PASIŪLYMAS

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS ATSINAUJINANČIŲ IŠTEKLIŲ ENERGETIKOS ĮSTATYMO NR. XI-1375 1, 2, 5, 11, 14, 20¹, 20², 22¹, 26, 49 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO 20⁴ STRAIPSNIU ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIVP-2828

2023-09-20

Vilnius

Eil. Nr.

Siūloma keisti

Pasiūlymo turinys

str.

str. d.

Argumentai:

Sparčiai augant gaminančių vartotojų skaičiui ir instaliuotai saulės elektrinių galiai, elektros kaina elektros energijos biržoje ims vis labiau svyruoti. Jau šiandien gaminančių vartotojų instaliuota galia (>800MW) siekia beveik pusę Lietuvos momentinio naudojimo poreikio. Tokie svyravimai sukelia finansinius neatitikimus nepriklausomiems elektros energijos tiekėjams, kurie gali būti kompensuojami tik keliant elektros energijos kainas likusiems vartotojams.

Neteisinga teigti, kad iš pigesnių elektros energijos kainų saulėtomis dienomis išlošia visi vartotojai, nes sparčiai auga elektros balansavimo poreikis ir iš to kylantys kaštai (2020 m. AB „Litgrid“ atliktoje studijoje teigiama, kad balansavimo subsidijoms ilgainiui reikės ~180 mln. eurų per metus)^{^[1]}. Be to, mažėjant elektros poreikiui iš dujų, kt. šiluminės elektros energijos gamintojų, bet nesant galimybės apskritai šias elektrines uždaryti, šių elektrinių kWh savikaina irgi augs.

Atsižvelgiant į tai, būtų pagrįsta palaipsniui pereiti prie grynojo atsiskaitymo modelio gaminantiems vartotojams, nes tokiu būdu nereikėtų visiems elektros rinkos vartotojams kompensuoti gaminantiems vartotojams jų žiemos metu sunaudotos elektros energijos kainų. Reikia pabrėžti, kad disbalansą, pagal Seimo Energetikos ir darnios plėtros komisijai pateiktus elektros energijos tiekėjų duomenis ir analizę, sukelia tiek verslo gaminantys vartotojai, tiek buitiniai vartotojai.

Be to, augant buitinių vartotojų skaičiui ir instaliuotai galiai, jų „net metering“ modelio (kilovatvalandėmis) sukeliami finansiniai neatitikimai augs ir sukurs vis didesnį spaudimą peržiūrėti sistemą, o netvari sistema skatins gandus ir sukurs neapibrėžtumą tarp buitinių vartotojų. Dėl šių priežasčių būtų prasminga įstatyme iš karto numatyti sprendimo būdus tiek verslo, tiek buitiniams vartotojams.

Kita vertus, visiškai suprantama, kad „net metering“ modelis užtikrina tam tikrą garantuotą investicijų atsipirkimo laikotarpį. Nelikus šios sistemos, šiuo metu toliau investuoti į saulės energetiką praktiškai nebeapsimokėtų, nes jau 2023 m. vasarą saulėtomis dienomis elektros energijos kaina biržoje buvo nulinė ar netgi neigiama. Todėl siekiant toliau palaikyti atsinaujinančių elektros energijos gamintojų plėtrą, siūlytina palikti tam tikrą garantuotą laikotarpį, per kurį investicijos į saulės energetiką atsipirktų.

Pagal teikiamą siūlymą, perėjimas prie „net billing“ modelio (esamos rinkos kainos taikymo pagamintai energijai) būtų privalomas praėjus septyniems metams po saulės energijos gamybos pradžios verslo klientams ir po dešimties metų – buitiniams vartotojams. Taip kiekvienas gaminantis vartotojas gautų tam tikrą garantiją ir laikotarpį, per kurį naudojantis „net metering“ sistema (jei jie tokią pasirinktų), jų investicijos atsipirktų. Kadangi saulės elektrinių tarnavimo laikas, garantiniai laikotarpiai viršija ir 7, ir 10 metų, pradinei investicijai atsipirkus, po šio laikotarpio uždirbtas pelnas jau būtų skaičiuojamas pagal „net billing“ modelį.

Kol visi gaminantys vartotojai pereitų prie „net billing“ modelio, finansinių neatitikimų balansavimas liktų nepriklausomų elektros energijos tiekėjų atsakomybe.

Svarbu pažymėti, kad centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojas neturėtų turėti geresnių sąlygų nei verslo įmonės, ir neturėtų būti ilgiau finansuojamas iš visų elektros rinkos vartotojų lėšų. Todėl jam siūloma numatyti septynių metų perėjimo laikotarpį, kaip ir kitiems verslo subjektams.

Pasiūlymas:

Pakeisti Įstatymo projekto Nr. XIVP-2828 8 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„8 straipsnis. Įstatymo papildymas 20⁴ straipsniu

Papildyti Įstatymą 20⁴ straipsniu:

„20⁴ straipsnis. Elektros energijos, pagamintos iš atsinaujinančių išteklių, apskaita taikant grynąjį atsiskaitymą

1. Asmenys, nurodyti šio straipsnio 2 dalyje, su pasirinktu nepriklausomu elektros energijos tiekėju sudaro sutartį dėl grynojo atsiskaitymo ir susitaria dėl asmens atsiskaitymo už disbalansą nepriklausomam elektros energijos tiekėjui, išskyrus atvejus, kai asmuo, vadovaudamasis šio įstatymo 3 straipsnio 4 dalimi, yra atleistas nuo atsakomybės už pagamintos elektros energijos sukeltą disbalansą. Grynasis atsiskaitymas vykdomas laikantis šių sąlygų:

1) nepriklausomas elektros energijos tiekėjas nuo einamųjų metų balandžio 1 dienos iki kovo 31 dienos 2 metus (toliau – apskaitos laikotarpis) virtualioje asmens sąskaitoje kaupia lėšų sumą, apskaičiuojamą asmens pagamintos ir į elektros tinklus patiektos elektros energijos kiekį padauginus iš su asmeniu sutartos fiksuotos arba kintamosios elektros energijos kainos;

2) virtualioje asmens sąskaitoje sukaupta lėšų suma didinama suma, kurią asmuo sumoka nepriklausomam elektros energijos tiekėjui pagal šios dalies 5 punkte nurodytą sąskaitą;

3) virtualioje asmens sąskaitoje sukaupta lėšų suma mažinama suma, kuri apskaičiuojama nepriklausomo elektros energijos tiekėjo asmeniui patiektos elektros energijos kiekį padauginus iš asmens ir nepriklausomo elektros energijos tiekėjo sudarytoje elektros energijos pirkimo–pardavimo sutartyje nustatytos elektros energijos kainos be pridėtinės vertės mokesčio ir (arba) sumos už kitas susijusias paslaugas;

4) jeigu pasibaigus kalendoriniam mėnesiui virtualioje asmens sąskaitoje sukaupta lėšų suma, apskaičiuota vadovaujantis šios dalies 3 punktu, yra didesnė už nulį arba lygi nuliui, nepriklausomas elektros energijos tiekėjas asmeniui pateikia sąskaitos balansą;

5) jeigu pasibaigus kalendoriniam mėnesiui virtualioje asmens sąskaitoje sukaupta lėšų suma, apskaičiuota vadovaujantis šios dalies 3 punktu, yra mažesnė už nulį, nepriklausomas elektros energijos tiekėjas išrašo sąskaitą už suvartotą elektros energijos kiekį, padaugintą iš asmens ir elektros energijos tiekėjo sudarytoje elektros energijos pirkimo–pardavimo sutartyje nustatytos kainos su pridėtinės vertės mokesčiu;

6) pasibaigus apskaitos laikotarpiui keičiant nepriklausomą elektros energijos tiekėją, parduodant elektrinę arba nutraukus elektros energijos gamybos veiklą, asmeniui išmokama virtualioje asmens sąskaitoje sukaupta lėšų suma, kai ji yra didesnė už nulį. Nepriklausomas elektros energijos tiekėjas lėšas išmoka per 10 kalendorinių dienų nuo asmens prašymo dėl lėšų išmokėjimo, kuriame privalo būti nurodyta banko ar kitos kredito įstaigos sąskaita, į kurią pervedamos lėšos, nepriklausomam elektros energijos tiekėjui pateikimo dienos. Ši lėšų suma laikoma asmens pajamomis.

2. Grynasis atsiskaitymas taikomas šiems subjektams:

1) nebuitiniam gaminančiam vartotojui, išskyrus ne pelno siekiančius juridinius asmenis ~~ir centralizuotai valdomo valstybės turto valdytoją~~, praėjus 7 metams nuo leidimo gaminti elektrą gavimo;

2) gaminančiam vartotojui, kuris nuosavybės teise ar kitais teisėtais pagrindais valdo vėjo elektrinę ar jos dalį.;

3) kitiems gaminantiems vartotojams – praėjus 10 metų nuo leidimo gaminti elektrą gavimo.

3. Grynąjį atsiskaitymą savanoriškai turi teisę pasirinkti ~~šie subjektai~~ visi gaminantys vartotojai, išskyrus atvejus, kai viršyti šio straipsnio 2 dalyje nurodyti terminai:.

~~1) nebuitinis gaminantis vartotojas, kai šis asmuo yra ne pelno siekiantis juridinis asmuo, ir centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojas;~~

2) atsinaujinančių išteklių energijos bendrija ar jos dalyviai (išskyrus atsinaujinančių išteklių energijos bendrijas, nurodytas Elektros energetikos įstatymo 39 straipsnio 2¹ dalies 1 punkte);

3) piliečių energetikos bendrija, jos dalininkai, nariai ar dalyviai (išskyrus atsinaujinančių išteklių energijos bendrijas, nurodytas Elektros energetikos įstatymo 39 straipsnio 2¹ dalies 1 punkte);

~~4) aktyvusis vartotojas;~~

5) kitas asmuo, elektros energiją iš atsinaujinančių išteklių gaminantis ir vartojantis savo reikmėms ir ūkio poreikiams, kuriam nėra suteiktas šiame įstatyme ar Elektros energetikos įstatyme nurodytas statusas.

4. Šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodyti subjektai, nusprendę elektros energijos vartojimo vietoje vykdyti veiklą pagal šio straipsnio 1 dalyje nustatytas sąlygas, elektroninių ryšių priemonėmis apie tai informuoja nepriklausomą elektros energijos tiekėją, su kuriuo jie yra sudarę elektros energijos pirkimo–pardavimo sutartį. Nepriklausomas elektros energijos tiekėjas parengia ir su šiuo subjektu pasirašo sutartį dėl grynojo atsiskaitymo ir apie jos įsigaliojimo datą informuoja skirstomųjų tinklų operatorių.

5. Šio straipsnio 2 dalyje ir šio straipsnio 3 dalies 1 punkte nurodyti subjektai nuo šio straipsnio 4 dalyje nurodytos sutarties dėl grynojo atsiskaitymo įsigaliojimo datos elektrinės eksploatavimo laikotarpiu toje elektros energijos vartojimo vietoje netenka teisės naudotis šio įstatymo 20¹ straipsnio 2 dalyje nurodytais elektros energijos kiekio apskaitos principais. Kai šio straipsnio 2 dalyje ir šio straipsnio 3 dalies 1 punkte nurodyti subjektai iki šio straipsnio 4 dalyje nurodytos sutarties dėl grynojo atsiskaitymo įsigaliojimo datos vykdė veiklą vadovaudamiesi šio įstatymo 20¹ straipsnio 2 dalyje nurodytais elektros energijos kiekio apskaitos principais, per kaupimo laikotarpį sukauptas elektros energijos kiekis, išreikštas pinigine išraiška pagal gaminančio vartotojo ir nepriklausomo elektros energijos tiekėjo tarpusavio sutartyje nustatytas sąlygas, gaminančio vartotojo sprendimu perkeliamas į gaminančio vartotojo virtualią sąskaitą arba yra išmokama kompensacija vadovaujantis šio įstatymo 20¹ straipsnio 2 dalies 4 punktu.

6. Grynojo atsiskaitymo apskaita vykdoma su visomis vartojimo vietai priskirtomis elektrinėmis, kai vartojimo vietoje įrengiama ir (ar) vartojimo vietai priskiriama elektrinė ar jos dalis, kuriai taikoma grynojo atsiskaitymo apskaita.

7. Šio straipsnio nuostatos mutatis mutandis taikomos ir garantinio elektros energijos tiekimo atveju.””