LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
II (PAVASARIO) SESIJOS
RYTINIO posėdžio NR. 37
STENOGRAMA
2017 m. kovo 23 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo
Pirmininkas V. PRANCKIETIS,
Seimo Pirmininko pirmoji pavaduotoja R. BAŠKIENĖ
ir Seimo Pirmininko pavaduotojas G. KIRKILAS
PIRMININKAS (V. PRANCKIETIS). Gerbiamieji kolegos Seimo nariai, dėl techninių problemų dar nekviesiu pradėti posėdžio dar turbūt 10 minučių. Kompiuteriai stringa. Nežinome, dar problema neišspręsta. Bet nepaisant to mes ne posėdžio dalyką ir malonų dalyką galėtume dabar pradėti. Aš norėčiau pasveikinti visų mūsų vardu mūsų gerbiamą K. Masiulį su laiminga diena. (Plojimai)
Pertrauka
Gerbiamieji kolegos, paprašysiu dėmesio! Turėsime būti labai dėmesingi, nes posėdį vesime rankiniu būdu. (Šurmulys salėje)
Darbotvarkę priešais save matote? (Balsai salėje) Matote.
R. JUKNEVIČIENĖ (TS-LKDF*). Galima tokį labai gerą pasiūlymą?
PIRMININKAS. Prašau.
R. JUKNEVIČIENĖ (TS-LKDF). Aš kaip tik šiuo momentu siūlau balsuoti dėl Vyriausybės programoje numatyto internetinio balsavimo Seimo rinkimuose ir apskritai. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Ačiū. (Balsai salėje) Lietuvos Respublikos Seimo 2017 m. kovo 23 d. posėdį pradedame. (Gongas) (Balsai salėje)
Turime pasitvirtinę balsų skaičiavimo grupę. Turiu ją dabar priminti, nes yra ir pasikeitimų: R. J. Dagys, A. Norkienė, K. Bartkevičius, J. Baublys, A. Butkevičius, M. Mackevičius. (Balsai salėje) Reikės skaičiuoti balsus, būkite pasiruošę.
10.22 val.
Seniūnų sueigos patikslintos 2017 m. kovo 23 d. (ketvirtadienio) posėdžių darbotvarkės tikslinimas ir tvirtinimas
Dėl darbotvarkės. Prašau.
J. NARKEVIČ (LLRA-KŠSF). Ačiū, gerbiamasis Pirmininke. Atsiprašau, aš dėl vedimo tvarkos. Naudodamasis pauze norėjau tam tikrą pastabą ir klausimą užduoti. Mes visi dabar gavome tokius lankstinukus su tam tikra informacija, ir aš bandau atrasti, kas gi yra autorius, kas atsako už to lankstinuko informacijos tikslingumą ir teisingumą, ir nieko nematau. Galbūt prieš mums pateikiant kokius nors lankstinukus ir informaciją gerai būtų įsitikinti, ar yra atsakingas asmuo už toje medžiagoje esančios informacijos tikrumą? Norėčiau sužinoti, kas parengė, kas atsako, nes šiuo atveju tai rimta informacija.
PIRMININKAS. Dėkoju Seimo nariui J. Narkevičiui.
J. NARKEVIČ (LLRA-KŠSF). Ačiū.
PIRMININKAS. Kalbės Seimo narė A. Bilotaitė.
A. BILOTAITĖ (TS-LKDF). Aš labai suprantu jūsų nerimą, bet Seimo nariai turi tokią teisę parengti informaciją. Esu narė Audito komiteto, kuris svarstė Viešųjų pirkimų įstatymą ir konkrečiai vidaus sandorių problematiką. Mes, kaip Seimo narės, kartu su I. Šimonyte parengėme informaciją susipažinti Seimo nariams, kad jie balsuodami žinotų, kokia iš tikrųjų yra problema vidaus sandorių. (Balsai salėje) Taip, pasakiau, kad autorė esu aš kartu su I. Šimonyte.
PIRMININKAS. Seimo narys N. Puteikis. Prašau.
J. NARKEVIČ (LLRA-KŠSF). Ačiū, aš tik trumpą repliką. Atsiprašau, J. Narkevičius. Ačiū, ponia Agne, aš nežinojau, kad čia jūs ar kas, tiesiog raštiškai kitą kartą parašai, ir viskas. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū J. Narkevičiui. Prašau. N. Puteikis. Prašau.
N. PUTEIKIS (LVŽSF). Aš norėjau tiesiog ponui J. Narkevičiui pasakyti, kad čia viskas yra gerai, čia Audito komiteto darbuotojai parengė, komitetas patikrino, viskas čia yra gerai. Atsiprašome, kad nepasirašėme. Klaida, pasitaisysime.
PIRMININKAS. Dėkoju. Ar galime pritarti darbotvarkei? (Balsai salėje) Bendru sutarimu, kad… (Balsai salėje) Taip. (Balsai salėje) Ar tikrai norite balsuoti? (Juokas salėje) Ne. Tikrai. Bendru sutarimu darbotvarkė patvirtinta. Ačiū.
10.26 val.
Viešųjų pirkimų įstatymo Nr. I-1491 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3750(3)ES (svarstymas)
Kitas darbotvarkės klausimas. Kviečiame pranešėją. Viešųjų pirkimų įstatymo Nr. I-1491 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3750(3)ES. Teikėjas – Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Pranešėjas – V. Sinkevičius. Dėl vedimo tvarkos, prašom.
K. GLAVECKAS (LSF). Dėl vedimo tvarkos. Gerbiamasis Pirmininke, mes, Seimo nariai, vis tiek esame paragrafiniai žmonės, tam, kad konstatuotume, kad yra kvorumas, nors formaliai reikia suskaičiuoti ir padaryti tuos balsavimus, nors kas… Nes po to protokoliniu požiūriu išeis, kad mes čia tik iš akies nutarėme, kad tiek yra, tiek nėra. Kadangi esame paragrafiniai žmonės, turėtume paragrafo ir laikytis. Labai ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū jums, kai balsuosime, tada ir suskaičiuosim. (Balsai salėje) V. Sinkevičius.
V. SINKEVIČIUS (LVŽSF). Labas rytas, kolegos, iš tiesų svarstome didelį įstatymų paketą. Ekonomikos komitetas svarstė Viešųjų pirkimų įstatymo projektų paketą, susidedantį iš 14 įstatymų projektų. Išvadoms dėl įstatymų projektų pateikti Ekonomikos komitetas buvo paskirtas pagrindiniu dėl visų, išskyrus dviejų – Civilinio proceso kodekso ir Administracinių nusižengimų. Įstatymo projekto tikslas – būtent Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų teisė su Europos teisės reikalavimais įgyvendinti direktyvą. Jau yra vėluojama. Nuo 2016 m. balandžio 18 d., Lietuvai to nepadarius, Komisija pradėjo pažeidimų procedūrą. Pirmiausia yra Viešųjų pirkimų įstatymo Nr. I-1491 pakeitimo įstatymo projektas. Ekonomikos komiteto sprendimas – pritarti išvadai. Balsavimo rezultatai: už – 7, susilaikė 1. Toliau judame papunkčiui, taip? (Balsai salėje) Gerai.
PIRMININKAS. Dėkojame. Dabar paprašysime Seimo narį N. Puteikį Audito komiteto vardu.
N. PUTEIKIS (LVŽSF). Audito komitetas iš esmės pritarė iniciatorių pateiktam Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIP-3750(2)ES ir pasiūlė pagrindiniam komitetui jį tobulinti, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas, kurioms pritarė Audito komitetas, ir Audito komiteto pasiūlymus. Vienintelis pagrindinis Audito komitetas nuomonės ir Ekonomikos komiteto nuomonės skirtumas tai, kad mes siūlėme žymiai didesnius žyminius mokesčius, paduodant skundus dėl viešųjų pirkimų. O komitetas siūlo nustatyti fiksuotas ir mažesnes sumas, mes siūlėme skaičiuoti procentais. Taip pat mes siūlėme nustatyti konkrečią juridinių ir fizinių asmenų atsakomybę didelėmis sumomis pačiame įstatyme, tačiau Ekonomikos komitetas pasirinko kitą poziciją – palikti tas nuobaudas Administracinių teisės pažeidimų kodekse.
PIRMININKAS. Dėkojame. Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto vardu – G. Burokienė.
G. BUROKIENĖ (LVŽSF). Laba diena, gerbiamieji kolegos. Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas apsvarstė, iš esmės pritarė įstatymo projektui Nr. XIIP-3750(2) ir siūlo pagrindiniam komitetui šį projektą tobulinti, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento, Lietuvos savivaldybių asociacijos pastabas ir pasiūlymus, ir teikia savo pasiūlymus pakeisti įstatymo 1 straipsniu nauja redakcija dėstomo 10 straipsnio 2 dalį taip: „Vidaus sandoris gali būti sudaromas tik išimtiniu atveju, kai tenkinamos šio straipsnio 1 dalyje išdėstytos sąlygos ir perkant viešojo pirkimo būdu būtų neįmanoma užtikrinti paslaugos teikimo nepertraukiamumo, geros kokybės ir prieinamumo.“ Todėl projekto 1 straipsniu nauja redakcija dėstomą 10 straipsnį papildyti šia nauja 5 dalimi: „Valstybės įmonės, akcinės bendrovės ir uždarosios akcinės bendrovės, kuriose valstybei nuosavybės teise priklausančios akcijos suteikia daugiau kaip 1/2 balsų visuotiniame akcininkų susirinkime, vidaus sandorių sudaryti negali.“
PIRMININKAS. Dėkojame. Diskutuoti užsirašė aštuoni Seimo nariai. Reikėtų 40 minučių, jeigu visi išnaudotų laiką. Gal galime apsiriboti mažesniu laiku? Yra pasiūlymus pusvalandžiu. Galime pritarti bendru sutarimu? Yra pasiūlymas 20 minučių. Gal palikime pusvalandį, suteikime galimybę pakalbėti. Siūlau pritarti bendru sutarimu. Ačiū. Pritarta.
Diskutuoti užsirašė Seimo narė A. Bilotaitė. Ruošiasi P. Urbšys.
A. BILOTAITĖ (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, pastaruoju metu tikrai labai daug kalbama apie tai, kad viešieji pirkimai yra korupcijos landa, liūnas, kuriame yra daugybė problemų. Girdime istorijas apie auksinius šaukštus, šakutes, kopėčias ir nieko nuostabaus, nes viešųjų pirkimų srityje kiekvienais metais yra išleidžiama 5 mlrd. eurų. Ekspertų paskaičiavimu, apie 1 mlrd. eurų yra panaudojama neefektyviai, tai yra pavagiama iš mūsų visų ir nuteka į kažkieno kišenes.
Ką gi daryti? Tam yra Viešųjų pirkimų įstatymas, kurį, deja, jau keičiame tikriausiai 30-ąjį kartą. Ir čia aš galbūt norėčiau išskirti vieną iš korupcijos landų, tai yra vidaus sandorius, kurie atsirado šiame įstatyme 2010 metais, naudojantis Europos Sąjungos direktyva, kurios galbūt neprivalėjome įdiegti, bet mes ją įdiegėme į savo įstatymą. Pati idėja gal ir nebloga – kad būtų galima be viešųjų pirkimų procedūrų įsigyti iš sau pavaldžių įmonių tam tikras prekes ir paslaugas tais būdais ir tuo metu, kai negalima jų įsigyti iš rinkoje esančių dalyvių. Bet šita išimtis, deja, ką rodo skaičiai, tapo taisykle. Aš jau nekalbėsiu apie „Lietuvos geležinkelius“, kurie ėmėsi tikrai piktnaudžiauti ir per metus per vidaus sandorius išleisdavo apie 88 mln. Bet šiandien, kaip suprantu, pagrindinė problema yra savivaldybės, dėl to mes šiandien daugiausia diskutuosime.
Ką rodo skaičiai? Viešųjų pirkimų duomenimis, 2014 metais buvo sudaryta 2 tūkst. 211 vidaus sandorių už 127 mln. eurų. 2015 metais jau buvo sudarytas 271 vidaus sandoris už 301 mln. eurų. 2015 metais 18 savivaldybių sudarė 72 vidinius sandorius už 205 mln., kas sudarė 68 % visų 2015 metais sudarytų vidaus sandorių. 2016 metais 15 savivaldybių sudarė 83 vidinius sandorius už 68,8 mln. eurų, kas sudaro beveik 50 % visų 2016 metais sudarytų vidaus sandorių.
Reikėtų išskirti šias savivaldybes, kurios daugiausia išleidžia, tai yra: Kaunas, Vilnius, Šiauliai, Molėtai, Plungė, Raseiniai. Ir kur yra problema? Problema ta, kad tokiu atveju yra labai dažnai eliminuojama konkurencija, jos nebelieka, kainos išauga. Ir čia norėčiau iš tikrųjų pažymėti tokią situaciją. Konkurencijos taryba atliko tyrimą ir, pavyzdžiui, komunalinių atliekų srityje, kur buvo naudojami vidaus sandoriai, kaina išaugdavo nuo 5 iki 100 %, tiek būdavo sumokama brangiau. Ką tai reiškia? Kad gyventojas dėl to nukenčia.
Aš nekalbėsiu apie kitus dalykus, kad labai dažnai, kaip ir Valstybės kontrolė pasisakė, vidaus sandoriai yra naudojami tam, kad taip galima įsigyti tam tikras prekes, paslaugas į skolą, bet pažymėsiu tai, kad Viešųjų pirkimų tarnyba, Konkurencijos taryba, Specialiųjų tyrimų tarnyba aiškiai pasisakė prieš vidaus sandorius, nes tai yra didelė landa. Šita praktika pažeidžia Konstituciją, nes yra taip ribojama konkurencija, dėl to nukenčia gyventojai. Ir tos baimės, kad, uždraudus vidaus sandorius, bankrutuos savivaldybių įmonės, yra netiesa, nes jos tikrai galės konkuruoti, galės dalyvauti, ir jeigu jos yra tikrai tokios geros, teikiančios tokias kokybiškas ir geras paslaugas, jos tikrai galės išlikti.
Kolegos, tai yra labai rimtas klausimas, kuris liečia ne tik valstybės valdomas įmones. Problemų yra ir savivaldybių valdomose įmonėse, tiesiog aš labai tikiuosi, kad… Šitos pataisos yra teikiamos, beje, jau trečią kartą. Diskusija vyksta septyneri metai.
PIRMININKAS. Laikas.
A. BILOTAITĖ (TS-LKDF). Kad mes turėsime politinės valios ir pasakysime ne vidaus sandoriams, nes mūsų mentalitetas, matyt, dar neleidžia Lietuvoje turėti tokių išimčių, nes jomis imama piktnaudžiauti. Ačiū. (Šurmulys salėje)
PIRMININKAS. Ačiū. Kalbės Seimo narys P. Urbšys. Ruošiasi K. Masiulis.
P. URBŠYS (LVŽSF). Gerbiamieji Seimo nariai, iš tikro reikia pripažinti, kad čia labai opi problema, ypač jeigu kalbame apie vidaus sandorius. Bet, kalbant apie vidaus sandorius, vis dėlto reikėtų sakyti skaičius, nurodant šaltinį. Nes, pavyzdžiui, tie duomenys, kuriuos gavau kaip komiteto pirmininkas iš Viešųjų pirkimų tarnybos 2017 m. kovo 20 d., iš esmės skiriasi nuo to, ką dabar kalba gerbiamoji A. Bilotaitė. Pagal tuos pateiktus oficialius duomenis, jeigu kalbėtume būtent apie savivaldybės vidaus sandorius… Iš viso, jeigu kalbama apie vidaus sandorius, tai nuo 2011 iki 2016 metų pagal viešųjų pirkimų apimtis tai sudaro 3,8 %. Pagal tą vidurkį nuo 2011 iki 2016 metų savivaldybių vidaus sandoriai sudaro 1,6 %. Tai mes matome, kiek ta problema vis dėlto nėra tokios apimties, kaip mums bando pateikti. Dar daugiau – Viešųjų pirkimų tarnyba pateikė duomenis pagal savivaldybes. Tai ji pateikė tik pagal 35 savivaldybes. Vadinasi, likusios savivaldybės, kurios nepateikė, nevykdo vidaus sandorių. Pagal tas 35 savivaldybes aiškėja, kad 76 % vidaus sandorių tenka dviem savivaldybėms, tai yra: Kauno – 51 %, Panevėžio – 13 % ir Vilniaus – 10 %. Visur kitur mes matome, kad yra labai mažos sumos vidaus sandorių. Jeigu kalbama apie trijų savivaldybių galbūt daromą neskaidrumą ir riziką, tai tikrai Specialiųjų tyrimų tarnyba gali suformuluoti sau užduotis, atsižvelgdama į tą riziką, atkreipti didesnį dėmesį į tas tris savivaldybes ir išsiaiškinti tai, kas ten yra negerai. Dabar mes hipotetiškai iškeliame, kad tai yra pavojus, ir tada bandome vienaip ar kitaip suspenduoti ne ką kita, bet vieną iš savivaldybių savarankiškumo funkcijų. Teko girdėti, kaip Konkurencijos tarybos vadovė pristatė, kodėl reikia panaikinti vidaus sandorius. Tai žinote, kaip ji apibrėžė pagrindinį savivaldybės tikslą? Skatinti verslą. Savivaldos įstatyme net tokio žodžio nėra. Ten aiškiai yra pasakyta – atstovauti piliečių interesams savivaldos lygmeniu. Ir jeigu mes kalbame apie skaidrumą, tai kaip tik skaidrumas ir baigiasi ten, kur mes išskiriame tik verslo interesus, pamiršdami viešąjį interesą.
Jeigu mes vis dėlto esame nuoseklūs, tai turime prisiminti patvirtintą Lietuvos ir Europos savivaldos chartiją. Mes patvirtindami ją akcentavome, pasakėme aiškiai ir nedviprasmiškai, kad piliečių teisė dalyvauti tvarkant viešuosius reikalus – vienas iš demokratijos principų, kuriuos pripažįsta visos valstybės, kad ši teisė tiesiogiai gali būti įgyvendinama būtent per vietos valdžios institucijas, kad tik vietos valdžios institucijos, turinčios realius įsipareigojimus, gali garantuoti veiksmingą ir tiesioginį su piliečiu susijusį valdymą, kad vietos savivaldos apsauga ir stiprinimas įvairiose Europos šalyse yra svarbus įnašas į demokratiniais principais ir valdžios decentralizavimu grindžiamos Europos kūrimą.
Tai jeigu mes norime atsirasti tos Europos kūrimo ir tos pilietinės demokratijos paribyje, tada panaikinkime vieną iš funkcijų, kurią labai svarbią vykdo savivaldybės, ir atiduokime viską rinkai. Tada, vienaip ar kitaip, kaip rodo praktika, kainos tikrai nemažėja. Mes dabar turime iškreiptą dalyvavimą toje rinkoje ir matome, kad atliekų versle dominuoja tik keletas įmonių, imkime kelių tvarkymą – tik keletas įmonių. Mes turime tam tikras monopolijas. Jeigu norime tarnauti toms monopolinėms grupuotėms, taip, naikinkime vidaus sandorius savivaldybėje.
PIRMININKAS. Laikas. Ačiū. Kalbės Seimo narys K. Masiulis. Ruošiasi S. Gentvilas.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, gerbiamas Povilai, aš sutinku su jumis, kad savivaldą reikėtų stiprinti ir plėsti jos kompetencijas. Tikrai taip reikėtų elgtis, neabejotinai. Ir nesutinku su tais, kurie sako, kad reikia įvairias įmones, kurios dar yra išlikusios savivaldybių rankose ar valstybės rankose, būtinai privatizuoti. Jokiais būdais to nereikia daryti. Jas reikia padaryti efektyviai veikiančiomis įmonėmis. Kad taip galima padaryti, mes turime puikiausių pavyzdžių Skandinavijos valstybėse. Taip tikrai reikia elgtis. Bet ar tas instrumentas vidaus sandoris yra? Tikrai taip nėra.
Aš norėčiau atkreipti dėmesį, kad su neskaidriais pirkimais susiduria ne tik valstybė, su viešaisiais pirkimais susiduria valstybė, bet ta problema egzistuoja ir versle. Verslui irgi svarbu nusipirkti skaidriai, efektyviai ir pigiai. Tie asmenys, kurie bando pirkti verslui, jie lygiai taip pat atsakingi už įsigijimus versle, gali įsigyti neefektyviai ir visiškai nenaudingai, o patys iš to turėti asmeninės naudos. Sutikite, kad taip gali būti ir dažnai taip būna. Todėl ir verslas naudoja tuos pačius instrumentus, kuriuos turėtų naudoti ir viešasis sektorius. Čia nėra stebuklų. Tie patys metodai turėtų būti naudojami privačiame sektoriuje ir viešajame sektoriuje, jeigu norime išskaidrinti. Vidaus sandoriai yra ir versle, bet jie paverčiami verslo instrumentais. Nebe vidaus sandoriais, o vos ne išoriniais sandoriais. Tegul perkama, bet įrodoma, kad tai yra geriausias būdas įsigyti iš savęs. Nereikėtų šito instrumento apskritai naudoti.
Nereikėtų jo naudoti niekur. Ir nėra argumentų, dėl ko šis instrumentas turėtų būti naudojamas ir yra reikalingas bet kur, versle ar viešajame sektoriuje. Bent aš nežinau. Aš dar negirdėjau iš pasisakiusiųjų. Klausysiu įdėmiai kitų. Aš nežinau tokio argumento, kodėl šis instrumentas turėtų būti naudojamas. Aš siūlau jo atsisakyti.
PIRMININKAS. Dėkojame. Kalbės Seimo narys S. Gentvilas. Ruošiasi I. Šimonytė.
S. GENTVILAS (LSF). Gerbiamieji kolegos, valstybę valdo daug kompetentingų žmonių ir mes turėtume lenkti prieš juos galvą, bet kartu premjeras kalba apie vieną pagrindinių valstybės reformų, t. y. viešojo sektoriaus pertvarką.
Verslas, kuris šiandien dirba su valstybiniu sektoriumi, nėra patenkintas tuo santykiu ir norėtų jį išplėsti. Verslas šiandien Lietuvoje yra kur kas inovatyvesnis ir galėtų pasiūlyti gerokai patrauklesnių paslaugų, negu šiandien valstybė yra pasiruošusi pirkti. Dalis tų paslaugų, kurios nepasiekia verslo, yra įstrigusios savivaldybių ar valstybių įmonėse. Čia minėtinos ir įvairios ministerijų įkurtos įstaigos. Ne tik savivalda turi sunkumų pirkti iš verslo, bet ir ministerijos. Paminėčiau tas pačias Kultūros ministerijos, Žemės ūkio ministerijos įstaigas, kurių yra absoliuti gausa, ir jos tikrai turėtų pasitikrinti, ar nėra geresnės paslaugos privačiame sektoriuje.
Kuo mes skiriamės, pavyzdžiui, nuo Jungtinių Amerikos Valstijų biudžeto planavimo? Mes planuojame programinį biudžetą, o Jungtinės Amerikos Valstijos planuoja tikslinį biudžetą. Jos kiekvieną kartą skelbia konkursą net savo įstaigoms atlikti konkrečias paslaugas. Ten konkuruoja įvairios agentūros, ar jos įgyvendins. Visas pirkimas yra garantuotas, ne kiek pinigų uždirbs kiekvienais metais paskiriama eilutė, o kokį tikslą pasieksime su kokiu biudžetu.
Mūsų kitas žingsnis, šis žingsnis yra ta linkme, kad mūsų viešasis sektorius taptų konkurencingesnis, ir aš visiškai nematau priežasties, kodėl turėtume čia stabtelti ir atverti duris konkurencingesniam, inovatyvesniam privačiam verslui, kuris gali teikti geras paslaugas. Kviečiu palaikyti pataisas.
PIRMININKAS. Dėkojame. Kalbės Seimo narė I. Šimonytė. Ruošiasi N. Puteikis.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, labai gerai, kad pagaliau šis įstatymo projektas pateko į plenarinių posėdžių salę, nes mes ne tik vėluojame direktyvą įgyvendinti, bet mes taip pat vėluojame išspręsti daug labai labai svarbių problemų, kurių yra viešųjų pirkimų srityje, su kuriomis susiduriame, ir atsakomybės klausimai, ir juodųjų sąrašų klausimai, ir daug visų kitų problemų, kurias metai iš metų kelia ir žiniasklaida, ir mūsų atsakingos institucijos, ir Viešųjų pirkimų tarnyba, ir Specialiųjų tyrimų tarnyba, ir visos kitos.
Bet aš norėčiau sustoti ties ta populiaria vidaus sandorių tema, nes ji, atrodo, yra pati populiariausia šiandien. Manau, kad pagrįstai.
Kas mane labai stebina? Vidaus sandoriai yra instrumentas, kurio tikslas yra vienas – sumažinti transakcijų kaštus. Daugiau jokios kitos naudos teoriškai šis instrumentas negali turėti. Taip, vidaus sandoriai yra versle. Kodėl? Todėl, kad leidžia sumažinti transakcijų kaštus. O kai mes diskutuojame apie vidaus sandorius viešajame sektoriuje, tai yra savivaldoje ar valstybės įmonėse, niekas apie šitą motyvą apskritai nekalba. Pagrindiniai motyvai, kurie yra teikiami, tai kad kažkokios įmonės neteks rinkos, kad žmonės neteks darbo ir atsitiks daug kitų blogų dalykų.
Ką pasako žmonės, kurie taip sako? Jie pasako du paprastus dalykus.
Pirmas dalykas, kad tos kontroliuojamos įmonės neveikia pakankamai efektyviai, t. y. jos neatlaikys konkurencijos ir konkurencinio spaudimo. Antras dalykas, pasako tai, kad savivaldybės nemoka pirkti paslaugų. Jeigu yra teigiama, kad ateis privatus verslas ir nurankios visas vyšnias nuo torto, o visas šiukšles paliks steigti savivaldybės įmonėms, tai juk visa tai priklauso nuo to, ką savivaldybė perka, kokius pirkimo dokumentus paruošia, koks yra konkursas, koks yra pasirinkimas tiekėjų. Mes ne veltui jau seniai stebime situaciją, ir Viešųjų pirkimų tarnyba tą sako, ir netgi buvo pastangos įrašyti įstatyme tam tikrus rodiklius, nes ekonominio efektyvumo pirkimai Lietuvoje yra faktiškai neegzistuojantys. Daug išminties nereikia paskelbti konkursą pagal kainą, o jau kokią kokybę paskui už tą kainą gausi, tai čia jau, kaip Dievas duos. Tiesą sakant, ši įstatymo pataisa priverstų pasitempti visus. Ji priverstų pasitempti ir savivaldybės įmones, ir savivaldybių administracijas, kurios renka pirkimo dokumentus, ir privatų verslą, be jokios abejonės, sudarytų ir geresnes konkurencijos sąlygas. Tai labai keista gynyba.
Dabar grįžtame prie pasiūlymo, kuris yra įregistruotas Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto. Čia aš vėl noriu grįžti prie to paties dalyko. Kaip gali savivaldybė, kuri šiandien negali suformuluoti pirkimo pagal ekonominio efektyvumo kriterijų, įvertinti tikslingai ir pagrįstai, kad nėra jokio kito būdo, kaip tik pirkti paslaugas iš savo savivaldybės įmonės? Tai vėlgi bus tas pats formalus vertinimas, kuris yra ir šiandien, kuris leido vidaus sandoriams taip išbujoti. Tikrai raginčiau pritarti ir pačiam įstatymo projektui, kuriuo sprendžiama labai daug vidaus sandorių problemų, ir taip pat gerai pagalvojus pritarti siūlymams dėl vidaus sandorių panaikinimo, kurie nebūtų panaikinami, be abejo, šiandien, o su tinkamu pereinamuoju laikotarpiu. Labai ačiū.
PIRMININKAS. Dėkojame. Kviečiame diskutuoti Seimo narį N. Puteikį. Ruošiasi E. Pupinis.
N. PUTEIKIS (LVŽSF). Labai gerbiu P. Urbšį už jo antikorupcinę veiklą tiek dirbant Specialiųjų tyrimų tarnyboje, tiek dirbant Seime. Jis pats organizavo, kaip suprantu, operacijas Panevėžyje sulaikant komunalinių įmonių darbuotojus, kurie piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, ėmė kyšius ir sudarė sąlygas imti tuos kyšius. Suprantu P. Urbšį dabar kaip Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto vadovą, kuriam pateikė argumentus savivaldybių merai, kad vidaus sandorius savivaldybėms reikia palikti. Gerbiamas Povilai, gal yra tam tikras nesusikalbėjimas dėl statistikos? Jūs sakėte, kad menka dalis Audito komiteto darbuotojų, konkrečiai ir I. Šimonytės, ir A. Bilotaitės, parengtame lankstinuke yra du skaičiai – 2015 ir 2016 metų, iš ko akivaizdu, kad savivaldybių sandorių suma, sudaryta vidaus sandorių būdu, yra tikrai labai įspūdinga, yra daugiau arba beveik kaip pusė visų sandorių. Taip, „Lietuvos geležinkeliai“ jau užstoja galbūt kitas problemas, aš noriu priminti, kad vidaus sandoriais naudojosi ir „Lietuvos energija“. Beje, jos atstovė vaikščiojo į visus Ekonomikos komiteto ir Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto posėdžius ir, svarstant šį klausimą, mus visus mokė, kad vidaus sandorius reikia palikti.
Aš jokiu būdu nenoriu pasakyti, kad „Lietuvos energija“ padarė įtaką gerbiamam P. Urbšiui, bet manau, kad daug kas iš mūsų, kurie esame buvę savivaldybių tarybų nariais, suprantame, kad daugelyje tų savivaldybės įmonių, kurių teikiamas paslaugas būtų galima nusipirkti iš privačių teikėjų, labai dažnai sėdi politikų draugai, politiniai bendražygiai, partijų statytiniai, ten pridaroma papildomų pavaduotojų vietų, kainos yra išpučiamos, algos yra išpučiamos. Aš vis dėlto agituoju visus ir pirmiausia P. Urbšį, taip, Vakarų Europoje yra daugybė gerų dalykų, bet jie Lietuvoje neveikiantys, nes mūsų korupcijos koeficientai yra patys didžiausi.
Aš siūlau visiems atsižvelgti konkrečiai į šitą, aš akcentuočiau būtent šį argumentą – dabar vidaus sandorių Lietuvoje negalima leisti niekur: nei „Lietuvos geležinkeliuose“, nei „Lietuvos energijoje“, nei savivaldybėse. Vieną kitą komplikuotesnį atvejį dėl visuomeninio transporto ar namų valdų, kaip mums rašo teisininkai, kaip yra Audito komiteto medžiagoje pateikta, tuos dalykus galima išspręsti kitais būdais. Taigi, kolegos, pasinaudokime unikalia proga, mano akimis, šiame Seime sąžiningų žmonių yra daugiausia, ginkime viešąjį interesą, kovokime su korupcija, panaikinkime vidaus sandorius.
PIRMININKAS. Dėkojame. Kalbės Seimo narys E. Pupinis. Ruošiasi K. Starkevičius.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Iš tiesų džiaugiuosi, kad galime diskutuoti ir, nepriklausomai nuo politinės mūsų konjunktūros, galime dėstyti savo samprotavimus pagal turimą patirtį. O patirtis, kaip žinote, yra įvairi, galbūt vieni turėjo reikalų su savivalda, kiti – daugiau su vyriausybinėmis institucijomis. Iš tiesų turbūt negalime vertinti rinkos ir rinkos sąlygų vienodai Vilniuje, kur nors Zarasuose arba kitose savivaldybėse. Iš tikrųjų vienose vietose, kur galbūt ekonomiškai stipresnės įmonės, rinka veikia geriau, kitur gal ne taip gerai. Mes turime nemažai pavyzdžių, aš irgi kalbėsiu daugiau apie vidaus sandorius, nes visi viešieji pirkimai kai kada ne visada priklausantys nuo teisės aktų, nuo sąžiningų žmonių.
Kalbant apie vidaus sandorius, yra daug tokių ir pašalinių faktorių, kurie kai kada veikia. Vienas iš jų pagrindinis yra galbūt nepakankamas konkurencijos buvimas. Kai nepakankama konkurencija, tuomet savaime atsiranda galimybė tam tikras veiklos sritis monopolizuoti. Nemažai turėjome patirčių ir su šilumos ūkiu, kai galvojome, kad rinka išspręs visas problemas, t. y. įsileisime į rinką privačias struktūras ir viskas bus gerai. Deja, laikas parodė ką kita. Iš pradžių gal rinka veikdavo, kol monopolistas norėjo ateiti, bet po to viskas apvirsdavo ir savivaldybės, kurios investavo, reguliavo savo įmones, turėjo savo žinioje, aišku, galiausiai išlošė.
Mes turbūt negalime kalbėti apie kitas sritis. Galbūt kas nors galvoja, kad rinka išspręs švietimo problemas, universitetų problemas. Deja, kai kada rinka neišsprendžia, reikia valstybinio reguliavimo. Savivaldybėse taip pat sudėtinga kai kurias konkursines medžiagas sudėlioti taip, kad galėtumei viską surašyti, ypač kai savivaldybės atsako ne tik už vienos funkcijos vykdymą, bet ir už kokybę. Tada, kai susiduriame su tais reikalais, su privačiomis struktūromis, kurių negali reguliuoti po konkurso, tai sunku susikalbėti. Teko ir pačiam išbandyti komunalinio ūkio paslaugas perkant, deja, tada teko grįžti atgal, nes sunku buvo susitarti, kad gėlės būtų laistomos mieste ne du kartus, o tris kartus. Prasideda ginčai, užsivedi dėl tų problemų, vėlgi nenumatysi, kiek kartų šluoti ar nešluoti, paskui prasideda problemos su sniego valymu ir panašiai. Daugiau ginčijamasi ne dėl kokybės, o dėl tos sutarties sudarymo.
Aš taip pat bijau tų problemų, nes yra gana stambių įmonių, kurios galbūt iš karto dempinguodamos ateitų į savivaldybes, bet po to parodytų savo veidą. Na, taip jau yra, savivaldybė ne tik pelno siekia, bet ir kokybiškos paslaugos, kad ta paslauga būtų atlikta normaliai. Kai savivaldybė turi tam tikrus svertus, galbūt kai kada būtų geriau susitarti su įmonėmis, kad jos kai kada ir nuostolingai padirbėtų, nes kai kada sudėtinga numatyti visas sąlygas. Pavyzdžiui, pelnas įmonei, kuri yra privati, yra pagrindinis faktorius ir tada sunku diskutuoti. O čia yra savivaldybė, žmonės, kurie tiesiogiai galbūt atsako už paslaugų teikimą žmonėms, o po to, atsiradęs tarpininkas, privati struktūra ne visada klauso savivaldybės ir prasideda sudėtingi procesai. Aš manyčiau, kad neturėtume skubėti, turėtume pritarti Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pasiūlymui ir bent kol kas šiuo momentu neskubėtume su tokiais sprendimais, kurie gali pridaryti problemų savivaldybėms. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Spėjome laiku. Gerbiami kolegos, siūlau daryti techninę pertrauką, kadangi balsavimai bus labai sudėtingi, jeigu tęstume. (Balsai salėje) Prašau? (Balsai salėje) Palaukti, kol sutvarkys sistemą. (Balsai salėje) Po pataisų svarstymo vis tiek turime jas svarstyti.
Siūlau pereiti prie darbotvarkės 1-4 klausimo, o prieš tai dar noriu paprašyti, kad balsų skaičiavimo grupė… Gerbiamų Seimo narių paprašysiu sėsti į savo vietas, o balsų skaičiavimo grupę suskaičiuoti dalyvaujančius.
Prašau. R. J. Dagys dėl vedimo tvarkos.
Gal galima balsų skaičiavimo grupę pakviesti čia prie tribūnos arba užimti vietas? Stovintieji Seimo nariai, malonėkite užimti savo vietas, kad būtumėte suskaičiuoti.
S. JOVAIŠA (TS-LKDF). Kortelės įdėtos. Rodo, kiek yra. Ar čia reikia skaičiuoti?
PIRMININKAS. Gerbiami kolegos, užimkite savo vietas. Atsisėskite į savo kėdes. Gerai. Patikrinsime mechaniškai su elektronika. (Balsai salėje) Gerai. Ar visi esate įdėję korteles? (Balsai salėje) Gerai. Bent jau ta sistema, atrodo, kad pradeda veikti.
Gerbiami Seimo nariai, pasitikrinkite, ar ekrane rodo jus kiekvieną?
P. GRAŽULIS (TTF). Gerbiamas Pirmininke ir gerbiami Seimo nariai, kadangi šiandien yra, matyt, tiesioginis ryšys tarp… yra atidaromas VSD pastatas, o čia tarp Seimo ir VSD yra tiesioginis ryšys ir ten, skaičiau, yra kažkokių trukdžių. Gal mes važiuojame geriau visi į VSD pastato atidarymą? Ten atidarysime pastatą, grįšime ir jokių trukdžių nebus. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Gerai. Tikėdami balsų skaičiavimo grupe, skelbiame, kad posėdyje dalyvauja 92 Seimo nariai.
Kitas darbotvarkės klausimas… Ačiū grupei. (Balsai salėje) Komisija prašo pasitikėti komisija. Ačiū pasitikintiems.
11.07 val.
Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo Nr. VIII-371 4, 5, 10, 13 straipsnių pakeitimo, 5 straipsnio papildymo 4 dalimi ir 11 straipsnio papildymo 8 dalimi įstatymo projektas Nr. XIIIP-309 (pateikimas)
1-4 klausimas – Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo Nr. VIII-371 4, 5, 10, 13 straipsnių pakeitimo, 5 straipsnio papildymo 4 dalimi ir 11 straipsnio papildymo 8 dalimi įstatymo projektas Nr. XIIIP-309. Pranešėjas – Seimo narys P. Urbšys.
P. URBŠYS (LVŽSF). Gerbiami Seimo nariai, čia mes dabar kalbame apie viešųjų ir privačių interesų derinimą valstybinėje tarnyboje. Komitetas siūlo atkreipti dėmesį būtent į tai, nes viešųjų pirkimų iš tikrųjų problema yra labai aktuali, bet iki šios dienos Viešųjų pirkimų tarnybos komisijos nariai nėra įpareigoti deklaruoti viešųjų ir privačių interesų. Todėl komitetas ir siūlo vis dėlto įtraukti į sąrašą tuos asmenis, kuriems būtų privaloma deklaruoti viešuosius ir privačius interesus. Šitos pataisos būtent su tuo susijusios. Jeigu mes kalbame apie skaidrumą, gal pirma pradėkime nuo to. Ar yra klausimų?
PIRMININKAS. Ačiū. Ar užsirašė kas klausti? A. Bilotaitė. Paprašysime per šoninį mikrofoną. Anie neveikia. Ačiū. Nebeklausia. Daugiau užsirašiusių klausti yra? Ar galime pritarti bendru sutarimu po pateikimo? Ačiū. Siūlomi komitetai: pagrindinis – Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas. Galime bendru sutarimu pritarti? Ačiū. Pritarta. Papildomo komiteto nėra. Siūloma svarstyti balandžio 18 dieną.
11.09 val.
Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo Nr. VIII-371 2, 10 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-315 (pateikimas)
Darbotvarkės 1-5 klausimas – Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo Nr. VIII-371 2, 10 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-315. Pranešėjas – Seimo narys J. Razma.
J. RAZMA (TS-LKDF). Laba diena, gerbiamieji kolegos, aš taip pat, kaip ir kolega Povilas, siūlau šiek tiek išplėsti tų asmenų ratą, kurie turėtų deklaruoti privačiuosius interesus. Būtent aš siūlau numatyti, kad tai privalėtų daryti valstybės ir savivaldybių kontroliuojamų įmonių stebėtojų tarybų ir valdybų nariai. Šiuo metu pagal įstatymą tuos interesus turi deklaruoti tik tų kontroliuojamų įmonių vadovai, bet ne mažiau reikšmingi yra ir valdybų nariai. Jie priima esminius sprendimus, ir, tikiuosi, ne vienas iš jūsų skaitėte viename interneto portale apie vieną atvejį „Lietuvos geležinkeliuose“, kai vienas valdybos narys galimai turėjo įtakos, kad jo privati įmonė gautų tam tikrą užsakymą iš „Lietuvos geležinkelių“. Kaip žinome, dabar Vyriausybė numato plėsti privačių įmonių atstovų dalyvavimą įmonių valdybose, siekiant jų sprendimo objektyvumo, pažangos. Labai svarbu, kad į tas valdybas ateitų asmenys, kurių interesai nesikerta su viešaisiais interesais, o to tiksliai nesužinosi, jeigu nebus deklaravimo. Todėl aš ir siūlau, kad tas deklaravimas būtų numatytas. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkojame. Klausti neužsirašė. Ačiū. (Balsai salėje) Motyvai – V. Rinkevičius. Prašyčiau kalbėti per šoninį mikrofoną.
V. RINKEVIČIUS (LVŽSF). Aš pritariu šiam pasiūlymui. Mes ką tik svarstėme vidaus sandorius ir kilo čia daug ginčų, prieštaringų nuomonių. Kartais mes perlenkiame lazdą ir, norėdami amputuoti užpūliavusį pirštą, norime nukirsti visą ranką. Aš manau, kad, kalbant apie savivaldybės vidaus sandorius, išimtiniais atvejais reikėtų tą leisti, o šiuo atveju kaip tik reikėtų skaidrinti, nes valstybės įmonių, kontroliuojamų įmonių ir stambių įmonių iš tikrųjų ne tik vadovai, valdybų ir tarybų nariai turėtų deklaruoti savo interesus, tai būtų daug skaidriau ir, manau, mažiau rizikos. Šiuo atveju geriau, kaip minėjau, tą pūliuojantį pirštą bandyti nuimti, o ne kirsti visą ranką, kaip mes praėjusį kartą norėjome padaryti, kalbėdami apie vidaus sandorius. Siūlau balsuoti už ir pritarti šiam projektui.
PIRMININKAS. Dėkojame už nuomonę. Siūlau pritarti bendru sutarimu po pateikimo. (Balsai salėje) Ačiū. Pagrindinis komitetas – Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas. Galime pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta. Siūloma svarstyti balandžio 18 dieną.
11.13 val.
Laisvųjų ekonominių zonų pagrindų įstatymo Nr. I-976 5, 8, 9 ir 15 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-449, Akmenės laisvosios ekonominės zonos įstatymo Nr. XI-1906 2 ir 4 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-450, Kėdainių laisvosios ekonominės zonos įstatymo Nr. XI-1923 2 ir 4 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-451, Marijampolės laisvosios ekonominės zonos įstatymo Nr. XI-1907 2 ir 4 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-452, Panevėžio laisvosios ekonominės zonos įstatymo Nr. XI-1924 2 ir 4 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-453, Šiaulių laisvosios ekonominės zonos įstatymo Nr. XI-1909 2 ir 4 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-454, Pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675 58 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-455 (pateikimas)
Kompleksinis 1-6a iki 1-6g klausimas. Laisvųjų ekonominių zonų pagrindų įstatymo Nr. I-976 5, 8, 9 ir 15 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-449. Pateikimas. Pristato V. Sinkevičius. Maloniai prašome.
V. SINKEVIČIUS (LVŽSF). Laba diena dar kartą, kolegos. Iš tiesų džiaugiuosi, kad turiu galimybę pasiūlyti Laisvųjų ekonominių zonų pagrindų įstatymą, kuris visiškai koreliuoja ir su Vyriausybės programa. Tai mums labai svarbus įstatymas, būtent penkių įstatymų paketas padaryti mūsų laisvąsias ekonomines zonas konkurencingesnes. Trumpai paminėsiu pagrindinius dalykus. Vienas dalykas yra sąlygų suvienodinimas, nes šiuo metu Kauno ir Klaipėdos LEZʼuose, kurie buvo įkurti vieni pirmųjų, yra galimybė išsinuomoti žemę 99 metams, o tuo pat metu kitiems penkiems LEZʼams – Naujosios Akmenės, Panevėžio, Šiaulių, Marijampolės – tos galimybės nėra.
Kitas labai svarbus dalykas yra dėl biotechnologijų plėtros. Mes žinome, kad savo LEZ įstatyme turime draudžiamų veiklų sąrašą. Šiaip draudžiamų veiklų sąrašas turėtų keistis iš esmės, bet vienas pagrindinių dalykų turėtų būti pakeistas, kad sveikatos apsaugos ministro tvirtinamas kontroliuojamų narkotinių, psichotropinių medžiagų sąrašas, gamyba, pardavimas ir laikymas nebūtų draudžiamas LEZ. Tai aktualu investuotojams, norintiems gaminti vaistus LEZ teritorijose.
Dar vienas labai svarbus pakeitimas dėl mokesčių. Šiuo metu pirmus šešerius metus yra taikoma nulio procentų pelno mokesčio lengvata ir kitus dešimt metų – 7,5 % pelno mokestis, t. y. 50 % nuolaida. Tai visiškai nekonkurencinga, palyginus su Latvija ir Lenkija, kai situacija ten yra atvirkštinė, nes LEZ įmonei įsikurti užtrunka apie penkerius metus, realiai įmonė ta lengvata ir nepasinaudoja. Todėl aš kviečiu sukeisti vietomis, kad pirmus dešimt metų būtų taikomas nulis, atsiprašau, 7,5 procento, o dar šešerius metus – nulis procentų. Tokie pagrindiniai pakeitimai.
PIRMININKAS. Dėkojame. Užsirašė klausti Seimo narys K. Glaveckas.
K. GLAVECKAS (LSF). Gerbiamasis kolega, iš tikrųjų laisvųjų ekonominių zonų buvimas kažkada padėjo kažkiek pritraukti darbo vietų, aš nežinau, koks skaičius, gal jums yra žinomas.
V. SINKEVIČIUS (LVŽSF). Taip.
K. GLAVECKAS (LSF). Bet dabartiniu metu daugelis šalių, taip pat ir Europos Sąjungos šalių, tokių kaip Vengrija, Slovakija, naudoja kiek kitokį investicijų pritraukimo metodą. Pavyzdžiui, vengrai apibrėžia sritis, kur gali būtų investuojama, tai yra aukštoji technologija ir tie dalykai. Jeigu investicija viršija 5 mln. ar 10 mln. eurų iš karto, tai iš karto duodama lengvata penkeriems metams, pavyzdžiui, 25 % pelnui ir 25 % darbo jėgai. Kitaip sakant, tos visos lengvatos yra labai tikslinės, pritraukti konkrečioms kompanijoms, o kada mes, pavyzdžiui, Šiauliuose, Panevėžyje ar kur nors, na, tose smulkiose, padarome tokią zoną ir iš esmės ten tampa… Jinai neatlieka tos funkcijos. Jinai nesurenka to didžiojo kapitalo. Ten yra smulkios įmonėlės ar kas ir, pamatavus naudą valstybei…
PIRMININKAS. Klausti – minutė.
K. GLAVECKAS (LSF). Kokia yra nauda valstybei, tarkim, mokesčių mokėjimo požiūriu ir darbo vietų kūrimo požiūriu?
V. SINKEVIČIUS (LVŽSF). LEZʼai yra pasiteisinusi priemonė. Per pastaruosius penkerius metus sumokėta apie 200 mln. mokesčių, o valstybės pagalba, suteikta mokestinėmis lengvatomis, buvo apie 27 mln. Šiuo metu septyniuose LEZʼuose dirba 3 tūkst. 800 darbuotojų, tai iš tiesų yra gana didelės investicijos. Bet aš sutinku su kolega, ir šiais pakeitimais mes ir orientuojamės į investicijas, kurios būtų gamybinės, t. y. pagrindiniai motyvai, kodėl aš ir įregistravau šiuos pakeitimus, kad būtų užtikrintos visos galimybės gamybininkams pasilikti. Jie turi planuotis ir matyti, kaip gali vykti veikla Lietuvoje. Jie nesiplanuoja 49 metų periodui ar trumpesniam, o žiūri į ilgesnį, ir dabar mes turime penkis LEZʼus, kur tu turi planuoti veiklą 49 metams, o po to nežinai, kas bus. Labai svarbus pakeitimas, kad iš tiesų būtų 99 metai, o po to, jeigu vyksta veikla (ir čia yra apibrėžta, kokia turi būti kapitalo investicija – milijonas eurų) ir 75 % vykdoma tik LEZ numatyta veikla, kad vėl būtų lengvatinės sąlygos toliau pratęsti nuomą. Tai paskatins investuotojus pasilikti.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia Seimo narys S. Gentvilas, ruošiasi E. Pupinis.
S. GENTVILAS (LSF). Gerbiamasis pranešėjau, ačiū. Remdamas iniciatyvą, noriu paklausti, kodėl nesvarstėte 8 straipsnio, kitų draudžiamų veiklų panaikinimo, nes šiandien LEZʼe vis dar, pavyzdžiui, draudžiamos veiklos, tokios kaip radijo ir televizijos laidų rengimas ir transliavimas, darbo migracijos klausimų tvarkymas, pašto ženklų gamyba, monetų kalyklos, – atrodo, nekenksmingos veiklos, kurias vertėtų persvarstyti.
V. SINKEVIČIUS (LVŽSF). Siūlymas yra iš tiesų pakeisti iš leistinų veiklų sąrašą į draudžiamų veiklų sąrašą, labai konkretų, o visa kita, kad būtų LEZ leistina, taip, kaip yra Lenkijoje ir Latvijoje. Toks ir yra siūlymas. Tik išbraukėme kai kuriuos, nes tą pačią problemą turėjome su telekomunikacijom, kai mes kaip ir nenorime, kad LEZʼuose kurtųsi vadinamieji call centrai, bet MTTC norėjo tvarkyti telefonus LEZʼuose ir, deja, bet negalėjome leisti. Tai yra tas pakeitimas čia įtrauktas, bet eina dar vienas paraleliai, čia iš tiesų vienodiname, Ūkio ministerijos pateiktas, tai aš atsižvelgiau į tai, ko nepateikė Ūkio ministerija, kokie dar pagrindiniai dalykai, ir pateikiau nuo savęs dar penkis, šešis pakeitimus.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia Seimo narys E. Pupinis. Ruošiasi K. Starkevičius.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū, Pirmininke. Norėčiau paklausti. Iš tiesų nevienodai sėkmingai dirba visos laisvosios ekonominės zonos. Aišku, 99 metai galbūt kažkiek paskatins, bet ką daryti toliau. Kaip jūs manote, ar verta vystyti laisvąsias ekonomines zonas ir industrinius parkus ir ieškoti galimybių, kas labai sudėtinga kituose regionų centruose? Yra įvairių nuomonių ir kai kurių merų, kad galbūt neapsimoka vystyti, niekas čia neateis. Kokios jūsų nuostatos? Galbūt valstybė galėtų prisidėti ir paskatinti, kad regionų centrai stiprėtų. Ačiū.
V. SINKEVIČIUS (LVŽSF). Labai ačiū, geras klausimas iš tiesų ir labai dažnai sulaukiu to klausimo regionuose. Aš visada sakau, kad reikia įvertinti visas galimybes, ir investuotojai žiūri į viską apskritai – kokia yra galimybė, greitis, prisijungti prie elektros, statiniai, ar yra teritorijoje kažkokie jau įrengti statiniai gamybai ir panašiai. Čia visa tai turėtų eiti kaip paketas, savivaldybė turėtų įvertinti savo galimybes. Kaip pavyzdį aš norėčiau pateikti Marijampolės savivaldybę, kuri iš tiesų padarė labai daug, kad investuotojas, labai stambus investuotojas, ateitų į Marijampolės LEZʼą. Buvo priimta daug įstatymų, savivaldybė prisiderino prie investuotojo. Tada LEZʼas tampa efektyvus ir veiklus, kai yra dialogas. Kai kuriose savivaldybėse požiūris yra toks, kad įkurkime pramonės parką ar LEZʼą ir laukime investuotojų. Tai nieko neįvyks, jie neateis. Savivaldybė turi būti proaktyvi, o čia jau su valstybe kartu tartis, ką galima padaryti, kad tas investuotojas būtų pritrauktas, nes taip, kaip ir mūsų savivaldybės, konkuruoja dėl investicijų mūsų valstybė, taip pat viskas vyksta Lenkijoje, toje pačioje Vengrijoje, Slovakijoje, Čekijoje ir panašiai. Konkurencija yra didžiulė.
PIRMININKAS. Dėkoju. Ar yra Seimo narys K. Starkevičius? Nematau. Tada klausia Seimo narys A. Skardžius. A. Skardžius – per šoninį mikrofoną. Prašom. Per šoninį.
A. SKARDŽIUS (LSDPF). Ačiū, Pirmininke. Gerbiamasis komiteto pirmininke, išties jūs, kaip naujas komiteto pirmininkas, turbūt galėtumėte pasakyti savo požiūrį į pačius LEZʼus kaip į tokį reiškinį. Vis dėlto valstybė investavo, sukūrė infrastruktūrą ir atidavė valdytojui. Valdytojas tame LEZʼe, nesvarbu, ar tai būtų Kauno, ar Klaipėdos LEZʼas, elgiasi kaip savininkas, tarsi savo UABʼe. Bet tai prieštarauja pačiam siekiui, pačiam tikslui LEZʼų, kad pritrauktų investicijas, paskatintų investuoti, sudarytų lengvatines sąlygas ir t. t. Ar šioji valdančioji dauguma toleruos tokį požiūrį, ar vis dėlto grįšime prie pagrindinio tikslo? Ačiū.
V. SINKEVIČIUS (LVŽSF). Mano atsakymas vienareikšmiškai yra paremtas rezultatais. Kai LEZʼai buvo valdomi savivaldybių, tai buvo valdomi daug prasčiau, rezultatai buvo daug prastesni. Daugelis LEZʼų buvo neužpildyti. Kai buvo priimtas sprendimas perduoti operuoti LEZʼus profesionaliems operatoriams, LEZʼų rezultatai labai pagerėjo. Todėl aš čia galiu remtis tik rezultatais.
PIRMININKAS. Dėkojame. Klausia Seimo narys J. Olekas. Ruošiasi I. Šimonytė.
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis Pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, ačiū už pristatymą. Aš manau, kad tikrai paremsime šitą iniciatyvą, tik aš noriu pasitikslinti dėl medicininių preparatų. Gal pasakykite, kiek plačiai tokia praktika taikoma, nes jūs čia praplečiate dalį galimybių ir dalis lieka dar draudžiama.
V. SINKEVIČIUS (LVŽSF). Tai yra tiesiog tie, kurie patvirtinti sveikatos ministro tvarka, nieko papildomo. Viskas, kas yra… Narkotinių, psichotropinių medžiagų sąrašas, kuris yra patvirtintas sveikatos ministro. Aktualiausias dalykas yra gamyba ir laikymas, nes šiuo metu negalima LEZʼuose ir mes turime biotechnologijų bendroves… (Balsai salėje) Dėl naujų, tai kol kas neteikiame, nes nežinau, ar galima leisti eksperimentuoti LEZʼuose, tam turėtų būti specialios laboratorijos. Bet šiuo metu turime investuotojų, kurie bent jau norėtų laikyti ir patvirtintus preparatus gaminti, turime labai stambių investuotojų, kurie šiuo metu negali pasinaudoti LEZʼu.
PIRMININKAS. Dėkojame. Klausia Seimo narė I. Šimonytė.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamasis Virgi, norėjau užduoti tokį klausimą. Jūs pristatydamas kalbėjote, kad LEZʼai yra instrumentai, kuriuose turėtų būti plėtojama gamyba, logistika ir visos susijusios veiklos, apribojimai, kurie dabar yra, galbūt yra pertekliniai. Bet man nelabai aišku, kodėl jūs vis dėlto iš mokesčių lengvatos taikymo būtent ir išbraukėte reikalavimą, kad tai būtų gamybinės arba logistikos, arba aptarnavimo įmonės, kurios gali naudotis šitomis gana dosniomis pelno mokesčio lengvatomis. Ir mano klausimas paprastas, ar aš galėsiu atsidaryti prekybos centrą LEZʼe ir gauti pelno mokesčio lengvatą?
V. SINKEVIČIUS (LVŽSF). Ne, negalėsite atsidaryti prekybos centro. O dabar dėl išbraukimo, tai nebraukiame, kad gamyba būtų skatinama. (Balsai salėje) Ar tikrai? Kur yra gamyba? (Balsai salėje) (Kalba ne per mikrofoną, negirdėti) Jeigu valdytojas duoda sutikimą, tai nuo LEZʼo valdytojo sutikimo… (Balsai salėje) Gerai, Seimo nariai turi galimybę, yra pateikimas, tai prašau teikti pasiūlymus… ir svarstysim.
PIRMININKAS. Ir diskutuoti. Ačiū.
V. SINKEVIČIUS (LVŽSF). Kuo tobulesnis įstatymas, tuo geriau.
PIRMININKAS. Ačiū pranešėjui. Dėl motyvų nėra užsirašiusių? Ar galime pritarti bendru sutarimu po pateikimo klausimams nuo 1-6a iki 1-6g. Ačiū. Pritarta bendru sutarimu.
Pagrindinis komitetas dėl klausimų nuo 1-6a iki 1-6f – Ekonomikos komitetas. Galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū. Pritarta. Dėl klausimo 1-6g pagrindinis būtų Biudžeto ir finansų komitetas, papildomas – Ekonomikos komitetas. Galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū. Pritarta. Siūloma svarstyti balandžio 27 dieną.
A. Palionis – per šoninį mikrofoną.
A. PALIONIS (LSDPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Aš dar norėčiau paprašyti ir Vyriausybės išvados iš karto, kadangi keičiami mokestiniai reikalavimai, lengvatų taikymo laikotarpiai. Būtų gerai gauti Vyriausybės išvadą.
PIRMININKAS. Ar galime pritarti bendru sutarimu, kad prašytume Vyriausybės išvados? Ačiū. Pritarta. Komiteto nuomonė. (Balsai salėje)
V. SINKEVIČIUS (LVŽSF). Nereikia Vyriausybės išvados. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Ar galime balsuoti? Komisiją prašom į priekį…
R. ŽEMAITAITIS (TTF). Dėl Vyriausybės išvados. Iš tikrųjų nereikia, jeigu mes palengviname vieną dalį. Kai išbrauki tas pačias gamybines, tu prapleti visą spektrą, tai reiškia, kad yra mokesčiai. Kažkiek, dalies mokesčių negaus pati valstybė. Kita dalis, Virgi, yra labai geras pasiūlymas iš tikrųjų. Bet kada dingsta gamybinis, tai atsiranda prekybos centras ir prekybos centras su valstybinėmis lengvatomis ten dirbs, todėl ir reikalinga Vyriausybės išvada.
PIRMININKAS. Ačiū. S. Jakeliūnas. Prašom.
S. JAKELIŪNAS (LVŽSF). Siūlau, nežinau, ar A. Palionis suformulavo, ar ne, dėl 1-6g, kur konkrečiai kalbama apie pelno mokesčio lengvatą. Mes vis tiek siūlysime kreiptis kaip Biudžeto ir finansų komitetas į Vyriausybę. Tai galbūt geriau iš karto kreiptis. O dėl kitų mes neturime prieštaravimų, kreiptis ar nesikreipti. Gerai…
V. SINKEVIČIUS (LVŽSF). Viskas gerai, neprieštarauju.
PIRMININKAS. Galime bendru sutarimu? Ačiū. 1-6g.
Pateikimas. Darbotvarkės 1-11 klausimas – Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo Nr. VIII-2043 27 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-366. Pranešėjas – J. Jarutis. (Balsai salėje)
11.29 val.
Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo Nr. VIII-2043 10 ir 26 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-369 (pateikimas)
Tad pereisime prie kito klausimo, nėra pateikėjo, prie Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo Nr. VIII-2043 10 ir 26 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-369. Pranešėjas – M. Puidokas. Maloniai prašom.
M. PUIDOKAS (LVŽSF). Šis pakeitimas socialiai yra labai jautrus, nes leistų nėščioms moterims, taip pat vienišiems tėveliams, auginantiems vaikus iki trejų metukų, ir laikiną fizinę negalią turintiems asmenims supaprastinti parkavimo tvarką. Taigi tose vietose, kurios yra paženklintos neįgaliojo ženklu, jie galėtų parkuotis ir būti socialiai mobilūs ir tiesiog mobilesni. Jeigu labai trumpai, tai tiek.
PIRMININKAS. Klausti niekas neužsirašė. Ar galime pritarti bendru sutarimu po pateikimo? Ačiū. Pritarta.
M. PUIDOKAS (LVŽSF). Dėkui.
PIRMININKAS. Pagrindinis komitetas – Teisės ir teisėtvarkos komitetas ir siūloma svarstyti gegužės 23 dieną.
11.31 val.
Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo Nr. VIII-2043 2, 10 ir 13 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-391 (pateikimas)
Kitas klausimas – darbotvarkės 1-13 klausimas – Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo Nr. VIII-2043 2, 10 ir 13 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-391. Pranešėjas – V. Sinkevičius.
V. SINKEVIČIUS (LVŽSF). Sveiki, kolegos, dar kartą. Šiandien teikiu dar vieną įstatymą, t. y. pakeitimą. Pagrindinis dalykas yra dėl savaeigių automobilių galimybės testuotis Lietuvos keliuose. Aš manau, kad, šiaip ar taip, tai yra ateitis, ir tikiuosi, kad Lietuva bus viena iš flagmanų, viena iš tų pirmųjų, kuri žengs tuos žingsnius, kviesdama užsienio investuotojus, įmones testuotis Lietuvoje. Galiu visus nuraminti, kad nebus taip, kad bus testuojama bet kur, bet kuriame kelyje. Kelias, kaip ir tas automobilis, turi būti adaptuotas. Šiuo metu Lietuvos automobilių kelių direkcija jau baigia projektą Vilnius–Utena kelio, kur būtent ir ženklai, ir kelio ženklinimas susisiekia su automobiliu, kad jis laiku sustotų, važiuotų leistinu greičiu ir panašiai. Estija, deja, dar kartą mus aplenkė šiuo atveju, bet aš tikiuosi, kad mes irgi ilgai nelaukę reglamentuosime savaeigius automobilius ir atversime galimybes kviesti investuotojus ir įmones kurtis čia, Lietuvoje, ir testuoti. Taip papildomai kursime darbo vietas mūsų inžinieriams ir novatoriams. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausti niekas neužsirašė. Dėkoju pranešėjui. Ar galime pritarti po pateikimo bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. Siūlomas Teisės ir teisėtvarkos komitetas pagrindiniu komitetu. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta. Siūloma svarstyti gegužės 23 dieną.
11.34 val.
Teritorijų planavimo įstatymo Nr. I-1120 4 ir 22 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-275 (pateikimas)
Kitas darbotvarkės klausimas yra 2-7 – Teritorijų planavimo įstatymo Nr. I-1120 4 ir 22 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-275. Pranešėjas – K. Mažeika. K. Mažeika yra.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Ačiū, Pirmininke. Kolegos, teikiu įstatymo projektą, kurio iniciatyva kilo iš Geologijos įmonių asociacijos. Išties šiuo įstatymu siekiama panaikinti dviprasmybes, kad vienas įstatymo punktas prieštarauja kitam. Kalbame apie žemės naudojimo paskirties keitimą, kuris prieštarauja savivaldybės bendrajam planui. Jeigu žemės gelmių išteklių telkinys buvo išžvalgytas po savivaldybės bendrojo plano patvirtinimo arba bendrajame plane telkinys nėra fiksuotas, rengti žemės gelmių naudojimo plano negalima, kol nepakeičiami bendrojo plano sprendiniai.
Rengiant savivaldybių bendruosius planus neįmanoma iš anksto žinoti, kur bus atrastas tas naujasis žemės gelmių išteklių telkinys. Remiantis Lietuvos geologijos tarnybos duomenimis, šiuo metu yra sustabdytas daugiau kaip dešimties žemės gelmių išteklių telkinių, kurie nebuvo nurodyti savivaldybių bendruosiuose planuose, naudojimo planų rengimas. Dėl šios priežasties akivaizdu, kad reikėtų suderinti šias įstatymo nuostatas ir panaikinti tą koliziją, nes neaišku, kuria nuostata reikia vadovautis. Atsižvelgiant į tai, siekiama išspręsti susidariusią situaciją ir pakeisti pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį pagal žemės gelmių naudojimo planą.
Kartu prašytume ir Vyriausybės išvados bei šio įstatymo antikorupcinio vertinimo.
PIRMININKAS. Dėkojame. Klausti užsirašė Seimo narys E. Gentvilas. Ruošiasi S. Gentvilas. Eugenijaus nematome, tada S. Gentvilas.
S. GENTVILAS (LSF). Dėkoju pranešėjui. Gerbiamasis pranešėjau, jeigu žiūrėtume dabar svarstomo poveikio aplinkai vertinimo veto teise pasinaudojusių savivaldybių praktiką, tai per dešimtmetį 31 savivaldybė pasinaudojo veto teise, užblokuodama įvairius objektus. Beveik pusė iš jų yra karjerai. Savivaldybės iš esmės aiškiai pasisako prieš karjerus ir karjerų kasybą jų teritorijose, nes, viena vertus, labai suniokoja landšaftą, antra vertus, tai mažas pajamas generuojanti veikla.
Dabar mano klausimas: ar šituo įstatymo pasiūlymu savivaldybėms dar nebus sumažinama teisė pasipriešinti tokiems objektams, kurie yra nepageidaujami? Juo labiau kad čia sakoma, kad tai, kas neatitinka savivaldybės bendrųjų planų, automatiškai gali būti daroma.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Ačiū už klausimą. Išties galiu atsakyti, kad tikrai ne, nebus dar vieno įrankio atėmimas iš savivaldybės. Kaip tik galbūt bus palengvinama, nes šiuo atveju, kas yra dabar, tai būtent savivaldybės turi keisti tuos bendruosius planus ir vėlgi persvarstyti. Nėra tos galimybės numatyta. Tai būtų net jiems patiems paprasčiau. Bet kokiu atveju veto teisę dėl kokio naujo objekto atidarymo (matysime po įstatymo priėmimo, kaip bus), panašu, jie turės.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia Seimo narys A. Skardžius. Ruošiasi R. Žemaitaitis.
A. SKARDŽIUS (LSDPF). Ačiū, Pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, išties matome, žvelgdami į geologijos… parengtą išteklių žemėlapį, taip pat jo aprašymą, kad visi ištekliai jau seniai išžvalgyti, nebent, sakykime, dar kokios naftos paieškos būtų ar gintaro. Bet pagrindiniai ištekliai, tie karjerai, apie kuriuos jūs kalbate, – tai bendrieji planai buvo visai neseniai pradėti daryti. Turbūt dar 10 metų neskaičiuojama, kada buvo pradėta daryti. Kodėl, sakykime, darant tuos bendruosius planus nebuvo į tai atsižvelgta? Viena klausimo dalis.
Kita klausimo dalis yra ta, kad vis dėlto kai kurie ištekliai yra, jų, sakykime, karjerų, eksploatuojant esamus, turbūt artimiausiu šimtmečiu dar neprireiks, kad būtų pradėti eksploatuoti. Kaip jūsų šis teikiamas siūlymas koreliuoja su mano išsakyta pozicija?
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Ačiū, kolega, už klausimus. Išties galiu pasakyti, kad čia ir yra problema, kad šiandien tų karjerų, kurie lyg ir yra, ir, kaip mes sakome, jų gal ir nereiks šimtą metų ar daugiau, tai jie tokie, žinome, yra, bet jeigu norime pradėti eksploatuoti ir tais atvejais, kur dabar susiduriama, kur jau padaryti detalieji planai, užsidengia ir prasilenkia ta logika, kad lyg ir galėtume eksploatuoti tuos, kuriuos galima, bet mums fiziškai galbūt neparanku arba toli, o čia, kur yra patogioje vietoje, kur jau lyg ir suderinta viskas, teisiškai šiandien įstatymas neleidžia.
PIRMININKAS. Dėkojame. Klausia Seimo narys R. Žemaitaitis. Ruošiasi R. Žilinskas.
R. ŽEMAITAITIS (TTF). Ačiū, gerbiamas Seimo Pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, man teko prie trijų bendrųjų ir prie specialiųjų planų dirbti. Nežinau, kiek esate pats susipažinęs su teritorijų planavimo dokumentais. Kaip žinote, pirma yra valstybinis strateginis planas, t. y. bendrasis, į kurį yra įtrauktos jau de facto visos teritorijos, ką kalbėjo mano kolega A. Skardžius, pratęsiu. Tada rengiant bendrąjį planą visi specialistai, taip pat ir geologijos tarnybos, teikia savo siūlymus ir mes visa tai apsvarstome, išskyrus išimtį, kuri buvo daroma miškams, urėdijoms, kada girininkijų teritorijoje buvo leidžiama be bendrojo plano sprendinių atidaryti savo reikmėms mažus žvyro karjerus ir panašiai.
Dabar jūs kalbate, kad galima dažniau ir greičiau keisti bendrąjį planą. Na, bendrąjį planą pakeisti yra ne taip lengva, mes dešimt metų vykdome monitoringą ir po to keičiame. Mano klausimas yra toks: ar jums neatrodo, kad užtenka paprasto specialiojo plano, nes bendrajame plane yra tik rekomendacijos, o dėl tokių dalykų kaip degalinių išdėstymo schema, kaip teritorijos ir panašiai yra sprendžiama specialiuoju planu? Kam keisti, įvedinėti naują rebusą, jeigu bendrajame plane yra specialiojo plano galimybės, mes esame patvirtinę jį šiandieną? Aš nelabai suprantu tokio keitimo esmės.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Ačiū už klausimą. Išties mes nekalbame apie degalines arba kokius nors pastatus, kalbame apie išteklius. Tai ir kalbame apie tuos karjerus, kurie, kaip jūs sakote… (Balsai salėje) Bet ir kertasi tarpusavyje šitie du, todėl turime suderinti.
PIRMININKAS. Dėkojame. Klausia Seimo narys R. Žilinskas.
R. ŽILINSKAS (TS-LKDF). Dėkoju, gerbiamas posėdžio pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, Teritorijų planavimo įstatymas yra Frankenšteinas, kuriam jūs dabar prisiūnate dar vieną pirštą. Aš nedrįstu ginčytis, galbūt tas pirštas yra visiškai geras, bet gal jūsų vadovaujamas komitetas imtųsi peržiūrėti visą įstatymą ir suderinti jo dažnai nederančias nuostatas?
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Ačiū už klausimą. Perspektyvoje mes tą planuojame, bet šiandien mes turime tą atsiradusią koliziją, norime ją pakeisti, nes stringa dešimtys projektų, kurie galėtų padėti išspręsti tą problemą.
PIRMININKAS. Dėkojame. Daugiau užsirašiusių klausti nėra. Ačiū pranešėjui. Dėl motyvų užsirašiusių taip pat nėra. Siūlau pritarti po pateikimo. Ar galime bendru sutarimu? Ačiū. Pritarta.
Pagrindiniu komitetu siūlomas Aplinkos apsaugos komitetas. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū. Pritarta. Siūloma svarstyti balandžio 27 dieną. (Balsai salėje)
E. GENTVILAS (LSF). Aš suprantu, kad komunikacija yra užstrigusi. Mes sakėme, kad mes norime balsuoti, kadangi bent kai kurie iš mūsų nepritaria. Jūs gal nepastebėjote ir pasakėte, kad bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Gerai.
E. GENTVILAS (LSF). Atsiprašau, bet čia reikėtų balsuoti.
PIRMININKAS. Gerai. Kviečiame balsų skaičiavimo grupę prie tribūnos ir siūlome balsuoti dėl pateikimo. R. J. Dagys – maloniai kviečiame, A. Norkienė – maloniai kviečiame, K. Bartkevičius – maloniai kviečiame, J. Baublys, A. Butkevičius, M. Mackevičius. Ar Seimo nariai pasiruošę balsuoti rankiniu būdu? Prašau balsuoti. Kas už tai, kad pritartume po pateikimo Teritorijų planavimo įstatymo Nr. I-1120 4, 22 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui?
Už – 85. Po pateikimo pritarta. Prieš? Kas susilaikė? 11 susilaikė. Kaip minėjau, po pateikimo pritarta.
Ar dėl komiteto reikia balsuoti, ar bendru sutarimu? Bendru sutarimu pritariate. Ačiū.
J. Razma – dėl vedimo tvarkos. Prašom.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiamas Pirmininke, atsižvelgiant į šios dienos atsitikimą, kai sugedo balsavimo sistema, ar vis dėlto negalėtų būti jūsų pavedimo Seimo kanceliarijai, kad būtų funkcionali tos istorinės salės balsavimo sistema, nes ten visa aparatūra yra ir kai taip atsitinka, mes ramiai galėtume pereiti ten ir dirbti? Balsavimo rezultatai būtų vardiniai, nes kai dabar balsuojame pakeldami rankas, deja, to negalime užtikrinti.
PIRMININKAS. Personalas sako, kad to negalima.
11.47 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos radijo ir televizijos komisijos pirmininko paskyrimo“ projektas Nr. XIIIP-490(2) (pateikimas)
Darbotvarkės 1-7a klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos radijo ir televizijos komisijos pirmininko paskyrimo“ Nr. XIIIP-490. Pranešėjas – Kultūros komiteto pirmininkas R. Karbauskis.
R. KARBAUSKIS (LVŽSF). Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo 47 straipsnio 10 dalimi, Kultūros komitetas nutarė Respublikos Lietuvos Seimui teikti kandidatą į Lietuvos radijo ir televizijos komisijos pirmininko pareigas E. Vaitekūną ir kandidatą į pirmininko pavaduotojo pareigas M. Martišių. Yra du įstatymų projektai, pateikti atskiri sprendimai. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Dėkojame. Kviečiame kandidatą, ačiū pranešėjui, E. Vaitekūną į tribūną. Pasisakyti skiriama iki 10 minučių.
E. VAITEKŪNAS. Laba diena, gerbiamas Pirmininke. Radijo komisijos baras iš tikrųjų yra labai platus. Šiandien komisija yra išdavusi apie 100 licencijų radijo ir televizijos programoms, apie 50 retransliuotojų veikia Lietuvoje, su kuriais taip pat bendraujame, reguliuojame, prižiūrime. Taigi komisijos tikslas yra pasiekti, kad nebūtų skleidžiama įstatymais draudžiama informacija. Reikia pasakyti, kad per ketverius veiklos metus pagal Lietuvos programas pažeidimų sumažėjo dvigubai.
Kita sritis, kuriai skiriame ypač didelį dėmesį, yra karo propaganda, nesantaikos, neapykantos kurstymas ir skatinimas pagal rasę ir panašiai. Šiandien esame priėmę devynis sprendimus dėl programų transliavimo apribojimų, taip pat artimiausiu metu, matyt, bus ir kiti. Žinoma, tai yra gana sudėtingos procedūros, kurias numato ir mūsų įstatymai, ir direktyvos. Dabar yra derinami klausimai, kaip priimti sprendimus, kad tos procedūros, kurios vyksta, būtų sutrumpintos ir būtų galima operatyviau ir greičiau reaguoti į skleidžiamą informaciją. Problemos, kurias, manau, reikėtų spręsti – tai televizijos programų retransliacija internetu. Tai didelė problema. Taip pat dėl turinio. Dabar įstatyme yra numatyta, kad privalu transliuoti daugiau kaip 50 % Europos Sąjungos kūrinių, dar 10 % Europos Sąjungos nepriklausomų prodiuserių, yra numatyta net Administracinių nusižengimų kodekse nuostata dėl sankcijų. Deja, yra įrašyta išlyga – „kai tai įmanoma“. Suprantama, kad dažniausiai neįmanoma. Tų problemų yra įvairių ir dėl titrų, ir dėl pasienio zonų geresnio priėmimo. Žinau ir žinome, kaip tai būtų galima spręsti ir, esant reikalui, pateiktume įstatymų projektus dėl tų klausimų. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausti užsirašė keturi Seimo nariai. Maloniai kviečiamas S. Jakeliūnas per šoninį mikrofoną. Ruošiasi L. Balsys.
S. JAKELIŪNAS (LVŽSF). Gerbiamas kandidate, norėjau paklausti jūsų nuomonės apie nacionalinio transliuotojo visuomeninės televizijos vaidmenį ir galimybes teikti objektyvią ir nešališką informaciją, nes susidaro įspūdis, kad kai kurios laidos yra labai tendencingos. Neminėsiu konkrečių pavyzdžių. Ar jūs susidarėte tokią nuomonę, ar ne?
Kitas klausimas taip pat susijęs su tuo transliuotoju. Man susidaro įspūdis, kad nors iš biudžeto jiems skirti asignavimai žymiai didesni negu anksčiau, jis teikia informaciją apie rėmėjus, ką galima interpretuoti kaip reklamą. Aš nežinau, ar jie gauna reklamos pajamas, bet tai yra komercinių įmonių informacija, kuri matyti visuomeninio transliuotojo eteryje. Ar, jūsų nuomone, šitais dviem klausimais yra panašiai manoma, ar jūs turite nuomonę? Ačiū.
E. VAITEKŪNAS. Iš tikrųjų mes matome didelių problemų nacionalinio transliuotojo. Pirmiausia dėl visuomenės informavimo principų, kuriuos jūs paminėjote. Taip pat dėl reklamos rėmimo pranešimo.
Noriu pasakyti, kad komisija reguliuoja reklamos rėmėjų pranešimus ir tuo klausimu esame surašę ir nubaudę net tris kartus ir skirtos piniginės baudos. Aš manau, kad nacionalinio transliuotojo taryba nėra pakankamai reikli tiek generaliniam direktoriui, tiek administracijos veiklai. Manau, kad čia turėtų būti aktyvesnis darbas.
Taip pat turiu siūlymų atsižvelgiant ir į kitų šalių praktiką, kad Radijo ir televizijos komisijos kaip tokios reguliavimas turėtų būti ne tik komercinių radijo ir televizijos stočių, bet tais klausimais ir nacionalinio transliuotojo.
PIRMININKAS. Klausia Seimo narys L. Balsys. Ruošiasi R. Šarknickas.
L. BALSYS (MSNG). Ačiū, Pirmininke. Gerbiamas kandidate, dabar Lietuvoje yra tokia geroji praktika – įvedamos rotacijos ir kadencijos. Štai Respublikos Prezidentė siūlo kadencijas ir rotacijas įvesti net vaikų darželių vedėjoms. Jūs buvote ilgametis šitos komisijos pirmininkas. Ar nemanote, kad truputėlį užsisėdėjote ir ar nereikėtų pasiduoti tai bendrai gerajai praktikai ir vis dėlto susilaikyti nuo tapimo dar ir dar, ir dar, ir dar kartą, ir dar sykį šitos komisijos pirmininku? Ačiū.
E. VAITEKŪNAS. Ačiū. Galbūt truputėlį suklydote. Dalykas tas, kad aš 20 metų dirbau Lietuvos autorių teisių sistemoje. Komisijoje dirbu vieną kadenciją – ketveri metai. Jeigu manote, kad čia pakankamai daug nuveikiau, ačiū.
PIRMININKAS. Klausia Seimo narys R. Šarknickas. Ruošiasi L. Kasčiūnas.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Taigi tas tris savaitgalio dienas – nuo penktadienio iki sekmadienio teko sulaukti begalės žiniasklaidos klausimų, tačiau teko sulaukti ir dar didesnės paramos iš Lietuvos gyventojų dėl žiniasklaidos informavimo apie visas tas blogybes. Dėkoju už tai, kad pradėjo daugėti net ir žurnalistų, kurie vis dėlto parėmė pačią mūsų mintį, idėją, ją tikrai reikia detaliai sutvarkyti, kad nebūtų cenzūros, draudžiama ir t. t.
Noriu paminėti, šiandien ką tik atsiuntė Lietuvos spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas ir jis taip pat pasisako už tą idėją, mintį. Vakar Prezidento vienas patarėjas taip pat pasisakė už tą mūsų mintį. Vaikų ir jaunimo mylimas rašytojas V. V. Landsbergis. Taip pat yra pasisakęs ir prieš 15 metų yra net kreipęsis į Lietuvos Respublikos Prezidentą V. Adamkų L. Donskis. Vadinasi, mūsų žiniasklaida dabar dažniausiai užkandžiams siūlo siaubo istorijas ir t. t.
Noriu jūsų paklausti, koks jūsų požiūris būtų į visa tai, kas dabar vyksta paskutinius tuos 15 metų, nes vis dėlto 22 % yra siaubo? Pavyzdžiui, „New York Times“ tik 2,4 %, Varšuvos yra 4,2…
PIRMININKAS. Ačiū. Klausti – viena minutė.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Vadinasi, skirtumai yra labai didžiuliai, kas pas mus Lietuvoje vyksta. Kaip jūs į tai žiūrėtumėte dėl paties požiūrio?
E. VAITEKŪNAS. Taip, iš tikrųjų situacija yra bloga, bet kaip komisijos darbuotojas, tai komisija negali daryti įtakos ir reguliuoti nei ką transliuoti, nei kaip, nei kada, nei kur. Tiktai tiek, kad kas yra draudžiama įstatymo. Norėjote patikslinti? (Balsas salėje) Požiūris tikrai neigiamas. Beje, kai kuriose Europos šalyse yra priimta tam tikra tvarka, kaip reguliuoti tą situaciją. Aš tiesiog pasakysiu mūsų kaimynų pavyzdžių, kad yra terminuotos radijo ir televizijos programų licencijos.
PIRMININKAS. Dėkojame. Klausia Seimo narys L. Kasčiūnas. Ruošiasi P. Gražulis.
L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Sveiki! Gerbiamas kandidate, pirmiausia labai ačiū už tą atliktą tyrimą dėl rusiškos informacijos produkcijos sklaidos mūsų televizijose. Iš tiesų dabar jau įregistravome Visuomenės informavimo įstatymo 38 straipsnio pataisas, apie kurį jūs ir kalbėjote, išbraukti žodžių junginį „kai tai įmanoma“. Matysime, ar Seime sulauksime paramos. Bet vėlgi šitie pataisymai yra gana tokie inkrementiniai, nes turbūt reikėtų šiandieninio informacinio karo kontekste bendrai peržiūrėti Visuomenės informavimo įstatymą ir įvertinti, ir labai aiškiai apsibrėžti sąvokas. Kad ir tas pats Europos kūrinys, kas tai yra, nes dažnai būna taip, kad Rusijos gamintojai įtraukia kokioje vienoje grandyje ukrainiečius ar ką nors iš Europos Sąjungos ir tai jau nebėra trečiosios šalies produkcija. Mums tų saugiklių reikia susidėlioti.
Lygiai taip pat, kai kalbame apie Europos kūrinius, kur tada amerikietiška produkcija? Ar mes ją taip eliminuojame, ar įtraukiame? Žodžiu, aš, remdamas ir tiesiog linkėdamas sėkmės, noriu paprašyti, kad mes tikrai sugrįžtume po viso to galbūt į Seimą ir turėtume rimtą diskusiją apie Visuomenės informavimo įstatymą, būtent tą visą geopolitinį iššūkį šitame kontekste. Jeigu mes sutariame, linkiu jums didelės sėkmės.
E. VAITEKŪNAS. Ačiū. Vakar ta tema kalbėjome ir Kultūros komitete. Tikrai manau, pritardamas ir Kultūros komiteto pirmininkui, ir nariams, kad reikia sisteminių pokyčių, ir turime pasiūlymų, kaip tai daryti. Pagaliau net ir pats reguliavimas. Šiandien yra net kelios institucijos, kurios tą sritį reguliuoja. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkojame. Klausia Seimo narys P. Gražulis. Ruošiasi M. Majauskas.
P. GRAŽULIS (TTF). Gerbiamas pranešėjau, jūs jau visą kadenciją išbuvote šitos komisijos pirmininku ir, be abejonės, situaciją puikiai žinote. Nebuvo kažkokių iniciatyvų iš jūsų, kaip pagerinti situaciją, kurią visi pripažįsta, kad yra smurtas, neapykanta. Tiesiog tas negatyvas liejasi per kraštus. Štai Seimo narė D. Šakalienė pabandė kažką pasiūlyti, galbūt ir ne visiškai kompetentingai, bet ieškoti išeičių, staiga buvo sumurkdyta ir ji jau net atsiprašė.
Jūs man atsakykite į vieną klausimą, žmogus su patirtimi, kas šiandien nepriklausomoje Lietuvoje reguliuoja nereguliuojamą žiniasklaidą? Sovietmečiu kas reguliavo, žinojome – Glavlitas. Ar jūs galėtumėte atsakyti, kas reguliuoja? Jeigu puola, tai visi vieningai. Kas ją reguliuoja? Aš sau šitą klausimą keliu gal 15 ar 20 metų, kas nepriklausomoje Lietuvoje reguliuoja nepriklausomą žiniasklaidą?
E. VAITEKŪNAS. Jeigu informacija nedraudžiama įstatymu… Jeigu draudžiama, tai komisija, jeigu informacija nepažeidžia įstatymų, reguliuoja rinka.
PIRMININKAS. Seimo narys M. Majauskas.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Dėkoju. Gerbiamasis kandidate, iš tikrųjų norėjau paklausti tokio klausimo: mes matome tas tendencijas, jog jaunimas vis rečiau klauso radijo, vis rečiau žiūri televizorių, dažnai net ir paties televizoriaus namuose nėra, jie keliauja į internetinę erdvę, socialinius tinklus, matome net ir kai kuriuos kūrėjus, kurie pasitraukė iš LRT ir keliauja kurti į internetines erdves, internetines televizijas, ar nematote rizikos, kad laikui bėgant LRT taps vyresnio amžiaus žmonių televizija ir radiju? Kokios priemonės galėtų pritraukti jaunimą tiek kurti, tiek vartoti tą turinį, kurį kuria LRT?
E. VAITEKŪNAS. Žinoma, vėlgi aš tą žodį „rinka“… Televizijos vadovai turi matyti, kas įdomu ir kokiai auditorijai atskiros laidos įdomios. Žinoma, daug kas pereis į internetą, tai, ką aš šiandien paminėjau, kad neteisėtos retransliacijos internete daugėja, žinoma, tai sudėtinga, bet komisija, kaip aš irgi minėjau, negali daryti įtakos pačiam turiniui, ką, kur ir kada transliuoti.
PIRMININKAS. Dėkojame. Daugiau klausiančių nėra. Dėkojame kandidatui.
E. VAITEKŪNAS. Ačiū.
PIRMININKAS. Dvi frakcijos yra užsirašiusios susitikti. Ir toliau svarstymą tęsime antradienį, t. y. kovo 28 dieną.
Toliau posėdžiui pirmininkaus Pirmininko pavaduotojas G. Kirkilas. (Balsai salėje)
PIRMININKAS (G. KIRKILAS, LSDPF). Gerbiamasis kolegos, tęsiame posėdį. Dėl vedimo tvarkos – kolega K. Mažeika.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Aš tik dėl buvusio, dėl kurio mes balsavome, dėl projekto Nr. XIIIP-275, dėl procedūrų, kad prašytume Vyriausybės išvados ir kad STT atliktų antikorupcinį vertinimą. Prašau protokoluoti.
PIRMININKAS. Kolegos, galime sutikti bendru sutarimu? Galime. Ačiū. Pritariame.
12.03 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos radijo ir televizijos komisijos pirmininko pavaduotojo paskyrimo“ projektas Nr. XIIIP-491 (pateikimas)
Darbotvarkės 1-7b klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos radijo ir televizijos komisijos pirmininko pavaduotojo paskyrimo“ projektas Nr. XIIIP-491. Kviečiu R. Karbauskį. (Balsai salėje) Dėl jo jau pasakyta? (Balsai salėje) Abu iš karto pristatė? (Balsai salėje) Pasirodo, vis tiek reikia. Prašau, R. Karbauskis. (Balsai salėje) Atskiri nutarimai, dėl to.
R. KARBAUSKIS (LVŽSF). Supratau.
PIRMININKAS. Kad nepažeistume tvarkos su paskyrimais. Prašau.
R. KARBAUSKIS (LVŽSF). Lietuvos Respublikos Seimas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo 47 straipsnio 10 dalimi, nutaria (1 straipsnis): „Paskirti Mantą Martišių Lietuvos radijo ir televizijos komisijos pirmininko pavaduotoju“.
PIRMININKAS. Nėra norinčių klausti. Ačiū pranešėjui. Gerbiamieji kolegos, komitetas siūlo svarstyti skubos tvarka. (Balsai salėje) Pateikimui galime pritarti turbūt, nes jau pritarėme? Skubos tvarka. (Balsai salėje) Galime pritarti bendru sutarimu? Kolegos, svarstymas antradienį. Pagrindinis Kultūros komitetas. Ar reikia papildomų? Nereikia. Ačiū.
12.04 val.
Seimo nutarimo „Dėl Viktoro Aiduko atleidimo iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjo pareigų“ projektas Nr. XIIIP-482 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
Gerbiamieji kolegos, darbotvarkės 1-8 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Viktoro Aiduko atleidimo iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjo pareigų“ projektas Nr. XIIIP-482. Pranešėja – R. Svetikaitė, Prezidento vyriausioji patarėja. Prašom.
R. SVETIKAITĖ. Dėkoju, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamieji Seimo nariai, leiskite jums pristatyti Respublikos Prezidento 2017 m. kovo 20 d. dekretą Nr. 1K-917. Vadovaudamasi Konstitucija ir Teismų įstatymu, gavusi Teisėjų tarybos patarimą, Respublikos Prezidentė teikia Seimui atleisti V. Aiduką iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjo pareigų savo noru. Šių metų kovo 10 dieną buvo gautas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjo V. Aiduko prašymas atleisti iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjo pareigų Konstitucijos 115 straipsnio 1 punkto pagrindu, t. y. savo noru. Vadovaudamasi Konstitucija, Prezidentė 2017 m. kovo 13 d. dekretu kreipėsi į Teisėjų tarybą patarimo teikti Seimui atleisti V. Aiduką iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjo pareigų savo noru. 2017 m. kovo 17 d. buvo gautas vienbalsis Teisėjų tarybos patarimas, kad pagal Konstituciją Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjus atleidžia iš pareigų Seimas Respublikos Prezidento teikimu, todėl Prezidentė teikia Seimui atleisti V. Aiduką iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjo pareigų savo noru. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Ar yra norinčių paklausti? (Balsai salėje) N. Puteikis. Nematau jo. Daugiau nėra norinčių? Nėra. Ačiū pranešėjai.
Dėl motyvų. Yra dėl motyvų? N. Puteikis vėl, bet aš jo nematau. Galime, kolegos, po pateikimo pritarti bendru sutarimu? (Balsai salėje) Ačiū, pritarta.
Svarstymas. 1 straipsnis. Atsiprašau, diskusija dėl svarstymo. Nėra. Galime pritarti bendru sutarimu? Pritarta.
Dabar pastraipsniui. (Balsai salėje) Sako pirmiau… Kadangi reikės balsuoti slaptai, ar galėtume patvirtinti slapto balsavimo biuletenį dėl Seimo nutarimo „Dėl Viktoro Aiduko atleidimo iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjo pareigų“ projekto Nr. XIIIP-482 priėmimo. Kaip visada toks pat… Paliekame tą žodį, kurį pasirenkame. Šiuo atveju – „siūlome atleisti“, kas prieš atleidimą, palieka prieš arba, kas už, palieka už. Kolegos, pradedame balsuoti 14 valandą, iki 14 val. 20 min. Taip pat primenu balsų skaičiavimo komisijai, kad jinai tuo metu turi būti pasiruošusi. Galime pritarti slapto balsavimo biuletenio projektui? Ačiū, pritarta. Kolegos, dabar pastraipsniui. (Balsai salėje: „Nereikia.“) Gerai.
12.07 val.
Viešųjų pirkimų įstatymo Nr. I-1491 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3750(3)ES (svarstymo tęsinys)
Kolegos, tęsiame posėdį. Kitas darbotvarkės klausimas, dėl kurio buvo padaryta pertrauka, – Viešųjų pirkimų įstatymas, kaip suprantu, 1-2a klausimas. Vėl kviečiame kolegą V. Sinkevičių į tribūną. Ar yra kolega V. Sinkevičius? Prašau.
Pataisos. Kolegos, tiesiog eisime prie pataisų. Pirmoji pataisa yra dėl 17 straipsnio. (Balsai salėje) Dėl 1 straipsnio 17 dalies. Yra Audito komiteto pasiūlymas. Kas pateiks Audito komiteto nuomonę? Ar yra kas iš Audito komiteto? I. Šimonytė? Nematau. Kolegos, kas dar yra iš Audito komiteto? A. Bilotaitė. Prašau. A. Bilotaitė.
A. BILOTAITĖ (TS-LKDF). Mes sutinkame su pagrindinio komiteto pozicija. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Atsiimate?
A. BILOTAITĖ (TS-LKDF). Taip.
PIRMININKAS. Einame toliau. Kolegos, vėl 1 straipsnio 25 dalis. Perkančioji organizacija. Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pataisa. (Balsai salėje) Pagrindinio komiteto nuomonė – nepritarti. Ar yra kas nors iš Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto? Prašom. (Balsai salėje) Ne, yra kolegė iš Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto. Prašom. G. Burokienė, taip? Per šoninį mikrofoną. (Balsai salėje) Arba palaukite… Jau įjungta. Prašom, kolege.
G. BUROKIENĖ (LVŽSF). Siūlome palaikyti Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto nutarimą ir balsuoti už mūsų pataisą.
V. SINKEVIČIUS (LVŽSF). Bet čia…
PIRMININKAS. Komitetas nepritarė. (Balsai salėje)
V. SINKEVIČIUS (LVŽSF). Čia pačią pataisą reikėtų.
G. BUROKIENĖ (LVŽSF). Aš pataisą…
PIRMININKAS. 1 straipsnio 25 dalis. Perkančioji organizacija. Yra kelios pataisos. Siūlote išbraukti?
G. BUROKIENĖ (LVŽSF). Atsiimame šitą. Mes dėl 10.
PIRMININKAS. Gerai, bus lengviau. Atsiėmėte. Gerai. Einame toliau. 9 straipsnis – „Pirkimai elektroninių ryšių srityje“, ketvirtasis skirsnis – „Pirkimų ypatumai“. Taip pat Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pataisos, kurioms pagrindinis komitetas (čia jau ženklios pataisos) nepritarė. Gal galėtumėt pristatyti?
G. BUROKIENĖ (LVŽSF). Mes pritariame pagrindiniam komitetui.
PIRMININKAS. Atsiimate. (Balsai salėje) Čia 9-as. Pirmininke, gal jūs galėtumėte, būtų greičiau. Mes pasitikime pirmininku, jis objektyviai pristatys. Prašom.
V. SINKEVIČIUS (LVŽSF). 9 straipsnio pakeitimas yra dėl vidaus sandorių. Ekonomikos komiteto nuomonė yra nepritarti Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetui ir panaikinti vidaus sandorius. Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas teikia būtent tokį pasiūlymą, kad vidaus sandoris gali būti sudaromas tik išimtiniu atveju, kai vykdomos šio straipsnio 1 dalyje išdėstytos sąlygos ir, perkant viešojo pirkimo būdu, būtų neįmanoma užtikrinti paslaugos teikimo nepertraukiamumo, geros kokybės ir prieinamumo. Ekonomikos komitetas šiam siūlymui nepritarė.
PIRMININKAS. Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas atsiima? Taip? Ne. Neatsiima. Motyvai. E. Pupinis – už pasiūlymą.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, diskusijų metu mes girdėjome daug nuogąstavimų, kad iš tikrųjų nėra pakankamos tam tikrų specializuotų įmonių konkurencijos savivaldybėse, todėl manyčiau, kad nereikėtų skubėti atsisakyti vidaus sandorių ir savivaldybėse, nes teko girdėti daug merų nuogąstavimų, kad iš tiesų kai kurios sritys gali būti monopolizuotos didžiųjų įmonių. Po to, sužlugdžius vietines įmones, kurios yra specializuotos, kainos gali pradėti nereguliuojamai kilti. Iš tikrųjų pritariu Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetui ir pritariu daugeliui savivaldybių nuogąstavimų, kad vis dėlto vidaus sandoriai savivaldybėse nebūtų panaikinti. Aišku, yra įdėti tam tikri svertai, kad tarybos prižiūrėtų šitą procesą. Manau, pakanka.
PIRMININKAS. A. Bilotaitė – prieš.
A. BILOTAITĖ (TS-LKDF). Čia yra labai svarbus mūsų sprendimas, nes jeigu mes pritarsime Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto siūlymui, mes turėsime daryti pertrauką, nes iš esmės reikės peržiūrėti daug kitų straipsnių. O nepritariu palikimui vidaus sandorių, nes akivaizdu, kad, panaikinus vidaus sandorius, padidėtų konkurencija, sumažėtų kainos, būtų skatinamas vietos vidutinis ir smulkusis verslas, pritraukiamos investicijos. Taip būtų taupomi mokesčių mokėtojų pinigai, būtų daugiau skaidrumo, būtų suardomi ryšiai tarp politikų ir jiems pavaldžių įmonių.
Gerbiamieji kolegos, tie visi argumentai, kad, uždraudus vidaus sandorius, savivaldybių įmonės bankrutuos, yra netiesa. Jeigu jos neefektyviai, neskaidriai veikia, tai galbūt ir gerai, kad jos nebegalės veikti, nes mūsų tikslas yra gyventojų interesas. Ar mes dabar galvojame apie tas lesyklėles, kad jos išliktų, ar galvojame apie gyventojus, – čia yra mūsų esminis sprendimas. Kviečiu nepalaikyti.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamoji kolege. Kadangi nuomonės išsiskyrė, dabar balsuojame dėl Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pasiūlymo. Kas palaikote šį pasiūlymą, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote. Išbandome balsavimo sistemą. Kolegos, prašom balsuoti ir netriukšmauti. Ramiai. Balsavimas pradėtas.
Gerbiamieji kolegos, balsavo 107 Seimo nariai: už – 69, prieš – 21, susilaikė 17. Pritarta Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pataisai.
V. SINKEVIČIUS (LVŽSF). Kolegos…
PIRMININKAS. Gerbiamasis pirmininke, norėčiau jūsų paklausti, ar galime tęsti dėl šitos pataisos?..
V. SINKEVIČIUS (LVŽSF). Taip, mes galime tęsti, tik kolegos, Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, neįregistravo, nes paraleliai eina dar ir Vandentvarkos, energetikos ir komunalinių paslaugų įstatymas (Nr. XII-3751), dėl kurio reikės taip pat registruoti siūlymą grąžinti vidaus sandorius, apibrėžiant taip, kaip Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas. Aš tik paminiu, kad bus tokia registracija.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, einame prie kitos pataisos, kurią teikia Seimo nariai D. Kreivys ir V. Sinkevičius. Gal pats V. Sinkevičius pristatys? Komitetas pritarė iš dalies. Prašom.
V. SINKEVIČIUS (LVŽSF). Čia yra dėl tarptautinių pirkimų supaprastinimo ir mažos vertės pirkimų. Komitetas pritarė iš dalies, kad, atliekant mažos vertės pirkimus, taikomos mažos vertės pirkimų apraše visos surašytos nuostatos.
PIRMININKAS. Kolegos, ar galime sutikti su tokia nuomone? Galime. Bendru sutarimu.
Kita pataisa – Seimo Audito komiteto. Audito komitetas. Kolege! Gal pats pirmininkas pristatys, nes nėra pirmininko. Pritarti iš dalies. Prašom.
V. SINKEVIČIUS (LVŽSF). Pritarti iš dalies komitetui. Čia taip pat atliekant mažos vertės pirkimus, tai dėl Viešųjų pirkimų tarnybos patvirtinimo, kad jis būtų išduodamas, ir čia pataisymas, kad nebūtų kviečiamas tik vienas tiekėjas. Išbraukiame vieno tiekėjo galimybę.
PIRMININKAS. Kolegos, galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū. Pritarta.
26 straipsnis, 7 straipsnio 1 punktas. Audito komitetas. Vėl siūlo pataisas, kurioms pagrindinis komitetas pritarė iš dalies. Pirmininke, gal galėtumėte. Prašom.
V. SINKEVIČIUS (LVŽSF). Čia taip pat pakeitimas. Komiteto nuomonė yra pritarti iš dalies dėl supaprastinimo pirkimo, kad būtų galimybė pirkti kartu darbus ir projektavimo paslaugas.
PIRMININKAS. Kolegos, galime pritarti tokiai nuomonei?
V. SINKEVIČIUS (LVŽSF). Čia atsiranda galimybė, Audito komitetas siūlo skaidyti, skatinant mažą verslą, kad nebūtų vienas didelis projektas, kad atsirastų galimybė išskaidyti.
PIRMININKAS. Galime pritarti tokiai nuomonei? Ačiū. Linkčioja Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas.
Dabar antrasis skirsnis 30 straipsnis. Seimo narys R. Karbauskis gali pristatyti savo pataisą?
V. SINKEVIČIUS (LVŽSF). Aš trumpai.
PIRMININKAS. Komitetas pritarė.
V. SINKEVIČIUS (LVŽSF). Komitetas pritarė. Čia dėl mažos vertės pirkimų, kad iki 10 tūkst. eurų.
PIRMININKAS. Atsiprašau, pirmininke. Ar yra 10 balsų, kurie remia R. Karbauskį, prašom pakelti rankas? Akivaizdu, yra. Dėkui. Komitetas pritarė. (Balsai salėje) Ačiū, pirmininke. Galime pritarti bendru sutarimu? Galime. Ačiū. Einame toliau.
Dar viena pataisa yra taip pat dėl trečiojo skirsnio 34 straipsnio. Seimo Audito komitetas siūlo… Pagrindinis komitetas pritarė iš dalies. Pirmininke, galite pristatyti.
V. SINKEVIČIUS (LVŽSF). Čia ta pati nuostata dėl supaprastinto pirkimo objekto, kai kartu perkami darbai ir projektavimo paslaugos, kad būtų galimybė juos išskaidyti. Čia tiesiog…
PIRMININKAS. Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas sutinka su tokia pagrindinio komiteto nuomone? Sutinkate. Ačiū. Kolegos, galime bendru sutarimu? Galime.
Dar viena pataisa yra dėl ketvirtojo skirsnio 43 straipsnio, taip pat Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas. Pirmininke, gal pristatykite, nes pagrindinis komitetas pritarė iš dalies. Prašom, pirmininke.
V. SINKEVIČIUS (LVŽSF). Tai jie?..
PIRMININKAS. Jūs.
V. SINKEVIČIUS (LVŽSF). Čia taip pat pritariame iš dalies dėl galimybės susipažinti, kai pasiūlymai pateikiami ne elektroninėmis priemonėmis, su nuorodomis ir panašiai, kad posėdžio metu būtų susipažinta su pateikta medžiaga, kvalifikaciniais reikalavimais ir panašiai.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolegos, pritarta iš dalies. Ar galėtume bendru sutarimu?.. Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas taip pat pritaria. Atsiprašau. Esame jau prie 45 straipsnio, yra Seimo narių A. Bilotaitės ir I. Šimonytės… Gal norėtumėte pristatyti? A. Bilotaitė?
V. SINKEVIČIUS (LVŽSF). Čia taip pat mes pritarėme. Gal aš trumpai.
PIRMININKAS. Komitetas pritarė iš dalies?
V. SINKEVIČIUS (LVŽSF). Pritarėme iš dalies. Tai čia yra esmė, kad perkančioji organizacija, turinti rimtą pagrindą, galėtų pašalinti tiekėją, kuris galbūt yra neskaidrus ar yra įtrauktas į juodąjį sąrašą. Čia kaip pavyzdys, kai įmonė, įtraukta į juodąjį sąrašą, sukuria kitą įmonę ir vėl dalyvauja tuose pačiuose pirkimuose. Tiekėjas, sužinojęs apie tai, turi galimybę įmonę pašalinti iš pirkimų konkurso.
PIRMININKAS. Ačiū, pirmininke. Matau, kad A. Bilotaitė sutinka su tuo. Taip? Ar galime bendru sutarimu, kolegos, pritarti pataisai, kuriai pagrindinis komitetas pritarė iš dalies? (Balsas salėje: „Galime.“) Toliau S. Gentvilo pataisa. S. Gentvilas. Prašom dėl 46 straipsnio.
S. GENTVILAS (LSF). Tiesiog siūlymas, kad privaloma tvarka būtų reikalaujama iš tiekėjo pažymos apie neteistumą per pastaruosius penkerius metus.
PIRMININKAS. Komitetas nepritarė.
V. SINKEVIČIUS (LVŽSF). Komitetas nepritarė, nes tai yra perteklinė nuostata ir jau apibrėžta 50 straipsnio 2 dalyje, kur būtent perkančioji organizacija, reikalaudama, kad tiekėjas įrodytų, jog nėra šio įstatymo 45 straipsnio 1 ir 3 dalyse ir 6 dalies 2 punkte nustatytų pašalinimo pagrindų, kaip pakankamą įrodymą priima teismo, valstybės įmonės, Registrų centro ar kitos kompetentingos institucijos išduotą dokumentą. Todėl nematome pagrindo pritarti.
PIRMININKAS. Ar S. Gentvilas reikalauja balsuoti? Nereikalauja. Ir dar viena pataisa dėl 46 straipsnio.
S. GENTVILAS (LSF). Taip pat panaši, kad privalomas reikalavimas dėl sumokėtų mokesčių. Kadangi komitetas nepritarė ir sako, kad dubliuojasi, tai…
PIRMININKAS. Nereikalauja. Ačiū. Kolegos, galime bendru sutarimu abiem pataisoms?.. Ačiū, pritarta nepritarimui. Abiejų pataisų nepritarimui, tai yra pagrindinio komiteto nuomonei.
Dar viena pataisa dėl 7 punkto. Taip pat Seimo narys kolega S. Gentvilas. Prašom.
S. GENTVILAS (LSF). Čia į 46 straipsnio pakeitimą prašau įtraukti pataisą, kad jeigu perkančioji organizacija sužino informaciją iš trečiųjų šalių, tai privaloma tvarka turėtų ją patikrinti. Nes jeigu šiandien yra anoniminiai pranešimai dėl kažkokių neatitikimų, nėra prievolės.
PIRMININKAS. Ačiū. Pirmininke, komitetas pritarė iš dalies.
V. SINKEVIČIUS (LVŽSF). Komitetas pritarė iš dalies ir atsižvelgta 50 straipsnio 10 dalyje.
PIRMININKAS. Ar S. Gentvilas prašo balsuoti? Ar sutinkate su pritarimu iš dalies? Kolegos, galime bendru sutarimu pritarti? Ačiū, pritarta.
Dėl 48 straipsnio taip pat S. Gentvilo pataisa. Prašau, kolega, nes komitetas nepritarė, pristatyti.
S. GENTVILAS (LSF). 48 straipsnio pakeitimas, kad perkančioji organizacija privalo reikalauti, kad tiekėjas ir ūkio subjektai, kurių pajėgumais ji remiasi, prisiimtų solidarią atsakomybę už pirkimo sutarties nevykdymą. Kitaip tariant, jeigu yra subrangovai, kurie neįvykdė sutarties, tai kad būtų garantuotas pagrindinis tiekėjas dėl šitos sutarties įvykdymo.
PIRMININKAS. Pagrindinis komitetas nepritarė.
V. SINKEVIČIUS (LVŽSF). Komiteto pagrindinis motyvas yra vis dėlto direktyvos perkėlimas ir čia rizikuotume visiškai susikirsti su direktyva, nes direktyvos 1 straipsnyje yra nuostata, kad kai ekonominės veiklos vykdytojas remiasi kitų subjektų pajėgumų kriterijumi, susijusiu su ekonomine ir finansine būkle, perkančioji organizacija gali reikalauti, kad ekonominės veiklos vykdytojas ir tie subjektai būtų bendrai atsakingi už sutarties įvykdymą.
PIRMININKAS. Ar kolega S. Gentvilas neatsiima pataisos, reikalauja balsuoti?
S. GENTVILAS (LSF). Atsiimu.
PIRMININKAS. Atsiima, ačiū. Kolegos, galime pritarti bendru sutarimu nepritarimui? Galime, ačiū.
Ir dar viena pataisa. Jau 50 straipsnis. S. Gentvilas. Prašom. Pagrindinis komitetas pritarė iš dalies.
S. GENTVILAS (LSF). Taip pat dėl tiekėjo kvalifikacijos tikrinimo, kad perkančioji organizacija privaloma tvarka patikrintų anoniminę informaciją dėl tiekėjų kvalifikacijos, jeigu yra gauta ne… anoniminė.
V. SINKEVIČIUS (LVŽSF). Komitetas pritarė iš dalies ir atsižvelgė, kaip ir minėjau, 50 straipsnio 10 dalyje.
PIRMININKAS. Gal kolega S. Gentvilas atsiims savo pataisą? Ar?.. Ne, pritariame iš dalies. Kolegos, galime bendru sutarimu pritarti tokiai nuomonei? Galime.
Einame prie 51 straipsnio. Ekonomikos komitetas. Prašom, pirmininke.
V. SINKEVIČIUS (LVŽSF). Čia labai paprastai taip pat dėl pašalinimo, kad jeigu buvo teismo sprendimas, kad tiesiog pašalinamas iš pirkimų procedūros, ir tiek. Čia daugiau redakcinis pakeitimas. Komitetas pritarė.
PIRMININKAS. Kolegos, galime bendru sutarimu pritarti? Čia pagrindinio komiteto pataisa. Ačiū, pritarta.
Einame prie 54 straipsnio. Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pataisa. Gal kolega V. Sinkevičius gali pristatyti? Ar norėtumėte jūs? Tai prašom.
V. SINKEVIČIUS (LVŽSF). Čia taip pat pritarta komitetui iš dalies grynai pagal direktyvą, kad 70 % bendros perkančiosios organizacijos pirkimų vertės, į kurią neįskaičiuojami mažos vertės pirkimai. Tik tiek.
PIRMININKAS. Ar sutiktumėte? Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas sutinka. Kolegos, galime bendru sutarimu pritarti? Ačiū. Pritarta. Einame toliau.
65 straipsnis. Audito komitetas. Kas iš Audito komiteto? Gal A. Bilotaitė? Prašom.
A. BILOTAITĖ (TS-LKDF). Sutinkame su pagrindiniu.
PIRMININKAS. Su pritarimu iš dalies.
A. BILOTAITĖ (TS-LKDF). Taip.
PIRMININKAS. Kolegos, galime bendru sutarimu pritarti? Galime. Ačiū, pritarta. Einame toliau. 75 puslapio medžiagoje yra, tai yra 85 straipsnis. Seimo narys K. Bacvinka. Prašom. Komitetas pritarė iš dalies. Ar yra Seimo narys? Nėra. Gal pirmininkas gali?
V. SINKEVIČIUS (LVŽSF). Čia taip pat siūlymas dėl miško sodmenų ir miško išauginimo paslaugų, kad būtų taikoma išimtis. Komiteto pritarta iš dalies, nes ten specifika yra būtent sodmenų pirkimai ir galėtų būti taikoma.
PIRMININKAS. Ar kolega K. Bacvinka sutinka su tuo?
K. BACVINKA (LVŽSF). Taip, sutinku.
PIRMININKAS. Sutinka. Ačiū. Kolegos, galime bendru sutarimu pritarti? Komitetas pritarė iš dalies. Taip pat toliau dėl to paties skirsnio turime R. Karbauskio pataisą. Komitetas pritarė. Pirmininke, norėtumėte pakomentuoti?
V. SINKEVIČIUS (LVŽSF). Čia dėl preliminarios sutarties sudarymo ir pirkimo sutarties paviešinimo. Tai komitetas…
PIRMININKAS. Kolegos, galime bendru sutarimu? Galime. Ačiū.
Toliau dėl 87 straipsnio taip pat yra Seimo nario S. Gentvilo pataisa, kuriai pagrindinis komitetas nepritarė. S. Gentvilas. Prašom.
S. GENTVILAS (LSF). Aš atsiimu, dėkui.
PIRMININKAS. Atsiimate, ačiū. Visas dėl šio straipsnio? Antrą taip pat? Čia abiem nepritarė komitetas.
S. GENTVILAS (LSF). Abi
PIRMININKAS. Ačiū. Kolegos, einame toliau.
Dėl 87 straipsnio yra Seimo Audito komiteto gana didelis pasiūlymas, kuriam komitetas pritarė iš dalies. Gal komiteto primininkas galėtų pakomentuoti?
V. SINKEVIČIUS (LVŽSF). Čia dėl asmeninės vadovų atsakomybės Audito komiteto buvo griežtesnis siūlymas, buvo sukelti visas nuobaudas ir viską į šį įstatymą. To padaryti negalėjome, nes vis dėlto turi spręsti Administracinių pažeidimų kodeksas. Buvo pritarta iš dalies, atsižvelgta iš dalies.
PIRMININKAS. Dabar vėl žiūriu į A. Bilotaitę. Ji linksi galvą. Kolegos, galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū.
Ir 99 straipsnis. Taip pat Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pataisa, kuriai pritarta iš dalies. Gal pirmininkas galėtų?
V. SINKEVIČIUS (LVŽSF). Taip. Čia taip pat pritarta iš dalies, nes buvo ir mūsų komiteto narių gerbiamojo A. Skardžiaus ir pavaduotojo D. Kreivio siūlymas dėl nuobaudų taikymo vadovams, atsakingiems už viešuosius pirkimus.
PIRMININKAS. Kolegos, ar galėtume pritarti bendru sutarimu tokiai nuomonei? (Balsas salėje) A. Skardžius nori kažką pasakyti.
V. SINKEVIČIUS (LVŽSF). Taip, vadovams. Gerai.
PIRMININKAS. Vadovams. A. Skardžius. Suteikime žodį A. Skardžiui.
V. SINKEVIČIUS (LVŽSF). Suteikite žodį, labai gerai.
PIRMININKAS. Ar tinka? Gerai. Bendru sutarimu galime, kolegos, pritarti? Balsuoti norite? Pritariate? Gerai. Pritarta. Toliau einame.
Dabar keliamės į 108 puslapį, kuriame yra dėl 2 straipsnio Audito komiteto pasiūlymas, kuriam taip pat pagrindinis komitetas pritarė iš dalies. Gal jūs galite pristatyti, pirmininke?
V. SINKEVIČIUS (LVŽSF). Čia mes jau pritarėme anksčiau. Čia yra pasikeitusi įstatymo numeracija dėl mažos vertės pirkimų. Komitetas tiesiog sutvarkė tą numeraciją.
PIRMININKAS. Ar sutinka Audito komitetas? Sutinka pritarti iš dalies. Kolegos, galime bendru sutarimu? Galime. Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas taip pat turi pasiūlymą, kuriam pritarta iš dalies. Prašom.
V. SINKEVIČIUS (LVŽSF). Čia vėlgi pritarta iš dalies jau ankstesniam pasiūlymui dėl mažos vertės pirkimų, dėl procento ir…
PIRMININKAS. Ar galime bendru sutarimu? Ačiū. Pritarta. Ekonomikos komitetas.
V. SINKEVIČIUS (LVŽSF). Taip pat dėl numeracijos.
PIRMININKAS. Aišku. Galime pritarti, kolegos? Galime. Pritarta. Ir 3 straipsnis – įstatymo įsigaliojimas. Yra kelios Seimo nario G. Kindurio pataisos. Ar norėtų kolega G. Kindurys?
G. KINDURYS (LVŽSF). Norėčiau palikti savo pataisą.
PIRMININKAS. Norėtumėte. Komitetas nepritarė. Kolega, prašom pateikti, kuo čia skiriasi nuo pagrindinio.
G. KINDURYS (LVŽSF). Įsigaliojimą siūlome atidėti iki Naujųjų metų, kadangi įstatymas didžiulis ir šiuo įstatymu vadovausis tiek ir mažos įmonės, pirkdamos nedidelius dalykus, tiek ir savivaldybių administracijos, įgyvendindamos projektus. Vis dėlto reikia laiko šiam procesui pasiruošti.
PIRMININKAS. Kolegos, suprantu, kad autorius nesutinka atsiimti, taip? Pirmininke, pasakykite, dėl ko nepritariate.
V. SINKEVIČIUS (LVŽSF). Komitetas nepritaria šiai nuomonei. Yra įregistruotas paraleliai kitas pasiūlymas, kad įstatymas įsigaliotų šių metų liepos 1 dieną. Pirmoji priežastis vis dėlto yra direktyva, kurią jau vėluojama perkelti, ir pradėtas tyrimas prieš Lietuvą. Todėl tiek ūkio ministro prašymu, tiek Ekonomikos komiteto prašymu norėčiau paprašyti, kad įstatymo įsigaliojimas būtų nuo šių metų liepos 1 dienos. Tai yra suderinta su Viešųjų pirkimų tarnyba, visi mokymai įmonėms ir savivaldybėms bus, sistema veiks.
PIRMININKAS. Ačiū, pirmininke, argumentai labai aiškūs, bet mes turime balsuoti dėl Seimo nario G. Kindurio pasiūlymo. Kas palaiko jo pasiūlymą, balsuoja už. Elektroniniu būdu, jau nekelkite rankų. Kas turi kitą nuomonę, arba, kitaip sakant, palaiko pagrindinį komitetą, balsuoja prieš arba susilaiko. Balsavimas pradėtas. (Balsai salėje) Kolegos, prašom netriukšmauti! Prašau R. J. Dagį, R. Andrikį ir kitus kolegas ateiti balsuoti. Balsavimas pradėtas, kolegos.
Gerbiami kolegos, balsavo 88 Seimo nariai: už – 16, prieš – 22, susilaikė 40. Liekame prie pagrindinio komiteto nuomonės, įsigaliojimo data – liepos 1 diena, taip?
Dar viena pataisa, dvidešimt šeštoji, Audito komiteto. Komitetas pritaria iš dalies.
V. SINKEVIČIUS (LVŽSF). Čia taip pat…
PIRMININKAS. Audito komitetas sutinka. Gal galėtume bendru sutarimu? Galime, kad negaištume laiko, kolegos. Dar viena, dvidešimt septintoji, Seimo Audito komiteto pataisa. Prašau.
V. SINKEVIČIUS (LVŽSF). Ši pataisa yra neaktuali, kadangi tai buvo taikoma vidaus sandoriams ir dėl jų laiko, iki kada buvo galima sudaryti vidaus sandorius. Kadangi vidaus sandorius palikome, tai ši pataisa realiai yra neaktuali.
PIRMININKAS. Ar Audito komitetas sutinka su pritarimu iš dalies? (Balsai salėje) Nereikalinga ta pataisa, aš taip suprantu. Gerai. Dar viena Seimo Audito komiteto… Viskas? Šitos jau buvo. Kolegos, mes aptarėme, apsvarstėme visas pataisas. Motyvai.
P. Urbšys – prieš, bet nematau jo. A, yra! P. Urbšys – už. Prašom.
P. URBŠYS (LVŽSF). Gerbiami Seimo nariai, įstatymo pataisos, kurioms mes pritarėme, veda link to, kad viešieji pirkimai būtų skaidresni ir bet kokiu atveju visų pirma atitiktų viešąjį interesą, o ne privatų, todėl aš siūlau balsuoti už mūsų patvirtintas pataisas.
PIRMININKAS. Prieš – J. Olekas. Prašom.
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Aš noriu atsiprašyti, mes balsuodami priėmėme kai kurias pataisas, ypač dėl galimų vidinių sandorių savivaldybėms, todėl aš neprieštarauju šiam įstatymui. Galbūt, kolegos, kas norite prieštarauti, pasakykite savo nuomonę. Ačiū.
PIRMININKAS. Kolegos, balsuojame dėl pritarimo po svarstymo su visomis pataisomis, kurias mes aptarėme. Kas pritaria įstatymo projektui Nr. XIIIP-3750 su visomis pataisomis, balsuoja už, kas nepritaria, balsuoja prieš arba susilaiko. Balsavimas pradėtas. Prašau kolegas sėstis į savo vietas ir balsuoti.
Gerbiami kolegos, balsavo 101 Seimo narys: už – 94, prieš – 4, susilaikė 3. Po svarstymo pritarta.
12.36 val.
Pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ir pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatymo projektas Nr. XIIP-3751(3)ES, Civilinio proceso kodekso 1, 80, 4232, 4233, 4237 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3752(3), Administracinių nusižengimų kodekso 184 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3753(3), Viešųjų pirkimų, atliekamų gynybos ir saugumo srityje, įstatymo Nr. XI-1491 1, 2, 3, 4, 5, 9, 10, 16, 24, 25, 32 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo nauju 64 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIP-3754(3), Paslaugų įstatymo Nr. XI-570 3 priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3755(3), Kino įstatymo Nr. IX-752 9 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3756(2), Valstybinės darbo inspekcijos įstatymo Nr. IX-1768 121 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3757(2), Valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo Nr. I-722 17 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3758(3), Mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo Nr. IX-1873 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3759(3), Investicijų įstatymo Nr. VIII-1312 151 ir 152 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3760(3), Šilumos ūkio įstatymo Nr. IX-1565 37 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3761(3), Atsiskaitymo už žemės ūkio produkciją įstatymo Nr. VIII-1422 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3762(3), Statybos įstatymo Nr. I-1240 14 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3763(3), Saugomų teritorijų įstatymo Nr. I-301 28 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3764(3) (svarstymas)
Lydimieji projektai. Gerbiamas pirmininke, prašom.
V. SINKEVIČIUS (LVŽSF). Trumpai apie kiekvieną. Pirmas yra dėl Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso? (Balsai salėje) Gerai. Pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ir pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatymo projektas. Komiteto sprendimas – išvadai pagal pasiūlymus pritarti. Už – 7, susilaikė 1.
PIRMININKAS. Visus, pirmininke. 2c.
V. SINKEVIČIUS (LVŽSF). Ir toliau? Gerai. Dėl Civilinio proceso kodekso esame papildomas komitetas. Ekonomikos komitetas šiam įstatymui pritarė bendru sutarimu.
Administracinių nusižengimų kodekso 184 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Čia taip pat Ekonomikos komitetas yra papildomas komitetas. Šiam projektui buvo pritarta bendru sutarimu.
Viešųjų pirkimų, atliekamų gynybos ir saugumo srityje, įstatymo pakeitimo įstatymo projektas. Komiteto išvada – pritarti patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadoms bendru sutarimu.
Paslaugų įstatymo priedo pakeitimo įstatymo projektas. Komiteto sprendimas – pritarti patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadoms. Balsavimo rezultatas: pritarta bendru sutarimu.
Kino įstatymo straipsnio pakeitimo įstatymo projektas, kuriam Seimo Ekonomikos komitetas pritarė bendru sutarimu.
Valstybinės… (Balsai salėje) Atsiprašau.
PIRMININKAS. Daug pataisų, aišku, galima ir suklysti. Atmestas.
V. SINKEVIČIUS (LVŽSF). Gerai. Atsiprašau, klaida. Seimo Ekonomikos komitetas pritarė bendru sutarimu atmesti įstatymą.
Valstybinės darbo inspekcijos įstatymo straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Dėl šio įstatymo projekto komitetas priėmė sprendimą atmesti bendru sutarimu.
Valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo pakeitimo įstatymo projektas. Komiteto sprendimas – pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadoms bendru sutarimu.
Mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadai bendru sutarimu.
Investicijų įstatymo straipsnių pakeitimo įstatymo projektas. Sprendimas – pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadoms bendru sutarimu.
Šilumos ūkio įstatymo pakeitimo įstatymo projektas. Išvada – pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadoms bendru sutarimu.
Atsiskaitymo už žemės ūkio produkciją įstatymo pakeitimo įstatymo projektas. Sprendimas – pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadoms bendru sutarimu.
Statybos įstatymo straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Sprendimas – pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadoms bendru sutarimu.
Saugomų teritorijų įstatymo straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Sprendimas – pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadoms bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Ačiū, pirmininke. Jūs galite sėstis. Pradedame diskusiją. Ai, atsiprašau, dar papildomi komitetai. Teisės ir teisėtvarkos komitetas? Prašom. S. Šedbaras.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Teisės ir teisėtvarkos komitetas, kaip pagrindinis komitetas, svarstė du lydimuosius įstatymų projektus, t. y. Civilinio proceso kodekso grupės straipsnių pakeitimo ir Administracinių nusižengimų kodekso vieno straipsnio pakeitimo įstatymų projektus.
Dėl Civilinio proceso kodekso kovo 9 dieną bendru sutarimu už buvo pritarta komiteto patobulintam įstatymo projektui. Lygiai taip pat kovo 9 dieną dėl Administracinių nusižengimų kodekso bendru sutarimu už buvo pritarta komiteto patobulintam įstatymo projektui.
PIRMININKAS. Ačiū, pirmininke. Gerbiami kolegos, Audito komitetas. Nematau pirmininkės. Yra N. Puteikis, prašau, pirmininkės pavaduotojas. Prašau. N. Puteikis dėl visų pataisų. Papildomų projektų. Prašau. Lydimųjų.
N. PUTEIKIS (LVŽSF). Ir dėl visų lydimųjų. Pagrindinis skirtumas, kaip esu minėjęs, tarp Audito komiteto pozicijos ir Ekonomikos komiteto pozicijos, tai mes vis dėlto siūlome pakelti žemutinę ribą baudžiant už viešųjų pirkimų pažeidimus. Mes siūlėme taikyti atsakomybę – nustatyti baudos dydį procentais nuo viešųjų pirkimų sandorio. Deja, mūsų šitiems pasiūlymams Ekonomikos komitetas nepritarė. Aš perduodu komiteto pirmininkės prašymą, kad galėtume balsuoti dėl Administracinių teisės pažeidimų kodekso ir dėl tos vietos, kuria mes siūlome, kad atsakomybė būtų skaičiuojama procentais.
PIRMININKAS. Ačiū, kolega. Kviečiu G. Burokienę. Nežinau, ar P. Urbšys. G. Burokienė. Prašau. Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas.
G. BUROKIENĖ (LVŽSF). Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, kaip papildomas komitetas, svarstė Pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ir pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatymo projektą Nr. XIIP-3751(2) ir iš esmės pritarė įstatymo projektui, siūlo pagrindiniam komitetui šį projektą tobulinti atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas ir pasiūlymus.
PIRMININKAS. Ačiū kolegei. Dabar jau pradedame diskusiją. Į tribūną kviečiu A. Skardžių. Po to V. Juozapaitis. Po A. Skardžiaus jūs kalbėsite, esate užsirašęs.
A. SKARDŽIUS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiami kolegos, džiaugiuosi, kad savivaldybėms vis dėlto yra padaryta išimtis bendruose viešųjų pirkimų reglamentuose. Turbūt visi žinote, man, kaip išvadų rengėjui, antrus metus dirbant prie šios Europos Sąjungos direktyvos perkėlimo į šiuos lietuviškus teisės reglamentus, išties teko girdėti daug nuogąstavimų ir dėl „Geležinkelių“, dėl „Lietuvos energijos“ išdykavimų. Galų gale po konferencijos, įvykusios praėjusį trečiadienį, Viešųjų pirkimų tarnyba galų gale, kaip matote, išdalino šiuos lankstinukus, kada atsirado tie vidaus sandoriai, kada buvo pradėta jais piktnaudžiauti ir koks yra piktnaudžiavimo mastas.
Noriu atkreipti dėmesį, kad iniciatyva, be abejo, prasidėjo 2011 metais, tada, kada Energetikos ministerija, perkeldama Europos Sąjungos reikalavimus, trečiąjį energetikos paketą, siekdama atskirti energijos gamybą, perdavimą ir skirstymą, neįvykdė Europos Sąjungos direktyvos, o sukūrė aptarnavimo bloką, tai yra ketvirtą aptarnavimo bloką. Labai gudrus blokas, pagal planą būtent buvo numatytas, jį man teko skaityti, galbūt jums irgi, labai brangiai kainavusį, iš LEO uždarymo lėšų jis buvo finansuojamas. Atrodo, jis kainavo 8 mln. Lt, bet ten buvo parašyta, kad aptarnavimo bloką tas įmones, kurios teikia paslaugas energetikos sektoriui, kurios yra nekontroliuojamos nei Valstybės kontrolės, nei Kainų ir energetikos komisijos, kadangi yra nereguliuojama sritis iki šiol… Bet niekas negali žinoti, kokiais įkainiais perka paslaugas ir kokius perkelia mums visiems į tarifą. Šis blokas, kuris teikia įvairias IT paslaugas, programinę įrangą visai energetikos sistemai, transporto, nekilnojamojo turto, statybos ir įvairiausioms ten sritims, šiandien yra nekontroliuojamas ir būtent jį buvo planuojama privatizuoti labai gražiai reglamentuojant, kad bus parduotas. Taip kalbama toje 2011 metų strategijoje, kad jis bus parduotas iš dalies užsienio kompanijoms, turinčioms patirtį šioje srityje. Ne Lietuvos, o užsienio. Būtent tas žodis, kaip šiandien pamenu, yra. Jeigu norėsite, paprašykite „Lietuvos energijos“ ar Energetikos ministerijos, galėsite susipažinti su „Barbarosos“ planu, kaip užvaldyti energetikos sektorių Lietuvoje. Didžiausias pasipriešinimas būtent ir buvo, nors „Geležinkeliai“ čia linksniuojami ir t. t. Aš tikrai nededu į šventorių „Geležinkelių“, tikrai neprisiimu už juos atsakomybės, bet būtent iš „Lietuvos energijos“, ne iš „Geležinkelių“ buvo pasipriešinimas, kad komunalinių ir energetikos sektorių viešuosiuose pirkimuose išliktų vidaus sandoriai, nes iš čia būtent prasidėjo tas mastas. Kaip matote, 2011 metais kaip tik buvo sukurtas tas ketvirtas aptarnavimo blokas, kuris šiandien egzistuoja, noriu pasakyti, nekontroliuojamas.
Žengiamas labai rimtas žingsnis – priėmus šį įstatymą neliks galimybės piktnaudžiauti, vidaus sandoriai energetikos sektoriuje bus išskaidrinti, pažabota ta savivalė, trukusi šešetą metų. Aišku, galbūt Valstybės kontrolė kada nors ir suskaičiuos, kokie buvo padaryti nuostoliai, tačiau šiandien ji dar neturi teisės tikrinti šių įmonių.
Gerbiamas ministras A. Sekmokas, 2012 metais palikdamas ministro postą, „Lietuvos energijos“ sugebėjo savo buvusiai įmonei „DocLogix“ pasirašyti dar penketą metų į priekį susitarimą su (…), tai yra ketvirto bloko įmone, dėl būsimų paslaugų teikimo, užsitikrinti tam tikrą duonos kąsnį. Tai galite taip pat matyti, yra tos sutartys. Mes visi šiandien naudojamės ta nepakartojama sistema. Tai „Alnos“ produktas, „Alnos“ įmonė, kuriai vadovavo ponas A. Sekmokas. Be abejo, yra daug piktnaudžiavimo atvejų. Manau, kad parlamentinė Antikorupcijos komisija, vadovaujama generolo V. Gailiaus, tai ištirs. Ačiū. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Ačiū. Kviečiu R. Šarknicką. Prašau iš vietų nešūkauti, kolegos. Diskutuoti užsirašęs… Atsisakote? Atsisako.
Gerbiami kolegos, tada einame prie balsavimo. Paeiliui. Kolega V. Sinkevičius. Ar yra? Pirmininke! Į tribūną kviečiamas V. Sinkevičius. Pirmininke, 1-2a klausimas – projektas Nr. XIIP-3750. Viešųjų pirkimų.
V. SINKEVIČIUS (LVŽSF). Čia nuo nepriekaištingos reputacijos, taip? Nuo Audito komiteto…
PIRMININKAS. Taip. Pagrindinis balsavimas jau buvo.
V. SINKEVIČIUS (LVŽSF). Gerai. Nepritarti čia.
PIRMININKAS. Jau dėl to balsavome. Nereikia.
Kitas 1… Atsiprašau, 8 straipsnis.
V. SINKEVIČIUS (LVŽSF). Dėl 8 straipsnio komiteto nuomonė yra pritarti iš dalies įtraukiant būtent vandentvarką, elektros energetiką, transporto paslaugas.
PIRMININKAS. Ir mes pritariame. Taip? Toliau dar yra dėl 36 straipsnio Seimo Audito komiteto.
V. SINKEVIČIUS (LVŽSF). Komiteto išvada taip pat yra pritarti iš dalies…
PIRMININKAS. Sutinkate su pritarimu iš dalies? Kaip suprantu, sutinka. Taip?
V. SINKEVIČIUS (LVŽSF). Taip.
PIRMININKAS. Į ką rodote? N. Puteikis. Kur yra N. Puteikis? Prašau.
V. SINKEVIČIUS (LVŽSF). Čia yra redakcinė pastaba – įterpiamas žodis „ar“.
PIRMININKAS. Žiūriu į N. Puteikį. Ar sutinkate su pritarimu iš dalies? Įjunkite mikrofoną ar… Įjungtas?
N. PUTEIKIS (LVŽSF). Ar dėl administracinio?
PIRMININKAS. Ne. Čia dėl 36 straipsnio, dėl tarptautinio supaprastinto…
V. SINKEVIČIUS (LVŽSF). Ten redakcinio pobūdžio.
PIRMININKAS. Nesutinka? Reikalaujate balsuoti? Nereikalaujate?
N. PUTEIKIS (LVŽSF). Sutinkame. Sutinkame.
PIRMININKAS. Sutinkate. Gerai.
V. SINKEVIČIUS (LVŽSF). Ačiū.
PIRMININKAS. Taip, kolegos, Seimo nario V. Sinkevičiaus…
V. SINKEVIČIUS (LVŽSF). Kadangi Seimo nario R. Karbauskio pakeitimas buvo teiktas dėl Viešųjų pirkimų įstatymo, o šis įstatymas yra analogiškas, bet dėl šio įstatymo nebuvo pateikta, tai aš paraleliai pateikiau savo siūlymą, kad būtų suvienodinta – 10 tūkst. eurų.
PIRMININKAS. Kolegos, reikia dešimties Seimo narių paramos. Ar turime paramą? Prašau pakelti rankas. Yra. Ačiū, dėkoju.
Kolegos, galime pritarti bendru sutarimu? Galime. Toliau. Taip pat jau buvo balsavimas. Čia dėl 74 straipsnio yra Audito komiteto pataisa, kuriai pritarta komitete iš dalies, bet jau balsavome.
V. SINKEVIČIUS (LVŽSF). Taip, čia taip pat, čia analogiškos yra. Šiame įstatyme yra perkeliamos analogiškos pataisos iš to…
PIRMININKAS. Gerai, einame toliau. Dar turime dėl 93 straipsnio Seimo nario V. Sinkevičiaus…
V. SINKEVIČIUS (LVŽSF). Tuoj pat atsiverčiu.
PIRMININKAS. Komitetas pritarė. Prašau, pirmininke.
V. SINKEVIČIUS (LVŽSF). Tuoj. Čia lygiai taip pat, kaip ir buvo pateikta analogiška R. Karbauskio dėl bendro Viešųjų pirkimų įstatymo, kad šitie įstatymai būtų suvienodinti, buvo pateiktas mano siūlymas ir šiame Pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ir pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatyme.
PIRMININKAS. Ačiū, pirmininke. Taip pat reikia dešimties Seimo narių paramos. Prašom pakelti rankas. Yra. Ačiū, pirmininke. Galime pritarti bendru sutarimu? Galime.
Einame toliau. Taip pat yra dėl 104 straipsnio Seimo Audito komiteto, taip pat jau balsavome.
V. SINKEVIČIUS (LVŽSF). Taip. Čia analogiškas toks pats perkėlimas, ir komiteto išvada lygiai tokia pati – pritarti iš dalies.
PIRMININKAS. Galime pritarti? Pritariame. Ir dėl 113 straipsnio taip pat jau buvo balsuota Seimo Audito komiteto…, kuriam nepritarėme.
V. SINKEVIČIUS (LVŽSF). Čia dėl įstatymo įsigaliojimo, kad įstatymas įsigaliotų liepos 1 dieną.
PIRMININKAS. Taip.
V. SINKEVIČIUS (LVŽSF). Audito komitetas… Ekonomikos komitetas nepritarė.
PIRMININKAS. Taip. Ir mes balsavome dėl to, kad nuo liepos 1 dienos.
V. SINKEVIČIUS (LVŽSF). Taip.
PIRMININKAS. Dar vienas, irgi taip pat buvo. (Balsai salėje) Taip, taip, aš miniu. Tai yra Seimo Audito komiteto pataisa dėl 113 straipsnio.
V. SINKEVIČIUS (LVŽSF). Tai analogiškas perkėlimas dėl mažos vertės pirkimų. Lygiai taip pat, kaip ir dėl prieš tai svarstyto Viešųjų pirkimų įstatymo, yra pritarti iš dalies…
PIRMININKAS. Taip pat jau balsavome.
V. SINKEVIČIUS (LVŽSF). Taip.
PIRMININKAS. Taip pat jūsų, Seimo nario V. Sinkevičiaus, pataisa.
V. SINKEVIČIUS (LVŽSF). Tokia pati dėl mažos vertės pirkimų, kad būtų 10 tūkst. eurų vietoj 5 tūkst.
PIRMININKAS. Taip pat, kolegos, pakelkime rankas, reikia dešimties balsų. Pakelkime rankas, nors ir formalumas, bet jis turi būti. Yra. Ačiū.
Ir dar viena Seimo Audito komiteto pataisa. (Balsai salėje) Jau šitos buvo.
V. SINKEVIČIUS (LVŽSF). Taip.
PIRMININKAS. Visos pataisos. Dėl viso yra norinčių kalbėti? A. Skardžius – už.
A. SKARDŽIUS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Šis įstatymas, be abejo, perkėlus direktyvą, praskaidrins komunalinį, energetikos sektorių, kuris, na, turėjo tam tikrą negražų šleifą, galbūt dėl to ir buvo siekiama ar taip jau susiklostė, kad reikėjo sulaukti grasinimų iš Europos Komisijos, kad štai bus jau taikomos sankcijos, gresia baudos ir reikia skubėti dėl direktyvos perkėlimo. Tos prielaidos turbūt niekas šiandien negalėtų paneigti, bet džiaugiuosi, kad taip sklandžiai ir greitai per mėnesį pavyko užbaigti šio įstatymo rengimą perkeliant Europos Sąjungos direktyvą. Todėl sveikindamas visus, neužimdamas daug laiko ir baigiu, siūlydamas balsuoti už.
PIRMININKAS. Ačiū A. Skardžiui. Nėra norinčių kalbėti prieš. Kolegos, ar galime bendru sutarimu, ar reikia balsuoti? Balsuojame. Kas pritaria Viešųjų pirkimų įstatymo Nr. I-1491 pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIP-3750(3)ES, balsuoja už, kas turi kitą nuomonę, balsuoja prieš arba susilaiko. Kviečiu kolegas užimti savo vietas ir balsuoti. Balsavimas pradėtas.
Gerbiamieji kolegos, balsavo 92 Seimo nariai: už – 91, prieš nėra, susilaikė 1. Po svarstymo pritariame. Skubos tvarkos nėra, kaip matau, išbraukta, taip?
Kitas klausimas – Pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ir pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatymo projektas Nr. XIIP-3751(3)ES. Yra pataisų, pirmininke?
V. SINKEVIČIUS (LVŽSF). Taip.
PIRMININKAS. Dėl 1 straipsnio yra Ekonomikos komiteto pataisa. Komiteto nuomonė – nepritarti. Taip, pirmininke, turite medžiagą?
V. SINKEVIČIUS (LVŽSF). Taip. Ekonomikos komitetas yra papildomas, bet siūlo nepritarti. Esminis dalykas – turime didelių problemų dėl žyminio mokesčio, kuris yra per mažas. Labai dažnai rangovai paduoda vieni kitus į teismus ir taip uždelsiamas projekto įgyvendinimas. Todėl Ekonomikos komitetas siūlo taikyti 2 % sutarties žyminio mokesčio neįvedant jokių lubų ir konkrečios sumos. Kuo didesnė projekto vertė, tuo didesnis žyminis mokestis, kad prieš paduodant į teismą būtų taikomos šiokios tokios priemonės.
PIRMININKAS. Dar – Audito komiteto. (Balsai salėje)
V. SINKEVIČIUS (LVŽSF). Audito komitetas…
PIRMININKAS. Čia Teisės ir teisėtvarkos komitetas, atsiprašau.
V. SINKEVIČIUS (LVŽSF). Taip.
PIRMININKAS. Suteikiame žodį kolegai S. Šedbarui, nes nematau J. Sabatausko. (Balsai salėje) Neturite ko? (Balsai salėje) Prašom į tribūną. Atsiprašau pirmininko V. Sinkevičiaus, prašau į tribūną. Pirmininke, pakeis jus. Čia yra Teisės ir teisėtvarkos komitetas pagrindinis. Prašom. (Balsai salėje) Jūsų papildomas, toli nepabėkite. Prašau. Pirmininke, yra Ekonomikos komiteto pataisa, kuriai jūs nepritarėte.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Taip. Komitetas dėl papildomo pasiūlymo dėl dar neįsigaliojusio įstatymo, kai ieškinys teikiamas po perkančiosios organizacijos pranešimo apie jos priimtą sprendimą nustatyti laimėjusį pasiūlymą, nustatyti 3 % ieškinio teikiančio teikėjo pasiūlymo vertės. Nepritarė. Čia buvo keli pasiūlymai. Buvo ir numatyti lubas, ir nenumatyti. Aš noriu atkreipti dėmesį štai į ką. Dar praeitoje rudens sesijoje buvo pakeistas Civilinio proceso kodeksas ir buvo nustatyta, jog viešųjų pirkimų bylose, priklausomai nuo pirkimo dydžio ir pobūdžio, yra stipriai padidinami žyminio mokesčio dydžiai. Dar neįsigaliojus šitam įstatymui, kuris įsigalios liepos 1 dieną, yra siūlomas dar vienas punktas – įvesti 2 % žyminio mokesčio dydį, dar neįsigaliojus ir nežinant, kaip veiks šita norma, yra siūloma įvesti 2 % dydį.
Dabar kodėl komitetas nepritarė. Vienas dalykas dėl to, kad įstatymas dar neįsigaliojęs.
Antras dalykas. Pasiūlyme pasakyta – 2 % pasiūlymo vertės. Tačiau yra visiškai įmanoma, ir tokių bylų yra, kai ieškinį paduoda subjektas, kuris nepateikia pasiūlymų. Tai nuo kokios sumos skaičiuosim? Nuo nulinės sumos?
Trečias dalykas. Jeigu ieškovas visiškai arba iš dalies laimi ieškinį, žyminį mokestį kas turi jam grąžinti? Biudžetinė įstaiga, mokesčių mokėtojų išlaikoma įstaiga.
Ketvirtas dalykas. Tie žyminiai mokesčiai tokiu atveju gali tapti ir 10 tūkst., ir 15 tūkst., o statistika iš Aukščiausiojo Teismo – maždaug apie pusę yra pagrįstų ir pusė – nepagrįstų ieškinių. Vadinasi, nemažai daliai įmonių tokiu atveju būtų apribota galimybė, neturint tokių didelių pinigų kreiptis į teismą ir bandyti ieškoti teisybės ten, kur tikrai yra padaryti neteisėti viešieji pirkimai. Komitetas akivaizdžiai siūlo leisti nuo liepos 1 dienos įsigalioti jau priimtam įstatymui, pasižiūrėti, kaip veiks padidinti žyminiai mokesčiai, ir neįvedinėti dabar tų 2 %. Tokia yra komiteto pozicija.
PIRMININKAS. Ačiū, pirmininke. Yra norinčių pasisakyti. N. Puteikis – prieš. Prašau.
N. PUTEIKIS (LVŽSF). Suprasdami prelegento išdėstytus argumentus, turime kontrargumentą. Jeigu biudžetinė įstaiga pralaimės teismą ir turės sumokėti tuos 2 %, tai visada galima iškelti civilinį ieškinį tam valstybės tarnautojui ar jų grupei, kurie yra kalti dėl to, kad valstybė pralaimėjo. Čia Krašto apsaugos ministerijos pavyzdys kaip tik labai tinkamas. Visi tie auksinių šaukštų skandalo organizatoriai, kurie surašė pirkimo sąlygas vienam tiekėjui, visi jie dirba. Būtų kaip tik labai logiška, kad auksinių šaukštų skandalo metu, priėmus įsiteisėjusį teismo sprendimą, jeigu būtų galiojusi norma 2 % nuo viešojo pirkimo sumos, tie visi kariškiai ar Krašto apsaugos ministerijos tarnautojai, kurie organizavo šitą aferą, visi solidariai atsakytų pagal civilinį ieškinį. Taip padidėtų valstybės tarnautojo atsakomybė ir tų žmonių, kurie savo viršininkų nurodymu surašo į sąlygas tokius dalykus, kurie sumažina konkurenciją, nes tinka tik konkrečiam vienam pirkėjui. Mes Audito komitete šiuos dalykus svarstėme, mes įvertinome Teisės ir teisėtvarkos komiteto argumentus ir mes vis dėlto manome ir prašome, kad būtų balsuojama dėl 2 %. Mes manome, kad tai tinkama, drausminanti priemonė, pirmiausia skirta kaip tik tiems, kurie surašo blogus dalykus į konkurso sąlygas.
PIRMININKAS. Ačiū, kolega. Mes tikrai balsuosime. Kolegos, primenu, kad mes balsuosime dėl Ekonomikos komiteto pasiūlymo, kuriam pagrindinis komitetas nepritarė. Prašom balsuoti. Dar R. J. Dagys nori kalbėti už? Nenori. Balsuojame. Kas pritaria Ekonomikos komiteto pasiūlymui, kuriam pagrindinis, t. y. Teisės ir teisėtvarkos, komitetas nepritarė. Kas pritariate Ekonomikos komitetui, balsuojate už, kas – Teisės ir teisėtvarkos komiteto pozicijoms, balsuojate prieš arba susilaikote. Balsavimas pradėtas, prašom sėsti į vietas! Gerbiamasis kolega Andriau, jūs keliate labai daug triukšmo.
Balsavo 93 Seimo nariai: už – 67, prieš – 12, susilaikė 14. Pritarta Ekonomikos komiteto nuomonei.
Dabar Audito komiteto pataisa. Kolegos, čia yra Audito komiteto nuomonė, kuri yra beveik tokia pati kaip Ekonomikos komiteto, tiktai pačioje pabaigoje: „(…) bet ne daugiau nei 12 tūkst. 555 eurai.“ Toks yra skirtumas. Pirmininke, jūs galite… Daliai mes jau pritarėme, dabar dėl šitos dalies sakinio pabaigos visos pataisos. Prašom, ponas Šedbarai. Nepritariate?
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Mes negalime nieko pasakyti, nes mes nepritariame iš principo tai nuostatai. Diskusijose, klausymuose buvo minimas kitas dydis, kadangi turtiniuose ginčuose… Viešieji pirkimai nėra turtiniai ginčai šitoje stadijoje. Turtiniuose ginčuose maksimali suma būna 15 tūkst. Tai jeigu komitetas būtų pritaręs, būtų pritaręs 15 tūkst. Bet dabar tokio pasiūlymo nėra, yra 12 tūkst. 555 ar kažkiek. Taip. Bet mes nepritariame dėl tų pačių argumentų.
PIRMININKAS. Ačiū, pirmininke. Gerbiamieji kolegos, dabar balsuosime… N. Puteikis? Kur jis yra. Nori kalbėti? Prašom.
N. PUTEIKIS (LVŽSF). Mes tą ribą nustatėme atsižvelgdami į Teisės ir teisėtvarkos komiteto pastabą, kad jeigu bus labai didelės sumos, tada iš tikrųjų nežinia, kaip tas įstatymas veiks, jeigu konkrečiam valstybės tarnautojui ieškinys bus 200 tūkst. eurų. Todėl mes užbrėžiame tą žemutinę ribą, tam tikrą ribą, kad būtų išlaikyti ir gerbiamojo S. Šedbaro prieš tai išsakyti argumentai. Tam tikras saugiklis, kad žmogus, valstybės tarnautojas, nebankrutuotų, pavyzdžiui, dėl šarvuočių pirkimo skandalo.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolegos, dabar labai prašau įdėmiai paklausyti, balsuojame už Audito komiteto pataisos pabaigą, kuri skamba taip: „(…) bet ne daugiau nei 12 tūkst. 555 eurai.“ Kas pritariate šiai pataisai, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote. Balsavimas pradėtas.
Gerbiamieji kolegos, balsavo 84 Seimo nariai: už – 26, prieš – 11, susilaikė 47. Nepritarta. Taškas dedamas po „2 % nuo ieškinį teikiančio teikėjo pasiūlymo vertės“, taškas ir sumos nėra.
Kolegos, dabar yra dar keli pasiūlymai, susiję su įstatymo įsigaliojimu. Pirmininke, gal sutiktumėte, kad vis dėlto mes dėl pagrindinio balsavome, ir nereikėtų svarstyti šių pasiūlymų. Sutinkate?
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Liepos 1 diena.
PIRMININKAS. Taip.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Tai mūsų siūlymas toks ir yra, kad vienu metu įsigaliotų.
PIRMININKAS. Ačiū. Dar turime pataisų? Ne. Gerbiamieji kolegos, dėl viso. Prieš – R. J. Dagys. Prašom.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, atrodo, kad mes tokiais atskirais pavyzdžiais galime prigadinti bendrą reikalą, kaip dažniausiai mums ir nutinka – svarstydami vieną atvejį, pamirštame, kad taikoma bendrinė norma. Svarstydami gerbiamojo N. Puteikio argumentaciją kažkokio valdininko klausimu, mes uždedame tokį žyminį mokestį, dėl kurio faktiškai normaliai ginti savo interesų negalės bet koks smulkesnis subjektas. Čia mūsų balsavimo rezultatai. Ko mes norime? Kad jie galėtų geriau apsiginti ar kad mes užkirstume kelią gintis, nes iš tikrųjų tokio žyminio mokesčio, ypač dėl didelių ieškinių, kur susikerta interesai, smulkesnė įmonė negalės netgi mėginti tai daryti. Štai mūsų balsavimo rezultatai. Negaliu tokiam įstatymui pritarti.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolega N. Puteikis – už.
N. PUTEIKIS (LVŽSF). Aš užleidžiu V. Sinkevičiui.
PIRMININKAS. Prašom. V. Sinkevičius.
V. SINKEVIČIUS (LVŽSF). Dėkoju, posėdžio pirmininke, dėkoju N. Puteikiui. Aš paaiškinsiu labai paprastai gerbiamajam kolegai, kad iš tiesų tai priklauso nuo sandorio vertės. Ir jeigu maža įmonė ateina į didelį sandorį ir negali sau leisti sumokėti 2 % žyminio mokesčio, bet gali sau leisti dalyvauti kelių šimtų milijonų projekte, tai jau čia kažkas ne taip ir greičiausiai ta įmonė ir ateina tam, kad paduotų rangovą į teismą ir vilkintų darbus. Čia labai paprasta matematika. Jeigu įmonė jau eina į didelį projektą, ji tikrai ras susimokėti 2 % žyminį mokestį, matydama ir gindama savo teises teisme. Tai tiek.
PIRMININKAS. Ačiū, pirmininke. Ačiū, kolega. Gerbiamieji kolegos, balsuojame dėl Civilinio proceso kodekso kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-3752 su pataisomis, kurioms pritarėme. Kas pritaria šiam įstatymo projektui, balsuoja už, kas turi kitą nuomonę, balsuoja prieš arba susilaiko. Balsavimas pradėtas.
Gerbiamieji kolegos, balsavo 93 Seimo nariai: už – 76, prieš nėra, susilaikė 17. Pritarta po svarstymo.
Kitas darbotvarkės 1-2 d klausimas – Administracinių nusižengimų kodekso 184 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3553. Kviečiu S. Šedbarą. Prašom. Yra Seimo nario A. Skardžiaus ir Seimo nario D. Kreivio pataisos dėl 184 straipsnio. Komitetas pritarė iš dalies. Atsiprašau, gal D. Kreivys nori? Nematau.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Tiesiog apatinė riba…
PIRMININKAS. Sutinkame su komiteto nuomone?
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). 3 tūkst., mes nuo 2 tūkst., bet viršutinę paliekame tą pačią.
PIRMININKAS. Sutinkame su komiteto nuomone? Dėl datos vėlgi, pirmininke, primenu, kad apsisprendėm.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Data… Mes siūlome liepos 1 dieną.
PIRMININKAS. Gerai. Kolegos, yra norinčių kalbėti? Nėra norinčių kalbėti už. Balsuojame dėl įstatymo projekto… Gal bendru sutarimu galime? Galime, ačiū, labai gerai. Balsuojame. Gerai. Dėl įstatymo projekto Nr. XIIP-3753. Kas palaikote šį įstatymo projektą, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote. Balsavimas pradėtas.
Gerbiamieji kolegos, balsavo 87 Seimo nariai: už – 85, prieš nėra, susilaikė 2. Pritarta po svarstymo.
Kitas lydimasis yra Viešųjų pirkimų, atliekamų gynybos ir saugumo srityje, įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3754. Pataisų nėra. Kas norėtų kalbėti už, prieš? Nėra norinčių. Gal galime bendru sutarimu? Galime. Ačiū.
Kitas klausimas – Paslaugų įstatymo Nr. XI-570 3 priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3755(3). Taip pat nėra pataisų. Gal galime bendru sutarimu? Niekas nenori kalbėti. Balsuoti norite. Gerai. Balsuojame dėl įstatymo projekto Nr. XIIP-3755. Kas palaikote šį įstatymo projektą, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote. Balsavimas pradėtas.
Gerbiamieji kolegos, balsavo 83 Seimo nariai: už – 82, prieš nėra, susilaikė 1. Pritarta.
1-2g klausimas – Kino įstatymo Nr. IX-752 9 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3756(2). Kiek žinau, komitetas prieš? Gerbiamasis kolega, komitetas siūlo atmesti? Taip. Ar galime bendru sutarimu. (Balsai salėje) Vėl balsuojame? Gerai. Kas pritariate pagrindinio komiteto pasiūlymui atmesti Kino įstatymo pataisą, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote. Balsavimas pradėtas. Balsavimas pradėtas, kolegos!
Gerbiamieji kolegos, balsavo 78 Seimo nariai: už – 77, prieš nėra, susilaikė 1. Pritarta.
1-2h klausimas – Valstybinės darbo inspekcijos įstatymo Nr. IX-1768 121 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3757(2). Komitetas siūlo atmesti. Galime bendru sutarimu? Galime. Ačiū.
1-2i klausimas – Valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo Nr. I-722 17 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3758(3). Nėra norinčių kalbėti. Galime pritarti bendru sutarimu?
Balsuojame dėl įstatymo projekto Nr. XIIP-3758. Kas pritariate įstatymo projektui, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Gerbiamieji kolegos, balsavo 81 Seimo narys: už – 80, prieš nėra, susilaikė 1. Pritarta.
1-2j klausimas – Mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo Nr. IX-1873 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3759(3). Galime pritarti bendru sutarimu? Galime. Pritarta. Ačiū
1-2k klausimas – Investicijų įstatymo Nr. VIII-1312 151 ir 152 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3760(3). Galime pritarti bendru sutarimu? Galime. Ačiū. Pritarta.
1-2l klausimas – Šilumos ūkio įstatymo Nr. IX-1565 37 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3761(3). Galime pritarti? (Balsai salėje) Balsuojame. Gerai, balsuojame dėl įstatymo projekto Nr. XIIP-3761. Kas pritariate, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote. Balsavimas pradėtas. Seimo narių prašymai – šventa valia. Negalime nereaguoti.
Gerbiamieji kolegos, balsavo 79 Seimo nariai: už – 78, prieš nėra, susilaikė 1. Pritarta.
Atsiskaitymo už žemės ūkio produkciją įstatymo Nr. VIII-1422 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3762(3). Galime sutarti bendru sutarimu? Galime. Pritarta.
Kitas, jau einame į pabaigą – Statybos įstatymo Nr. I-1240 14 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3763(3). Galime? Balsuojame. Gerai, balsuojame. Prašom. Kas pritariate minėtam įstatymo projektui, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Gerbiamieji kolegos, balsavo 82 Seimo nariai: už – 81, prieš nėra, susilaikė 1. Pritarta.
Ir kitas darbotvarkės klausimas – projektas Nr. XIIP-3763 – Statybos įstatymo 14 straipsnio… Atsiprašau, tiek daug.
Atsiprašau, Saugomų teritorijų įstatymo Nr. I-301 28 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3764(3). Galime sutarti bendru sutarimu? Galime. Sutarta. Viskas. Baigėme labai didelį bloką.
13.17 val.
Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo Nr. VIII-2032 9 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-4597 (pateikimas)
Einame prie 1-9 klausimo – Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo Nr. VIII-2032 9 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-4597. Kviečiame susisiekimo ministrą R. Masiulį. Pateikimas. Prašom, ministre.
R. MASIULIS. Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, norėčiau pristatyti du techninius klausimus, įstatymo patikslinimus. Pirmasis jų yra Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo Nr. VIII-2032 9 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas, kurio tikslas yra aiškiau reglamentuoti Kelių priežiūros ir plėtros programos lėšų panaudojimo sritis valstybinės reikšmės keliams ir vietinės reikšmės keliams ir nurodyti konkrečias reikmes.
Iki šiol dabartiniame įstatyme nebuvo visi įmanomi darbai aprašyti, kokius darbus tuose keliuose galima padaryti, todėl kildavo tam tikrų netikslumų, ar galima tam naudoti KPP lėšas, ar ne. Šiuo įstatymo patikslinimu norima tiesiog detaliau surašyti visus tuos darbus.
Įstatymo projektas buvo derintas su ministerijomis: Finansų ministerija, Vidaus reikalų ministerija, Aplinkos ministerija, Krašto apsaugos ministerija, taip pat su Lietuvos automobilių kelių direkcija ir Lietuvos savivaldybių asociacija. Prašyčiau pritarti.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamas ministre, jūsų nori paklausti keletas kolegų. Pirmasis – E. Pupinis. Prašom, kolega.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamasis ministre, atsižvelgiant į įstatymą iš tikrųjų nemažai yra papildyta tokių sričių, kurios numatytos įstatyme. Bet visiems rūpi, aišku, daugiausia keliai, kelių kokybė, kiti įrengimai galbūt ir ne tiek. Ar nemanote, kad tų sričių turėtų būti kaip nors siaurinama? Galbūt daugiau atsižvelgiama į kaimiškas teritorijas, kaimiškų problemų sprendimą, o ieškoti ne tik Kelių plėtros programoje, bet ir valstybės biudžete tam tikrų lėšų daugiau pritraukti? Ačiū.
R. MASIULIS. Labai ačiū už klausimą. Vis dėlto esmė, kad statant ir tiesiant kelius neįmanoma tik paties kelio tiesti. Yra standartai ir taisyklės, kad turi būti tvarkomi ir aplinkiniai dalykai, ir ženklai, ir t. t., ir t. t. Be abejo, stengiamasi kiek įmanoma daugiau investuoti į kelius, bet ką darysi, realybė tokia, kad reikia žvelgti į darbų visumą. Šis pataisymas, įvertinus iki šių metų sukauptą patirtį, taip pat buvo inicijuotas Lietuvos automobilių kelių direkcijos. Tai tiesiog praktiškas žingsnis. O galiausiai mums visiems norėtųsi, kad tų KPP lėšų būtų daugiau, kad didesnis procentas būtų skirtas, kad būtų atkurtas tas procentas, kuris buvo iki krizės, nes reikia paminėti, kad Lietuvos kelių būklė vis dėlto prastėja. Nors aplinkinėse šalyse visada garsėjame gerais keliais, šiuo metu mūsų kelių būklė prastėja. Aš tikrai pritariu ir jūsų ketinimui kuo daugiau į kelius investuoti, į žvyrkelius, tą, beje, ši Vyriausybė įvykdė su kaupu. Kasmet iki šiol buvo investuojama į apie 50 kilometrų žvyrkelių, tai šį kartą mes norime investuoti į 500 kilometrus kasmet kitus trejus metus. Bus renovuota per 1 tūkst. kilometrų žvyrkelio.
PIRMININKAS. Dar neįvykdyta, bet ketinimai geri.
R. MASIULIS. Planuose jau yra, bus padaryta.
PIRMININKAS. Ačiū, ministre. Jūsų klausia kolega V. Rinkevičius. Prašom.
V. RINKEVIČIUS (LVŽSF). Ačiū, pirmininke. Kaip suprantu, čia iš Vyriausybės nutarimo nuostatos perkeliamos į įstatymą. Ar toks smulkmeniškas reglamentavimas įstatyme?.. Nuo to pinigų nei padaugės, nei sumažės. Aš žiūriu, aiškinamajame rašte rašoma, kad priėmus šį įstatymo projektą atsiras daugiau galimybių plėsti kelių tinklą. Kažin ar čia atsiras daugiau galimybių? Labai pritariu lėšoms dėl žvyrkelių, ypač savivaldybių kelių, kurie jau 30 metų nematė žvyro, žvyrkeliai, tai reikėtų mums labai ieškoti galimybių juos remontuoti ir prižiūrėti. Tai yra tikrai labai didelė problema. Ar šiuo atveju mes nedarome perteklinių nuostatų, perkeldami tai, kas buvo ir taip reglamentuota?
R. MASIULIS. Labai ačiū. Iš tiesų šis pakeitimas lėšų daugiau nesuras, bet tiksliau reglamentuos. Toks buvo prašymas ir Lietuvos automobilių kelių direkcijos pakoreguoti įstatymą, kad išvengtume nesusipratimų, kurių būdavo iki šiol. Tai yra tiesiog korekcinis, gyvenimą palengvinantis žingsnis.
PIRMININKAS. Klausia kolega K. Glaveckas.
K. GLAVECKAS (LSF). Gerbiamas ministre, ar čia man pasigirdo, bet, atrodo, visi girdėjome, kaip jūs žadėjote, kad per artimiausius trejus metus bus nutiesta, asfaltuota apie 500 kilometrų žvyrkelio. Žinant, kad vidutiniškai to žvyrkelio kilometras kainuoja beveik 0,5 mln. eurų, čia jau išeina beveik 250 mln. Žinant, kad Kelių fondas, kaip paprastai, naudojamas Vyriausybės kaip rezervinis fondas kokioms nors skylėms užlopyti, pavyzdžiui, trūksta kur nors „Sodrai“ ar kam nors, tai iš Kelių fondo skiriama. Tokia suma iš tikro dešimt kartų padidintas kelių skaičius, kuriuos ruošiatės asfaltuoti, yra daugiau utopinis dalykas negu realybė, nes 500 kilometrų Lietuvoje, kai toks biudžetas, beveik neįmanoma. (Balsas salėje: „Per metus.“)
R. MASIULIS. Per metus, taip. Ačiū už klausimą. Aišku, reikia mums sutikslinti skaičius, bet tas kelių tiesimas nekainuoja tiek, kiek jūs sakote. Tiksliau, kelių tiesimas kainuoja, bet žvyrkelių asfaltavimas nekainuoja. (Balsai salėje) Mes esame suskaičiavę, kad kai bus įvykdyta kelių įmonių reforma, kelių priežiūros įmonių reforma, sutaupyta apie 8,5 mln. eurų per metus, tiek bus sutaupyta, bent jau tiek, tikėkime, dar daugiau, galima bus nutiesti 34 kilometrus žvyrkelių, asfaltuoti 34 kilometrus žvyrkelių.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia kolega K. Starkevičius. Prašom.
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Gerbiamas ministre, praėjusioje kadencijoje iš Kelių fondo, tai yra iš Kaimo plėtros fondo buvo skirta apie 70 mln. keliams tvarkyti. Tarp žemdirbių tai sukėlė diskusiją, bet tikėjomės, kad keliai pagerės. Ši Vyriausybė, svarstant biudžetą, 38 ar kiek milijonų paėmė miestiečių šildymui kompensuoti, kadangi nutarė dar toliau kompensuoti tam tikras šildymo išlaidas. Kaip bus su šiomis lėšomis, ar iš tikrųjų tie kaimo keliai šiek tiek gerės ir kokie bus taikomi prioritetai?
R. MASIULIS. Ačiū už klausimą. Ir man taip pat skaudu, kad iš KPP buvo paimti tie 35 mln. sumažinant fondą, bet geros žinios yra tos, kad pagal planuojamą, bent kiek aš suprantu, pagal planuojamą akcizų surinkimą mes planą turėtume viršyti, tai apie 20 mln. turėtų sugrįžti atgal iš tų 35 mln. Bet dar didesnį akcentą mes dedame konkursams, Lietuvos automobilių kelių direkcijos organizuojamiems konkursams. Pagal paskutinius konkurso rezultatus matome, kad kai kur kainos krenta iki 40 %, palyginti su ankstesniais metais. Tai labai tikimės, kad, nepaisydami šiek tiek sumažėjusios programos, bet turėdami griežtesnę konkursų kontrolę, mes galėsime įvykdyti tą pačią programą, o galbūt ir daugiau.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia kolega P. Gražulis. Prašau.
P. GRAŽULIS (TTF). Gerbiamasis pranešėjau, mes dažnai matome gal žemesniu lygiu, kai keliai asfaltuojami ne pagal automobilių srautą, o ten, kur gyvena koks nors meras arba kitas koks nors pasistatęs namą, ir tuoj ten asfaltuojama. Ar nereikėtų, kad visus projektus, kurie rengiami, bent jau respublikinius, kontroliuotų Centrinė projektų valdyba? Tikrai nemaži pinigai yra investuoti viadukui prie Kaišiadorių, kai už kilometro ir į vieną, ir į kitą pusę yra viadukai. Jūs puikiai žinote, kad Vokietijoje, pravažiavus sankryžą, viaduką, greitkelyje reikia važiuoti apie 25 kilometrus. Na, nejaugi mes tokie turtingi, kad prie kiekvienos sodybos greitkeliuose pastatytume viadukus? Ar nemanote, kad čia būtų galima sutaupyti daug lėšų, nes šiuo metu (aš turiu informacijos) Ukmergės kelyje, išvažiavus iš Vilniaus, irgi rengiamas tam tikras projektas, viadukas į vienos įstaigos sandėlius? Klausimas. Ar nereikėtų, kad šitie projektai, tai, ką rengia Kelių direkcija, būtų kontroliuojami Centrinės projektų valdybos?
PIRMININKAS. Prašom, ministre.
R. MASIULIS. Ačiū už taiklų klausimą. Kai yra skirstomos keliams lėšos, jos skirstomos į kelias dalis. Viena, iš centro, iš Lietuvos automobilių kelių direkcijos, skirstomos lėšos valstybinės reikšmės keliams, o vietiniams keliams prioritetus numato savivaldybės. Labai didelę įtaką turi savivaldybės, nes turi beveik pusę viso KP fondo, tai jos pasako, kurie keliai yra svarbiausi.
Antra. Jos visus savo kelius reitinguoja pagal reitingo balus, kurie keliai, savivaldybės nuomone, yra patys svarbiausi. Kelių direkcija labai didelės įtakos tam neturi, išskyrus tai, kad patikrina reitingavimą. Reitingavimas yra logiškas, jis turi būti patvirtinamas. Daugeliu atvejų reitingavimas sutampa. Reikia pasakyti, kad jis, panašu, yra objektyvus. Taigi jau savivaldybė nusprendžia, kuris kelias iš jų yra svarbiausias.
Taip, šimtu procentų visko nesureguliuosi. Kai savivaldybė nusprendžia, kad kelias yra svarbus, mes nedaug instrumentų turime patikrinti, ar vis dėlto nėra svarbesnių kelių tame pačiame mieste, Vilniaus mieste, Vilniaus rajone ar dar kur nors. Deja, neobjektyvumas tam tikras gali būti, bet, kita vertus, savivaldybės geriausiai žino, kas jų miestuose darosi. Vėliau mes gal tokius dalykus galime išsiaiškinti. Tikrai, jeigu turima duomenų, kad dėl kokio nors susijusio asmens yra tiesiami keliai, tai yra labai blogai. Tokius dalykus reikia aiškintis. Dėl jūsų minėto viaduko prie Kaišiadorių aš pasidomėsiu, kokia ten yra situacija. Tikrai siūlykite, nes norime, kad ta sistema būtų kuo skaidresnė. Bet objektyviai reikia pripažinti, kad jėgos nėra visagalės, visų savivaldybių mes nepatikrinsime.
PIRMININKAS. Ačiū. Ir A. Šimas.
A. ŠIMAS (LVŽSF). Ačiū. Dabar minėjote, kad 500 kilometrų žvyrkelių bus asfaltuota. Bet kitų žvyrkelių būklė yra tokia sudėtinga, bloga, kad ten reikės investuoti daug pinigų renovuojant tuos žvyrkelius. Dar toks klausimas. Skiriate pinigus savivaldybėms iš to fondo, o gyvenviečių asfaltavimui? Kaip šiuo atveju turėtų būti, nes gyvenvietės asfaltuotos labai seniai ir jų būklė tragiška, kai kurių gyvenviečių?
R. MASIULIS. Ačiū už klausimą. Bet kokiu atveju dalis lėšų, kuri skirta savivaldai ir kurią savivalda skirsto, yra proporcingai išdalijama visoms savivaldybėms. Tai lygiai tas pats priklauso nuo savivaldos sprendimų, kurios gatvės jiems yra svarbiausios, kurios ne. Mes, Lietuvos automobilių kelių direkcija, tas, kas pavaldu Susisiekimo ministerijai, gali tik valstybinės svarbos kelius prižiūrėti ir skirstyti pagal objektyvius kriterijus. Dėl kelių, reikia suprasti, savivaldos žodis yra labai labai svarbus. Ne baisiai mes ir galime, galbūt ir nebūtų labai protinga kištis į jų reikalus, nurodant tiksliai, kurias gatves savivalda turėtų tvarkyti. Bet pagrindinė bėda – tai apskritai KPP lėšų trūkumas. Palyginti su kaimynais lenkais, mes pradedame jau atsilikti dėl kelių būklės vien todėl, kad lėšų yra kur kas mažiau skiriama kilometrui negu toje pačioje Lenkijoje.
PIRMININKAS. Ačiū, ministre, jūs atsakėte į visus klausimus. Nėra norinčių kalbėti už. Ne, yra už. J. Imbrasas. Prašau.
J. IMBRASAS (TTF). Gerbiamas ministre, aš balsuosiu už, nes tikiuosi, kad per 600 tokių atskirų atkarpų Lietuvoje prie gyvenviečių, prieš gyvenvietes po keletą šimtų metrų priklauso jūsų balansui. Savivaldybės neperima į savo balansą ir jų netvarko, neprižiūri. Reikėtų tuos šimtus gabaliukų, kurie iš tikrųjų gyvenvietei suteikia daug nepatogumų, gyventojams, vieną kartą sutvarkyti ir perduoti savivaldybėms, kad užmirštume tuos 600 gabalų, kurie gadina nuotaiką ir gyvenimą tų gyvenviečių žmonėms.
PIRMININKAS. Prieš – P. Gražulis.
P. GRAŽULIS (TTF). Galbūt gerbiamas ministras nesuprato mano klausimo. Be abejonės, dėl vietinių kelių čia didesnę įtaką turi savivaldybė. Ten daro reitingavimus. Bet žinot, jeigu reitingavimai priklauso nuo to, kas ten gyvena, koks svarbus pilietis ar stambus verslininkas, manau, kad yra toks gyvenimas. Bet aš noriu pasakyti, kad tai, kas vyksta… Kalbu apie tuos pinigus, kuriuos kontroliuoja, kaip čia, centrinė kelių priežiūros tarnyba. Čia matyti, kad nelabai racionaliai irgi naudojamos lėšos. Todėl mano būtų siūlymas, kad visi projektai pereitų per Centrinę projektų valdymo agentūrą, kuri vertintų, ar tas projektas, kurį rengia atlikti Kelių direkcija ir turi savo žinioje, ar jis yra racionalus, atsiperkantis, ar yra pats svarbiausias. Aš manau, tai būtų didelė pagalba tokiu atveju ir susisiekimo ministrui, ir Susisiekimo ministerijai. Jie gautų objektyvią informaciją, ar tikrai šitas projektas, kuris rengiamas Kelių direkcijos, yra pats svarbiausias. Pasiūlysiu svarstymo stadijoje tokią nuostatą, kad respublikiniai projektai, kurie rengiami, kad turėtų Centrinės projektų valdybos vertinimą. Manau, kad tokiu atveju ministras tikrai neprieštaraus, kad tokia kontrolė būtų.
PIRMININKAS. Ačiū kolegai.
Gerbiami kolegos, balsuojame po pateikimo. Kas pritariate Kelių priežiūros plėtros programos finansavimo įstatymo pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIP-4597, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote. Gerbiamas Petrai, prašom balsuoti. Ką tik pasisakėte. Gerai.
Gerbiami kolegos, balsavo 83 Seimo nariai – vienbalsiai. Nepaisant karštų kalbų, vienbalsiai – visi 83 už. Siūlomi komitetai: pagrindinis siūlomas Biudžeto ir finansų komitetas. Ar reikia papildomų? Nereikia? Siūloma svarstyti kovo 27 dieną. Atsiprašau, balandžio 27 dieną. Ačiū.
13.33 val.
Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo Nr. VIII-2043 271 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-390 (pateikimas)
Pereiname prie 1-10 klausimo – Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 271 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-390. Pranešėjas – ministras R. Masiulis. Prašom, ministre.
R. MASIULIS. Ačiū, pirmininke. Gerbiami Seimo nariai, norėčiau pristatyti kitą įstatymo pakeitimą – Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo Nr. VIII-2043 271 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-390. Šio pakeitimo tikslas, kaip ir praėjusio, yra daugiau patikslinantis, suteikė aiškumo.
Siekiant įstatymo koncentruotumo ir kad ateityje būtų galima išvengti dažno įstatymo keitimo, siūloma nenurodyti su eismo saugos sritimi susijusių registrų valdytojų ir tvarkytojų, nes registrų valdytojai ir tvarkytojai nurodomi registrų nuostatuose. Papildyti registrų sąrašą, t. y. nurodyti su eismo saugos sritimi susijusius kelių transporto priemonių vairuotojų registrą, kuriame kaupiama informacija apie vairuotojo pažymėjimus, ir eismo įvykių informacinę sistemą, kurioje kaupiama informacija apie eismo įvykius. Numatyti galimybę su eismo saugos sritimi susijusių registrų valstybės informacinių sistemų ir duomenų bazių valdytojams ir tvarkytojams tarpusavyje neatlygintinai keistis duomenimis. Bus keičiamasi duomenimis, kurių reikia institucijų funkcijoms vykdyti. Iki šiol prievolės keistis duomenimis nebuvo. Buvo vykdoma geranorišku pagrindu, nes kai kuriuos registrus tvarko privačios įmonės. Tokiam norui, tokiam geranoriškumui dingus, mes galėtume netekti daug informacijos apie mūsų automobilius, pavyzdžiui, techninės apžiūros duomenis.
Taip pat aprašyti esminius centralizuotoje techninės apžiūros bazėje tvarkomus duomenis, pavyzdžiui, transporto priemonės valstybinis įregistravimo numeris, juridinio asmens pavadinimas ir t. t.
Suderintas šio įstatymo projektas buvo su visais. Buvo suderintas ir su Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuru, kuris kuruoja transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo duomenų bazę, taip pat su Lietuvos techninės apžiūros įmonių asociacija „Transeksta“, kuri kuruoja ir centralizuotą techninės apžiūros duomenų bazę. Taigi esminių prieštaravimų ir iš verslo nėra. Daugiau patikslinantis pakeitimas, todėl prašyčiau pritarti.
PIRMININKAS. Ačiū, ministre. Jūsų nori paklausti keletas kolegų. J. Razma pirmasis.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiamas ministre, jūs čia pažymėjote tokius formaliuosius pakeitimo aspektus, bet jūs prisilietėte prie esminio klausimo. Aš manau, galėjote spręsti, kad reikia mažinti lobistinę privačių bendrovių įtaką Vyriausybei, kurios per ankstesnes kadencijas yra užsifiksavusios, kai Privačių technines apžiūras atliekančių bendrovių asociacija yra gavusi teisę tvarkyti registrą. Asociacija yra savarankiškas privatus darinys. Kaip galima patikėti svarbių valstybei duomenų tvarkymą, saugojimą ir panašiai, kai visai nesudėtinga tą funkciją būtų atiduoti įmonei „Regitra“, kuriai tereikia pareikalauti tų duomenų ir įsivesti dar vieną skiltį? Ar nesutiktumėte, kad reikėtų spręsti esminius klausimus ir vis dėlto sugrąžinti į valstybės rankas tą techninių apžiūrų duomenų turėjimo funkciją?
R. MASIULIS. Ačiū už klausimą, už komentarą. Manau, jis yra aktualus. Nelabai norėčiau į tą klausimą lįsti, nes ne mano kompetencija. Čia yra Vidaus reikalų ministerijos kompetencija. Reikėtų klausti vidaus reikalų ministro, kokią jis mato ateitį. Šiuo atveju, ką mes bandome spręsti, tai bandome techniškai išspręsti, kad tie registrai nedingtų, kad valstybė turėtų prieigą prie registrų. Jūsų klausimas tikrai yra labai rimtai svarstytinas. Manau, jis yra svarbus, bet ne mano kompetencijos sritis. Todėl nenorėčiau užbėgti prieš kitą ministrą sprendžiant šį klausimą.
PIRMININKAS. Ačiū. P. Čimbaras.
P. ČIMBARAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamas ministre, naudodamasis proga tikrai norėčiau paklausti gal ir ne to klausimo, bet dėl įžymaus mūsų Lietuvos kelio, tai Vilnius–Utena, kai tas kelias paskandino daugybę mūsų politikų. Ko gero, ir dar ne vieną paskandins. Kaip žinote, daug čia dabar politikų mina STT kelius. Norėčiau jūsų paklausti, kokia dabar yra to kelio ateitis, nes man dabar susidaro tokia nuomonė, kad tas kelias yra lyginamas su moterimi, kuri dirba geležinkelio stotyje: ją visi nori pamylėti, bet nenori gydyti, o čia visi nori važiuoti, bet nenori remontuoti. (Šurmulys salėje)
R. MASIULIS. Ačiū už klausimą. Dėl Utenos kelio praėjusią savaitę, tiksliau, šią savaitę ministerijoje pirmą kartą man buvo pristatytas kelio projektas, privačios partnerystės pagrindu projektas. Mes jį dabar atidžiai nagrinėsime. Išvadas pasakysime, kokia ministerijos nuomonė.
Galiu tik kelias prielaidas, kad jūs tą situaciją geriau suprastumėte. Projektas buvo pradėtas plėtoti krizės metu, kai finansavimas valstybei buvo sudėtingas. Todėl privačios partnerystės būdu buvo galima pigiau pasiskolinti ir tokiu būdu nutiesti kelią negu kad valstybė skolintųsi. Privatus skolinosi už 6 %, valstybė tuo metu už 9–10 %. Deja, dėl labai ilgų svarstymų užsisuko ilgas ratas ir situacija šiuo metu visiškai pasikeitė. Privatus norėdamas skolintis, skolintųsi brangiau negu mūsų valstybė, nes mūsų valstybės reitingai aukšti ir valstybė gali skolintis pigiau. Todėl dilema yra, ar vis dėlto sekti tuo pačiu projektu, kuris buvo numatytas, bet, tikėtina, sumokėti už projektą daugiau, bet iš karto visą kelią nutiesti. Tai vienas klausimas.
Antras. Vienas iš šio kelio remonto tikslų buvo daryti didelį projektą tam, kad pritrauktume rimtų užsienio statybininkų. Kad pritrauktume rimtų užsienio statybininkų, mes norėtume ko nors iš jų išmokti. Šis kelias yra visiškai unikalus Lietuvoje tuo, kad jis yra padarytas iš betono. Tad daugiau tokių kelių mes neturime. Ar mes daug išmoksime iš užsieniečių, kurie tą betoną išardys, suskaldys ir jį kur nors panaudos? Kad to paties know-how nelabai panaudotume kitur. Ar neverta mums geriau pasirinkti kitą labai reikšmingą valstybei kelią, didelį kelią, duoti atvirą užsienio konkursą, gauti know-how užsienietišką ir iš to mokytis? Aš porą tokių akcentų pasakyčiau, kur man kelia abejonių numatytas projektas, bet, be abejo, jis atiduotas ministerijos specialistams, ir mes vertinsime. Gal bus ir kitų argumentų už, bet kol kas mano pirma išvada, sakyčiau, tokia asmeninė, kad laikas praėjęs, ir ar tik mes nesumokėsime daugiau už tą patį dalyką, nei padarytume. Gal tiesiog einamu būdu, kaip iki šiol LAKD darydavo kitus projektus, ir šį kelią daryti, gal ne vienu ypu, o vienu ypu rinktis kitą kelią.
PIRMININKAS. Klausia E. Zingeris.
Kolegos, aš manau, kad ministro nuomonė… O kokia čia vedimo tvarka, tiesiog dabar klausimai. Dar du klausimai liko, ir po to suteiksiu, gerai? E. Zingeris.
E. ZINGERIS (TS-LKDF). Gerbiamasis ministre, žinodamas jūsų labai plačią patirtį įvairiose ministerijose, jūs galėtumėte… Aš žinau, kad jūs sunkiai atsakytumėte į tokį klausimą, kas yra autorius, visiškai ne šiandieninio jūsų pristatymo klausimas, bet Eismo taisyklių pataisų, kada vairuotojams už dvigubos juostos kirtimą atimamos teisės. Jie maždaug yra prilyginami girtų vairuotojų kategorijai. Už girtumą yra atimamos ir, kai kertamos užsnigtos ištisinės kelio linijos, irgi atimamos teisės. Ar galėtumėte kaip nors, aš pasinaudoju ta proga, labai retai kalbu, paklausti šalia esančio jūsų ministro, kas tas pataisas padarė? Pusė šalies vairuotojų eina iš proto. Ačiū.
R. MASIULIS. Labai ačiū už klausimą, būtinai pasidomėsiu, tada pasakysiu.
PIRMININKAS. Dėl vedimo tvarkos, na, negaliu moteriai atsakyti. Prašau, Monika.
M. NAVICKIENĖ (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, aš norėčiau sureaguoti į kolegos P. Čimbaro mėtomus juokelius, jis turbūt čia iš savo asmeninės patirties stotyse kalba, bet aš norėčiau atkreipti gerbiamųjų Seimo narių dėmesį, kad seksistiniams ir moterį žeminantiems pareiškimams Seimo salė yra ne vieta. (Plojimai)
PIRMININKAS. Petrai, atsargiai, nes žinai, kas gresia. Paskutinis klausia kitas Petras, bet jau Gražulis šiuo atveju.
P. GRAŽULIS (TTF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, išgirdau tik vardą Petras, bet kam čia replika buvo, nežinau, kuriam Petrui. Čia man?
PIRMININKAS. Ne tau, ne tau. Ramiai! Gali ramiai klausti. Ramiai.
P. GRAŽULIS (TTF). Ačiū. Ačiū Dievui, nors vieną kartą konservatoriai ne man replikuoja, tai jau tikrai didelė pažanga iš konservatorių pusės.
Gerbiamasis ministre, dėl Utenos kelio. Mes visą praėjusią kadenciją svarstėme, ieškojome, darėme studijas, ir taip baigėsi kadencija. Bet mano toks praktinis jums patarimas. Žiūrėkite, dalis Utenos kelio, gal 10 kilometrų, yra nuklota asfaltu, juo tikrai gerai važiuosi, nėra bildėjimo. Kodėl norima išimti tas plokštes? Padenkime asfalto sluoksnį ir labai pigiai suremontuosime tą kelią. Tai čia mano toks patarimas. Kaip jūs vertintumėt tai? (Balsai salėje) Na, ne vietoje klausimas, atsiprašau gerbiamojo E. Gentvilo.
PIRMININKAS. Prašau, ministre.
R. MASIULIS. Ačiū. Ačiū už klausimą. Pasidomėsiu. Tokius klausimus technikai turėtų atsakyti, kaip kelias tiesiamas.
PIRMININKAS. E. Gentvilas dėl vedimo tvarkos.
E. GENTVILAS (LSF). Būtent dėl vedimo tvarkos. Aš noriu atkreipti posėdžio pirmininko dėmesį. Iš keturių klausimų trys buvo ne į temą, galima sakyti į pievas, į lankas, visiškai nesusiję su įstatymo projektu. Ministras su entuziazmu penkias minutes atsakinėja visai ne į temą su šiuo klausimu susijusius. Kad aktualu, tai aktualu, įtraukite diskusiją dėl Utenos kelio, jeigu jums rūpi. Šiandien pristatomas kitas dalykas. Posėdžio pirmininkas turėtų stabdyti tokius klausimus arba atsakymus.
PIRMININKAS. Ačiū už pastabą, gerbiamasis kolega, bet jokių galimybių posėdžio pirmininkas neturi kontroliuoti Seimo narių minčių. Nieko nepadarysi. Visokių pasiūlymų buvo.
Kolegos, yra norinčių kalbėti. J. Razma – prieš. Prašau.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, gal ir nesu aš taip kategoriškai prieš dėl tų nuostatų, kurias ministras paminėjo, dėl informacijos keitimosi tarp registrų – tai reikia išspręsti, bet aš manau, kad ministrui teikiant šį projektą buvo galimybė esmingiau pažiūrėti į klausimą ir su kolega vidaus reikalų ministru pabendrauti. Būtent dėl to aš taip užsirašiau į tą skiltį, bet, aš manau, mes turime ir kitą išeitį – neprieštarauti pateikimui ir pagrindiniame komitete aptarti tą problemą plačiau.
Galbūt galima ir tokį kelią rinktis, todėl aš nesiūlau kategoriškai čia balsuoti prieš.
PIRMININKAS. Už – J. Olekas.
J. OLEKAS (LSDPF). Taip, kolegos, aš siūlau pritarti ir kaip Jurgis sutinku, kad komitete galėsime apsvarstyti tai, ką reikės. Kviečiu balsuoti už.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, balsuojame dėl Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo Nr. VIII-2043 271 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-390. Ačiū, ministre. Kas pritaria šiam projektui, kurį pristatė susisiekimo ministras, balsuoja už, kas turi kitą nuomonę, balsuoja prieš arba susilaiko. Kolegos, prašau užimti savo vietas ir balsuoti.
Kolegos, balsavo 90 Seimo narių: už – 89, prieš nėra, susilaikė 1. Po pateikimo pritarta.
Yra siūlomas pagrindinis Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Galime pritarti? Pritarta.
Ar reikia papildomų? Prašau, J. Razma.
J. RAZMA (TS-LKDF). Aš manau, transporto klausimai ir Ekonomikos komitete visada būdavo aptariami.
PIRMININKAS. Siūlote papildomą?
J. RAZMA (TS-LKDF). Siūlau papildomą.
PIRMININKAS. Papildomas – Ekonomikos komitetas. Galime pritarti? Ačiū, pritarta.
Kolegos, siūloma svarstyti gegužės 23 dieną. Gerbiamieji kolegos, kitas mūsų darbotvarkės klausimas. Mes šiek tiek vėluojame, labai daug pataisų buvo prieš tai.
13.47 val.
Seimo rezoliucijos „Dėl sutikimo Lietuvos Respublikos Seimo narį Mantą Adomėną patraukti baudžiamojon atsakomybėn ar kitaip suvaržyti jo laisvę“ projektas Nr. XIIIP-485 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
Darbotvarkės 1-14 klausimas – Seimo rezoliucijos „Dėl sutikimo Lietuvos Respublikos Seimo narį Mantą Adomėną patraukti baudžiamojon atsakomybėn ar kitaip suvaržyti jo laisvę“ projektas Nr. XIIIP-485. Pranešėjas – A. Nekrošius, laikinosios komisijos pirmininkas. Prašom, pirmininke. Seimo Pirmininko pavaduotojas. Prašau. Pateikimas, svarstymas ir priėmimas.
A. NEKROŠIUS (LVŽSF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamieji Seimo nariai, generalinis prokuroras teikia prašymą dėl imuniteto panaikinimo Seimo nariui M. Adomėnui. Buvo sudaryta Seimo narių komisija. Įvyko komisijos posėdis, kuriame buvo išklausytas Generalinės prokuratūros atstovas, taip pat pats Seimo narys M. Adomėnas ir po svarstymo buvo balsuojama. Už tai, kad būtų leista patraukti M. Adomėną baudžiamojon atsakomybėn ir kitaip suvaržyti jo teises ir laisves, balsavo 4, o už tai, kad nebūtų leista – 5, likę 2 susilaikė. Todėl vieno balso persvara buvo priimtas sprendimas neleisti Seimui duoti sutikimo Lietuvos Respublikos Seimo narį M. Adomėną patraukti baudžiamojon atsakomybėn ar kitaip suvaržyti jo laisvę.
PIRMININKAS. Ačiū. Jūsų klausia A. Salamakinas.
A. SALAMAKINAS (LSDPF). Ačiū. Gerbiamasis pirmininke, kolega, ne vieno, o trijų balsų persvara nepriimtas sprendimas. Susilaikę skaičiuojami prie nepritariančių.
PIRMININKAS. Tikrai taip.
A. SALAMAKINAS (LSDPF). Aš tik norėjau paklausti, 4 balsavo už, 5 – prieš, susilaikė 2. O galite pavardyti pagal priklausomumą frakcijoms, kaip komisijos nariai balsavo?
A. NEKROŠIUS (LVŽSF). Pagal frakcijas vardyti nenorėčiau. Nebent… (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Gal neprisimena pirmininkas. Kodėl jis būtinai turi… Gerai, po to, Petrai. Dabar klausia A. Kubilius. Prašau.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Gerbiamasis komisijos pirmininke, na, čia visi taip linksmai nusiteikę, nors tai iš tikrųjų rimtas dalykas ir rimtas klausimas, tam tikro precedento klausimas ir klausimas susijęs su bylos turiniu, o bylos turinys yra tas, kad viena persona, na, save vadinanti žurnaliste, supyko ant Seimo nario, kad jis pavadino, jog yra perkama ir parsiduodanti žurnalistika, ir kreipėsi privataus kaltinimo tvarka, ne civiline, dėl šmeižto. Sakykite, ar jūs netyrinėjote, pavyzdžiui, kodėl ta persona nesikreipė 2008 metų pabaigoje lygiai tokiu pačiu teisiniu instrumentu, reikalaudama A. Valinsko neliečiamybės panaikinimo, nes A. Valinskas 2008 metų pabaigoje, būdamas Seimo Pirmininkas, pavartojo, vėlgi frazę, už kurią mane M. Navickienė turbūt labai bars, bet aš turiu pacituoti, gal mane irgi paduos privataus kaltinimo tvarka į teismą, bet aš tikrai su mielu noru aiškinsiuosi ir už A. Valinsko žodžius. Tie žodžiai buvo tokie: „Kas geriau – ar būti stoties prostitute, ar būti žurnalistikos prostitute?“ Ar jūs šito turinio nenagrinėjote ir ar iš tikrųjų… (Balsai salėje) Aš tai raginčiau eiti drąsiai tą bylą nagrinėti…
PIRMININKAS. Kolega, klauskite.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Mano klausimas toks, ar dėl turinio jūs neklausėte tos personos, kodėl tada ji nesikreipė į teisines institucijas?
PIRMININKAS. Matote, gerbiamasis kolega, jūs puikiai žinote Statutą, tai nėra šitos komisijos pirmininko prerogatyva, bet jeigu norite, galite atsakyti. Prašau, pirmininke.
A. NEKROŠIUS (LVŽSF). Šiaip manau, kad mes turėjome apsiriboti klausimu, kurį mums pateikė prokuroras, ir apsiribojome būtent šiuo laikotarpiu, dėl kurio ir buvo gautas prašymas. Mes, jeigu neturėjome kitokių prašymų, kitokių pastabų, jų ir nenagrinėjome.
PIRMININKAS. Ačiū. J. Olekas – dėl vedimo tvarkos.
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Kadangi kolega E. Gentvilas jau kreipėsi į jus, kad sutramdytume tuos, kurie kalba ne į temą arba nekorektiškai, tai, man atrodo, po kolegės perspėjimo vieno iš Seimo narių dabar mūsų kolegos Andriaus žodžiai tikrai yra ne vietoje. Jeigu galėtumėte padaryti pastabą, kad daugiau nebūtų kartojama, nes mes taip kartoti galime iki begalybės. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega, mes turime moterų grupę, ji gali griežtai ir užsiimti, ir A. Kubiliaus elgesiu taip pat. Gerai. Kolegos, už nori… Diskusijoje užsirašė… M. Adomėnas norėtų kalbėti? Prašom. Ačiū, pirmininke. Pagal Statutą pirmasis kalba būtent M. Adomėnas, šiuo atveju jis yra pagrindinis šitos istorijos veikėjas. Prašom.
M. ADOMĖNAS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, nesu pagrindinis šios istorijos veikėjas, toli gražu. Kodėl aš čia dabar stoviu prieš jus ir dėl ko esu kaltinamas? Trumpai priminsiu. Po to, kai prieš pusantrų metų prieš mane ir mano šeimą prasidėjo ciniška šmeižto kampanija, apibūdinau R. Janutienę tokiais žodžiais: „Perkama žurnalistė, perkama ir parduodama žiniasklaida“, kalbėjau apie jos laidų naudingumą Rusijos interesams. Neturėjau intencijos jos apšmeižti. Gailiuosi dėl vieno, kad, kalbėdamas apie ją, pavartojau žodžius „žiniasklaida“ ir „žurnalistė“. Tai iš tiesų galima traktuoti šmeižtu, nes su žiniasklaida ir žurnalistika tas asmuo neturi nieko bendro.
Kodėl pats nesikreipiau į teismą? Kruopščiai su teisininkais, advokatais peržiūrėjome tas laidas. Ten yra insinuacijos, ten yra purvo pylimas, vaizdų gretinimas, bet nėra teiginių, kurie galėtų būti apkaltinti. Taigi Lietuvoje turima situacija, kai galima su stambios kompanijos, žiniasklaidos kompanijos, save žiniasklaida vadinančios kompanijos, teisininkais kruopščiai parengti laidas, kurios visuomenėje suformuos labai neigiamą, kategorišką nuomonę, bet nerasite teisme prie ko prikibti. Vienintelė gynyba tokiais atvejais yra viešumas. Įvardijau tai, kas yra tiesa ir ką žino daug kas, taip pat ir čia esantys.
Čia esantis kolega Seimo narys papasakojo, kaip prieš jį R. Janutienė rengė šmeižiančio pobūdžio laidas, prieš tai iš užsakovų, politinių užsakovų, paprašiusi 50 tūkst. eurų kaip užstato dėl galimų teismo išlaidų. Tą žino žurnalistai, kurie masiškai paliko tą viešosios nuomonės formavimo priemonę, purvasklaidos priemonę, kai į šviesą išlindo nedidelė politinės korupcijos dalis. Visi tai žino, daugelis pusbalsiu man pritaria, bet tyli. Tyli, nes bijo, bijo, kad ir juos gali paduoti į teismą dėl šmeižto už tiesos sakymą. Ir štai dabar mus stebi tas asmuo, kuris ne tik drįsta paduoti į teismą už šmeižtą, bet drįsta ateiti į salę ir drįsta čia stebėti, kas kaip balsuos. Kolegos, čia yra jums drąsos išbandymas. Suprantu, daug kas gali ir palūžti šitoje vietoje.
Noriu pabrėžti, kad tai yra privataus kaltinimo tvarka, ne prokuratūros kreipimasis, ne už mėginimą įbauginti pareigūnus, bet siekis apginti savo šeimą ir apsiginti nuo šmeižto ir užsakyto purvo, sakau – užsakyto. Momentai, kuriuos jūs turėjote apsvarstyti, nes viena iš priežasčių, kodėl neliečiamybės institutas egzistuoja, tai yra politinio proceso požymiai, jeigu yra požymių, jog tai politinis procesas.
Dabar keletas aplinkybių. Televizijos laidos buvo pradėtos rengti tuomet, kai viešai paskelbiau, kad kandidatuoju Kaišiadorių ir Elektrėnų vienmandatėje apygardoje. Pagrindinis tuo metu mano oponentas toje rinkimų kovoje buvo, nesakysiu socialdemokratas, bet socialdemokratų iškeltas M. Muižinikas, bendrovės „Žiežmarių gėlės“ direktorius, giminystės ryšiais, svainystės, švogerystės ryšiais susijęs su „Dujotekanos“ savininku ir žiniasklaidos fiksuotas kaip vežęs į Lietuvą grynais milijonus eurų, 2 mln. eurų, jeigu tiksliai, kurie paskui nukeliavo „Dujotekanai“. Patys Kaišiadorių socialdemokratai, pasipiktinę korupcija ir cinizmu, pasakojo, kad M. Muižinikas skundėsi, kaip brangiai jam kainuoja užsakomosios laidos, o dienraščio pirmasis puslapis kainavęs net 15 tūkst. eurų. Prasidėjus laidoms, „Žiežmarių gėlės“ „Lietuvos ryto“ televizijoje pradėjo transliuoti savo reklaminius klipus, laidą „Skinsiu raudoną rožę“, kurią rengia ta pati R. Janutienė, taip pat jos kontekste buvo rodomi „Žiežmarių gėlių“ klipai. Spėjama, kad tai ir buvo užsakymas. Ar tai buvo atsilyginimas ir būdas atsilyginti už užsakomąsias laidas, ar buvo kiti kanalai, to negaliu pasakyti. Tų laidų, šmeižiančių laidų, įrašais internete aktyviausiai dalinosi būtent mano politinio oponento aplinka ir artimas ratas. Ir prieš pat rinkimus laidos kadrais buvo parengtas, išplatintas nežymėtas politinis maketas, šmeižiantis, skleidžiantis neigiamą informaciją, tuo būdu pažeidžiantis Seimo rinkimų įstatymą ir VRK reikalavimus. Vaizdo kamerų dėka pavyko susekti, jog to įrašo platintojas buvo G. Junevičius, M. Muižiniko įmonės darbuotojas, ir jo kitos įmonės direktorius, važinėjęs M. Muižiniko įmonės automobiliu. Tokie faktai. Visi politinio proceso požymiai yra.
Klausimas yra dabar, ar jūs balsuosite pagal teisingumą, ar pagal politinių sąskaitų suvedinėjimą. Aš pasitikiu teisėsauga. Neturiu savo žinioje STT ir VSD pajėgumų, kurių reikėtų norint įrodyti šitą pirkimo faktą, kaip pinigai pakeitė rankas, negaliu stebėti ir įvairių su tuo susijusių įmonių sąskaitų. Bet aš manau, kad turime apie tai kalbėti. Turime nebijoti, turime galų gale prapjauti šitą pritvinkusią nešvarių įtakų votį, turime neleisti tokioms nešvarioms manipuliacijoms užgniaužti galimybės mums kalbėti. Kiekvienas iš jūsų galite atsidurti analogiškoje situacijoje. Sakyti tiesą man visą laiką atrodė labai svarbi politiko pareiga, dar svarbesnė už balsavimo mygtukų spaudymą, kurie ne visada veikia. Ir jokiomis baudžiamosiomis bylomis šita išsikerojusi niekšybė man šitos pareigos vykdymo ir įsitikinimo, jog privalau ją vykdyti pirmiausia, jog taip vykdau savo priesaiką, sakydamas tiesą apie tai, kas blogai yra mūsų valstybės viešojoje erdvėje, nepavyks užgniaužti. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Diskusijoje dalyvauja Z. Jedinskis. Prašom.
Z. JEDINSKIJ (LLRA-KŠSF). Gerbiamieji kolegos, ar Lietuvoje yra nepriklausoma žiniasklaida? Aš tuo labai abejoju. Galbūt vienintelis visuomeninis transliuotojas atitinka nepriklausomos žiniasklaidos kriterijus. Visos kitos televizijos yra komercinės. Ko reikia komercinei televizijai? Reikia uždirbti pinigų. Tam reikalingi reitingai, reikalingi šou, o gaminant šou pasitaiko ir klaidų, ir tikrovės neatitinkančios informacijos, ir užsakomųjų, kartais tendencingų laidų. Todėl kyla klausimas, kodėl komercinės įstaigos darbuotojas, kuris atstovauja tik savo bosui, gali sau leisti kritikuoti Seimo narį M. Adomėną, kuris atstovauja visai Lietuvai? Kad nesu šališkas, pateiksiu tokį pavyzdį. M. Adomėnas ne kartą mane kritikavo už mano išsakytas mintis. Bet aš jaučiu pareigą užtikrinti, kad M. Adomėnas, visi Seimo nariai, kiekvienas Lietuvos pilietis galėtų išsakyti savo nuomonę, nebijodamas persekiojimo. Todėl aš pasisakau už pateiktą rezoliuciją, pasisakau prieš dvejopus standartus, pasisakau už žodžio laisvę ir kviečiu visus balsuoti už pateiktą rezoliuciją. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Kviečiu P. Urbšį. Gerbiamieji kolegos, kol eina P. Urbšys, kaip žinote, 14 valandą turėjome balsuoti dėl teisėjo. Balsuosime iš karto po to, kai baigsime šito klausimo svarstymą, gerai? Ačiū. Prašom. P. Urbšys.
P. URBŠYS (LVŽSF). Tikrai, gerbiamieji Seimo nariai, aš asmeniškai esu patyręs ir ne kartą, dalyvaudamas R. Janutienės laidose, kad galbūt per mažai yra suteikta galimybė išreikšti savo nuomonę ar pateikti savo argumentus. Aš tikrai, kaip ir gerbiamas M. Adomėnas, turėjau galbūt kai kuriais atvejais irgi pasakyti tai, ką jis sako. Bet jeigu dabar mes brėžiame, kad Seimo narys atstovauja visai Lietuvai, taip, pagal Konstituciją jis yra Tautos atstovas, tada kam atstovauja kiekvienas žurnalistas? Jis atstovauja kažkokiai redakcijai. O ta redakcija dar komercinė. Tai tada jis tarsi neatstovauja žiniasklaidos. Jis atstovauja tik komerciniam interesui. Jeigu mes taip toliau galvosime, tada gal tikrai greičiau priimkime D. Šakalienės inicijuotą įstatymo projektą dėl 50, 50 % pozityvo ir negatyvo. Greičiau vėl susigrąžinkime dėl Civilinio kodekso, kur žiniasklaidai uždėtume apynasrį, ir taip mes įgyvendinsime savo, kaip Tautos atstovų, valią.
Jeigu kalbėtume grynai kaip apie žmogų, tai man tikrai buvo malonu stebėti, kaip kolegė atsistojo ir sureagavo, kai kažkas iš Seimo narių vis dėlto galėjo pažeminti savo žodžiais moterį. Bet man buvo nejauku žiūrėti, kai vis dėlto A. Kubilius pasigardžiuodamas paminėjo tą faktą, ir nė viena iš moterų, kuri yra, dabar stebint labai akylai, kiek pažeidžiama jų garbė ir orumas, nesureagavo. (Balsai salėje) Kalbama, kad vyrai sureagavo. Mes kalbame apie dvigubus standartus.
Jeigu kalbama apie žurnalistą, ir apie žmogų, ir apie moterį. Jeigu mes, vyrai, gerbiame savo orumą kaip vyro, tai turime priimti tą tiesą, kokia ji yra. Tikrai neabejoju, gal per kadenciją kreipsis dėl manęs dėl teisinės neliečiamybės panaikinimo galbūt dėl panašių teiginių, tikrai aš jūsų prašysiu tą teisinę neliečiamybę atimti, nes Seimo narys už žodį turi atsakyti kaip už daiktą. Jam keliami labai dideli moraliniai reikalavimai. Ir jeigu mes norime padidinti pasitikėjimą Seimu, mes turime elgtis kitaip.
Ką aš mačiau dėl gerbiamojo M. Adomėno? Tikrai jo argumentai yra, bet aš nepastebėjau nė krislelio gailėjimosi, kad pasakytų – taip, aš suklydau, taip, aš įžeidžiau, bet kas neklysta. Ne! Buvo pavaryta dar papildoma tirada, iš tikrųjų pagrindžianti, kad jis yra teisus. Kas kalba apie drąsos išbandymą?
Beje, jeigu kalbėtume apie R. Janutienę, tai ji yra savotiškai žurnalistų bendruomenės užribyje, nes ji nėra tos sisteminės žiniasklaidos dalis. Taip, ne visada patinka, ką ji sako ir kaip ji daro. Aš bijau, kad drąsos yra daugiau nepalaikyti komisijos išvadų. Nes jeigu būtų kitaip, tai šitas balkonas lūžtų nuo žurnalistų tam, kad apgintų savo bendruomenės narę. Bet kai kas gali pasakyti – čia ne žurnalistė, tai galų gale čia ir ne žmogus, čia yra nulis. Jeigu taip, tada pritarkime komisijos išvadai.
PIRMININKAS. Ačiū. Kviečiu P. Gražulį.
P. GRAŽULIS (TTF). Gerbiamieji Seimo nariai, man atrodo, Seimo narys A. Salamakinas uždavė labai gerą klausimą: kaip komisijoje balsavo konservatoriai, kurie praeitą antradienį labai ragino pasitikėti teismais? Kas čia bus, jeigu mes parodysime nepasitikėjimą teismais, mes esame teisinė valstybė, eikime ir įrodykime ten savo teisingumą. Priminė kelis pavyzdžius, taip pat ir gerbiamo dabartinio europarlamentaro V. P. Andriukaičio. Bet kaip jie balsavo komisijoje? Jie visi vienbalsiai balsavo prieš, kad nebūtų patrauktas baudžiamojon atsakomybėn ir kad teisėtvarkai būtų užkirstas kelias teismuose rasti teisingumą. Tai fariziejiškumas. Tai dviveidiškumas. Tai ta pati politinė prostitucija, apie ką kalbėjo A. Kubilius. (Balsai salėje) Šiandien… Palaukite, kas yra? Šiandien…
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, iš vietos nereplikuojame.
P. GRAŽULIS (TTF). Šiandien ponai konservatoriai, aš manau, pasiruošę vėl suvaidinti, išeiti. O išėjimas yra tas pats kaip balsavimas už, nes reikia 71 balso. Jūs galite apgauti rinkėjus, žmones, bet mūsų, Seimo narių, neapgausite.
Ir aš noriu jums pasakyti tokį dalyką. Taip pat ir pačiai M. Navickienei, kai pasakė vienas Petras, sureagavo, kai tą pačią citatą pasakė Andrius, ji nesureagavo. Tai vėl visur dvigubi standartai.
Mieli konservatoriai, nors ir ką jūs darytumėte, visada esate teisūs. Nekaltai pradėta partija. Be nuodėmės. Ir jūs taip išvartote, pačią niekšybę padarysite dorybe. O iš dorybės jūs padarysite niekšybę. Bet jūs gi esate krikdemai. Ir Manto akyse aš norėčiau matyti, kaip ir pasakė Povilas, gailesčio. Gal atsiprašymo ir susitaikymo. Na, ne kartą, Rūta, irgi ir buvo visko, ir galbūt buvau įžeistas. Nagi pamiršau, praėjo dvi minutės ir pamiršai tą pyktį.
Antras dalykas, prisiminkime mano atvejį. Du skirtingi dalykai. Prieš mane važiuoja visa prokuratūra. (Balsai salėje) Taip! Vadovaujama konservatorių. Ir dar Konservatorių partija! (Balsai salėje) Norima pasakyti, pažiūrėkite, kas yra, bus kiekvienam, kuris nors žodį išdrįs pasakyti prieš korumpuotą prokurorą, būsite teisiami! Ir jie čia mato, ką jie mato. Ką mato konservatoriai? Kad reikia patraukti P. Gražulį, kad tiesiog varžoma žodžio laisvė, kad draudžiama kritika. Čia konservatoriams viskas gerai!
Ponai konservatoriai, nors M. Adomėnas balsavo, kad aš būčiau patrauktas baudžiamojon atsakomybėn ir leista, Mantai, nenusileisiu iki tavo ir konservatorių lygio, aš tikrai balsuodamas, kaip ir jūs šiuo atveju, susilaikysiu.
PIRMININKAS. A. Anušauskas. Kviečiu į tribūną. Gerbiamieji kolegos konservatoriai, prašyčiau tikrai nereplikuoti. Yra jūsų atstovas, pasakys jūsų nuomonę. Prašom.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Aš sakau savo nuomonę, pabrėžiu. Kai pradeda moralizuoti P. Gražulis, visada norisi išeiti iš salės, nes tokio moralinio kristalo, koks jis dedasi, dar reikėtų stipriai paieškoti. Visa tai aš dedu į kabutes. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Petrai, būk geras, sėsk į vietą! Netriukšmauk!
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Taip, iš tikrųjų aš pasisakau prieš rezoliucijos projektą. Pasisakau už tai, kad byla galėtų būti nagrinėjama teisme. Kodėl? Ne dėl išskirtinio pasitikėjimo teismais. Teisėjų būna visokių. Matėme tokius judesius ir Darbo partijos teisėjų, kurie priėmė sprendimus, o dabar išeina iš tų teismų. Visko yra. Visko yra ir prokuratūroje, ir negalėčiau sakyti, kad mane labai tenkina visi prokuratūros sprendimai. Taip, visko yra, visokių prokurorų yra, įvairių sprendimų, prieštaringų, prieštaraujančių vienas kitam.
Tačiau šiuo atveju aš esu susipažinęs su ta bendra informacija, kuri yra pateikta apie šį atvejį. Esu įsitikinęs, kad teisme tie kaltinimai šmeižtu yra nesunkiai paneigiami. Ir, be abejonės, priimdami tokį sprendimą, koks yra siūlomas šiame nutarimo projekte, atkreipsiu dėmesį, mes pažeisime daugelį metų labai sunkiai įtvirtinamą, bet vis dėlto tebegyvuojančią tradiciją, kad Seimo nariai nesinaudotų imunitetu, kai tai paliečia juos pačius. Aš suprantu dviprasmišką situaciją: dauguma didžiosios valdančiosios frakcijos narių praeitą kartą vis dėlto palaikė rezoliuciją, kuri buvo susijusi su P. Gražuliu, dabar, matyt, apsispręs laisvai. Tačiau dar kartą sakau, kad ir tuo metu balsavau už tai, kad būtų nepatvirtintas tos rezoliucijos nutarimo projektas, ir šį kartą lygiai taip pat balsuosiu. Aš neraginsiu jus daryti taip, kaip aš, tačiau atkreipiu dėmesį, kad mes metai iš metų susiduriame ir susidursime su šia Seimo narių imuniteto problema. Mėginimai taisyti šią spragą dažniausiai įstringa galbūt ir dėl kai kurių konstitucinių nuostatų. Taip, aš manau, kad imunitetu turėtų naudotis galbūt tik Seimo vadovas, Prezidentas, tačiau parlamentarai gali ir turi galimybę apginti savo teises teisme. Negaliu sakyti, kad aš nesu sulaukęs lygiai tokių pat pareiškimų kur nors į prokuratūrą. Taip, tokių pareiškimų buvo, jie neišaugo į kokias nors bylas, nes teismai juos atmesdavo, tačiau bet kokiu atveju visada stengiesi ginti savo tiesą, nebūtinai iš Seimo tribūnos, ją lygiai taip pat galima ginti ir teisme.
Ir pabaigoje. Gerbiamieji Petrai Gražuli, kad nesupainiočiau Petrų, ir Povilai Urbšy, jūs esate nuolatiniai žurnalistės laidų figūrantai. Aš jus suprantu, jūs rinkote rinkimų balsus prieš rinkimus, gaudami galimybę toje laidoje. Aš tose laidose nė karto nedalyvavau. Nesakau, kad manęs nekvietė, tiesiog nedalyvavau dėl kitų priežasčių.
PIRMININKAS. Kolega, laikas!
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Todėl aš tiems laidų figūrantams siūlau iš viso nusišalinti nuo balsavimo.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiami kolegos, ar yra norinčių kalbėti už, prieš? (Balsai salėje) Dėl motyvų, dėl motyvų. Prieš nori kalbėti E. Gentvilas. Nematau Eugenijaus. A. Kubilius tuomet. Prašau. Prieš ką jūs kalbėsite?
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, iš tikrųjų mes čia dalyvaujame spektaklyje. Tą spektaklį pradėjo dar ir P. Gražulis, antradienį kalbėdamas vienaip, dabar jau apsiverčia kitaip. Matysime spektaklį ir socialdemokratų, ir valstiečių, kurie irgi šiandien elgsis jau kitaip, negu elgėsi antradienį, bet čia jau paliekame jų sąžinei. Iš tikrųjų aš raginu ir Mantą siekti teisinio proceso, nes suprantame, kad spektaklis yra užsakytas būtent toks, kad čia, Seime, dabar ta, negaliu pavadinti žurnaliste, galėtų prifilmuoti, kaip Seimas bijo…
PIRMININKAS. Gerbiamas kolega, siūlau neįžeidinėti žmonių, kalbėkite į temą.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Aš neįžeidinėju nieko, aš neįžeidinėju. Yra visko, gerų žurnalistų būna, būna ne visai.
PIRMININKAS. Ir politikai taip pat ne visi geri.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Taip pat yra, taip pat ir valdžioje esančių yra visokių.
PIRMININKAS. Ir opozicijoje.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Aš tik noriu pasakyti, kad iš tikrųjų, gerbiamieji kolegos, manau, mes galėtume drąsiai siekti proceso, kuriame iš esmės aiškintumės kai kurias problemas, kurių Lietuvoje yra nedrįstama nagrinėti. Jeigu, pavyzdžiui, „Sputnik.ru“ žurnalistą pavadinčiau Kremliaus agentu, jis pagal tokį dabar kuriamą precedentą galėtų mane irgi paduoti į teismą ir aš su tuo sutikčiau, nors man labai keista, kad Lietuvoje šmeižtas dar vis yra baudžiamas pagal Baudžiamąjį kodeksą, nors jau, atrodo, seniai esame lyg ir perėję, bent jau žurnalistų atveju, prie Civilinio kodekso. Man pačiam yra tekę su Seimo vienu kolega aiškintis teismuose dėl tariamo šmeižto. Teismas pasakė, kad iš tikrųjų tas, kas kreipėsi, buvo neteisus. Bet šiuo atveju, manau, nagrinėjimas turėtų būti kur kas platesnis. Mes visi gerai suprantame, kad yra žiniasklaida ir yra perkama dezinformacija. Apie tai kalba daugelis užsienio (…), kaip yra naudojami Rusijos pinigai tam, kaip yra kuriama vadinamoji informacinė hibridinė erdvė ir t. t. Mes nebūkime naivūs, kad to nėra Lietuvoje. Ir šiuo atveju aš drąsiai raginu M. Adomėną…
PIRMININKAS. Laikas!
A. KUBILIUS (TS-LKDF). …priimti šį iššūkį ir padėti Lietuvai išsivalyti nuo to, ką mes visi žinome, kad čia yra pilna nešvarių dalykų.
PIRMININKAS. Ačiū. A. Skardžius – už.
A. SKARDŽIUS (LSDPF). Galbūt nebūčiau kalbėjęs, bet išgirdau, kad žiniasklaidą kolegos iš dešinės skirsto į teisingą ir neteisingą. Aš norėčiau paklausti jų…
PIRMININKAS. Čia ne klausimai, jūs kalbate dėl motyvų.
A. SKARDŽIUS (LSDPF). Tegul susimąsto. Taip, aš kalbu dėl motyvų, gerbiamas pirmininke, ir turiu dvi minutes. Todėl norėčiau paklausti, pavyzdžiui, kodėl jų valdoma per valdybos narius „Lietuvos energija“ turi devynias viešųjų ryšių kompanijas? Kaip jos ir kam moka pinigus, kiek objektyvios informacijos yra perkama už mūsų elektros vartotojų ir energetikos vartotojų pinigus? Tai gal susirūpintų Antikorupcijos komisija arba NSGK, kokią informaciją blokuoja arba skleidžia tos informacijos priemonės? Todėl nereikėtų laisvoje Lietuvoje kompanijų skirstyti į geras ar blogas.
Dabar dėl paties M. Adomėno. Aš tikrai nededu jo ant altoriaus, bet esu iš principo prieš tokius susidorojimus su bet kuriuo Seimo nariu, už tokius apkaltos procesus. Bet, kaip dabar bando įvardyti dešinieji, kad tie, kurie jums netarnauja, kuri žiniasklaidos priemonė nešoka pagal jų dūdelę, yra bloga? Ne, ši priemonė tikrai nėra bloga ir visuomenė turi žinoti informaciją objektyviai. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. (Balsai salėje) Atsiprašau, dar yra B. Matelis. Norite dėl vedimo tvarkos? P. Urbšys. Prašau.
P. URBŠYS (LVŽSF). Aš atsiprašau, buvo pavardė paminėta.
PIRMININKAS. Prašom.
P. URBŠYS (LVŽSF). Gerbiamam A. Anušauskui. Jeigu kolegai atsiranda priklausomybė tada, kai dalyvauja vienoje ar kitoje televizijos laidoje, tai daug ką pasako apie to Seimo nario moralinį trapumą. O jeigu apie spektaklį, tai tada jūs atsisukite tą filmą, kas dėjosi, kai buvo svarstomas P. Gražulis, kokį spektaklį tada vaidinote jūs, gerbiami konservatoriai, kokie tada tekstai buvo jūsų spektaklio ir kokie dabar yra. Jeigu mes kalbame apie spektaklį, tai būkime objektyvūs ir dėl savo spektaklio.
PIRMININKAS. Ačiū. B. Matelis – prieš.
B. MATELIS (MSNG). Ačiū. Gerbiamieji Seimo nariai, aš manyčiau, kad mes neturėtume bijoti atiduoti M. Adomėną į žurnalistės rankas, į teismą. Pats turėjau tokią praktiką prieš keletą metų, kai buvau padavęs vieną Seimo narį į teismą, nes jis šmeižė ir taškė ir mano šeimą, ir mane patį nieko nesirinkdamas. Seimo narys turi labai daug galių apsiginti. Bent keturis ar tris kartus nepavyko pradėti nagrinėti bylos, o ta priežastis buvo ta, kad Seimo narys turi dalyvauti komiteto posėdžiuose arba plenariniuose posėdžiuose. R. Janutienė, tikriausiai net ir gavusi tą leidimą, negali tikėtis, kad ta byla bus labai lengvai išnagrinėta. Iš tiesų M. Adomėnas tai pasakė ne spontaniškai kur nors televizijos laidoje, o tai pasakė sąmoningai, iš anksto pasirengęs spaudos konferencijoje. Aš tikiu, kad jis turi įrodymų dėl to, apie ką šnekėjo. Aš siūlyčiau vis dėlto panaikinti neliečiamybę, tegul teisme įrodo, kad jis turi tuos įrodymus.
PIRMININKAS. Ačiū. M. Puidokas – paskutinis. Prašau.
M. PUIDOKAS (LVŽSF). Aš džiaugiuosi, kad konservatoriai principingi ir, kaip A. Kubilius įvardijo, privalome pasitikėti Lietuvos teisės sistema. Manau, kad M. Adomėno neliečiamybės naikinimas yra teisingas sprendimas. Kviečiu kolegas palaikyti, nes manau, šiuo atveju teisiniu būdu tiek M. Adomėnas, tiek gerbiama žurnalistė R. Janutienė turės galimybę įrodyti savo tiesą. Dėkui.
PIRMININKAS. Paskutinis – S. Gentvilas.
S. GENTVILAS (LSF). Rodos, XVIII amžiuje Volteras yra sakęs, kad išsilavinęs žmogus turi skaityti tiktai gerus leidinius ir gerą spaudą, bet valstybės vadovas turi skaityti ir blogą, ir gerą spaudą. Aš iš tikrųjų nemanau, kad nuoga tiesa yra gera spauda, nemanau, kad M. Adomėnas klydo išsakydamas tuos sakinius, bet grįšiu prie to paties argumento, kad mes neturėtume slapstytis už neliečiamybės kaip Seimo nariai ir turėtume būti tiesūs prieš mūsų teismų sistemą, kuria turime pasitikėti. Tad kviečiu Mantui būti tuo, kuo A. Kubilius jį ragino. Kviečiu Mantą būti viešu asmeniu, praskleidžiančiu iš tikrųjų šitą sisteminę problemą Lietuvoje, ir eiti drąsiai pakelta galva iš Seimo į teismo salę ir įrodyti savo tiesą už savo žodžius.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiami kolegos, mes turime balsuoti dėl Seimo nutarimo, kuriuo siūloma neleisti patraukti M. Adomėno teisinėn atsakomybėn. Tie, kurie pritariate būtent laikinosios komisijos projektui, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote. Balsavimas pradėtas. Ar visiems aišku? Aišku. Tie, kurie už, sutinka su laikinosios komisijos išvada, tie, kurie bus prieš arba susilaikys, turi kitą nuomonę.
Gerbiami kolegos, balsavo 73 Seimo nariai: už – 15, prieš – 46, susilaikė 12. Taigi laikinosios komisijos nutarimo projektui nepritarta. Šiaip, atrodo, neturėjome tokio precedento. (Balsai salėje) Ar yra? Gerai, gerai. Pasitarsime. Kolegos, pasitarsime. Nesikarščiuokite! Visiems duosime žodį.
Pirmasis – A. Salamakinas. Prašau.
A. SALAMAKINAS (LSDPF). Ne, yra precedentas – yra užpraeitos kadencijos Etikos ir procedūrų komisijos išaiškinimas, kad prieš turėjo būti ne mažiau kaip 71 balsas, todėl sprendimas toks, kad M. Adomėnas išsaugoja neliečiamybę.
PIRMININKAS. Teisininkai sako, kad ne. Prašau. A. Kubilius.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, aš siūlau persvarstyti P. Gražulio atvejį, nes šiandien aiškiai rodo, kad ir socialdemokratai, ir valstiečiai mūsų argumentų, išsakytų praeitame posėdyje, yra įtikinti ir supranta, kad reikia šiuo atveju naikinti mandatus, jeigu kreipiasi prokuroras. Aš siūlau grįžti prie P. Gražulio klausimo.
PIRMININKAS. Ačiū. Prašau. R. Žemaitaitis.
R. ŽEMAITAITIS (TTF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Gerbiami kolegos, kažkaip nelabai suprantu. Salėje konservatorių matau 17, o balsuoja viso labo tik 4. Po to, kas baisiausia, aš pasigendu G. Landsbergio – paties sąžiningiausio žmogaus mūsų Seime. Taip visus plaka, taip visus kala. Pats iš STT neišeina ir dar čia nesėdi. Iš tikrųjų, mielieji, baikime mes tuos cirkus! Aš noriu pasakyti vieną teisinį dalyką: negali būti, kad dėl privataus kaltinimo tvarkos ateitų generalinis prokuroras ir teiktų tokius prašymus. Tam yra civilinė tvarka, civilinis ieškinys. Prisiteisi iš žmogaus žalą ir tokiu atveju išsiieško. Baikime šituos cirkus vieną kartą krėtę. Mes juokiname žmones, o baisiausia – juokiname teisininkus ir teisėjus, ir advokatus, kurie tą dalyką daro. Čia yra pamoka mums. O G. Landsbergiui gerų dienų ir jo sąžiningumo.
PIRMININKAS. Dar kolega V. Gailius.
V. GAILIUS (LSF). Gerbiami kolegos, dar praėjusios kadencijos Seime pavasarį įregistruotas įstatymo projektas, kuriuo mes eliminuojame privataus kaltinimo procesą. Iš esmės tai būtų valstybinio kaltinimo bylos. Po pateikimo šitam projektui pritarta. Aš siūlau greičiau su šituo projektu ateiti į Seimo salę ir mes išvengtume tokių diskusijų ir ikiteisminiame tyrime būtų įvertintos visos aplinkybės.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiami kolegos, vis dėlto aš laikausi mūsų teisininkų rekomendacijų. Mes nepalaikėme laikinosios komisijos pasiūlymo. Aš manau, kad kitą savaitę dar kartą pasitarsime su teisininkais ir Seniūnų sueigoje (žiūriu į R. Baškienę) grįšime prie šio klausimo ir priimsime sprendimą. Vienas iš variantų, aišku, kurti kitą komisiją, bet dabar toks sprendimas, todėl šio klausimo svarstymą baigėme.
Gerbiami kolegos, primenu, kad mūsų posėdis nesibaigė ir mes visi einame balsuoti slaptu balsavimu. Balsavimas truks 20 minučių, turbūt iki 15 valandos.
15 valandą bus popietinis posėdis.
Balsų skaičiavimo komisija: R. J. Dagys, A. Norkienė, K. Bartkevičius, J. Baublys, A. Butkevičius, M. Mackevičius.
Pertrauka
PIRMININKĖ (R. BAŠKIENĖ, LVŽSF). Gerbiamieji Seimo nariai, noriu paskelbti, kad slaptas balsavimas dėl Aukščiausiojo Teismo teisėjo atleidimo iš pareigų įvyko ir tuo skelbimu rytinį posėdį baigėme. (Gongas)
Taip pat balsavimo rezultatus paskelbsime, kai tik balsavimo komisija suskaičiuos.
* Santrumpų reikšmės: LLRA-KŠSF – Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; LVŽSF – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija; MSNG – Mišri Seimo narių grupė; TS‑LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija; TTF – frakcija „Tvarka ir teisingumas“.