LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
VIII (PAVASARIO) SESIJOS
VAKARINIO posėdžio NR. 319
STENOGRAMA
2016 m. kovo 15 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo
Pirmininkė L. GRAUŽINIENĖ
ir Seimo Pirmininko pavaduotojas K. KOMSKIS
PIRMININKĖ (L. GRAUŽINIENĖ). Gerbiamieji kolegos, pradėsime kovo 15 dienos (antradienio) vakarinį plenarinį posėdį. Registruojamės.
Užsiregistravo 56 Seimo nariai.
15.02 val.
Generalinio prokuroro E. Pašilio atsakymai į Seimo nario klausimus (pagal Seimo statuto 209 straipsnį) Nr. KLA-39
Popietinės darbotvarkės 2-1 klausimas – generalinio prokuroro E. Pašilio atsakymai į Seimo nario klausimus (pagal Seimo statuto 209 str.) Klausimai yra pateikti. Kviečiu pranešėją E. Pašilį, generalinį prokurorą, atsakyti į raštu pateiktus klausimus.
E. PAŠILIS. Laba diena, gerbiamoji Seimo Pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, poniai ir ponios! Vadovaudamasis Seimo statuto 209 straipsniu, teikiu atsakymus į Seimo nario V. Vasiliausko šių metų kovo 2 dieną raštu man pateiktus klausimus.
Jums leidus, supažindinsiu jus su pirmais penkiais klausimais, kurie tarpusavyje labai susiję. Pirmas klausimas: ar buvo kreiptasi į prokurorą, kuris kontroliuoja ir vadovauja Specialiųjų tyrimų tarnybos tyrimui dėl ikiteisminio tyrimo duomenų paskelbimo? Antras klausimas: jeigu buvo kreiptasi, tai koks buvo prokuroro sprendimas? Trečias klausimas: jeigu prokuroras davė rašytinį sutikimą, tai koks buvo tokio sutikimo motyvas, kam šis sutikimas adresuotas? Ketvirtas klausimas: ar šis prokuroro rašytinis sutikimas yra saugomas ikiteisminio tyrimo byloje, o jo kopija – ikiteisminio tyrimo kontrolės byloje? Penktas klausimas: jeigu ikiteisminio tyrimo duomenys paskelbti be prokuroro rašytinio sutikimo, tai ar nemanote, jog yra pagrindas pradėti ikiteisminį tyrimą pagal Baudžiamojo kodekso 247 straipsnį „Ikiteisminio tyrimo duomenų atskleidimas be leidimo“ (jeigu nuskalstamą veiką padarė ne teisėsaugos pareigūnas) arba Baudžiamojo kodekso 228 straipsnį „Piktnaudžiavimas“, ar Baudžiamojo kodekso 229 straipsnį „Tarnybos pareigų neatlikimas“?
Prieš atsakydamas į šiuos klausimus, trumpai priminsiu aktualių įvykių seką. Šių metų vasario 29 dieną Kauno apygardos prokuratūros prokuroras priėmė nuarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą, kurio metu buvo tiriamos ir teisiškai vertintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. rugsėjo 23 d. nutarimo Nr. 1025 priėmimo aplinkybės. Norėčiau pabrėžti, kad prokuroras, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucija ir kitais teisės aktais ir priimdamas procesinį sprendimą, ir jį pagrįsdamas savo nutarime, yra visiškai savarankiškas ir nepriklausomas. Šio nutarimo kopija buvo išsiųsta Lietuvos Respublikos Seimo Antikorupcijos komisijai, kuri, veikdama pagal savo kompetenciją, šių metų vasario 23 dieną raštu buvo paprašiusi pateikti informaciją apie atliekamą ikiteisminį tyrimą ir jo rezultatus. Atsižvelgdama į tai, kad netrukus po to visuomenėje kilo vieša diskusija dėl telefoninių pokalbių stenogramų, kurios yra nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą dalis, paviešinimo aplinkybių, šių metų kovo 1 dieną Generalinė prokuratūra kreipėsi į Kauno apygardos prokuratūrą prašydama pateikti išsamią informaciją apie šių ikiteisminių tyrimo duomenų pateikimą ir viešinimą.
2016 m. kovo 3 d. gautame atsakyme informuojama apie tai, kad atsakymas ir minėto nutarimo kopija buvo pateikta Lietuvos Respublikos Seimo Antikorupcijos komisijai, atsakant į minėtą komisijos raštą, jos žiniai ir sprendimui pagal kompetenciją priimti. Taip pat šio nutarimo kopija pagal kompetenciją buvo pateikta ir Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijai. Toliau vertinant gautus duomenis bei kitas aplinkybes, šių metų kovo 10 dieną Generalinės prokuratūros buvo priimtas sprendimas pradėti ikiteisminį tyrimą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 168 straipsnio „Neteisėtos informacijos apie asmens privatų gyvenimo atskleidimas ir panaudojimas“ pirmojoje dalyje ir 247 straipsnyje „Ikiteisminio tyrimo duomenų atskleidimas be leidimo“ numatytus nusikalstamų veikų požymius.
Pradėtas ikiteisminis tyrimas sudarys sąlygas išsamiai ir objektyviai ištirti bei teisiškai įvertinti visas tyrimui reikšmingas šios informacijos paskelbimo aplinkybes ir kartu atsakyti į gerbiamojo Seimo nario pateiktus klausimus, susijusius su ikiteisminio tyrimo duomenų viešinimo procedūra. Todėl šiuo metu atsakyti viešai detaliau nėra galimybės, siekiant nepakenkti vykstančiam ikiteisminiam tyrimui.
Taip pat norėčiau informuoti, kad mano įsakymu sudaryta tarpinstitucinė komisija ikiteisminio tyrimo duomenų apsaugos, jų skelbimo teisiniam reglamentavimui įvertinti. Komisijai pavesta įvertinti esamą teisinį reglamentavimą, ikiteisminio tyrimo duomenų apsaugos, jų skelbimo reguliavimą Lietuvoje, palyginant šios srities reglamentavimą su praktika, taikoma kitose Europos šalyse.
Šeštasis klausimas – buvau paprašytas pateikti informaciją apie tai, kiek 2014–2015 metais buvo pradėta ikiteisminių tyrimų dėl ikiteisminio tyrimo duomenų atskleidimo ir kokie šių bylų teisminio nagrinėjimo rezultatai. Generalinės prokuratūros duomenimis, 2014 metais buvo pradėti trys ikiteisminiai tyrimai pagal Baudžiamojo kodekso 247 straipsnį. Šių ikiteisminių tyrimų rezultatai tokie: vienas tyrimas buvo sustabdytas, vienas nutrauktas pagal Baudžiamojo proceso kodekso 3 straipsnio 1 dalies 1 punktą, dar vienas tyrimas šiuo metu vyksta.
2015 metais buvo pradėtas vienas ikiteisminis tyrimas, kuris buvo sustabdytas. Norėčiau pabrėžti, kad dėl šios nusikalstamos veikos pobūdžio, padarymo mechanizmo ypatumų, galimų įtariamųjų nustatymas, jų kaltės padarius šią veiką įrodinėjimo procesas objektyviai yra labai sudėtingas, o tyrimo sėkmė sunkiai prognozuotina.
Septintasis klausimas – buvau paprašytas pasidalinti savo, kaip teisėjo, patirtimi, ar teko nagrinėti bylas, kuriose buvo atskleista ikiteisminio tyrimo medžiaga be rašytinio prokuroro leidimo. Jeigu teko, tai kaip vertinote situaciją, kai ikiteisminio tyrimo duomenys prieš teisminį nagrinėjimą buvo aptariami viešai? Ar tokia situacija negalėjo turėti įtakos teismo nuosprendžio pagrįstumui ir teisėtumui?
Prieš pradėdamas eiti generalinio prokuroro pareigas, dirbau teisėju, man baudžiamųjų bylų dėl neteisėtų ikiteisminių tyrimų duomenų atskleidimo nagrinėti neteko. Tai galėjo būti nulemta ir to, kad, kaip rodo statistiniai duomenys, tokių bylų šalyje tikrai reta.
Vertinant galimą ikiteisminio tyrimo duomenų paskelbimo įtaką teisėjų ar prokurorų procesiniams sprendimams, atkreiptinas dėmesys į tai, kad tiek prokurorai, tiek teisėjai pagal savo kompetenciją priimdami sprendimus yra nepriklausomi, vadovaujasi tik įstatymu ir savo teisine sąmone. Sprendimus priimantys pareigūnai, tikiu, geba tinkamai taikyti ne tik konkrečias baudžiamojo įstatymo bei baudžiamojo proceso teisės aktų normas, bet ir tinkamai taikyti savo veikloje pamatinius teisės principus, t. y. išlikti nešališkais, objektyviais, principingais, atspariais bet kokiam poveikiui, neturinčiam daryti įtakos priimamam sprendimui. Tokios pozicijos laikiausi pats, tokius reikalavimus keliu ir kitiems prokurorams.
Vis dėlto kaip teisėjas domėjausi Europos Žmogaus Teisių Teismo formuojama praktika. Galiu pasakyti, kad šis Teismas ne vienu savo sprendimu yra akcentavęs išskirtinę viešųjų asmenų padėtį visuomenėje ir jiems taikomus aukštesnius nei kitiems piliečiams skaidrumo bei viešumo standartus. Tarkime, 2007 metais priimtame sprendime išnagrinėjus dviejų žurnalistų bylą prieš Prancūziją, žurnalistai buvo nuteisti už tai, kad knygoje panaudojo konfidencialią informaciją. Teismas vadovavosi tuo, kad asmuo, apie kurį buvo pateikta informacija, buvo viešas, aukščiausiu lygiu dalyvaujantis politikoje, todėl visuomenė turėjo pagrįstą pagrindą būti informuota tiek apie Teismo procesą, tiek apie konkrečius faktus, kurie buvo atskleisti knygoje.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 metų nutartyje taip pat remiamasi Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimais, kuriuose ne kartą pažymėtas itin svarbus žiniasklaidos vaidmuo demokratinėje visuomenėje, jos pareiga skelbti informaciją ir nuomonę politiniais bei kitais visiems rūpimais klausimais, vadovaujantis visuomenės teise tai žinoti.
Taip pat Europos Žmogaus Teisių Teismas ne kartą savo sprendimuose yra konstatavęs, pabrėžęs, kad informacijos, kuri nesusijusi su viešuoju interesu, paskelbimas viešai gali būti vertinamas kaip asmens teisės į privatų gyvenimą pažeidimas.
Kitas klausimas skamba taip: „Šių metų vasario 29 dieną „Lietuvos ryto“ vyriausiojo redaktoriaus G. Vainausko sulaikymas buvo transliuojamas portale „15min.“ Darytina išvada, kad Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnai galimai nutekino informaciją arba galimai žiniasklaida buvo informuota apie Specialiųjų tyrimų tarnybos rengiamą operaciją. Ar atliekamas tarnybinis patikrinimas dėl šio įvykio?“
Atsakydamas į šį klausimą noriu pabrėžti, kad iš ikiteisminio tyrimo medžiagos matyti, jog Lietuvos Respublikos Specialiųjų tyrimų tarnyba iš anksto žiniasklaidos atstovų apie planuojamą ikiteisminio tyrimo veiksmus neinformavo, procesinių veiksmų atlikimo su jais nederino ir nekoordinavo. Tyrimo veiksmai buvo atliekami planingai, informacija visuomenei buvo pateikta jau tik po jų atlikimo, pripažinus tai galimu ir įvertinus visuomenės poreikį žinoti. Prokuratūroje negauta duomenų apie galimai Specialiųjų tyrimų tarnyboje atliekamą tarnybinį patikrinimą dėl paklausime nurodytų aplinkybių.
Dar vienas pateiktas klausimas. „Lietuvos Respublikos Seimo Antikorupcijos komisijai Lietuvos Respublikos Seimo 2015 m. lapkričio 12 d. nutarimu „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo laikinosios tyrimų komisijos įgaliojimų suteikimo Seimo Antikorupcijos komisijai ir pavedimo atlikti parlamentinį tyrimą“ buvo suteikti Lietuvos Respublikos Seimo laikinosios tyrimo komisijos įgaliojimai pavesti atlikti parlamentinį tyrimą. Prokuroras komisijai perdavė visą medžiagą, susijusią su žvalgybos atliktais pokalbių įrašais. Kokiu tikslu tai buvo atlikta? Ar Generalinėje prokuratūroje dėl šio fakto atliekamas ikiteisminis tyrimas?“
Kaip jau minėjau atsakydamas į kitus klausimus, Lietuvos Respublikos Seimo Antikorupcijos komisijai, veikusiai pagal Seimo laikinosios tyrimų komisijos įgaliojimus, informacija apie minimą ikiteisminį tyrimą buvo suteikta atsakant į minėtą jos oficialų prašymą bei atsižvelgiant į komisijos kompetenciją. Turiu dar kartą pabrėžti, kad komisijai buvo pateikta ne visa ikiteisminio tyrimo medžiaga, o tik prokuroro nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą. Prokuroras, kaip buvo minėta, priimdamas procesinį sprendimą ir jį pagrįsdamas, yra visiškai nepriklausomas, vadovaujasi tik įstatymu, jokia kita ikiteisminio tyrimo medžiaga komisijai nebuvo pateikta.
Taip pat turiu pakartoti, atsakydamas į šį klausimą, pabrėžti, kad šios ir kitos su aptariamos informacijos sklaida susijusios aplinkybės bus nustatytos ir teisiškai įvertintos atliekamo ikiteisminio tyrimo metu. Visuomenė apie tyrimo rezultatus bus informuota. Dėkoju už dėmesį.
PIRMININKĖ. Ačiū. Dėkojame generaliniam prokurorui. Pagal Statuto tvarką – 209 straipsnio 5 dalį pirmiausia turi teisę klausti iniciatorius. Klausiu V. Vasiliausko, ar norėsite dar paklausti? Prašom. Jūsų pirmumo teisė.
V. VASILIAUSKAS (TTF*). Dėkoju, ponia Pirmininke. Ačiū, gerbiamasis generalini prokurore, už išsamius atsakymus, taip pat atsakymų patikslinimą. Tikrai dėkoju.
Norėčiau pratęsti devintą, paskutinį, klausimą, aplenkdamas Baudžiamojo proceso kodekso straipsnius ir pradėtą konkretų ikiteisminį tyrimą, o grynai etiniu ir prokurorų moralės aspektu. Sakykite, ar nutrauktas ikiteisminis tyrimas tampa buvusio įtariamojo pergalės akimirka, jei po to paskelbiami jo vieši, ne vieši, telefoniniai pokalbiai? Ir taip pat jei paskelbiami ikiteisminio tyrimo metu nevieši liudininkų parodymai? Ar tai nėra ultima ratio, kraštutinė bausmė, tam, kuris yra išteisintas? Sakykite, gal net pradedami ikiteisminiai tyrimai, kad kartais būtų paviešinami tie pokalbiai?
Ir ar nesuduodamas smūgis Lietuvos žmonių pasitikėjimui prokuratūra ir visa justicija, jeigu iš tikrųjų tie pokalbiai yra nuolat paviešinami, nors tie parodymai buvo duoti ikiteisminio tyrimo metu, tai yra neviešai? Ačiū už atsakymus.
E. PAŠILIS. Labai ačiū. Tikrai, patikėkite, prokuroro nėra tikslas, kad bylos būtų viešai nagrinėjamos ir pokalbiai būtų viešinami, ir tai būtų kaip susidorojimo įrankis, kad tai būtų prieš rinkimus daroma ar panašiai. Aš minėjau, kad yra pradėtas ikiteisminis tyrimas būtent dėl tų pokalbių paviešinimo. Į smulkesnes detales vis dėlto nenorėčiau nukrypti, nes kaip prokuratūros vadovas nenoriu suformuoti atskirosios nuomonės, bet bendra esmė… Tikrai, kaip minėjau, mes reagavome į tai ne vien dėl šitos bylos. Mes bandome sistemiškai spręsti. Kaip minėjau, yra sudaryta tarpinstitucinė grupė, į kurią įeina visi ikiteisminio tyrimo subjektai. Tikrai mes bandysime žiūrėti. Gal trūksta papildomo reglamentavimo. Galbūt esamo užtenka, reikia tik didesnės kontrolės, kad ikiteisminio tyrimo duomenys nebūtų viešinami. Čia tikrai nėra prokuroro tikslas nagrinėti būtent tokiu būdu viešai, su kuo nors susidoroti, kaip jūs sakote, kad galbūt asmenys vieni kitų atžvilgiu kokį nors pirmumą įgytų vien dėl to, kad yra kas nors paskelbiama. Tikrai, kaip minėjau, mes bandome sistemiškai žiūrėti. Ne vien dėl tos bylos.
PIRMININKĖ. Ačiū. Dabar gali klausti frakcijos pagal dydį, bet pradedama nuo opozicinių frakcijų. Pagal užsirašiusių eilę matau, kad pirmumo teisę turi A. Kubilius.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Labai ačiū. Gerbiamasis generalini prokurore, prokurorai yra įpareigoti ginti viešąjį interesą. Visuomenės viešasis interesas yra turėti skaidrią ir sąžiningą valdžią. Štai šiame garsiame tyrime dėl Vyriausybės nutarimo prokuroras nutarė, kad ikiteisminio tyrimo medžiagą, kurios jis gal nematė ar nerado galimybių surasti tiesiogiai kokius nors procedūrinius nusižengimus, jis nutarė, kad turi įvertinti visuomenė arba jos atstovai ir visuomenė tai gali padaryti tik susipažinusi su informacija. Toks yra visuomenės interesas. Sakykite, ar, jūsų manymu, čia yra koks neaiškumas visoje šioje situacijoje, jei prokuroras, gindamas viešąjį interesą, nutaria, kad visuomenė turi teisę žinoti, kaip veikia jos valdžia?
E. PAŠILIS. Ačiū. Aš tiesiog tą priešistorę papasakojau, kaip buvo tas nutarimas perduotas Seimo komisijai. Vis dėlto dar turime patį ikiteisminį tyrimą. Bet šiek tiek ir pacituotos mano Europos Žmogaus Teisių Teismo nutartys vėlgi kalba apie, kaip jūs minėjote, viešąjį interesą. Bet šiuo atveju, kol dar vyksta tyrimas, aš norėčiau būti korektiškas ir teisiškas, iš teisinės pusės mes negalime kol kas dar sudėlioti visų taškų ir pasakyti, tas teisus, neteisus, ir tai yra teisinga ar neteisinga. Be abejo, prokuratūrai tarp prioritetinių sričių tikrai yra viešojo intereso gynimas visose srityse, tai, ką numato ir Konstitucija, ir Prokuratūros įstatymas.
PIRMININKĖ. Ačiū. Klausia Liberalų sąjūdžio atstovas A. Mazuronis.
A. MAZURONIS (LSF). Labai dėkui. Gerbiamasis generalini prokurore, jūs pakankamai neseniai pradėjote eiti savo pareigas ir turite tikrai daug darbų, nuo kurių galėtumėte ir turėtumėte pradėti savo veiklą. Todėl ar nemanote, kad taupydamas laiką bei pasinaudodamas ta proga, kad pagal Seimo statutą jūs privalote čia ateiti atsakyti į Seimo narių užduotus klausimus, jūs galėjote tuo pat metu ir ateiti dėl kai kurių Seimo narių neliečiamybės naikinimo dėl neteisėto spaudimo tam tikrų prokurorų atžvilgiu? Jeigu dar nesuruošėte tų dokumentų, ar planuojate ir kada planuojate tą padaryti ateityje?
E. PAŠILIS. Ačiū, bet aš manau, kad viskas daroma savo laiku. Jeigu manote, kad mes taupydami kurą vienu metu galėtume… Manau, kad viskas savo laiku, neužbėkime įvykiams už akių. Tikrai gerbiu Seimo narių teisę pagal Seimo statutą išklausyti mano atsakymų ir lygiai taip pat mes gerbiame Seimo narių teises.
PIRMININKĖ. Ačiū. Tai buvo klausimas, nesusijęs su šiuo paklausimu, bet Seimo nariai turi teisę klausti, ką jie nori. Dabar – V. A. Matulevičius.
V. A. MATULEVIČIUS (MSNG). Gerbiamasis generalinis prokurore, būtų labai įdomu ir svarbu išgirsti jūsų nuomonę tokiu klausimu. Ikiteisminiam tyrimui dėl „Lietuvos ryto“ vadovo G. Vainausko veiksmų vadovauja prokuroro I. Mikelionio departamentas. Tačiau prokuroras I. Mikelionis yra ne kartą ir ne vienus metus labai aštriai kritikuotas „Lietuvos ryto“. Ar jūs čia neįžvelgiate interesų konflikto ir ar čia nėra tas atvejis, kai iš tikrųjų, kad ir koks būtų sprendimas, bus nepasitikėjimas, kad tai yra kerštas, sąskaitų suvedimas? Ar negalima išvengti šios dviprasmybės prokuratūroje? Ačiū.
E. PAŠILIS. Ačiū jums. Kol dirba prokuroras ar departamento vadovas, preziumuojame, kad jis gali dirbti savo darbą, kol nėra įrodyta priešingai. Jūsų minėtas I. Mikelionis nėra galbūt paskutinis priimant sprendimus, turiu omeny, jis yra aukštesnysis prokuroras, generalinis prokuroras yra aukščiausias procesine prasme, yra ikiteisminio tyrimo teisėjas. Jo procesiniai veiksmai negali būti paskutiniai netgi nepasitikint juo. Aš turiu omeny, kad juos galima patikrinti. Yra prezumpcija, kad visi einantys pareigas jas gali eiti, kol nėra priimtas teismo apkaltinamasis nuosprendis, kol nėra įrodyta priešingai, drausmės pažeidimų ar panašiai. Kritikos daug kas sulaukiame, kita vertus, ar ji pagrįsta, nepagrįsta galbūt, bet vien dėl to, kad rašė straipsnius ir panašiai, sutikite, tai nėra pagrindas nušalinti departamento vadovą. Žinoma, ta informacija, patikėkite, yra tikrinama ir drausminės atsakomybės prasme, ir visos kitos atsakomybės, tas, kas yra viešai, yra tikrinama.
PIRMININKĖ. Ačiū. Dabar pereisime į daugumos pusę. Klausia B. Vėsaitė.
B. VĖSAITĖ (LSDPF). Gerbiamasis generalinis prokurore, mano nuomone, telefoninių pokalbių stenogramų paviešinimas yra šiurkštus žmogaus teisių ir demokratijos pažeidimas. Apie tai mes diskutavome praėjusią savaitę Europos Taryboje svarstydami Lenkijos demokratijos klausimus. Iš tikrųjų ne žurnalistai paviešino stenogramas, paviešino politikai kaip politinio keršto priemonę. Ką jūs galėtumėte pasakyti šiuo klausimu, nes kalbėjote apie Strasbūro teismą? Tai tikrai verta Strasbūro teismo. Manyčiau, save gerbiantys politikai turėtų ten kreiptis.
Kita klausimo dalis. Kada pradėsite tyrimą, kuris irgi šiek tiek susijęs su anos Vyriausybės korupcija, dėl 100 mln. eurų energetikos srityje pražudymo? Aš labai to laukiu, nes jūsų pirmtakas nesiryžo to padaryti, o jūs, kai mes jus skyrėme generaliniu prokuroru, sakėte, kad, ko gero, darysite tai. Ačiū.
E. PAŠILIS. Ačiū už klausimus. Kaip minėjau, mes savo ruožtu esame sudarę tarpinstitucinę komisiją ir norime įvertinti, ar tikrai mums pakanka reglamentavimo tiek įstatymų lygiu, tiek mūsų vidinių generalinio prokuroro rekomendacijų forma, kad tie ikiteisminio tyrimo duomenys nebūtų viešinami. Tiesiog bandysime inicijuoti. Jeigu trūksta reglamentavimo, bandysime prašyti, kad būtų priimtas vienas ar kitas įstatymas ar jo pataisa. Jeigu trūksta kontrolės, ypač ikiteisminio tyrimo subjektų, vėlgi bandysime į tai atkreipti dėmesį. Kaip minėjau, dėl šio atvejo yra ikiteisminis tyrimas ir turės būti priimtas vienoks ar kitoks sprendimas.
Dėl kito jūsų minėto klausimo. Tikrai neturiu kol kas informacijos ir negalėčiau plačiau pasakyti. Jeigu yra pateikti duomenys, tai tikrai dėl kiekvieno pareiškimo yra priimamas sprendimas.
PIRMININKĖ. Ačiū už atsakymą. Klausia M. Zasčiurinskas.
M. ZASČIURINSKAS (DPF). Atsiprašau. Gerbiamasis prokurore, mano klausimas yra toks. Iš dalies tai tęsinys to, ko aš jūsų klausiau anksčiau. Pasakykite, kas gina Seimo narį, kai jis vykdo viešąjį interesą, arba, trumpai sakant, vykdo savo pareigas? Kas jį gina, kai to jo vykdymo metu atsiranda žmonės, kurie jį provokuoja, tyčiojasi, šmeižia ir t. t.? Ar jums neatrodo, kad toks gynimas yra privalus prokuratūrai? Ačiū.
E. PAŠILIS. Galbūt jūs turite omeny konkretų atvejį? Aš manau, kad ir Seimo narį visų pirma gina įstatymas, gina Seimo statutas, lygiai taip pat, kaip ir kiekvieną žmogų. Žinoma, galima sakyti, yra padidinta gynyba vien dėl imuniteto, bet galbūt aš konkrečiai nežinau tų aplinkybių, kad galėčiau jums atsakyti smulkiau. Jeigu jūs turite tokios informacijos, kad tą viešąjį interesą, kaip jūs sakote, privalo ginti prokuroras, jūs tikrai turėtumėte perduoti prokuratūrai. Nemanau, kad mes galime palikti vieną ar kitą pareiškimą jo nenagrinėję. Manau, jūs turėtumėte apie tai tiesiog informuoti.
PIRMININKĖ. Gerai. Ačiū. Klausia P. Gražulis.
P. GRAŽULIS (TTF). Gerbiamasis prokurore, norėčiau pratęsti klausimą dėl departamento direktoriaus, Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento vadovo I. Mikelionio. Visiškai neseniai kreipiausi į jus raštu, susipažinęs su „Lietuvos ryte“ publikuojama medžiaga, kad jo brolis R. Mikelionis sukūrė nusikalstamą grupuotę ir iš biudžeto pavogė 3 mln. Lt. Tai didelė suma. Šį nusikaltimą pradėjo tirti Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba ir, kaip jūs žinote, kai tik pakvietė Irmantą į apklausą, ne Irmantą, o Rimvydą į apklausą, ši byla po kiek laiko pateko į Generalinę prokuratūrą. Ji buvo vilkinama 6 metus, išskaidyta į labai smulkius epizodus, o jo brolis visiškai išteisintas. Kaip jūs manote, ar toks prokuroras?.. Čia tik vienas, dėl jo namo istorijos, įsigijimo aplinkybių ir mokesčių vengimo šiandien jums išsiunčiau antrą raštą. Kaip jūs manote, kai iš politikų reikalaujama būti labai skaidriems, nepriekaištingos reputacijos, ar toks prokuroras vis dėlto galėtų vadovauti Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos departamentui?
E. PAŠILIS. Ačiū jums. Mano žiniomis, tas tyrimas yra Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnyboje. Mes tikrai tą dalyką vertiname, į tuos faktus nesame numoję ranka. Aš esu paprašęs, kad pateiktų visą išsamią informaciją apie tą bylą. Kaip žinome, ten yra ne vien brolis, man atrodo, figūruoja daugiau asmenų. Koks galutinis sprendimas ir kada ta byla turėtų pasiekti teismą, aš dabar pasakyti negalėčiau, bet esu paprašęs, kad būtų pateikta išsami informacija, kiek susiję su spaudoje ir jūsų paminėtais faktais.
PIRMININKĖ. Ačiū. Ir grįžtame vėl prie Tėvynės sąjungos-krikščionių demokratų frakcijos. Klausia I. Degutienė. Ateina K. Masiulis. Atsiprašau, Irena, pirmas užsirašęs Kęstutis. Kęstuti, prašom paskubėti. Atsisakote. Prašom. I. Degutienė.
I. DEGUTIENĖ (TS-LKDF). Gerbiamasis prokurore, iš tikrųjų tai vienas vienintelis klausimas. Ar yra normalu, kada politikai rengia piketus prie pareigūno, šiuo atveju prie prokuroro, namų, tokiu būdu veikdami ne vien prieš prokuroro asmenį, nes tame name turbūt gyvena ir prokuroro šeima? Ar tai yra normalu laisvoje demokratinėje valstybėje?
E. PAŠILIS. Ačiū už klausimą. Tikrai gerbiu žmogaus teises, spaudos laisvę, žodžio laisvę, bet apie tai, ką jūs paminėjote, mes manome, kad tai yra būtent poveikis pareigūnui, prokurorui, jo šeimos nariams. Vėlgi kadangi yra pradėtas ikiteisminis tyrimas, nenorėčiau didesnės nuomonės formuoti. Tiesiog reaguojant į šitą įvykį, būtent ir buvo priimtas toks sprendimas, kad būtų pradėtas ikiteisminis tyrimas. Tikrai daug ką galima toleruoti, bet kai kalbama apie konkrečias bylas ir po to lydinčius veiksmus, tikrai sunkiai suvokiama demokratinėje valstybėje.
PIRMININKĖ. Dar turime porą minučių. Kadangi iš liberalų niekas neužsirašė klausti, paskutinis prokuroro klausia P. Urbšys.
P. URBŠYS (MSNG). Gerbiamas generalini prokurore, jūs sutiksite, kad tokie rezonansiniai tyrimai yra dirbtinai politizuojami, bet jeigu nuteka informacija apie slaptą susitikimą asmenų, kurie figūruoja korupcinėse bylose, nuteka žiniasklaidai ir ji vos ne online transliuoja būtent tą susitikimą, tai yra netvarka. Jūs, atsakydamas į klausimus, pasakėte Seimo nariams, kad jūs išsiaiškinote, kad niekas neinformavo žiniasklaidos, bet vis dėlto norėtųsi žinoti, ar jūs tai pasakote grynai vadovaudamasis savo asmenine ir privačių pokalbių pasėka, ar vis dėlto buvo atliktas tarnybinis patikrinimas?
Antras klausimas. Šitoje rezonansinėje byloje, kurioje figūruoja R. Paksas ir G. Vainauskas, ar yra pareikšti įtarimai Statybos inspekcijos pareigūnams ir FNTT pareigūnams, nes būtent jie figūruoja kaip galimi pareigūnai, kurie galėjo paimti kyšius dėl palankių sprendimų?
E. PAŠILIS. Ačiū. Kaip minėjau, neturiu duomenų, kad būtų atliekamas toks patikrinimas, bet, mano žiniomis, po apklausos buvo ir atsakymai į klausimus. Kai tai vyksta viešai, turiu omeny, žino ir kiti asmenys, taip pat galbūt ir žiniasklaidos atstovai, kur yra Specialiųjų tyrimų tarnybos pastatas, galbūt tokiu atveju… Patikėkite, kad ne viską gali ir prokuratūra ar Specialiųjų tyrimų tarnyba, dar užsiimti sekimu, ar po to tie asmenys nėra palydimi ir panašiai. Taip, tikrai taip neturėtų būti. Aš, kaip pareigūnas, kaip institucijos vadovas, tikiu, kad tikrai nebuvo jokios informacijos pateikta žiniasklaidos priemonėms, kad taip įvyktų.
PIRMININKĖ. Ačiū. Jūs atsakėte į visus klausimus. Dėkojame generaliniam prokurorui. Linkime sėkmės darbuose. Labai ačiū.
15.33 val.
Ministro Pirmininko A. Butkevičiaus atsakymai į Seimo narių pateiktus klausimus (pagal Seimo statuto 208 straipsnio 13 dalį) Nr. KLA-38
Darbotvarkės 2-2 klausimas. (Balsai salėje) Jau registravomės. (Balsai salėje) Reikia ateiti 15 val. 00 min. į plenarinių posėdžių salę. 2-2 – Ministro Pirmininko… Turėsite galimybę, kai balsuosime už įstatymo projektus. Ministro Pirmininko A. Butkevičiaus atsakymai į Seimo narių pateiktus klausimus pagal Seimo statuto 208 straipsnio 13 dalį. Kviečiu Ministrą Pirmininką A. Butkevičių į tribūną. Prašom.
A. BUTKEVIČIUS (LSDPF). Gerbiama Seimo Pirmininke, gerbiami kolegos, esu pasiruošęs atsakyti į visus man pateiktus klausimus. Noriu pabrėžti, kad jau ne pirmą kartą atsakinėsiu į tuos pačius klausimus, kurie šiandien yra man suformuluoti.
Gal taupydamas laiką pradėsiu iš karto nuo pirmojo klausimo. Pirmas klausimas: „Lietuvos Respublikos apeliacinis teismas nustatė, kad Darbo partija 2004–2006 metais į juodąją buhalteriją buvo sukaupusi daugiau nei 24 mln. Lt neteisėtų lėšų ir jas panaudojo savo partinei veiklai bei rinkimų kampanijoms finansuoti. („Geras“ klausimas) Ar esate aiškinęsis su buvusiais ir esamais Darbo partijos vadovais ar partijos deleguotais aukštais valstybės pareigūnais, iš kokių šaltinių ir kokiais būdais Darbo partija gavo tokias neteisėtas lėšas?“
Labai trumpai atsakau, kad tai nėra mano kompetencijos klausimas. Tokio pobūdžio informaciją turi teisę aiškintis ir vertinti tik teisėsaugos institucijos. Jeigu jums buvo būdinga, kai jūs buvote valdžioje, aiškintis tokius dalykus, tai nebūdinga yra šitai Vyriausybei.
Antras klausimas: „Ar jums kelia kokį nors susirūpinimą faktas, kad jūsų vadovaujama partija yra sudariusi koaliciją su dviejomis partijomis, kurios buvo ir yra įtariamos bei teisėsaugos institucijų kaltinamos kaip juridiniai asmenys politinės korupcijos bylose?“
Šiuo metu, kiek žinau, vyksta tyrimas, jis dar nėra baigtas. Tad komentuoti visiškai nesiruošiu ir, aš manau, tam šiuo metu nėra jokio būtinumo.
„Ar lankydamasis Druskininkuose Vyriausybės nutarimo priėmimo išvakarėse žinojote, kad Druskininkų meras R. Malinauskas darė spaudimą aplinkos ministrui K. Trečiokui, kad šis įtrauktų į Vyriausybės darbotvarkę klausimą dėl Vijūnėlės dvaro? Ar siūlysite ministrui K. Trečiokui dėl to, kad neatlaikė R. Malinausko spaudimo, trauktis iš ministro posto?“
Aš noriu pasakyti, kad tą dieną daugiausia lankiausi Lazdijuose. Ten kaip tik iš pat ryto buvo Regioninės plėtros konferencija ir didžiąją laiko dalį laiko praleidome ten, bet žinant Ministro Pirmininko užimtumą, aišku, taip pat buvo susitikimas ir Druskininkuose su verslo atstovais. Noriu papildyti šį atsakymą ir pasakyti, kad trečias, ketvirtas, penktas ir šeštas klausimai – apie Vijūnėlę, todėl pradėsiu nuo situacijos paaiškinimo, nors šia tema jau ne vieną kartą teko kalbėti.
Dėl Vyriausybėje priimto nutarimo, kuris buvo siejamas su kurortinėmis zonomis, teko atsakyti į STT klausimus. Įvykdžiau savo pareigą, o STT, turėdama visą tyrimo medžiagą ir apklaususi visus su ja susijusius asmenis, tyrimą nutraukė nesant nusikalstamo pagrindo.
Žinote, apklausa vyko gana džentelmeniškai, ir mačiau, kad jaunas tyrėjas tikrai inteligentiškas, kultūringas ir teisingas žmogus tikrai uždavė… ir šiandien galiu pasakyti tiesiog… Nežinau, kaip politiniu požiūriu būtų galima vertinti? Tikriausiai jūs esate susipažinę. Pirmas klausimas, kad turėtumėte informaciją dėl to, kad, matau, prasidėjo politinė rinkimų kampanija ir tai gali būti… Sako, ar jūs naudojotės parko paslaugomis? Aišku, ne. Ar jums nebuvo pasiūlytos „Aqua“ parko paslaugos nemokamai? Ne. Trečias klausimas, nes tai leido… Kaip aplinkos ministras pristatė ir kada Vyriausybės nutarimo projektą Nr. 1025? Ir ar jūs susipažinęs su telefoninių pokalbių turiniu? Keturi ar penki klausimai.
Žinote, į juos visus labai kultūringai ir mandagiai atsakiau. Man regis, po tokio STT sprendimo visuomenei pasidarė aišku, kaip buvo kuriamas skandalas ir ko buvo siekiama, bet kadangi opozicija nesugalvoja kitų idėjų rinkimų kampanijai ir siekia tik to paties – temos eskalavimo, man nesunku priminti šio nutarimo Nr. 343, apie kurį žino jau tikriausiai visa tauta, priešistorę.
Buvęs premjeras A. Kubilius galėtų prisiminti, kad ir jo Vyriausybei teko taisyti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimą Nr. 343 „Dėl specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo“, nes Palangos kurorte buvo didelis noras sumažinti pakrantės apsaugos zoną. Taigi minėto nutarimo pakeitimo, tiksliau – XVI skyriaus paskelbimo negaliojančiu, iš esmės buvo panaikintos neveikiančios ir perteklinės nuostatos, kurios dubliavosi ir buvo daug detaliau išdėstytose… Noriu pasakyti – jau išdėstytos kituose to paties nutarimo skyriuose arba jau yra išdėstytos kituose teisės aktuose.
Aš jas norėčiau pristatyti, jeigu jums yra nežinoma. Statybą kurorto ekologinės apsaugos zonose reglamentuoja Saugomų teritorijų įstatymo, Teritorijų planavimo įstatymo, Vandens įstatymo, Aplinkos apsaugos įstatymo ir kitų įstatymų bei įgyvendinamųjų teisės aktų nuostatos. Teritorijų planavimo dokumentai, taip pat kitų šiuo metu galiojančių nutarimų skyriaus nuostatos. Šio nutarimo projektas dėl minėtų nuostatų panaikinimo specialistams senokai buvo žinomas ir prieinamas, nes aplinkos ministro darbo grupė šiuo klausimu dirba nuo 2014 metų.
Mano patarėja parengė panaikintų ir iki šiol galiojančių nuostatų lyginamąją lentelę, kurioje aiškiai matyti, kad visi ribojimai yra išdėstyti to paties nutarimo kituose skyriuose arba kituose teisės aktuose, kurie galioja ir dabar. Ir dabar. Man atrodo, ta lyginamoji analizė kaip tik visiems jums, Seimo nariams, yra išsiuntinėta, o paprasčiau ir suprantamiau pasakius nutarimas Nr. 343, kuriame buvo 16 skyrius, buvo suderintas su 42 institucijomis, tarp jų ir su teisėsaugos institucijomis. Bet kadangi buvo nutarta 16 skyrių greičiau išbraukti iš nutarimo, nes kitos nuostatos, noriu pabrėžti, buvo dar galutinai nesuderintos, jos buvo perkeltos į nutarimą Nr. 1025. Ir galima kalbėti, ar buvo, ar nebuvo procedūrinių pažeidimų. Čia išeina tam tikras paradoksas: vieni teisininkai aiškina, kad nebuvo prieš įtraukiant šį klausimą į Vyriausybės darbotvarkę, praėjus tam tikram laikotarpiui, praėjus tam tikriems teismams ir tik po to, kai teismuose buvo priimti sprendimai, tik tas nutarimas buvo pasirašytas, pradėta aiškinti, kad lyg ir tam tikros procedūros yra pažeistos. Tai man kyla klausimas, ar teisininkai Lietuvoje yra rengiami skirtingai atskiruose universitetuose?
Noriu priminti, kad Vijūnėlės dvaro byloje ginčo dalis dėl specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų iš esmės yra susijusi su Druskininkų savivaldybės administracijos patvirtintu detaliuoju planu. Jo teisėtumą aiškinosi teismas. Ir aš apie jį galėčiau kalbėti labai ilgai, bet, atsakydamas konkrečiai, aš noriu pasakyti, kad man niekas nedarė jokio spaudimo. Pavyzdžiui, R. Malinauskas žino mano poziciją dėl visų Lietuvoje statomų objektų prie ežerų ir kitose draudžiamose vietose: Molėtuose, Zarasuose ir t. t. Ir jis žino, kad man niekada tokio klausimo neužduos, nes aš esu ne sykį sakęs ir dėl to minimo objekto, statomo Druskininkuose, savo nuomonę. Bet, aišku, aš linkėčiau konservatoriams pasidomėti Radviliškio rajone, prie Rimaičių ežero, pastatytais objektais Radviliškio miesto mero A. Čepononio, kai dabar byla teismuose, ten yra mano gimtinė, ir namas pastatytas nuo ežero 10 metrų atstumu. Taip pat ir ežeras buvo išvalytas toje teritorijoje už valstybės pinigus. Tai kažkaip standartai turėtų būti taikomi, bet mes tikriausiai šitą klausimą išnagrinėsime ir…
Teismas, aš manau, padarė išvadą, kurią grindžia visai kitais argumentais, nesusijusiais su Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Nr. 343 vienos iš dalių panaikinimu. Rengiant ginčijamo sklypo detalųjį planą, nereikėjo keisti Druskininkų miesto bendrojo plano. Į bendrojo plano kitos paskirties teritoriją patenkantis ginčijamas žemės sklypas įeina į visuomenės paskirties teritoriją ir jo plotas nesudaro 20 % visos visuomeninės paskirties teritorijos. Tai neprieštarauja galiojusio Teritorijų planavimo įstatymo 12 straipsnio 6 daliai. Teismui tą pagrindė Aplinkos ministerijos ir Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos išvados, o vėliau ir šios inspekcijos bei Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepimai. (Balsai salėje)
Taip, gerai, matau, opozicijos lyderis nekantrauja, tai aš tikrai pereisiu prie ketvirtojo darbotvarkės klausimo, nes matau, kad nenorima gilintis į esmę.
PIRMININKĖ. Premjerui skirta 20 minučių, turėkite kantrybės.
A. BUTKEVIČIUS (LSDPF). Gerai.
Ketvirtas: „Ar Druskininkų meras R. Malinauskas prašė jūsų pagalbos, kad Vyriausybės posėdyje būtų kuo skubiau patvirtinta jam ir jo draugams reikalingas nutarimas dėl Vijūnėlės dvaro?“
Kadangi į šitą klausimą atsakiau išsamiai ir dar galiu pridurti, ne, niekada tokio pokalbio apie šitą jūsų minimą dvarą su R. Malinausku neturėjome. (Balsai salėje) Apie nutarimą?..
PIRMININKĖ. Prašom netrukdyti! Jūs turėsite teisę paklausti.
A. BUTKEVIČIUS (LSDPF). Ar prašė, kad nutarimas būtų įtrauktas? Dar kartą jums sakau…
PIRMININKĖ. Gerbiamasis Ministre Pirmininke, opozicijos lyderis turės galimybę pirmas paklausti. Prašom pristatyti savo atsakymus.
A. BUTKEVIČIUS (LSDPF). Gerai. Kitas klausimas: „Ar priimant Vyriausybės nutarimą jums buvo žinoma, kad Generalinė prokuratūra, gindama viešąjį interesą, yra kreipusis į teismą dėl Vijūnėlės dvaro statybos pripažinimo neteisėta ir Vyriausybės sprendimas turi turėti įtakos teismo sprendimui ir viešojo intereso apgynimui?“
Galiu tik pridurti, kad ne. Ir tikriausiai jūs žinote teismo sprendimą, kuriame aiškiai yra pasakyta, kad šitas Vyriausybės nutarimas neturėjo jokios įtakos teismui priimant sprendimą. Dar teismo posėdžio metu, aš galiu pasakyti, tas Vyriausybės nutarimas nebuvo net pasirašytas. (Balsai salėje)
Šeštas klausimas: „Jūs neigiate savo ir ministro politinę atsakomybę Vijūnėlės dvaro statybų įteisinimo neskaidrioje istorijoje.“ Tai, kad dar tas neįteisinta. „Ar tai reiškia, kad Vyriausybės nutarimų priėmimas ypatingos skubos tvarka, kai to reikia tam, kad būtų įteisinta artimam partijos bičiuliui svarbi neteisėta statyba, yra tapę įprasta Vyriausybės praktika ir nauju „demokratijos standartu?“
Gerbiamieji, galiu atsakyti plačiau į šitą klausimą, nes matau tam tikrą populizmą ir daug netiesos, kaip visada. Jūs kalbate apie neskaidrumą ir apie neteisėtumą. Bandydami visuomenei įteigti, kad balta yra juoda, ir paneigiate demokratinėje, teisinėje valstybėje galiojančią įprastą tvarką. Noriu pabrėžti – STT ikiteisminį tyrimą nutraukė, nes nematė nusikaltimo požymių, tai reiškia, kad nutarimas buvo priimtas nepažeidžiant šalies įstatymų. Kaip tik jūsų bandymas visuomenei įpiršti kitokią nuomonę… Konservatoriai viską matuoja pagal save. Jie įpratę prie teismų ir mano, kad kiti elgiasi taip pat. Aš noriu dar kartą labai aiškiai pabrėžti ir dar kartą priminti, kad ministrai turi teisę siūlyti į darbotvarkę įtraukti tam tikrus teisės aktus, ir visada prieš įtraukiant bet kokį papildomą klausimą turi būti išsakyti motyvai, ir visada užduodamas klausimas Teisės departamento vadovui, arba jeigu Teisės departamento vadovo nėra, tai jį vaduojantiems asmenims, taip pat klausimas užduodamas ministrams, ar teisės aktas yra suderintas ir niekas jam neprieštarauja, kad būtų įtrauktas į darbotvarkę. Tai buvo toks atsakymas, kad tuo metu niekas neprieštaravo to teisės akto įtraukimui į darbotvarkę. Aš tikrai nematau, kur būtų galima konstatuoti kokių nors objektų įteisinimą arba kokių nors Vyriausybės nutarimų, kurie būtų palankūs suinteresuotiems asmenims, priėmimą.
Septintas klausimas: „Jūs raginote ministrę R. Šalaševičiūtę trauktis iš pareigų iš karto po to, kai viešai buvo paskelbta, kad ji buvo apklausta kaip liudininkė Šiaulių ligoninės galimos korupcijos byloje. Jūs buvote apklaustas kaip liudininkas Vijūnėlės dvaro galimos korupcijos byloje. Kuo skiriasi jūsų ir ministrės R. Šalaševičiūtės apklausų pobūdis STT atliekamuose tyrimuose ir kodėl į tokias ministrės ir jūsų apklausas skirtingai reagavote? Ar jūs esate informuotas apie ministrės vaidmenį Šiaulių ligoninės galimos korupcijos byloje?“
Dėl ponios R. Šalaševičiūtės galiu pasakyti, kad ji jau buvo įvykdžiusi faktą, prisipažino davusi kyšį. O dėl Šiaulių ligoninės vyksta ikiteisminis tyrimas, kurio aš tikrai nekomentuosiu, rekomenduoju ir jums, politikams, palikti šią pareigą teisėsaugos institucijoms.
Socialdemokratai, noriu pasakyti aiškiai, kaip atsakinga partija, savo politinį sprendimą priėmė ir apie tai paskelbė viešai. Tik jūs klystate, kad aš tuoj pat priėmiau politinį sprendimą, aš drąsiai galiu teigti, kad atostogavau ir man nepavyko su buvusia sveikatos apsaugos ministre telefonu susisiekti pirmą ir antrą dieną, bet čia yra mūsų vidiniai klausimai ir reikalai.
Aš buvau apklaustas, kaip sakiau, kaip paprastas liudytojas, o byla STT buvo nutraukta, nesant nusikaltimų požymių, tai yra esminis skirtumas. Be to, siekdama padėti tašką Vyriausybės nutarimo Nr. 343 istorijoje, vakar Vyriausybė įpareigojo ministeriją specialiąsias žemės ir miško naudojimo sąlygas reglamentuoti ne Vyriausybės nutarimu, o įstatymu.
Vertindama ankstesnius Konstitucinio Teismo nutarimus dėl ūkinės veiklos ribojimų, kad ši veikla turėtų būti reglamentuota įstatymais, o ne Vyriausybės nutarimais, Vyriausybė pasiūlė Aplinkos ministerijai parengti vientisą įstatymą, kuriuo būtų sprendžiami specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų klausimai. Tai išspręstų, mūsų manymu, visus šios veiklos ribojimo klausimus. Pateikus įstatymo projektą, o Seimui jį priėmus, bus panaikintas nutarimas Nr. 343 kartu su visais jo pakeitimais, tarp jų ir 2015 m. rugsėjo 23 d. Vyriausybės nutarimo Nr. 1025 pakeitimu. Noriu, kad Seimo nariai ir politikai įsimintų ir kad niekam nekiltų jokių abejonių darant išvadas dėl nutarimo Nr. 343 ir neatskiriant nutarimo Nr. 1025. Ačiū.
PIRMININKĖ. Ačiū, gerbiamasis premjere. Pirmasis pagal tvarką klausia A. Kubilius. Prašom.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Gerbiamasis premjere, jūs turėjote galimybę šiandien čia, Seime, sąžiningai pripažinti klaidas ir netiesos sakymą Vijūnėlės dvaro istorijoje. Jūs to nepadarėte. Mes visi skaitėme R. Malinausko ir jūsų telefoninių pokalbių išklotines. Aš noriu jūsų labai aiškiai paklausti. Štai praeitų metų spalio 16 d. „Delfi“ interneto puslapio straipsnyje „Po sočios vakarienės – premjero tūpsnis Druskininkų carui“ cituojamas jūsų raštiškas atsakymas „Delfi“ žurnalistui. Citata: „Druskininkų meras nei į Vyriausybę, nei į premjerą nesikreipė dėl 1992 m. gegužės 12 d. Vyriausybės nutarimo pakeitimo panaikinimo.“ Aš noriu jūsų šiandien paklausti, ar jūs pripažįstate, kad tame rašte melavote „Delfi“ žurnalistui?
A. BUTKEVIČIUS (LSDPF). Pirmiausia dėl sočios vakarienės. Žinote, dar liko dalis vakarienės, nes aš turėjau skubėti į Vilnių. Jus kažkas suklaidino, matyt, ta pati „Delfi“ žurnalistė. Jūs pradėjote nuo sočios vakarienės. Žinote, buvo labai kukli vakarienė ir dėl laiko stokos negalėjau ilgai pabūti, nes turėjau labai gerą diskusiją su Druskininkų miesto verslininkais.
Antra. Jeigu jūs labai atidžiai skaitėte stenogramą, aš neskaičiau „Delfi“ stenogramos, aš skaičiau tą stenogramą, kurią man atnešė STT tyrėjas, jeigu teisingai vadinu, ir tikrai aš ją perskaičiau. Ten yra aiškiai akcentuojama, kad pokalbis vyksta apie tai, kada bus galutinai išnagrinėtas Vyriausybės nutarimas Nr. 343 ir Vyriausybė priims galutinius sprendimus. Aš aiškiai pasakiau, kad tas nutarimas, kiek žinau, yra svarstomas ministerijų atstovų pasitarime, yra daug pastabų ir jokių pažadų ten nėra duota, kad jis bus įtrauktas į Vyriausybės posėdžio darbotvarkę. Būkime visi sąžiningi ir atviri.
PIRMININKĖ. Ačiū. Klausia pagal iniciatorių sąrašą R. Juknevičienė. Daugiau laiko nebus. Prašom.
R. JUKNEVIČIENĖ (TS-LKDF). Pone premjere, aš noriu pratęsti ir dar kartą paklausti, kodėl jūs melavote? Ir ar artėjančios Velykos yra tas laikas, kai jūs jau nustosite meluoti? Jūs ir jūsų Vyriausybė.
A. BUTKEVIČIUS (LSDPF). Žinote, aš noriu jums pasakyti, aš nesinaudoju praktika, kuria naudojosi konservatoriai. Gal aš jums galėčiau paskaityti apie tam tikrus melagingus parodymus ankstesnių bylų specialiųjų liudytojų, kurie čia sėdi, tam tikrų viceministrų, atleistų pagavus su kyšiu, žinote, aš elgiausi labai džentelmeniškai. Aš galiu pasakyti, aš, kaip tikintis žmogus, nemeluoju, ponia Rasele, ponia Seimo nare! Jūs imkite pavyzdį iš manęs. Jeigu visi politikai tokie bus, manau, kad bus daugiau viešumo, skaidrumo ir atskaitomybės.
Jeigu jūs norite taip, Artūras… (Balsai salėje) Taip, ponas K. Starkevičius buvo specialusis liudytojas garsiojoje mailiaus byloje. Toliau. Buvęs sveikatos apsaugos viceministras A. Skikas už kyšio paėmimą buvo nuteistas lygtinai. Pono A. Kubiliaus visuomeninis konsultantas, buvęs žemės ūkio viceministras A. Macijauskas, Vilniaus apygardos teismo buvo pripažintas kaltu dėl piktnaudžiavimo tarnyba. Dėl skandalo iš pareigų atsistatydino ir buvęs sveikatos apsaugos viceministras G. Valiukonis. Tai yra dvejopi standartai. (Balsai salėje) Jūs padarykite išvadas. Nenoriu minėti dar kai kurių kitų. (Balsai salėje)
PIRMININKĖ. Gerai, ačiū. Dėkojame Ministrui Pirmininkui. Tikiuosi, kad Velykų dieną visi ateisite į bažnyčią ir po išpažinties visi būsite atlikę savo pareigą.
Pirmasis stovėjo P. Gražulis. Prašom.
P. GRAŽULIS (TTF). Gerbiamieji konservatoriai, kaip jūs įsižeidžiate, kai kalbama apie jūsų asmenis ir kaip jūs dabar šurmuliavote, kai premjeras jums priminė kelis ikiteisminio tyrimo atvejus. Kaip jūs supykote, kai paminėjome gerbiamąją I. Degutienę prieš pietus svarstydami kitus klausimus. Aš noriu paklausti, pone Kubiliau, artėja Velykos, jūs juk skaitote Šventąjį Raštą ir skaitinius, jūs jau lipate net ant altoriaus. Ne tik M. Adomėnas skaito, bet ir jūs. Artėja rinkimai, kuo toliau, tuo arčiau altoriaus. Ar jūs girdėjote, koks buvo praeito sekmadienio skaitinys? Ar girdėjote? Ponai krikščionys demokratai, ar girdėjote, koks Šventojo Rašto skaitinys buvo praeitą sekmadienį? Aš jums priminsiu, nors aš nelipu ant altoriaus, kaip nusidėjėlis klūpau bažnyčios gale ir prašau, kad manęs pasigailėtų. Aš noriu pasakyti – neteiskite ir nebūsite teisiami. Kada jūs nustosite teisti kitus? Kada? Prisiminkime tą moterį, kurią sugavo svetimaujant ir kurią pagal žydų įstatymą reikėjo užmušti akmenimis, ir kai atvedė Kristų ir paklausė, kaip mums elgtis su ja, Kristus pasakė: kas be nuodėmės, meskite akmenį į ją. Deja, gerbiamieji, visi fariziejai išsiskirstė, liko trys atkakliausi: A. Kubilius, K. Masiulis ir, be abejonės, R. Juknevičienė. Tada Kristus pasilenkė, ant žemės ir parašė jų nuodėmes. Jie paskaitė…
PIRMININKĖ. Ačiū, nepykite, bet čia jau tikrai ne į tą temą. Prašom, A. Kubilius.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, kad chamizmas tampa šios valdančiosios koalicijos pagrindiniu bruožu, tas jau nebėra paslaptis, kad P. Gražulis yra totalinis chamas, yra visiškai akivaizdu, bet aš noriu paklausti gerbiamosios Seimo Pirmininkės. Gerbiamoji Seimo Pirmininke, premjeras, stovėdamas čia, salėje, du kartus pamelavo. (Balsai salėje) Vieną kartą atsakydamas į mūsų raštu užduotą klausimą, ar Druskininkų meras R. Malinauskas prašė jūsų, kaip premjero, pagalbos. Jis atsakė: ne, neprašė. Antrą kartą vėlgi atsakydamas į mano ir R. Juknevičienės klausimą dėl „Delfi“ publikacijos, kurioje jis tą patį teigė, kad niekas į jį nesikreipė. Jis dar kartą pakartojo savo melą. Ministras K. Trečiokas melavo Seimo Antikorupcijos komisijai ir pagal įstatymą jis turi atsakyti ne tik politiškai, bet ir pagal Baudžiamąjį kodeksą. Sakykite, ar jūs pasirūpinsite, kad už melą, pasakytą Seimo salėje, premjero pasakytą melą, premjeras atsakytų politiškai?
PIRMININKĖ. Ačiū. Visi Seimo nariai turi vienodą iniciatyvos teisę kreiptis į Etikos ir procedūrų komisiją. Ji Seime vertina visus pasisakymus. Jūs irgi turite teisę į ją kreiptis. B. Vėsaitė.
B. VĖSAITĖ (LSDPF). Gerbiamieji, vis dėlto kuo užsiima opozicija? Gaišinate premjerą, jo brangų laiką, nors iš tikrųjų Lietuva yra giriama tiek OECD, tiek visokių kitokių organizacijų, kaip turinti gerą ekonomiką. Gerbiamasis Kubiliau, pats buvote premjeras, buvo tokių jūsų Vyriausybės nutarimų, kurie įsigaliojo likus dviem dienoms iki vieno labai garsaus objekto pirkimo, kai nugalėtojas jau buvo paskelbtas. P. Gražulis teisus – meskite akmenį į tą, kuris yra pats teisiausias, meskite tie, kurie… O dabar aš noriu pasakyti, ką šita istorija išryškino. Istorija išryškino tai, kas yra tikrai labai bjauru. Mes čia tarpusavyje galime rietis, galime diskutuoti, negražiai kalbėti, (…) dergti šitos Vyriausybės darbą, bet tai jau, žinokite, pereina visas ribas. Iš tikrųjų, jeigu tiesa, apie ką kalbėjo premjeras, tai yra tiesiog kenkimas Lietuvos įvaizdžiui. Koks investuotojas toliau eis į Lietuvą ir investuos, jeigu šitaip kalbama, jeigu šitaip yra kalbama išvažiavus į užsienį? Ne jums, gerbiamasis premjere, žinote, apie ką aš kalbu.
PIRMININKĖ. Ačiū. Petrai, jau kalbėjote. (Balsai salėje) Tik prašom neminėti pavardžių. Prašom.
P. GRAŽULIS (TTF). Gerbiamasis Krikščionių demokratų frakcijos seniūne, nuo kada chamizmas cituoti Šventąjį Raštą, jūs man pasakykite? Aš noriu pasakyti: jūs buvote bažnyčioje ir stovėjote prie altoriaus, bet negirdėjote Šventojo Rašto, nė vienas net rankos nepakėlėte. Jūs buvote tik tam, kad į jus pažiūrėtų, kokie jūs religingi.
PIRMININKĖ. Ačiū. A. Kubilius turi teisę. Tada Rita.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Gerbiamoji kolegė Birutė turėtų suprasti, kad investuotojai neatvažiuoja šiandien į Lietuvą dėl to, kad premjeras Seimo salėje meluoja, o Seimo daugumoje yra tokių žmonių kaip B. Vėsaitė.
PIRMININKĖ. Ačiū. R. Tamašunienė.
R. TAMAŠUNIENĖ (LLRAF). Gerbiamieji kolegos, aš visos mūsų frakcijos vardu noriu pasakyti, kad iš tikrųjų šiandien pritrūko akmenų ir dešinei, ir kairei pusei, mes šiandien visą dieną valkiojame ir voliojame temas: korupciniai skandalai, neaiškūs sandoriai, sūnūs, vaikai, tėvai ir t. t. Prašome iš mūsų frakcijos imti pavyzdį, nesivelti į jokias korupcijas, neturėti jokių papildomų biznių, ir mes šiandien normaliai, konstruktyviai dirbtume Seimo darbą. Ačiū.
PIRMININKĖ. Ačiū. Ta gražia gaida ir baigsime visus pasisakymus, nes tikrai šiandien, Rita yra teisi, dar nieko gero nenuveikėme, nes tik politiniai klausimai buvo svarstomi.
16.02 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo VIII (pavasario) sesijos darbų programos“ projektas Nr. XIIP-4089(2) (priėmimo tęsinys)
Darbotvarkės 1-3 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo VIII (pavasario) sesijos darbų programos“ projektas Nr. XIIP-4089. Priėmimo stadija. Motyvai už ir prieš. Nuomonė už – I. Šiaulienė.
I. ŠIAULIENĖ (LSDPF). Ačiū, gerbiamoji Seimo Pirmininke. Gerbiamieji kolegos, išklausėme diskusijas, išklausėme Seimo komitetų pirmininkų pasisakymus. Didžioji dauguma komitetų bendru sutarimu patvirtino pavasario sesijos darbų programą. Siūlau mums taip pat patvirtinti ją, o kaip mes ją vykdysime, kaip ir sakiau, priklauso nuo mūsų išminties ir atsakingumo. Galbūt tos programos mes nenaudosime vien tik egoistiniais, partiniais rinkimų tikslais, o sieksime, kad svarbūs valstybės raidai, jos ateičiai įstatymai būtų priimti laiku. Dėkoju.
PIRMININKĖ. Ačiū. Nuomonė prieš – K. Masiulis.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Gaila, kad negalėjau, aš norėjau dar irgi kai ką pasakyti prieš tai. Iš tikrųjų absoliučiai nenaudinga tokia diskusija mums, kaip politinei bendruomenei, kas čia dedasi. Man kelia siaubą tokia diskusijos kultūra.
Kalbant apie programą, norėčiau pasakyti, kad norėčiau, kad bet kuri Vyriausybė, nors ir kokia būtų, dabar opozicijoje esu, vis tiek dirbtų labai intensyviai ir turėtų strateginių idėjų. Tegu būna kad ir viena strateginė idėja, bet iš tikrųjų ją imtų ir realizuotų. Tarkime, tokių strateginių idėjų turėjo A. Kubilius ir jas iš dalies realizavo, dalį paliko užbaigti šitai Vyriausybei, iš dalies sėkmingai jos yra užbaigiamos.
Tačiau šita Vyriausybė baigia kadenciją be jokių strateginių idėjų. Šita sesija niekuo neypatinga, tokia pat nyki – rutininiai darbai ir gal strategiškesnės, įdomesnės idėjos galėtų būti tik apie eutanaziją, kur faktiškai svetimomis rankomis leistume nužudyti žmogų, neva jam pačiam norint. Laimė, atmetėme šitą projektą. Visa kita – nematau. Trūksta ne tik strateginių idėjų, bet trūksta ir atsakomybės, sprendžiant pagrindines, didžiausias problemas. Dar iki šiol nebuvo jokios Vyriausybės, kuri imtų ir atsakingai veiktų stabdydama demografinę problemą ir emigracijos problemą. Šita Vyriausybė lygiai taip pat trejus metus nieko neveikė.
PIRMININKĖ. Ačiū už jūsų nuomonę. K. Daukšys. Nematau. M. Zasčiurinskas – nuomonė už.
M. ZASČIURINSKAS (DPF). Dėkui. Geri žodžiai – nematau idėjų. Kai aš nemačiau, nuėjau į optiką, išrašė akinius ir dabar daug geriau matau. Tai čia, aišku, nerimta.
Antra replika. Strateginė idėja Kubiliaus, taip buvo paminėta, aš paprastai taip familiariai nesikreipiu – Kubilius. Kokia ta idėja, Lietuva iki dabar žino: tai naktinės reformos, atimti atlyginimus, atimti pensijas, sumažinti socialines išmokas, sumažinti, atimti motinystę, tūkstantį motinų, kurios tuo metu turėjo maitinti savo kūdikius, atiduoti prokuratūrai, tampyti per teismus ir t. t., ir t. t., net mirties pašalpas sumažinti du kartus, net kariams, kurie kovojo už tėvynę visuose kraštuose, sumažinti išmokas. Tai čia tokia strateginė idėja? Aš nežinau. Bet Lietuvos žmonės susitikimuose puikiai atsimena, kad tokia strateginė idėja jiems nepriimtina, ir jie tai aiškiai pasakė.
O dabar iš esmės. Prašom pasakyti. Kaip aš matau klausimą? Šitoje programoje siūlomos temos Lietuvai, Lietuvos žmonėms yra reikalingos ar ne? Kiekvienas atsakykime sau, ar tos temos reikalingos, ar ne, ar tai švietimas, ar tai kultūra, ar tai mano mylima socialinė sritis, ar tai krašto apsauga ir visi kiti dalykai. Jūs norite pasakyti, kad tos temos Lietuvai yra neaktualios? Aš sakau, kad jos yra aktualios.
Kitas klausimas. Koks tų temų arba tų įstatymų projektų turinys bus prieš mūsų balsavimą ir mums nubalsavus, priklauso nuo mūsų pačių, kokius mes pateiksime pasiūlymus, kokias mes turėsime įžvalgas.
Kolegos, aš siūlau pritarti šiai siūlomai programai ir labai rimtai ruošti tomis siūlomomis temomis atskirus pasiūlymus. Aš suprantu, kad mes visi vienodai žiūrime, kad Lietuvos žmonės gyventų geriau, tiek pozicija, tiek opozicija, ir siūlykime tokius dalykus, kad žmonėms būtų geriau. O dabar siūlau pritarti šiai programai. Ačiū.
PIRMININKĖ. Ačiū. Noriu paprašyti neviršyti dviejų minučių pasisakant. Nuomonė prieš – R. J. Dagys.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gal ir būčiau nekalbėjęs iš principo, bet, Mečislovai, aš tik vieną klausimą užduosiu. Mes jau išnagrinėjome socialinių reformų paketą, pensijų įstatymų paketą, klausėme jį ir aiškiai matome, kad yra siūloma pensijų, santykinių pensijų sumažinimo programa. Ar tai žmonėms geriau? Ir čia mūsų pirmalaikis uždavinys? Jeigu jūs taip atsakote, tada balsuokite už.
PIRMININKĖ. Ačiū. Nuomonė prieš – A. Anušauskas.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Iš tikrųjų žiūrėdamas į programą aš negaliu sakyti, kad nėra vieno ar kito įstatymo, kuris yra reikalingas. Taip, yra. Dažniausiai jie susiję su krašto apsauga, po Valstybės gynybos tarybos, aš manau, bus priimti įstatymai dėl šauktinių būtent šioje sesijoje. Priminsiu, kad tai mūsų paskutinė visa sesija, visa apimtimi, kurioje dar galima svarstyti ir priimti rimtus įstatymų projektus. Iki rinkimų šios sudėties Seimas rudenį faktiškai turės vos kelias dienas. Tai dėl įstatymų nerimto priėmimo negali būti, ko gero, ir kalbos.
Dabar aš manau, kad po visų šitų diskusijų ir aiškinimosi, kas kur ką bažnyčioje darė, vis dėlto turėtume suprasti savo atsakomybę, kad per šiuos likusius tris, keturis šios sesijos mėnesius mums reikės vis tiek dirbant kartu priimti tuos nutarimus, nors ir kokie jie būtų pateikti, juos svarstyti kartu. Aš manau, kad pozicija jau per daug įsijautė į savo vaidmenį, dalis jų greitai gali tapti opozicija. Galbūt prisiminsite savo ankstesnę patirtį, be abejo, ir būseną ir suprasite, kad pozicija be rimto opozicijos oponavimo gali dažnai priimti tik klaidingus sprendimus.
PIRMININKĖ. Gerai. Ačiū. Nuomonės išsakytos. Balsuojame. Kas pritariate, kad būtų patvirtinta programa, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Šio nutarimo priėmimas
Balsavo 88 Seimo nariai. Už – 57, prieš – 3, susilaikė 28. Seimo nutarimas (projektas Nr. XIIP-4089) priimtas. (Gongas)
16.11 val.
Seimo rezoliucijos „Dėl Ukrainos karinių oro pajėgų lakūnės Nadijos Savčenko“ projektas Nr. XIIP-4104 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
Darbotvarkės 1-6 klausimas – Seimo rezoliucijos „Dėl Ukrainos karinių oro pajėgų lakūnės Nadijos Savčenko“ projektas Nr. XIIP-4104. Yra pavaduotojas. Galbūt galėtų A. Ažubalis? Prašom.
A. AŽUBALIS (TS-LKDF). …rezoliucija „Dėl Ukrainos karinių oro pajėgų lakūnės Nadijos Savčenko“. Aš manau, tai yra reikšmingas dokumentas, politinis dokumentas. Lietuvos Seimui per ketvirtį amžiaus ne kartą teko priimti panašaus pobūdžio dokumentus, ar tai būtų rezoliucija, smerkianti Rusijos agresiją Gruzijoje ir Ukrainoje, ar tai būtų rezoliucija dėl Europos Sąjungos ir NATO plėtros, ar tai būtų rezoliucija, ginanti Tibetą. Nepaisydami to, kokie būdavo konfliktai čia, salėje, ir pasiūlymai, kad reikia žiūrėti savo ūkio ir savo bičių, dažniausiai mes priimdavome tas rezoliucijas, kurios, sakyčiau pakylėdavo. Nors labai mėgsta visi mūsų Seimą peikti, bet pakylėdavo Seimą į europinį lygį, kaip į politinės bendruomenės sambūrį, nes jis sugeba adekvačiai vertinti tai, kas vyksta šalia Lietuvos sienų, kas vyksta mūsų regione, kas vyksta Europoje ir pasaulyje.
Manau, kad tokios rezoliucijos parodo, kad mes, Tautos atstovai, nesame užsidarę, užsisklendę, o atidžiai sekame įvykius ir kalbame tiesiai, aiškiai tada, kai to reikia. Ir dar daugiau pasakysiu, 56 Europos parlamentarai jau kreipėsi į F. Mogherini su siūlymu imtis priemonių, įskaitant sankcijas, įskaitant siūlymą sudaryti sąrašą – à la Magnickio sąrašą, kad ši Ukrainos Rados narė, beje, būtų paleista, būtų išlaisvinta. Šiuo atveju mes kalbame apie savo kolegą, parlamentarą, kuris buvo išrinktas Ukrainos piliečių valia ir kuris buvo pagrobtas, ir kuris dabar neteisėtai kalinamas. Todėl, kolegos, aš tikrai prašyčiau jūsų palaikyti šį dokumentą. Ačiū jums.
PIRMININKĖ. Labai ačiū. Atsiprašau, dar keturi Seimo nariai nori jūsų paklausti. Kadangi komitetas teikia, jūs viską žinote ir apie diskusijas. Pirmoji klausia B. Vėsaitė. Ruošiasi M. Zasčiurinskas.
B. VĖSAITĖ (LSDPF). Gerbiamasis pranešėjau, aš labai palaikau rezoliuciją, nes N. Savčenko yra ir Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos narė. Visiškai netelpa į galvą, kad būtent ji laikoma uždaryta, nes yra pažeidžiamos bet kokios konvencijos. Bet Europos Taryboje buvo dar iniciatyvų surengti vienos dienos bado streiką. Jeigu, tarkime, būtų tokia iniciatyva mūsų parlamente ir kas nors norėtų prisidėti prie šito, tai aš būčiau pirmoji savanorė. Būtų gerai, kad gal mes dar pasakytume, kad mes ir pabadautume taip, kaip N. Savčenko, kuri badavo turbūt 8 ar 10 dienų net be vandens.
A. AŽUBALIS (TS-LKDF). Aš tik noriu šiuo atveju pasakyti – atsiprašau, kad praleidau Europos Tarybos dokumentą, kuris irgi yra labai svarbus, ir poziciją, kuri vienija daugiau, jei neklystu, 56 Europos valstybes. Aš manau, kad tai irgi labai svarbu, nes rodo, kad visa Europa susivienijusi šiuo klausimu.
Dabar dėl jūsų siūlymo badauti aš galiu tik pasakyti, kad šiaip tai mes visi laisvi. Jeigu matysiu, kad kolegos palaiko tą iniciatyvą, tai man neliks jokio kito varianto, kaip tik prisidėti. Aš tik tiek galiu pasakyti.
PIRMININKĖ. Ačiū. Klausia Mečislovas.
A. AŽUBALIS (TS-LKDF). Jeigu žinočiau, kad tai padės, tai tikrai, bet, manau, dokumentas labai svarbu.
PIRMININKĖ. Atsiprašau, klausia M. Zasčiurinskas. Ruošiasi A. Anušauskas.
M. ZASČIURINSKAS (DPF). Dėkui, gerbiamoji Pirmininke. Visokių čia mūsų iniciatyvų buvo – ir į namus kvietėme pabėgėlius, ir su gėlėmis sutikinėjome. Tai viena.
Antra, 50 Europos parlamentarų, aš apibendrintai sakau, iš 800 jau pritarė. Tikrai tai yra Europos Sąjungos didžioji dauguma. Tokio pobūdžio atvejų pasaulyje yra daugybė. Ir mano klausimas iš temos apie racionalią valstybės veiklą. Tai klausimas toks: ne šis konkretus atvejis, bet tokio pobūdžio atvejai, jūsų, kaip buvusio užsienio reikalų ministro, nuomone, ar nėra kišimasis į kitų valstybių santykius? Tai pirmas aspektas.
Ir antras. Kaip tai, jūsų nuomone, gali paveikti mūsų ekonominius santykius su šiomis ar kitomis šalimis, kartu ir mūsų paprastų žmonių gyvenimo lygį? Prašom pasakyti, ar tai gerins, ar blogins tokius santykius? Ir apskritai, ko mes siekiame? Mūsų Konstitucija reikalauja, kad užsienio politika būtų vykdoma vadovaujantis Lietuvos žmonių interesais. Kokie čia tokio pobūdžio klausimais?.. Aš sąmoningai neminiu N. Savčenkos pavardės…
PIRMININKĖ. Laikas!
M. ZASČIURINSKAS (DPF). …šiandien N. Savčenko, rytoj (…) bus. Jūsų nuomonė. Ačiū.
A. AŽUBALIS (TS-LKDF). Aš, jeigu leis, nėra kolegos E. Vareikio, tiesiog pasiremsiu jo išmintimi ir pabandysiu jums atsakyti. Jeigu visus tarpvalstybinius santykius mes pradėsime matuoti arba skaičiuoti vadovaudamiesi tik pragmatiniais interesais, t. y. interesais, kiek mes uždirbsime arba kiek mes turėsime naudos, tai, nors ir labai gerbiu savo valstybę, reikia pripažinti, kad mūsų rinka yra labai mažytė ir nedidelė – tokią rinką galima nupirkti už kelis šimtus ar kelis milijardus dolerių ar eurų. O valstybės stiprybė, ypač vidutinio dydžio valstybių, tokių kaip Lietuva, manau, visų pirma yra tarptautinė teisė, vertybės, žmogaus teisės. Aš manau, šitie dalykai yra fundamentalūs. Jie leidžia mums sėkmingai būti ir veikti tarptautinėje arenoje, ir užsitikrinti savo partnerių paramą ir saugumą. Jeigu tik pradėsi skaičiuoti pinigus: aš – tau, tu –man, tai tie dalykai labai greitai baigiasi labai liūdnai. Toks mano atsakymas. Aš manau, kad šia rezoliucija Lietuva dar kartą patvirtintų, kad ji yra vertybinės politikos pusėje.
PIRMININKĖ. Ačiū. Klausia A. Anušauskas. Ruošiasi K. Masiulis.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Priešingai negu prieš tai klausęs kolega aš manau, kad mes tokiais klausimais rezoliucijų priimame apskritai labai nedaug. Jos yra svarbios, bet jų nėra daug. Kai kurių šalių parlamentai tam skiria nemenką vaidmenį, nes žmonių teisių gynimas kaip tik ir pabrėžia tų valstybių demokratiškumą arba priklausomybę kokiai nors totalitarinei pusei. Ar šiuo atveju nevertėtų, aš nežinau, galbūt Užsienio reikalų komiteto iniciatyva, svarstant tokius klausimus, nesakau, kad būtinai N. Savčenko, bet žinome kitų atvejų, kurie vyksta kitose šalyse, vis dėlto svarstyti ir priimti politinius dokumentus Užsienio reikalų komitete? Turiu galvoje, kad tai būtų daroma dažniau, dažniau atkreipiamas dėmesys į įvairius pažeidimus tose valstybėse, kurios nėra demokratijos etalonas.
A. AŽUBALIS (TS-LKDF). Aš manau, kad aktyvumui iš tikrųjų nėra ribų, o parlamento pozicija, kuri tampa vieša, jeigu ji yra teisinga, laiku, kas irgi yra svarbu, nes vilkdamasis įvykių uodegoje tu parodai, kad esi mėgdžiotojas, bet ne tikros, autentiškos pozicijos reiškėjas, aš tikrai palaikyčiau didesnį aktyvumą. Tik galiu čia pasakyti, kad čia būtų labai svarbus ir vaidmuo Žmogaus teisių komiteto, kuris, matyt, turi savo rejestrą ir gali plačiau pažvelgti ir siūlyti mūsų komitetui arba apskritai priimti panašaus pobūdžio rezoliucijas, nutarimus, raginimą Vyriausybei ar kreipimąsi į tam tikras tarptautines organizacijas. Aišku, tik už.
PIRMININKĖ. Ačiū. Klausia K. Masiulis.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Norėčiau jūsų paklausti tokio dalyko. Gerai, aš viskam čia pritariu, bet ar tai vienintelės priemonės? Gal kokiose nors tarptautinėse institucijose būtų galima kelti klausimą stabdyti rusų narystę ar dar ką nors, na, kažkaip veikti stipriau?
A. AŽUBALIS (TS-LKDF). Matote, juridinės priemonės, bent jau tos, kurios susijusios su tarptautinėmis organizacijomis, yra pakankamai naudojamos. Turiu minty Europos Tarybą, kuri turi pareiškusi savo nuomonę dėl šio teroristinio, kaip jį vadinti, tarptautinę teisę laužančio ir žmogaus teisių principus laužančio elgesio. Europos parlamentarai, nors kai kas galvoja, kad per mažas skaičius, tačiau čia juk ne skaičius lemia, o lemia tai, kad yra oficialus kreipimasis į aukštąją užsienio politikos Europos Sąjungos atstovę, turės būti atsakymas ir turės būti svarstoma. Neturiu ataskaitos apie paskutinę Užsienio reikalų tarybą, kur kalbėjo ir mūsų ministras. Manau, penktadienį, jeigu neklystu, mes galėsime susitikti ir išklausyti ataskaitą apie Užsienio reikalų tarybą. Kiek žinau, visada iš tokios pozicijos yra kalbama apie Rytų kaimynystę ir apie Ukrainos reikalus. Ar buvo konkrečiai kalbama apie N. Savčenko, dabar negaliu pasakyti, nes neturiu informacijos.
PIRMININKĖ. Ačiū. Jūs atsakėte į visus klausimus. Diskusijoje užsirašė dalyvauti trys Seimo nariai. Pirmąją kviečiu V. Aleknaitę-Abramikienę.
V. ALEKNAITĖ-ABRAMIKIENĖ (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, negalėčiau pritarti nuomonei, kad nereikėtų minėti N. Savčenko pavardės. Sakyčiau priešingai, reikėtų minėti dar daug pavardžių asmenų, kurie buvo neteisėtai sulaikyti savo pačių valstybės teritorijoje. Mes jau pamiršome, kad Estijos karininkas buvo sulaikytas ir pagrobtas Estijoje, tačiau Ukrainoje yra ir režisierių, ir menininkų, kurie kaltinami nebūtais dalykais, tačiau Rusijos interesams atstovaujantys teroristai juos pagrobė.
Aš noriu priminti, kad N. Savčenko yra ne tik Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos narė, bet taip pat ir ESBO Parlamentinės Asamblėjos narė. Jeigu mes preziumuotume, kad rusai yra teisūs, nors mes taip ir nemanome, ir sulaikė ją ne Ukrainos teritorijoje, o Rusijos teritorijoje, tačiau yra daugelis kitų aplinkybių, kurios įrodo, kad N. Savčenko yra nekalta ne tik pagal Ukrainos teisę, o pagal Ukrainos teisę ji nekalta, nes ji yra besiginančios kariuomenės dalis, bet ir pagal autoritarinės Rusijos teisę ji yra visiškai nekalta.
Lygiai prieš metus Rusijos delegacija ESBO pareikalavo, kad mes suteiktume mandatą vadinamajai Krymo atstovei, į ką biuras, kuriam aš priklausau, vienbalsiai atsakė ne, o ten yra įvairių valstybių atstovų. Tačiau tuo pat metu vyko klausymai, mes surengėme labai plačius klausymus. Mes, tai yra Lietuva, Norvegija ir Kanada, kuriuose dalyvavo Rusijos, Ukrainos nevyriausybinių organizacijų atstovai, ekspertai, taip pat N. Savčenko advokatas. Norėčiau pasakyti kai kuriems kolegoms, ypač tam, į kurį dabar žiūriu, kad N. Savčenko buvo sučiupta ir pagrobta gerokai anksčiau, negu, tarkime, įvyko tas susišaudymas, dėl kurio pasekmių yra kaltinama. Šitie įrodymai yra rimti, jie pagrįsti faktais, pagrįsti daiktiniais įrodymais ir jie jau seniai yra padėti ant Rusijos teisėsaugos stalų. Tai žino ne tik visas pasaulis, tai žino ir Rusija. Matyt, Rusijos teisėsauga yra tiek nelaisva, kad jų teismai negali priimti sprendimų netgi remdamiesi akivaizdžiais faktais, teisingų sprendimų. Jie priima tokius sprendimus, kokius jiems padiktuoja iš Kremliaus. Tai yra apgailėtina. Kaip tik todėl Europos Parlamento nariai ir iškėlė iniciatyvą taikyti platesnes sankcijas Rusijos pareigūnams, nes čia negali būti interpretacijų. Net jeigu, dar kartą kartoju, Rusija mano, kad Ukrainoje gali sau leisti daryti, ką nori, tai ji kaltina žmogų, kuris net nedalyvavo toje situacijoje, apie ką kalbama byloje. Štai toks yra teisingumas. Todėl, mielieji kolegos, aš džiaugiuosi, kad vėl išgyvenu tą momentą, kai mūsų parlamentas daro ką nors prasminga, tikiuosi, daro tai vieningai. Ačiū.
PIRMININKĖ. Ačiū. Kviečiu V. A. Matulevičių.
V. A. MATULEVIČIUS (MSNG). Gerbiamieji kolegos, norėčiau apeliuoti į abejojančius ir pasakyti, kad šitos rezoliucijos visų pirma reikia mums patiems, Lietuvos Seimo nariams. Teisės ekspertai iš įvairių šalių ir neabejingi žmonės pripažįsta, kad susiduriame su unikaliu reiškiniu. N. Savčenko yra profesionali kariškė, Ukrainos karinių oro pajėgų lakūnė. Tarp Ukrainos ir Rusijos vyksta koviniai veiksmai, šioje situacijoje lakūnė suimama ir teisiama valstybės teismo, tos valstybės, kuri kariauja su Ukraina. Apskritai teisės praktikoje nelabai žinomas toks precedentas, kad taip vyktų. Tai yra nonsensas. Aš kviesčiau pažvelgti į šią situaciją mūsų pačių akimis. Įsivaizduokime, neduok Dieve, jeigu kas nors nutiktų, ir mūsų kariai, kurie yra davę priesaiką valstybei, yra kariai profesionalai, pasipriešintų ir patektų į priešo rankas, ir juos staiga pradėtų teisti tos šalies, kuri mus užpuolė, teismas, ir visi stebėtų ir sakytų, kad tai normalu, kad nereikia mūsų karių ginti. Pažvelkime iš tų pozicijų. Tai yra mūsų pareiga, mūsų moralinė pareiga. Jeigu mes šioje situacijoje liksime abejingi, manau, kad šiuo įtemptu metu, jeigu ateitų toks metas, kai mums reikės visų pirma moralinio užsienio šalių palaikymo, aš bijau, kad mes irgi nesulauksime pagalbos. Ačiū.
PIRMININKĖ. Ačiū už jūsų išsakytą nuomonę. Taigi pereiname prie priėmimo. Pagal Statuto 184 straipsnio 1 dalį – priimti rezoliuciją be pataisų. Šis pasiūlymas negali būti priimtas, jei tam prieštarauja viena trečioji visų Seimo narių. Taigi priėmimas. Visi nori kalbėti už. Ar tikrai dar visi norite kalbėti, gal galime balsuoti? Ar tikrai visi užsirašę sutinka? Sutinkate. Labai ačiū už supratimą. Balsuojame. Kas pritariate, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Šios rezoliucijos priėmimas
Balsavo 71 Seimo narys: už – 68, prieš nėra, susilaikė 3. Seimo rezoliucija „Dėl Ukrainos karinių oro pajėgų lakūnės N. Savčenko“ priimta. (Gongas)
16.30 val.
Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo Nr. XII-459 2, 3, 10, 11, 14 ir 25 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3841(2), Administracinių nusižengimų kodekso 356, 363, 364, 589 straipsnių pakeitimo ir Kodekso papildymo 3561, 3562, 3563, 3641 straipsniais įstatymo projektas Nr. XIIP-3842 (pateikimas)
Darbotvarkės 1-7a klausimas – Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo Nr. XII-459 2, 3, 10, 11, 14 ir 25 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3841. Pateikimo stadija. Kviečiu pranešėją A. Salamakiną. Ir visi jo lydimieji teisės aktų projektai.
A. SALAMAKINAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamoji Seimo Pirmininke. Jeigu leisite, tada ir Administracinių nusižengimų, ir Teritorijų planavimo kartu, nes jie susiję. Gerai? Pirmininke!
PIRMININKĖ. Taip, 1-7a ir 1-7b. Taip, ir Teritorijų planavimo, ir Administracinių nusižengimų.
A. SALAMAKINAS (LSDPF). Taupykime laiką. Įstatymo esmė yra ta, kad Seimui artimiausiu metu bus pateiktas svarstyti naujo Statybos įstatymo projektas. Svarstant jį komitete iškilo būtinybė keisti Teritorijų planavimo įstatymo ir Administracinių nusižengimų kodekso kai kuriuos straipsnius.
Su kuo susijęs Teritorijų planavimo įstatymas? Mes siūlome, kad yra perteklinis dalykas, kai Valstybinė miškų tarnyba vykdo valstybinę priežiūrą. Šitą veiksmą turėtų atlikti Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos. Taip pat patikslinamos kai kurios kitos nuostatos, nes Teritorijų planavimo įstatymas veikia jau dvejus metus ir, derindami su naujuoju Statybos įstatymu, siūlome kai kurias pataisas.
Dėl Administracinių nusižengimų kodekso. Išties gyvenimas parodė, kad reikia įvesti tam tikras sankcijas už Statybos įstatymo pažeidimus. Tos baudos… Aišku, Teisės ir teisėtvarkos komitetas nustatys baudų dydį, tačiau kartais atsitinka taip, kad Seimas, politikai priima tokias lengvinančias nuostatas verslui, bet verslas kartais to nesupranta ir mano, kad galima daryti, ką nori. Aš kalbu, sakysim, apie vienbučių statybų vykdymą Palangoje, kai vienbutis įregistruojamas pagal visus teisės aktus 2 tūkst. kvadratinių metrų, po to tampa 20 butų. Aš kalbu apie kaimo sodybas. Įstatymo leidėjas leido palengvintai statyti kaimo sodybas, bet vietoje kaimo sodybos atsiranda gyvenamieji namai. Nori nenori, tenka žengti tam tikrus žingsnius ir griežtinti įstatymą ir baudas.
Gerbiamoji Seimo Pirmininke, aš tiek.
PIRMININKĖ. Ačiū. Jūsų nori paklausti du Seimo nariai. Pirmasis klausia M. Zasčiurinskas. Nėra. Tada klausia A. Stancikienė.
A. STANCIKIENĖ (MSNG). Gerbiamasis pirmininke, aš žinau jūsų nuomonę dėl Teritorijų planavimo įstatymo ir tikrai labai pritariu, kad tą įstatymą reikia taisyti. Kaip jūs manote, ar tai yra solidu, kai mes netgi ne praeitoje kadencijoje, o šitoje kadencijoje, beveik prieš metus laiko, daugiau, prieš pusantrų, priėmėme Teritorijų planavimo įstatymą ir, nepraėjus pusantrų metų, jau akivaizdžiai matome, kad, deja, blyną prisvilinome. Kaip jūs manote, ar yra solidu taip elgtis?
Antras dalykas. Ar nemanote, kad tam tikrų teisinių pasekmių vis dėlto atsiras, net jeigu mes ir sutvarkysime Teritorijų planavimo įstatymą, ir numatysime tam tikras administracines baudas? Bet vis dėlto atsiras teisinių pasekmių, nes tie verslininkai, dauguma iš jų, jau yra pradėję procesą, o kaip žinote, statybos procesas prasideda nuo sąlygų išėmimo iš savivaldybės. Tai yra jau atsiradę teisiniai lūkesčiai. Tie lūkesčiai yra teisėti. Kaip jūs įsivaizduojate, ar mes savo valstybės neužklampinsime vėlgi amžinuose, nesibaigiančiuose teismuose?
A. SALAMAKINAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamoji kolege, už klausimą. Išties praeitoje kadencijoje aš nelabai norėjau pritarti tam buvusiam komitetui, kai atmetė tą projektą ir grąžino Vyriausybei tobulinti. Vadinasi, mes jį nužudėme ir nepradėjome svarstyti. Šioje kadencijoje, reikia pripažinti, buvo atneštas iš esmės tas pats, kuris buvo ir praeitoje kadencijoje, su 78 Teisės departamento pastabomis, ir plius mums teko komitete jį perdaryti iš naujo.
Aš esu truputį gal per daug patiklus, aš visuomet pasitikėjau verslu, kad jeigu politikai žaidžia sąžiningai, suteikiame jiems lengvatas, jie irgi žais pagal mūsų priimtas taisykles, tačiau, pasirodo, aš klydau. Mes priimame jiems lengvinančius dalykus, tai jie visuomet randa landų, o tų landų, lengvinančių įstatymo nuostatas, visuomet atsiras, ir štai prasidėjo tai, apie ką aš kalbėjau. Aš ir Verslininkų konfederacijos prezidentui sakiau: jeigu jūs nemokate žaisti kaip Anglijoje, kad pats verslas susitvarko su savo žulikais, tada tenka grįžti į Seimą.
Manau, komitete tai, kas dabar pateikta, nėra viskas, nėra visas blokas. Teks grįžti prie tų nuostatų ir dėti apynasrį. Aš negaliu suprasti, kaip, sakysime, Palangoje išduodami leidimai 2 tūkst. kvadratinių metrų vienbučiam pastatui statyti?
Kita vertus, aš nenoriu, kad būtume kokia nors Afrikos valstybė ir ribotume, kiek kvadratinių metrų turi žmogus statyti savo butą – 180, 200. Bet tai yra akivaizdi žulikystė. Arba, sakysim, pakartosiu dėl kaimo sodybų. Akivaizdžiai dygsta gyvenamieji namai ežerų pakrantėse. Mes palengvinome jiems lyg ir norėdami gero. Yra taip, kaip yra. Aš manyčiau, kad mes bendrom jėgom komitete (ir nesvarbu čia, pozicija, opozicija) vis dėlto grįšime prie tų nuostatų. Tegul rėkia, tegul verkia, bet tegul susitvarko. Aš kalbu apie verslą.
PIRMININKĖ. Gerai. Ačiū. Norinčių kalbėti už, prieš nėra.
Balsuojame. Kas pritariate po pateikimo projektui Nr. XIIP-3841, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 67 Seimo nariai: už – 63, prieš – 1, susilaikė 3. Po pateikimo pritarta. Siūlomas pagrindinis Aplinkos apsaugos komitetas. Kitų siūlymų nėra? Pritariame. Siūloma svarstyti balandžio 21 dieną. Ar galime pritarti? Pritarta.
Lydimasis projektas Nr. XIIP-3842. Gal galime pritarti bendru sutarimu? Pritarta po pateikimo bendru sutarimu. Pagrindinis siūlomas Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Kitų siūlymų nėra? Galime pritarti? Siūloma svarstyti balandžio 21 dieną. Čia tiktai baudos. Čia tik baudų dydis. Pirmininkas turi pasakyti, ar reikia papildomų.
Gerbiamasis pirmininke, suprantu, kad merginos gražios apie jus, bet ar papildomo reikia jūsų administracinių?.. Tai reikia ar ne? Jūs norite svarstyti kaip papildomas? Ne. Pirmininkas sako, kad ne. Svarstoma balandžio 21 dieną. Visi sutinkate? Ačiū.
16.39 val.
Pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675 32, 33, 34, 35, 36, 401, 47, 51, 53 straipsnių ir 3 priedėlio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3729(2)ES (svarstymas)
Darbotvarkės 1-8 klausimas – Pelno mokesčio įstatymo daugelio straipsnių ir 3 priedėlio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3729. Svarstymo stadija. Biudžeto ir finansų komiteto pranešėjas A. Palionis. Jau viskas! (Balsai salėje) Jūs turite iniciatyvos teisę patys svarstyti. Prašom.
A. PALIONIS (LSDPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Seimo Biudžeto ir finansų komitetas svarstė Pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675 32, 33, 34, 35, 36, 401, 47, 51, 53 straipsnių ir 3 priedėlio pakeitimo įstatymo projektą. Komitetas pritarė iniciatorių pateiktam ir komiteto patobulintam projektui bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Ačiū. (Balsai salėje) Netrukdykite, gerbiamoji Aurelija, svarstymo stadija.
K. Daukšys nori dalyvauti diskusijoje, bet nematau posėdžių salėje.
Pereiname prie pataisų svarstymo. 1 straipsnis, yra Seimo narių K. Daukšio, Z. Žvikienės ir kitų Seimo narių pasiūlymai, kuriems pritarta iš dalies. Ar sutinkate?
A. PALIONIS (LSDPF). Aš galiu. Kadangi yra du Seimo narių pasiūlymai, tai vienas, kur jūs išvardinote Seimo narių, ir lygiai dėl to paties straipsnio yra mano pasiūlymas. Aš už savo pasiūlymą, pritariu komiteto patobulintai redakcijai, kuri yra iš esmės pažodžiui išverstas direktyvos tekstas.
PIRMININKĖ. Klausiu tada tų, kurie yra salėje. Gerbiamas Markauskai, ar jūs tikrai atsiimate, nes man pažymėta, kad iniciatoriai žadėjo atsiimti? (Balsai salėje) Jūs visi atsiimate, taip? Tai dabar direktyva išversta tiksliai, taip? Kiek suprantam. Ar galime pritarti bendru sutarimu? (Balsai salėje) Pritarta bendru sutarimu.
2 straipsnis. Pastabų, pasiūlymų nėra. 2, 3, 4… po svarstymo nereikia pastraipsniui? Taip, pastraipsniui nereikia. Taigi daugiau svarstymo stadijos nėra.
Balsuojame. Kas pritariate po svarstymo, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote. Motyvai K. Daukšys, bet jo nėra. Balsuojame.
Balsavo 63 Seimo nariai: už – 62, prieš nėra, susilaikė 1. Po svarstymo pritarta. Nėra reikiamo skaičiaus Seimo narių balsų, todėl priėmimas lieka kitai dienai.
16.42 val.
Šilumos ūkio įstatymo Nr. IX-1565 29 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-1969(3) (svarstymas)
Darbotvarkės 2-3 klausimas – Šilumos ūkio įstatymo Nr. IX-1565 29 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-1969. Svarstymo stadija. Kviečiu Aplinkos apsaugos komiteto pirmininką A. Salamakiną.
A. SALAMAKINAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamoji Seimo Pirmininke. Aplinkos apsaugos komitetas apsvarstė įstatymo projektą, suderino su Aplinkos ministerija ir Energetikos ministerija, parengė naujo projekto nuostatas ir jam pritarė bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Ačiū. Kviečiu Ekonomikos komiteto pranešėją B. Vėsaitę.
B. VĖSAITĖ (LSDPF). Gerbiamieji kolegos, Ekonomikos komitetas svarstė Šilumos ūkio įstatymą ir pasiūlė pagrindiniam Aplinkos apsaugos komitetui įstatymo projektą grąžinti iniciatoriui tobulinti atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento, Vyriausybės, Specialiųjų tyrimų tarnybos, Aplinkos apsaugos ministerijos, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos pasiūlymus ir pastabas. Pritarta bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Ačiū. Kviečiu pagrindinio komiteto pirmininką, prašom referuoti, ar jūs tikrai patobulinote, ką siūlė papildomas komitetas.
A. SALAMAKINAS (LSDPF). Ačiū. Tai, ką sakė Ekonomikos komiteto atstovė, mes tikrai jų siūlymus priėmėme ir faktiškai projektas pakito didžiąja prasme, liko tik pagrindinės nuostatos. Tikrai Ekonomikos komitetui mes dėkojame už jų pasiūlymus – jie integruoti į įstatymo pataisas. (Balsai salėje) Mes pritarėme tam, ką siūlė Lietuvos Respublikos Vyriausybė, pritarėme iš dalies ir yra taip, kaip yra. Daugiau pataisų nėra.
PIRMININKĖ. Ar galime mes pritarti Aplinkos apsaugos komiteto nuomonei, dėl kurios jie priėmė sprendimą? Galime? (Balsai salėje) Bendru sutarimu pritarta. Po svarstymo balsuojame, kas pritariate, kad būtų po svarstymo pritarta, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 66 Seimo nariai: už – 65, prieš – 1, susilaikiusiųjų nėra. Po svarstymo pritarta.
16.46 val.
Geležinkelių transporto kodekso 23 ir 231 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-2598(3) (svarstymas)
Darbotvarkės 2-4 klausimas – Geležinkelių transporto kodekso 23 ir 231 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-2598. Svarstymo stadija. Kviečiu Ekonomikos komiteto pranešėją S. Dmitrijevą.
S. DMITRIJEV (DPF). Ačiū, Pirmininke. Lietuvos Respublikos Seimo Ekonomikos komitetas svarstė (mūsų komitetas buvo pagrindinis) Lietuvos Respublikos geležinkelių transporto kodekso 23 ir 231 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-2598. Komitetas svarstė. Sprendimas – pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadai. Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Ačiū pranešėjui. Kviečiu Kaimo reikalų komiteto pranešėją K. Grybauską. (Balsai salėje) Tai po to, po to, mes dar jus pakviesime dėl išvados.
K. GRYBAUSKAS (LSDPF). Labai atsiprašau, Kaimo reikalų komitetas pasiūlė pagrindiniam Ekonomikos komitetui tobulinti šio įstatymo projektą pagal Vyriausybės, Seimo kanceliarijos Teisės departamento, Europos teisės departamento prie Teisingumo ministerijos ir Specialiųjų tyrimų tarnybos pastabas ir pasiūlymus. Bendru sutarimu už.
PIRMININKĖ. Ačiū. Kviečiu pagrindinio komiteto pranešėją. Yra pataisų. Yra Seimo nario A. Skardžiaus pasiūlymas. Prašom. Seimo nario nėra.
S. DMITRIJEV (DPF). Komitetas nepritarė. Dar buvo Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas Nr. 837, komitetas irgi nepritarė.
PIRMININKĖ. Aš atsiprašau, dar mes turime atlikti procedūras. Komitetas nepritarė Seimo nario A. Skardžiaus pasiūlymui. Kadangi jau svarstymo stadijos procedūra, reikia dešimties Seimo narių palaikymo, kad svarstytume šį pasiūlymą. Ar yra tiek narių? Jeigu kas nors palaiko, prašom balsuoti.
S. DMITRIJEV (DPF). Ne. Nėra.
PIRMININKĖ. Komitetas nepritarė.
S. DMITRIJEV (DPF). Nepritarė.
PIRMININKĖ. Nėra, tik penki, tai nesvarstome. Toliau yra Seimo nario A. Skardžiaus pasiūlymas, kuriam taip pat yra nepritarta. Ar čia susijęs, galbūt galite pasakyti? Ar čia susijęs su pirmu pasiūlymu?
S. DMITRIJEV (DPF). Komitetas irgi nepritarė. Projekto 2 (…) keičiame 23 3 dalyje, šitas? (Balsai salėje) Ne, nepritarta irgi.
PIRMININKĖ. Dar kartą klausiu, ar yra 10 Seimo narių? Nėra. Nereikia balsuoti? Nepritarta ir nesvarstome. Yra Seimo nario A. Skardžiaus pasiūlymas. Pritarta iš dalies. Prašom, komiteto nuomonė.
S. DMITRIJEV (DPF). Komiteto nuomonė – pritarti iš dalies.
PIRMININKĖ. Ar mes galime pritarti komiteto nuomonei pritarti iš dalies? (Balsai salėje) Pritarta komiteto nuomonei. Ir dar yra gerbiamojo A. Skardžiaus pasiūlymas. Jam pritarta. (Balsai salėje) Pritarta, bet vis tiek reikia dabar stabdyti, nes pataisyta data, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė iki 2016 m. vasario 29 d. priima ir patvirtina šiam įstatymui reikalingus įgyvendinti teisės aktus.
S. DMITRIJEV (DPF). Komitetas pritarė tam pasiūlymui.
PIRMININKĖ. Bet įgyvendinti negalime. (Balsai salėje) Jau šiandien kovas. (Balsai salėje) Šios pataisos nesvarstome, paliekame priėmimui, taip? (Balsai salėje) Kita susijusi. Labai ačiū.
Po svarstymo gal galime pritarti bendru sutarimu? Su pataisyta… pritarta iš dalies nuomonei, kuriai pritarė komitetas?
S. DMITRIJEV (DPF). Taip.
PIRMININKĖ. Pritarta bendru sutarimu ir dar kartą įpareigojame komitetą pataisyti įsigaliojimo datas ir pavedimus Vyriausybei, nes laikas jau pasibaigęs. Ačiū pranešėjui.
S. DMITRIJEV (DPF). Ačiū, Pirmininke.
16.52 val.
Švietimo įstatymo Nr. I-1489 2 ir 18 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-2341(3) (svarstymas)
PIRMININKĖ. 2-5 klausimas – Švietimo įstatymo Nr. I-1489 2 ir 18 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-2341. Svarstymo stadija. Kviečiu Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininką R. Paliuką.
R. PALIUKAS (DPF). Ačiū, Pirmininke. Gerbiamieji kolegos, komiteto sprendimas: pritaria komiteto patobulintam Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo Nr. I-1489 2 ir 18 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto 3 variantui ir komiteto išvadoms ir siūlo Seimui svarstyti. Pritarta bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Ačiū. Kviečiu Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pranešėją V. Kravčionok. Čia pataisų nėra? (Balsai salėje)
V. KRAVČIONOK (LLRAF). Lietuvos Respublikos Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto, kaip papildomo komiteto, išvada dėl Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo Nr. I-1489 2 ir 18 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-2341(2). Komiteto sprendimas: iš esmės pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui Nr. XIIP-2341(2) ir siūlyti pagrindiniam komitetui jį tobulinti, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento, Europos teisės departamento prie Teisingumo ministerijos pastabas ir Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pasiūlymus, kuriems pritarta bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Ačiū pranešėjai. Dar kviečiu pirmininką į tribūną. Atsiprašau, M. A. Pavilionienė nori dalyvauti diskusijoje. Prašau. Atsiprašau, pirmininke, nepastebėjau.
M. A. PAVILIONIENĖ (LSDPF). Dėkoju, Pirmininke. Mažoka entuziastų mūsų Seime, kurie norėtų šnekėti apie švietimą.
Gerbiamieji kolegos, pritardama minčiai, kad vaikams ir jaunuoliams reikia padėti rinktis savo gyvenimo kelią, žinodama, kokios didelės lėšos buvo skirtos karjeros specialistų rengimo projektui Lietuvoje, klausiu, kur šiandien tie specialistai ir ar tokių specialistų veikla bus efektyvi motyvuojant vaikus Lietuvos švietimo sistemoje?
Aš netapatinu sąvokų „ugdymas karjerai“ ir „profesinis orientavimas“, nes manau, kad šios sąvokos yra skirtingos. Aukštas profesionalumas – tai nuostabus žmogaus siekinys, kai atsiveria asmens talentas, darbštumas, tobulėjimas. Ugdymas karjerai gali būti sietinas ir su karjerizmu, kuris visuomenėje vis dar turi neigiamą prasmę ir reiškia kopimą per kitų galvas. Ugdymas karjerai gali siaurinti universalų asmenybės lavinimą, net asmens pasaulėvaizdžio įrėminimą, todėl labai svarbu, koks bus karjeros specialistų rengimo programų turinys.
Sunkiai įsivaizduoju karjeros specialistų veiklą aukštosiose mokyklose. Globalėjančiame pasaulyje šiuolaikinis švietimas ir mokslas žmones skatina rinktis kelias studijų programas, kelias studijų kryptis, mokymąsi visą gyvenimą. Universalaus išsilavinimo individui ar savišvieta sukurtai asmenybei karjeros darymo receptų nereikia. Šių dienų Lietuvoje individas, kuris žino visus karjeros siekio receptus, gali būti nepriimtas į darbą todėl, kad darbdaviui gali būti nepatrauklus dėl žmogiškųjų savybių ar lyties, ar išvaizdos, ar dėl partinės priklausomybės, ar pažinčių rato įtakos.
Nepaisant šių mano minčių, pritariu idėjai, kad žmogui reikia padėti orientuotis profesiniame kelyje, tačiau ši pagalba turėtų būti kompleksinė, nepamirštant žmogaus asmenybės kūrimo ir kūrybiškumo plėtojimo galimybių. Dėkui.
PIRMININKĖ. Ačiū. Dar kviečiu pirmininką. Yra Seimo narių A. Pitrėnienės, R. Baškienės ir O. Leiputės pasiūlymai, kuriems komitetas pritarė iš dalies. Ar sutinka iniciatorės? Sutinka.
R. PALIUKAS (DPF). Iš dalies pritarė komitetas.
PIRMININKĖ. Todėl nereikia papildomai svarstyti. 2 straipsniui irgi pritarta iš dalies. Tos pačios iniciatorės. Sutinkate, taip?
Yra Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pasiūlymas. Gal čia pakomentuokite, čia vienas sakinys.
R. PALIUKAS (DPF). Buvo pasiūlyta įrašyti žodžius „profesinio mokymo ir kitose švietimo įstaigose, profesinio orientavimo centruose ir kitose institucijose“. Komiteto nuomonė buvo iš dalies pritarti, ir mes šio 18 straipsnio 6 dalies padarėme naują redakciją, kuriai komitetas pritarė. Atsižvelgėme iš dalies.
PIRMININKĖ. O 1 dalyje dar yra vienas naujas sakinys, kiek mane informuoja.
R. PALIUKAS (DPF). Mes irgi pritarėme iš dalies.
PIRMININKĖ. Ne, ten buvo pritarta iš dalies, bet jūs dar pridėjote savo „ugdymas karjerai apima šias sritis: savęs pažinimą, karjeros galimybių pažinimą, karjeros planavimą ir karjeros įgyvendinimą“. Klausiu Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto, ar sutinka su šiuo sakiniu? (Balsai salėje)
R. PALIUKAS (DPF). Mes pritarėme pasiūlymui be šito sakinio, kuris buvo parašytas: „ugdymas karjerai apima šias sritis: savęs pažinimą, karjeros (…) pažinimą, karjeros…“
PIRMININKĖ. Tam, ką Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto siūlė, jūs šiam sakiniui nepritariate?
R. PALIUKAS (DPF). Taip.
PIRMININKĖ. Turiu klausti Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto, bet pirmininkas ką tik buvo, o dabar jau nebematau.
R. PALIUKAS (DPF). Pritariam iš dalies ir… (Balsai salėje)
PIRMININKĖ. Gerai. Viskas gerai. Ar galime mes pritarti komiteto nuomonei pritarti iš dalies? Ačiū, pritarta iš dalies. Taip pat labai noriu paprašyti… Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto dėl datos jūs pritarėte iš dalies, bet iš tiesų…
R. PALIUKAS (DPF). Taip, mes įsigaliojimą numatome sausio (…) d., taip komitetas apsvarstė, nes numatyta data jau buvo praėjusi.
PIRMININKĖ. Gerai, ačiū. Po svarstymo galime pritarti bendru sutarimu? V. V. Margevičienė nori kalbėti už? Atsisako. Ačiū.
17.00 val.
Seimo nutarimo „Dėl vaikų teisės į saugią aplinką ugdymo įstaigose“ projektas Nr. XIIP-2952(2) (svarstymas)
Darbotvarkės 2-6 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl vaikų teisės į saugią aplinką ugdymo įstaigose“ projektas Nr. XIIP-2952. Svarstymo stadija. Kviečiu Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pranešėją R. Baškienę. Toliau posėdžiui pirmininkaus mano pavaduotojas gerbiamasis K. Komskis.
R. BAŠKIENĖ (MSNG). Labai ačiū, gerbiamoji Pirmininke. Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas svarstė Seimo nutarimą „Dėl vaikų teisės į saugią aplinką ugdymo įstaigose“, įvertino Teisės departamento išvadas ir iš esmės pritarė Švietimo ir mokslo ministerijos pasiūlymams, taip pat Socialinių reikalų ir darbo ir Žmogaus teisių komitetų pastaboms. Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas pateikė patobulintą įstatymo projektą, kuriam pritarė tokiu santykiu: už – 6, susilaikė 2. Labai ačiū.
PIRMININKAS (K. KOMSKIS, TTF). Laba diena. Svarstymo stadijoje diskutuoti nėra užsirašę. Komitetai. Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas… Ne šitas? Atsiprašau. Socialinių reikalų ir darbo komitetas, J. Varkala pristato komiteto nuomonę.
J. VARKALA (MSNG). Socialinių reikalų ir darbo komitetas svarstė minėtą projektą ir siūlo Seimo paskiram pagrindiniam komitetui iš esmės pritarti nutarimo „Dėl vaikų teisės į saugią aplinką ugdymo įstaigose“ projektui ir jį patobulinti, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas. Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Taip pat kviečiu M. A. Pavilionienę pristatyti Žmogaus teisių komiteto nuomonę.
M. A. PAVILIONIENĖ (LSDPF). Labai ačiū. Žmogaus teisių komitetas iš esmės pritarė Seimo nutarimo „Dėl vaikų teisės į saugią aplinką ugdymo įstaigose“ projektui ir pasiūlė pagrindiniam komitetui tobulinti Seimo nutarimo projektą, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas. Balsavimo rezultatai: už – 5, prieš nėra, susilaikė 1. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolegos, yra Seimo nario L. Kazlavicko pasiūlymas vietoj „vaikų“ įrašyti „mokinių“. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū. Pritarta. Kolegos, užsirašė kalbėti tik už, gal galime pritarti bendru sutarimu? Galime. Bendru sutarimu svarstymo stadijoje yra pritarta.
17.04 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2012 m. gruodžio 4 d. nutarimo Nr. XII-38 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo komisijų pirmininkų ir jų pavaduotojų patvirtinimo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIIP-4102 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
Kitas rezervinis 1 klausimas. Pristatys Seimo Pirmininkė L. Graužinienė. Pateikimas, svarstymas ir priėmimas. Rezervinis 1 klausimas Nr. XIIP-4102.
L. GRAUŽINIENĖ. Labai ačiū. Gerbiamieji kolegos, mes šiandien būtinai turime atlikti šį darbą, nes J. Požela negali eiti kitų pareigų, mes turime jį išbraukti iš Jaunimo ir sporto reikalų komisijos pirmininko pareigų.
PIRMININKAS. Kolegos, ar galime po pateikimo pritarti? Ačiū. Pritarta. Po svarstymo galime pritarti? Pritarta. Priėmimo stadija. Vienas straipsnis. Galime pritarti? Kolegos, prašom balsuoti. Kas pritariate, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Šio nutarimo priėmimas
Balsavo 59 Seimo nariai: už – 58, susilaikė 1. Nutarimas (projektas Nr. XIIP-4102) yra priimtas. (Gongas)
17.06 val.
Seimo rinkimų įstatymo Nr. I-2721 58, 64, 66, 671, 68, 78, 79, 82 straipsnių pakeitimo ir papildymo 811 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIP-3445, Referendumo įstatymo Nr. IX-929 51, 53, 57, 601, 69 straipsnių pakeitimo ir papildymo 641 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIP-3446 (svarstymas)
Kolegos, darbotvarkės 2-7a ir 2-7 klausimai – projektai Nr. XIIP-3445 ir Nr. XIIP-3446. Svarstymo stadija. Pristato V. Bukauskas, Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pirmininkas. Iš karto abu, prašom.
V. BUKAUSKAS (DPF). Labai ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, noriu pristatyti pagrindinio Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto išvadą dėl projekto Nr. XIIP-3445. Siūlome jį grąžinti iniciatoriams tobulinti, atsižvelgdami į Seimo kanceliarijos Teisės departamento ir Seimo Informacinės visuomenės plėtros komiteto pastabas ir pasiūlymus. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. Lydintysis, analogiškas projektas Nr. XIIP-3446. Taip pat siūlome įstatymo projektą grąžinti iniciatoriams tobulinti, atsižvelgdami į Seimo kanceliarijos Teisės departamento ir Seimo Informacinės visuomenės plėtros komiteto pastabas ir pasiūlymus. Pritarta bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolegos, ar galime pritarti bendru sutarimu, nes siūloma grąžinti tobulinti? Kolegos, ar galime pritarti? Ačiū, pritarta abiem, grąžinta iniciatoriams tobulinti.
17.07 val.
Geležinkelių transporto kodekso 3, 4, 41, 7, 14, 23, 24, 25, 28, 29 straipsnių pakeitimo, Kodekso papildymo 61, 71 straipsniais, ketvirtuoju1 skirsniu ir priedo papildymo įstatymo projektas Nr. XIIP-3979ES (pateikimas)
Kolegos, 2-8 klausimas – projektas Nr. XIIP-3979. Pranešėjas – susisiekimo viceministras Kastytis Girdauskas. Atsiprašau, Saulius.
S. GIRDAUSKAS. Laba diena, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Laba diena, gerbiamieji Seimo nariai, noriu pristatyti Geležinkelių transporto kodekso 3, 4, 41, 7, 14, 23, 24, 25, 28, 29 straipsnių pakeitimo, kodekso papildymo 61, 71 straipsniais, ketvirtuoju1 skirsniu ir priedo papildymo įstatymo projektą Nr. XIIP-3979. Kodekso papildymo 61, 71 straipsniais, ketvirtuoju1 skirsniu ir priedo papildymo įstatymo projektu siekiama į nacionalinę teisę perkelti direktyvos 2012/34/ES nuostatas, susijusias su: pirma, rinkliavos už naudojimosi viešąja geležinkelio infrastruktūra surinkimo sistemos pakeitimu, antra, naudojimosi viešąja geležinkelio infrastruktūra ir geležinkelių įrenginių paslaugomis atskyrimu, trečia, prieigos prie geležinkelių paslaugų įrenginių ir šiuose įrenginiuose teikiamų paslaugų suteikimu, ketvirta, geležinkelių transporto rinkos reguliuotojų funkcijų perdavimu, rinkos reguliuotojų finansavimo modelio pakeitimu.
Pažymėtina, kad direktyvos 2012/34/ES nuostatos į nacionalinę teisę turėjo būti perkeltos iki 2015 m. birželio 15 d. Dėl vėlavimo į nacionalinę teisę perkelti direktyvos nuostatas prieš Lietuvą pradėta Europos Sąjungos pažeidimo procedūra. Siekdami išvengti sankcijų dėl vėlavimo perkelti minėtos direktyvos nuostatas, prašome Seimą minėtą įstatymo projektą svarstyti ypatingos skubos tvarka.
PIRMININKAS. Jūsų nori paklausti K. Glaveckas. Prašom.
K. GLAVECKAS (LSF). Gerbiamasis pranešėjau, sakykite, dėl paslaugos atskyrimo, ar galima jus suprasti taip, kad, pavyzdžiui, jeigu paimsime „Lietuvos geležinkelius“, tai turto naudojimas yra viena funkcija, o logistika, krovinių pervežimas yra kita funkcija, arba, kitaip sakant, gali būti rinkos paslaugos ir jas galima privatizuoti arba koncesijos būdu išnuomoti? Ar nebus taip, kad, išnuomojus arba šią logistinę funkciją perdavus privatiems vežėjams, likusioji dalis „Lietuvos geležinkelių“, kaip pavyzdį sakau, labiausiai nuostolinga, neefektyvi, liks kaip valstybės balansas ir kaip valstybės išlaidos? Ar nėra tokio pavojaus?
S. GIRDAUSKAS. Ne, tokio pavojaus nėra, nes geležinkeliai, būtent (…) visa infrastruktūra ir visi įrenginiai, turi priklausyti Lietuvos valstybei šimtu procentų. Tokios grėsmės tikrai neturime. Šiandien vykdoma, naudojant integruotą modelį, viskas kartu, tiesiog yra išskaidoma, kad rinkliava tiek už infrastruktūrą, tiek už minėtas paslaugas būtų aiškiai reglamentuota ir atskirta pagal padalinius.
PIRMININKAS. Ačiū pranešėjui. Ačiū, viceministre. Šiuo klausimu užsirašiusių kalbėti dėl motyvų nėra. Gal galime, kolegos, pritarti bendru sutarimu pateikimo stadijoje? Ačiū. Pritarta. Vyriausybė siūlo svarstyti ypatingos skubos tvarka, nors numatyta data – balandžio 21 diena. Ar galime pritarti su ta data ir Vyriausybės pasiūlymu? Galime, ačiū. Pritarta. Komitetai. Ekonomikos komitetas ir Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas. Ar galime pritarti, kolegos? Ačiū. Pritarta.
17.11 val.
Geležinkelių transporto kodekso 28 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3807, Strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įmonių ir įrenginių bei kitų nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių įstatymo Nr. IX-1132 1, 3, 4 ir 5 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3808, Valstybės įmonės Lietuvos pašto pertvarkymo į akcinę bendrovę Lietuvos paštą įstatymo Nr. IX-2245 pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIIP-3809 (pateikimas)
Kitas klausimas yra 2-9a – projektas Nr. XIIP-3807, 2-9b – projektas Nr. XIIP-3808 ir 2-9c – projektas Nr. XIIP-3809. Pristato susisiekimo viceministras S. Girdauskas. Prašom. Pateikimo stadija.
S. GIRDAUSKAS. Gerbiamasis pirmininke, jeigu galima, tada visus tris ir pristatysiu?
PIRMININKAS. Visus kartu ir prašau pristatyti. Prašom.
S. GIRDAUSKAS. Pristatau minėtus pakeitimus.
Siekdamas užtikrinti efektyvesnį valstybės turto naudojimą, sumažinti valstybės valdomų susisiekimo sektoriaus įmonių administravimo ir priežiūros išlaidas, didinti strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įmonių pelningumą, valdymo ir veiklos efektyvumą ir stabilesnę veiklą, stiprinti minėtų įmonių ekonominį savarankiškumą ir tarptautinį konkurencingumą, 2015 m. rugpjūčio 6 d. Vyriausybės strateginis komitetas pritarė valstybės valdomų susisiekimo sektoriaus įmonių grupės steigimui. Pirmiausia į valstybės valdomų susisiekimo sektoriaus įmonių grupę nutarta įtraukti valstybės valdomas akcines bendroves: AB „Problematika“, AB „Lietuvos geležinkeliai“, AB „Smiltynės perkėla“, AB Lietuvos radijo ir televizijos centrą, AB „Detonas“ ir AB Lietuvos paštą.
Teikiamais trijų įstatymų pakeitimo projektais siekiama sudaryti teisines sąlygas valstybės valdomų AB „Lietuvos geležinkeliai“ ir AB Lietuvos pašto akcijas investuoti į kuriamą susisiekimo sektoriaus valstybės valdomų įmonių grupę – holdingą.
Pirmojo įstatymo projekto uždaviniai ir pagrindinės nuostatos. Geležinkelių transporto kodekso 28 straipsnio pakeitimo įstatymo projektu siekiama įtvirtinti alternatyvų AB „Lietuvos geležinkeliai“ valdymo būdą ir siūloma nustatyti, kad išimtinė teisė naudotis viešąja geležinkelių infrastruktūra teikiant tranzito geležinkelių transportu paslaugas priklauso geležinkelio įmonėms (vežėjams), kurių visos akcijos nuosavybės teise priklauso Lietuvos valstybei ir (arba) bendrovei, kurios visos akcijos nuosavybės teise priklauso irgi Lietuvos valstybei.
Antruoju – Strateginę reikšmę turinčių įmonių įstatymo 1, 3, 4 ir 5 straipsnių pakeitimo įstatymo projektu siekiama nustatyti griežtesnius apribojimus dėl tam tikrų strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių valstybės valdomų įmonių valdymo ir siūloma nustatyti, kad šimtu procentų AB Lietuvos pašto, AB „Lietuvos geležinkeliai“, AB „Detonas“, AB Lietuvos radijo ir televizijos centro akcijų nuosavybės teisė priklauso valstybei arba įmonei, kuri nuosavybės teise valdo bent vienos iš minėtų įmonių akcijas. Antra. Nustatyti, kad strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turi ir bent vienos iš minėtų įmonių akcijas valdo įmonė… valstybės valdomas susisiekimo sektoriaus įmones valdanti įmonė.
Trečiojo įstatymo pakeitimu – Lietuvos pašto pertvarkymo įstatymo pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektu siekiama užtikrinti aiškią teisės aktų sistemą ir siūloma pripažinti netekusiu galios jau pritaikytą Pašto pertvarkymo įstatymą.
Siekdami užtikrinti, kad valstybės valdomų susisiekimo sektoriaus įmonių grupės kūrimo procesas vyktų sklandžiai, prašome Seimą įstatymo projektus svarstyti skubos tvarka.
PIRMININKAS. Jūsų nori paklausti du Seimo nariai. Klausia S. Jovaiša.
S. JOVAIŠA (TS-LKDF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, kokį ryšį čia turi Radijo ir televizijos centras su geležinkeliais? Ar jūs visas Susisiekimo ministerijai pavaldžias įstaigas norite sujungti į vieną, ar dar kokios nors lieka? Ačiū.
S. GIRDAUSKAS. Ačiū už klausimą. Iš tikro taip ir yra, kad visų susisiekimo sektoriaus valdomų akcinių bendrovių, kaip ir paminėjau pristatydamas, norime gerinti valdymo efektyvumą. Kuriant holdingą visos įmonės, visos akcinės bendrovės ir įeis į minėtą sukurtą naują holdingą.
PIRMININKAS. Klausia M. Zasčiurinskas.
M. ZASČIURINSKAS (DPF). Dėkui, gerbiamasis pirmininke. Daugelis Lietuvos įmonių, nuo kurių priklauso mūsų valstybės funkcionavimas, yra privatizuotos, ir mes įsivaizduojame, kad taip užtikriname Lietuvos nacionalinį saugumą. Pavyzdžiui, telekomunikacijų įmonės, teleryšių įmonės yra privačios, ir mes turime iliuziją, kad jos saugo mūsų nacionalinį saugumą. Yra ir kitų įmonių, kurios yra strategiškai svarbios mūsų valstybei, ir jos taip pat yra privatizuotos.
Jūsų ministerijai kol kas pavyko išlaikyti tokią svarbią strateginę įmonę kaip „Lietuvos geležinkeliai“ neprivatizuotą. Aišku, labai gerai, kad jūs kovojate, kad ši įmonė nebūtų privatizuota. Bet, gerbiamasis viceministre, kadangi jūs turite patirties, daug metų parlamente dirbote ir panašiai, kaip jums atrodo, ar jums ilgai pavyks išsaugoti geležinkelį nuo privatizavimo? Ačiū.
S. GIRDAUSKAS. Tikrai įdomus ir geras klausimas. Bet norėčiau atsakyti, kad šiuos įstatymus teikiant visai nekalbama apie privatizaciją ir tik kalbama apie geresnį, efektyvesnį valdymą. Išties ateityje turbūt bus daug pertvarkos įgyvendinant Ketvirtąjį geležinkelių paketą ir t. t. Bet sukūrę holdingą mes turėsime tarpinio laiko, kada galėsime pasirengti toms visoms naujovėms ir užtikrinti antro, trečio minėtų įstatymų pakeitimais, kad nebūtų siekiama privatizuoti įmonių pasikeitus politiniams vėjams ar, sakykime, kitokiems dalykams. Esmė, kad holdingas turės priklausyti šimtu procentų valstybei, o valdomos įmonės, lygiai taip pat užtikrinama, turi priklausyti šimtu procentų valstybei.
PIRMININKAS. Ačiū pranešėjui. Jūs atsakėte į visus klausimus. Motyvai prieš – J. Razma. Nėra. Kolegos, vis dėlto balsuojame, nes buvo užsirašęs. Kas pritariate pateiktiems projektams, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 49 Seimo nariai. Už – 34, prieš – 2, susilaikė 13. Įstatymo projektams yra pritarta. Kolegos, ar galime pritarti bendru sutarimu, nes Vyriausybė siūlo svarstyti skubos tvarka, nors ta data yra balandžio 21 diena? Tikrai laiko užtektinai. Kolegos, kas pritariate, Vyriausybė siūlo skubos tvarką, prašom balsuoti už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote. Iš tiesų, kolegos, sakau, terminas yra numatytas gana didelis, kad galėtume čia ir be to svarstyti. Bet tokia procedūra. Jeigu Vyriausybė prašo, mes turime atsižvelgti.
Balsavo 46 Seimo nariai: už – 29, prieš – 9, susilaikė 8. Kolegos, yra pritarta Vyriausybės siūlymui svarstyti skubos tvarka.
Skubos tvarka, data yra balandžio 21 diena. Kolegos, ar galime pritarti, kad balandžio 21 diena? Ačiū.
Visiems komitetams… Pagrindinis komitetas yra Ekonomikos komitetas, dėl projekto Nr. XIIP-3807 jis yra vienintelis, dėl projekto Nr. XIIP-3808 papildomi yra Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas ir Informacinės visuomenės plėtros komitetas. Taip pat dėl projekto Nr. XIIP-3809 papildomas yra Informacinės visuomenės ir plėtros komitetas. Ar galime sutarti, kolegos? Ačiū. Pritarta.
17.21 val.
Karo prievolės įstatymo Nr. I-1593 411 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3870 (pateikimas)
2-10 klausimas – projektas Nr. XIIP-3870. Pranešėjas – J. Olekas. Pateikimo stadija. Prašom.
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Gerbiamieji kolegos, noriu pristatyti Karo prievolės įstatymo projektą, keičiantį 411 straipsnio pakeitimą. Esmė yra labai paprasta. Kaip žinote, kad atnaujinus privalomąją šauktinių tarnybą į Lietuvos kariuomenę savo noru užsirašė daugiau, negu reikėjo pašaukti. Dalis tų jaunuolių (vaikinų ir merginų) buvo tie, kurių nebuvo sąraše, bet jie atėjo savo noru. Jiems mes buvome numatę paskatinimą už tokią savanorystę 25 % išmokos. Dalis tų, kurie buvo ilgame sąraše, apie 37 tūkst., iš jų tik keli šimtai galėjo patekti, jie jokios paskatinimo išmokos negauna. Dar daugiau, šiais metais mes sąrašą sudarėme labai anksti, sausio 8 dieną, ir dabar jau apie 900 jaunuolių iš to sąrašo, nelaukdami, ar jiems reikės eiti į tarnybą, ar ne, prašo, kad jie šiais metais galėtų tarnauti. Todėl atkurdami teisybę, tiesą sakant, mes ir tiems sąrašo savanoriams taip pat siūlome skirti 15 % priedą, o tiems, kurių nėra sąraše, jį padidinti nuo 25 % iki 30 %. Tokia yra esmė. Iš tikrųjų mes norime dar kartą padėkoti tiems jaunuoliams, kurie savo noru pasirenka tarnybą Lietuvos kariuomenėje.
PIRMININKAS. Jūsų nori paklausti septyni Seimo nariai. Klausia Z. Jedinskis.
Z. JEDINSKIJ (LLRAF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamasis ministre, buvo viešai skelbiama ir apie tai kalbėjo kariuomenės vadas, kad pagal Lietuvos kariuomenės doktriną, kilus išorinei agresijai, Lietuvos kariuomenė turi ginti teritoriją ne mažiau kaip tris paras. Prašom pasakyti, padidinus finansavimą ir įvedus privalomąją karo tarnybą, kiek padidėjo tas pasipriešinimo laikotarpis? Ačiū.
J. OLEKAS (LSDPF). Kiekvienais metais mūsų apginamumas didėja. Mūsų kariai įgyja daugiau patirties, kartu su sąjungininkais, jūs žinote, buvo priimti sprendimai Velse ir dabar, tikiuosi, jie bus dar sustiprinti Varšuvoje. Lietuvoje mes jau nesame vienui vieni, sausumos pajėgose ne vien lietuviai, tarnauja jau ir amerikiečiai, jie palieka atvežtą techniką, kitų valstybių… Metų viduryje laukiame kolegų, karių, iš Lenkijos atvykstančių, todėl mūsų ginamumas gerokai padidėjo.
PIRMININKAS. Klausia R. Juknevičienė.
R. JUKNEVIČIENĖ (TS-LKDF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamasis ministre, iš pirmo žvilgsnio pataisa, atrodytų, labai patraukli, bet kai pasigilini, tai pamatai, kad paliekama tam tikra bombelė kitam ministrui ir būdas sukompromituoti, sukomplikuoti labai reikalingą ateities sprendimą, t. y. perėjimą prie visuotinės karo tarnybos. Apie tai vis dažniau žmonės kalba ir klausia, kodėl nepereiname prie tarnybos, kad po mokyklos visi tarnautų vienodai, be jokių loterijų. Jeigu tris kartus padidėtų skaičiai tų, kuriuos mes kviesime, įsivaizduokime, kokie tai būtų pinigai. Gerbiamasis ministre, koks yra karinis kariuomenės vado patarimas dėl šio įstatymo projekto, kokia yra Vyriausybės pozicija? Labai keista, kad jūs su finansiniu projektu einate kaip Seimo narys. Ar iš tikrųjų jūs pats jau nesirengiate kitą kadenciją eiti ministro pareigų, nes labai stipriai komplikuojate perspektyvą?
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamoji kolege, už klausimą. Noriu pasakyti, kad kitam gal nereikės, aš pats susitvarkysiu, jeigu teisingai balsuosite, pratęsime tuos darbus.
Jūs klausiate, kas būtų, jeigu patrigubėtų. Tai kainuotų ne 350 tūkst., o kainuotų apie milijoną. Kaip žinote, jau ne jūsų laikai, kai kariuomenė buvo finansuojama. Šio Seimo dauguma, ačiū visiems balsavusiems už Seimo nariams, balsavo už biudžetą, dabar Valstybės gynybos taryba numatė dar papildomą finansavimą. Tikrai tas milijonas nenuskriaus pačios sistemos, nes sistema finansuojama ne tik dėl geležies, ne tik dėl technikos, bet ir dėl žmonių. Priminsiu, kad jūsų laikais kariuomenei išlaikyti buvo skiriama… (Balsai salėje) Ne, ne, labai svarbu. Kariui išlaikyti… (Balsai salėje) Paklausyk, kolega, nes paskui labai žioplai atrodysi. Iš biudžeto buvo skiriama 67 %. Dabar, kai mes priėmėme sprendimą padidinti biudžetą, kariuomenei išlaikyti yra skiriam tik apie 40 %, kita dalis yra investicijos į ginkluotę. Todėl nekreipti dėmesio į tarnaujančių žmonių būklę, man atrodo, tikrai negalima. Yra valstybių, kur žmonės, atlikdami privalomąją krašto apsaugos tarnybą, gauna visą atlyginimo dydžio atlyginimą.
Dėl karinio patarimo. Mes ne kartą svarstėme ir visi su džiaugsmu priima tokį siūlymą. Aš manau, kad papildomų biudžeto lėšų nereikia, krašto apsaugos sistemos biudžete mes tų lėšų turime. Kviesčiau pritarti.
PIRMININKAS. Klausia M. Zasčiurinskas.
M. ZASČIURINSKAS (DPF). Dėkui, gerbiamasis pirmininke. Vakar važiavau į Klaipėdą susitikti su žmonėmis. Iš Klaipėdos šimtai automobilių vežė karinę techniką, gal šimtas, gal du šimtai. Kolonos naujos karinės technikos. Aš suprantu, Lietuva rengiasi karui, taip reikia suprasti? Reikia žmonių, ir tiems žmonėms jūs siūlote sudaryti lengvesnes sąlygas, kad jie ateitų kaip šauktiniai. Galbūt. Bet, žiūrėkite, ar galima meilę Lietuvai nupirkti už pinigus? Skurdas, atskirtis, atlyginimų neatkūrimas ir panašiai, nedarbas du su puse karto didesnis negu Europos Sąjungos vidurkis, o mes stengiamės jaunimą už pinigus, o ne vadovaudamiesi patriotiniais jausmais siųsti į armiją. Ar galima, jūsų nuomone, už pinigus nupirkti meilę tėvynei, ar galima juos priversti? Mes čia įrašome į kitų kartų pasąmonę…
PIRMININKAS. Laikas!
M. ZASČIURINSKAS (DPF). …baisų negatyvą.
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis kolega, už klausimą. Aš tikrai džiaugiuosi, kad jūs vykote į Klaipėdą ir matėte atvykstančių mūsų sąjungininkų kartu su mumis ginti Lietuvos. Motyvas atvykti ir padėti mums apsiginti yra tas, kad mes ir patys savo gynybai skiriame dėmesio. Mes negalime nieko nedaryti ir galvoti, kad kiti mus apgins. Tai, ką jūs sakote, mes pasirinkome – pačią pigiausią gynybos sistemą, kolektyvinę gynybos sistemą, kuri iš mūsų reikalauja, mes pasižadėjome skirti tik 2 % bendrojo vidaus produkto. Palyginti su socialine sritimi, su sveikatos apsauga, tai yra mažoji dalis, bet ji garantuoja, kad galėtų gyvuoti nepriklausoma Lietuva, kad galėtų gyvuoti mūsų kuriamos sveikatos, socialinė sistemos.
Dabar klausiate, ar reikia sumokėti kariui, kuris ateina tarnauti. Aš siūlau kiekvienam iš mūsų užduoti sau klausimą, ar mums reikia mokėti atlyginimus. Mes ateiname tarnauti Lietuvai, Lietuvos žmonėms, bet tam tikrą atlyginimą sutinkame imti. Jūs galite jo atsisakyti ir gyventi taip, kaip gyvena tas šauktinis savanoris karys, gaudamas tą atlyginimą. Aš manau, kad bent tokią žmogišką, padorią bazę… Jis irgi yra Lietuvos pilietis. Jis turi teisę grįžti iš dalinio į namus. Kai kas iš jų galbūt turi jauną žmoną, kažkas turi už būstą susimokėti. Bent kokio nors minimumo reikia. Jeigu mes matome, kad jis tai daro iš tikrųjų savanoriškai, be jokios prievartos, jam už tai, mano supratimu, turi būti šiek tiek atlyginta. Aš dar kartą sakau: yra valstybių, kurios sau leidžia tokiam netgi ne savanoriui, o tikrajam šauktiniui, kuris nepareiškė savo noro, bet dėl to, kad jį pašaukė tarnauti į kariuomenę, mokėti visą jo uždirbtą iki kariuomenės atlyginimą. Aš čia nesiūlau tokio… Kol kas mes to negalime, bet nors šiek tiek dėl padorumo. Būkime biedni, bet teisingi.
PIRMININKAS. Klausia S. Jovaiša.
S. JOVAIŠA (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamas ministre, jau beveik įtikinote, kad kariams už patriotizmą reikia mokėti, bet dabar tada klausimas, ar pakankamas skirtumas tarp šauktinių ir profesionalios kariuomenės atstovų? Kiek ten išeina – tiktai apie 100 eurų ar kiek? Ar nekyla tokių klausimų, čia gal truputėlį su humoru, jeigu mes tada pasiryžę mokėti už tėvynės gynimą, gal įkurkime kokį svetimšalių legioną kaip prancūzai? Truputį daugiau mokėsime ir turėsime tokią kamikadzių kariuomenę? Ačiū.
J. OLEKAS (LSDPF). Gaila, kad jūs sau leidžiate ne pirmas kartas taip tam tikra prasme pasityčioti iš Lietuvos kariuomenės. Aš to nesiūlyčiau daryti. Netgi turbūt žaisdamas šiandien „Žalgirio“ ar „Lietuvos ryto“ komandoje, ar už Lietuvos rinktinę krepšininkas irgi paima atlyginimą. Aš jau lyginau su Seimo nariais, bet tam kariui, kuris tarnauja, reikia nors šiokį tokį suteikti už tai atlygį. Ir tai nėra patriotizmo pirkimas. Tai tiesiog yra paprasčiausias atlyginimas žmogui. Skirtumas tarp profesionaliai tarnaujančio kario, kuris pasirašo kontraktą, ir šauktinio yra… Pasirašęs kontraktą gauna daugiau negu dvigubai daugiau negu tas, kuris ateina patarnauti tuos devynis mėnesius savo noru. Manau, kad jis yra toks, kurį dabar galima leisti.
Kita vertus, čia yra pagrindas tapti profesionaliu kariu arba geru rezervistu. Galėtų netgi kada nors ateityje, aš manau, galėtų būti ir daugiau apmokama ir šita savanorinė tarnybos dalis.
PIRMININKAS. Klausia A. Stancikienė. Nenori, ačiū. V. Kamblevičius. Trumpas klausimas, trumpas atsakymas.
V. KAMBLEVIČIUS (TTF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamas kolega, norėjau paklausti, kiek dabar pridėjus priedus eilinis kareivis gaus eurų per mėnesį?
J. OLEKAS (LSDPF). Šitas, kuris ateina į šauktinių dalį savo noru, su tuo, ką jis gauna kaip mėnesinę išmoką, ir po to, kai jis gauna atitarnavęs visus devynis mėnesius, per mėnesį gaus maždaug 300 eurų.
PIRMININKAS. Ačiū pranešėjui. Jūs atsakėte į visus Seimo narių klausimus.
Motyvai prieš – R. Juknevičienė. Prašom.
R. JUKNEVIČIENĖ (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, nebalsuosiu prieš, susilaikysiu. Po pateikimo bus pritarta, svarstysime komitete, nes dar labai daug klausimų yra. Aš tiktai nustebau, kad ministras taip lengvabūdiškai diskredituoja konstitucinę normą. Konstitucijoje nėra parašyta, kad Lietuvos Respublikos piliečiai privalo žaisti krepšinį „Žalgiryje“ arba „Lietuvos ryte“, bet Konstitucijoje yra parašyta, kad Lietuvos Respublikos piliečiai privalo atlikti karo ar alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą. Ministre, nereikia čia tokių bajeriukų skaldyti.
Iš tikrųjų iš pirmo žvilgsnio labai patrauklu – socialdemokratai vėl duoda pinigų žmonėms ir kaip dabar gali balsuoti prieš. Bet jau, kaip sakiau, tai yra tam tikra bombelė ir būdas stabdyti ateity visuotinę karo prievolę, ką, aš manau, vis tiek anksčiau ar vėliau mes padarysime, kad kiekvienas jaunuolis po mokyklos baigimo, ne 26 metų, tarnauja kariuomenėje. Žinoma, tada dydžiai bus didesni ir rezervo reikės žymiai daugiau. Ministras ateina su pataisa, bet nepateikia savo matymo ir strategijos, o kokį rezervą jis ateity nori sukurti. Jeigu mums sako ir ekspertai, ir kariuomenės vadas vakar kalbėjo, kad mums reikia artimiausiu metu bent pasivyti estus ir turėti apie 60 tūkstančių parengto rezervo, šiandien turime tiktai nepilnus 3 tūkstančius žmonių, kuriuos galime rytoj pakviesti, tai paskaičiuokite, kokie skaičiai ir ką ministras siūlo, kieno sąskaita. Akivaizdu, kad profesionalų sąskaita. Akivaizdu, kad tų pinigų yra tiek, kiek yra. Čia toks pats populizmas ir pataikavimas, kaip kad buvo 2008 metais, kai ministras vienbalsiai savo sprendimu apskritai panaikino šaukimą. Dabar ateina rinkimai, vėl jis bando pridengti savo iki tol buvusį aiškų deklaruotą nenorą šauktinių apskritai. Tai jis dabar didina išmokas, daro juos iš esmės profesionalais ir stabdo ateity būsimo žymiai didesnio rezervo rengimą. Nėra kariuomenės vado pritarimo, nėra, todėl jūs einate kaip Seimo narys. Nėra Vyriausybės pritarimo. Gal ten ir gausite jį. Bet labai keistas toks…
PIRMININKAS. Laikas, Rasa!
R. JUKNEVIČIENĖ (TS-LKDF). …sprendimas, ir aš manau, kad komitetas, labai norėčiau, kad labai rimtai pasvarstytų.
PIRMININKAS. Motyvai už – J. Olekas. Nors būtų gerai gal nekalbėti, gal V. Kamblevičius, nes pristatėte. Prašau.
V. KAMBLEVIČIUS (TTF). Gerbiamas ministre, ką jūs darytumėte, R. Juknevičienei neįtiksite. Darykite kokias nors išvadas. Apskritai kalbant apie šauktinių problemą, vieną sykį mes turbūt žiūrime konkrečiai į mūsų krašto apsaugą. Negailėkime tų kelių šimtų eurų, bet iš tikrųjų turėsime normalią, rimtą armiją, kur čia visi kalba, kad mes galėtume kariauti su visais (…) priemonėmis. Tada aš palaikau ministro pateikimą.
PIRMININKAS. Kolegos, balsuojame. Kas pritariate projektui po pateikimo, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Užsiregistravo 86 Seimo nariai. Balsavo 53: už – 46, 1 – prieš, susilaikė 6. Projektui po pateikimo yra pritarta. Kolegos, yra siūloma, kad pagrindiniu komitetu būtų Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas. Siūloma svarstyti balandžio 7 dieną. Bet, kiek suprantu, kolegos, reikėtų ir Vyriausybės išvados. Ar galime pritarti tokiems pasiūlymams su Vyriausybės išvada? J. Olekas dar norėjo kažką pasakyti, bet gal per šoninį būtų gerai, kad prieitumėte, nes čia…
J. OLEKAS (LSDPF). Gerbiamas pirmininke, gerbiami kolegos, iš tikrųjų aš šitą įstatymo pataisą pateikiau dar praeitais metais dėl to, kad jau prasideda šių metų šaukimas. Būtų labai gerai, mes balandžio 4 dieną šauksime pirmus karius, kad jiems įsigaliotų šitas sprendimas. Aš sutinku su kolegės siūlymu labai gerai apsvarstyti. Mes turėsime komiteto posėdį, galėsime viską išsiaiškinti.
Dėl Vyriausybės išvados. Aš prašyčiau sutikti su tuo, kad mes tikrai krašto apsaugos sistemoje turime tokių lėšų, kurių reikia, ir tą įstatymą reikia priimti taip, kad jis galėtų šių metų balandžio 4 dieną įsigalioti, nes kitaip mes… Įsigalios ir vėliau, bet daliai mūsų karių, kuriems galėtų įsigalioti, dėl to, kad mes ilgai diskutuosime, tiesiog nebus paskirtas finansavimas, o kitiems, kurie ateis tarnauti vėliau, bus paskirtas. Vienintelis skirtumas. Aš prašyčiau, kad paskirtume svarstymo datą kovo 22 dieną, ir pabandysiu atsakyti ir kolegei, ir kitiems į tuos klausimus, kuriuos jie norės išgirsti.
PIRMININKAS. Kolegos, teisėtas reikalavimas. Ar galime pakeisti į kovo 22 dieną? (Balsai salėje: „Ne, ne, ne. Galime, galime.“) Ne, ne, jau po geros savaitės. (Balsai salėje) Kolegos, yra teisėtas reikalavimas, galime balsuoti čia dėl tos datos. (Balsai salėje) Prašau. R. Juknevičienė.
R. JUKNEVIČIENĖ (TS-LKDF). Dėl motyvų dėl kovo 22 dienos. Kolegos, po savaitės. Rytoj… komitetas jau turi savo darbotvarkę, pagal kurią mes vykstame į departamentą. Kada galima… Reikia čia rimtų klausymų, rimtų svarstymų ir kariuomenės vado, ir finansininkų, ir apskritai, na, negalima šitaip dalykų priiminėti. Aš tikrai reikalauju, kad būtų Vyriausybės išvada, ir tikrai ne kovo 22 dieną. Duokite bent keletą savaičių komitetui, kad medžiagą galėtume surinkti.
Dar kitas dalykas, kad paskui nestovėčiau prie mikrofono, tai ponui V. Kamblevičiui noriu pasakyti, kad Lietuvoje yra Lietuvos kariuomenė. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. M. Zasčiurinskas. Prašau. (Balsai salėje) Atsiprašau. Prašau.
M. ZASČIURINSKAS (DPF). Praeitą kadenciją dauguma pasisakė prieš, prieš visuotinę karo prievolę. Labai smagu, kad dabar buvusi krašto apsaugos ministrė jau pradeda šnekėti priešingai, tai čia yra labai gerai, smagu.
Bet man kilo kitas klausimas. Gal S. Jovaiša galėtų atsakyti į šitą klausimą? Man šokiruojančiai nuskambėjo, kad sportininkas, atstovaudamas Lietuvai Lietuvos rinktinėje, gauna atlyginimą. Ar tai yra tiesa?
PIRMININKAS. Kolegos, žiūrėkite… Prašau, S. Jovaiša. Prašau.
S. JOVAIŠA (TS-LKDF). Galite paklausti Krepšinio federacijos, bet jie negauna už tai. Maitinimas, kelionės – taip.
Bet aš dar ministrui norėčiau atsakyti, na, neadekvatūs palyginimai kažkokie. Iš tikrųjų mes įpratiname žmones ginti tėvynę už pinigus, nepuoselėjame gerų, patriotinių jausmų. Tai ateis kiti, duos daugiau ir sakys, tu pakariauk už mus. Čia reikia labai gerai pagalvoti, kam ta skuba?
PIRMININKAS. Kolegos, aš manyčiau, vis dėlto reikėtų palikti balandžio 7 dieną, nes bijau, kad Vyriausybės išvadų mes greičiau negausime – ir Velykos yra, ir visa kita. Aš manyčiau, ministre… (Balsai salėje) Vis vien prašo, kad balsuotume. Gerai.
Kolegos, alternatyvus balsavimas. Kas už kovo 22 dieną, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, tai yra balandžio 7 dieną, balsuojate prieš. Prašau balsuoti. Alternatyvus balsavimas. (Balsai salėje) Komitetas vienintelis – Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas. (Balsai salėje) Kolegos, viską Seimas gali padaryti, kaip priims, taip ir padarys, taip ir bus.
Užsiregistravo 56 Seimo nariai. Balsavo 56: už – 33, prieš – 23. Taigi komitetas svarsto kovo 22 dieną jau salėje. (Balsai salėje) Aišku, turi būti Vyriausybės išvada. Jeigu nebus, tai aš suprantu, kad nebus ir svarstymo. (Balsai salėje) Dėl Vyriausybės išvados. Ne, ne. Kolegos, tai pinigai. Ar reikia balsuoti? (Balsai salėje: „Nereikia!“, „Reikia!“) Kaip sakote? (Balsai salėje)
Kolegos, balsuojame. (Triukšmas salėje) Kolegos, balsuojame! Prašau, Rasa.
R. JUKNEVIČIENĖ (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, na, gerbkite save, juk čia statutinė norma! Finansinis įstatymas, kuris susijęs su finansais, privaloma Vyriausybės išvada. J. Olekas dar nėra visa Vyriausybė, kad ir kaip jūs jį mylėtumėte. Na, ne, taigi duosime Etikos ir procedūrų komisijai, dar labiau viskas užsidels. Na, kam, Juozai, to reikia, kam jūs čia tuos buldozerius dabar jungiate? (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Kolegos, ar sutinkate, kad reikia Vyriausybės išvados? (Balsai salėje) Ačiū. Pritarta.
17.44 val.
Karo prievolės įstatymo Nr. I-1595 32 ir 37 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-4020 (pateikimas)
Darbotvarkės 2-11 klausimas, įstatymo projektas Nr. XIIP-4020. (Triukšmas salėje) Viskas. Yra pagal Statutą, kad reikia Vyriausybės išvados, jeigu susiję su pinigais. Prašau, V. A. Matulevičius. Pateikimo stadija.
V. A. MATULEVIČIUS (MSNG). Gerbiamieji kolegos, aš taip pat teikiu Karo prievolės įstatymo pakeitimo projektą. Gaila, kad pastebimos Seimo salėje dėl šauktinių tokios nesutarimo gaidelės. Belieka pasidžiaugti, kad visuomenėje yra šiek tiek kitokios nuotaikos. Atnaujinus šauktinių kvietimą į tarnybą, pačioje pradžioje užteko savanorių, kurie patys pirmieji užsirašė į šauktinius. Taip pat norisi pasidžiaugti, kad vakar Gynybos tarybos pagaliau visuomenei buvo paskelbta, kad šauktinių institucija bus nuolatinė.
Tačiau šalia šitų visų patriotinių nuotaikų kodėl aš siūlau šį projektą? Todėl, kad yra kita reiškinio pusė, kuri visuomenei mažiau žinoma. Šalia tų savanorių, užpildančių šauktinių gretas, yra vis dėlto nemažai jaunuolių, kurie vengia karo tarnybos. Viena iš priežasčių (aš čia nenoriu irgi spekuliuoti, bet tai yra mano prielaida) yra susijusi su tuo, kad mūsų piliečiai labai juda, gyvena tai čia, tai ten, tai kitose valstybėse, yra toks metas. Tačiau aš manau, kad nemaža dalis vis dėlto, ko gero, ir sąmoningai vengia karo tarnybos.
Statistika, atvirai sakant, mane labai glumina, pavyzdžiui, 2015 metais (čia yra preliminarūs Krašto apsaugos ministerijos duomenys) buvo maždaug 37 tūkst. asmenų, įtrauktų į šauktinių sąrašus. Ir kaip jūs manote, kiek iš jų neatvyko, iš 37 tūkst. kiek neatvyko į karo prievolę administruojančią instituciją? 11 tūkst. Tai yra milžiniškas skaičius Lietuvai, apytikriai vos ne kas trečias neatvyksta. Tai rodo, kokia yra padėtis. Dalis iš jų, iš neatvykusių, deklaravo išvykimą į užsienio valstybę, tai 6 tūkst. jaunuolių. Tačiau išvykdami į užsienį pagal Karo prievolės įstatymą jie turėtų nurodyti savo kontaktinius duomenis, 2 tūkst. 300 nenurodė jokių duomenų. Iš išvykusių 4 tūkst. 500 išvis neatvyko kviečiami.
Tai štai yra tokia problema. Mano įsitikinimu, ją reikėtų spręsti. Aš siūlau šią problemą spręsti štai kokiu būdu. Kadangi tai yra tam tikra įstatyminė landa, siūlau nustatyti, kad tuo atveju, kai šaukimo, kitaip sakant, nurodymo atvykti šauktiniui neįmanoma įteikti kitu būdu, kad šitą nurodymą atvykti būtų galima įteikti ir viešo paskelbimo būdu. Apie šitą būdą jūs tikriausiai žinote, jis yra įteisintas Civilinio proceso kodekso 130 straipsnyje, jau veikia, ko gero, jeigu neklystu, penkeri metai ir labai sėkmingai taikomas teismų praktikoje.
Aš noriu pabrėžti, kad viešo paskelbimo būdas atvykti būtų naudojamas, aš siūlau, tik tuo atveju, kai išnaudoti visi kiti nurodymo atvykti būdai. Kitaip sakant, kai įteikiamas asmeniškai asmeniui, įtrauktam į šauktinių sąrašus, kai įteikiamas, jeigu nepavyksta asmeniškai, per suaugusius šeimos narius, kaip įstatyme numatyta, per fizinius ir juridinius asmenis, kurie yra susiję su šauktiniu, ir panašiai. Jeigu nepavyksta, vadinasi, yra paskelbiama specialiame interneto tinklalapyje, kaip tai yra numatyta Civilinio proceso kodekse.
Kita mano siūlymo pusė. Jos esmė yra ta: kadangi vos ne masiškai yra vengiama karo tarnybos, kitaip sakant, savo konstitucinės pareigos, tai aš siūlau tam tikrą atsakomybės naštą užkrauti ir patiems šauktiniams. Kitaip sakant, siūloma įtvirtinti karo prievolininko pareigą pačiam nuolat sekti Krašto aplinkos ministerijos skelbiamus šauktinių sąrašus, ir jais vadovaudamasis, jeigu tu patekai į sąrašą, turi iš karto kreiptis į karo prievolę administruojančią instituciją. Tai tokia yra mano pasiūlymo esmė. Aš esu tikras, kad jeigu jūs pritarsite, bus daugiau tvarkos ir nebus šitiek tūkstančių neatvykstančių ir vengiančių karo tarnybos. Ačiū.
PIRMININKAS. Jūsų nori paklausti septyni Seimo nariai. Bet laikas yra 10 minučių. Klausia Z. Jedinskis.
Z. JEDINSKIJ (LLRAF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamasis Vytautai, galbūt klausimas ne jums būtų skirtas, o krašto apsaugos ministrui, bet jeigu jūs pristatote šitą klausimą, aš norėčiau jūsų nuomonės. Kad nebūtų tiek vengimo, kad nebūtų tos loterijos, ar nemanote, kad karo tarnyba turi būti privaloma visiems be išimties? Tarkime, jaunuolis, baigęs mokyklą arba gimnaziją, ar sulaukęs 19 metų. Kad visi tarnautų galbūt ne devynis mėnesius, galbūt pusę metų, galbūt tris mėnesius. Nei po trijų mėnesių, nei po pusės metų, nei po devynių mėnesių jaunuolis netaps profesionalu, bet išmoks naudojimosi ginklu pagrindų, o dabar jaunimas moka tik šaudyti su kompiuterio pelyte, ir viskas.
V. A. MATULEVIČIUS (MSNG). Ačiū už klausimą. Tam, ką jūs siūlote, aš pritarčiau, jeigu tai nuo manęs priklausytų. Aš esu tikras, kad kiekvienas suaugęs pilietis, jeigu jam leidžia sveikata, kitos sąlygos karo prievolei atlikti, turėtų ją atlikti. Kiekvienas. Kaip atliekama ne vienoje šalyje, pavyzdžiui, kad ir Šveicarijoje, kurios gynybos sistema gali būti mums pavyzdys. Ten kiekvienas žmogus, be tos pagrindinės, kiekvienais metais pašaukiamas mėnesiui. Ir kas mane žavi Šveicarijoje – kad ar tu būtum advokatas, uždirbantis milijonus, ar turtingiausias verslininkas, ar politikas, ar darbininkas, tu susitinki per tą mėnesį su šiais žmonėmis ir kartu… (Balsai salėje) Ačiū. Nesupratau.
PIRMININKAS. Klausia M. Zasčiurinskas.
V. A. MATULEVIČIUS (MSNG). Kitaip sakant, yra bendravimo forma ir visuomenės konsolidavimo forma, aš tai norėjau pasakyti, ne tik gynyba.
PIRMININKAS. Prašau.
M. ZASČIURINSKAS (DPF). Pirma. Aš esu už visuotinę karo prievolę ir nuosekliai už tai pasisakau jau kelintus metus. Čia pirmas dalykas. (Balsai salėje)
Antras dalykas. Aš esu įsitikinęs, kad kiekvienas Lietuvos gyventojas turi didžiuotis, kad jis yra Lietuvos Respublikos pilietis ir tai yra arba tai turi būti jo garbės reikalas, ir valstybės pareiga elgtis taip ir užtikrinti, kad Lietuvos pilietis ir didžiuotųsi ja, ir tėvynės gynyba taptų jo garbės reikalu.
Aš pabrėžiu, trečia, mūsų armija, mūsų kariuomenė, nėra okupacinės valdžios kariuomenė. Ir tai, kaip, pavyzdžiui, vakar per LNK žinias kalbėjo…
PIRMININKAS. Klausimas, Mečislovai.
M. ZASČIURINSKAS (DPF). Taip, taip. Kalbėjo apie tai, kad mes juos gaudysime. Mano klausimas toks: jeigu nebus įvykdytos šitos sąlygos, kokias, jūsų nuomone, valstybė turės priimti priemones, kad šitas jūsų siūlomas įstatymas gyventų? Gaudyti, sodinti į kalėjimą?
PIRMININKAS. Laikas!
V. A. MATULEVIČIUS (MSNG). Gerbiamasis kolega, jūs labai gerai žinote, kad iš piliečių įsipareigojimų absoliučioje daugumoje valstybių karo prievolė yra tas įsipareigojimas, su kuriuo nejuokaujama. Jeigu nerasime kitų būdų – aš, pavyzdžiui, ne už represijas, bet jeigu matysime, kad nepatriotiška dalis jaunuolių ir toliau vengia, manau, teks taikyti ne tik administracinę, bet ir baudžiamąją atsakomybę.
Įstatyme yra numatyta atsakomybė už vengimą, bet iš pradžių siūlau pasinaudot kitais būdais. Jeigu mes žvelgsime tolerantiškai, tai kai Lietuvai iškils pavojus, lygiai taip pat galbūt tada kažkas nusiplaus, liaudiškai sakant, o kiti aukos gyvybę. Taip negali būti. Plius tai demoralizuoja, jeigu vieni tarnauja, o kiti – ne. Ačiū.
PIRMININKAS. Klausia A. Mitrulevičius.
A. MITRULEVIČIUS (LSDPF). Gerbiamasis pranešėjau, jūsų įstatymo projekte yra numatoma, kad karo prievolininko pareiga – sekti šauktinių į privalomąją karo tarnybą sąrašus jiems patiems. Bet tai nėra įtvirtinta įstatymu. Ar čia bus jiems tokia pareiga tik, ar būtinumas, kaip jūs matote tą dalyką?
V. A. MATULEVIČIUS (MSNG). Iki šiol nėra įtvirtinta, bet jeigu jūs pritartumėte, tai aš siūlyčiau uždėti dalį atsakomybės ir pačiam šauktiniui. Mes gyvename totalių komunikacijų laikais. Pažiūrėkite, mes neišleidžiame kartais telefonų iš rankų ir taip toliau – ir internetas, ir visa kita, tai yra elementaru. Jie puikiai seka bet kokią problematiką, susijusią su savo asmeniu. Bet kuris pilietis, o ypač, sakau, jaunosios kartos. Dabar jo asmeniniame gyvenime pareiga tėvynei nėra joks prioritetas? Aš taip žvelgčiau.
PIRMININKAS. Klausia A. Stancikienė.
A. STANCIKIENĖ (MSNG). Žinote, jūsų teikiamas pasiūlymas galėtų būti svarstytinas, bet jūs tiesiog savo pristatymo metu keletą kartų pats sau paprieštaravote. Vieną kartą, kai pasakėte, kad tais atvejais, kai neįmanoma įteikti raštu, tada turėtų būti skelbiama viešai, o kitą kartą pasakėte, kad viešo skelbimo priemonė turėtų būti naudojama tik po to, kai pritaikomos visos kitos priemonės, t. y. kai yra įteikta raštu ir taip toliau, ir taip toliau. Visų pirma, kaip elgtis tais atvejais, kai jaunuoliai labai dažnai (vis dėlto esame Europos Sąjungos šalis) tikrai ir dirba, ir gyvena kitose Europos Sąjungos šalyse, tai gal jūs tokiais atvejais tiesiog siūlytumėte skelbti viešosios informacijos priemonėmis visoje Europos Sąjungoje, o ne Lietuvoje, nes, pavyzdžiui, būnant ir dirbant Ispanijoje labai mažai tikėtina, kad žmogus nusipirks vietinį Lietuvos laikraštį. Pavyzdžiui, tą pačią „Respubliką“ ar kokį nors kitą. Kaip jūs siūlote šiuo atveju, nes vis dėlto mes esame Europos Sąjungos piliečiai?
V. A. MATULEVIČIUS (MSNG). Matote, kaip yra, ačiū už klausimą, dabar šauktinių sąrašai skelbiami Krašto apsaugos tinklalapyje. Nereikia dabar pradėti skelbti po visus leidinius, spaudinius ir panašiai. Lygiai taip pat, kaip Civilinio proceso kodekse numatyta tvarka, jeigu nepavyksta įteikti procesinių dokumentų visais kitais būdais, tai paskelbiama tinklalapyje teismai.lt ir puikiai susiranda. Tai vis tiek yra tam tikras papildomas įpareigojimas jaunuoliui, kuris artimiausioje ateityje turi atlikti savo karo prievolę valstybei. Tikrai nepablogins padėties.
PIRMININKAS. Klausia A. Sysas.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamasis kolega, man atrodo, kad jūsų siūlymas gal ankstokas ar perteklinis, nes kol kas mes surenkame savanorius šauktinius. Einant tokiu keliu, kad mes jau… iš karto tam tikras represijas, tai aš pratęsčiau klausimą kolegės. Tada galbūt neišleisti į užsienį žmonių, kurie neatitarnavo, nes mes ne per švietimą, ne per patriotizmo ugdymą, o įvairiomis administracinėmis baudžiamosiomis priemonėmis norime padaryti šios tėvynės gynėjus ir patriotus? Aš manau, tai nelabai išeis, nes aš jūsų siūlyme įžvelgiu būtent šitą žinią šitiems jauniems žmonėms. Ar paprasčiausiai nereikėtų uždaryti sienos jauniems žmonėms be teisės išvažiuoti neatitarnavus Lietuvos kariuomenėje?
V. A. MATULEVIČIUS (MSNG). Ačiū. Gerbiamasis kolega, norėčiau atkreipti dėmesį, kad mano projekte – nė žodžio apie bausmes. Apie jokias bausmes – nė žodžio. Aš matau didžiulę problemą, jeigu 11 tūkst. ir 38 tūkst. pernai neatvyko. Tai jūs gi valdote valstybę, jūs – valdančioji dauguma. Čia yra bardakas, liaudiškai sakant. Taip, ir aš siūlausi jums padėti, kad pripratintume tuos jaunuolius truputį prie tvarkos, tegul jie važiuoja, kur nori. Bet jeigu įstatyme, kurį patys priėmėte, numatyta, kad išvažiuodamas į užsienį gyventi ir dirbti turi nurodyti kontaktinius duomenis, tai ir turi būti nurodyta. O jeigu jis nenurodo, tai aš siūlau truputį iš kitos pusės prieiti – įpareigoti jį. Jeigu jūs, socialdemokratai, už netvarką, man nesitiki, kad tikrai taip. Aš nemanau. Ačiū.
PIRMININKAS. Klausia E. Šablinskas.
E. ŠABLINSKAS (LSDPF). Dėkoju, pirmininke. Nėra šiuo klausimu nei pozicija, nei opozicija. Manau, kad tos bėdos yra ir kol kas bus. Sakykite, gerbiamasis, o jūs nemanote, kad tokių įstatymo pataisų įsigaliojimą vertėtų numatyti po kokių trejų metų? Ir ar nemanote, kad vis dėlto 1990 metais gimę ir truputį vėliau jau yra prarasta karta? Kad pasakyta: „Startas“, būtų tiems, kuriems dabar sueina 18 metų, nuo tų ir tų metų, tie privalomai yra šaukiami. Visus, kuriems jau buvo 25 iki 30, juos palikti ir rengti tuos kursus trijų mėnesių, pusmečio, nes tie jau išėję į gyvenimą ir tikrai turi savo lūkesčius ir panašiai. Paliekant, kad jaunimas žinotų, kad tikrai jo pareiga, kad, pavyzdžiui, nuo 2020 metų jis privalomai turės atitarnauti ir tada – laisvė į aukštąją stoti ir kitur. Dėkui.
V. A. MATULEVIČIUS (MSNG). Ačiū. Čia, žinoma, ne vien nuo manęs ir net nuo mūsų visų priklauso. Čia jau yra ir Gynybos tarybos kompetencija. Jeigu ji nusprendė, kad šauktiniai bus nuolat Lietuvoje, tai šį tą pasako. O šiaip aš manau, kad prie tvarkos, prie pareigos supratimo, prie karo prievolininkų, kaip mes pripratinsime nuo pradžių, esu įsitikinęs, taip ir bus. Jeigu mes sudarysime tokią aplinką ir tokią terpę, kai jie jausis, kad gali išvengti, jų dalis ir vengs visuomet. Žinote, svarbiausia, kad tai yra nesąžininga tų, kurie eina į šauktinius, užsirašo savanoriais, arba kurie tiesiog ateina pašaukti ir sąžiningai atlieka karinę tarnybą, atžvilgiu. Suprantate, dabar, vadinasi, vieni turės tarnauti, o kiti išsisukinės. Jeigu mes paliksime, kaip yra – va šitie tūkstančiai, žinokite, pakirs pasitikėjimą tų, kurie eina ir sąžiningai atlieka tarnybą, jie pradės netikėti. Toks mano požiūris būtų.
PIRMININKAS. Ačiū pranešėjui, jūs atsakėte į visus Seimo narių klausimus. Motyvai už – A. Matulas, žinau, kad jis nori kalbėti. Prašom.
A. MATULAS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, aš nelabai suprantu kai kurių Seimo narių juokelių, aiškinant, kad reikia kažkam neleisti išvykti į užsienį ir panašiai. Yra aiški sistema: kiekvienas išvykstantis turi deklaruoti savo išvykimą, ir bus aišku. Dabar keliasdešimt tūkstančių žmonių neatsiliepė, kiti yra savanoriai. O jeigu situacija pasikeis, tai labai ačiū kolegai V. A. Matulevičiui, kad kelia tą problemą, gal išties po rimto svarstymo komitetuose paaiškės, kad po dvejų ar trejų metų reikia šitą sistemą įvesti. Bet problema, akivaizdu, egzistuoja.
Todėl nesišaipykime, bet bandykime ją spręsti. Aš manau, kad reikalinga… Pažiūrėkite, žmonės, išvykę į užsienį, nedeklaravę išvykimo, ten dirba, ten moka mokesčius. Atsiunčia po 30 eurų į Sveikatos draudimo fondą ir gauna visas paslaugas, kai žmonės Lietuvoje dirbdami moka po kelis tūkstančius, išeina nemokamų atostogų metus laiko ir daugiau, visai nieko nemoka ir gauna tas pačias paslaugas. Yra daugybė spragų, dėl kurių jūs nesprendžiate. Tai jeigu tokie Seimo nariai teikia protingą siūlymą, baikite kritikuoti, bet pritarkite. Aišku, mano manymu, reikėtų ir Vyriausybės nuomonės. Jeigu Vyriausybės nuomonei ir nepritarsite, tai bent jau vieno mero nuomonės paklausti, bent jau telefonu, tikrai reikėtų.
PIRMININKAS. Motyvai prieš – A. Stancikienė.
A. STANCIKIENĖ (MSNG). Gerbiamajam kolegai A. Matului norėčiau pasakyti, norėčiau paklausti, o kaip daryti su tais, kurie dirba legaliai ir ilgai stengiasi tam, kad padarytų kažkokią karjerą, užimtų kažkokias gerai apmokamas pareigas, tiesiog nėra nelegalai, tai ką tais atvejais daryti? Jie praranda darbą. Konkrečiai, mano padėjėjo sūnus labai ilgai dirbo ir labai stengėsi, kol Ispanijoje gavo gerai apmokamą programuotojo darbą. Ir dabar dėl tų 9 mėnesių savininkas net nesileidžia į jokias kalbas, kad 9 mėnesius jis neturės kvalifikuoto programuotojo. Jūs juokaujate, jis neteks to darbo, jis bando kreiptis, rašyti, važiuoti, kiek suprantu, bet niekas su juo nesikalba. Palaukite, ką žmogui tokiu atveju daryti?
Antras dalykas, aš noriu pasakyti, kad su tuo viešu skelbimu per spaudą mes jau esame ne vieną kartą suklydę ir pridarę aibę klaidų. Pavyzdžiui, mes puikiai žinome, kad pagal tą patį Teritorijų planavimo įstatymą dabar nereikia gauti gretimybių sutikimo, užtenka paskelbti vietiniame laikraštėlyje apie tai, kad rengiamas kažkoks planavimo procesas, ir tu vieną rytą atsibudęs gali pamatyti, kad šalia tavęs yra atsiradęs didelis namas, ir tu nieko negali padaryti, nes tau sako, žinote, jūs pats buvote neaktyvus, nedalyvavote viešajame svarstyme, nors tai buvo skelbta, bet jūs tiesiog nežinojote, mes neturėjome pareigos jums kitaip pranešti. Tai čia atsiranda įvairiausių piktnaudžiavimo atvejų, nes visų Lietuvoje esančių laikraščių nenusipirksi. Tiesiog tikrai siūlyčiau pagalvoti apie tai ir neapsunkti ir taip ganėtinai komplikuotos situacijos.
PIRMININKAS. Kolegos, balsuojame. Kas pritariate pateiktam projektui, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote. Kolegos, pateikimo stadija.
Užsiregistravo 43 Seimo nariai. Balsavo 42 Seimo nariai: už – 25, prieš – 2, susilaikė 15. Pateiktam projektui yra pritarta.
Kolegos, siūloma, kad pagrindinis komitetas būtų Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas ir svarstytų balandžio 7 dieną. Kolegos, ar galime pritarti? Galime. Ačiū. Pritarta.
A. Matulas – replika po balsavimo, aš taip supratau.
A. MATULAS (TS-LKDF). Aš ne tiek repliką, bet prašyčiau, kad vis dėlto Vyriausybė savo išvadą pateiktų, nes čia gana sudėtingas klausimas, reikia surasti mechanizmą, ką kolegė vėl besityčiodama šnekėjo, kad Ispanijoje dirbant reikia užsisakyti visus laikraščius, tai jums juk ponas V. A. Matulevičius aiškiai pasakė: yra Krašto apsaugos tinklalapis, kiekvienas jaunas pilietis, žinodamas, kad jis yra tokio amžiaus, privalo pasižiūrėti ir gauti informaciją. Bet nuo kada ir koks mechanizmas bus taikomas, reikia surasti. Todėl galbūt būtų gerai, kad Vyriausybė pasiūlytų savo poziciją, kad komitetas, galbūt keli komitetai surastų, kokį mechanizmą reikėtų taikyti tokiu atveju. Vyriausybės nuomonė būtų reikalinga. Kadangi ne visi suprato, kokio mero, A. Sysas, atrodo, suprato, tai R. Malinausko nuomonės vis tiek reikėtų dabar jau.
PIRMININKAS. Kolegos… M. Zasčiurinskas.
M. ZASČIURINSKAS (DPF). Aš noriu labai trumpai. Nežinau, kaip vertinti, ar smagu, ar nesmagu, kad opozicija taip vieningai balsavo už šį įstatymo projektą. Dabar, jeigu jį išverstume į paprastų žmonių matymą, tai reiškia, priėmus šį įstatymą, pradės galioti Baudžiamasis kodeksas ir tada šitie vaikai bus sodinami į kalėjimą. Konservatoriai pasisako už tai, kad kuo daugiau žmonių… Suprantate, nėra jūsų mąstymų logikos. Suprantate? (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Kolegos, buvo pasiūlyta dėl Vyriausybės išvados. Ar galime sutarti bendru sutarimu, kad reikia Vyriausybės išvados? Ačiū.
Kolegos, noriu grįžti prie rytinės darbotvarkės, tiksliau, po pietų svarstėm 1-7b klausimą ir buvome pasiūlę pagrindiniu komitetu Teisės ir teisėtvarkos komitetą. Taip pat prašo Aplinkos apsaugos komitetas, kad galėtų ir jis svarstyti papildomai. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū. Pritarta.
18.06 val.
Seimo narių pareiškimai
Seimo narių pareiškimai. Kviečiu Vincę Vaidevutę Margevičienę…
V. V. MARGEVIČIENĖ (TS-LKDF). Vaidevutė. Mielieji kolegos, ačiū visiems, kurie dar esate salėje. Noriu priminti, šiandien, kovo 15 dieną, minime Lietuvos Respublikos Prezidento generolo Jono Žemaičio-Vytauto 107-ąsias gimimo metines.
Lietuvos Respublikos Prezidentas generolas J. Žemaitis-Vytautas 1953 metais buvo nukankintas ir sušaudytas Maskvos Butyrkų kalėjime. Teismo posėdžio metu, dalyvaujant pačiam L. Berijai, mūsų valstybės Prezidentas sakė: „Istorija moko, kad kraujas niekada nebūna pralietas veltui. Jei ne dabar, tai už penkiasdešimties, už šimto metų Lietuva, iškovojusi laisvę, įvertins mūsų siekius ir mūsų darbus. Aš, kaip ir kiti mano bendražygiai, laikau, kad sovietų sąjunga savo ginkluotomis pajėgomis įsiveržė į mūsų šalį…“. Tribunolo pirmininkas pasipiktinęs nutraukė teisiamąjį ir pareikalavo paskutinio žodžio nenaudoti antisovietinei agitacijai. Bet J. Žemaitis tęsė: „Šį sovietinės vyriausybės žingsnį laikau neteisėtu ir todėl laikau, kad neturiu tarnauti sovietinėje armijoje. Visus pogrindžio veiksmus, kurio dalyviu buvau aš, nukreiptus prieš sovietinę valdžią, aš laikau teisingais ir nelaikau nusikalstamais. Tik noriu pabrėžti, kad kiek man teko vadovauti Lietuvos kovotojų už laisvę kovai, aš stengiausi, kad ši kova prisilaikytų humanizmo principų. Jokių žvėriškumų aš neleidau. Aš vis tiek laikau, kad kova, kurią aš vedžiau devynerius metus, turės savo rezultatus. Koks bus teismo sprendimas – man žinoma.“ Iš tikrųjų jo kova 9 metus šaltuose bunkeriuose, nepritekliuje, pavojuose, kiekvieną dieną pasiruošus žūti už Tėvynę, išpildė didžiausius lūkesčius, kuriuos įrašė į Laisvės Kovos Sąjūdžio Tarybos 1949 metų vasario 16 dienos deklaraciją. Šių visų dokumentų ištraukas aš jums pacitavau.
Mielieji kolegos, didžiuokimės turėdami tokį Lietuvos valstybės Prezidentą J. Žemaitį-Vytautą. Žmogų, nugalėjusį laiką ir lemtį. Ačiū jums. (Plojimai)
PIRMININKAS. Ačiū Seimo narei. Kolegos, registruojamės.
Užsiregistravo 41 Seimo narys.
Lietuvos Respublikos Seimo 2016 m. kovo 15 d. vakarinį posėdį skelbiu baigtą. (Gongas) Gero vakaro visiems.
* Santrumpų reikšmės: DPF – Darbo partijos frakcija; LLRAF – Lietuvos lenkų rinkimų akcijos frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; MSNG – Mišri Seimo narių grupė; TS‑LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija; TTF – frakcija „Tvarka ir teisingumas“.