputėlį gėda, kad ta rezoliucija yra tokia truputėlį… (Triukšmas salėje)
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos socialdemokratai su seniūne priešaky, ar galima tyliau?
E. ZINGERIS (TS-LKDF). Jinai yra šiek tiek per švelni. Aš jums atsakau, kad dvejopų standartų nėra.
Dėl antro jūsų klausimo, dėl kišimosi į Rusijos vidaus reikalus. Mes paprasčiausiai prašome informuoti… Mes, būdami Europos Sąjungos nariais ir delegavę dalį savo valstybingumo Briuseliui (turiu galvoje mūsų deputatų buvimą Europos Parlamente ir mūsų komisarų buvimą tenai, ir apskritai atstovavimą), mes prašome paprasčiausiai informuoti pasaulio visuomenę. Mes nesikišame, netgi neironizuojame Rusijos teisėtvarkos, ką mes galėtume padaryti, stebėdami labai įvairius procesus. Mes perdėtai mandagiai prašome informuoti. Tokiu būdu mes nesikišame, o prašome tiktai informuoti. Aš manau, nepriklausoma, suvereni, demokratinė valstybė, esanti Europos Sąjungos ir Jungtinių Tautų nare, turi teisę tai padaryti. Mūsų bandymas yra labai mandagus, perdėm mandagus. Atsiprašau, aš jums norėčiau pasakyti, kad mano kolegos jau mane kritikavo dėl perdėm diplomatinio tono. Ačiū.
PIRMININKAS. B. Vėsaitė.
B. VĖSAITĖ (LSDPF). Gerbiamasis kolega, pritardama pačiai rezoliucijai, aš noriu jūsų paklausti, kaip jūs vertinate Rusijos Dūmos deputatų poelgį net atsistojus nepaminėti B. Nemcovo atminimo? Ar ši rezoliucija, kaip parlamento parlamentui siunčiamas dokumentas, vis dėlto pasieks Rusijos Dūmos deputatus?
E. ZINGERIS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamoji Birute. Mieloji kolege, mes su jumis ką tik išgyvenome didžiulius debatus dviese pasisakydami Europos Taryboje panašiom temom. Matėme, kad iš 1990 metų demokratų (ir mano kalboje, atrodo, ir jūsų kalboje buvo pasakyta) Rusijos delegacijoje liko vien tiktai kolegos iš „Jedinaja Rossija“, kitų partijų atstovai yra beveik pradingę. Paskutiniai rinkimai tarptautinių organizacijų nebuvo paskelbti kaip (…). Aš turiu galvoje ne į prezidentus, o į patį Rusijos parlamentą. Prezidento rinkimai buvo paskelbti priimtini pasaulio visuomenei, bet parlamento rinkimai buvo paskelbti tarptautinių organizacijų, taip pat Europos Tarybos kaip nelegitimūs.
Tokiu būdu, jų nuomone, iš esmės mes priimame šitą nutarimą dėl šio žmogaus indėlio į Lietuvos ir Rusijos gerus santykius. Jis buvo gerų santykių tarp Lietuvos ir Rusijos puoselėtojas, todėl mes jį paminime. Ar rusų kolegos, esantys parlamente, atsižvelgs į mūsų žodį, čia jau yra jų sąžinės klausimas. Priminsiu, kad tame parlamente beveik neliko demokratų arba jų išvis nėra. Todėl jų nuomonė galėtų būti atskiro mūsų pamąstymo klausimas.
Mes dėl savęs, dėl savo orumo priimame šį dokumentą mūsų bičiulio atžvilgiu. Aš norėčiau tiktai priminti, kad šis žmogus prieš Rusijos vykdomą karą Ukrainoje pasisakė labai aiškiai. Dvi valandos iki jo mirties, iki jo nužudymo pasisakė būtent klausimu, susijusiu su karo Ukrainoje nutraukimu. Aš manau, kad mūsų pareiga tai paminėti.
Birute, aš labai gerbiu jūsų nuomonę. Mes kartu su jumis kovojome Europos Taryboje. Ačiū už pritarimą rezoliucijai, bet leiskite pasilikti prie savo nuomonės. Labai ačiū jums, gerbiamoji Birute.
PIRMININKAS. A. Dudėnas.
A. DUDĖNAS (LSDPF). Dėkui. Gerbiamasis pranešėjau, mes žinome, kad Europos Parlamentas priėmė rezoliuciją tokiu klausimu, ir tenai yra Lietuvos atstovų, kurie taip pat balsavo už šią revoliuciją. Jūsų manymu, Europos Parlamentas ką nors praleido ar pasakė ne taip, kad mums reikėtų, sakykim, savo rezoliuciją priiminėti?
E. ZINGERIS (TS-LKDF). Aš jums turėčiau pasakyti, kad debatuose dalyvavo ponas V. Mazuronis. Matėte, ten yra jo parašas, ne parašas, o pavardė viename iš rezoliucijos variantų. Ne, aš paprasčiausiai manau, kad šis žmogus nebuvo sukoncentravęs tiek daug savo dėmesio į aplinkines valstybes. Jisai buvo Vilniaus aplinkos dalis. Jis atvykdavo čia gana dažnai. Jeigu jūs būtumėte turėjęs laiko, bičiuli, dalyvauti 10 d. parlamentinio forumo sesijoje, kurią mes su čia esančiais žmonėmis pradėjome nuo įrašo, praeito jo pasisakymo Lietuvos Seime, tai jūs matytumėte, kiek kartų jis buvo Lietuvoje. Dėl jo ypatingo požiūrio į Vilnių, dėl jo ypatingos draugystės su mūsų demokratais mes turime ne mažesnę teisę negu Lenkijos kolegos, kurie priėmė rezoliuciją. Lenkų Seimas priėmė rezoliuciją. Ši paminėta… Aš manau, kad Lenkijos ir Lietuvos Seimų priimtas pagarbos ženklas šiam žmogui nėra provincialus, pavėluotas, neorus arba kitoks.
Europos Parlamento rezoliucija, kuri iš tikrųjų daug kartų platesnė ir daug kartų griežtesnė, iš esmės neaprėpia mūsų, Vilniaus, santykių su Maskvos demokratais. Mes turime savo kampą – taip, kaip mes turėjome su rusų kultūra, su J. Brodskiu, su tais žmonėmis, kurie čia pasijusdavo, ačiū Dievui, namuose. Aš turiu galvoje iškiliausius rusų kultūrininkus. Kaip ir rusų politikai, demokratai turėjo ypatingą santykį. Aš manau, mes jį minime kaip šio demokratinio proceso ypatybę, turiu galvoje jo asmeninį santykį su Vilniumi. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis pranešėjau. Dabar, gerbiamieji kolegos, mes turime nuspręsti, ar galima priimti rezoliuciją be pataisų? Galime. Užsirašiusių kalbėti nėra. Diskusijoje, aš turiu omenyje.
Dėl motyvų? (Balsai salėje) Minutėlę! Dėl motyvų yra tik už. Gal nereikėtų, ar norite išsakyti motyvus? Nereikia.
Balsuojame. Kas pritaria rezoliucijos projektui Nr. XIIP-2809, balsuoja už, kas turi kitą nuomonę, balsuoja prieš arba susilaiko. Balsavimas pradėtas.
Šios rezoliucijos priėmimas
Gerbiamieji kolegos, balsavo 87 Seimo nariai: už – 81, prieš – 1, susilaikė 5. Seimo rezoliucija „Dėl Boriso Nemcovo nužudymo“ (projektas Nr. XIIP-2809(3) priimta. (Gongas)
Kitas 2-2a klausimas – Poligrafo naudojimo įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-2429(2). Pranešėjas – A. Paulauskas. Nematau pranešėjo. (Balsai salėje)
15.23 val.
Žvalgybos įstatymo Nr. VIII-1861 13 ir 24 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-2550 (pateikimas)
Gal gerbiamasis ministras J. Olekas galėtų pristatyti savo klausimą? Gerbiamasis kolega, tai būtų 2-3 klausimas – Žvalgybos įstatymo Nr. VIII-1861 13 ir 24 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas. Ačiū, ministre, kad sutikote pristatyti. Pranešėjas – J. Olekas. Pateikimas.
J. OLEKAS (LSDPF). Šiuo įstatymo projektu siekiama sudaryti galimybę žvalgybos institucijoms gauti informaciją ne tik apie dabartinius finansinius sandorius, bet ir apie praeityje įvykusias ūkines finansines operacijas iš finansų įmonių ir įstaigų, taip pat iš kitų juridinių asmenų.
Antra. Taip pat įtvirtinti nuostatą, pagal kurią žvalgybos institucijos naudotų valstybės biudžeto lėšas ir kitas teisėtai gautas lėšas, skirtas žvalgybos metodams taikyti, žvalgybos institucijos vadovo nustatyta šių lėšų panaudojimo tvarka. Tokiu būdu būtų įtvirtintas teisinis pagrindas sukurti vidinį kontrolės mechanizmą, leidžiantį kontroliuoti minėtų lėšų panaudojimo teisėtumą, efektyvumą ir rezultatyvumą. Siūlyčiau pritarti šiam įstatymo projektui.
PIRMININKAS. Jūsų nori paklausti, jau nebenori, kolega V. Gailius nebenori klausti.
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū.
PIRMININKAS. Kolegos, galime pritarti po pateikimo bendru sutarimu? (Balsai salėje) Balsuojame. Kas pritaria po pateikimo įstatymo projektui Nr. XIIP-2550, balsuoja už, kas turi kitą nuomonę, balsuoja prieš arba susilaiko. Balsavimas pradėtas.
Gerbiamieji kolegos, balsavo 93 Seimo nariai: už – 92, prieš nėra, susilaikė 1. Po pateikimo pritarta. Siūlomas pagrindinis komitetas – Nacionalinio saugumo ir gynybos. Ar kitokių reikia, ar pakaks, pirmininke? (Balsai salėje) Užteks. Siūloma svarstyti balandžio 23 d. Ačiū.
15.26 val.
Poligrafo naudojimo įstatymo Nr. VIII-1906 2, 4, 5, 7, 8 ir 11 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-2429(2), Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo Nr. VIII-1443 17 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-2430(2), Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo Nr. VIII-723 26 ir 72 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-2431(2), Teismų įstatymo Nr. I-480 532 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-2432(2) ir Kriminalinės žvalgybos įstatymo Nr. XI-2234 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-2433(2) (svarstymas)
Grįžtame prie darbotvarkės. Yra komiteto pirmininkas A. Paulauskas. Siūloma svarstyti daugelį projektų: 2-2a, 2-2b, 2-2c, 2-2d ir 2-2e. Pranešėjas – A. Paulauskas. Svarstymas. Poligrafo naudojimo įstatymo pakeitimo įstatymo projektai ir kiti lydimieji. Prašau.
A. PAULAUSKAS (DPF). Gerbiamasis pirmininke, atsiprašau už pavėlavimą. Gerbiamieji kolegos, jums pristatomas Poligrafo naudojimo įstatymo projektas. Komitetas po svarstymo šiek tiek pataisė pirminį projektą, sugrįžo prie poligrafo sąvokos, nes ji buvo palikta nelabai aiški. Mes atskleidėme, kas yra tas poligrafas. Taip pat pataisėme dar vieną straipsnį, kuris leidžia atlikti tyrimą poligrafu asmenų, kurie užtikrina apsaugos funkcijas, o dėl viso kito komitetas sutiko ir pritarė bendru sutarimu.
Poligrafo įstatymą lydi ir kiti įstatymai, visų pirma Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo pakeitimo įstatymas. Čia tiesiog, sakyčiau, tokie redakcinio pobūdžio pakeitimai. Taip pat Teismų įstatymo pakeitimo projektas irgi derinamas su pagrindinio įstatymo projekto sąvokomis, nes kai kurios sąvokos pasikeitė, reikia pataisyti ir tiesiogiai taikomose įstatymų aktuose. Tiek, komitetas pritarė bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Dabar norėtume pakviesti J. Sabatauską dėl 2-2d ir 2-2e klausimų, t. y. Teismų įstatymo ir Kriminalinės žvalgybos, bet J. Sabatausko nematau. Gal gerbiamasis kolega S. Šedbaras galėtų? Būtume dėkingi. Labai ačiū. S. Šedbaras. Projektai Nr. XIIP-2432 ir Nr. XIIP-2333.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Komitetas šiuos du projektus svarstė 2015 m. sausio 14 d. Dėl Teismų įstatymo pataisų bendru sutarimu už buvo priimtas sprendimas pritarti projekto iniciatorių pateiktam Teismų įstatymo pakeitimo įstatymo projektui. Taip pat dėl kito projekto, t. y. Kriminalinės žvalgybos įstatymo pakeitimo įstatymo projekto, sausio 14 d. bendru sutarimu už buvo pritarta ir šiam patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadoms.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis Stasy Šedbarai. Gerbiamieji kolegos, kadangi pataisų nėra… Gerbiamasis kolega Algirdai Sysai, labai garsiai šnekate, atsiprašau. Galime balsuoti po svarstymo, pritarti? Galime bendru sutarimu? Prašote balsuoti? Prašom.
Kas pritaria po svarstymo visiems šiems penkiems minėtiems įstatymų projektams, balsuoja už, kas turi kitą nuomonę, balsuoja prieš arba susilaiko. Balsavimas pradėtas. Taip, visiems penkiems: 2-2a, 2-2b, 2-2c, 2-2d ir 2-2e. Visa tai susiję su poligrafo naudojimu.
Gerbiamieji kolegos, balsavo 79 Seimo nariai: už – 76, prieš nėra, susilaikė 3. Pritarta po svarstymo.
15.30 val.
Žvalgybos įstatymo Nr. XI-2289 13 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-1538 (pateikimas)
Pereiname prie 2-4 klausimo – Žvalgybos įstatymo 13 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-1538. Pateikimas. Pranešėjas – V. Gailius. Gerbiamasis kolega, kviečiame jus į tribūną. Pateikimas.
V. GAILIUS (LSF). Šiuo metu egzistuojantis teisinis reglamentavimas sudaro tokią dviprasmišką situaciją, kai žvalgybos informacijos rinkimo veiksmai, sankcionuoti teismo, gali būti atliekami Lietuvos Respublikoje Lietuvos piliečių atžvilgiu, kai pastarųjų atžvilgiu nėra informacijos, jog jie daro nusikaltimus, o šiaip renkama informacija apie jų gyvenimo būdą, apie jų visuomeninę veiklą, apie žurnalistų veiklą. Taip susidaro lyg ir formaliai teisėtos, bet faktiškai nepagrįstos teisinės prielaidos Lietuvos Respublikos piliečių ar kitų asmenų atžvilgiu Lietuvoje vykdyti veiksmus neturint tikslo užkirsti kelią nusikalstamoms veikoms ar šių veikų išaiškinimui. Kitų Europos Sąjungos ir NATO šalių žvalgybos tarnyboms įstatymai draudžia taikyti tokius žvalgybos informacijos rinkimo sankcionuojamus veiksmus, prasiskverbiančio pobūdžio veiksmus, savo valstybėse savo piliečių atžvilgiu, išskyrus atvejus, kai jie daro nusikaltimus.
Parengto įstatymo projekto tikslas yra aiškiau reglamentuoti žvalgybos institucijų informacijos rinkimą veiksmais, kurie turi būti sankcionuojami teismo, sugriežtinti teisinę ir procesinę kontrolę, įtraukiant į šiuos veiksmus prokurorus. Taip pat pataisomis siekiama nustatyti konkrečias nusikalstamas veikas, kurių požymiams atsiradus yra atliekami kriminalinės žvalgybos sankcionuoti veiksmai, bei pašalinti šiuo metu nusistovėjusią praktiką, kai negavus sankcijos Vilniaus apygardos teisme bandoma laimė Kauno, Panevėžio apygardos teismuose, o po to važiuojama, kaip visi Seimo nariai žino, pas Boleslovą į Šiaulius ir be problemų sankcija gaunama. Tikslas, kad žvalgybos institucijų pajėgumai būtų naudojami tikslingai ir būtų labiau nukreipti į išorines grėsmes, o ne į nusikalstamas veikas, kurių atžvilgiu kriminalinę žvalgybą atlieka kiti subjektai… arba šiaip informacijos rinkimas dėl informacijos rinkimo, arba galų gale politinio užsakymo vykdymas.
Aš po pateikimo kviečiu pritarti. Teisės departamento išvada man yra žinoma. Kolegos J. Oleko pastabos man yra žinomos. Projektą svarstymo stadijoje reikėtų taisyti, bet mano išsakytos abejonės nėra pašalinamos šiuo dabartiniu reglamentavimu.
PIRMININKAS. Ačiū. Palaukite, gerbiamasis kolega, jūsų nori paklausti keletas Seimo narių. G. Jakavonis – pirmasis.
G. JAKAVONIS (DPF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Gerbiamasis Vitalijau, jūs pats esate tapęs šitų nusikalstamų žvalgybos veikų auka. Labai sveikintinas dalykas, kad jūs žvalgybos pajėgumus stengiatės nukreipti į savų nusikalstamų veikų, į užsienio valstybių nusikalstamų veikų tyrimus. Jūsų manymu, ar užtenka vienos jūsų įstatymo pataisos, kad visi tie dalykai pasibaigtų, ar reikės dar papildomai kažkokių teisės aktų?
V. GAILIUS (LSF). Aš manau, kad žvalgybos institucijos koncentruojasi Vilniaus mieste, todėl aš įstatymo projekte siūlau Vilniaus apygardos teismą. Iš tikrųjų negirdime, neturime duomenų, kad būtų skundžiamas Vilniaus apygardos teismo sprendimas nesankcionuoti vienų ar kitų veiksmų. Aš manau, kad išspręs. O visi kiti veiksmai, kuriuos siūlau sugriežtinti sankcionuojant prasiskverbiančio pobūdžio veiksmus, yra nukreipti į Lietuvos piliečių teisių apsaugą, tokiu būdu resursus perkeliant į išorines grėsmes. Aš manau, kad svarstymo stadijoje projektas taisytinas, tačiau situaciją tvarkyti reikia.
PIRMININKAS. Ačiū. J. Olekas.
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū pranešėjui, ačiū, kad jūs pažadėjote atsižvelgti į tuos pasiūlymus, kuriuos esu pateikęs ir minėjęs. Aš labai gerai prisimenu, kai mes svarstėme pagrįstumą išduoti leidimą veiklai ar ne, ir vienas iš motyvų buvo, kad kaip tik reikia daugiau teismų, kad būtų geriau nagrinėjama, ne taip, kad atėjo, pateikė ir lengva ranka atidavė. Dabar jūs sukoncentruojate viską į vieną, tad ar jūs manote, kad mes turėsime papildomai paskirti teisėjų, žmonių, kurie tokius dalykus nagrinėtų ir įsigilintų? Ar nebus tokio kamščio, nes jūs paminėjote vieną Boleslovo vardą, ir dėl to mes čia darome visą pakeitimą. Gal Boleslovą geriau pakeisti, o ne sistemą, kuri yra?
V. GAILIUS (LSF). Nepakeičiamas. Ačiū už klausimą. Iš tikrųjų problema buvo kriminalinės žvalgybos subjektams susiaurinus asmenų, galinčių sankcionuoti, grupę. Bet mes kalbame tik apie žvalgybos institucijas, kurių centrinės institucijos yra čia, Vilniuje, o išsidėstymo regionuose Krašto apsaugos Antrasis departamentas… Nesakysiu aš. Aš manau, kad vienaip ar kitaip Vilniuje. Jūsų pasiūlymas svarstytinas, nes Vilniuje reikėtų išplėsti teisėjų grupę. Galbūt reikėtų išplėsti teisėjų grupę Vilniaus apygardos teisme. Ačiū už gerą mintį.
PIRMININKAS. A. Anušauskas.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiamasis pranešėjau, norėjau paklausti, ar jūs suprantate, kad savo siūlymu iš esmės griaunate Žvalgybos įstatymą, kurio esmė atriboti nuo teisėsaugos institucijų? Šiuo atveju jūs į sankcionavimą įtraukiate prokuratūrą, kuri turi visai kitus tikslus. Aš manau, kad siūlymai nėra adekvatūs situacijai, juolab kad vakar, jeigu neklystu, Kriminalinės žvalgybos kontrolės komisija paskelbė, kad ketvirtadaliu sumažėjo sankcijų skaičius. Aš manau, kad kontrolės sistema veikia. Šiuo atveju aš siūlyčiau atsiimti šį siūlymą, kuris visiškai nesiderina su Žvalgybos įstatymu, nes teks jį perrašyti, žvalgybos institucija vėl tampa teisėsaugos institucija.
V. GAILIUS (LSF). Aš manau, kad prokuroro instituto įvedimas iš dalies yra kaip ekspertinis, kadangi tiek Konstitucinio Teismo, tiek Konstitucijos, tiek Prokuratūros įstatymo nuostatos aiškiai apibrėžia prokurorą kaip vienintelį subjektą, įgaliotą pradėti ikiteisminį tyrimą. Tikrai teismas, sankcionuodamas veiksmus ir matydamas, kad jam pateiktoje medžiagoje yra akivaizdūs nusikalstamos veikos požymiai, nepriims sprendimo pradėti ikiteisminį tyrimą, nes tai nėra jo konstitucinė kompetencija. Aš manau, kad prokuroro dalyvavimas yra būtinas ir veiksmams tarp kriminalinės žvalgybos ir žvalgybos subjektų koordinuoti. Šitie du argumentai ir lėmė, kad reikalingas sugrįžimas dėl teisinio įvertinimo, ir jeigu jau dėl tų veikų yra pradedami ikiteisminiai tyrimai ir jie atliekami ikiteisminio tyrimo įstaigų arba kriminalinės žvalgybos subjektas jau yra pažengęs, tai prokuroro užduotis yra koordinuoti tuos veiksmus.
PIRMININKAS. Kolega A. Mitrulevičius.
A. MITRULEVIČIUS (LSDPF). Dėkui. Gerbiamasis pranešėjau, be abejo, jūs jau iš dalies atsakėte į mano klausimą, bet man vis tiek kyla klausimas, ar tikrai nekils problemų žvalgybos informacijai rinkti ir tas sankcionavimas tik vieno Vilniaus apygardos teismo? Gali vėl pareikalauti papildomai lėšų? Kiek tas maždaug būtų?
V. GAILIUS (LSF). Aš nemanau, kad galėtų pareikalauti. Juo labiau ką tik kolega A. Anušauskas paskelbė duomenis, kad gerokai sumažėjo sankcionuotų veiksmų. O teisę suteikus papildomam teisėjui Apygardos teisme tikrai tas klausimas sprendžiamas be jokių papildomų asignavimų.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis kolega, jūs atsakėte į visus klausimus. Gerbiamieji kolegos Seimo nariai, ar galime bendru sutarimu? Ne. Yra motyvų prieš. Prašom. J. Olekas – prieš.
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Gerbiamieji kolegos, aš nesu prieš, bet turiu abejonių, kurios yra išsakytos ir kurias kolega A. Anušauskas išsakė. Gal mes galime po pateikimo pritarti ir komitete apsvarstyti, nes kai kurie dalykai čia kertasi. Kad nebūtų greito atmetimo, tai sakau, su tomis abejonėmis galima (…).
PIRMININKAS. Ačiū. A. Anušauskas. Nors po vieną, išklausysime dar A. Anušauską. Prašom, nes jis prieš.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Šiuo atveju ką tai reikštų? Pratęsdamas mintį galiu tik pasakyti, jeigu pasižiūrėsime į šio įstatymo koncepciją, dabar galiojančią Žvalgybos įstatymo koncepciją, iš esmės reikia perdaryti Žvalgybos įstatymą. Iš esmės! Šiuo atveju aš manau, kad tie tikslai, kurie keliami, yra neadekvatūs, neatitinka siūlymų, kuriais tai siekiama realizuoti. Siūlyčiau tikrai nesvarstyti šių pataisų.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolegos, nuomonės išsiskyrė. Kviečiu balsuoti. Kas pritaria po pateikimo įstatymo projektui Nr. XIIP-1538, balsuoja už, kas nepritaria, balsuoja prieš arba susilaiko. Balsavimas pradėtas. Pateikimas.
Gerbiamieji kolegos, balsavo 78 Seimo nariai. Už – 50, prieš – 2, susilaikė 26. Po pateikimo pritarta. Siūlomas pagrindinis Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas, pirmininke. Ar reikia kitų? Nereikia. Siūloma svarstyti taip pat balandžio 23 d. Ačiū.
15.42 val.
Lietuvos šaulių sąjungos įstatymo Nr. VIII-375 12, 26, 36 ir 41 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-2688, Lietuvos šaulių sąjungos įstatymo 30 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr. XIIP-541 (pateikimas)
Pereiname prie kito klausimo – Lietuvos šaulių sąjungos įstatymo Nr. VIII-375 12, 26, 36 ir 41 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-2688. Pranešėjas – ministras J. Olekas. Pateikimas. Prašom, ministre.
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū. Gerbiamasis pirmininke, gal galiu pateikti kartu ir projektą dėl 30 straipsnio, kuris po to eina? Gerai?
PIRMININKAS. Prašom pateikti abu: 2-5 ir 2-6 klausimus.
J. OLEKAS (LSDPF). Labai ačiū, pirmininke. Gerbiamieji kolegos, šio įstatymo tikslas yra numatyti galimybę iš Krašto apsaugos ministerijai skiriamų valstybės biudžeto asignavimų apmokėti ir kai kurias Šaulių sąjungos išlaidas, susijusias su Šaulių sąjungos vykdoma pilietinio ir tautinio ugdymo veikla, įgyvendinant pilietinio ir tautinio ugdymo neformaliojo švietimo programas, taip pat pilietinio ugdymo veikla, susijusia su krašto gynyba, ir pagal poreikį krašto apsaugos ministro įsakymu perduoti Lietuvos šaulių sąjungai valdyti ir naudoti patikėjimo teise pagal turto patikėjimo sutartį šiai veiklai reikalingą Krašto apsaugos ministerijos patikėjimo teise valdomą trumpalaikį materialinį turtą.
Taip pat pakeisti Lietuvos šaulių sąjungos vado, vado pavaduotojo, rinktinių vadų, jų pavaduotojų darbo apmokėjimo tvarką, nustatyti vienodą darbo užmokesčio dydį tas pačias pareigas einantiems šauliams, pakeisti rinktinių vadų pavaduotojų skyrimo į pareigas tvarką.
Numatyti galimybę Lietuvos šaulių sąjungos vadą, jo pavaduotoją, rinktinių vadus apdovanoti premijomis ypatingai pasižymėjus tarnyboje, skirti priedus, priemokas už šaulio tarnybos (…) pareigas. Tai būtų dėl 12, 26, 36, 41 straipsnio.
O 30 straipsnio pakeitimai yra susiję su tuo, kad siūloma kandidatams į Šaulių sąjungą ir Šaulių sąjungos nariams taikyti nepriekaištingos reputacijos reikalavimą, taip užtikrinant solidesnę pačios organizacijos veiklą ir jos narių sudėtį, nes ne visai geros reputacijos žmonių priėmimas į Lietuvos šaulių sąjungą daro neigiamą poveikį pačiai sąjungai.
Tai tokia būtų šių įstatymų esmė.
PIRMININKAS. Jūs abu pristatėte? Jie jau yra sujungti. Primenu kolegoms, kad klausiame dėl įstatymų 2-5 ir 2-6.
Pirmasis – kolega A. Dumčius. Prašom.
A. DUMČIUS (TS-LKDF). Gerbiamasis ministre, labai teigiamai vertinu pirmąjį ir antrąjį, nes ypač pirmajame atsižvelgta į Šaulių sąjungos prašymus, yra padarytos korekcijos. O klausimas labai paprastas. Aš manau, kad ateityje bus galima padaryti taisymus. Pirmas man vis dėlto nelabai aiškus klausimas – finansavimas. Ar jis bus geresnis, didesnis, negu buvo iki tol?
O antras visiems mums kylantis klausimas – laikinas turto panaudojimas. Tu turi grąžinti, sakykime, iššautas šovinių tūteles ar nudėvėtus kariškus drabužius ir panašiai. Tai gal nelabai logiška? Toks paklausimas.
J. OLEKAS (LSDPF). Gerai. Labai ačiū už palaikymą ir pritarimą iš esmės. Dėl jūsų klausimų. Dėl turto perdavimo. Mes turime pagal tokią laikiną patikėjimo teisę. Mes pagal ją ir perduodame, kitaip mes negalime to padaryti. (O pirma klausimo dalis buvo? Pirma klausėte dėl ko? Ai, dėl finansavimo.) Finansavimas čia nepadidės. Šis įstatymas nenumato daugiau lėšų. Mes biudžete paskirdami numatome didesnį lėšų panaudojimą. Bet man atrodo, kad pagerės lėšų valdymo efektyvumas, nes dabar yra daug biurokratinių kliūčių, tas lėšas sąjunga turi įforminti per ministeriją, negali tiesiogiai pati naudoti pagal paskirtį.
Manau, kad daugiau lėšų pagal šį įstatymo pakeitimą nebus, bet bus efektyvesnis jų panaudojimas.
PIRMININKAS. G. Jakavonis.
G. JAKAVONIS (DPF). Dėkui posėdžio pirmininkui. Gerbiamasis ministre, iš tikrųjų sveikintinas jūsų dėmesys tokias gilias tarpukario tradicijas turinčiai Šaulių sąjungai. Padidėjęs jos finansavimas, patriotinis auklėjimas, tai, ką jūs teigiate dėl finansinių dalykų, algų padidinimo. Viskas gerai ir tik sveikinu. Man tik kyla klausimas, kai dabar atgimimo stadija Šaulių sąjungos, dėl nepriekaištingos reputacijos nustatymo. Net mokyklose po kelias šaulių kuopas. Kas turėtų nustatyti, ar priekaištingos reputacijos, ar nepriekaištingos, kai toks didelis augimas?
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis kolega, už palaikymą, pritarimą ir pasidžiaugimą. Tikrai turime kuo pasidžiaugti dėl Šaulių sąjungos veiklos. Šis nepriekaištingos reputacijos reikalavimas, šis projektas buvo pateiktas Seimui labai seniai, man atrodo, praeitų metų viduryje. Jis ilgokai užsigulėjo Seime. Bet esmė yra tokia. Įstatyme aprašyta, kas yra nepriekaištinga reputacija. Mes tokį reikalavimą turėtume kelti mūsų sąjungos nariams, kad į tą sąjungą neateitų žmonių, kurie paskui pačią organizaciją sprogdintų iš vidaus. Mes turėjome daug atvejų dėl krašto apsaugos savanorių, į savanorius įstoję žmonės paskui pradeda šlovinti, rašyti visokius straipsnius ir panašiai… Aš manau, kad toks saugiklis yra visai tinkamas. O reputacijos apibrėžimas yra įstatyme.
PIRMININKAS. V. Saulis.
V. SAULIS (LSDPF). Dėkoju. Pritariu visoms pateiktoms pataisoms, tik dar norėčiau pasitikslinti dėl labai svarbios Šaulių organizacijos grandies – kuopų. Kuopų vadai. Kiek aš turiu reikalo su kuopų vadais, tai jie daugiau dirba iš patriotizmo ir kartais tikrai pagrįstai klausia, ar negalėtume mes nors minimalų atlyginimą kokiu nors principu jiems taikyti? Ačiū.
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū už palaikymą ir už klausimą. Mes esame svarstę tą dalyką, kiek galime lėšų paskirti pačios sąjungos administravimui, ne veiklai, t. y. vadovams ir mokėti atlyginimą. Tai šiomis įstatymo pataisomis, man atrodo, mes tikrai labai gerai sureguliuojame Šaulių sąjungos vadovybės ir rinktinių vadovybės atlyginimų klausimus. Ar mes galime jau sau leisti mokėti atlyginimą ir kuopų vadams, tai šiuo atveju mes dar turime abejonių. Galbūt tvirtindami kitų metų biudžetą ir matydami, koks jis bus, kaip augs, mes galėtume svarstyti.
Yra ir kitų problemų, pavyzdžiui, Vilniaus rinktinė, kuri yra turbūt triskart didesnė už kurią nors kitą, turi tiek pat pavaduotojų etatų, tai mes, matyt, tuos klausimus irgi dar svarstysime. Šiuo metu sutvarkome rinktinių lygiu, o apie kuopas galėsime pasikalbėti galbūt kitais metais.
PIRMININKAS. V. Kamblevičius.
V. KAMBLEVIČIUS (TTF). Ačiū posėdžio pirmininkui. Gerbiamasis kolega, mano klausimas panašus į gerbiamojo V. Saulio. Aš dar norėjau paklausti. Kas nustatys tvarką Šaulių skyrių pavaduotojų skyrimo, ar Šaulių sąjunga, ar ministerija?
J. OLEKAS (LSDPF). Tą tvarką nustatys ministras, kaip jie skiriami. Ta tvarka bus vykdoma.
PIRMININKAS. B. Pauža.
B. PAUŽA (LSDPF). Ačiū. Gerbiamasis ministre, mano klausimas labai trumpas. Po šio sutvarkymo, kaip jūs sakėte, kas naujo atsiras mokyklų patriotiniame kariniame auklėjime?
J. OLEKAS (LSDPF). Kadangi bus sutvarkytas atlyginimas vadams geriau, tai galbūt galime tikėtis geresnės, aktyvesnės veiklos. Mes iš tikrųjų skiriame daug dėmesio… Aš priminsiu, kad visai neseniai atnaujinome Krašto apsaugos ministerijos, Švietimo ir mokslo ministerijos ir Šaulių sąjungos sutartį. Mes norime parengti profesionalią pedagogų programą, pagal kurią galėtų būti dėstoma, ji būtų naudojama tiek mokyklose, tiek stovyklų metu. Mes labai skatiname ir kviečiame mokyklų vadovus atkreipti dėmesį, kad neformaliojo ugdymo dalis ne tik būtų mano mėgstamam futbolui, šokiam ar dainavimui, bet taip pat ir šauliškam pilietiniam patriotiniam ugdymui. Žodžiu, tų galimybių atsiranda, nes Šaulių sąjungos finansavimas kasmet didėja. Mums reikia orientuotis į tą veiklą, kuri iš dalies vyksta, bet ji galėtų vykti sparčiau ir geriau.
PIRMININKAS. V. V. Margevičienė.
V. V. MARGEVIČIENĖ (TS-LKDF). Dėkoju, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamasis ministre, tikrai jūs šiandien kaip per Juozines tai labai jau atidirbote, visi įstatymai. Noriu paklausti, rinktinių vadai, kuopų vadai, viskas gerai. Ir ačiū, kad jūs imatės tos iniciatyvos, iš tikrųjų tos pertvarkos reikėjo. Aš noriu paklausti, kaip bus, jeigu, pavyzdžiui, ta infrastruktūra, tie pastatai bus perduoti. Jau dabar jiems buvo labai sunku mokėti už komunalinius patarnavimus, trūko lėšų. Tai dabar mes tik pagal naują biudžetą galėsime numatyti papildomus asignavimus ar čia iš tų pačių sutaupytų lėšų bus galima truputėlį pagerinti jų dabartinę situaciją?
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamoji kolege, už vardadienio priminimą ir darbo įvertinimą. Iš tikrųjų dėl tų klausimų, kuriuos jūs keliate, aš turėčiau labai konkrečiai susipažinti, kur tokia situacija yra. Šaulių sąjungos veiklai reikalingos lėšos – pastatams išlaikyti, šildyti, kitiems dalykams – yra apmokamos. Tam lėšos numatytos. Mes čia turėjome problemų, kad galbūt ne visada tos patalpos naudojamos pagal paskirtį, buvo tokių nuomos atvejų ir kitų dalykų, tai čia mums reikėtų gal pasitarti atskirai, nes šitos pataisos tų dalykų neliečia. Kiek aš žinau, tai buvo bent einamieji mokėjimai sutvarkyti.
Yra kita problema, kad kai kur yra ta senoji infrastruktūra labai jau nugyventa per ilgus metus, kai nebuvo tos šauliškos veiklos. Mes su bičiuliais ukmergiškiais matėme, kokie puikūs Šaulių namai yra miesto centre, bet jie beveik avarinės būklės. Galbūt mes galėsime kalbėti, kad didėjant biudžetui gal kokią nors dalį tų lėšų ne tik šauliškai veiklai, bet ir tam tikrai infrastruktūrai sutvarkyti galėsime paskirti. Todėl reikėtų mūsų bendru sutarimu sutarti, kad jau galime sau leisti dalį lėšų, skiriamų šaulių veiklai, skirti būtent tai infrastruktūrai pagerinti.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamasis ministre, jūs atsakėte… Dar atsiprašau, dar J. Sabatauskas negalėjo užsirašyti dėl techninių priežasčių. J. Sabatauskas.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Gerbiamasis ministre, įstatymo projekte Nr. XIIP-541 yra numatyti terminai, kada asmeniui būtų draudžiama būti šauliu. Kalbama, kad nuo pažeidimo padarymo – 5 metus, o nuo šiurkštaus drausminio nusižengimo – 10 metų. Šiaip mane stebina tie terminai, kadangi šiaip drausminio pažeidimo netgi nuobaudos galiojimo laikas yra vieni metai, jeigu žiūrėtume į teisinius terminus. Jūs čia nustatote vos ne kaip už kriminalinį nusikaltimą bausto asmens teistumo laikotarpį. Ar ne per didelės sankcijos?
J. OLEKAS (LSDPF). Galime padiskutuoti. Iš tikrųjų mūsų norai buvo turėti grynesnę, švaresnę organizaciją be tam tikrų priekaištų dėl jos narių reputacijos. Jeigu jūs pateiksite palyginimus arba siūlote galbūt palyginti su kitais atvejais, gal būtų galima apie tai padiskutuoti ir svarstyti svarstymo metu.
PIRMININKAS. Ačiū, ministre, jau dabar tikrai atsakėte į visus klausimus.
Gerbiamieji kolegos, yra tik už, prieš nėra. Gal galime bendru sutarimu? Gerai. Balsuojame. Kas pritaria įstatymų projektams Nr. XIIP-2688, Nr. XIIP-541, balsuoja už, kas turi kitą nuomonę, balsuoja prieš arba susilaiko. Balsavimas pradėtas. Sujungti du projektai.
Gerbiamieji kolegos, balsavo 58 Seimo nariai: už – 56, prieš nėra, susilaikė 2. Po pateikimo pritarta abiem projektams.
Siūlomas pagrindiniu komitetu Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas. Kitų turbūt nereikia? Nereikia. Siūloma svarstyti gegužės 5 d. Ar tinka? Tinka. Ačiū.
Gerbiamieji kolegos, toliau pirmininkaus Seimo Pirmininko pavaduotoja I. Degutienė.
PIRMININKĖ (I. DEGUTIENĖ, TS-LKDF). Taigi, gerbiamieji kolegos, dirbame toliau.
15.57 val.
Konsulinio statuto Nr. I-886 22 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-2745 (pateikimas)
Dabar Konsulinio statuto Nr. I-886 22 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Pristatys užsienio reikalų viceministras Mantvydas Bekešius.
M. BEKEŠIUS. Ačiū posėdžio pirmininkei. Laba diena, gerbiamieji Seimo nariai. Šiandien pristatau Konsulinio statuto Nr. I-886 22 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą. Iš esmės įstatymo projektas skirtas užtikrinti racionalesniam valstybės lėšų panaudojimui, taip pat Lietuvos Respublikos materialinės pagalbos Lietuvos piliečiams užsienyje skyrimo tvarkai. Iki šiol ši tvarka nebuvo tiksliai apibrėžta. Pagal dabartinį mūsų siūlomą projektą numatome, kad materialinė pagalba Lietuvos Respublikos piliečiams bus suteikiama tada, kada jie suserga, susižaloja, jeigu nukenčia dėl įvykdytos nusikalstamos veikos ar kito įstatymo pažeidimo. Tai tiek būtų trumpai.
Taip pat šiuo projektu bus siekiama užtikrinti racionalesnę lėšų grąžinimo tvarką ir pačius principus. Iki šiol išieškojimas nebūdavo toks sėkmingas, tik apie 6 % Lietuvos Respublikos piliečių, kurie gaudavo materialinę pagalbą, paramą užsienyje, ją grąžindavo.
Jeigu turėsite kokių nors klausimų, mielai atsakysiu, jeigu ne, tai siūlau pritarti įstatymo projektui.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Ministre, jūsų nori klausti trys Seimo nariai. Pirmasis klausia K. Komskis.
K. KOMSKIS (TTF). Ačiū posėdžio pirmininkei. Iš tiesų norėjau paklausti, kiek mes čia tų skolų turime? Sakykite, ar mes nežadame plėsti toliau konsulato statusą kai kuriose kitose užsienio šalyse, kuriose neturime ambasadų.
M. BEKEŠIUS. Šiandien valstybė turi tiek diplomatinių atstovybių, kiek turime tam numatę lėšų. Šiandien tokia plėtra nėra numatyta. Kaip jūs žinote, naujausia mūsų ambasada buvo atidaryta Pietų Afrikos Respublikoje, taip pat konsulatas Jungtinėse Amerikos Valstijose Los Andžele. Kol kas tikrai nėra tam lėšų. Pagal išgales plečiame tinklą.
PIRMININKĖ. Klausia R. Sargūnas.
R. SARGŪNAS (DPF). Gerbiamasis pranešėjau, ar tai apimtų tokius atvejus, jeigu tai būtų Lietuvos valstybės pilietis, kuris miršta dirbdamas užsienyje arba žūsta vykdydamas tam tikras pareigas? Ar būtų garantuojama valstybės pagalba?
M. BEKEŠIUS. Matote, čia valstybės pagalba numatyta tais atvejais, kai niekas kitas negali padėti. Tokia ir yra formuluotė, kai nėra kitų galimybių Lietuvos Respublikos piliečiui padėti. Tai, ką jūs įvardijote, paprastai, jeigu Lietuvos Respublikos pilietis dirba arba yra deleguotas įmonės ar tuo labiau valstybės institucijos, tai jam galioja ir tam tikri draudimai, ir visos kitos socialinės garantijos. Jo kūno parvežimas šituo atveju yra užtikrinamas vadovaujantis įstatymais ir nustatyta tvarka. Žinoma, čia draudimas padengia. Čia ne tie atvejai. Čia tie atvejai, kai žmonės tiesiog neturi kitų galimybių. Tarkim, viską pameta, praranda ar iš jų pavagia, tampa auka ir jie tiesiog taip, kaip stovi, ateina prie Lietuvos Respublikos ambasados ar kitos diplomatinės atstovybės.
PIRMININKĖ. Klausia A. Dumbrava.
A. DUMBRAVA (TTF). Dėkoju. Gerbiamasis pranešėjau, kokia suma tos pagalbos suteikimo Lietuvos piliečiams užsienyje? Iš praktikos, kiek per metus mes tų lėšų maždaug sunaudojame? Ačiū.
M. BEKEŠIUS. Per metus mes neturime, bet yra paskaičiuota, kad 2007–2013 m. laikotarpiu buvo suteikta apie 100 tūkst. Lt. Atsiprašau, turiu dar litais, nes už tą laikotarpį, apie 100 tūkst. Lt pagalbos. Iš tų 100 tūkst. Lt materialinės pagalbos tiktai apie 6 % piliečių grąžino tai, ką gavo. O sumos labai įvairios. Konkrečiais atvejais tai būdavo nuo 10 ar kelių dešimčių eurų iki 100 ir daugiau eurų. Čia paprastai bilietui ar tokiai pirminei pagalbai – paskambinti ar susisiekti su artimaisiais, kurie jau po to padeda tam piliečiui grįžti į tėvynę.
PIRMININKĖ. Dėkoju, viceministre. Jūs atsakėte į visus klausimus. Norinčių kalbėti dėl viso po pateikimo nėra. Ar galime bendru sutarimu pritarti? (Balsai salėje) Balsuojame?
Kas už tai, kad po pateikimo pritartume Konsulinio statuto 22 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 50 Seimo narių: už – 49, prieš nėra, susilaikė 1. Po pateikimo pritarta. Pagrindinis – Užsienio reikalų komitetas. Siūloma svarstyti balandžio 21 d. Galime pritarti? Pritarta.
16.03 val.
Akcinių bendrovių ir uždarųjų akcinių bendrovių obligacijų savininkų interesų gynimo įstatymo projektas Nr. XIIP-2696, Akcinių bendrovių įstatymo Nr. VIII-1835 55 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-2697, Advokatūros įstatymo Nr. IX-2066 4 ir 29 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-2698 (pateikimas)
Toliau. Akcinių bendrovių ir uždarųjų akcinių bendrovių obligacijų savininkų interesų gynimo įstatymo projektas ir lydimasis Akcinių bendrovių įstatymo 55 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas bei Advokatūros įstatymo 4 ir 29 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas. Pranešėjas – viceministras G. Onaitis.
G. ONAITIS. Dėkoju, pirmininke. Gerbiamieji Seimo nariai, minėtų įstatymų paketu siekiame spręsti obligacijų savininkų interesų gynimo problemą Lietuvoje, kuri išryškėjo, kai kelios akcinės bendrovės, tarp jų „Snaigė“, „Agrovilas“, kurių akcijos buvo įtrauktos į Nasdaq Vilniaus vertybinių popierių biržos prekybos sąrašus, pagal iš anksto prospekte nustatytas sąlygas neišpirko obligacijų. Tokiu būdu buvo pažeisti obligacijų savininkų, įskaitant neprofesionalius investuotojus, interesai. Šie įvykiai išryškino obligacijų savininkų teisių gynimo bendraujant su akcinėmis bendrovėmis ir uždarosiomis akcinėmis bendrovėmis efektyvesnį ir išsamesnį reglamentavimo poreikį.
Taip pat pastebėtina, kas yra labai svarbu, kad pastaruoju metu mažėjant bankinio finansavimo apimčiai ir šiam sektoriui pasižymint konservatyvumu, smulkiajam ir vidutiniam verslui vis aktualesnė tampa alternatyvių skolinimosi šaltinių paieška. Obligacijų platinimas priskiriamas vienam iš tokių šaltinių. Taigi šiuo metu teisės aktai nenustato detalaus ir efektyvaus obligacijų savininkų interesų gynimo mechanizmų, nėra numatytos konkrečios obligacijų savininkų teisių gynimo mechanizmo įgyvendinimo priemonės, ką būtent mes ir norime įvykdyti minėtais įstatymų projektais.
Jeigu kiek detaliau, tai visų pirma Akcinių bendrovių ir uždarųjų akcinių bendrovių obligacijų savininkų interesų gynimo įstatymo projektu siekiama nustatyti, kad šiuo įstatymu turėtų vadovautis akcinės bendrovės, kai jos išleidžia viešai platinamas obligacijas, išskyrus kai kurias įstatymų numatytas išimtis, ir akcinės bendrovės, ir uždarosios akcinės bendrovės, kai bendrovės organas, priėmęs sprendimą išleisti obligacijų emisiją, nusprendžia taikyti šio įstatymo nuostatas, t. y. įsigyti būtent obligacijų savininkų patikėtinio paslaugą.
Taip pat siekiama, kad obligacijų savininkų patikėtiniu galėtų būti skiriamas vertybinių popierių viešosios apyvartos tarpininkas – finansų maklerio įmonė ar kredito įstaiga, kuri turėtų teisę teikti investicines paslaugas, taip pat advokatai. Būtent papildome advokatais, veikiančiais individualiai, advokatais, veikiančiais partnerystės pagrindais neįsteigus juridinio asmens, ir advokatų profesinėmis bendrijomis. Šis siekis yra numatomas būtent dėl to, kad būtų išplėstas asmenų, galinčių teikti šias paslaugas, ratas, taip suteikiant galimybes geriau įgyvendinti šį įstatymą.
Taip pat įstatymo projektu siekiama įtvirtinti obligacijų savininkų susirinkimą, jo šaukimą ir kompetenciją, sprendimų priėmimą ir kitus panašius techninius klausimus, kurie šiuo metu nėra detaliai reglamentuoti.
Įstatymo projektu taip pat siūloma įtvirtinti esmines obligacijų savininkų patikėtinio, obligacijų savininkų ir bendrovės, išleidusios obligacijų emisijas, teises ir pareigas.
Akcinių bendrovių įstatymo pakeitimu siekiama, kad obligacijų savininkų interesų gynimą bendraujant su bendrove reguliuotų Akcinių bendrovių ir uždarųjų akcinių bendrovių obligacijų savininkų interesų gynimo įstatymas ir Akcinių bendrovių įstatymas, kad obligacijų savininkai taip pat turėtų teisę duoti paprastos rašytinės formos įgaliojimą kitam asmeniui jų vardu atlikti veiksmus, susijusius su įgaliojimą davusio obligacijų savininkų interesų gynimu bendraujant su bendrove ir su obligacijų savininkų patikėtiniu, kai šis yra juridinis asmuo. Taigi būtent siekiama palengvinti šitokių įgaliojimų suteikimą.
Taip pat atsižvelgus į tai, kad uždarosios akcinės bendrovės negali savo vertybinių popierių siūlyti viešai, projekte siūloma nustatyti, kad obligacijų siūlymas tos uždarosios akcinės bendrovės akcininkams, kreditoriams ir darbuotojams nėra laikomas vertybinių popierių viešu siūlymu.
Advokatūros įstatymo pakeitimu tiesiog siekiame atitinkamai papildyti šį įstatymą jau anksčiau minėtais pakeitimais numatant, kad advokatai, advokatų profesinės bendrijos turėtų teisę teikti obligacijų savininkų patikėtinio paslaugas.
Gerbiamieji Seimo nariai, prašau pritarti įstatymų projektams po pateikimo.
PIRMININKĖ. Dėkoju, viceministre. Jūsų niekas nenori klausti. Labai ačiū.
Gerbiamieji kolegos, ar galime po pateikimo pritarti minėtiems trims įstatymų projektams? Jeigu yra pageidavimas balsuoti, balsuojame. Kas po pateikimo pritariate projektams Nr. XIIP-2696, Nr. XIIP-2697 ir Nr. XIIP-2698?
Balsavo 48 Seimo nariai, prieš nėra, susilaikiusių nėra. Po pateikimo projektams Nr. XIIP-2696, Nr. XIIP-2697 ir Nr. XIIP-2689 pritarta.
16.10 val.
Viešųjų pirkimų įstatymo Nr. I-1491 2, 82, 10, 211, 33, 38, 87, 93, 94, 96 straipsnių, 2 priedėlio pakeitimo ir Įstatymo papildymo 181 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIP-2511, Administracinių teisės pažeidimų kodekso 1713 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-2512 (pateikimas)
Darbotvarkės 2-9a, 2-9b klausimai – Viešųjų pirkimų įstatymo kai kurių straipsnių, 2 priedėlio pakeitimo ir įstatymo papildymo 181 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIP-2511 bei lydimasis Administracinių teisės pažeidimų kodekso 1713 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-2512. Kviečiu į tribūną ūkio viceministrę R. Noreikienę.
R. NOREIKIENĖ. Laba diena. Gerbiamieji Seimo nariai, norėčiau jums pristatyti Vyriausybės teikiamus Ūkio ministerijos parengtus Viešųjų pirkimų įstatymo ir Administracinių teisės pažeidimų kodekso pakeitimo įstatymo projektus. Šiais įstatymų projektais siekiame dviejų tikslų. Pirma, užtikrinti, kad viešuosiuose pirkimuose dalyvautų tik sąžiningai mokesčius mokantys, antra, tinkamai sutartis vykdantys tiekėjai.
Pristatysiu pagrindines įstatymų projektų nuostatas. Viešųjų pirkimų įstatymo pakeitimo projekte siūloma nustatyti galimybę perkančiajai organizacijai neleisti viešajame pirkime dalyvauti tiekėjams, kurie prieš tai neįvykdė ar netinkamai įvykdė pirkimo sutartį ir dėl to yra įtraukti į juodąjį tiekėjų sąrašą. Šiuo metu Viešųjų pirkimų įstatymas tokios galimybės nenumato, todėl perkančioji organizacija, nustačiusi, kad tokio tiekėjo pasiūlymas laimėjo, yra priversta su juo sudaryti sutartį jau žinodama, kad yra didelė tikimybė, jog tiekėjas pagal naują sutartį neįvykdys savo įsipareigojimų ar juos įvykdys netinkamai. Siekiant spręsti susidariusią situaciją, įstatymo projekte siūloma įtvirtinti galimybę perkančiajai organizacijai atmesti tiekėjo, kuris yra įtrauktas į juodąjį tiekėjų sąrašą, pasiūlymą per trejus metus nuo jo įrašymo į sąrašą dienos.
Tiekėjas įrašomas į sąrašą dviem atvejais. Pirmuoju atveju, kai jis yra neįvykdęs, prieš tai neįvykdęs pirkimo sutarties ar netinkamai ją įvykdęs, ir tai buvo esminis pirkimo sutarties pažeidimas, kaip jis apibrėžtas Civiliniame kodekse, dėl kurio buvo nutraukta pirkimo sutartis. Antruoju atveju, kai buvo priimtas ir įsiteisėjęs teismo sprendimas, kuriuo tenkinami perkančiosios organizacijos reikalavimai pripažinti pirkimo sutarties neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą esminiu ir atlyginti dėl to patirtus nuostolius. Šis tiekėjų sąrašas bus viešai skelbiamas centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje.
Taip pat įstatymo projekte siūloma įtvirtinti prievolę perkančiajai organizacijai atmesti tiekėjo, kuris nėra įvykdęs įsipareigojimų, susijusių su mokesčių, įskaitant socialinio draudimo įmokas, mokėjimu, pasiūlymą ir nuostatą, kad tiekėjas laikomas įvykdžiusiu įsipareigojimus, susijusius su mokesčių mokėjimu, jeigu jo neįvykdytų įsipareigojimų suma yra mažesnė kaip 50 eurų. Šiuo metu perkančioji organizacija turi teisę, o ne pareigą nustatyti tokį reikalavimą tiekėjams. Jeigu perkančioji organizacija nenustato reikalavimo tiekėjui dėl įsipareigojimų, susijusių su mokesčių mokėjimu, įvykdymo, pirkimuose vienodai konkuruoja ir tie tiekėjai, kurie sąžiningai moka mokesčius, ir tie, kurie jų nemoka. Taigi įstatymo projektu siekiame užtikrinti, kad viešuosiuose pirkimuose dalyvautų ir konkuruotų tik sąžiningai mokesčius mokantys tiekėjai, ir skatinti, kad mokesčiai būtų sumokėti laiku.
Viešųjų pirkimų įstatymo pakeitimu siekiame spręsti praktikoje perkančiosioms organizacijoms kylančias problemas, kai dėl kelių litų ar centų tiekėjų įsiskolinimo jau pateiktas pasiūlymas turi būtų atmestas. Pažymėtina, kad dažnai apie tokius įsiskolinimus tiekėjai net nežino, o sužino tik tada, kai atitinkama institucija pradeda skolos išieškojimo procedūrą. Pavyzdžiui, „Sodra“ procedūrą pradeda, kai tiekėjo įsiskolinimas viršija 30 eurų. Sumos dydis 50 eurų pasirinktas atsižvelgiant į kitų valstybių narių praktiką. Pavyzdžiui, Italijoje riba yra 100 eurų.
Taip pat įstatymo projektu siūlome nustatyti pareigą, o šiuo metu yra tik galimybė perkančiajai organizacijai atmesti tiekėjo pasiūlymą, kai tiekėjas turi neišnykusį ar nepanaikintą teistumą už nusikalstamą bankrotą, taip pat galimybę perkančiajai organizacijai atmesti tiekėjo pasiūlymą, jeigu tiekėjas yra pripažintas kaltu dėl tyčinio bankroto, kaip jis apibrėžtas Įmonių bankroto įstatyme, ir jeigu nuo tokio teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos praėjo mažiau nei treji metai. Siūlomais pakeitimais siekiame išvengti situacijų, ypač aktualių panaudojant Europos Sąjungos paramą, kai tiekėjai pirkimo sutarties vykdymo metu, kartais ir gavę avansą, bankrutuoja, o asmenys, sąmoningai nulėmę įmonės bankrotą, įkuria naujų įmonių, kurios toliau dalyvauja pirkimuose.
Ir dar keletas smulkių pataisų, siūlomų Viešųjų pirkimų įstatymo projekte. Tik noriu atkreipti dėmesį, kad siūlomi Viešųjų pirkimų įstatymo pakeitimai neprieštarauja viešųjų pirkimų direktyvų nuostatoms.
Kartu teikiamame Administracinių teisės pažeidimų kodekso pakeitimo projekte siūloma išplėsti subjektų, kurie atsako už Viešųjų pirkimų įstatymo reikalavimų pažeidimus, ratą, t. y. nustatyti atsakomybę ne tik tiems perkančiosios organizacijos darbuotojams, kurie vykdo pirkimo procedūras, bet ir tiems valstybės tarnautojams ir darbuotojams, kurie padaro Viešųjų pirkimų įstatymo pažeidimų sudarydami viešojo pirkimo sutartį arba ją vykdydami.
Gerbiamieji Seimo nariai, prašau pritarti įstatymų projektams po pateikimo.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Jūsų nori klausti keturi Seimo nariai. Pirmasis – R. Sargūnas.
R. SARGŪNAS (DPF). Gerbiamoji pranešėja, norėjau paklausti, ar turite statistinių duomenų apie nesąžiningų tiekėjų dalyvavimą viešuosiuose pirkimuose? Ir koks jų mastas? Ką numatote daryti tobulinant Viešųjų pirkimų įstatymą, užtikrinant konkursus laimėjusioms organizacijoms įrodyti savo galimybes savarankiškai dalyvauti pagal laimėtas konkurso sąlygas, kad nebūtų remiamasi subrangovais, kurie vykdė 100 procentų laimėtų darbų, ir iš to išplaukiančiomis problemomis, kada reikia galutinai atsiskaityti už įvykdytus darbus?
R. NOREIKIENĖ. Aš iš karto atsakysiu į antrą jūsų klausimo dalį. Kaip tik šiandien Ūkio ministerijoje vyko paskutinis darbo grupės posėdis dėl naujų direktyvų perkėlimo. Po ilgo darbo mes jau baigiame perkelti direktyvas, rengti projektus. Aš užtikrinu, kad į jūsų keliamą klausimą tikrai bus atsižvelgta.
O informacijos apie tuos nesąžiningus tiekėjus aš turbūt neturėsiu. Čia, ko gero, reikėtų bendrauti su Viešųjų pirkimų tarnyba, kuri yra viešuosius pirkimus įgyvendinančioji institucija, mes esame politiką formuojantys. Bet jeigu reikėtų, aš galėčiau pasidomėti, jeigu tokia informacija yra, jums pateikti.
PIRMININKĖ. Klausia B. Pauža.
B. PAUŽA (LSDPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamoji viceministre, mano klausimas apie šitą juodąjį sąrašą, kurį jūs minėjote. Prašom pasakyti, ar jis yra sudaromas visos Lietuvos mastu, atsižvelgiant į tą organizaciją? Ir kaip sudarant šitą sąrašą vertinami vėlavimų klausimai? Juk į tą sąrašą, kad neįvykdo, tai jūs pasakėte, bet jeigu jis atitinkamai vėluoja, kaip tada, jis papuola į tą sąrašą ar jo išvengia ir kokiu būdu? Kaip sudaromas šitas juodasis sąrašas?
R. NOREIKIENĖ. Yra siūlomi du įtraukimo atvejai. Kada yra neįvykdęs pirkimo sutarties ar netinkamai ją įvykdęs, tai tą ilgą atlikimą ne laiku būtų galima traktuoti kaip netinkamą įvykdymą, tačiau tai turi būti pagal Civilinį kodeksą esminis pirkimo sutarties pažeidimas, dėl kurio buvo nutraukta pirkimo sutartis. Tai vienas atvejis. O antras atvejis, kai priimamas įsiteisėjęs teismo sprendimas, kuriuo tenkinami perkančiosios organizacijos reikalavimai, pirkimo sutartį pripažinti netinkama. Bet kokiu atveju tai turėtų būti teismo sprendimas, kitokiu atveju būtų labai sudėtinga rasti tuos objektyvius rodiklius.
PIRMININKĖ. Klausia V. M. Čigriejienė.
V. M. ČIGRIEJIENĖ (TS-LKDF). Labai ačiū. Gerbiamoji viceministre, viešuosiuose pirkimuose yra labai daug pažeidimų, ypač Lietuvoje, ypač gaunant Europos Sąjungos paramą. Visi naudojasi, ir nesąžiningi tiekėjai tuo pasinaudoja, ir man atrodo, kad svarbiausias dalykas, kad laimi patys pigiausi tiekėjai, siūlo tą paslaugą. Suprantate, kol tai bus, man atrodo, joks įstatymas nesutvarkys viešųjų pirkimų. Sakykite, kaip jūs manote, ar šitie pasiūlymai, jūsų Ūkio ministerijos pateikti, mums leis pagerinti, kad viešųjų pirkimų pažeidimų Lietuvoje būtų kuo mažiau?
R. NOREIKIENĖ. Šitas projektas, mano nuomone, tikrai prisidės prie jūsų įvardintų priežasčių, nes ir teikiame jį atskirai, net nelaukdami pateikimo ir svarstymo Viešųjų pirkimų direktyvų perkėlimo įstatymo, nes, ko gero, užtruks visus šiuos metus įstatymo derinimas Vyriausybėje, kol atkeliaus į Seimą, su suinteresuotom institucijom. O Europos Sąjungos naujas periodas struktūrinės paramos prasideda tuoj pat, todėl mes nusprendėme nelaukti ir teikti šitą pataisą dabar, taip pat ir dėl juodųjų sąrašų, kad negalėtų dalyvauti pirkimuose tyčia subankrutavę, ypač tie, kurie avansu yra gavę europinę paramą, dalį avansu. Tuo šituo įstatymu ir siekiame. O dėl to pigiausio, ką jūs sakėte, tai aš noriu pasakyti, kad ir dabar galiojantis įstatymas leidžia alternatyvą – pasirinkti, ar pagal pigiausią kriterijų, ar ekonomiškai naudingiausią. Dar einant ta linkme, Viešųjų pirkimų tarnyba žada kuo daugiau parengti rekomendacijų, kaip taikyti šitą metodą, tačiau kartais pačios perkančiosios organizacijos nueina lengviausiu keliu.
PIRMININKĖ. Klausia J. Kondrotas.
J. KONDROTAS (DPF). Ačiū, gerbiamoji posėdžio pirmininke. Mano būtų panašus klausimas, kaip ir gerbiamosios profesorės V. M. Čigriejienės. Bet aš pasinaudosiu suteikta galimybe paklausti kitokio rūpimo klausimo. Kaip bus kaimo bendruomenėms, kurios laimi konkursus, yra skirtos lėšos, ar bus atsižvelgta ir joms supaprastinta Viešųjų pirkimų įstatyme? Kaip jūs galėtumėte pakomentuoti, ar čia visiškai ne į tą temą?
R. NOREIKIENĖ. Iš tiesų aš negaliu dabar jums atsakyti, ar kaimo bendruomenės yra perkančiosios organizacijos. Jeigu jos yra organizacijos, tada jos yra perkančiosios, tai joms galioja visos tos pačios nuostatos, nėra išskiriamos pagal kategorijas. Yra perkantieji ir neperkantieji. Skirtumai yra tik nuo vertės.
PIRMININKĖ. Dėkoju viceministrei, jūs atsakėte į visus klausimus. Labai ačiū. Dabar motyvai dėl viso po pateikimo. Nėra norinčių kalbėti. Galime bendru sutarimu sutarti. Balsuojame. Prašau, kas pritariate įstatymo projektui Nr. XIIP-2511 ir Nr. XIIP-2512 po pateikimo, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš ar susilaikote.
Balsavo 49 Seimo nariai: už – 48, prieš nėra, susilaikė 1. Projektui Nr. XIIP-2511 pritarta po pateikimo. Pagrindinis – Ekonomikos komitetas. Papildomi – Audito komitetas ir Informacinės visuomenės plėtros komitetas. Svarstymas numatytas gegužės 14 d. Projektui Nr. XIIP-2512 pritarta po pateikimo. Pagrindinis – Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Papildomas – Audito komitetas. Svarstymas numatomas gegužės 14 d.
Gerbiamieji kolegos, mes neįvardinome prieš tai po pateikimo pritartų projektų svarstymo datos. Dėl projekto Nr. XIIP-2696 pagrindinis – Ekonomikos komitetas. Svarstymas numatomas gegužės 14 d. Dėl Akcinių bendrovių įstatymo 55 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto pagrindinis – Ekonomikos komitetas. Svarstymas numatomas gegužės 14 d. Ir dėl Advokatūros įstatymo 4, 29 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto pagrindinis – Teisės ir teisėtvarkos komitetas, papildomas – Ekonomikos komitetas. Svarstymas numatomas gegužės 14 d.
16.26 val.
Savaitės (nuo 2015-03-23) – 2015 m. kovo 24 d. (antradienio) ir 26 d. (ketvirtadienio) posėdžių darbotvarkės pateikimas ir tvirtinimas
Noriu kreiptis į Seimo Pirmininkę. Ar galite pristatyti rezervinius klausimus? Pirmas rezervinis – savaitės, prasidedančios 2015 m. kovo 23 diena, posėdžių darbotvarkės tvirtinimas.
L. GRAUŽINIENĖ. Labai ačiū, gerbiamoji posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, kaip jūs ir matote, kita savaitė prasideda labai darbingai. Antradienį labai daug pateikimų, tikrai yra labai smagu, kad galime pradėti aktyvų darbą komitetuose ir komitetai gali turėti kuo daugiau laiko klausymams, svarstymams ir pateikti mums jau plenariniam svarstymui kitus klausimus. Kažko ypatingai nenorėčiau išskirti. Kaip ir buvo prašyta šiandien Seniūnų sueigoje, kaip ir buvo raštų, į Vyriausybės pusvalandį kviečiama socialinės apsaugos ir darbo ministrė A. Pabedinskienė. Ji turbūt pristatys aktualijas, atsakys į mums rūpimus klausimus, o ketvirtadienį turime daug priėmimų. Po pietų yra opozicinė darbotvarkė, tai čia aš jau neturiu jokios galios.
PIRMININKĖ. Pirmininke, jūsų nori paklausti S. Jovaiša.
S. JOVAIŠA (TS-LKDF). Ačiū. Tikrai aš ne frakcijos vardu, asmeniškai dėl to, ko aš klausiau apie Etikos ir procedūrų komisiją. Gal jūs jau paraginkite, kad pateiktų tuos kandidatus, kiek mes čia galime delsti. Nes matote – beveik kiekvieną dieną susiduriame su Etikos ir procedūrų komisijos poreikiu.
L. GRAUŽINIENĖ. Ačiū. Aš tikrai raštu esu išsiuntusi ir dar kartą kalbėjausi ir su frakcijų atstovais, ir vadovais. Tikrai turbūt yra tai, kad reikia pozicijai susitarti dėl opozicijos, rasti bendrą sutarimą ir opozicijai dėl pozicijos delegavimo. Tas sudėtingas naujas mechanizmas gal šiek tiek užtruko. Bet noriu atkreipti dėmesį, kad kitą savaitę tikrai mes kartu ir su kitais savo vicepirmininkais, ir Sekretoriatu žiūrėsime ir teiksime pakeitimus ir kitur. Prašysime ir frakcijų vadovų atkreipti dėmesį, nes šiek tiek yra sujudėję Seimo nariai iš frakcijos į frakciją dar praeitą sesiją, rudens sesiją.
Dabar atstovavimas neatitinka proporcijų ir t. t. Tokią bendrą tvarką bandysime įvesti, juo labiau kad ir Europos reikalų komitetas turi dirbti tiksliai taip, kaip numatyta Statute. Nes ir dabar atstovavimas Europos Sąjungos pirmininkavimui ir komandiruočių lėšos yra skirtos per tą komitetą, todėl turi atstovauti komitetų pirmininkai arba jų pavaduotojai ir frakcijų deleguoti žmonės. Manau, kad mes organizacinius klausimus kitą savaitę aptarsime, ir tikiuosi, kad po Velykų visi sugrįžę su gražia nuotaika tuos pakeitimus padarysime.
PIRMININKĖ. Dėkoju, Pirmininke. Daugiau nėra norinčių jūsų paklausti. Gerbiamieji kolegos, galime pritarti kitos savaitės, prasidedančios kovo 23 diena, darbotvarkei? Balsuojame. Prašom balsuoti. Kas pritariate kitos savaitės, prasidedančios kovo 23 d., darbotvarkei, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 46 Seimo nariai. Už – 44, prieš nėra, susilaikė 2. Taigi kitos savaitės darbotvarkė patvirtinta.
16.30 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2012 m. lapkričio 17 d. nutarimo Nr. XII-8 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo seniūnų sueigos sudarymo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIIP-2830 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
Gerbiamoji Pirmininke, prašyčiau pateikti Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2012 m. lapkričio 17 d. nutarimo Nr. XII-8 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo seniūnų sueigos sudarymo“ pakeitimo“ projektą Nr. XIIP-2830.
L. GRAUŽINIENĖ. Ačiū. Čia tikrai nedidelis pakeitimas. Kaip žinote, Darbo partijos frakcijai pradėjo vadovauti K. Daukšys, todėl keičiama Seniūnų sueigos sudėtis ir vietoj V. Fiodorovo įrašomas K. Daukšys.
PIRMININKĖ. Klausti niekas nenori. Ar galime po pateikimo pritarti? Pritarta. Po svarstymo pritarta. Priėmimas. Nėra norinčių kalbėti. Balsuojame. Kas už tai, kad Seimo nutarimas Nr. XIIP-2830 būtų priimtas, balsuojate.
Šio nutarimo priėmimas
Balsavo 41 Seimo narys. Už – 39, prieš nėra, susilaikė 2. Seimo nutarimas (projektas Nr. XIIP-2830) priimtas. (Gongas)
16.31 val.
Viešųjų pirkimų įstatymo Nr. X-471 18 straipsnio papildymo įstatymo projektas Nr. XIIP-1494, Administracinių teisės pažeidimų kodekso 42 straipsnio papildymo ir pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-1495 (pateikimas)
Grįžtame prie pagrindinės darbotvarkės. Viešųjų pirkimų įstatymo Nr. X-471 18 straipsnio papildymo įstatymo projektas Nr. XIIP-1494 ir lydimasis Administracinių teisės pažeidimų kodekso 42 straipsnio papildymo ir pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-1495. Kviečiu V. Gapšį.
V. GAPŠYS (DPF). Gerbiamieji Seimo nariai, teikiu Seimo narių grupės pasirašytą įstatymo projektą, kurio tikslas – supaprastinti galimybę nutraukti sutartis su tiekėjais, kurie nesilaikė sutartyje nustatytų teikiamų prekių, paslaugų ar darbų kokybės reikalavimo, arba buvo priimtas oficialus kokybės kontrolės institucijų, pripažintų kompetenciją turinčių agentūrų, sprendimas dėl tiekiamų prekių, paslaugų ar atliktų darbų kokybės pažeidimų. Tai daugiausia susiję su viešojo maitinimo paslaugomis, kurios yra teikiamos darželiuose, mokyklose, nes dažnai pasitaiko, kad laimi pagal mažiausios kainos reikalavimus.
Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba nustato ten pažeidimus, tačiau pats sutarčių nutraukimo mechanizmas yra per daug sudėtingas ir mokyklos arba darželiai turi problemą, kad maisto kokybė yra neužtikrinama. Yra mokamos baudos, tačiau jos yra gana menkos ir labai retai drausmina pažeidėjus. Aišku, mes kalbame ir apie tų baudų padidinimą. Tiesa, ten dar reikės siūlyti ištaisyti Administracinių teisės pažeidimų kodekso, kurio projektas teikiamas, pakeitimą iš litų į eurus. Projektas buvo seniau registruotas, bet kviečiu palaikyti tam, kad galėtume aptarti, išdiskutuoti ir galbūt priimti įstatymą, kuris palengvintų tų sutarčių nutraukimą, kai tiekėjai piktnaudžiauja.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia K. Komskis.
K. KOMSKIS (TTF). Ačiū posėdžio pirmininkei. Gerbiamasis kolega, iš tiesų matyti, kad, ko gero, reikalingos tokios įstatymo pataisos. Bet sakykite, kiek mes tokių atvejų turime? Ar čia yra toks masinis reiškinys, kad reikia rašyti į įstatymą? Ar negalima eiti kokiu nors lengvesniu keliu, juk ir dabar kiek yra įstatymų?
V. GAPŠYS (DPF). Kai tenka kalbėtis su kompetentingomis institucijomis, jos pasako labai paprastai: mes skyrėme baudą, kaip yra numatyta, ką mes galime padaryti? O kalbantis su mokyklomis ir darželiais, jie sako: mes nieko negalime padaryti, sutartis yra, tiekimas yra vykdomas, bet kokybė yra prasta. Matyti ir iš žiniasklaidos pranešimų, ir susitinkant su rinkėjais, kad dėl kokybės mes tikrai turime daug nusiskundimų. Aišku, tai nėra vien tik maitinimo įstaigos. Kaip matote, įstatymo nuostatos yra platesnės, bet aš būtent inicijavau, atsižvelgdamas iš esmės į jas. Aš manau, kad tikrai tai sudrausmintų ir paskatintų atidžiau žiūrėti į sutartis ir laikytis nustatytų reikalavimų. Juo labiau kad kalbama apie mūsų vaikų maitinimą. Tai yra gana svarbu.
PIRMININKĖ. Klausia V. M. Čigriejienė.
V. M. ČIGRIEJIENĖ (TS-LKDF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, man atrodo, kad jūsų pataisų pasiūlymas yra laiku, nes kas dirba apygardose, tikrai su ta problema susiduria mokyklose ir darželiuose. Kokybė yra labai prasta, o jeigu dar mokyklos administratorius mažiau išmano techninius dalykus, tai statybininkai apgaudinėja ir su medžiagomis, ir su viskuo. Todėl aš tikrai balsuosiu už. Tik pasakykite, ar šis įstatymas neprives prie to, kad teismų maratonų kiekis padidės? Ne? Kaip manote?
V. GAPŠYS (DPF). Žinote, mes negalime atimti teisės skųsti. Bet tai atsitiks tuo atveju, kai bus kalbama apie sutarties nutraukimą. Aš įsivaizduoju, kad tiekėjas patirs tam tikrą įtampą, kad jo sutartis gali būti nutraukta, nors konkursas jau yra laimėtas. Todėl tikiu, kad daugeliu atvejų jis tiesiog pasitaisys. Mes nenorime nutraukti su jais sutarčių. Vienas ar kitas tiekėjas turės tiekti produkciją, bet norime, kad jie tiektų, kaip ir numatyta, kokybišką produkciją. Tam ir teikiamas įstatymo projektas.
PIRMININKĖ. Dėkoju pranešėjui. Atsakėte į visus klausimus. Nėra norinčių kalbėti. Ar galime po pateikimo pritarti projektams Nr. XIIP-1494 ir Nr. XIIP-1495? Pritarta. Pirmuoju atveju pagrindinis komitetas – Ekonomikos komitetas, papildomi – Audito ir Informacinės visuomenės plėtros komitetai. Numatomas svarstymas gegužės 14 d.
Antruoju atveju, t. y. dėl projekto Nr. XIIP-1495, pagrindinis komitetas – Teisės ir teisėtvarkos komitetas, papildomas – Audito komitetas. Numatoma svarstyti gegužės 14 d.
16.37 val.
Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo Nr. IX-1675 17 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-2758 (pateikimas)
Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo Nr. IX-1675 17 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-2758. Vėlgi kviečiu pateikti V. Gapšį.
V. GAPŠYS (DPF). Dėkoju, pirmininke. Projektas taip pat susijęs su nemaža dalimi žmonių. Mes pradėjome kompensuoti sumažintas pensijas, kurias priėmėme įstatymu. Tačiau įstatyme mes nenumatėme tokios aplinkybės, kad žmogaus gaunama kompensacija bus įskaičiuojama į to žmogaus pajamas ir atitinkamai sumažės jo gaunamos įvairiausios kitos lengvatos. Todėl mes teikiame siūlymą, kuriuo būtų nustatyta, kad tuo atveju kompensacijos nėra įskaičiuojamos į gyventojų pajamas, ir atitinkamai savivaldybės galėtų skirti visas kitas socialines išmokas, neatsižvelgdamos į kompensacijos dydį.
Kodėl tai yra daroma? Todėl, kad kompensacija yra laikina. Kita vertus, tai lyg ir buvo iš žmonių pasiskolinta pinigų suma, todėl dabar mes tarsi iš jų reikalaujame patirti tam tikrą naštą, jeigu yra išmokama. Aš manau, kad tam laikinajam periodui, nes tai yra vis dėlto laikinas kompensavimo dalykas, tai nesukeltų didelių problemų. Aišku, reikėtų turbūt Vyriausybės išvados, kad pasižiūrėtų, kiek prireiktų lėšų. Kiek neformaliai teko kalbėti, panašu, kad nebūtų labai didelės sumos.
PIRMININKĖ. Klausia K. Miškinienė.
K. MIŠKINIENĖ (LSDPF). Gerbiamasis kolega, išties pensijos labai mažos ir dar buvo sumažintos. Dabar prasidėjo tas kompensavimas, taigi jūsų projektas labai logiškas. Tik grįžtant prie Teisės departamento pastabų, vis dėlto išties, jeigu užtikrintų socialinį teisingumą, gali būti taip, kad sumažinus daugybė žmonių, aš manau, ne daugybė, bet daugiausia pensininkai įgijo teisę į kompensacijas. Dabar, kai atkuriame, juos įvertinus tiesiog išeina toks nevisiškai adekvatus projektas. Ir ypač įvertinus tai, kad mes dar nepradėjome grąžinimo didžiausiu mastu sumažintų pensijų, tai yra dirbantiems pensininkams. Kaip jūs į tai? Aš taip pat manau, kad Vyriausybės išvada, ypač dėl dirbančių, būtų logiška (…).
PIRMININKĖ. Laikas, kolege.
V. GAPŠYS (DPF). Ačiū už klausimą, iš tikrųjų jis yra teisingas. Bet įvairią socialinę paramą dažniausiai gauna mažiausias pajamas… Tai dirbantys turbūt mažesne proporcija, dalis tų žmonių, kurie pateks į tą gaunančių socialinę paramą. Tiesiog natūraliai jų pajamų lygis viršija jau dabar. Aš manau, nesusidarys skaičius. Kuo mažesnės pajamos, kuo mažesnės pensijos, tuo didesnė tikimybė patekti į tam tikras socialinės paramos grupes. Aišku, galima pasakyti, kad lyg ir būtų teisingumas iš tos pusės, kad tada įgijai teisę į tam tikras socialines išmokas, dabar lyg ir prarasi tą teisę. Bet, kita vertus, tų žmonių niekas neklausė, kai iš jų pasiskolino tas lėšas. Tada paėmė ir jiems apsispręsti lyg ir neleido. Pasakė, kad valstybės yra tokia situacija. Dabar žiūrint lyg ir sakyti, kad, na, žinote, bet dabar jūs lyg ir kalti, kad jums tada sumažėjo, yra ir kitos pusės argumentas. Žinoma, tai yra diskusinis klausimas. Apie tai galima diskutuoti ir komitetuose, bet nemanau, kad tai kaip nors pažeistų konstitucinę tvarką ir principinius dalykus. Juo labiau kad tų žmonių nebus, manau, toks didelis skaičius.
PIRMININKĖ. Klausia A. Dumbrava.
A. DUMBRAVA (TTF). Dėkoju. Gerbiamasis pranešėjau, norėčiau paklausti. Šito įstatymo veikimas. Jeigu jis būtų priimtas, tai jis negaliotų atgaline data, vadinasi, tik į priekį, ar ne? Tiems žmonėms, iš kurių mes paėmėme, tarkime, nesumokėjome kompensacijų, nebūtų grąžintos, tiesiog eitų į priekį, nes tas procesas gana ilgalaikis, keli metai į priekį?
V. GAPŠYS (DPF). Teisingas klausimas. Taip, į priekį, aš negaliu praktiškai padaryti, įstatymo galiojimo atgal siūlyti, nes tai greičiausiai prieštarautų Konstitucijai. Todėl siūlau komitetams greičiau svarstyti, kad kuo greičiau tam procesui tas galėtų įsigalioti. Kuo greičiau apsvarstysime (ir jeigu nuspręsime priimti), tuo greičiau galėsime išspręsti šitą situaciją. Tai yra taip.
PIRMININKĖ. Klausia V. M. Čigriejienė.
V. M. ČIGRIEJIENĖ (TS-LKDF). Labai ačiū. Gerbiamasis pranešėjau, mano klausimas būtų, kiek reikėtų lėšų? Bet kadangi jūs prašysite Vyriausybės išvados, tai galite neatsakyti į šitą klausimą.
V. GAPŠYS (DPF). Negaliu pasakyti tikslių sumų, nes reikia specifinių skaičiavimų, bet sutinku dėl Vyriausybės išvados. Manau, komitetas jau galės įvertinti turėdamas Vyriausybės išvadą, jeigu šiandien pritarsime.
PIRMININKĖ. Klausia S. Jovaiša.
S. JOVAIŠA (TS-LKDF). Ačiū. Jau atsakė.
PIRMININKĖ. A. Mitrulevičius. Irgi atsisakote. Tai ačiū. Ar galime bendru sutarimu po pateikimo pritarti projektui? Balsuojame? Prašau balsuoti. Kas po pateikimo pritariate projektui Nr. XIIP-2758, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 40 Seimo narių: už – 40, prieš nėra, susilaikiusių nėra. Po pateikimo pritarta.
Ar galime pritarti siūlymui prašyti Vyriausybės išvados? Pritarta.
Pagrindinis komitetas – Socialinių reikalų ir darbo komitetas, papildomas – Biudžeto ir finansų komitetas. Numatomas svarstymas balandžio 23 d.
16.44 val.
Karo prievolės įstatymo Nr. I-1593 40 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-2820 (pateikimas)
Rezervinis 3 klausimas – Karo prievolės įstatymo 40 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto pateikimas. V. Gapšys.
V. GAPŠYS (DPF). Atsiprašau, taip atsitiktinai sutapo, kad tiek daug mano klausimų, nes buvo Viešųjų pirkimų įstatymas, todėl tiesiog sudeda į darbotvarkę ir kitus panašius.
Karo prievolės įstatymo pataisos pagrindinis akcentas – kad būtų atleidžiama nuo finansinių įsipareigojimų, susijusių su būsto paskolomis bankui, vykdymo, garantuojant būsto paskolos, įskaitant ir palūkanų, mokėjimo atidėjimą nuolatinės privalomosios pradinės karo tarnybos šauktiniams. Tai yra jeigu esi pašauktas ir turi būsto kreditą, kad tuo laikotarpiu būtų sustabdomas paskolos dalies ir palūkanų mokėjimas.
Kodėl teikiame? Dėl to, kad bankai lyg ir diskutuoja, kad sustabdytų paskolos dalies mokėjimą, bet turbūt nesustabdytų palūkanų, ir galėtų atsirasti individualių atvejų, tai yra bankai galėtų spręsti, ar taip daryti, ar kitaip daryti. Asmenims, dėl kurių dabar priėmėme, kad jie galės būti pašaukti atlikti privalomąją tarnybą (jie keletą metų prieš tai to nežinojo, kai ėmė būsto paskolą), gali kilti neigiamų pasekmių.
Todėl aš siūlyčiau priimti šitą pateikimą, apsvarstyti (turbūt bus ir daugiau įvairiausių pasiūlymų dėl Karo prievolės įstatymo), padiskutuoti, siūlyčiau, aišku, ir priimti, kad mūsų piliečiai nenukentėtų. Nors šiandien išgirdome, kad bus didinamos išmokos tiems asmenims, tai yra ne 38 eurai, bet virš 200 eurų, bet tas sprendimas dar nėra priimtas, o iš 38 eurų vargu ar būsto paskolą asmuo galėtų sumokėti net ir to norėdamas.
Lygiai taip pat mes norime įtvirtinti, kad privalomoji pradinė karo tarnyba nebūtų vertinama kaip rizikos veiksnys. Tai yra kad žmonėms, kurie yra jauni, nebūtų ribojamas paskolų suteikimas tik dėl to, kad ateityje jie gali būti pašaukti į karo tarnybą. Manau, kad valstybė turi sudaryti tokias sąlygas, kad privalomoji karo tarnyba būtų atliekama, o žmonės būtų skatinami ją atlikti, o ne atvirkščiai, kad būtų sudaromas apsunkinimas jiems. Todėl šį įstatymo projektą ir siūlome.
PIRMININKĖ. Dėkui. Jūsų nori klausti trys Seimo nariai. Pirmasis – E. Jonyla.
E. JONYLA (LSDPF). Dėkoju. Vis dėlto su bankininkais konkrečiau pavyko ką nors sutarti ar ne? Aš įsivaizduoju, kad dabar jaunam žmogui, jeigu mes įstatymu apribosime, stengsis, aišku, to kredito neduoti.
V. GAPŠYS (DPF). Įstatyme įrašyta, kad jie negalės diskriminuoti, t. y. negalės būti nustatyta kaip rizikos veiksnys. Jeigu jam neduos ir neduos dėl šių priežasčių, bus galima skųstis valstybinėms institucijoms, pavyzdžiui, lygių galimybių kontrolieriui. Kita vertus, mes turime jį ir apsaugoti.
Žinote, man teko su bankais turėti vieną įdomų projektą, tai yra Fizinių asmenų bankroto įstatymą. Iš pradžių sakė, kad čia vos ne skolinimasis sustos vien dėl to, kad tą įstatymą priimsime. Bet tas įstatymas kuo puikiausiai galioja jau ne vienerius metus. Visi pripažįsta, kad jis buvo teisingas ir reikalingas. Ir dabar netgi dar geriname, lengviname fizinio asmens bankroto sąlygas, ir bankai nesustoja.
Bankų pelnas yra iš kreditavimo, todėl jie tikrai nesustos, juo labiau kad tikrai, aš manau, tų asmenų nebus labai daug. Dažniausiai ne 18 metų asmenys ima kreditus, ima kur kas vyresni, baigę studijas. Kaip kalbėjo kariuomenės vadas, tokie asmenys, baigę studijas, greičiausiai bus rečiau kviečiami atlikti privalomąją karo tarnybą negu nestudijuojantys. Todėl, aš manau, atvejų tikrai nebus daug, bankinė sistema tikrai neturėtų nuo to nukentėti, manau, viskas susinormalizuos, bet paskatinti reikia įstatymine forma.
PIRMININKĖ. Klausia V. M. Čigriejienė.
V. M. ČIGRIEJIENĖ (TS-LKDF). Paklausė E. Jonyla, aš lygiai tokios pačios nuomonės, todėl neužduosiu. Ačiū.
PIRMININKĖ. Klausia K. Komskis.
K. KOMSKIS (TTF). Ačiū posėdžio pirmininkei. Iš tiesų tai tas pats klausimas, kaip mes apsaugosime tuos žmones, ar tikrai bankas nepradės neduoti jiems tų paskolų? Vis tiek man tas kyla. Ar nereikėtų numatyti kokių nors saugiklių tame įstatyme?
V. GAPŠYS (DPF). Tai įstatyme ir yra nuostata, kad suteikiant būsto paskolą Lietuvos Respublikos piliečiams, atliekantiems karo prievolę ar galintiems būti pašauktais ją atlikti, nuolatinė privalomoji pradinė karo tarnyba negali būti vertinama kaip kredito rizikos veiksnys. Tokia nuostata yra. Nesant šios nuostatos, iš žiniasklaidoje pasirodžiusių pranešimų matome, kad bankai sako, kad vertins privalomąją karo tarnybą kaip galimą rizikos veiksnį ir tai kaip tik ir mažins galimybę gauti asmeniui tą paskolą. Aišku, vienas bankas gali pasižiūrėti vienaip, kitas bankas gali pasižiūrėti kitaip, aš norėčiau, kad jie pasižiūrėtų sąžiningai, bet žinant bankų sistemą, deja, bet ne visada taip įvyksta. Mes matėme prieš Naujuosius metus, kaip kai kurie bankai buvo sugalvoję pasielgti su euro įvedimu, todėl aš manau, kad šito įstatymo bent jau pateikimas ir pradėjimas diskutuoti tikrai gali palengvinti šitos situacijos sprendimą ir žiūrėjimą ateity. Jeigu matys komitetai, kad pavyksta galbūt su bankais susitarti kaip nors kitaip, tai žiūrės, bet aš manau, kad įstatymas tikrai šiuo atveju nepakenktų, o kaip tik būtų paskata nepiktnaudžiauti.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Nėra daugiau norinčių klausti.
Motyvai dėl viso. Tiktai R. Sargūnas už nori kalbėti.
R. SARGŪNAS (DPF). Aš siūlau palaikyti šį projektą vien dėl to, kad jauniems žmonėms, kurie eina mokytis ginti šalį, būtinas valstybės palaikymas, tačiau reikalingos ir tam tikros derybos su bankais ir panašiai. Tačiau aš nenorėčiau, kad būtų apsiribota vien bankų produktais, nes yra ir jaunieji ūkininkai. Yra tokių, kurie ir ūkininkauja, ir išlaiko šeimas, yra įvairių situacijų. Susitikimų metu ministras žadėjo, kad tai bus dar peržiūrima, detalizuojama. Aš manau, kad čia dar plėsis pasiūlų paketas. Dabar aš esu už.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Prieš nėra.
Balsuojame. Kas pritariate Karo prievolės įstatymo 40 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 43 Seimo nariai: už – 43, prieš nėra, susilaikiusių nėra. Po pateikimo pritarta Karo prievolės įstatymo 40 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui. Pagrindinis – Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas, papildomas – Biudžeto ir finansų komitetas. Numatoma svarstyti balandžio 23 d.
Darbotvarkės 2-12 klausimas. Jokių Seimo narių pareiškimų nėra. Todėl 2015 m. kovo 19 d. vakarinį plenarinį posėdį baigėme. (Gongas)
* Santrumpų reikšmės: DPF – Darbo partijos frakcija; LLRAF – Lietuvos lenkų rinkimų akcijos frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; MSNG – Mišri Seimo narių grupė; TS‑LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija; TTF – frakcija „Tvarka ir teisingumas“.