LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO

TEISĖS IR TEISĖTVARKOS komitetas

 

PAGRINDINIO KOMITETO

I Š V A D O S

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS ŽMONIŲ PALAIKŲ LAIDOJIMO ĮSTATYMO 6, 13, 16 IR 27 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO (XIP-4665)

2014 m. birželio 18 d.

Vilnius

 

1. Komiteto posėdyje dalyvavo: Komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas, Komiteto pirmininko pavaduotojas Stasys Šedbaras, Komiteto nariai: Vilija Aleknaitė Abramikienė, Juozas Bernatonis, Vitalijus Gailius, Valdas Skarbalius. Komiteto biuro vedėja: Dalia Latvelienė, patarėjai: Martyna Civilkienė, Jurgita Janušauskienė, Rita Karpavičiūtė, Irma Leonavičiūtė, Gintarė Morkūnienė, Loreta Zdanavičienė. Komiteto biuro padėjėjos: Aidena Bacevičienė, Modesta Banytė.

Kviestieji asmenys: Teisingumo ministerijos atstovai: viceministras Giedrius Mozūraitis, Teisinių institucijų departamento direktorės pavaduotoja Asta Godienė, Teisinių institucijų departamento vyr. specialistė Neringa Keršienė, Respublikos Prezidento patarėjas Laimis Gelažius, Ministro Pirmininko patarėjas Raimondas Bakšys, Seimo Pirmininko patarėja Agneta Lobačevskytė.

 

2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

 

Pasiūlymo turinys

 

Komiteto nuomonė

Argumentai, pagrindžiantys nuomonę

Str.

Str. d.

P.

1.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2012-08-30

*

 

 

Alternatyvių projektų Teisės departamente negauta. Pastabų dėl projekto atitikimo Konstitucijai, įstatymams, Europos Sąjungos teisės aktams ir juridinės technikos taisyklėms neturime.

Atsižvelgti

Seimo Sveikatos reikalų komitetas (toliau-SRK) pritarė.

 

 

 

3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta.

 

4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

 

Pasiūlymo turinys

 

Komiteto nuomonė

Argumentai, pagrindžiantys nuomonę

Str.

Str. d.

P.

1.

Lietuvos savivaldybių asociacija

2013-04-22

*

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

1, 3

 

 

 

 

Lietuvos savivaldybių asociacijoje išnagrinėti Lietuvos Respublikos žmogaus mirties ir kritinių būklių įstatymo 2, 13, 15 (1) straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr. XIP-4664 bei Lietuvos Respublikos žmonių palaikų laidojimo įstatymo 6, 13, 16 ir 27 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-4665. Šie projektai yra Lietuvos Respublikos civilinės būklės aktų registravimo įstatymo projektą lydintys dokumentai.

Nors šių teisės aktų projektų aiškinamajame rašte teigiama, jog siūlomais pakeitimais siekiama civilinės būklės aktų registravimą padaryti efektyvesnį ir patogesnį vartotojams, tačiau abejojame dėl tikslingumo keisti šiuo metu efektyviai ir aiškiai veikiančią civilinės būklės aktų registravimo sistemą, atsisakyti vartotojams įprastų civilinės būklės aktų įrašų liudijimų išdavimo.

Civilinės būklės aktų registravimo kokybė gali būti gerinama diegiant naujas technologijas, tobulinant Metrikacijos paslaugų informacinę sistemą, plečiant Gyventojų registro duomenų bazės vartotojų ratą.

Įstatymų projektuose Nr. XIP-4664 ir Nr. XIP-4665 nustatoma, jog medicininis mirties liudijimas skirtas organizuoti mirusio asmens laidojimą, kremavimą ar balzamavimą. O sveikatos priežiūros įstaigos medicininį mirties liudijimą elektroninių ryšių priemonėmis išsiunčia savivaldybių civilinės metrikacijos skyriams, kurie remdamiesi šiuo liudijimu registruoja mirtį Gyventojų registre. Kyla klausimas dėl sveikatos priežiūros įstaigų, ypač pirminės asmens sveikatos priežiūros įstaigų, galimybės užtikrinti medicininio mirties liudijimo perdavimą elektroninėmis ryšių priemonėmis. Galimi atvejai, kai įrašas apie asmens mirtį bus įrašomas daug vėliau, nei buvo išduotas medicininis mirties liudijimas.

       Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, jog papildomų lėšų sveikatos priežiūros įstaigoms nenumatyta.

Pritarti iš dalies

Apsvarsčius Komitete klausimą dėl įprastų civilinės būklės aktų liudijimų išdavimo, labiausiai atkreiptas  dėmesys  į gimimo liudijimo išdavimą, kadangi asmeniui jis yra svarbus dokumentas iki gaunant pasą ar asmens tapatybės kortelę, tačiau atkreiptas dėmesys, kad dauguma valdžios institucijų turi ar turės prieigą (įstatymas įsigalios 2016-01-01, iki to laiko bus pasirengta)  prie Gyventojų registro,  todėl turėti liudijimą nebus būtinybės, tačiau tokia galimybė  naujame Civilinės būklės aktų registravimo įstatymo 4 straipsnyje  numatoma - gauti civilinės būklės akto įrašą liudijantį išrašą.

 

Civilinės būklės aktų registravimo įstatymo projektu ir šiuo įstatymo projektu sudaromos galimybės civilinės metrikacijos įstaigai įregistruoti asmens mirtį ex officio, nereikalaujant, kad mirusiojo artimieji papildomai neštų medicininį mirties liudijimą į civilinės metrikacijos skyrių.  

SAM įgyvendinama e. sveikatos sistema sudarys sąlygas medicininius mirties liudijimus formuoti, tvirtinti ir registruoti e. sveikatos sistemoje, iš kurios civilinės metrikacijos įstaigos paims duomenis, reikalingus mirčiai įregistruoti.  

Nesuprantamas nuogąstavimas, kad įrašas apie asmens mirtį bus įrašoma vėliau nei išduotas medicininis mirties liudijimas. Šiuo metu įrašo apie asmens mirtį įrašymas priklauso nuo mirusiųjų artimųjų valios ir jų atvykimo į civilinės metrikacijos įstaigą. Priešingai, pagal projektą būtų užtikrinamas greitesnis duomenų apie asmens mirtį perdavimas civilinės metrikacijos įstaigoms, o tuo pačiu ir Gyventojų registrui. Įstatymų projektuose numatoma, kad sveikatos priežiūros įstaiga duomenis nedelsiant perduoda e. sveikatos sistemai, o civilinės metrikacijos įstaiga nedelsiant, bet ne vėliau kaip kitą darbo dieną, įregistruoja asmens mirtį.  

 

Sveikatos apsaugos ministro 2010-06-18 d. įsakymu Nr. V-570 patvirtintame e. sveikatos sistemos 2009-2015 metų plėtros programos įgyvendinimo priemonių plane numatytos sveikatos priežiūros informacinių sistemų diegimas, plėtra ir integravimas į e. sveikatos paslaugų ir bendradarbiavimo infrastruktūrą respublikos, regiono ir rajono lygmens ar ambulatorines paslaugas teikiančiose asmens sveikatos priežiūros įstaigose.

 

SRK pritarė.

2.

Lietuvos savivaldybių asociacija

2013-04-26

*

 

 

       Lietuvos Respublikos Vietos savivaldos įstatymo 32 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-2020(2) išnagrinėtas kartu su Lietuvos Respublikos civilinės būklės aktų registravimo įstatymo projektu Nr. XIP-2017(2) bei jį lydinčiais įstatymų projektais.

            Civilinės būklės aktų registravimo įstatymo aiškinamajame rašte teigiama, jog siūlomais pakeitimais siekiama civilinės būklės aktų registravimą padaryti efektyvesnį ir patogesnį vartotojams, tačiau abejojame dėl tikslingumo keisti šiuo metu efektyviai ir aiškiai veikiančią civilinės būklės aktų registravimo sistemą, atsisakyti vartotojams įprastų civilinės būklės aktų įrašų liudijimų, tarp jų ir mirties liudijimo, išdavimo.

            Vietos savivaldos įstatymo 32 straipsnio pakeitimo įstatymo projektu siūloma siaurinti seniūno kompetenciją, nebesuteikiant įgaliojimų registruoti mirtis. Manome, jog šie įstatymo pakeitimai būtų tikslingi, jeigu būtų užtikrinta visų naujos civilinės būklės aktų registravimo sistemos grandžių veikla.

           Žmogaus mirties ir kritinių būklių įstatymo 2, 13, 15 (1) straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projekte Nr. XIP-4664 numatyta, jog sveikatos priežiūros įstaigos elektroninių ryšių priemonėmis išsiunčia medicininį mirties liudijimą savivaldybių civilinės metrikacijos skyriams. Didžiausią susirūpinimą kelia sveikatos priežiūros įstaigų, ypač pirminės asmens sveikatos priežiūros, galimybės užtikrinti medicininio mirties liudijimo perdavimą elektroninėmis ryšių priemonėmis.

Pritarti iš dalies

Apsvarsčius Komitete klausimą dėl įprastų civilinės būklės aktų liudijimų išdavimo, labiausiai atkreiptas  dėmesys  į gimimo liudijimo išdavimą, kadangi asmeniui jis yra svarbus dokumentas iki gaunant pasą ar asmens tapatybės kortelę, tačiau atkreiptas dėmesys, kad dauguma valdžios institucijų turi ar turės prieigą (įstatymas įsigalios 2016-01-01, iki to laiko bus pasirengta)  prie Gyventojų registro,  todėl turėti liudijimą nebus būtinybės, tačiau tokia galimybė  naujame Civilinės būklės aktų registravimo įstatymo 4 straipsnyje  numatoma - gauti civilinės būklės akto įrašą liudijantį išrašą.

 

Civilinės būklės aktų registravimo įstatymo projektu ir šiuo įstatymo projektu sudaroma galimybės civilinės metrikacijos įstaigai įregistruoti asmens mirtį ex officio, nereikalaujant, kad mirusiojo artimieji papildomai neštų medicininį mirties liudijimą į civilinės metrikacijos skyrių.  

SAM įgyvendinama e. sveikatos sistema sudarys sąlygas medicininius mirties liudijimus formuoti, tvirtinti ir registruoti e. sveikatos sistemoje, iš kurios civilinės metrikacijos įstaigos paims duomenis, reikalingus mirčiai įregistruoti.  

Poreikio suteikti mirties registravimo ir mirties išrašo išdavimo funkcijos vykdymą seniūnams nebelieka, nes  mirtį registruos savo iniciatyva (ex officio) civilinės metrikacijos remdamos asmens sveikatos priežiūros įstaigų elektroninių ryšių priemonėmis pateiktu medicininiu mirties liudijimu.

 

Sveikatos apsaugos ministro 2010-06-18 d. įsakymu Nr. V-570 patvirtintame e. sveikatos sistemos 2009-2015 metų plėtros programos įgyvendinimo priemonių plane numatytos sveikatos priežiūros informacinių sistemų diegimas, plėtra ir integravimas į e. sveikatos paslaugų ir bendradarbiavimo infrastruktūrą respublikos, regiono ir rajono lygmens ar ambulatorines paslaugas teikiančiose asmens sveikatos priežiūros įstaigose.

 

5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta.

6. Seimo paskirtų papildomų komitetų, komisijų pasiūlymai:

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

Pastabos

Pasiūlymo turinys

Komiteto nuomonė

Argumentai, pagrindžiantys nuomonę

 

Str.

Str. d.

P.

 

1.

Sveikatos reikalų komitetas

2013-04-30

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

*

6.1. Sprendimas:

6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:

6.1. Sprendimas: siūlyti pagrindiniam komitetui įstatymo projektą grąžinti iniciatoriams tobulinti (įstatymo projektas susijęs su įstatymo projektu XIP-4664).

Argumentai:

Ne visos asmens sveikatos priežiūros įstaigos (toliau – ASPĮ) yra pakankamai apsirūpinusios elektroninių ryšių priemonėmis, todėl gali kilti keblumų norint perduoti medicininius mirties liudijimus civilinės metrikacijos skyriams minėtomis priemonėmis.

ASPĮ šioms naujoms funkcijoms nėra numatyta lėšų.

E. sveikatos paslaugų ir bendradarbiavimo infrastruktūros informacinė sistema yra kuriama, ji turėtų pradėti funkcionuoti tik 2015 m. antrą pusmetį. Kol ši sistema nepradės funkcionuoti, netikslinga užkrauti ASPĮ naujomis pareigomis.

 

Taip pat abejotinas siūlymas medicininiam mirties liudijimui suteikti naują funkciją - mirusio asmens laidojimui organizuoti bei dokumento, kurio pagrindu išmokama laidojimo pašalpa.

 

Šiuo metu civilinės metrikacijos skyrių išduodami mirties liudijimai yra griežtos atskaitomybės dokumentai, todėl kyla klausimas, ar pagrįstai ši funkcija perduodama ASPĮ.

 

 Be to, vėlesniu laikotarpiu dėl paveldėjimo santykių ar kitų reikalų, asmuo vis tiek turės kreiptis į civilinės metrikacijos skyrių dėl civilinės būklės akto įrašo (šiuo atveju mirties) išrašo išdavimo, todėl nesuprantamas teiginys dėl administracinės naštos sumažinimo.

 

 

 

Šiuo metu veikianti civilinės būklės aktų registravimo sistema veikia gerai, visos institucijos atlieka pagal savo kompetenciją nustatytas funkcijas.

Pritarti iš dalies

Sveikatos apsaugos ministro 2010-02-22 įsakymu

Nr. V-151 patvirtintoje e. sveikatos sistemos 2009-2015 metų plėtros programoje aptariamas šios programos finansavimas ir numatomos finansuoti kryptys, įskaitant ir informacinių sistemų diegimas bei plėtra. Sveikatos apsaugos ministro 2010-06-18 d. įsakymu Nr. V-570 patvirtintame e. sveikatos sistemos 2009-2015 metų plėtros programos įgyvendinimo priemonių plane numatytos sveikatos priežiūros informacinių sistemų diegimas, plėtra ir integravimas į e. sveikatos paslaugų ir bendradarbiavimo infrastruktūrą respublikos, regiono ir rajono lygmens ar ambulatorines paslaugas teikiančiose asmens sveikatos priežiūros įstaigose.

 

Įstatymo projekto įsigaliojimas numatytas 2016-01-01 d. 

 

 

 

 

 

 

 

 

Medicininis mirties liudijimas patvirtina asmens mirties faktą, atitinkamai juo remiantis gali būti organizuojamas asmens laidojimas ar mokama laidojimo pašalpa. Civilinės metrikacijos įstaigų išduodamas mirties liudijimas nepakeičia mirties fakto ir duomenų, nurodytų medicininiame mirties liudijime. Pastebėtina, kad Civilinės būklės aktų registravimo įstatymo projektu atsisakoma liudijimų popierinės formos. 

 

 

Administracinė našta sumažinama, nes asmenims nereikės nešti medicininių mirties liudijimų civilinės metrikacijos įstaigoms. Pastebėtina, kad mirties liudijimo paveldėjimo klausimams spręsti notarams nešti nereikės, nes notarai disponuoja Gyventojų registro informacija. Atitinkamai ir kitos valstybės institucijos duomenis apie asmens mirtį, reikalingus jų funkcijoms vykdyti, gaus iš Gyventojų registro. 

 

 

7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui XIP-4665 (2) ir komiteto išvadoms.

8. Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu „už“.

9. Komiteto paskirti pranešėjai: Juozas Bernatonis.

10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nėra.

PRIDEDAMA:

Komiteto patobulintas įstatymo projektas XIP-4665(2) ir jo  lyginamasis variantas.

 

Komiteto pirmininkas                                                                                                                                                                               Julius Sabatauskas