LIETUVOS RESPUBLIKOS SPECIALIŲJŲ TYRIMŲ TARNYBA
Biudžetinė įstaiga, A. Jakšto g. 6, LT-01105 Vilnius,
tel. 8 706 63 335, el. p. [email protected]
Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188659948
|
Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai El. p. [email protected]
Lietuvos antstolių rūmams El. p. [email protected]
|
|
2023-02- Nr. 4-01- |
|
|
|
ANTIKORUPCINIO VERTINIMO IŠVADA
DĖL ANTSTOLIŲ VEIKLĄ IR JOS PRIEŽIŪRĄ REGLAMENTUOJANČIŲ TEISĖS AKTŲ
2023 m. vasario d. Nr. 4-01-
Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba (toliau – Specialiųjų tyrimų tarnyba), vadovaudamasi Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymo 8 straipsnio 5 dalies 2, 4 punktų nuostatomis, atsižvelgdama į srities aktualumą, 2022 m. pabaigoje atnaujintą teisinį reguliavimą, į ankstesnėse antikorupcinio vertinimo išvadose[1] pateiktas pastabas ir pasiūlymus, kurių dalis tebėra aktualūs, atliko šių teisės aktų antikorupcinį vertinimą:
1) Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo Nr. IX-876 (toliau – Antstolių įstatymas)[2];
2) Antstolių viešo konkurso komisijos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2002 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 400 (toliau – Antstolių viešo konkurso komisijos nuostatai)[3];
3) Antstolių viešo konkurso tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2002 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 400 (toliau – Antstolių viešo konkurso tvarkos aprašas)[4];
4) Antstolių veiklos tikrinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2002 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 400 (toliau – Antstolių veiklos tikrinimo tvarkos aprašas)[5];
5) Antstolių atestavimo komisijos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2002 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 400 (toliau – Antstolių atestavimo komisijos nuostatai)[6];
6) Antstolių atestavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2002 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 400 (toliau – Antstolių atestavimo taisyklės)[7];
7) Asmenų įrašymo į antstolių padėjėjų sąrašą tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2002 m. liepos 8 d. įsakymu Nr. 202 (toliau – Asmenų įrašymo į antstolių padėjėjų sąrašą tvarkos aprašas)[8];
8) Antstolių drausmės bylų iškėlimo ir nagrinėjimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2006 m. rugsėjo 26 d. įsakymu Nr. 1R-295 (toliau – Antstolių drausmės bylų iškėlimo ir nagrinėjimo taisyklės)[9];
9) Antstolių garbės teismo veiklos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2006 m. rugsėjo 26 d. įsakymu Nr. 1R-295 (toliau – Antstolių garbės teismo veiklos nuostatai)[10];
10) Antstolių revizijos komisijos nuostatų, patvirtintų Lietuvos antstolių rūmų prezidiumo 2015 m. sausio 9 d. posėdžio nutarimu Nr. 330[11] (toliau – Antstolių revizijos komisijos nuostatai)[12];
11) Sprendimų vykdymo instrukcijos, patvirtintos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. 1R-352[13] (toliau – Sprendimų vykdymo instrukcija), kai kurios VII skyriaus nuostatos.
Išanalizavę antstolių atranką, kvalifikacijos, veiklos vertinimą bei priežiūrą reglamentuojančius teisės aktus ir kitą susijusią informaciją, siekdami mažinti korupcijos rizikos veiksnių atsiradimo tikimybę analizuojamoje srityje, taip pat siekdami teisinio reguliavimo išsamumo, nuoseklumo, skaidrumo ir atsparumo korupcijai teikiame žemiau išdėstytas pastabas ir pasiūlymus.
1. Kritinės antikorupcinės pastabos ir pasiūlymai:
1.1. Teisinis reguliavimas nepakankamai atskleidžia antstolių patikrinimų vykdymo tvarką, nėra aiškiai atskirtos antstolių patikrinimus atliekančių asmenų funkcijos
Antstolių veiklos tikrinimo tvarkos aprašo 3 punkte numatyta, kad antstolių veikla gali būti tikrinama eiline tvarka ne rečiau kaip kartą per 5 metus (Antstolių veiklos tikrinimo tvarkos aprašo 6 punktas) ir neeiline tvarka, esant šio aprašo 9 punkte[14] nustatytiems pagrindams.
Nekvestionuojant aukščiau minėto patikrinimų organizavimo periodiškumo, nustatyta, kad analizuojamų teisės aktų nuostatos nedetalizuoja, kokia tvarka sudaromas eilinių antstolių patikrinimų planas, kiek antstolių turėtų būti patikrinama kasmet – nustatyta tik, kad patikrinimas turi būti atliekamas ne rečiau nei kas 5 metai. Nepakankamas teisinis reguliavimas vertintinas kaip rizikos veiksnys, nes gali sudaryti galimybę vienus antstolius galimai tikrinti per dažnai, kitus – tik kartą per 5 metus, kas laikytina korupcijos rizikos veiksniu.
1.1.1. Pažymėtina, kad analizuotuose teisės aktuose nėra aiškiai atskirtos eilinius ir neeilinius antstolių patikrinimus atliekančių asmenų funkcijos: atlikti eilinį antstolio veiklos patikrinimą teisingumo ministro įsakymu skiriami Teisingumo ministerijos valstybės tarnautojai ar darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartis, o neeilinį antstolio veiklos patikrinimą – Teisingumo ministerijos darbuotojai arba Lietuvos antstolių rūmų prezidiumo paskirti asmenys[15].
Antstolių veiklos tikrinimo tvarkos apraše nėra išsamiau reglamentuota, ar eilinius ir neeilinius patikrinimus atlieka tie patys Teisingumo ministerijos valstybės tarnautojai ar darbuotojai bei Lietuvos antstolių rūmų prezidiumo paskirti asmenys, ar vykdoma jų rotacija ir kaip dažnai, kuriam laikui jiems suteikiami įgaliojimai atlikti antstolių veiklos patikrinimus. Analizuojamame teisės akte tėra numatyta, kad institucija, atlikusi eilinį antstolio veiklos patikrinimą, kai antstolio veiklos patikrinimo akte pateikiamas Aprašo 22.3 papunktyje nurodytas nurodymas atlikti neeilinį antstolio veiklos patikrinimą, neeilinį antstolio veiklos patikrinimą gali pasiūlyti atlikti (bet nėra įpareigoti – mūsų pastaba) kitai šiame punkte nurodytai institucijai (Antstolių veiklos tikrinimo tvarkos aprašo 4 punktas).
Specialiųjų tyrimų tarnybos vertinimu, antstolių veiklos patikrinimų efektyvumui, nešališkumui ir priimamų sprendimų objektyvumui bei atsparumui korupcijai užtikrinti, turėtų būti ne tik detalizuoti patikrinimus atliekantiems asmenims taikytini reikalavimai, įtvirtinta jų rotacija bei atskirtos eilinių ir neeilinių patikrinimų atlikimo funkcijos, bet ir turėtų būti išsamiau reglamentuota, kokiais atvejais neeilinius patikrinimus atlieka Teisingumo ministerijos tarnautojai ar darbuotojai, o kokiais – Lietuvos antstolių rūmų prezidiumo paskirti asmenys.
1.2. Nėra išsamiai reglamentuota neeilinių antstolių patikrinimų inicijavimo ir atlikimo tvarka
Antstolių veiklos tikrinimo tvarkos aprašo 9 punkte nustatyti neeilinių antstolių veiklos patikrinimų inicijavimo pagrindai, tačiau, Specialiųjų tyrimų tarnybos vertinimu, jie nėra išsamiai detalizuoti, todėl gali būti vertinami nevienareikšmiškai. Pavyzdžiui, neeilinio antstolio veiklos patikrinimo atlikimo pagrindas, be kita ko, yra gautas rašytinis skundas, pareiškimas, prašymas, pranešimas ar viešai paskelbta informacija, kur nurodomi faktai ar aplinkybės, kad antstolis nesilaiko teisės aktuose nustatytų reikalavimų ir turimų duomenų nepakanka pateiktiems faktams ar aplinkybėms įvertinti ir (arba) antstolis nepateikia reikalingų duomenų ir kitais būdais neįmanoma jų gauti, ir (arba) įvertinus turimą informaciją kyla įtarimų dėl galimų sisteminių antstolio veiklos pažeidimų, taip pat – kai būtina įsitikinti, ar antstolis pašalino eilinio patikrinimo metu nustatytus veiklos trūkumus ir / ar pažeidimus.
Anksčiau minėtos nuostatos svarstytinos keliais aspektais:
1.2.1. teisinis reguliavimas neatskleidžia, kokių procedūrų metu įvertinama, kad pateiktos informacijos pakanka ar nepakanka sprendimui neatlikti neeilinio patikrinimo priimti, bei kaip šie sprendimai įforminami. 2020 m. gruodžio 14 d. audito ataskaitoje Nr. VAE-14 Valstybės kontrolė taip pat buvo pažymėjusi, kad nėra detalizuoti kriterijai, kuriais remiantis sprendžiama, kurių skundų pagrindu atlikti neeilinius patikrinimus, o dėl kurių – neatlikti[16];
1.2.2. iš analizuojamo bei kitų susijusių teisės aktų nėra aišku, kokie pažeidimai pripažintini „sisteminiais“ – ar tokiu laikytinas tas pats pažeidimas, užfiksuotas kelis kartus to paties antstolio veikloje, ar keli skirtingo pobūdžio, turinio ir reikšmės trečiųjų asmenų teisėms pažeidimai. Taip pat vertintų teisės aktų nuostatos išsamiai neatskleidžia, ar būtina sąlyga atlikti antstolio neeilinį patikrinimą gali būti tik pažeidimo pakartotinumas, ar neeilinis patikrinimas gali būti inicijuotas ir dėl vienkartinio pažeidimo. Ši pastaba aktuali ir Antstolių veiklos tikrinimo tvarkos aprašo 24.2 papunkčio[17] ir Antstolių drausmės bylų iškėlimo ir nagrinėjimo taisyklių 24.2 papunkčio[18] nuostatų kontekste.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, manytina, kad antstolių veiklos patikrinimų teisinis reglamentavimas galimai nėra pakankamas efektyviai ir skaidriai antstolių veiklos kontrolei bei pažeidimų prevencijai užtikrinti, todėl siūlome jį tobulinti numatant aiškius ir objektyvius antstolių eilinių patikrinimų planų sudarymo kriterijus, neeilinių patikrinimų inicijavimo procedūras, tikrintinų antstolių skaičių, patikrinimų laikotarpį bei trukmę, kurie galiojančiame reguliavime nėra nustatyti, pažeidimų pašalinimo kontrolės procedūras.
1.3. Teisinis reguliavimas nepakankamai riboja antstolių galimybes naudotis ir teikti paslaugas suinteresuotiems asmenims
Antstolių įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje nustatyti antstolių veiklos apribojimai, numatantys, kad antstolis negali eiti kitų mokamų pareigų įmonėse, įstaigose ir organizacijose ar dirbti kito darbo, išskyrus darbą antstolių savivaldos institucijose ir mokslinę, kūrybinę ar pedagoginę veiklą, savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos atlikimą, darbą visų lygių rinkimų ir referendumo komisijose. Be to, antstolis negali būti renkamas (skiriamas) įmonės, kurios veikla yra susijusi su skolų išieškojimu, turto saugojimu, turto vertinimu, teisinėmis konsultacijomis, tarpininkavimo paslaugų teikimu, valdymo organų nariu. Atlikdamas šiame Įstatyme nustatytas funkcijas, antstolis negali naudotis juridinio asmens, kurio dalyvis yra jis pats, jo sutuoktinis (sugyventinis) ar artimasis giminaitis, paslaugomis, taip pat negali naudotis sutuoktinio (sugyventinio) ar artimųjų giminaičių paslaugomis.
Antstolių įstatymo 32 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti apribojimai antstolio padėjėjo veiklai yra siauresni – numatyta, kad antstolio padėjėjas negali eiti kitų mokamų pareigų įmonėse, įstaigose ir organizacijose ar dirbti kito darbo, išskyrus mokslinę, kūrybinę ar pedagoginę veiklą, savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos atlikimą, darbą visų lygių rinkimų ir referendumo komisijose, taip pat negali būti renkamas (skiriamas) įmonės, kurios veikla yra susijusi su skolų išieškojimu, turto saugojimu, turto vertinimu, teisinėmis konsultacijomis, tarpininkavimo paslaugų teikimu, valdymo organų nariu.
Atkreiptinas dėmesys, kad aukščiau minėtomis įstatymo nuostatomis antstoliui ar antstolio padėjėjui nėra draudžiama būti aukščiau minėtas paslaugas teikiančių įmonių savininku arba dalininku, todėl antstoliai, antstolių padėjėjai iš esmės gali steigti įmones, kurių veikla tiesiogiai susijusi su skolų išieškojimu, turto vertinimu, teisinėmis konsultacijomis, tarpininkavimo paslaugų teikimu. Pažymėtina, kad antstolio padėjėjui, turinčiam teisę antstolio vardu ir jo rašytiniu įgaliojimu atlikti procesinius veiksmus, teikti Antstolių įstatymo 21 straipsnio 2 dalyje nurodytas paslaugas[19], išskyrus faktinių aplinkybių konstatavimą, įkeisto kilnojamojo turto realizavimą aukciono tvarka, vykdomosios bylos iškėlimą ar sustabdymą, vykdomojo dokumento grąžinimą, turto realizavimą, išieškotų piniginių lėšų paskirstymą išieškotojams, vykdymo išlaidų skaičiavimą, nėra numatytas draudimas naudotis savo įsteigtos įmonės paslaugomis. Taip pat nėra numatyta apribojimo, draudžiančio antstoliui naudotis savo padėjėjo ar antstolio, su kuriuo (-iais) jis įsteigęs kontorą, ar jo padėjėjo įmonės (-ių) paslaugomis. Tokia situacija yra ydinga antikorupciniu požiūriu, nes sudaro sąlygas tiek interesų konfliktui, tiek nesąžiningiems susitarimams (pavyzdžiui, teikiant teisines konsultacijas išieškotojui, nustatant areštuoto turto vertę, kt.) atsirasti vykdant įstatymu nustatytas funkcijas ar teikiant kitas įstatymo 21 straipsnio 2 dalyje numatytas paslaugas.
Atsižvelgdami į tai, siūlome svarstyti galimybę tobulinti teisinį reguliavimą sumažinant aukščiau minėtų interesų konfliktų, nesąžiningų ar korupcinių susitarimų rizikų pasireiškimo tikimybę.
1.4. Teisės aktuose neatskleistos šiurkščių ir mažareikšmių pažeidimų sąvokos leidžia jas interpretuoti ir praktikoje taikyti nevienareikšmiškai, sprendžiant klausimus dėl antstolių drausminės atsakomybės
Antstolių įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad už šio įstatymo, Sprendimų vykdymo instrukcijos, Antstolių profesinės etikos kodekso, kitų teisės aktų, reglamentuojančių antstolių neprocesinę veiklą, vykdymo išlaidų išieškojimo tvarkos, nesusijusios su vykdymo išlaidų dydžio apskaičiavimu, pažeidimus arba kai teismo sprendime konstatuoti imperatyviųjų procesinės teisės normų pažeidimai, antstoliui ar antstolio padėjėjui gali būti taikoma drausminė atsakomybė.
Antstolių įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje taip pat įtvirtinta dispozityvi nuostata, kad antstolio įgaliojimai teisingumo ministro įsakymu gali būti sustabdomi, kai, be kita ko, atlikus antstolio veiklos patikrinimą, buvo nustatyta šiurkščių pažeidimų tvarkant, saugant ir naudojant pinigines lėšas ar kitas materialines vertybes, kurios antstoliui buvo patikėtos ar buvo gautos jam atliekant šiame Įstatyme nustatytas funkcijas, ir dėl to iškelta drausmės byla.
Antstolių veiklos tikrinimo tvarkos aprašo 25 punkte nustatyta, kad teisingumo ministrui kartu su siūlymu iškelti drausmės bylą antstoliui teikiamas siūlymas sustabdyti antstolio įgaliojimus, kol įsiteisės Antstolių garbės teismo sprendimas, jei atlikus antstolio veiklos patikrinimą buvo nustatyta šiurkščių pažeidimų tvarkant, saugant ir naudojant pinigines lėšas ar kitas materialines vertybes, kurios antstoliui buvo patikėtos ar buvo gautos jam atliekant savo funkcijas.
Aukščiau minėtos nuostatos svarstytinos šiais aspektais:
1.4.1. pažymėtina, kad šiurkštaus pažeidimo sąvokos turinys analizuotuose teisės aktuose nėra atskleistas, dėl ko sudaromos galimybės analogiškus pažeidimus vertinti skirtingai ir priimti nevienareikšmius sprendimus tam tikrų antstolių ir jų įgaliojimų stabdymo ar nestabdymo atžvilgiu, kas turi reikšmės ne tik antstolio veiklai, bet ir trečiųjų asmenų, pavyzdžiui, vykdymo proceso šalių, interesams;
1.4.2. imperatyviai nėra apibrėžti atvejai, kai antstolių įgaliojimai turi būti stabdomi dėl nustatytų pažeidimų: Antstolių veiklos tikrinimo tvarkos apraše įtvirtintas tik siūlymas stabdyti antstolio įgaliojimus kartu su siūlymu iškelti drausmės bylą, o Antstolių įstatyme įtvirtinta dispozityvi nuostata, nedetalizuojant, kokiais atvejais dėl įstatymo 11 straipsnyje nustatytų pažeidimų antstolio įgaliojimai galėtų būti nestabdomi nustačius pažeidimų, susijusių su jam patikėtų piniginių lėšų ar kitų materialinių vertybių tvarkymu, naudojimu, kai remiantis Teisingumo ministerijos ir Lietuvos antstolių rūmų ataskaitomis, tokie pažeidimai sudaro didesnę dalį visų pažeidimų, ar vykdant kitas su trečiųjų asmenų teisėtais interesais susijusias teisės aktuose nustatytas funkcijas.
1.4.3. Analogiškos pastabos taikytinos dėl Antstolių įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtintos, tačiau nei šiame teisės akte, nei kituose analizuotuose teisės aktuose neatskleistos pažeidimo mažareikšmiškumo sąvokos, turinčios lemiamos reikšmės sprendžiant klausimą dėl antstolio atleidimo nuo drausminės atsakomybės dėl padaryto pažeidimo[20].
Siekdami teisinio reguliavimo nuoseklumo, išsamumo, nedviprasmiškumo bei atsparumo korupcijai, siūlome svarstyti aukščiau minėtų teisės nuostatų tobulinimo galimybes, detalizuojant antstolių teisėms bei dalykinei reputacijai bei drausmės priemonių taikymui reikšmės turinčias sąvokas bei jų taikymo privalomas aplinkybes.
2. Kitos antikorupcinės pastabos ir pasiūlymai:
2.1. Galimai neužtikrinama antstolių veiklos ir pažeidimų pašalinimo kontrolė vykdant neplaninius patikrinimus
Nei Teisingumo ministerijos, nei Lietuvos antstolių rūmų skelbiamose pastarųjų metų veiklos ataskaitose nėra duomenų apie atliktus neeilinius antstolių patikrinimus nepaisant to, kad dėl antstolių veiklos gaunama nemažai skundų, o eilinių patikrinimų metu nustatoma pažeidimų.
Pavyzdžiui, Lietuvos antstolių rūmų skelbiamoje 2021 m.[21] veiklos ataskaitoje[22] nurodyta, kad 2021 m. Lietuvos antstolių rūmuose gauti 148 rašytiniai skundai dėl antstolių veiklos – 22 proc. daugiau, negu 2020 m. Taip pat 2021 m. pirmosios instancijos teismams pateikta 4 proc. daugiau skundų – 1 902 skundai dėl antstolių procesinių veiksmų, iš kurių 215 buvo patenkinti visiškai arba iš dalies.
Teisingumo ministerija nurodo 2020 m. atlikusi 10 eilinių antstolių veiklos patikrinimų, „nesant teisinių prielaidų neeiliniams patikrinimams, tokie patikrinimai nebuvo atliekami“. Nustačiusi pažeidimų[23] planinių patikrinimų metu, ministerija nurodo, kad „visiems antstoliams duoti atitinkami nurodymai pašalinti nustatytus pažeidimus. Be to, atsižvelgiant į nustatytų pažeidimų pobūdį bei apimtis, trys antstoliai įpareigoti apie nustatytų trūkumų pašalinimą raštu informuoti Teisingumo ministeriją, o dėl vieno antstolio veiklos trūkumų, nustatytų atliekant patikrinimą, Lietuvos antstolių rūmams pasiūlyta po 3-6 mėn. atlikti neeilinį šio antstolio veiklos patikrinimą siekiant išsiaiškinti, ar antstolis pašalino per eilinį patikrinimą nustatytus trūkumus“. Tačiau nėra viešai skelbiamų duomenų, ar minėtas patikrinimas buvo atliktas ir kokie buvo rezultatai, taip pat – dėl kokių priežasčių Teisingumo ministerija pati neatliko šio patikrinimo, nes pagal Antstolių veiklos tikrinimo tvarkos aprašo nuostatas jai suteikti tokie įgaliojimai.
2021 m. Teisingumo ministerija nurodo atlikusi 11 antstolių veiklos eilinių patikrinimų[24]. Nustatyta, kad 9 iš 11 tikrintų antstolių „ne visada“ laikėsi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK), Antstolių įstatymo, Sprendimų vykdymo instrukcijos reikalavimų, o dviejų iš tų antstolių veikloje buvo nustatyti trūkumai, galintys sukelti neigiamas teisines pasekmes proceso dalyviams. Teisingumo ministerija ataskaitoje nurodė, kad „numato 2022 m. atlikti šių antstolių veiklos neeilinius patikrinimus, kurių metu bus tikrinama, ar antstoliai pašalino eilinių patikrinimų metu nustatytus trūkumus. Be to, atsižvelgiant į tai, kad vieno antstolio veiklos patikrinimo metu buvo nustatyti sisteminiai ir tęstinio pobūdžio pažeidimai, šiam antstoliui iškelta drausmės byla“. Tačiau iš viešai skelbiamų duomenų nėra aišku, ar minėti neeiliniai patikrinimai buvo atlikti[25]. 2022 m. antstolių veiklos patikrinimo plane[26] taip pat nėra išskirta, kiek neeilinių patikrinimų planuojama atlikti.
Nėra duomenų ir apie neeilinę antstolių atestaciją, kuri, remiantis Antstolių įstatymo 39 straipsnio 3 dalies nuostatomis, gali būti (bet imperatyviai neprivalo būti – mūsų pastaba) inicijuojama teisingumo ministro ar Lietuvos antstolių rūmų, jei, atlikus patikrinimą, dėl nustatytų pasikartojančių antstolio profesinės veiklos pažeidimų kyla pagrįstos abejonės antstolio kvalifikacija, bet nėra pagrindo antstoliui taikyti drausminę atsakomybę.
Manytina, kad neatliekant Antstolių veiklos tikrinimo tvarkos apraše numatytų neeilinių patikrinimų, nėra galimybių pagrįstai įsitikinti, ar visi antstolio eilinio patikrinimo metu nustatyti trūkumai ir pažeidimai yra ištaisyti ar pašalinti, kokį poveikį jie turėjo antstolių veiklos kokybei ir trečiųjų asmenų teisėms, taip pat įvertinti antstolių veiklos priežiūros efektyvumą.
2.1.1. Antstolių veiklos tikrinimo tvarkos aprašo 14 punkte įtvirtinta, kad antstolio veiklos eilinio ar neeilinio patikrinimo datą patikrinimą atliksiantys asmenys derina su tikrinamu antstoliu. Nepavykus suderinti datos, antstolio veiklos patikrinimo datą nustato jį atliekantys asmenys ir ne vėliau kaip likus 2 darbo dienoms iki šio patikrinimo elektroninių ryšių priemonėmis apie tai informuoja antstolį.
Specialiųjų tyrimų tarnybos vertinimu toks reglamentavimas tobulintas dėl nedetalizuotų procedūrų, konkrečių terminų ir neapibrėžto eilinio ir ypač neeilinio patikrinimo datos derinimo bei sprendimo priėmimo nepavykus suderinti datos. Paminėtina, kad pagal iki 2019 m. galiojusį teisinį reguliavimą antstolis apie eilinį veiklos patikrinimą buvo informuojamas prieš penkias darbo dienas, apie neeilinį veiklos patikrinimą – prieš tris darbo dienas iki patikrinimo dienos. Tokie terminai nurodyti ir Lietuvos antstolių rūmų tinklapio www.antstoliurumai.lt“ skiltyje „Teisės aktai“ skelbiamų Antstolių revizijos komisijos nuostatų 14.1 papunktyje.
2.2. Antstolių patikrinimų įforminimo teisinis reguliavimas galimai visapusiškai neužtikrina procedūros skaidrumo
Antstolių veiklos tikrinimo tvarkos aprašo 16 punkte numatyta, kad antstolio veiklos patikrinimo metu garso įrašas daromas antstolio prašymu arba kai antstolis be pateisinamos priežasties nedalyvauja ar vengia dalyvauti atliekant jo veiklos patikrinimą, nepateikia ar pateikia klaidingą prašomą informaciją ar duomenis, nevykdo kitų teisėtų patikrinimą atliekančių asmenų reikalavimų ar kitaip nebendradarbiauja.
Atsižvelgiant į patikrinimų turinio ir eigos specifiką (kai daugiausiai dirbama su dokumentais, sąskaitomis, pan.), siekiant aukščiau minėtomis nuostatomis reguliuojamos procedūros skaidrumo, objektyvumo, efektyvumo ir atsparumo korupcijai, manytina, kad visi patikrinimai turėtų būti fiksuojami darant vaizdo ir garso įrašus, o ne tik išimtiniais atvejais.
2.3. Antstolių atestacijos ar viešojo konkurso komisijai suteikta pernelyg plati diskrecija vertinti kai kurias antstolių ar pretendentams į šias pareigas teisėms reikšmės turinčias aplinkybes
Galimai pernelyg plati diskrecija skirtingai vertinti tam tikras aplinkybes, galinčias turėti lemiamos reikšmės antstolio veiklos tęstinumui ar jos nutraukimui, įtvirtinta Antstolių atestavimo taisyklių 36 punkte, nurodančiame, kad jeigu per atestavimo komisijos nustatytą terminą antstolis neįvykdė Antstolių atestavimo komisijos nurodytos sąlygos, šis terminas antstolio prašymu komisijos sprendimu gali būti pratęstas, nedetalizuojant nei termino pratęsimo trukmės, nei pratęsimų skaičiaus, nei priežasčių ar aplinkybių, kurioms esant komisija galėtų priimti sprendimą termino nepratęsti. Jeigu komisija nusprendžia, kad komisijos nurodytos sąlygos antstolis neįvykdė dėl teisės akte neatskleidžiamų nepateisinamų priežasčių, komisija priima Antstolių įstatymo 39 straipsnio 4 dalies 3 punkte nurodytą išvadą – antstolio neatestuoti ir pasiūlyti teisingumo ministrui spręsti klausimą dėl asmens atleidimo iš antstolių.
Analogiškos pastabos teiktinos ir dėl antstolių viešojo konkurso komisijai teisės aktų suteiktos diskrecijos nevienareikšmiškai vertinti kai kurias pretendentų į antstolius teisėms reikšmingas aplinkybes, pavyzdžiui, kad vienu atveju, komandiruotė laikytina svarbia neatvykimo į konkursą ar egzaminą priežastimi, o kitu atveju – nesvarbia, taip pat nuostata, kad dėl nesvarbiomis pripažintų priežasčių neatvykus į konkursą ar egzaminą kitą kartą pretendentas gali tik po vienerių metų.
Siekdami teisinio reguliavimo nuoseklumo, išsamumo, skaidrumo ir atsparumo korupcijai, siūlome svarstyti galimybę tobulinti teisės aktų nuostatas, galinčias turėti lemiamos reikšmės antstolių ar pretendentų į juos teisėms bei teisėtiems lūkesčiams.
2.4. Teisinis reguliavimas neatskleidžia antstolių skaičiaus reguliavimui reikšmingų aspektų, todėl galimai didinamas antstolių sistemos uždarumas
Įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad šio įstatymo nustatyta tvarka teisingumo ministras nustato antstolių skaičių ir priskiria antstoliams veiklos teritorijas. Remiantis Antstolių viešo konkurso komisijos nuostatais, viešieji konkursai antstolio vietai užimti organizuojami tik tuomet, kai atsilaisvino ar turi atsilaisvinti antstolio vieta tam tikroje teritorijoje.
Pažymėtina, kad nei Antstolių įstatymo nuostatos, nei kiti analizuoti teisės aktai nereglamentuoja, kokiais kriterijais vadovaujantis turėtų būti nustatomas antstolių skaičius bei sprendžiama apie konkretų antstolių skaičių skirtingose šalies teritorijose. Šie sprendimai priklauso nuo teisingumo ministrui suteiktos diskrecijos, nenustatant objektyvių kriterijų antstolių skaičiaus didinimui ar mažinimui. Teisingumo ministras 2002 m. liepos 8 d. įsakymu „Dėl teisės aktų, numatytų Lietuvos Respublikos antstolių įstatyme bei šio įstatymo įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatyme, patvirtinimo“ Nr. 202[27] nustatė maksimalų antstolių skaičių – 121 – ir septyniolika jų veiklos teritorijų, kurios sutampa su vieno ar kelių apylinkės teismų veiklos teritorijomis. Teisiniame reglamentavime nėra apibrėžtas minimalus antstolių skaičius kiekvienoje teritorijoje, kuris galėtų užtikrinti šių paslaugų geresnį prieinamumą, teikiamų paslaugų kokybės bei kainos konkurenciją, kiti svarbūs aspektai, susiję su antstolių atliekamų funkcijų bei teikiamų paslaugų didesniu skaidrumu[28].
Palyginti, dėl notarų skaičiaus nustatymo yra patvirtinta notarų skaičiaus nustatymo metodika[29].
Atsižvelgdami į tai, siūlome svarstyti galimybę parengti objektyviais rodikliais paremtą antstolių skaičiaus nustatymo ir jų paskirstymo Lietuvos teritorijoje metodiką.
3. Kitos pastabos ir pasiūlymai:
3.1. Antstolio įkainių apskaičiavimo metodikos nebuvimas leidžia juos apskaičiuoti skirtingai ir ne visuomet pagrįstai
Analizuotuose teisės aktuose nėra nustatyta aiški, ne tik antstolio, bet ir skolininko interesus atitinkanti antstolio įkainių apskaičiavimo metodika ir įkainių nustatymui reikšmingų kriterijų.
CPK 609 straipsnio nuostatos bendrai apibrėžia vykdymo išlaidų sandarą bei numato, kad vykdymo išlaidos grindžiamos ekonominiais skaičiavimais, atsižvelgiant į veiklos atliekant antstolio funkcijas pobūdį[30]. Vykdymo išlaidų dydį, apskaičiavimo ir apmokėjimo tvarką nustato Sprendimų vykdymo instrukcijos VII skyrius, tačiau šiame teisės akte nėra numatyta, kokie kriterijai turi būti taikomi, nustatant atitinkamus dydžius ir įkainius. Pavyzdžiui, vykdomosios bylos administravimo išlaidų dydžiai nėra pagrįsti atliekamų veiksmų sąnaudomis. Nurodyti atlygio antstoliui dydžiai, kaip ir vykdomosios bylos administravimo išlaidos, priklauso nuo išieškotinos sumos dydžio: atlygio antstoliui dydžiai nustatyti fiksuotomis sumomis, išieškant skolas iki 300 eurų, ir procentais – nuo 19 iki 4 – nuo didesnių išieškotinų sumų. Atkreiptinas dėmesys, kad teisės akte nustatyti minimalūs atlygio antstoliui dydžiai, tačiau nėra nustatytos atlygio „lubos“ – didžiausi galimi dydžiai. Pavyzdžiui, išieškant kelių šimtų tūkstančių skolą, atlygio antstoliui dydis galėtų siekti ir keliasdešimt tūkstančių eurų. Atsižvelgiant į tai, manytina, kad galiojantis teisinis reguliavimas galimai nepakankamai apsaugo skolininko teises nuo nepagrįstai didelių sumų už antstolio paslaugas mokėjimo, o antstoliui sudaro galimybę jas ne visuomet pagrįstai apskaičiuoti, kaip rodo aukščiau šioje antikorupcinio vertinimo išvadoje minėti antstolių patikrinimų metu nustatyti pažeidimai.
Paminėtina ir tai, kad Sprendimų vykdymo instrukcijoje pateikiamos skaičiuoklės yra labai sudėtingos, todėl dažnam skolininkui gali būti nesuprantamos – atkreiptinas dėmesys, kad dauguma antstolių kontorų neturi net interneto svetainės, todėl skolininkas neturi galimybės lengvai, greitai surasti informaciją apie tai, kiek jam kainuos antstolio paslaugos. Todėl siūlome svarstyti galimybę tikslinti Sprendimų vykdymo instrukcijos atitinkamas nuostatas arba parengti atskirą antstolio įkainių apskaičiavimo metodiką, kurioje būtų subalansuoti antstolių ir skolininkų interesai dėl antstolio paslaugų apmokėjimo.
Atsižvelgdami į antikorupcinio vertinimo metu nustatytus teisinio reguliavimo trūkumus, siūlome atitinkamai tobulinti analizuotų teisės aktų nuostatas.
Vadovaudamiesi Korupcijos prevencijos įstatymo 8 straipsnio 8 dalies nuostatomis, prašome per du mėnesius nuo antikorupcinio vertinimo išvados gavimo dienos Lietuvos Respublikos Seimo teisės aktų informacinėje sistemoje paskelbti informaciją apie tai, kaip atsižvelgta (planuojama atsižvelgti) į pateiktas pastabas ir pasiūlymus, arba, jeigu į antikorupcinio vertinimo išvadoje pateiktas pastabas ir pasiūlymus neatsižvelgta, nurodyti priežastis ir motyvus, užpildant antikorupcinio vertinimo išvados įgyvendinimo pažymą, kurios forma pateikta Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos atliekamo teisės aktų ar jų projektų antikorupcinio vertinimo tvarkos aprašo 3 priede[31], ir pateikti Specialiųjų tyrimų tarnybai nuorodą į ją.
Direktoriaus pavaduotoja Rūta Kaziliūnaitė
Julija Antanaitė, tel. 8 706 62 755, el. p. [email protected]