LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS

TEISĖS DEPARTAMENTAS

IŠVADA

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS SVEIKATOS PRIEŽIŪROS ĮSTAIGŲ ĮSTATYMO NR. I-1367 22, 27, 28, 29, 30, 32, 33, 34, 35, 37, 38, 39, 46, 53, 55, 56 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR 31 STRAIPSNIO PRIPAŽINIMO NETEKUSIU GALIOS ĮSTATYMO PROJEKTO

2020-06-18 Nr. XIIIP-4565(2)

Vilnius

Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:

1. Seimo Sveikatos reikalų komiteto 2020 m.  birželio 10 d. išvadoje Nr. 111-P-19 nurodoma, jog teikiami įstatymo pakeitimai yra grindžiami nuostata, kad „kad LNSS viešosioms ir biudžetinėms įstaigoms Viešųjų įstaigų ir Biudžetinių įstaigų įstatymai taikomi tiek, kiek jie neprieštarauja Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymui.“ Pažymime, jog toks teiginys neturi jokio teisinio pagrindo, nes nėra grindžiamas jokiomis įstatymų nuostatomis. Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo nuostatos neturi taikymo viršenybės Biudžetinių įstaigų įstatymo ir Viešųjų įstaigų įstatymo atžvilgiu, todėl keičiamame įstatyme negali būti minėtiems įstatymams prieštaraujančių normų. Atkreipiame dėmesį, kad Viešųjų įstaigų įstatyme nėra jokių nuostatų, kurios leistų kituose įstatymuose, susijusiuose su sveikatos priežiūros įstaigomis, reguliuoti teisinius santykius, kiek tai susiję su viešosios įstaigos teisine forma, kitaip, nei tai nustatoma Viešųjų įstaigų įstatyme, todėl jokios keičiamo įstatymo nuostatos negali prieštarauti Viešųjų įstaigų įstatymo nuostatoms. Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad nepaisant to, kad Biudžetinių įstaigų įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta nuostata, kad „Šis įstatymas reglamentuoja biudžetinių įstaigų steigimą, pertvarkymą, pabaigą, veiklą ir valdymą, jei kiti specialieji biudžetinių įstaigų veiklą reglamentuojantys įstatymai nenustato kitaip.“, keičiamas įstatymas jokiu požiūriu negali būti vertinamas kaip specialusis Biudžetinių įstaigų įstatymo požiūriu, nes neturi jokių specialiajam įstatymui būdingų požymių. Todėl, kiek tai susiję su sveikatos priežiūros įstaigos teisine forma – biudžetine įstaiga, turi įtvirtini tik bendro pobūdžio teisinį reguliavimą, grindžiamą Biudžetinių įstaigų įstatymo nuostatomis. Pažymėtina, kad kaip specialiojo biudžetinės įstaigos veiklą reglamentuojančio įstatymo pavyzdys galėtų būti įvardintas Nacionalinio vėžio instituto įstatymas. Tik tuo atveju, jei keičiamas įstatymas būtų analogiško pobūdžio, jis galėtų būti vertinamas kaip specialusis Biudžetinių įstaigų įstatymo požiūriu. Todėl atsižvelgiant į tai, kad keičiamas įstatymas neturi jokių specialiajam įstatymui būdingų požymių,  taisytini teikiamo projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 4 ir 5 punktai, kuriuose nustatyta, kad Sveikatos apsaugos ministerija kartu su valstybinėmis aukštosiomis mokyklomis ar valstybiniais mokslinių tyrimų institutais steigia viešąsias sveikatos priežiūros įstaigas. Atkreipiame dėmesį, kad jie neatitinka Viešųjų įstaigų įstatyme įtvirtinto viešųjų įstaigų steigimo reglamentavimo. Viešųjų įstaigų įstatymo 4 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad „jeigu steigėja yra valstybė ar savivaldybė, viešosios įstaigos steigimo sutartis ar steigimo aktas surašomi vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu ar savivaldybės tarybos sprendimu dėl viešosios įstaigos steigimo ir valstybei ar savivaldybei nuosavybės teise priklausančio turto investavimo Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo nustatyta tvarka. Vyriausybės nutarime ar savivaldybės tarybos sprendime taip pat turi būti nurodyta valstybės ar savivaldybės institucija, kuriai pavedama atstovauti steigėjai, ir valstybės ar savivaldybės institucija, kuriai pavedama įgyvendinti valstybės ar savivaldybės, kaip viešosios įstaigos savininkės ar dalininkės, teises ir pareigas“. Atsižvelgiant į tai, pažymime, kad pati Sveikatos apsaugos ministerija negali būti viešosios įstaigos steigėja. Siekiant, kad Sveikatos apsaugos ministerija atstovautų valstybei, kaip LNSS viešosios įstaigos steigėjai bei įgyvendinti valstybės, kaip LNSS viešosios įstaigos dalininkės, turtines ir neturtines teises ir pareigas, toks pavedimas turėtų būti numatytas Vyriausybės nutarime dėl viešosios įstaigos steigimo. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad ir Biudžetinių įstaigų įstatymo 3 straipsnio 4 dalies 1 punkte įtvirtinta imperatyvi nuostata, draudžianti biudžetinei įstaigai tapti kitų juridinių asmenų dalyve.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 4 ir 5 punktai dėstytini taip: „4) valstybė kartu su valstybiniu universitetu; 5) valstybė kartu su valstybiniu mokslinių tyrimu institutu“. Analogiško turinio pastaba taikytina ir dėl keičiamo įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 1 punkto, kuriame kaip viešosios įstaigos steigėja taip pat nurodoma Sveikatos apsaugos ministerija.

2. Projekto 7 straipsniu keičiamo įstatymo 32 straipsnis derintinas su Biudžetinių įstaigų įstatymu bei Viešųjų įstaigų įstatymu, pagal kuriuos Sveikatos apsaugos ministerija negali būti įstaigų steigėja (ministerija gali būti įgaliota tik įgyvendinti valstybės kaip įstaigos savininkės ar dalininkės teises ir pareigas). Analogiško turinio pastaba taikytina ir projekto 8 straipsniu keičiamo įstatymo 33 straipsnio 3 ir 4 dalims.

3. Vertinant projekto 9 straipsniu keičiamą įstatymo 34 straipsnį, pažymime, kad Lietuvos Respublikos teisės aktai juridinio asmens valdymo teises sieja ne su steigėjais, o būtent su juridinio asmens dalyviais, t. y. akcininkais, nariais, dalininkais ir pan., kurie turi nuosavybės teisę į juridinio asmens turtą, arba asmenimis, kurie nors ir neišsaugo nuosavybės teisių į juridinio asmens turtą, bet įgyja prievolinių teisių ir (ar) pareigų, susijusių su juridiniu asmeniu. Tuo tarpu dalyvavimas juridinio asmens steigime ne visuomet yra juridinis faktas, rodantis, jog steigėjas po steigimo išlaiko teises ir pareigas įsteigto juridinio asmens atžvilgiu. Atsižvelgus į tai bei į specifinį valstybės kaip biudžetinių  ar viešųjų įstaigų dalyvės teisių ir pareigų įgyvendinimą, projekto 9 straipsniu keičiamo įstatymo 34 straipsnio 2 ir 4 dalyse vietoj žodžių „steigėjui (steigėjams)“ įrašytini žodžiai „LNSS viešosios įstaigos dalininkui ir (ar) dalininko (savininko) teises ir pareigas įgyvendinančiai institucijai“.

4. Projekto 14 straipsniu keičiamo įstatymo 53 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sveikatos priežiūros specialistas turi teisę pareigūno sprendimą nušalinti jį nuo pareigų apskųsti Sveikatos apsaugos ministerijai, o ši privalo išnagrinėti skundą per septynias dienas. Vertinant tokį reguliavimą, nėra aiškūs nei tokio apskundimo esmė, nei jo santykis su bendraisiais darbo ginčų nagrinėjimo principais. Pažymėtina, kad iš esamo reguliavimo nėra aišku: 1) kodėl pareigūno sprendimas skundžiamas ne tos institucijos, kuri įgaliojo pareigūną, vadovui, o Sveikatos apsaugos ministerijai, 2) ar tai privaloma ikiteisminė ginčo nagrinėjimo procedūra, ar vis dėlto, tai neriboja sveikatos priežiūros specialisto teisės savo tiesioginio vadovo sprendimą nušalinti jį nuo pareigų apskųsti tiesiogiai teismui, 3) kokia tolimesnė teisinė procedūra sveikatos apsaugos ministrui priėmus atitinkamą sprendimą dėl skundo (apskundimas, grąžinimas į pareigas, kompensacija už nepagrįstą nušalinimą).

Departamento direktorius                                                                                                   Andrius Kabišaitis

E. Mušinskis, tel. (8 5) 239 6356, el. p. [email protected]

D. Zebleckis, tel. (8 5) 239 6906, el. p. dainius.zebleckis@lrs.lt