AIŠKINAMASIS RAŠTAS

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS DIPLOMATINĖS TARNYBOS ĮSTATYMO

NR. VIII-1012 PAKEITIMO ĮSTATYMO NR. XIII-1393 1 IR 3 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO IR LIETUVOS RESPUBLIKOS ASMENŲ DELEGAVIMO Į TARPTAUTINES IR EUROPOS SĄJUNGOS INSTITUCIJAS AR UŽSIENIO VALSTYBIŲ INSTITUCIJAS ĮSTATYMO NR. X-1262 PRIEDO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTŲ

1. Įstatymo projekto rengimą paskatinusios priežastys, projekto tikslai ir uždaviniai.

Lietuvos Respublikos diplomatinės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1012 pakeitimo įstatymo
 Nr. XIII-1393 1 ir 3 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas (toliau – DTĮ projektas) ir Lietuvos Respublikos asmenų delegavimo į tarptautines ir Europos Sąjungos institucijas ar užsienio valstybių institucijas įstatymo Nr. X-1262 priedo pakeitimo įstatymo projektas (toliau – Delegavimo įstatymo projektas) (toliau kartu - Įstatymų projektai) parengti įvertinus planuojamo 2019 m. valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų, valstybės tarnautojų bei valstybės ir savivaldybių biudžetinių įstaigų darbuotojų pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio (toliau – pareiginės algos bazinis dydis) pakeitimo įtaką diplomatų, kitų valstybės tarnautojų ir deleguotų asmenų su darbu užsienyje susijusių išlaidų kompensacijų dydžiams ir Lietuvos Respublikos diplomatinių atstovybių, konsulinių įstaigų ar specialiųjų misijų (toliau kartu - atstovybės) darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis (toliau – darbuotojais), darbo apmokėjimo sąlygoms.

Įgyvendinant struktūrinę pensijų reformą, keičiamas mokesčių paskirstymas tarp darbdavio ir darbuotojo, todėl pareiginės algos bazinis dydis didinamas 1,289 karto. Atsižvelgiant į tai, kad kai kurios išmokos skaičiuojamos nuo šio dydžio, tačiau nuo jų neskaičiuojami mokesčiai ir jie nebus perskirstomi, šios išmokos žymiai padidėtų. Įstatymo projektu numatoma perskaičiuoti, mažinant 1,289 karto šių išmokų dydžius:

· diplomatų, kitų valstybės tarnautojų ir deleguotų asmenų su darbu užsienyje susijusių išlaidų kompensacijų koeficientus;

· darbuotojų, kurių su darbo santykiais susijusios pajamos nėra apmokestinamos Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka, pareiginės algos koeficientus;

· kompensacijas, mokamas diplomato mirties arba sveikatos sutrikdymo atvejais;

· kompensacijas, mokamas atstovybėse dirbantiems diplomatams, naudojantiems netarnybinius automobilius tarnybos reikmėms.

DTĮ projektu taip pat siekiama:

· išbraukti nuostatą, kad diplomatų, dirbančių atstovybėse, su darbu užsienyje susijusių išlaidų kompensacijos mokamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos Respublikos diplomatinės tarnybos įstatymas  (2018 m. birželio 29 d. įstatymo Nr. XIII-1392 redakcija) (toliau – DTĮ nauja redakcija) aiškiai nustato tokių kompensacijų mokėjimą ir jų dydžius, todėl papildomai jų mokėjimo tvarką nustatyti Vyriausybei netikslinga;

· įstatymu įtvirtinti valstybės tarnautojų ir žvalgybos pareigūnų, Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo ar atitinkamų jų tarnybą reglamentuojančių statutų ar įstatymų nustatyta tvarka perkeltų ar paskirtų į kitas pareigas diplomatinėse atstovybėse, konsulinėse įstaigose ir dirbti į specialiąsias misijas (toliau kartu – kiti valstybės tarnautojai), su darbu užsienyje susijusių išlaidų kompensacijų dydžius;

· įtvirtinti Vyriausybės diskreciją tvirtinti diplomatų ir kitų valstybės tarnautojų, dirbančių atstovybėse tose valstybėse, kuriose nėra galimybių apdrausti sveikatos draudimu, ir kartu užsienyje gyvenančių jų šeimos narių gydymo ar kitų su asmens sveikatos priežiūra susijusių metinių išlaidų dydžius, kompensuojamų ar apmokamų persikėlimo išlaidų sąrašą ir dydžius, persikėlimo metu pervežamo krovinio kiekio ribas, vienkartinės įsikūrimo išmokos dydį ir, atsižvelgiant į praktikoje kylančius klausimus, aiškiai įtvirtinti kitus objektyvius atvejus, kada tokia išmoka išmokama;

· nustatyti konsulo – konsulinės įstaigos vadovo su darbu užsienyje susijusių išlaidų kompensacijos dydį ir nustatyti vienodus kompensacijų koeficientus toje pačioje pareigybių grupėje nurodytoms pareigybėms;

· atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo nauja 61 straipsnio redakcija, kuri įsigalios 2019 m. sausio 1 d., nustato perkeltų į atstovybes karių aprūpinimą, tačiau jis netaikomas žvalgybos pareigūnams, tarnaujantiems pagal žvalgybos pareigūno sutartį, nustatyti, kad atitinkamos DTĮ naujos redakcijos nuostatos būtų taikomos visiems žvalgybos pareigūnams, įskaitant profesinės karo tarnybos karius, turinčius žvalgybos pareigūno statusą.

2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai.

Įstatymų projektus parengė Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija. Tiesioginiai rengėjai – Užsienio reikalų ministerijos Finansų departamento (direktorė Jolanta Tubaitė, tel. 8 706 5 2895) Buhalterinės apskaitos skyriaus (vedėja Ilona Mikštienė, tel. 8 706 5 2997) vyriausiosios specialistės Liudmila Danilevičienė (tel. 8 706 5 2640, el. paštas [email protected]) ir Sigita Vaitkevičiūtė (tel. 8 706 5 2643, el. paštas [email protected]).

3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai.

Šiuo metu diplomatams su darbu užsienyje susijusių išlaidų kompensacijos mokamos vadovaujantis Lietuvos Respublikos diplomatinės tarnybos įstatymu (toliau - Įstatymas) pagal diplomato pareigas ir taikomą reziduojamos valstybės gyvenimo lygio vietos koeficientą, kurį nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Su darbu užsienyje susijusių išlaidų kompensacijos koeficiento vieneto vertė eurais lygi pareiginės algos baziniam dydžiui. Vadovaujantis šiuo metu galiojančio Įstatymo 55 straipsniu ir DTĮ naujos redakcijos 84 straipsniu, diplomatams su darbu užsienyje susijusių išlaidų kompensacijos mokamos Vyriausybės nustatyta tvarka.

Kitų valstybės tarnautojų, išskyrus gynybos patarėjų ir jų pavaduotojų, su darbu užsienyje susijusių išlaidų kompensacijų dydžiai nustatomi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. lapkričio 5 d. nutarimu Nr. 1235 „Dėl Lietuvos Respublikos diplomatinės tarnybos veiklos“ (toliau - Vyriausybės nutarimas Nr. 1235) pagal valstybės tarnautojo pareigas ir taikant reziduojamos valstybės gyvenimo lygio vietos koeficientą. Su darbu užsienyje susijusių išlaidų kompensacijos koeficiento vieneto vertė eurais lygi pareiginės algos baziniam dydžiui.

Gynybos patarėjų ir jo pavaduotojų su darbu užsienyje susijusių išlaidų kompensacijų dydžiai nustatomi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. liepos 19 d. nutarimu Nr. 1210 „Dėl profesinės karo tarnybos karių ir krašto apsaugos sistemos valstybės tarnautojų, darbuotojų, perkeltų į Lietuvos Respublikos diplomatines atstovybes, atstovybes prie tarptautinių organizacijų, užsienio valstybių ir tarptautines karines ar gynybos institucijas, tarnybos sąlygų“.

Atstovybių darbuotojų darbo užmokestis nustatytas Įstatymu. Atstovybės darbuotojo pareiginė alga nustatoma pareiginės algos koeficientu, kurio vieneto vertė eurais lygi pareiginės algos baziniam dydžiui. Darbuotojo pareiginės algos dydis nepriklauso nuo to, kokiai valstybei jis moka mokesčius.

Sveikatos draudimo išlaidų dydžiai įtvirtinti Vyriausybės nutarime Nr. 1235, o vadovaujantis Įstatymo 66 straipsnio 2 dalimi (DTĮ naujos redakcijos 86 straipsnio 2 dalimi), o valstybėse, kuriose nėra galimybių apsidrausti sveikatos draudimu, visos išlaidos, nenustatant apribojimų, susijusios su diplomato, dirbančio atstovybėje, ar jo šeimos narių asmens sveikatos priežiūra, apmokamos iš Užsienio reikalų ministerijai skirtų valstybės biudžeto asignavimų Vyriausybės nustatyta tvarka.

Nei Įstatyme, nei DTĮ naujoje redakcijoje nėra įtvirtintos Vyriausybės diskrecijos nustatyti persikėlimo išlaidų apmokėjimo sąlygas ir persikėlimo metu pervežamo asmeninio krovinio limitus ir jo gabenimo tvarką.

Šiuo metu galiojančiame Įstatyme ir DTĮ naujoje redakcijoje įtvirtinta, kad persikėlimo išlaidos kompensuojamos, kai diplomatas persikelia iš Lietuvos Respublikos į užsienio valstybę ir iš užsienio valstybės į Lietuvos Respubliką arba į kitą užsienio valstybę. Nėra numatyta atvejo, kai diplomatas paskiriamas dirbti į kitą atstovybę toje pačioje priimančiojoje valstybėje, tik kitame mieste. Šiuo metu galiojančiame Įstatyme vienkartinės įsikūrimo išmokos mokėjimas nenumatytas, tai reglamentuota Vyriausybės nutarimu Nr. 1235. DTĮ naujoje redakcijoje tokia išmoka yra numatyta, tačiau joje taip pat nėra aiškiai reglamentuota, kad vienkartinė įsikūrimo išmoka galėtų būti išmokama, kai diplomatas paskiriamas į pareigas toje pačioje priimančiojoje valstybėje, bet kitame mieste.

DTĮ naujos redakcijos 1 priede įtvirtinta konsulo – konsulinės įstaigos vadovo pareigybė, tačiau  tokiai pareigybei nenustatytas su darbu užsienyje susijusių išlaidų kompensacijos dydis. DTĮ nauja redakcija nustato su darbu užsienyje susijusių išlaidų kompensacijos dydžius, tačiau jų išdėstymas ne visiškai atitinka DTĮ naujos redakcijos 1 priede pateiktą pareigybių skirstymą į pareigybių grupes.

Tiek šiuo metu galiojančio DTĮ, tiek DTĮ naujos redakcijos atskiros nuostatos taikomos perkeltiems darbui į atstovybes žvalgybos pareigūnams, išskyrus profesinės karo tarnybos karius. Profesinės karo tarnybos karių, tarnaujančių pagal žvalgybos pareigūno sutartis, perkeltų į diplomatines atstovybes, aprūpinimas šiuo metu (iki 2018 m. gruodžio 31 d.) reglamentuojamas Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo nustatyta tvarka.

Deleguotų asmenų su darbu užsienyje susijusių išlaidų kompensacijos valstybės tarnautojams nustatomos vadovaujantis Asmenų delegavimo į tarptautines ir Europos Sąjungos institucijas ar užsienio valstybių institucijas įstatymu (toliau – Delegavimo įstatymas) ir priklauso nuo deleguojamo valstybės tarnautojo kategorijos. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Seime svarstomas Lietuvos Respublikos asmenų delegavimo į tarptautines ir Europos Sąjungos institucijas ar užsienio valstybių institucijas įstatymo Nr. X-1262 pakeitimo įstatymo projektas, kuriuo inter alia keičiami deleguotų asmenų su darbu užsienyje susijusių išlaidų kompensacijų koeficientai. Teikiamas Delegavimo įstatymo projektas parengtas atsižvelgiant į Valstybės tarnybos įstatymo pakeitimus, įsigaliosiančius nuo 2019 m. sausio 1 d. (toliau – VTĮ nauja redakcija) (atsisakyta valstybės tarnautojų kategorijų, statutiniams valstybės tarnautojams (įskaitant diplomatus) nebus taikomas Valstybės tarnybos įstatymas ir pan.) ir DTĮ naują redakciją (nustatyti diplomatų pareiginės algos koeficientai), taip pat į minėtų koeficientų pakeitimus, kurie šiuo metu svarstomi Seime.

4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama.

Įstatymų projektais siekiama įgyvendinti struktūrinę pensijų reformą, dėl kurios pareiginės algos bazinis dydis bus padidintas 1,289 karto dėl mokesčių perskirstymo tarp darbdavio ir darbuotojo. Pareiginės algos bazinio dydžio pakeitimas, susijęs su struktūrine pensijų reforma, lemia diplomatų ir kitų valstybės tarnautojų, dirbančių atstovybėse, taip pat ir deleguotų asmenų su darbu užsienyje susijusių išlaidų kompensacijų dydžius, nes jų koeficientų vieneto vertė eurais lygi pareiginės algos baziniam dydžiui.

Kadangi su darbu užsienyje susijusių išlaidų kompensacijos koeficiento vieneto vertė eurais lygi pareiginės algos baziniam dydžiui, jo padidinimas turėtų įtakos ir su darbu užsienyje  susijusių išlaidų kompensacijoms. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 17 straipsniu šios rūšies kompensacijos yra priskiriamos neapmokestinamos pajamoms, todėl atsižvelgiant į mokesčių pertvarką minėtos kompensacijos neturėtų didėti. Siekiant išlaikyti kompensacijų dydžius to paties lygio, siūloma Įstatymų projektuose nustatyti atitinkamai perskaičiuotus su darbu užsienyje susijusių išlaidų kompensacijos koeficientus, mažinant juos atitinkamai 1,289 karto.

Delegavimo įstatymo projekte siūloma patikslinti su darbu užsienyje susijusių išlaidų kompensacijos koeficientus deleguojamiems asmenims ir suderinti juos su priimtais VTĮ nauja redakcija ir DTĮ nauja redakcija, taip pat su teisės aktų pakeitimais, įgyvendinančiais struktūrinę pensijų reformą. Siūloma taikyti vienodus su darbu užsienyje susijusių išlaidų kompensacijų koeficientus valstybės tarnautojams, kurių darbo užmokestį nustato VTĮ nauja redakcija (toliau – valstybės tarnautojai), valstybės pareigūnams ir statutiniams valstybės tarnautojams, juos susiejant su DTĮ projekte nustatytais diplomatams taikytinais koeficientais (t. y. sumažintais 1,289 karto). Su darbu užsienyje susijusių išlaidų kompensacijos koeficientus siūloma susieti su deleguojamo asmens pareiginės algos dydžiu (išskyrus deleguojamus į rinkimų stebėjimo misijas ir kitus asmenis, kuriems nustatomas vienodas koeficientas ir kuris atitinkamai sumažinamas 1.289 karto). Skirtingi teisės aktai nustato skirtingus pareiginių algų koeficientus atskiroms darbuotojų grupėms (pareiginių algų koeficientų ribos valstybės tarnautojams yra nuo 4,0 iki 22,0, diplomatams – nuo 6,6 iki 22,5, vidaus tarnybos sistemos pareigūnams – nuo 3,6 iki 19,0, prokurorams – nuo 13,9 iki 22,9, žvalgybos pareigūnams – nuo 6,5 iki 17,0 (nuo 2019 m. liepos 1 d. – nuo 8,0 iki 19,0), todėl Delegavimo įstatymo projekte atitinkami pareiginės algos koeficientai įtvirtinti pagal konkrečiame įstatyme ar statute konkrečioms pareigybėms nustatytus valstybės tarnautojų, valstybės pareigūnų ar statutinių valstybės tarnautojų pareiginės algos koeficientus ar jų intervalus, siekiant išvengti pareiginės algos koeficientų persidengimo. Valstybės tarnautojų ir vidaus tarnybos sistemos pareigūnų atžvilgiu  atsižvelgiama į įstaigų grupę, kuriai priskirta institucija ar įstaiga, kurioje deleguojamas asmuo eina pareigas. Delegavimo įstatymo projekto 2 straipsniu keičiamame Delegavimo įstatymo priede atsižvelgiama į nuo 2019 m. liepos 1 d. įsigaliosiantį Lietuvos Respublikos valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo Nr. VIII-1904 3, 4 straipsnių ir priedėlio pakeitimo įstatymą, kuriuo pakeisti žvalgybos pareigūnų pareiginės algos koeficientai.

Mokesčių perskirstymas tarp darbdavio ir darbuotojo turės įtakos atstovybių darbuotojų darbo užmokesčio dydžiui. Darbuotojų, mokančių privalomuosius mokesčius Lietuvai, neto („į rankas“) darbo užmokestis nepasikeistų, tačiau darbuotojų, kurie moka mokesčius kitai valstybei, neto darbo užmokestis nepagrįstai padidėtų. Atsižvelgiant į tai, kad šie darbuotojai nėra Lietuvos mokesčių sistemos dalyviai, bet pareiginės algos koeficientai priklauso nuo pareiginės algos bazinio dydžio, DTĮ projektu siūloma numatyti išlygą tokių darbuotojų pareiginės algos dydžio nustatymui ir perskaičiuoti jų pareiginės algos koeficientus juos mažinant atitinkamu dydžiu.

DTĮ projektu siekiama panaikinti perteklinę nuorodą, kad Vyriausybė tvirtina su darbu užsienyje susijusių išlaidų kompensacijos mokėjimo tvarką, nes įsigaliojus DTĮ naujai redakcijai, įstatyminės nuostatos bus pakankamos ir papildomai reglamentuoti tokių išlaidų kompensavimo tvarką bus netikslinga.

DTĮ projektu siekiama numatyti, kad Vyriausybė tvirtina sveikatos draudimo ir sveikatos priežiūros išlaidų kompensavimo ribas valstybėse, kuriose atstovybėse dirbantiems diplomatams, kitiems valstybės tarnautojams ir jų kartu gyvenantiems šeimos nariams nėra galimybių apdrausti juos sveikatos draudimu. Pažymėtina, kad šiuo metu Vyriausybė nutarimu Nr. 1235 yra nustačiusi sveikatos draudimo išlaidų ribas, todėl tikslinga įtvirtinti Vyriausybės diskreciją nustatyti ribas ir išlaidoms, susijusioms su asmens sveikatos priežiūra. Numatoma, kad  sveikatos priežiūros išlaidų maksimali riba sutaptų su sveikatos draudimo išlaidų riba, įtvirtinta Vyriausybės nutarimo Nr. 1235 3.6.1 papunktyje. Toks pakeitimas padėtų racionaliai planuoti ir kontroliuoti biudžeto lėšas ir išvengti nenumatytų didelių išlaidų.

DTĮ projektu siekiama aiškiai įtvirtinti Vyriausybės diskreciją nustatyti ne tik persikėlimo išlaidų apmokėjimo tvarką, bet ir persikėlimo išlaidų apmokėjimo sąlygas, persikėlimo metu pervežamo asmeninio krovinio limitus ir apmokėjimo tvarką. Šiuo pakeitimu būtų užtikrintas racionalus valstybės biudžeto lėšų naudojimas. Taip pat, atsižvelgiant į praktikoje kilusius klausimus (pavyzdžiui, uždarius Lietuvos Respublikos ambasadą Šveicarijoje, kuri rezidavo Berne, įsteigtas Lietuvos Respublikos konsulatas Ženevoje), siekiama aiškiai įtvirtinti, kad tais atvejais, kai dėl diplomato paskyrimo vietos pasikeitimo jis turi persikelti į kitą tos pačios priimančiosios valstybės miestą, jam kompensuojamos persikėlimo išlaidos ir išmokama vienkartinė įsikūrimo išmoka.

Atsižvelgiant į VTĮ naujos redakcijos 25 straipsnį, kuris nustato, kad karjeros valstybės tarnautojų perkėlimo į kitas pareigas atstovybėse ir atšaukimo iš šių pareigų tvarką, socialinių garantijų ir tarnybos užsienyje ypatumus nustato įstatymai, DTĮ projektu siūloma kitų valstybės tarnautojų su darbu užsienyje susijusių išlaidų kompensacijų dydžius įtvirtinti DTĮ naujojoje redakcijoje, o ne Vyriausybės nutarime.

DTĮ projektu pagal diplomatų pareigybių grupes patikslinami su darbu užsienyje susijusių išlaidų kompensacijos dydžiai nulems teisinio reglamentavimo aiškumą ir nuoseklumą.

5. Numatomas teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta.

Neigiamų pasekmių nenumatoma.

6. Kokią įtaką įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai.

Įstatymų projektai neturės įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai.

7. Kaip įstatymų įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir plėtrai.

Priimti Įstatymų projektai neturės įtakos verslo sąlygoms ir verslo plėtrai.

8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios.

Priėmus Įstatymų projektus, kitų įstatymų priimti nereikės.

9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka.

Įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų. Įstatymų projektuose nepateikiamos naujos sąvokos ir nėra naujų sąvokas įvardijančių terminų.

10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas bei Europos Sąjungos dokumentus.

Įstatymų projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus.

11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, - kas ir kada juos turėtų priimti.

Priėmus Įstatymų projektus, iki 2018 m. gruodžio 31 d. turi būti pakeisti šie teisės aktai:

1. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. lapkričio 5 d. nutarimas Nr. 1235 „Dėl Lietuvos Respublikos diplomatinės tarnybos veiklos“;

2. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. liepos 19 d. nutarimas Nr. 1210 „Dėl profesinės karo tarnybos karių ir krašto apsaugos sistemos valstybės tarnautojų, žvalgybos pareigūnų, darbuotojų, perkeltų į Lietuvos Respublikos diplomatines atstovybes, specialiąsias misijas, atstovybes prie tarptautinių organizacijų, užsienio valstybių ir tarptautines karines ar gynybos institucijas, tarnybos sąlygų“;

3. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. gegužės 26 d. nutarimas Nr. 639 „Dėl Socialinių garantijų deleguotiems asmenims dydžių aprašo ir Socialinių garantijų deleguotiems asmenims taikymo ir su delegavimu susijusių išlaidų padengimo tvarkos aprašo patvirtinimo“;

4.  Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministro 2006 m. liepos 13 d. įsakymas Nr. V-90 „Dėl užsienio reikalų ministerijos vidaus tvarkos taisyklių patvirtinimo“, kuriuo nustatyta darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis Lietuvos Respublikos diplomatinėse atstovybėse, konsulinėse įstaigose ir specialiosiose misijose, darbo apmokėjimo sistema.

12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais).

Įstatymų projektams įgyvendinti papildomo lėšų poreikio nenumatoma.

Išlaidos, susijusios su Delegavimo įstatymo projekte siūlomų su darbu užsienyje susijusių išlaidų kompensacijos koeficientų taikymu turės būti padengtos iš deleguojančiosioms įstaigoms atitinkamais metais patvirtintų asignavimų. Apskaičiuoti valstybės biudžeto lėšų poreikio augimo ar sutaupymo nėra galimybės, nes tai priklauso nuo deleguojamų asmenų skaičiaus ir jų priklausymo vienai ar kitai deleguojamų asmenų kategorijai (karjeros ir statutiniai valstybės tarnautojai, valstybės pareigūnai, kiti asmenys), priimančiųjų institucijų apmokamos delegavimo išlaidų dalies.    

13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados.

Įstatymų projektų rengimo metu specialistų vertinimų ar išvadų nebuvo gauta.

14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis:

Reikšminiai Įstatymų projektų žodžiai, kurių reikia jam įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant reikšminius žodžius pagal Europos žodyną Eurovoc, yra „diplomatinė tarnyba“, „valstybės tarnautojas“, „darbuotojas“, „darbo apmokėjimas“, „delegavimas“, „deleguojami asmenys“, „delegavimo išlaidos“.

15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai.

Seime užregistruotas ir šiuo metu svarstomas Lietuvos Respublikos Vyriausybės pateiktas Lietuvos Respublikos asmenų delegavimo į tarptautines ir Europos Sąjungos institucijas ar užsienio valstybių institucijas įstatymo Nr. X-1262 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1844.