LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
VII (RUDENS) SESIJOS
VAKARINIO posėdžio NR. 333
STENOGRAMA
2019 m. spalio 8 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo
Pirmininko pavaduotojai
J. LIESYS ir A. NEKROŠIUS
PIRMININKAS (J. LIESYS, LSF*). Laba diena, mieli kolegos. Pradedame šios dienos popietinę darbotvarkę. Registruojamės.
Užsiregistravo 60 Seimo narių.
14.03 val.
Vyriausybės pusvalandis
Krašto apsaugos ministro Raimundo Karoblio pranešimas „Krašto apsaugos sistemos plėtros programos įgyvendinimas“
Kviečiu gerbiamąjį krašto apsaugos ministrą. Vyriausybės pusvalandžio pranešimas – „Krašto apsaugos sistemos plėtros programos įgyvendinimas“. Prašom.
R. KAROBLIS. Gerbiamas pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, dėkoju už suteiktą galimybę jums pristatyti krašto apsaugos sistemoje nuveiktus darbus. Pirmiausia, kadangi esminis lūžis krašto apsaugos sistemoje buvo 2014 metais, jis susijęs su Rusijos agresijos prieš Ukrainą aspektais, pateiksiu pažangą šiek tiek plačiau, ne tik tai, kas nuveikta nuo 2016 metų pabaigos. Aišku, jeigu žiūrėtume formą, nelabai mėgstu skaityti pranešimus, bet tam, kad būtų koncentruota ir suspėtume per skirtą laiką, skaitysiu parengtą pranešimą su skaidrėmis, bus kaip fonas.
Taigi pastarieji metai įrodė: gynyba ir saugumas – išimtinė sritis, kurioje mūsų visų tvirtais ir vieningais pasirinkimais, žmonių susitelkimu ir parama sukūrėme turbūt daugiau, nei į ją bandoma kėsintis. Nuo 2014 metų politinis konsensusas ir įgyvendinta esminė Lietuvos gynybos politikos ir planų peržiūra leido pasiekti svarių rezultatų stiprinant Lietuvos saugumą. Kaip įžanga keturi punktai:
Pirma. Įvyko kokybinis kariuomenės lūžis. „Vilkas“ – geriausias simbolis. Du pagrindiniai greitojo reagavimo pajėgų batalionai: „Algirdas“, „Birutė“, jų apginklavimas, karių aprūpinimas artėja prie mūsų artimiausių sąjungininkų: amerikiečių, olandų, vokiečių, karių aprūpinimo lygio. Turime tikslą turėti dvi lygiavertes brigadas, remiamas patikimos oro gynybos, įgalintas logistinės paramos ir, svarbiausia, sudarytas iš motyvuotų ir gerai aprūpintų karių. Patvirtinta grėsmes atitinkanti nuolatinė kariuomenės struktūra, grąžinta nuolatinė privalomoji pradinė karo tarnyba, didėja profesinės karo tarnybos karių ir karių savanorių skaičius.
Antra. Šauktiniai tapo impulsu krašto apsaugai ir valstybei. Tūkstančiai jaunuolių kasmet ne pašaukiami, bet laisva valia atsiliepia, trečdalis iš jų laisva valia renkasi tėvynės gynėjo kelią savo gyvenimo profesijos keliu. Jokioje kitoje sistemoje nebuvo sukurtas toks impulsas pritraukti jaunus žmones. Šis pasirinkimas iš esmės keičia krašto apsaugos tarnybą ir jos santykį su visuomene.
Trečia. Atsižvelgiant į kariuomenės augimą, ginkluotės įsigijimus, suaktyvėjusį sąjungininkų buvimą šalyje, prioritetu tapo karinės infrastruktūros atnaujinimas ir plėtra. Norisi pasidžiaugti, kad perimama geriausia NATO šalių infrastruktūros plėtros, viešojo ir privataus sektoriaus bendradarbiavimo praktika. Šiais projektais (nors ir netiesiogiai) krašto apsaugos sistema prisideda prie tvarios regionų plėtros.
Ketvirta. Norisi akcentuoti, kad nemažai pasiekta ir stiprinant valstybės atsparumą, ypač kibernetinio saugumo srityje. Nacionalinė konsolidacija pasiteisino, o Lietuvos pažanga kibernetinio saugumo srityje nekelia dvejonių, todėl esame pasaulio šalių, pasirengusių užkirsti kelią kibernetinėms grėsmėms ir valdyti kibernetinius incidentus, tai yra nacionalinį kibernetinio saugumo indeksą, pirmajame penketuke. Mūsų vadovaujamo PESCO projekto Europos Sąjungos kibernetinės greitojo reagavimo pajėgos jau buvo aktyvuotos, kuriamas saugus valstybės duomenų perdavimo tinklas, kuris leis funkcionuoti gyvybiškai svarbioms valstybės sritims bet kokios krizės atveju. Juo remiantis Kaune įsteigtas Regioninis kibernetinio saugumo centras, užtikrinta rinkimų 2019 metais sauga.
Tokiam progresui užtikrinti, kalbu apie visus keturis punktus, pagrindine sąlyga išlieka ilgalaikis politinis konsensusas. Geriausia išraiška – 2018 metų politinių partijų susitarimas ir 2018 metų pabaigoje Seimo patvirtinta Ilgalaikė krašto apsaugos sistemos plėtros programa, numatanti nuoseklią KASP plėtrą ir jai įgyvendinti reikalingą finansavimą. Noriu pasakyti, kad programoje nustatyti tikslai ir uždaviniai gali būti persvarstomi ir tikslinami iš esmės keičiantis Nacionalinio saugumo strategijai, Valstybės ginkluotos gynybos koncepcijai ar KASP finansavimo gairėms. Mano įsitikinimu, tai įmanoma tik tada, jeigu yra esminis pasikeitimas nacionalinio saugumo prasme aplink mus.
Sėkmingai įgyvendinamos krašto apsaugos reformos, padidinta atskaitomybė visuomenei ir kita matoma veikla ženkliai prisidėjo prie išaugusio visuomenės pasitikėjimo. Daugiau kaip 70 % apklaustųjų pasitiki Lietuvos kariuomene. Augantys asignavimai krašto apsaugai eina išvien su padidinta atskaitomybe ir apsivalymu. Krašto apsaugos sistemos pirkimų centralizavimas 95 % pagal vertę pasiteisino: padidėjo konkurencija, jos skaidrumas, laiku pradėjo veikti imunitetas pačioje sistemoje, nulinė tolerancija bet kokiems įtarimą keliantiems sandoriams. Tapome pavyzdžiu kitoms šalims.
Kaip minėta, per 2017 metus baigta cyber funkcijų konsolidacija valstybės mastu. Trečia, įgyvendinta ir jau funkcionuoja svarbi pasirengimo gynybai reforma, Jungtinio štabo transformacija į Gynybos štabą, kuris padeda kariuomenės vadui užtikrinti strateginį vadovavimą kariuomenei. Pradėta reformuoti daug metų nejudinta mobilizacijos sistema. Kiekviena institucija ar pilietis turi aiškiai žinoti, kaip ir kur geriausiai gali prisidėti prie valstybės gynybos. Siekiamybė: mobilizacijos metu greitai ir efektyviai visi ištekliai turi būti sutelkti vienam tikslui – valstybės gynybai.
Manau, svarbu paminėti, kad planuojama dar viena itin svarbi krašto apsaugos sistemos, tai yra infrastruktūros, vystymo reforma. Infrastruktūros vystymo apimčiai išaugus iki penkių kartų, lyginant su 2014 metais, esama šių projektų įgyvendinimo struktūra ne visada pajėgi laiku susidoroti su keliamais uždaviniais.
KAM taip pat vykdo daug svarbios veiklos visuomenės atsparumo srityje. Kariuomenės strateginės komunikacijos departamentas ne tik atlieka informacinės erdvės stebėjimą, bet ir vykdo aktyvią plataus masto edukacinę kampaniją. Lietuvos elfų kova su piktaisiais troliais – populiariausių pasaulio dienraščių pirmuosiuose puslapiuose, pavyzdžiui, „Financial Times“. Kasmet suorganizuojama daugiau nei 200 renginių informacinio saugumo klausimais.
Bene esminė mūsų tikslinė grupė yra vaikai ir jaunimas. Skatiname juos domėtis Lietuvos saugumo ir gynybos politika, Lietuvos kariuomene. Bendromis pastangomis su Švietimo, mokslo ir sporto ministerija ir toliau intensyviai skatinsime Nacionalinio saugumo ir krašto gynybos programos populiarinimą, mokytojų kvalifikacijos kėlimą dėstyti šią programą.
Sėkmingai vyksta bendradarbiavimas su Lietuvos šaulių sąjunga, šaulių integracija į šalies gynybą. Lietuvos šaulių sąjunga šimtmetį pasitiko vienydama 11 tūkst. narių – didžiausia visuomeninė organizacija Lietuvoje. Kovinių šaulių gausėjimas, jaunieji šauliai – taip pat svarbus Lietuvos šaulių sąjungos indėlis ir gebėjimas organizuoti neginkluotą pilietinį pasipriešinimą.
2014 metais įvykus esminiam lūžiui krašto apsaugos sistemos finansavimo srityje, ženklus ir nuoseklus asignavimų augimas leido pradėti esminius kariuomenės stiprinimo žingsnius pereinant prie naujos gynybos koncepcijos, kuri leistų turėti kariuomenę, pajėgią kuo greičiau reaguoti krizės ar karo atveju. Dėmesio laukia tokios sritys kaip karinių pajėgumų ne tik atkūrimas, bet ir kokybinė plėtra, atitinkanti XXI amžiaus technologinius bei karybos reikalavimus, šaukimų grąžinimas, NATO sąjungininkų pajėgų priėmimas, atsargų kaupimas bei dramatiškai išaugę infrastruktūros poreikiai.
KASP prioritetinius darbus toliau diktuoja esminis veiksnys – negerėjanti saugumo situacija regione. Veiklos prioritetai jau kelintus metus iš eilės nesikeičia ir tokie patys išliks įgyvendinant Krašto apsaugos sistemos plėtros programą: kariuomenės modernizacija, modernus karys, NATO atgrasymas ir sąjungininkų buvimas. Svarbiausias tikslas išlieka modernizacija – kariuomenės kovinės galios stiprinimas. 2019–2021 metais ypač orientuojamės į kokybę – naujų kovinių pajėgumų (haubicų, pėstininkų kovos mašinų) įdiegimą, oro gynybos stiprinimą (NASAMS), ženklų logistinio, individualaus karių aprūpinimo pagerinimą ir esamų pajėgumų (universalių sraigtasparnių, išminavimo laivų) atstatymą.
Bene svarbiausia, ko nekompensuos net moderniausia technika, tai – mūsų karys, aprūpintas kovai pagal NATO standartus. Šiuo metu personalo srityje išgyvenamas tam tikras pakilimas, žymus didėjimas visose kategorijose. Ir čia Seimo patvirtintas socialinių garantijų gerinimo paketas labai prisideda. Vis dar sugebame reikiamą šauktinių skaičių surinkti didžiąja dalimi iš savanorių ir šios tendencijos tęsis. Tačiau nereikia ignoruoti ir kylančių iššūkių. Tam tikrų sričių specialistų pritraukimas yra rimtas išbandymas, konkuruojame rinkoje. Taip pat ir demografinės tendencijos – jas irgi matome.
Aktyviai siekiame, kad aljansas užtikrintų patikimą atgrasymą ir tinkamai pasirengtų kolektyvinei gynybai. Mūsų regione dislokuotos priešakinės pajėgos, sustiprinta oro policijos misija, kuriamos naujos vadavietės, skirtos karui su lygiu priešininku, išaugo pratybų mastas ir kiekis. Pavyzdžiui, pernai Lietuvoje įvyko didžiausios tarptautinės pratybos mūsų istorijoje. Toliau intensyviai dirbame ir su Vokietija, kuri lyderiauja vadovaudama priešakinių pajėgų batalionui. Dirbame ir su JAV, išlaikydami abiejų jų aktyvų dalyvavimą regione.
Investuojame į gynybą patys, remia ir investuoja sąjungininkai. JAV bataliono grįžimas į Lietuvą, ne į visas Baltijos šalis, geriausias to patvirtinimas: 500 karių, 200 vienetų technikos, iš jų 30 tankų. 2020 metais JAV Europoje ir Lietuvoje vykdys didžiausias per 25 pastaruosius metus „Defender“ pratybas, kurių tikslas – greitas divizijos lygmens pajėgų išlaipinimas. Atgrasymo požiūriu NATO, JAV pajėgų dislokavimas Lietuvoje – nepakeičiamas ir tam užtikrinti turime dėti visas pastangas. Užtikriname visapusišką priimančios šalies pagalbos paketą: apgyvendinimą, maitinimą, užduotims vykdyti reikiamus degalus, jų tiekimą, karių gerovės ir laisvalaikio paslaugas. Svarbu pabrėžti, kad sąjungininkų piniginės investicijos daugiau nei du kartus viršija nacionalinį indėlį į bendrai įgyvendinamas sritis. Per 2015–2018 metus NATO, JAV fondų investicijos Lietuvoje sudarė apie 117 mln. eurų. Numatoma, kad 2019–2021 metų laikotarpiu NATO, JAV ir Vokietijos fondų investicijos sieks apie 272 mln. eurų. Pagrindiniai objektai – infrastruktūra, taip pat ryšių ir žvalgybos įranga.
Reikia pabrėžti ir tai, kad remiantis suplanuotais krašto apsaugos sistemos finansavimo ir KAS plėtros įgyvendinimo tempais, siekiant 2,5 % bendrojo vidaus produkto iki 2030 metų, vadinamasis negautas finansavimas bus atkurtas anksčiausiai tik 2035 metais. Tai yra rezultatas, kurio mes turime siekti. Kalbant apie tuos aspektus, kad galbūt krašto apsaugos sistemai skiriama per daug, tai yra tas efektas būtų jau dabar pasiektas ir išlaikytas, jeigu mes būtume investavę nuo 2004 metų, nuo įstojimo į NATO, ką ir privalėjome padaryti.
Nuo 2014 metų jau investuota 680 mln. eurų investicijų į krašto gynybą. Tik tolesnis nuoseklus investavimas leis atsipirkti jau įdėtiems resursams. Nustatyta KAS plėtros programos ilgalaikė vizija. Kariuomenė pajėgi užtikrinti sėkmingą atgrasymą ir valstybės ginkluotą gynybą. Žiūrint į dešimties metų perspektyvą, tolygus finansavimo didėjimas leis toliau užtikrinti krašto apsaugos sistemai svarbius modernizacijos projektus ir iš esmės pagerinti kariuomenės aprūpinimą ir pajėgumų kokybę. Pavyzdžiui, ugnies galios stiprinimą įsigyjant vidutinio ir ilgo nuotolio prieštankines sistemas, savaeigius minosvaidžius ir abi sausumos pajėgų brigadas pilnai aprūpinant šarvuotais visureigiais, užtikrinant tolesnę mechanizaciją.
Iki 2023 metų dvi sausumos pajėgų batalionų grupės bus išplėtotos pagal NATO reikalavimus, kurie yra aukštesni negu dabartiniai nacionaliniai; orlaivių „Spartan“ modernizavimas; iki 2020 metų baigtas pirmas, o apie 2027 metus numatomas pradėti antras vidutinio nuotolio oro gynybos sistemų plėtros etapas; modernaus kario koncepcijos įgyvendinimas ir kita.
Norisi taip pat akcentuoti, kad nereikėtų gynybos finansavimo priešinti su kitais valstybės biudžeto poreikiais. Realiai didžioji krašto apsaugos sistemai skiriamų asignavimų dalis grįžta arba tiesiogiai į valstybės biudžetą, arba į Lietuvos ekonomiką. Kalbant apie personalo išlaidas, prekes ir paslaugas, infrastruktūros projektų vystymąsi, galų gale įsigijimą, taip, natūralu, kad nėra daugiausia įsigyjama lietuviškos ginkluotės dėl mūsų nacionalinės gynybos pramonės pajėgumų, tačiau ir čia investuojame į „Brolis Semiconductors“ stebėjimo ir matymo priemones, šaudmenis iš „Giraitės“ gamyklos ir kita.
Ir paskutinė skaidrė – tai ilgalaikis ir nemažėjantis dėmesys gynybai, tai yra esminis atgrasymo faktorius. Saugumo situacija išlieka stabiliai neraminanti, esminiai sprendimai priimti, būtina ir toliau nuosekliai įgyvendinti krašto apsaugos sistemos plėtrą ir kariuomenės modernizaciją. Ir toliau krašto apsaugai reikalinga visapusė Seimo parama ir dėmesys krašto gynybai. Šiais metais rudens sesijoje yra du kertiniai įstatymų projektai, tai yra Konstitucinis karo padėties įstatymas ir Mobilizacijos ir priimančiosios šalies paramos įstatymas. Siekiame, kad ne tik kariuomenė, bet ir visa valstybė priimtų naują požiūrį į valstybės gynybą, padiktuotą Ukrainos išmoktų pamokų: greitas atsakas, lankstumas, visų valstybės institucijų įsitraukimas, piliečių dalyvavimas.
Biudžeto priėmimas mums irgi yra nepaprastai svarbus. Ir galiausiai, siekdami, kad sąjungininkai nedvejodami ir nedelsdami gintų Lietuvą, turime lygiai taip pat atsakyti ir būti patikimi esant jų prašymui. Todėl ypač noriu prašyti Seimo paramos dėl artimiausiais mėnesiais pasieksiančio Seimo nutarimo projekto „Dėl Lietuvos vienetų dalyvavimo tarptautinėse operacijose“. Ačiū už jūsų dėmesį ir ačiū už paramą.
PIRMININKAS. Gerbiamas ministre, jūsų nori paklausti keletas Seimo narių. Aš noriu priminti, kolegos, taupykime laiką ir formuokime klausimus trumpai, o atsakyti irgi pasistenkime. A. Armonaitė.
A. ARMONAITĖ (MSNG). Dėkoju, ministre, už išsamų pristatymą. Aš norėčiau grįžti prie jūsų komentaro apie gynybos sistemos finansavimą. Kadangi ankstesnius 10 ar 15 metų mes neteikėme tokio prioriteto šiai sistemai finansuoti, tik 2030 metais galėsime pasiekti tą lygį, kurį jau dabar galbūt būtume turėję. Kaip jūs, kaip Vyriausybės narys, vertinate diskusijas Vyriausybėje dėl biudžeto? Mes žinome, kad esame įsipareigoję 2 % BVP skirti finansavimui, tačiau prieš rinkimus bus įvairių pagundų sakyti: galbūt skirkime socialinei apsaugai, galbūt skirkime kultūrai, gal…
PIRMININKAS. Laikas.
A. ARMONAITĖ (MSNG). …atlyginimams ir panašiai. Kokios yra diskusijos Vyriausybėje?
PIRMININKAS. Ačiū, laikas.
R. KAROBLIS. Supratau klausimą. Pirmas dalykas, kad tai nėra diskusijos dėl Lietuvos valstybės biudžeto. Bet kitas dalykas, tikrai suprantu, kad ypač išlaidų dalis gali būti gana įtempta ir tai tikrai nėra jokia paslaptis. Jeigu žiūrėtume į krašto apsaugos sistemos finansavimą, tai mes gaudami privalomą tikslą, kuris yra ypač prieš Londono samitą, tai yra 2 % pasiekimų… Mes turime, kaip sako NATO generalinis sekretorius, labai gerą, gražią problemą. Ekonomika auga greičiau, negu mes sugebame atnaujinti pačias prognozes. Todėl mes nepasiekėme ir praeitais metais, nors ir buvo politinė valia. Šiemet turime padaryti, kad tai būtų įgyvendinta. Kalbama, yra visuotinis supratimas Vyriausybėje, kad 2 % turi būti garantuoti, nepaisant galimų visų ekonominio augimo perturbacijų. Vyriausybės nutarimas, kiek aš suprantu, bus teikiamas dviejų savaičių perspektyvoje šiuo klausimu.
Dėl 2030 metų ir 2,5 %. Taip, yra Valstybės gynybos tarybos sprendimas, kad turime siekti ir Krašto apsaugos sistemos plėtros programa, plėtros strategija turi būti įgyvendinama. Yra diskutuojama. Taip, galbūt ne visus skaičius aš matau, kurie būtų (…) procentiniai taškai ir išėjimas į 2030 metus. Bet ekonomika auga greičiau, negu buvo planuojama, ir bet kokios projekcijos. Esant tokiems skaičiams, kuriuos mes turime, tikrai galėsime vykdyti savo programas, tai yra pagal planus auginti savo pajėgumus. Tikiuosi, kad derybos Vyriausybės lygmeniu, čia mes pasieksime ir tiesiog galėsime labai aiškiai NATO partneriams pasakyti, kad tai, ką įsipareigojome, tai ir vykdome.
PIRMININKAS. S. Tumėnas.
S. TUMĖNAS (LVŽSF). Gerbiamas ministre, Šiaulių Zoknių oro uoste NATO naikintuvai atlieka oro policijos misiją. Puikiai žinote, ką reiškia oro policijos misija. Tai tik atgrasymo veiksmai. Ar pažengusios į priekį derybos, kad šios pajėgos atliktų ir fizinę apsaugą? Pirmas.
Ir antras. Didžiuojamės 2 % BVP gynybai, metus baigiame, ekonomika auga ir mes vis atsiliekame nuo tų skaičių, paaiškėja galų gale. Kaip sutiksime Kalėdas: ar su 2 %, ar bus mažiau?
R. KAROBLIS. Mes ir praeitas Kalėdas sutikome su 2 %, bet, perskaičiavus bendrąjį vidaus produktą, šiek tiek patirpo ir tikrai pritrūko nedaug iki to rodiklio. Šiemet mums atleido dėl techninių klaidų, bet daugiau nebeatleis. Aišku, vidinis dalykas, kad pataikytume, reikalingas labai nedidelis, bet šiek tiek didesnis negu prognozės. Juo labiau kad pagal šių metų prognozes, turbūt skirtingai nuo kitų metų, tas augimas yra gana nemažas. Turiu visas garantijas ir iš premjero, tai yra premjeras yra suteikęs garantijas ir Prezidentui Valstybės gynybos taryboje, kad Vyriausybės uždavinys yra tai užtikrinti. Ir kito kelio nėra.
O dėl Šiaulių – Šiaulių oro uosto ir oro policijos misijos, taip, pagal jos esmę yra oro policijos misijos. Dėl pavertimo procedūrų – kad būtų NATO mastu sureguliuota ir gynyba, vyksta diskusijos. Kol kas šalys sprendžia individualiai. Bet oro gynyba yra ne tik lėktuvai, esantys Lietuvoje ar Estijoje, tai yra kur kas platesnis kontekstas – yra visa Europa.
Ir antras dalykas, nė kiek ne mažiau yra antžeminė oro gynyba, į kurią mes investuojame ir dirbame su sąjungininkais, dirbame, kad būtų stipresnė gynyba ir daugiau tokio pobūdžio pratybų mūsų regione ir Lietuvoje, kad būtų labai aiškus ženklas, kada reikėtų, kad šie pajėgumai nedelsiant atsirastų Lietuvoje ir kitur, kur jų reikia.
PIRMININKAS. Ačiū. Ž. Pavilionis.
Ž. PAVILIONIS (TS-LKDF). Labai ačiū. Aš irgi pratęsiu A. Armonaitės klausimą, kad sutelktume jėgas ir kartu paremtume gynybos finansavimą, kurio reikėtų Lietuvai. Gal jūs galėtumėte patikslinti, koks idealiu atveju šiais metais turėtų būti jūsų biudžetas? Galbūt ir skaičiais. Ir galbūt jūs galite išryškinti galimus skirtumus su Vyriausybės projektais, kurie šiuo metu svarstomi?
R. KAROBLIS. Yra trys stadijos. Yra 2019 metai, tai yra skolinimosi skaičiai, finansai, kurių trūksta 2 % pasiekti. Mūsų Krašto apsaugos ministerijos specifika yra, kad gavę finansavimą gruodžio mėnesį mes jau galime investuoti į pačius stambiausius projektus. Ir tas yra pasiekiama. Nemanau, kad yra didelis politinis, tiksliau, visiškai nėra politinio nesutarimo, klausimas yra techninis – išėjimas į kokius skaičiukus. Kaip sakiau, mes siekiame tai padaryti.
2020 metai yra Valstybės gynybos tarybos sprendimas, reguliariame biudžete – 2,02 % kitais metais, bet vėl, atsižvelgiant į tai, kad ekonomika augo, yra didesnė bazė, vadinasi, tai pinigine prasme atitinka mūsų planus, kurie buvo įkelti, o, reikalui esant, pasiskolinama iki 2,05 %, tai yra patvirtinta Valstybės gynybos tarybos sprendimu, ir aš nematau jokių ženklų, kad būtų keičiama būtent Vyriausybėje.
Kadangi yra trejų metų biudžetas, tai yra 2021–2022 metų perspektyva, ir čia buvo signalas, savaime aišku – rinkimai ir panašūs dalykai, ir to didelio noro šnekėti apie tai nėra, bet biudžetas trimetis, mūsų atsiskaitymas yra NATO notifikacijos, ir čia buvo tam tikrų klausimų. Bet vėl, išeinant su skaičiais, kuriuos mes turime, taip, tai nėra didėjimas po 0,04 % per metus, tačiau pinigine prasme didėjimas yra tas pats. Mes vykdome visus įsigijimo ir plėtros planus absoliučiai be jokių pakeitimų. Savaime aišku, turbūt bus grįžtama prie to, kaip mes toliau sieksime 2,5 % ribos, kuri išaugintų mūsų gynybinius pajėgumus, kad užtikrintų ir atgrasymą, ir, esant reikalui, gynybą.
PIRMININKAS. Ačiū. Kadangi P. Gražulio savo darbo vietoje nematau, klausia A. Nekrošius.
A. NEKROŠIUS (LVŽSF). Dėkoju, pirmininke. Dėkoju pranešėjui už labai įdomų ir išsamų pranešimą. Aš norėčiau paklausti apie žmogiškuosius išteklius. Ginkluotę perkame naujausią, viskas gerai, finansavimas skiriamas, viskas kaip ir gerai, o kaip yra su specialistais, kaip jūs ketinate juos pritraukti? Tai yra gana didelė problema į tokią sritį pritraukti gerus specialistus. Kokia strategija ir ką jūs galvojate apie tai?
R. KAROBLIS. Pirmiausia dėl personalo. Buvo chroniška problema iki 2014 metų. Pavyzdžiui, buvusio kariuomenės vado generolo J. V. Žuko tiesiog teikimas ir klausimas yra, ką vis dėlto darome, nes batalionai yra pustuščiai, bandome uždarinėti, nes sudėtinga pritraukti. Galų gale tai irgi paskatino ir šauktinių mechanizmo atkūrimą. Bet, jeigu žiūrėtume į tai, kas yra šiuo metu ant žemės, šauktinių instituto atkūrimas padarė tikrai didžiulį lūžį – trečdalis šauktinių pereina į profesinę karo tarnybą, šiuo metu jau yra padalinių, kurie visiškai užpildyti. Tai yra konkursas realiai ir siūloma į kitas vietas. Jeigu žiūrėtume pagal specialistus, didžiausia paklausa yra Inžinerijos bataliono ir Logistikos bataliono. Tai yra specialistų ugdymas. Mes tikrai turime unikalų augimą, jeigu palygintume su visais kaimynais, net augimas kariuomenės per profesinę karo tarnybą yra 700–750 karių per metus. Taip, trūkumas buvo ir tebėra puskarininkių korpuso, kaip minėjote, ir specialistų, bet mes matome tendencijas, kad vis dėlto dabar dalis tų eilinių, kurie 2015 metais baigė, 2016 metais įstojo į profesinę karo tarnybą, siekia grįžti į puskarininkius, – mažėja. Problema yra karininkų, bet ir čia daroma tikrai… Karo akademija buvo vienintelė aukštoji universitetinė mokykla, kurioje šiemet buvo padidėjimas. Bandoma yra dėlioti.
O dėl specialistų, specialių profesijų, aišku, turime žiūrėti į esamas motyvacijos schemas. Savaime aišku, pritraukti motyvuojant, nes tose srityse, tose kategorijose, kur konkuruojame su rinka, mes, aišku, turime žiūrėti per priedų sistemą, kitų dalykų nėra. Bet vėlgi, dirbant įdomų darbą, kūrybinį darbą, pavyzdžiui, (…) parodė, tas pridėjimas kad ir sąlyginai nedidelio priedo, kurio suma gali būti šiek tiek mažesnė negu rinkoje, na, nemažai mažesnis skirtumas, vis tiek yra tas pasilikimo faktorius ir tą dar mes pabaigiame išlaikyti. Tai yra iššūkis, bet, manau, jis valdomas. Bet mes dar su nerimu žiūrime, savaime aišku, ir į demografiją. Į tą dalyką mes irgi turėsime žiūrėti ir dabar, ir ateityje. Ir socialinis paketas…
PIRMININKAS. Klausia V. Aleknaitė-Abramikienė.
V. ALEKNAITĖ-ABRAMIKIENĖ (TS-LKDF). Ačiū, pirmininke. Ačiū, gerbiamas ministre, už jūsų pristatymą. Mano klausimas šiek tiek iš kitos srities. Esu labai arti jūsų, čia. Rugsėjo pabaigoje buvo patvirtinta žinia, kad Norvegijos šiaurėje, Svalbardo saloje, taip pat ir žemyninėje dalyje buvo išsilaipinusios Rusijos specialiosios pajėgos ir atliko užduotį, kaip yra manoma, užmegzti kontaktą su ten veikiančiais agentais. Turint galvoje, kad Norvegija NATO sistemoje tikrai profesionaliai atlieka žvalgybos, kontržvalgybos funkciją, tai tokia nerimą kelianti žinia. Ir nejučiomis prisimenu, jau prieš keletą metų buvo pasklidusi tokia žinia apie Rusijos desantininkų išsilaipinimą, galimą išsilaipinimą Juodkrantėje. Turint omeny Lietuvos…
PIRMININKAS. Laikas.
V. ALEKNAITĖ-ABRAMIKIENĖ (TS-LKDF). …geografinę padėtį, tai šiek tiek kelia nerimą. Ar mūsų kontržvalgybos pajėgumai kartu su sąjungininkais yra pajėgūs laiku aptikti ir neutralizuoti tokius desantininkus?
R. KAROBLIS. Dėl Norvegijos aš tikrai esu skaitęs iš laikraščių, iš interneto, bet dėl žvalgybos informacijos nėra. Tai būtų irgi klausimas tarp žvalgybų… Ir galbūt bus diskutuota ir NATO lygmeniu. Noriu pasakyti, čia yra dinamikos klausimas, bet tikrai patvirtintų duomenų apie tai neturiu. Jeigu žiūrėtume, Lietuvoje tai buvo paskelbta prieš keletą metų, absoliučiai jokių duomenų ir pėdsakų apie tai, kad taip yra buvę, nėra.
Trečias dalykas. Dėl šių veiklų užkardymo priemonių tikrai yra imamasi. Pirmiausia žvalgyba, tiek strateginė žvalgyba, tiek taktinė, yra vienas iš prioritetų, kaip stiprinti šiuos pajėgumus. Taip pat dirbama nuolat su ir vidaus reikalų pajėgomis, pirmiausia Valstybės sienos apsaugos tarnyba, realiai nuolat dirbama šiais klausimais ir tikrai yra puikus bendradarbiavimas. Yra priimami tam tikri nauji mechanizmai, kurie skatintų apsikeitimą informacija. Taigi šitas klausimas tikrai yra vienas iš prioritetinių, tai yra užkardymas, kad nebūtų neteisėto įėjimo į Lietuvos teritoriją, ypač jūsų minėtais tikslais.
PIRMININKAS. Ačiū. Ir paskutinis klausia D. Kepenis.
D. KEPENIS (LVŽSF). Ačiū. Gerbiamas ministre, ačiū jums. Jūsų dėka paaiškėjo, kad per daug metų taip keliant Lietuvos ekonomiką, kultūrą, teisę staiga paaiškėjo, kad pusė jaunuolių netinka mūsų karinei tarnybai. Dabar Vyriausybė ruošia priemonių planą, skirtą įgyvendinti Seimo nutarimui „Sveikatos tausojimo ir stiprinimo politikos gairės“. Sakykite, kaip jums sekasi bendradarbiauti su kolegomis švietimo, sveikatos ministrais, kad tas priemonių planas būtų toks realus, kad mūsų jaunuoliai tikrai būtų pasirengę ne tiktai karo tarnybai, bet ir kurti mūsų sveiką, gražų Lietuvos gyvenimą? Ačiū.
R. KAROBLIS. Matote, jaunuolių paruošimas turbūt yra adekvatus … turbūt nepirminė Krašto apsaugos ministerijos funkcija. Aš žiūriu į savo kolegas sveikatos ir švietimo ministrus, tikrai pirmiausiai turi būti ten. Ką mes galime padaryti, tai yra ekspertizė, kur būtent mes žiūrime pakankamai masiškai į jaunuolių sveikatą, galime išryškinti konkrečias diagnozes, padaryti apibendrinimus ir yra numatomos jų priežastys. Turbūt pirmiausia tai. Mes tikrai galime prisidėti prie to, aišku, esant kitų dviejų ministerijų lyderystei.
O iš tikrųjų, šnekant apie tai, kas yra kariuomenėje, šauktiniai, netgi atėję be fizinio pasiruošimo, pagal sušvelnintus, sakykim, medicininius reikalavimus, manau, kariuomenėje (ir tai yra ne kartą jau įrodyta) tikrai gali įgyti žymiai didesnį fizinį pasiruošimą ir visiškai apsiverčia. Tai yra irgi vienas iš instrumentų, kaip gerinti ir sveikatą, ir fizinį pasiruošimą.
Taip pat rūpinamės ir karių sveikata, įskaitant reabilitacijas, taip pat ir fizinių pajėgumų išlaikymas vėl yra ir mūsų planuose, ir konkrečiuose veiksmuose. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkojame gerbiamam ministrui už pranešimą ir atsakymus.
14.38 val.
Loterijų įstatymo Nr. IX-1661 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3750, Loterijų ir lošimų mokesčio įstatymo Nr. IX-326 8 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3751, Labdaros ir paramos įstatymo Nr. I-172 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3752 (pateikimas)
Dabar kitas mūsų klausimas – Loterijų įstatymo Nr. IX-1661 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3750 ir lydimasis Loterijų ir lošimų mokesčio įstatymo Nr. IX-326 8 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas bei Labdaros įstatymo 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Kviečiame į tribūną gerbiamą viceministrę pranešėją L. Maskaliovienę.
L. MASKALIOVIENĖ. Ačiū. Laba diena, gerbiami Seimo nariai. Teikiame Lietuvos Respublikos loterijų įstatymo pakeitimo įstatymo ir jo lydimųjų poros įstatymų pakeitimo projektus. Šiais pakeitimais yra įgyvendinamos Vyriausybės programos nuostatos. Pagrindinis tikslas – užtikrinti aiškesnį loterijų veiklos reglamentavimą, griežtesnę iš loterijų gautų pajamų naudojimo kontrolę, sudaryti sąlygas apsaugoti vaikus ir paauglius nuo skatinimo išlaidauti loterijose.
Pagrindinės keičiamos nuostatos. Yra nustatoma griežtesnė atskaitomybė ir kontrolė už loterijoms organizuoti skiriamų 8 % nuo išplatintos loterijų bilietų vertės paramos skyrimo ir panaudojimo tvarka. Tai yra parama gali būti teikiama tik piniginiais… Tiek loterijų organizatoriai, tiek ir paramos gavėjai privalo tvarkyti teikiamos ir gaunamos paramos apskaitą ir teikti ataskaitas Valstybinei mokesčių inspekcijai. Taip pat privaloma atlikti gautos paramos panaudojimo auditą, kai paramos suma viršija 10 tūkst. eurų. Įvedamas privalomas reikalavimas viešinti gautą paramą.
Taip pat nustatomi reikalavimai loterijų įrenginiams, pavyzdžiui, programinės įrangos sertifikavimas, ir loterijų bilietams draudžiama azartinių lošimų simbolika… naudojimas. Taip pat reikalavimas dėl loterijų bilietų spausdinimo, bilietų spausdinimo proceso kontrolės užtikrinimas, nustatomos aiškesnės licencijavimo sąlygos ir tvarka.
Įstatymo projektas papildytas nuostatomis, nustatančiomis licencijos išdavimo, patikslinimo, atsiskaitymo… išduoti licencijai, įspėjimo apie sankcijų taikymą ir jų panaikinimą sąlygas ir tvarką, priežiūros institucijos sprendimų priėmimo terminus ir panašiai. Taip pat nustatomi loterijų reklamos ir loterijų žaidėjų amžiaus ribojimai. Siūloma drausti loterijų reklamą vaikams ir paaugliams skirtuose renginiuose, leidiniuose ir interneto svetainėse, taip pat siūloma neišmokėti, neleisti išmokėti laimėjimo jaunesniems nei 16 metų amžiaus asmenims. Konsoliduojamos didžiųjų ir mažųjų loterijų organizatorių veiklos priežiūros funkcijos, savivaldybių mažųjų loterijų priežiūra perduodama centralizuotai priežiūros tarnybai.
Kartu su šiuo įstatymu, kaip minėjau, teikiame Labdaros ir paramos įstatymo 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą. Jo tikslas: pagal Loterijų įstatymą teikiamai arba gaunamai paramai būtų taikomos Labdaros ir paramos įstatymo nuostatos.
Dėl paramos teikimo ir gavimo kontrolės, apskaitos. Iki šiol mokesčių administratorius neturėjo pakankamai įgaliojimų tinkamai vykdyti ir užtikrinti pagal Loterijų įstatymą skiriamos ir gaunamos paramos pakankamą kontrolę. Taip pat Loterijų ir lošimų mokesčio įstatymo 8 straipsnio pakeitimo įstatymo projekte nustatoma, kad už mažųjų loterijų organizavimą sumokėtas loterijų ir lošimų mokestis įskaitomas į valstybės biudžetą.
Turime Seimo kanceliarijos Teisės departamento techninio pobūdžio pastabų. Į jas tikrai galėsime atsižvelgti ir pataisyti diskutuodami komitetuose. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū gerbiamai viceministrei. Jūsų nori klausti E. Pupinis. Nematau. M. Majauskas. (Balsai salėje) Atsiprašau, atpratęs. Atsiprašau.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiama viceministre, iš tiesų gerai, kad teikiamas tobulinamas įstatymas, tačiau vėlgi nemažai žmonių dabar internetinėje erdvėje žaidžia. Ar nemanote, kad labiau turėtų būti kokia nors kontrolė tų lošimų, nes iš tikrųjų, ko gero, prie jų lengviausiai prieina ir nepilnamečiai asmenys? Ar nemanote, kad vis dėlto šioje srityje turėtų būti kokie nors griežtesni, nežinau, registracijos dalykai, nes turbūt nemažai asmenų susiduria, po lošimo ateina mokesčių įvairios inspekcijos ir panašiai, įsivelia į dideles problemas? Ačiū.
L. MASKALIOVIENĖ. Ačiū už klausimą. Taip, interneto lošimai yra viena iš aktualiausių šių dienų diskusijų, mes ieškome būdų, kaip būtų galima apriboti. Yra tam tikrų ribojimų, priėmimai… azartinių lošimų, lošimų iki 16 metų amžiaus, tai registracija yra privaloma. Dėl loterijų kol kas ir Europos Sąjungos mastu diskutuojama, kaip galima internetinę erdvę apriboti. Esame atviri pasiūlymams.
PIRMININKAS. M. Majauskas.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Ačiū, pirmininke. Turiu kelis klausimus. Vienas. Matome, kad naujoje redakcijoje išlieka nemažai finansinių nuostatų, Priežiūros tarnyba turės užtikrinti, kad atitinka tas nuostatas, kurios yra įrašytos įstatyme. Mano pirmas klausimas, ar jūs iš tikrųjų vis dar manote, kad Lošimų priežiūros tarnyba, kuriai pavesta daug finansinių priežiūros funkcijų, geriau atliktų savo pareigas atitraukta nuo Finansų ministerijos kontrolės?
Antras klausimas. Kaip nusprendėte apriboti tuos 8 % numatydami, kad tik labdaros fondo… ar matėte, kad didelė dalis skiriama labdarai ir nėra kontroliuojama, galbūt galite pasidalinti, kokia dalis buvo labdarai ir kokia dalis buvo fondams skiriama?
L. MASKALIOVIENĖ. Ačiū už klausimus. Manome, kad jau paskutinius porą metų tikrai padarėme nemažai ir azartinių lošimų srityje keisdami tam tikras įstatymų nuostatas. Šis įstatymas taip pat sugriežtina ir įgalioja Lošimų priežiūros tarnybą veikti tikrai efektyviai. Institucijų skaičius. Finansų ministerija tikrai neatitraukia savo dėmesio, kaip įstatymų leidėjas tikrai esame padarę nemažai. Manau, Lošimų priežiūros tarnyba yra tikrai sustiprinta pakankamai. Kiek institucijų kokiai funkcijai bus paskirta, tai nepademonstruoja svarbos, skyrimo vieno ar kito dėmesio, pakankamo ar nepakankamo. Skaičius institucijų nenulemia, mūsų manymu.
PIRMININKAS. Dėkui.
L. MASKALIOVIENĖ. Dėl 8 % yra pakankamai sugriežtinta, manome. Vienas dalykas, tai yra audito reikalavimas, jeigu 10 tūkst., kitas reikalavimas – viešinimas, kad būtų galima pamatyti ne tik tai, kam skiriama parama, bet ir kas gauna paramą. Mokesčių inspekcija gauna įgaliojimus labai atidžiai tikrinti, Lošimų priežiūros tarnyba taip pat tikrins ir seks, kad viešinimo reikalavimai būtų užtikrinti.
PIRMININKAS. A. Sysas.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Jau paklausė klausimą, nenoriu kartoti.
PIRMININKAS. J. Razma.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiama pranešėja, vis tiek yra Europoje šalių, kurios nuėjusios ilgesnį kelią, reglamentuodamos šią lošimų, loterijų sritį, sakykite, kurios šalies pavyzdžiu jūs daugiausia pasinaudojote, teikdama šį projektą? Kurių šalių pavyzdžiai buvo išanalizuoti?
L. MASKALIOVIENĖ. Ačiū. Dažniausiai nagrinėjame kaimynių šalių, kaip elgiasi Latvija, Estija ir Lenkija šioje srityje. Šis palyginimas buvo atliekamas ir vertinamas. Dėl tarptautinės rinkos taip, dvejų metų diskusijos, ypač aktyviai su visomis atsakingomis institucijomis, su (…), su sporto federacijomis, su Jaunimo ir sporto reikalų komitetu, manau, leido pateikti tam tikrą kompromisinį variantą, judėti į priekį žingsnis po žingsnio. Jeigu komitetuose būtų dar daugiau diskusijų, tikrai esame atviri pasiūlymams.
PIRMININKAS. Dėkojame. K. Masiulis.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Ačiū, pirmininke. Tie, kurie mokėsi, studijavo tikimybių teoriją, tikriausiai nedalyvauja loterijose ir lošimuose. Bet daugelis nestudijavo, todėl atsiranda didelė erdvė manipuliuoti ir kvailinti žmones. Aš loterijas ir visokius lošimus laikau tik piktnaudžiavimu, kvailinimu ir panašiai. Ir dar, tie kvailinimai yra reklamuojami. Mes matome televizijos ekranuose ir panašiai. Man atrodo, mažesnę žalą daro girtuoklystė arba panašią žalą šeimos biudžetui ir panašiai. Kaip ir tie prarasti pinigai, kai kasininkė būtinai šalia pieno pasiūlys įsigyti loterijos bilietą. Tai gal reikėtų viską uždrausti? Jūs sakote, pateikia kokią gerą patirtį…
PIRMININKAS. Kęstuti, laikas.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Galime uždrausti bet kokią reklamą – loterijų ir panašiai.
PIRMININKAS. Kęstuti, laikas.
L. MASKALIOVIENĖ. Dėkui už klausimą. Vienas iš pasiūlytų pakeitimų ir yra riboti reklamą ir drausti tuose žiniasklaidos leidiniuose, internete, renginiuose, kurie yra skirti vaikams ir paaugliams. Tai vienas iš pasiūlymų yra sugriežtinti. Kadangi esu baigusi… ir mokiausi tikimybių teoriją, tai žinau, ką reiškia, kai tikimybė maža.
PIRMININKAS. Ačiū. Paskutinis klausia E. Gentvilas.
E. GENTVILAS (LSF). Gerbiama pranešėja, čia sėdžiu, prie liberalų. (Juokas salėje) Seime jau buvo tokia praktika: kai Teisės departamento pastabų yra virš 40, tai grąžinama tobulinti. Šiuo atveju yra 65 pastabos ir jos nėra vien tik techninės. Man atrodo, kad reikėtų šiandien atsargiau pasižiūrėti į tą jūsų projektą ir pavesti tobulinti. Bet klausimas, manau, toks, ar ministerijos teisininkai peržiūrėjo šį projektą, nes esama ir elementarių techninių trūkumų, teisinės technikos trūkumų, na, ir yra tokių įdomių teisinių neatitikimų, pavyzdžiui, nesugebėjimas apibrėžti bendrovės valdymo organų, ir taip toliau. Taigi diskutuoju ne apie finansinę pusę, bet apie teisinius trūkumus, ar teisininkai padirbėjo prie šio projekto, ar čia Seimo komitetai turės atlikti tą juodą darbą.
L. MASKALIOVIENĖ. Ačiū. Tiek Finansų ministerijos, tiek Vyriausybės kanceliarijos Teisės grupės teisininkai tikrai atidžiai skaitė įstatymą. Mūsų manymu, Seimo Teisės departamento pateiktos pastabos tikrai yra techninio pobūdžio, mes jas pasiruošę pataisyti kuo skubiau, nereikės komitetuose papildomai diskutuoti.
PIRMININKAS. Ačiū gerbiamai viceministrei už pateiktą projektą ir atsakymus į klausimus. Motyvai už. Prašau. M. Majauskas.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Ačiū, pirmininke. Kviečiu kolegas pritarti, nepaisant to, jog iš tiesų yra sudėtingas projektas ir pateikta labai daug pastabų. Bet projektas yra teisingas, jis iš esmės skaidrina tokį gana drumzliną sektorių. Priėmus nuostatas, žinoma, pataisytas, atsižvelgus į Teisės departamento pastabas, bus galima griežčiau kontroliuoti, kur yra skiriami pinigai, kaip jie skiriami ir gauti tinkamą ataskaitą. Labai ačiū.
PIRMININKAS. Gerbiami kolegos, balsuojame.
Užsiregistravo 93, balsavo 91: už – 73, prieš nėra, 18 susilaikė. Po pateikimo pritarta. Siūlomas kaip pagrindinis Biudžeto ir finansų komitetas. Siūloma svarstyti lapkričio 26 dieną. Galime pritarti? Nėra kitų pasiūlymų. Ačiū.
14.51 val.
Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo Nr. VIII-275 2, 4, 5, 7, 8, 9, 10, 11, 12, 13, 14, 15, 17, 21, 22, 24, 25, 26, 27, 28, 29, 48, 49 ir 51 straipsnių ir priedo pakeitimo ir Įstatymo papildymo 71, 141 ir 251 straipsniais įstatymo projektas Nr. XIIIP-3856ES, Lietuvos banko įstatymo Nr. I-678 43 straipsnio ir 3 priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3857, Mokesčių administravimo įstatymo Nr. IX-2112 2, 33, 55 ir 551 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3858, Administracinių nusižengimų kodekso 589 straipsnio pakeitimo ir Kodekso papildymo 1981 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIIP-3859 (pateikimas)
Kitas projektas – Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo Nr. VIII-275 2, 4, 5, 7, 8, 9, 10, 11, 12, 13, 14, 15, 17, 21, 22, 24, 25, 26, 27, 28, 29, 48, 49 ir 51 straipsnių ir priedo pakeitimo ir įstatymo papildymo 71, 141 ir 251 straipsniais įstatymo projektas Nr. XIIIP-3856ES. Jį mums pristato viceministras gerbiamasis Č. Mulma. Prašom. Ir lydimieji: Lietuvos banko įstatymo Nr. I-678 43 straipsnio ir 3 priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3857, Mokesčių administravimo įstatymo Nr. IX-2112 2, 33, 55 ir 551 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3858, Administracinių nusižengimų kodekso 589 straipsnio pakeitimo ir kodekso papildymo 1981 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIIP-3859. Viskas. Prašom, gerbiamas viceministre.
Č. MULMA. Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke, laba diena, gerbiamieji Seimo nariai. Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo projektas kartu su lydimaisiais teisės aktais parengti siekiant įgyvendinti 2018 m. gegužės 30 d…
PIRMININKAS. Gal jūs mikrofonus, viceministre, arčiau palenkite, tada geriau bus girdėti salėje. Kolegos, dėmesio.
Č. MULMA. (Ačiū.) …įgyvendinti 2018 m. gegužės 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą Nr. 843, kuria iš dalies keičiama 2015 metų direktyva Nr. 849 „Dėl finansų sistemos naudojimo pinigų plovimui ir teroristų finansavimui“. Direktyvos perkėlimo į nacionalinę teisę terminas – 2020 m. sausio 10 d. Direktyvą perkeliantys teisės aktai parengti bendradarbiaujant su Finansų ministerija, kuri pagal kompetenciją parengė Lietuvos banko įstatymo, Mokesčių administravimo įstatymo, Administracinių nusižengimų kodekso pakeitimų projektus.
Teikiamais įstatymų projektais siūloma praplėsti subjektų, kuriems taikomos Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo nuostatos, ratą. Tai yra nuostatas taikyti prekybininkams ir tarpininkams meno kūriniais, įskaitant, kai tai atlieka meno galerijos ir aukciono namai, jei sandorio vertė lygi arba viršija 10 tūkst. eurų; laisvosioms zonoms, veikiančioms pagal 2013 metų reglamentą 952 ir besiverčiančioms ūkine ir komercine veikla, apimančia saugojimo, prekybos arba tarpininkavimo veiklą prekybos meno kūriniais srityje, jei sandorio vertė lygi arba viršija 10 tūkst. eurų. Įstatymo projektu patikslinama, kokiais atvejais nekilnojamojo turto agentai, buhalterinės apskaitos ar mokesčių konsultavimo paslaugų teikėjai įpareigoti vykdyti pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos priemones.
Taip pat reglamentuoti bendradarbiavimo tarp Lietuvos ir užsienio valstybių institucijų aspektus; nustatyti atsisakymo bendradarbiauti ir keistis informacija su užsienio valstybių institucijomis pagrindus; nustatyti atvejus, kada draudžiama atsisakyti bendradarbiauti ir keistis informacija su užsienio valstybių institucijomis.
Taip pat nustatyti svarbių viešųjų pareigų Lietuvos Respublikoje sąrašo sudarymo tvarką. Tai yra kompetentingos institucijos įvertins svarbias viešąsias pareigas, jų veiklos srityje informaciją teiks Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybai, kuri apibendrintus duomenis teiks Europos Komisijai ir skelbs viešai.
Taip pat siūloma nustatyti priemones juridinių asmenų tikrųjų savininkų registro informacijos aktualumui užtikrinti. Tai yra juridiniai asmenys, neatskleidę arba netinkamai atskleidę informaciją apie juridinių asmenų tikruosius savininkus, negalės pradėti dalykinių santykių su finansų įstaigomis ar kitais įpareigotais subjektais, negalės įvykdyti vienkartinių sandorių pas notarus, auditorius, kitus įpareigotuosius subjektus ir finansų įstaigas.
Siūloma nustatyti, kad juridinių asmenų tikrųjų savininkų… numatoma jungti prie Europos centrinės platformos, per kurią ES gaus pasiekiamą juridinių asmenų tikrųjų savininkų informaciją. Taip pat siūloma praplėsti taikomas sustiprintas priemones klientų iš didelės rizikos trečiųjų valstybių atžvilgiu. Tai yra finansų įstaigos ir kiti įpareigoti subjektai privalės gauti informaciją apie numatomų arba įvykdytų sandorių priežastis, surinkti išsamią informaciją apie klientą naudos gavėją, numatomą verslo santykių pobūdį, (…) pinigų plovimą ir teroristų finansavimo riziką ir kita. Jeigu šių priemonių rizikai valdyti neužtektų, siūloma įtvirtinti reikalavimą imtis griežtesnių veiksmų, pavyzdžiui, sugriežtinti pranešimų apie įtartinas pinigines operacijas ir sandorius teikimą, riboti dalykinius santykius arba sandorius su didelės rizikos trečiosiose valstybėse gyvenančiais fiziniais asmenimis arba ten įsteigtais juridiniais asmenimis.
Taip pat, siekiant, kad valstybė galėtų peržiūrėti savo kovos su pinigų plovimu ar teroristų finansavimu sistemų veiksmingumą, siūloma nustatyti (…) tikslu kaupia išsamią statistinę informaciją, susijusią su tokių sistemų veiksmingumu. Tai yra atliktų patikrinimų skaičių per metus ir už šio įstatymo pažeidimus taikytų poveikio priemonių skaičių per metus, žmogiškuosius ir finansinius išteklius, skirtus pinigų plovimo ar teroristų finansavimo prevencijai, ir kita.
Mokesčių administravimo įstatymo 55 straipsnyje siūloma išsamiau reglamentuoti šiuo metu Valstybinei mokesčių inspekcijai automatiniu būdu teikiamos informacijos apie atidarytas ir uždarytas sąskaitas aprėptį ir įtvirtinti pareigą teikti informaciją apie seifo kamerų nuomą. Pagal Mokesčių administravimo įstatymo projekto nuostatas Valstybinei mokesčių inspekcijai būtų teikiama informacija apie asmenų atidarytas ir uždarytas visų rūšių sąskaitas, seifo kamerų nuomą, asmenų atstovus ir naudos gavėjus.
Administracinių nusižengimų kodekso projektu siūloma nustatyti atsakomybę asmeniui, nepateikusiam duomenų finansų įstaigoms, kitiems įpareigotiesiems subjektams, atliekantiems praneštino asmens tapatybės nustatymą pagal Mokesčių administravimo įstatymą, ar pateikusiam neteisingus duomenis, kuriuos finansų įstaigos ir kiti įpareigotieji subjektai privalo kaupti, patikrinti ir įstatymo nustatytais atvejais pateikti Valstybinei mokesčių inspekcijai. Prašyčiau Seimo narių pritarti projektui.
PIRMININKAS. Gerbiamas viceministre, jūsų dar nori paklausti keletas Seimo narių. M. Majauskas.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Ačiū pranešėjui. Norėčiau paklausti. Jūs čia daug ką siūlote koreguoti, įvairiausius teisės aktus, susijusius su seifų turiniu – apibrėžti teisės tikrinti seifų turinį tvarką, teismo leidimo tikrinti seifo turinį tvarką, siūloma įtvirtinti pareigą teikti informaciją apie seifo kamerų nuomą. Ar galite pasakyti, ar čia iš tikrųjų yra tokia aktuali problema Lietuvoje, ar iš tikrųjų nėra galimybės, nėra tvarkos, dažnai susiduriate su tokiomis problemomis? Ar čia tiesiog yra įgyvendinama Europos Sąjungos direktyva ir nieko bendro su Lietuvos aktualijomis?
Č. MULMA. Šiame projekte pagrindinės nuostatos, kurios yra perkeliamos, tai yra direktyvos nuostatos. Bet šiaip gyvenime tarnybos susiduria su tam tikromis problemomis, siekiant identifikuoti, kieno tai turinys, kieno tai seifas. Susidarius tam tikroms teisinėms reglamentavimo problemoms, tai iš dalies palengvintų tam tikrų tarnybų darbą.
PIRMININKAS. Ačiū. P. Gražulis.
P. GRAŽULIS (MSNG). Gerbiamasis pranešėjau, tenka buvoti įvairiose valstybėse, galbūt nevisiškai demokratinėse, bet tokios situacijos, primenančios sovietinę sistemą, kaip Lietuvoje neteko matyti. Be paso dabar niekur nenueisi – nei iš namų, nei į namus. Tik pasas galioja. Jeigu jau į banką nueini, reikia gal neštis ir metrikus – gimimo metrikus?! 50 eurų reikia pasikeisti, reikia turėti pasą. Pažiūrėkite, Baltarusijoje tokių nesąmonių nėra, Lenkijoje, nekalbu apie Europos Sąjungos šalis! Kur mes einame?! Šiaurės Korėjos link?!
Č. MULMA. Šiandieną aš jau kartojau, kad šiame įstatymo projekte yra tiktai perkeltos direktyvinės nuostatos – nieko bendro su nacionaline teise čia nėra. Nacionalinės teisės norma čia neperkeliama nė viena. (Balsas salėje)
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamas viceministre, už pristatytą klausimą ir atsakytus atsakymus.
Gerbiami kolegos, ar galime pritarti bendru sutarimu? (Balsai salėje) Balsuojame. (Balsai salėje) Man neparodė, kad nėra. (Balsas salėje) P. Gražulis – prieš. Prašom.
P. GRAŽULIS (MSNG). Kažkaip, gerbiamas vicepirmininke, jūs manęs nematote, nei kai krašto apsaugos ministras kalbėjo, buvau užsirašęs paklausti, bet laiko nesuradote. Jau ką darysi. Bet apskritai aš noriu atkreipti dėmesį dėl principinio klausimo, kur mes einame? Ar tampame jau ne tik policine, bet kažkokia specialiųjų tarnybų valstybe, kurioje bet kur – į kišenę, į seifą be jokių problemų gali įeiti, suimti, areštuoti, laikyti metus laiko nepateikus kaltinimų? Kur mes einame?! Aš jums paminėjau pavyzdį: nueikite į bankomatą ir pasiimkite 50 eurų, išsigryninkite, be paso – dar metrikų paprašys jūsų. Kas čia? Demokratija čia yra?! Čia, aš nežinau, man atrodo, mes atsipeikėkime vieną kartą. Lyg ir ištrūkome iš sovietų sistemos, iš sovietų vergijos, kur tikrai buvo diktatūra, ir kur mes dabar nuėjome? Į tą pačią diktatūrą, tik kitą. Anksčiau buvo bolševizmas, dabar liberalbolševizmas. Tas pats! Aš prieš visus šituos suvaržymus. Baisu!
PIRMININKAS. Kadangi nuomonės skiriasi, balsuojame.
Užsiregistravo 88, balsavo: 74 – už, 1 – prieš, 11 susilaikė. Po pateikimo pritarta. Siūlomas Biudžeto ir finansų komitetas. (Balsai salėje) Ir dėl projekto Nr. XIIIP-3859 Teisės ir teisėtvarkos komitetas – pagrindinis. Siūloma svarstyti lapkričio 19 dieną. Daugiau pasiūlymų nėra? Nėra. Ačiū.
15.03 val.
Administracinių nusižengimų registro įstatymo Nr. XII-603 3, 5, 6 ir 7 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3757 (pateikimas)
Kitas klausimas – Administracinių nusižengimų registro įstatymo 3, 5, 6 ir 7 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3757 ir projektas Nr. XIIIP-3749… Čia skirtingas. Atsiprašau. Kviečiu pranešėją viceministrą Č. Mulmą. Prašom.
Č. MULMA. Ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiami Seimo nariai, Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų registro įstatymo projekto tikslas ir esmė yra valstybės mastu centralizuotai Administracinių nusižengimų registre kaupti informaciją ne tik apie administracinius nusižengimus, bet ir apie ūkio subjektų padarytus teisės aktų pažeidimus ir už šių pažeidimų padarymą ūkio subjektams skirti poveikio priemones.
Administracinių nusižengimų registre kaupiama informacija tik apie Administracinių nusižengimų kodekso nustatyta tvarka užfiksuotus administracinius nusižengimus, sukurtomis registro priemonėmis iš esmės elektroniniu būdu administruojama administracinių nusižengimų teisena. Šiuo metu nėra vienos duomenų bazės, kurioje būtų registruojami ūkio subjektų padaryti Lietuvos Respublikos įstatymų ir Europos Sąjungos teisės aktų nustatyta tvarka užfiksuoti teisės pažeidimai, už kuriuos priežiūros institucijos ūkio subjektams skirtų specialiuosiuose teisės aktuose nustatytas poveikio priemones. Ūkio subjektams skiriamų poveikio priemonių administravimo procesas, nepaisant ūkio subjektams taikomų poveikio priemonių įvairovės, yra panašus į administracinių nusižengimų administravimo procesą. Standartizavus priežiūros institucijas, veiklos procesus, ūkio subjektų padarytų teisės pažeidimų duomenys gali būti kaupiami ir sisteminami viename valstybės registre. Taigi visa informacija apie pažeidimus, kurie iš esmės sudaro administracinės atsakomybės turinį, būtų kaupiama ir tvarkoma vienoje vietoje – registre. Tai sudarytų prielaidas ir suteiktų galimybę minėtus pažeidimus patogiai administruoti elektroninėmis priemonėmis. Taip pat leistų efektyviai panaudoti informaciją institucijų funkcijoms atlikti.
Taip pat projekte, vadovaujantis 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo, kuriuo panaikinama direktyva 95/46/EB, tikslinamos įstatymo nuostatos, susijusios su asmens duomenų tvarkymu. Prašau Seimo narių pritarti projektui.
PIRMININKAS. Gerbiamas viceministre, luktelėkite, jūsų nori paklausti K. Masiulis.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Aš noriu paklausti, viceministre, čia dar vienas registras atsiras šalia kitų registrų, jeigu aš teisingai suprantu? Ar neužtektų, kad… Reikalingi tie įrašai, aš pritariu, kad jie būtų registruojami, kad būtų… Ir taip yra Fizinių, Juridinių asmenų registrai, juose gali būti dar papildomi įrašai. Ar tikrai jūs einate tuo keliu, kad steigtumėte naują registrą?
Č. MULMA. Labai ačiū už klausimą, gerbiamas Seimo nary. Administracinių nusižengimų registras veikia, jis yra, tai jo pagrindu bus tobulinama tiktai. Ir sąsajos… Ir ta informacija, kuri kaupiama Juridinių asmenų pagrindu, nes ji nekaupiama apskritai niekur šiandien, patektų į tą registrą tiesiog.
PIRMININKAS. Dėkojame gerbiamam viceministrui. Motyvų nėra. Galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
Gerbiami kolegos, kaip pagrindinis siūlomas Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Siūloma svarstyti lapkričio 7 dieną. Kitų pasiūlymų nėra? Galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
15.07 val.
Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro įstatymo Nr. XI-1503 1, 6 ir 8 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3749 (pateikimas)
Kitas klausimas – Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro įstatymo 1, 6 ir 8 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3749. Prašom, gerbiamas viceministre.
Č. MULMA. Labai ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Gerbiami Seimo nariai, šio projekto tikslas ir esmė – parengtas siekiant patikslinti Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro įstatymą, atsižvelgiant į šiuo metu galiojančio Lietuvos Respublikos valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo nuostatas. Projektu siūloma Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro įstatyme vartojamas sąvokas „vadovaujančiosios tvarkymo įstaigos“ ir „tvarkymo įstaigos“ keisti į Valstybės informacinių išteklių valdymo įstatyme apibrėžtas „registro valdytojo“ ir „registro tvarkytojo“ sąvokas. Taip pat patikslinti nuostatas dėl Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro tvarkytojo paskyrimo Vyriausybės nutarimu, kuriuo tvirtinami registro nuostatai. Ir taip pat papildyta nuoroda dėl Bendrojo duomenų apsaugos reglamento. Prašyčiau gerbiamų Seimo narių pritarti projektui.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamas viceministre. Klausti jūsų niekas nenori. Dėl motyvų nėra užsirašiusių. (Balsai salėje) Galime bendru sutarimu? (Balsai salėje) Balsuojame.
Užsiregistravo 89, balsavo 87: už – 85, prieš nėra, susilaikė 2. Po pateikimo pritarta. Kaip pagrindinis siūlomas Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Siūloma svarstyti lapkričio 21 dieną. Ar kitų pasiūlymų yra? Nėra. Galime pritarti? Ačiū, pritarta.
Kitas darbotvarkės klausimas – Bausmių vykdymo kodekso pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3868. Pranešėjas – gerbiamas ministras E. Jankevičius. Nėra.
15.10 val.
Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX-751 19 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3865 (pateikimas)
Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 19 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3865. Pranešėjas – P. Čimbaras. Prašom, gerbiamas Petrai.
P. ČIMBARAS (LSDDF). Ačiū, pirmininke. Elektromobiliai yra viena efektyviausių priemonių siekiant mažinti aplinkos oro taršą ir kartu spręsti klimato kaitos problemas. Taigi elektromobiliai yra svarbūs įgyvendinant ilgalaikius Europos Sąjungos tikslus, tai yra daugiausia naudos elektromobilių plėtra atneštų siekiant Transporto baltojoje knygoje iškelto tikslo iki 2050 metų visiškai panaikinti iškastiniu kuru varomų automobilių naudojimą miestuose. Šiam tikslui pasiekti reikia didinti alternatyviu kuru varomų transporto priemonių naudojimą ir elektromobiliai gali tapti viena svarbiausių šio tikslo įgyvendinimo priemonių.
Taigi siūlau, kad elektromobiliams, kurių suma neviršija 35 tūkst. eurų, būtų taikomas 9 % PVM tarifas, o tiems, kurie viršija 35 tūkst., būtų taikomas bendras 21 % tarifas. Šiuo metu, kaip žinote, elektromobiliams įsigyti yra taikomas 21 %. Galiu paminėti, kad kitos šalys teikia paramą nuo 11 iki 27, 35 %, priklausomai nuo vertės. Norvegai iš viso nesiūlo, jų tarifas yra 25 %, yra siūlomas nulinis. Prašau pritarti po pateikimo, mielai atsakysiu į jūsų klausimus.
PIRMININKAS. Ačiū gerbiamam Petrui už įstatymą. Jūsų nori klausti M. Majauskas.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamas kolega, mes šiek tiek bendravome, aš jums išsakiau savo nuogąstavimus, per tą laiką įkvėptas kolegų pažiūrėjau ir išsirinkau svajonių automobilį „Porsche Taycan“, elektromobilis, daug privalumų matau: 350 kilovatų, greitas, rimtas, gera garso sistema, kainuoja 120 tūkst. eurų. Sakykite, ar ir šiam automobiliui bus pritaikyta dalis tos lengvatos?
P. ČIMBARAS (LSDDF). Taip, gerbiamas Mykolai, iki 35 tūkst. jums bus pritaikytas 9 % PVM, virš 35 iki 100 ar (…) jums bus pritaikytas 21 %. Aš suprantu, ką jūs norite man pasakyti, pasiųsti signalą. Tai aš jums galiu pasakyti, kai mes suteikėme lengvatą šildymui, tai pas mus ir turtingas, ir biednas, naudojasi ta pačia PVM lengvata.
PIRMININKAS. Ačiū. G. Skaistės nematau. A. Gaidžiūnas.
A. GAIDŽIŪNAS (LVŽSF). Ačiū. Gerbiamas pranešėjau, aš suprantu, kad iš biudžeto reikės apie 1 mln. eurų, jūs tai puikiai žinote. O kaip jūs manote, kiek kartų buvo mažintas PVM tiek maisto produktams, tiek malkoms ar kam, granulėms, ir nieko – viskas nusėdo pas pardavėją, kaip manote, ar čia nebus tas pats, kad tik pardavėjai iš to išlos?
P. ČIMBARAS (LSDDF). Aš pasakysiu, iš verslo pusės su jumis iš dalies galiu sutikti – kažkas, kažkur pinigai gali nusėsti. Bet jūs įdėmiai paklausykite – mokslininkai žemei davė dešimt metų susitvarkyti taršą. Tuo atveju kalbama ne apie tai, kad kažkur nusės, pati Europa pripažįsta ir dabar imasi priemonių, kaip sumažinti taršą. Priminsiu, kitose šalyse veikia kompensavimo mechanizmai. Ką tik kalbėjau su aplinkos ministru, bulgarai pasiūlė Europos Komisijai bendrą krepšelį, kad būtų taikomos kompensacinės išmokos už elektromobilių įsigijimą. Mes faktiškai nieko to nedarome. Paprasčiausiai laukiame kaip ir mokslininkai pasaulio pabaigos, kai dangus nukris, tada mes visi pulsime tą taršą mažinti. Todėl mano pasiūlymas – pradėkime jau dabar galvoti.
PIRMININKAS. Ačiū. A. Nekrošius.
A. NEKROŠIUS (LVŽSF). Dėkoju, pirmininke. Gerbiamas pranešėjau, mane suintrigavo jūsų pasakymas, kad tai prisidėtų prie aplinkos švaros, ir taip toliau. Tai mano būtų toks klausimas: ar jums yra žinoma, kad visi elektromobiliai, hibridiniai automobiliai, vertinant jų gyvavimo ciklą, tai yra nuo pagaminimo iki utilizavimo, yra patys taršiausi aplinkosaugos požiūriu?
P. ČIMBARAS (LSDDF). Aš jums pasakysiu, čia ne jūs kalbate, jūs paskaitėte portale parašytą straipsnį, kuris nėra paremtas jokiais moksliniais argumentais. Galiu pasakyti, technologijos sparčiai tobulėja. Sparčiai. Elektromobiliai sparčiai atpigs. Šiuo atveju galiu pasakyti, kad su jumis visiškai nesutinku, nes kažkada elektromobilių neapsimokėjo gaminti, nes buvo labai didelės sąnaudos. Dabar jos mažėja ir technologijos tobulėja. Kalbant apie taršą, utilizavimą, tikrai ateityje jis bus panaikintas.
PIRMININKAS. Ačiū. Prašyčiau trumpą repliką, gerbiamas Arvydai Nekrošiau.
A. NEKROŠIUS (LVŽSF). Kadangi iš esmės aš šiltnamio efektą sukeliančių dujų tyrimams skyriau ganėtinai daug laiko, tai yra faktiškai kokius penkerius metus, galėčiau pasakyti, kad visi mokslininkai yra gana bendros nuomonės, kad elektromobiliai ir hibridiniai automobiliai yra patys taršiausi automobiliai visoje pramonėje.
PIRMININKAS. J. Razma.
P. ČIMBARAS (LSDDF). Palaukite, aš irgi turėsiu replikuoti. Gerbiamas kolega, jūs Seime jau treji metai. Per trejus metus technologijos tikrai patobulėjo.
PIRMININKAS. Gerbiamas Jurgi, prašom klausimą.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiamasis pranešėjau, jūs puikiai suprantate, kad jūsų projektui negalima pritarti dėl prieštaravimų europinei teisei. Ar jūs nenagrinėjote kitų šalių patirties, kaip kitais būdais paremiamas elektromobilių įsigijimas, vartojimas, neliečiant PVM? Gal pritrūko jums fantazijos, kad tik PVM matote?
P. ČIMBARAS (LSDDF). Gerbiamas Jurgi, direktyva nėra šventa, kad nėra taisoma. Ši direktyva, apie kurią jūs kalbate, yra 2006 metų. Kitos šalys turi kitus kompensavimo mechanizmus. Pavyzdžiui, Anglija kompensuoja iki 35 tūkst. svarų… iki 35 % kompensuoja, bet ne daugiau kaip 5 tūkst. svarų, Nyderlandai, Prancūzija – nuo 11 iki 27. Pas mus nėra jokios alternatyvos, nieko. Tai aš siūlau: diskutuokime, kalbėkime!
Klausykite, dabar yra naujas komisaras, išrinktas naujas Parlamentas. Visa Europa kelia problemą dėl užterštumo. Tai kalbėkime, diskutuokime! Gal galima išsiderėti iš Europos Komisijos, kad direktyvai būtų taikoma 9 % elektromobilių… Dirbkime, bet uždekime žalią šviesą bent Vyriausybei, kad ji galėtų kreiptis, diskutuoti ir gauti tą lengvatą.
PIRMININKAS. Ačiū. A. Šimas. Nematau. E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamasis pranešėjau, iš tiesų jau čia buvo siūlymų dėl to, kad vis dėlto reikia pradėti kalbėti nuo Europos Sąjungos, pabandyti per mūsų ministrus diskutuoti, po to eiti prie to įstatymo, nes direktyvos nesilaikymas turbūt lemia tam tikras sankcijas valstybei.
Bet norėčiau jūsų paklausti. Ar tai didelė problema, iš tiesų elektra varomi automobiliai yra brangūs, kaip čia buvo pasakyta, kiek dabar žmonių yra įsigiję apskritai? Ar tai ne koks nors, tarkime, noras tik pateikti įstatymo projektą, bet iš esmės?.. Ar šiuo metu Lietuvoje yra daug tokių žmonių?
P. ČIMBARAS (LSDDF). Gerbiamas Edmundai, jūs puikiai suprantate, kad Lietuva yra senų automobilių įvežimo šalis. Per metus naujų elektromobilių nuperkama iki 200 ir dar 200 nuperka padėvėtų. Bet kur yra problema? Kai toks mažas perkamumas, nėra išvystyta infrastruktūra. Tai, ko gero, pas mus ir stabdo pirkimą, nes, pavyzdžiui, nuo Vilniaus iki Klaipėdos galima ir nenuvažiuoti, nes nėra pakrovimo stotelių. Bet jeigu pirkimų daugėtų, verslas automatiškai investuotų į infrastruktūrą ir būtų didesnis perkamumas.
PIRMININKAS. Ačiū. V. Vingrienė.
V. VINGRIENĖ (LVŽSF). Dėkoju, gerbiamas pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, pirmiausia norėčiau pasveikinti jūsų šią iniciatyvą. Jeigu pamenate, pernai pati registravau ir pateikiau tam tikrą pataisą dėl PVM lengvatos ir elektromobiliams, ir hibridams. Be abejo, sulaukėme kritikos iš gerbiamojo M. Majausko. Jūsų dabar patobulintas variantas – nustatomos ribos iki tam tikros sumos, bet gal reikėtų iš tikrųjų kol kas paieškoti kitų būdų, veiksmingesnių, ir, tarkim, taikyti kompensacijas kaip kitos šalys, tarkim, 50 % vertinant pagal šeimų pajamas, pagal gyventojų pragyvenimo lygį. Be abejo, mes puikiai suprantame, kad jau dabar tų pačių dėvėtų elektromobilių kainos gali būti ir 10 tūkst. su laiku jų savikaina kaip tik mažės. Kaip jūs žiūrite į tai, kad, pavyzdžiui, būtų pritaikyta lengvata tiems naudotiems elektromobiliams, kad iš tikrųjų mes pereitume prie mažataršių transporto priemonių, nes tikrai kur kas geriau yra paskata negu, kaip sakant, baudimas taršos mokesčiais.
P. ČIMBARAS (LSDDF). Aš tikrai sutinku su jumis, bet iš dalies nenorėčiau, kaip gerbiamas A. Nekrošius sakė, elektromobilius utilizuoti yra brangiausia ir taršiausia. Jeigu mes pradėsime įvežti panaudotus elektromobilius ir kompensuosime PVM, tai, ko gero, vėl tapsime šalimi, kuriai teks utilizuoti tą vadinamąją brangią įrangą. O dėl kitų alternatyvų, ko gero, mes visi, Seimo nariai, suprantame, kad turime ką nors daryti. Ar tai būtų PVM, ar tam tikras kompensacinis mechanizmas, bet tikrai turime daryti, o nepalikti likimo valiai – bus kaip bus. Aiškiai pasakė mokslininkai, turime dešimt metų, tai išgirskime mokslininkus.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamas A. Sysas klausia paskutinis.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Aš labai abejoju, kad jūsų siūlymas prisidės prie tos dešimties metų problemos sprendimo, kai nuperkama 200 automobilių. Apskritai, ar nemanote, kad jūsų siūlymas – dar vienas siūlymas į gyvulių ūkio krepšelį? Tai yra išimtys, nes 200 automobilių… ar pasidomėjote, kas juos perka, turbūt ne tie, kurie uždirba nedaug, nes vidutinė elektromobilio kaina yra šiek tiek aukštesnė už kitos rūšies automobilius. Ar tai nėra protekcinis įstatymas atskirai grupei ir kodėl 35 tūkst., kuri firma buvo atėjusi, parduodanti automobilį už 35 tūkst., nes visi kiti brangiau kainuoja? Labai ačiū, Petrai.
P. ČIMBARAS (LSDDF). Ačiū, kolega. Jūs ne pirmas manęs klausiate, kas pas mane buvo atėjęs ir kiek kas siūlė. Iš tikrųjų aš tai priimu kaip humoro formą. Gerbiamas kolega, 35 ar 25 – diskutuokime, čia yra pateikimas. Siūlykite, gal pas jus buvo atėję iš BMW, gal jums brangiau pasiūlė, gal jūs galėsite didesnę sumą kompensuoti. Esu atviras, prašom po pateikimo siūlyti, teikti, svarstysime.
PIRMININKAS. Ačiū už pateikimą, dėkui už atsakytus klausimus. Dabar motyvai. S. Gentvilas. Prašau.
S. GENTVILAS (LSF). Gerbiami kolegos, iš gerbiamo A. Nekrošiaus išgirdau tokią abejonę dėl prekybininkų išsakyto mito, kuriuo labai džiaugiasi naftininkai toliau visame pasaulyje. Vokiečių institutas IFO paskleidė mitą, kad elektromobiliai teršia labiau negu dyzeliniai arba benzininiai. Tai seniai paneigta pačios Europos aplinkos agentūros. Kalbėti tais mitais žaliajam, tiesiog, na, nežinau, nevertėtų, nes jūsų ministras dar prieš pusmetį pateikė lygiai tokį patį įstatymą, tai arba ministras nežino, arba jūs jį pamokykite.
Bet kalbant iš esmės, šitokių nuolaidų reikia ir jų reikia didelio komplekso, pavyzdžiui, tokio kaip PVM galimas atskaitymas netaršiems automobiliams ir taip toliau, ir taip toliau. Gerbiamas aplinkos ministre, po kelių savaičių jūs ateisite į Seimą su automobilių taršos mokesčiu ir jums visi pasakys ne, nes jūs visų pirma nepasakote, kam šitie žmonių pinigai bus išleisti, kam jie bus išleisti iš specialiojo klimato kaitos fondo.
Mes pernai matėme atvejį, kai gruodžio mėnesį surinkti pinigai buvo išleisti atlyginimams sumokėti. Tai kur bus panaudoti iš žmonių surinkti pinigai už automobilius? Štai vienas iš gerbiamo Petro projektų. Jis sako, būtų galima panaudoti netaršiems automobiliams subsidijuoti.
Turi būti daugybė priemonių, kai aiškiai pasakyta, kur žmonių pinigai nueis, nes kitu atveju, jeigu mes tik nulupsime skūrą nuo tų, kurie važinėja keturiais ratais, tai tokio mokesčio čia, Seime, niekas neparems, nepaisant to, kad iš tikrųjų kiekvieną penktadienį Lietuvoje marširuoja tūkstančiai moksleivių, o prie A. Merkel būstinės miega tūkstančiai protestuotojų. Aš kviečiu pritarti ir gilintis, ir Aplinkos ministeriją komunikuoti pozityviai, kam bus panaudoti klimato kaitos pinigai, kad jie nebūtų panaudoti taip, kaip pernai gruodį mokytojų algoms išmokėti?
PIRMININKAS. Ačiū. M. Majauskas turi kitą nuomonę.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Ačiū, pirmininke. Iš tikrųjų, jeigu klausytume liberalų, tai prisidengdami klimato kaita ištaškytume valstybės biudžeto pinigus lengvatoms daugiausiai uždirbantiems, nes šis projektas konkrečiai yra lengvata tiems žmonėms, kurie daugiausiai Lietuvoje uždirba pinigų ir turi galimybę įsigyti prabangesnį automobilį, nes elektromobiliai paprastai būna brangesni. Jeigu palygintume, kokius automobilius paprastai perka vidutines pajamas uždirbantis žmogus ir kokį automobilį perka didesnes pajamas uždirbantis žmogus, pamatytume labai aiškų skirtumą. Vis dėlto remti elektromobilių įsigijimą reikėtų, bet reikėtų labai aiškiai nustatyti ribą, iki kokios galbūt ribos yra skiriama parama ar lengvata, ar dar kažkas, bet neturėtų būti taip, kad norint įsigyti automobilį už 120 tūkst. eurų būtų galima pasinaudoti pridėtinės vertės mokesčio lengvata. Man atrodo, daug didesnė šiandien problema nei klimato kaita yra socialinė atskirtis Lietuvoje ir tam turėtume skirti prioritetiniu būdu valstybės pinigus.
PIRMININKAS. Ačiū. Nuomonės išsiskyrė. Gerbiami kolegos, balsuojame.
Užsiregistravo 90. Balsavo 90: už – 42, prieš – 8, susilaikė 40. Po pateikimo projektui nepritarta.
Gerbiami kolegos, yra du variantai – arba tobuliname, arba projektą atmetame. Kas už, kad tobuliname, balsuojame už (paskui duosime gerbiamam Kęstučiui pasisakyti), o kas turi kitą nuomonę, balsuoja kitaip.
Užsiregistravo 82. Balsavo 80: už tobulinimą – 73, atmetimą – 7. Taigi projektas siūlomas tobulinti.
Prašom, gerbiamas Kęstuti.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Ačiū, pirmininke. Aš norėčiau atkreipti dėmesį tų, kurie save vadina žaliaisiais, kad ekologišku reikėtų vadinti tokį mąstymą, kuris neskatina vartojimo, o skatina daiktą, nes bet kokiam daiktui pagaminti yra naudojama energija ir jis sukelia taršą, skatina suvartoti iki galo. Lietuva, Lietuvos žmonės, nes rinkoje dominuoja neturtingi, nepajėgiantys įsigyti naujų automobilių, yra tikrieji ekologai, nes stengiasi suvartoti, atnaujinti ir toliau pratęsti jo gyvenimą.
Dabar ką aš matau? Mes turime Lietuvoje ir taip didžiausią bėdą – atskirtį. Paimsime pinigus iš tų skurdžių pagal taršos mokestį ir atiduosime aišku kam. Ot, čimbarams, dar kažkam, kas gali važinėti elektromobiliais. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Gerbiamas E. Gentvilas.
E. GENTVILAS (LSF). Aš noriu replikuoti dėl P. Čimbaro humoro ir noriu pasakyti, kad yra žmonių, kurie klauso transliacijas, ir yra kategorija žmonių, kurie pažodžiui priima viską, kas yra pasakoma. Kai jūs tribūnoje pradėjote šnekėti, kad ateina automobilių gamintojas ir jums kažką pasiūlo, o štai BMW ateis pas A. Sysą ir pasiūlys gal daugiau, kas nors, ko gero, taip pažodžiui ir priima. Arba pasakykite, kad čia juokavote, arba žinokite, kad kas nors užsipuls, koks nors BMW ir sakys: mes nevaikštome pas A. Sysą ir pas kitokius socialdemokratus nevaikštome ir nieko jiems nesiūlome. Paneikite savo pajuokavimus. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Prašau, gerbiamas Petrai.
P. ČIMBARAS (LSDDF). Ačiū. Visų pirma, tie pajuokavimai kyla iš paties A. Syso. Jis manęs paklausė… Už 35 tūkst. eurų galima tiktai „Nissan“ įsigyti. Po to jis manęs viešai ir paklausė, ar iš tikrųjų niekas niekur nebuvo atėjęs. Čia pajuokavimai.
O iš tikrųjų vieną dalyką aš jums pasakysiu. Praeitą kadenciją aš teikiau projektą dėl vaiko pinigų, stovėjau šitoje tribūnoje, ir visas Seimas faktiškai iš manęs išsijuokė, kad vaiko pinigai nereikalingi. Šitoje kadencijoje vyksta konkurencija, kas daugiau pasiūlys. Tai ar jums neatrodo, kad kartais Seimas būna toks veidmainis? Vieną kadenciją jūs prieš, kitą kadenciją – kas pirmas. Pamatysite, kitą kadenciją stovės, gal aš nestovėsiu, kai bus teikiamas PVM arba lengvata, ir bus pritarta. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamasis J. Razma baigia diskusiją.
J. RAZMA (TS-LKDF). Aš labai tikiuosi, kad tobulindamas projektą Petras labai gerai pagalvos, kuri transporto priemonė pati ekologiškiausia, ir galbūt pasiūlys PVM lengvatą, pavyzdžiui, dviračiams.
PIRMININKAS. Ačiū už gerus pasiūlymus.
15.31 val.
Bausmių vykdymo kodekso pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3868, Bausmių vykdymo kodekso pakeitimo įstatymo Nr. XIII-2264 36, 44, 70, 75 straipsnių pakeitimo, Įstatymo papildymo 701 straipsniu ir 42 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIIIP-3869, Suėmimo vykdymo įstatymo Nr. I-1175 7, 8, 9, 10, 11, 12, 17, 20, 22, 24, 26, 27, 28, 30, 32, 34, 38, 39, 40 ir 42 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3870, Valstybinio socialinio draudimo įstatymo Nr. I-1336 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3871, Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo Nr. VIII-1509 4 ir 11 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3872 (pateikimas)
Kitas klausimas – Bausmių vykdymo kodekso pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3868. Pranešėjas – E. Jankevičius. Prašome, gerbiamas ministre, į tribūną. Ir lydimieji projektai Nr. XIIIP-3869, Nr. XIIIP-3870, Nr. XIIIP-3871, Nr. XIIIP-3872. Prašau, ministre.
E. JANKEVIČIUS. Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Gerbiami Seimo nariai, parengę šį projektą mes turime du pagrindinius tikslus – mažinti pakartotinį nusikalstamumą (šiuo metu 62 % kali pakartotinai, mes pirmaujame visoje Europos Sąjungoje), taip pat skatinti nuteistųjų užimtumą, mokymąsi, darbą. Svarbu paminėti, nuteistųjų darbo užmokestis papildys Nuteistųjų fondo pinigines lėšas ir kalėjimams išlaikyti naudosime mažiau mokesčių mokėtojų pinigų. Šiandien atlikusieji bausmes nuteistieji, grįžę į laisvę, dažnu atveju yra praradę darbo įgūdžius arba jų net ir niekados neturėjo, todėl vėl naudoja išėję į laisvę mūsų socialines išmokas, tai yra mūsų visų pinigus, kitaip sakant, mes juos vėl išlaikome, tiktai jau ne kalėjime, o laisvėje. Dažnu atveju vėliau, deja, vėl žmonės, išėję į laisvę, nusikalsta ir grįžta atgal. Ratukas prasideda iš naujo.
Siekdami, kad taip neatsitiktų, mes siūlome naują užimtumo paketą, kuris skatintų nuteistuosius dirbti. Tik dirbdamas ir dalyvaudamas resocializacijos programose nuteistasis galės tikėtis didesnių lengvatų pataisos namuose, kaip antai: pasimatymai su artimaisiais, skambučiai, apsipirkimai parduotuvėse įstaigos viduje ir panašiai. Piktybiškai vengiantiems dirbti sąlygos griežtės. Laikai, kai nedirbantys nuteistieji gauna išmokas, nors ir nedideles, baigtųsi. Įgyvendinus šį projektą nuteistiesiems praktiškai nebeapsimokės nedirbti, vadinasi, išėjęs į laisvę nuteistasis turės darbo įgūdžius, o gal net liks toje pačioje įstaigoje, tik jau už sienos ribų.
Dar daugiau. Šiandien dirbantys nuteistieji nėra socialiai apdrausti. Jie nekaupia pensijai, nemoka sveikatos draudimo, o gydymas jiems vis tiek priklauso, kaip ir, beje, maitinimas, o tai vėlgi mūsų visų biudžeto pinigai.
Gerbiami Seimo nariai, mes tikimės, kad įgyvendinus šį projektą, jeigu jūs pritarsite, pakartotinis nusikalstamumas mažės per pusę, dirbančiųjų skaičius didės, didesnis nuteistųjų užimtumas papildys Nuteistųjų fondą iki 1,8 mln. eurų, vadinasi, mums visiems kalėjimai kainuos pigiau.
Prašau pritarti projektui. Projektas yra iš tikrųjų gana didelės apimties, aš neturiu galimybės čia parodyti skaidrių, bet TTK komitete mes išsamiai pristatysime ir atsakysime į visus klausimus, kurie kiltų.
PIRMININKAS. Gerbiamas ministre, jūsų nori klausti A. Sysas.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Ne tik A. Sysas nori klausti, matau ten ir daugiau pavardžių.
PIRMININKAS. Šiuo metu taip.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū. Gerbiamas ministre, sveikintini norai. Mes turbūt visi suprantame, kad kai mokesčių mokėtojai išlaiko jaunus, energingus, kurių po 10–15 kameroje atlieka bausmę, tai ne pats geriausias dalykas. Bet man kyla keletas… Jūs daugiau pasekmes aptarėte, o konkrečiai kas bus be tų paskatinimų susitikti trims valandoms?
Tai yra pati kalėjimų sistema. Kada mes švęsime kokio naujo kalėjimo, tiksliau, naujo pastato, kur būtų normalios sąlygos, kad būtų galima juos labiau atskirti… vienas dalykas, antras – darbo vietos. Mes lankėmės Pravieniškių, ne Pravieniškių, o Rasų gatvėje esančioje…
PIRMININKAS. Algirdai, laikas.
A. SYSAS (LSDPF). Ir ten nėra darbo vietų. Ten gal ir norėtų kas nors dirbti. Kaip šią problemą spręsime? Sveikinu, pritariu, bet kaip toliau?
E. JANKEVIČIUS. Dėl naujų įstaigų. Daromas remontas Alytaus pataisos namuose, statomi nauji korpusai. Kitąmet, planuodami biudžetą, mes esame pateikę poreikį ir, matyt, jis atlieps mūsų galimybes. Mes tikimės kitų metų pabaigoje turėti naujų vietų Alytuje. Taip pat vis dar svarstoma galimybė toliau tęsti Šiaulių tardymo izoliatoriaus kamerinio pastato statybą. Yra numatytas kitų metų vieno korpuso, kur mes buvome Rasų gatvėje, remontas. Atsiras dar daugiau kamerinių patalpų. Ateina didžiulis Norvegijos projektas – tiek Pravieniškėse, tiek Vilniaus pataisos namuose vėl bus mestos didelės injekcijos pinigų būtent į modernaus kamerinio kalėjimo statybas.
Apie darbo vietas. Mūsų amatai reorganizuojami, pradeda iš naujo dirbti, ateina dirbti daug naujų įmonių. Atėjo langų gamintojai, ateina nauji metalo gamintojai, kitos įmonės. Sąlygos įstaigos viduje tikrai gerės, nes mes truputį pakeitėme modelį, bet apie tai reikėtų ilgai diskutuoti.
PIRMININKAS. Nori klausti K. Masiulis.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Gerbiamas ministre, apie kai kurias darbovietes kartais darbuotojai sako, kad čia kaip kalėjime. Bet tie darbuotojai gali keisti, darbuotojai gali keisti darbovietę. Klausimas yra tas, kad darbo rinka yra rinka, tu gali rinktis. Čia montuosi langą ir montuosi langą, o žmogus trokšta vairuoti ar dar ką nors daryti. Tai kalėjimas – vis tiek. Jūs norite sakyti, kad priversite sugrįžti į rinką, kuri yra kalėjime, ir įgūdžiai tik kalėjimo bus? Ar čia formuosis įgūdžiai?
E. JANKEVIČIUS. Matote, mes kalbame ne tik… Aš gal nepaminėjau, mes kalbame ne tik apie darbą, bet ir apie mokymąsi. Žmogui, nuteistajam, bus kita galimybė mokytis, jis galės rinktis. Jeigu jis nori ar negali, ar turi kitokių įgūdžių, ar norėtų juos įgyti, jam bus sudarytos sąlygos mokytis nuotoliniu būdu.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamas J. Razma.
J. RAZMA (TS-LKDF). Norėčiau pasiteirauti, ar nuleidžiama ta kartelė, kai nuteistieji galės dirbti be sargybos. Ir jūs esate sakęs, kad operatyvinėmis priemonėmis bus nustatoma, ar nėra linkę pabėgti taip išleisti kaliniai. Ar tikrai jūsų operatyvinės tarnybos yra pajėgios tai užfiksuoti ir duoti atsakymą, ar tie žmonės neturi tokių ketinimų? Konkrečiai norėčiau paklausti, turbūt taip ir nesuradote nuteistojo A. Kalasiūno, kuris, nuteistas už smurtinius nusikaltimus, dirbo be sargybos ir pabėgo? Ar bent yra pasirūpinta tos moters saugumu, kai jai gali grėsti kažkoks kerštavimas, pabėgus tam smurtautojui?
E. JANKEVIČIUS. Ačiū už klausimą. Kartelė nėra nuleidžiama, galima sakyti, priešingai – šituo atveju pakeliama, nes yra trys grupės: drausmės, paprastoji ir lengvoji. Pagal dabartinį reglamentavimą net ir esantys paprastoje grupėje nuteistieji turi tam tikrą galimybę, jeigu gerai elgiasi ir charakterizuojami gerai, išeiti be sargybos. Pagal dabartinį reglamentavimą – ne. Atsiranda dar naujas laiptelis: jie turi patekti iš paprastos grupės į lengvąją, ir skirtumai tikrai didėja.
Dėl pabėgusio A. Kalasiūno. Kol kas jis nerastas, policija daro viską, ką gali. Aš esu tikras, kad priimtos visos saugumo priemonės. Kalbant apie pabėgimą, čia yra labai labai reti atvejai. Faktiškai per penkerius metus buvo apie 30 nuteistųjų, kurie laiku neatėjo, bet paskui patys grįžo. Tokių tikrų pabėgimų, kur net negrįžo patys, yra vienas kitas. Šiais metais, kalbant apie be sargybos, tik vienas.
PIRMININKAS. Nori klausti gerbiamas S. Gentvilas.
S. GENTVILAS (LSF). Gerbiamas ministre, visų pirma, prašau priimti nuoširdų komplimentą – bausmių politika Lietuvoje turi būti iš esmės pergalvota, nes bausmių atlikimo vietos dažnai tarnauja kaip nusikalstamumo kvalifikacijos kėlimo įstaigos, o ne perauklėjimo. Bet aš konkrečiai vieną klausimą iš V. Hugo žodžių noriu išspausti. Jis sakė, atidarai mokyklą, uždarai kalėjimą. Aš nelabai tikiu tokio juodo fizinio darbo pasiteisinimu tuo metu, kad tai prives prie geresnės resocializacijos. Bet profesinis ugdymas, naujos kvalifikacijos įgijimas, konkrečiai, išėjus iš įkalinimo įstaigos, profesijos, kuri reikalinga šiandien nacionalinei ekonomikai, įgijimas atvertų duris į naują gyvenimą. Ar čia bus paliečiama? Jeigu nebus, tai kodėl nesvarstyta?
E. JANKEVIČIUS. Tai paliečiame. Yra dvi galimybės: darbas arba mokymasis, profesijos keitimas, įgūdžių keitimas. Mums svarbu. Suprantate, dabar nuteistasis, praleidęs laiką kalėjime, išeina į laisvę, vėl gauna išmokas, nedirba, nes neturi įgūdžių, nėra mokęsis, nėra įgijęs jokių profesijų dažnu atveju, tai mes vėl jį išlaikome, tik ne kalėjime, o laisvėje. Tai dabar pagal mūsų projektą jis turės galimybę dirbti ir mokytis. Ir mes tikimės, kad pakartotinis nusikalstamumas turėtų per pusę sumažėti, nes dirbančiųjų ir tų žmonių, tų esančių asmenų, kurie mokytųsi, bus ženkliai daugiau. Ženkliai daugiau.
PIRMININKAS. Paskutinis – gerbiamas M. Puidokas.
M. PUIDOKAS (MSNG). Gerbiamas ministre, iš tikrųjų noriu pasidžiaugti, kad pagaliau mūsų valstybė turi ministrą, teisingumo ministrą, kuriam rūpi ir kuris nori, kad neleistina situacija įkalinimo sistemoje keistųsi. Iš tiesų aš pats esu aplankęs beveik visas įkalinimo įstaigas, bendravęs su daug nuteistųjų ir manau, kad tik tokie sprendimai gali leisti sumažinti pakartotinį nusikalstamumą mūsų valstybėje. Tas dviratis užsienio šalyse jau seniai yra išrastas. Bet pas mus ta situacija buvo tikrai stagnacinė.
Labai noriu pagirti ir dėl „Mūsų amatų“ reorganizacijos, kuri taip pat yra labai svarbi šiame kontekste. Yra taip pat ir mano paties siūlymų, į kuriuos, tikiuosi, bus atsižvelgta ateityje. Norėčiau paklausti. Ar laiko prasme bus galima visus šiuos procesus paleisti į gyvenimą ir kaip spėsime juos įgyvendinti? Dėkui.
E. JANKEVIČIUS. Mes tikimės geresnių rezultatų, aišku, jau nuo kitų metų, bet tai yra palaipsnis dalykas. Per vieną mėnesį niekas nepasikeis. Bet mes tikimės, kad jau po metų nuo įstatymo priėmimo situacija… dirbančiųjų skaičius galėtų išaugti 10 % ir kiekvienais metais įgavęs pagreitį vis didėti. Bet tai yra šiek tiek ilgalaikis procesas, aišku, ilgesnis.
PIRMININKAS. Dėkojame gerbiamam ministrui už pateiktą projektą ir už atsakytus klausimus. Motyvų nėra. Bendru sutarimu galime pritarti? Ačiū, pritarta.
Siūlomi dėl projektų Nr. XIIIP-3868, Nr. XIIIP-3869, Nr. XIIIP-3870 Teisės ir teisėtvarkos komitetas bei Žmogaus teisių komitetas, o dėl projektų Nr. XIIIP-3871 ir Nr. XIIIP-3872 – Teisės ir teisėtvarkos komitetas ir kaip papildomas Socialinių reikalų ir darbo komitetas. Galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. Siūloma svarstyti lapkričio 28 dieną. Dėkojame.
15.43 val.
Prokuratūros įstatymo Nr. I-599 10 ir 26 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3777 (pateikimas)
Kitas mūsų klausimas – Prokuratūros įstatymo 10 ir 26 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3777. Pranešėja – gerbiama A. Širinskienė.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Gerbiami kolegos, tik priminsiu, kad pavasario sesijoje mes svarstėme labai panašias pataisas, kuriomis buvo reguliuojama teismų savivalda. Teismų savivaldos organuose atsirado ir kadencijos, ir tam tikra rotacija. Lygiai taip pat atsirado galimybė teismams apskųsti teisėjų atrankos komisijų (sprendimai yra rekomendaciniai) sprendimus tada, kai yra šiurkščių procedūrinių pažeidimų. Bendra nuostata tiek Venecijos komisijos, tiek ir Europos Tarybos kovos su korupcija komiteto (GRECO) yra ta, kad tiek prokurorų veiklą, tiek ir teismų teisėjų veiklą reguliuojantys teisės aktai būtų kiek įmanoma panašūs arba įtvirtinantys tuos pačius principus. Mes, kalbėdami, beje, netgi apie atlyginimų kėlimą prokurorams, tai buvo 2017 metų, man atrodo, ruduo, tą principą taip pat buvome prisiminę. Būtent tomis visomis prielaidomis ir remiasi mano teikiamos Prokuratūros įstatymo dviejų straipsnių – 10 ir 26 – pakeitimo įstatymo nuostatos.
Tai visų pirma į visą prokuratūros savivaldą yra įvedamos rotacijos, tai yra asmuo galės būti prokurorų savivaldos nariu ne daugiau kaip dvi kadencijas iš eilės, vėliau, darydamas kadencijos tarpą, jis vėl galėtų pretenduoti tapti atstovu savivaldoje. Ir atsiranda normos, iš esmės paimtos iš Teisėjų atrankos komisiją reguliuojančių normų, kurias kūrėme pavasarį, kurios leidžia apskųsti Prokurorų atrankos komisijos sprendimus. Toks būtų trumpas pristatymas ir laukiu jūsų klausimų.
PIRMININKAS. Turime keletą užsirašiusių klausti Seimo narių. Gerbiamas A. Sysas.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiama kolege, aš dėl kadencijų atsiradimo. Esu priešininkas visokių kadencijų. Ar jūs siūlysite ir toliau… Nepasimokome iš mokyklų direktorių, kai 200 niekaip negalime surasti, skelbiami konkursai ir visokie kiti vilkinimai. Ar neatsitiks lygiai taip pat su šiomis įstaigomis priėmus sprendimą dėl dviejų kadencijų iš eilės, kad paprasčiausiai neatsiras norinčių ten dirbti?
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Aš manau, kolegos, prokuratūros savivaldos klausimas turėtų būti keliamas kitoks. Yra garbė priklausyti Prokurorų atrankos komisijai, Prokurorų etikos komisijai. Manyčiau, bus priešingai, bus daug norinčių, kurie mielai tikrai prisidės prie rotacijos. Tas sąstingis, kuris įvyksta, kai žmonės labai ilgą laiką, po 10, po 12 metų užsibūna ar atrankos komisijose, ar kitose savivaldos organuose, tikrai ne visą laiką yra geras dalykas. Reikėtų gal prisiminti teisėją E. Laužiką ir jo labai labai ilgus metus Teisėjų taryboje.
PIRMININKAS. Gerbiamas K. Masiulis.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Ačiū, pirmininke, nebereikia, labai gerai paaiškino, faktiškai atsakė. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkojame. A. Skardžius. Irgi nenori.
A. SKARDŽIUS (LSDDF). Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Aš norėčiau paklausti gerbiamos kolegės. Tikrai toks įstatymas jau seniai turėjo būti teiktas. Ar čia jus paskatino, tarkime, prokuratūros pareigūnų liudijimai ir atskleidimas tos tikrosios situacijos, kokia ji yra prokuratūroje, kada paskiriami kišeniniai prokurorai, ypač vadovai, ir na, sakykime, tada ta prokuratūra praranda savo tą tikrąją esmę, ką turėtų atlikti, savo tas funkcijas, o tiesiog tarnaujama vienos politinės jėgos ar vieno politiko naudai?
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Aš manau, daug dalykų paskatino ir prokurorų liudijimai lygiai taip pat paskatino, ir 2014 metų GRECO komisijos išvada, kad tiek teisėjų, tiek prokurorų atrankos procedūros turėtų turėti ginčo galimybę, turėtų turėti apskundimo galimybę. Kaip matote, nuo 2014 metų praėjo penkeri metai, kol buvo ryžtasi pirma teismų lygmeniu, dabar ir prokuratūros lygmeniu tiesiog pradėti diskusiją, kad turime pasiekti tuos tarptautinius standartus, į kuriuos jau penkerius metus tiesiog prikišamai tarptautinės organizacijos baksnoja.
PIRMININKAS. Dėkojame pranešėjai už atsakytus klausimus. Dėl motyvų nėra. Ar galime bendru sutarimu pritarti? Ačiū, pritarta. (Balsai salėje) Balsuojame? Prašau, balsuojame.
Užsiregistravo 90. Balsavo 88: už – 69, prieš – 1, susilaikė 18. Po pateikimo pritarta. Siūlomas kaip pagrindinis Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Siūloma svarstyti lapkričio 28 dieną. Kitų pasiūlymų nėra? Pritarta. Ačiū.
15.50 val.
Loterijų įstatymo Nr. IX-1661 2 ir 17 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-2547(2) (pateikimas)
Kitas – Loterijų įstatymo 2 ir 17 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-2547. Pranešėja – gerbiama A. Širinskienė. Man taip yra užrašyta. Prašau.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Aš matau kolegą A. Palionį. Gal tiesiog jis, kaip iniciatorius, sutiktų mieliau pristatyti?
PIRMININKAS. Jeigu pasikeisite, nieko baisaus. Jeigu gerbiamas ministras sutinka, gerai. Ačiū.
A. PALIONIS (LSDDF). Laba diena, gerbiami kolegos. Projektas, noriu atkreipti dėmesį, dar yra praeitos kadencijos. Jo antrasis variantas užregistruotas 2018 metais. Projektą parengti paskatino faktinė situacija, kad vis daugiau vaikų perka loterijos bilietus ir dalyvauja loterijose, kurios yra kaip lengvesnė azartinių lošimų forma. Visuotinai pripažinta, jog azartiniai lošimai yra didelės rizikos veikla, ilgainiui galinti sukelti priklausomybę ir nevaldomą norą lošti, nepaisant neigiamų pasekmių.
Siekiant nuo to apsaugoti lengviausiai pažeidžiamų asmenų grupę – nepilnamečius asmenis, pagal Lietuvos Respublikos azartinių lošimų įstatymo 10 straipsnio 10 dalį draudžiama lošti asmenims, kuriems nėra sukakę 18 metų. Sistemiškai aiškinant teisės aktus, darytina išvada, jog asmens socialinė branda ir atsakomybė už savo veiksmus siejama su pilnametyste, tačiau kartu pripažįstama, kad asmenys, sulaukę 16 metų, yra pasiekę tokią socialinę brandą, jog gali sudaryti tam tikrus sandorius ir atsakyti už savo veiksmus.
Vertinant tai, jog azartinius lošimus leidžiama lošti fiziniams asmenims, kuriems yra sukakę 18 metų, ir tai, jog loterijos yra lengvesnė azartinių lošimų forma, kuri gali sukelti asmens priklausomybę ar polinkį lošti, darytina išvada, kad siekiant apsaugoti lengviausiai pažeidžiamą visuomenės grupę – nepilnamečius asmenis, priklausomai nuo lošimo, siūloma įvesti amžiaus cenzą asmenims, dalyvaujantiems loterijose.
Panaši praktika yra taikoma ir kitose valstybėse. Didžiojoje Britanijoje bilietus galima įsigyti ne jaunesniems kaip 16 metų asmenims, Švedijoje, Jungtinėse Amerikos Valstijose amžiaus cenzas yra 18 metų. Kai kuriose Amerikos valstijose yra ir 21 metai. Siūlome, kad loterijos bilietus galėtų įsigyti asmenys, ne jaunesni kaip 16 metų.
PIRMININKAS. Ačiū gerbiamam ministrui, bet jūsų nori klausti keletas Seimo narių. J. Razma.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiamas pranešėjau, jūs ir A. Širinskienė esate įtakingiausi buvę valdančiųjų frakcijų seniūnai. Jums nebuvo jokių problemų šitą projektą įrašyti į darbotvarkę po savaitės, kai įregistravote. Kodėl laukėte pusantrų metų, kol galų gale jis čia eilės tvarka ar kaip priėjo, ir to jautraus klausimo nepasistengėte anksčiau spręsti? Dabar, kai Vyriausybės atstovė pateikė naują Loterijų įstatymą, ar čia nėra tik tokia kaip asmeninė reklama ateiti su tuo projektu, nes dabar reikia registruoti tiesiog pasiūlymą dėl to naujo projekto?
A. PALIONIS (LSDDF). Gerbiamas Jurgi, teisybę pasakius, aš praeitoje kadencijoje labai stengiausi, kad jis patektų į posėdžių darbotvarkę, bet man nepavyko jo įtraukti. Motyvai buvo Teisės departamento išvados. Dėl to ir atsirado antrasis variantas. O dabar tikrai neskatinau, kad jis atsirastų darbotvarkėje. Ar jisai eilės tvarka, ar susiję su tuo, kad yra užregistruoti kiti projektai, atsirado darbotvarkėje, bet kad tai yra opi problema, turime irgi pripažinti.
PIRMININKAS. Klausia E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamas ministre, pristatant Lošimų įstatymo naują redakciją aš jau klausiau, kaip būtų galima apriboti lošimą internetu. Šiuo metu taip pat internetu galima įsigyti bet kokius loterijos bilietus, kaip nori, iš visų loterijos terminalų. Ar šis įstatymas kaip nors apribos pardavimą internetu ir ar tai įmanoma sukontroliuoti neuždraudus išvis loterijos platinimo internetu? Ačiū.
A. PALIONIS (LSDDF). Natūralu, jeigu bus apribojimas iki 16 metų, loterijų organizatoriai turės riboti, bet mes suprantame, kad identifikuotis nepilnamečiai gali kitų, pilnamečių, asmenų vardu ir lošti, pirkti loterijos bilietus.
Dabar ir viešojoje erdvėje pasigirsta, kad būtų leidžiama įsigyti, bet neišmokamas laimėjimas, kol nesulaukiama 16 metų. Tai irgi neapribos nuotolinių lošimų, jeigu bus apgaulingas asmens identifikavimas, jisai lygiai taip pat gaus ir laimėjimą. Manau, kad yra ir tėvų sąmoningumo klausimas. Tie, kurie elgiasi atsakingai ir savo identifikacinių duomenų nepilnamečiams neatskleidžia, stipriai prisidės prie bendro nepilnamečių nepriėjimo prie lošimų.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiama D. Šakalienė.
D. ŠAKALIENĖ (LSDPF). Be abejo, mes norime apginti tuos, kurie yra patys pažeidžiamiausi, bet vienas dalykas, ko aš tikrai pasigedau, ar šiandien tai yra reali problema ir koks yra tos problemos mastas, nes, pavyzdžiui, aiškinamajame rašte neradau jokių duomenų, kiek vaikų yra paveikta ar dėl šios problemos jau nukentėję. Taip, yra tam tikrų labai pažeidžiamų grupių, pavyzdžiui, vaikai iš globos namų. Jie ne visada moka tinkamai naudotis kišenpinigiais. Bet tada yra du klausimai, ar yra konkrečiai nukentėjusių vaikų, kiek tokių vaikų yra, kokius jūs darėte situacijos įvertinimus ir kokios vėlgi tada kitos priemonės galėtų būti realiai galbūt efektyvios, tai yra ar kokia nors prevencija, ar tų vaikų mokymas ir taip toliau? Kaip čia galėtume pagrįsti objektyviai?
A. PALIONIS (LSDDF). Aš galiu papasakoti šio projekto atsiradimo istoriją. Buvo diskusijos dėl Azartinių lošimų įstatymo, dalyvavo tenai ir Tėvų forumo atstovai. Buvo akcentuojama, kad vaikas, sulaukęs 18 metų, iš karto yra potencialus lošėjas azartiniuose lošimuose, kuriuose gali lošti, ir nemažai tėvų, forumo dalyvių, pastebėjo, kad nepilnamečiams vaikams, kurie lanko mokyklas, yra duodami pinigai pietums, jie išleidžia tuos pinigus loterijos bilietams, iš to ir kilo visa šio įstatymo projekto iniciatyva.
O tos tikros analizės tikrai nėra ir nustatyti mastą realiai nelabai ir įmanoma. Nepilnamečių neapklausi.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia J. Sabatauskas.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Aš irgi norėjau klausti, koks būtent realus problemos mastas? Kokiais tyrimais jūs remiatės ir pagrindžiate savo teiginį, kad vis daugiau vaikų perka bilietus? Vaikai neperka bilietų, jeigu jų tėvai neperka. Ar jie negauna dovanų bilietų ir panašiai? Pristatydamas Loterijų įstatymo pataisas, jūs vis kalbate apie azartinius lošimus. Iš to jūsų kalbėjimo man susidaro įspūdis, kodėl jūs nesiūlote naikinti apskritai, pripažinti netekusiu galios Loterijų įstatymą, o viską… pakišti po Azartinių lošimų įstatymu, nes šiandien realaus problemos masto jūs neatskleidžiate, o vis kalbate apie azartinius lošimus?
A. PALIONIS (LSDDF). Teisybę pasakius, aš nesupratau jūsų klausimo, pasiūlymas yra dėl Loterijų įstatymo. Man pačiam ne vieną kartą yra tekę stovėti eilėje prekybos centre ir matyti, kaip loterijos bilietus perka nepilnamečiai, ar momentinės loterijos bilietus, ar kitos loterijos bilietus. Klausimas, ar mes turime pilnamečius, nepilnamečius apsaugoti, padarę… (Balsas salėje) Tai aš ir atsakau, ar mes turime identifikuoti problemą ir jos mastą ir tik tada svarstyti, jeigu tas mastas didelis, apriboti tą galimybę. O jeigu tas mastas nedidelis, tai tos galimybės iš viso neapriboti. Aš manau, kad nepilnamečiams mes neturėtume leisti įsigyti loterijos bilietų.
PIRMININKAS. Klausia gerbiamas A. Mazuronis.
A. MAZURONIS (MSNG). Labai dėkui. Gerbiamas pranešėjau, iš tiesų matau, kad pats taip nelabai smagiai jaučiatės pristatydamas šį teisės aktą.
A. PALIONIS (LSDDF). Visai normaliai.
A. MAZURONIS (MSNG). Iš šnekos susidarė toks įspūdis. Tai paklausiu labai paprastą klausimą, jūs savo pristatyme ne kartą minėjote sąvoką „socialinė branda“. Tai leiskite paklausti, kaip jūs nustatėte šitą socialinės brandos lygį, kad būtent šiuo klausimu yra 16 metų, nes kitais klausimais, kaip tarnystė krašto apsaugos sistemoje, galimybė tuoktis ir dėl kitų įsipareigojimų valstybei, socialinę brandą valstybė supranta nuo 18 metų. Prekyba alkoholiu – valstybė socialinę brandą supranta nuo 20 metų. Tai kodėl būtent 16 metų, ar nereikėtų šiek tiek padidinti tos ribos?
Antra klausimo dalis labai paprasta, ar nereikėtų pagal loterijų pirkimo dažnį įvesti kažkokių apribojimų? Štai mano 65 metų uošvis jau dveji metai kaip kiekvieną savaitgalį perka bent po keturis teleloto bilietus…
PIRMININKAS. Gerbiamas Andriau, laikas.
A. MAZURONIS (MSNG). …ir dar nė karto nėra nieko laimėjęs, tai gal tokiems žmonėms irgi reikėtų kažkaip apriboti galimybę naudotis loterija?
A. PALIONIS (LSDDF). Antrą klausimo dalį supratau kaip juoką. O dėl pirmos dalies, tai jeigu paimtume Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodeksą, kuris nustato 16 metų cenzą asmenims, kurie gali būti patraukti į administracinę atsakomybę, lygiai taip pat Lietuvos Respublikos baudžiamąjį kodeksą, kuris nustato, kad už nusikaltimus ar baudžiamuosius nusižengimus atsako fiziniai asmenys, kuriems iki nusikaltimo ar baudžiamojo nusikaltimo padarymo buvo sukakę 16 metų, tai tuo remdamiesi ir pasirinkome 16 metų.
PIRMININKAS. Supratome. Ačiū. Gerbiamas S. Jovaiša.
S. JOVAIŠA (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamas ministre, jūs pats minėjote, kad matėte akivaizdžius faktus parduotuvėse, kai vaikai, paaugliai gali nevaržomi įsigyti tų bilietų. Ar nebūtų pasvarstymų riboti terminalų prieinamumą? Pavyzdžiui, yra lošimo įstaigos, lažybų punktai, kur nepilnamečiai net nepatektų. Tai jeigu mes sutvarkytume prieinamumo lengvumą, rezultatai būtų žymiai didesni. Paauglys ar vaikas lengvai gali paprašyti suaugusio žmogaus, kad jam tiesiog prie kasos parduotuvėje nupirktų bilietų. O dėl laimėjimo atsiėmimo, tai turbūt irgi jis nebūtų labai suvaržomas. Kokia būtų ta nuomonė dėl terminalų prieinamumo?
A. PALIONIS (LSDDF). Aš nežinau, ar tai tikrai adekvati priemonė kitų piliečių atžvilgiu dėl prieinamumo sumažinimo. Bet Seimo valia priimti tokius sprendimus.
PIRMININKAS. Ačiū gerbiamam ministrui už pristatymą ir atsakytus klausimus. Kolegos, dabar dėl motyvų. M. Puidokas. Prašau.
M. PUIDOKAS (MSNG). Iš tikrųjų noriu kolegas paraginti palaikyti šias pataisas, nes viskas, kas yra susiję azartiniais lošimais, taip pat ir loterijomis, turi tikrai labai skaudžias pasekmes, kai nepilnamečiai asmenys pradeda tais dalykais naudotis ir piktnaudžiauti. Kuo ankstesnio amžiaus žmogus pradeda dalyvauti šiose veiklose, tuo tos problemos, ypač psichologinės problemos, ir priklausomybė šioje srityje būna sudėtingesnės ir gilesnės. Iš tiesų, kai oponentai kalba apie realios problemos mastą, apie jų siekį pateikti aiškią statistiką, tai yra tik tam tikra priedanga siekiant, kad tokios permainos nebūtų priimtos ir įgyvendinamos. Aš tiek savo pažįstamų aplinkoje, tiek iš žmonių rinkėjų, su kuriais susitinku, pasakojimų tikrai labai aiškiai galiu teigti, kad ši problema egzistuoja. Mūsų, kaip parlamento narių, pareiga yra siekti, kad visuomenė ir nepilnamečiai augtų kuo sveikesnėje aplinkoje ir būtų apsaugoti nuo tokių dalykų.
Aš tikiuosi, kad tai bus tik pirmas žingsnis tiek kalbant apie terminalų prieinamumą, tiek apie įvairių lošimų prieinamumą internetinėje erdvėje. Reikėtų padaryti kuo daugiau, kad į šias problemas jaunuoliai neįklimptų. Taigi raginu palaikyti.
PIRMININKAS. Gerbiamas J. Sabatauskas turi kitą nuomonę.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Kai remiantis abstrakčiais samprotavimais teikiamas projektas ir teigiama, kad tai yra problema, iš tikrųjų neįtikina, nes nesiremiama jokiais tyrimais. Tyčia klaidinama visuomenė ir Seimo nariai, pristatant Loterijų įstatymo pataisas, vis kalbama apie azartinius lošimus. Šitą retoriką nuolat buvo galima girdėti būtent iš azartinių lošimų organizatorių, kurie nuolat bandydavo sušvelninti Azartinių lošimų įstatymo reikalavimus, kad štai, pažiūrėkite – loterijos. Tai, žiūriu, perėmė, negana to, Seimo narys ir dabar jau ministras, bet lygiai taip pat kalba azartinių lošimų organizatoriai, bandydami išvengti tam tikro teisinio reguliavimo, įpareigojančio juos.
Šiandien Teisės departamentas, aiškiai matome visi, parašė pastabas, kad tai yra prieštaravimas Civiliniam kodeksui, nes visi asmenys iki 14 metų turi teisę sudaryti smulkius sandorius, o nuo 14 iki 18 – ir kitus. Ir ne tik sudaryti sandorius, bet ir disponuoti savo turtu. Ką tik pritarėme Vyriausybės projektui, kuriuo iš esmės siekiame apsaugoti išlošimo atveju. Tai sveikintinas dalykas. Bet dabar čia nesiremiama jokiais tyrimais ir tyčia klaidinama visuomenė, tapatinant su azartiniais lošimais. Tai gal tada ir naikinkime Loterijų įstatymą kaip nereikalingą ir pavadinkime viską, kad tai yra azartiniai lošimai. Manau, kad tai tikrai ne tas projektas, dėl kurio mes turėtume plėšytis marškinius ir balsuoti už jį. Pasisakau prieš.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiami kolegos, nuomonės išsiskyrė, balsuojame.
Užsiregistravo 92, balsavo 90: už – 51, prieš – 4, susilaikė 35. Po pateikimo pritarta. Siūlomas Biudžeto ir finansų komitetas ir siūloma svarstyti lapkričio 26 dieną. Kitų pasiūlymų nėra. Galime pritarti? Ačiū, pritarta.
16.08 val.
Etninės kultūros valstybinės globos pagrindų įstatymo Nr. VIII-1328 61 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3855 (pateikimas)
Kitas – Etninės kultūros valstybinės globos pagrindų įstatymo 61 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3855. Pranešėjas – gerbiamas R. Karbauskis. Ramūnai Karbauski, prašom pristatyti projektą.
R. KARBAUSKIS (LVŽSF). Lietuvos Respublikos etninės kultūros valstybinės globos pagrindų įstatymo straipsnio 9 dalyje, nustatant Etninės kultūros globos tarybos sudėtį, išvardintas konkrečių su etninės kultūros globa bei plėtra tiesiogiai susijusių institucijų ir organizacijų, kurios deleguoja po vieną narį į tarybą, sąrašas. Šiuo atveju mes turime situaciją, kada viena institucija, kuri tame sąraše buvo, nebeegzistuoja, dėl to siūlomas pakeitimas – įrašyti „Kauno tautinės kultūros centras“.
PIRMININKAS. Jūsų nori klausti S. Tumėnas.
S. TUMĖNAS (LVŽSF). Gerbiamasis pranešėjau, taip, jūs pasakėte, kad LEU nebeegzistuoja. Iš mūsų geografinės erdvės yra išbrauktas LEU ir kai kas dar, tačiau mes aiškiname, kad jis buvo prijungtas prie VDU, kad niekur nedingo, kad profesūra, dėstytojai visi dirba, tik kitur dirba. Ar tai reiškia, kad iš viso neliko tos srities LEU atstovų ir jie nesiintegravo į VDU, kad negali būti jų atstovai? Supratau, kad jų visiškai nebelieka.
R. KARBAUSKIS (LVŽSF). Toks yra siūlymas. Iš tikrųjų aš negalėčiau išplėstai atsakyti į jūsų klausimą, nes tie žmonės dirba, tiesiog priklauso kitam universitetui. Šiuo atveju yra parengtas toks siūlymas, aš manau, kad įvertinama tai, kad Vytauto Didžiojo universitetas turi savo atstovą toje taryboje ir todėl antrą atstovą būtų neprasminga turėti, o pasiūlymas dėl Kauno tautinio kultūros centro yra motyvuotas.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia J. Sabatauskas.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Mano klausimas panašus. Taip, VDU prieš tai delegavo savo atstovą, bet turint omeny, kad LEU atstovavimas turbūt ten buvo todėl, kad LEU rengė pedagogus, ir tai, kad jie šiandien prijungti prie VDU, nereiškia, kad pedagogų nereikia, kad ten atstovautų. Kieno siūlymu atsirado būtent šitoks įstatymo pakeitimas, kas jums pasiūlė?
R. KARBAUSKIS (LVŽSF). Aš galiu atsakyti į tą klausimą tiek, kad Etninės kultūros valstybinės globos pagrindų įstatyme įrašyta būtent Etninės kultūros komisijos teikimas, jų pasiūlymas. Jie, vertindami tai, kas galėtų pakeisti, mano, kad Kauno tautinės kultūros centras būtų pajėgus atstovauti Kauno regionui ir taip toliau.
PIRMININKAS. Ačiū. (Balsai salėje)
R. KARBAUSKIS (LVŽSF). Ne, ne, yra, Vilniaus yra atstovaujamas, Nacionalinis Lietuvos liaudies buities muziejus ir taip toliau, viskas yra, visi atstovus turi. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Gerai. Klausia A. Sysas.
A. SYSAS (LSDPF). Aš paklausiu labai tiesiai, gerbiamas kolega. Suprantu, kad ministeriją iš Vilniaus reikia perkelti į Kauną, dabar net sujungus universitetą ir personalijos perduodamos Kaunui. Kiek dar bus tokių pasiūlymų, kad taip palaipsniui Vilnių integruotume į Kauną? Ačiū.
R. KARBAUSKIS (LVŽSF). Aš norėčiau jums, gal reikia perskaityti visą sąrašą, kur jie siūlo… Pavyzdžiui, Vilniaus etninės kultūros centras deleguoja, Vilniaus etninės kultūros centras deleguoja, Kauno etninės kultūros centras nedeleguoja, čia yra siūlymas suteikti ir Kaunui tokią galimybę, o toliau, jeigu žiūrėtume geografiją, Lietuvos nacionalinis kultūros centras, Lietuvos liaudies buities muziejus, Lietuvos Vytauto Didžiojo universitetas, Klaipėdos universitetas, Šiaulių universitetas, Lietuvos muzikos ir teatro akademija ir taip toliau. Čia yra adekvatus pasiūlymas, nes Vilniaus etninės kultūros centras savo atstovą deleguoja.
PIRMININKAS. Dėkojame pranešėjui už atsakytus klausimus. Povilai Urbšy, prašom nuomonę.
P. URBŠYS (MSNG). Buvo keista klausyti gerbiamo Seimo nario R. Karbauskio, kuris, aš manau, šiuo metu valstybėje yra vienas iš pagrindinių politinių strategų, atsakingų už permainas ir reformas, ypač švietimo srityje: kai buvo paklausta dėl LEU, negalėjo konkrečiai atsakyti, kur tas darinys pasidėjo. O rinkimų metu buvo kalbėta, kad mokytojo profesija turi būti prestižinė, ir mes turime švietimą ūgtelėti iki nacionalinės reikšmės klausimo.
Aš noriu jums pasakyti, gerbiamieji, LEU tapo Vytauto Didžiojo universiteto Švietimo akademija. Ji niekur nedingo – taip, integravosi, bet kaip vienetas liko. Jeigu mes kalbame apie atstovavimą būtent toje komisijoje, mes kalbame ne apie regioninį atstovavimą, o apie akademinį atstovavimą. Man nėra aišku, kodėl yra siūloma susiaurinti pačią šio darinio kompetenciją.
PIRMININKAS. R. Šarknickas.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Kviečiu kolegas šiuo atveju nepolitikuoti, nes iš tikrųjų taip pasiūlė Etninės kultūros globos taryba, ir politikavimo neturėtų būti šiuo atveju, nes tai pasiūlė kompetentingi specialistai. Kviečiu balsuoti už.
PIRMININKAS. Kadangi nuomonės išsiskyrė, balsuojame.
Užsiregistravo 93, balsavo 92: už – 62, prieš – 3, susilaikė 27. Projektui pritarta. Kaip pagrindinis komitetas siūlomas Kultūros komitetas. Siūloma svarstyti šių metų lapkričio 7 dieną. Ar kitų pasiūlymų yra? Nėra. Pritarta.
Gerbiami kolegos, toliau pirmininkauja Seimo Pirmininko pavaduotojas A. Nekrošius.
16.15 val.
Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo Nr. I-1562 17 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3822 (pateikimas)
PIRMININKAS (A. NEKROŠIUS, LVŽSF). Gerbiami kolegos, pradedame svarstyti klausimą – Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo Nr. I-1562 17 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3822. Pranešėjas – ministras A. Veryga. Prašau.
A. VERYGA (LVŽSF). Dėkoju, gerbiamas pirmininke. Gerbiami kolegos Seimo nariai, norėčiau pristatyti jums įstatymo pataisą, kuria siekiama iš esmės mažinti sveikatos priežiūros specialistams tenkančią administracinę naštą. Tikrai daugeliui iš jūsų yra tekę ne kartą matyti, girdėti nusiskundimų tiek iš sveikatos priežiūros specialistų, tiek iš pacientų, kad atvykus į gydymo įstaigą tenka pasirašinėti daugybę įvairiausių sutikimų formų. Dažnu atveju pacientai tų formų netgi nelabai ir skaito, ir piktinasi, kam yra gaišinamas laikas tiek specialistų, tiek pačių pacientų. Šiais įstatymo pakeitimais yra siūloma atsisakyti kai kurių procedūrų, kai prieš kiekvieną invazinę ar intervencinę procedūrą yra reikalaujama gauti atskirą rašytinį paciento sutikimą tokiai procedūrai. Šiuo metu prie invazinių ir intervencinių procedūrų yra priskiriamos ir tokios procedūros, kurios visai nekelia arba kelia tik labai nedidelį nepageidaujamą laikiną poveikį paciento sveikatai. Pagal dabartinį apibrėžimą, pavyzdžiui, net ir tas pats kraujospūdžio matavimas, kurio metu gali atsirasti, tarkim, mėlynė arba momentinis skausmas dėl manžetės suspaudimo, tokios procedūros kaip tepinėlio paėmimas iš burnos ryklės, kai gali atsirasti gleivinės sudirginimas, – ir tokioms procedūroms taip pat yra reikalingas paciento sutikimas. Mes vis tik siūlytume, kad tokioms procedūroms neturėtų būti taikomi tokie griežti reikalavimai ir rašytiniai sutikimai kaip, pavyzdžiui, tokioms procedūroms, kai yra pažeidžiamas audinių vientisumas, kur iš tiesų pacientas turėtų duoti sutikimą. Siūlytume, kad užtektų pacientų duodamo sutikimo atvykus į asmens sveikatos priežiūros įstaigą, kai jis sutinka gauti paslaugas arba išsikviečia specialistą į namus, ir vadovaujamasi Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 16 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta paciento sutikimo prezumpcija.
Ką šie pakeitimai lemtų? Tiesiog nereikėtų pildyti tiek daug pacientų sutikimų formų, trumpėtų tiems dokumentams pildyti skirtas laikas ir iš tiesų tą laiką sveikatos priežiūros specialistai galėtų skirti savo tiesioginiam darbui, tai yra pacientų apžiūrai, pacientų gydymui. Kviesčiau palaikyti tokias įstatymo pataisas ir joms pritarti.
PIRMININKAS. Dėkoju pranešėjui. Klausia I. Haase.
I. HAASE (TS-LKDF). Dėkoju, gerbiamas pirmininke. Gerbiamas ministre, aš manau, kad jūsų pagrindas, kad tai yra administracinė našta ir nebūtina reikalauti to rašytinio sutikimo, yra neteisingas, nes galiojančiame įstatymo projekte, kurį jūs siūlote taisyti, nustatyta paciento teisė į jo kūno neliečiamumą. Tai apima visus atvejus, pradedant nuo chirurgijos operacijos, ir bet kokias invazijas ar intervencines procedūras, kurios taikomos su medicinos priemonėmis, yra veikiami žmogaus audiniai ir organai, būtinas rašytinis sutikimas paciento. Tokiu būdu pats įstatymas jau saugo žmogaus teisę į absoliučią jo kūno neliečiamybę. Jūs gi siūlote išimtį, kad tai nebūtų taikoma, jeigu yra intervencinės procedūros, kurių metu nepažeidžiamas audinių ar organų vientisumas, ir ta procedūra gali kelti nedidelį nepageidaujamą poveikį pacientų sveikatai. Bet jūs visiškai neteikiate įstatyme tų procedūrų objektyvių požymių, visiškai nėra įstatyme nedidelio nepageidaujamo poveikio paciento sveikatai sąvokos. Kas gali nustatyti paciento sveikatai poveikio laipsnį, nes jūs minite nedidelį…
PIRMININKAS. Laikas.
I. HAASE (TS-LKDF). …kuriuo laiku, kada būna didelis, kada nedidelis, ar manote, kad tai yra teisinga?
A. VERYGA (LVŽSF). Ačiū už klausimą. Aš atsiprašau, kad nepaminėjau tiesiog pristatydamas pačias įstatymo pataisas, kad neužteks priimti šitą įstatymą, tam reikės ir tam tikrų poįstatyminių teisės aktų, ir yra numatoma, kad būtent ministras turėtų tvirtinti tą nedidelį, nepageidaujamą laikiną poveikį paciento sveikatai turinčių procedūrų sąrašą. Vadinasi, ne viskam. Įstatymas, matyt, ne tas teisės aktas, kur mes turėtume vardinti visas tas procedūras, nes medicina yra kintantis dalykas, kai kurios procedūros gali prarasti aktualumą, tai dėti tą į įstatymą, matyt, būtų netikslinga. Toks sąrašas būtų tvirtinamas ministro įsakymu.
PIRMININKAS. Dėkoju. Atsakėte į visus klausimus. Daugiau klausiančių nėra. Motyvai dėl viso. Nuomonė už – A. Matulas.
A. MATULAS (TS-LKDF). Kolegos, iš esmės dabar tas suderinimas, sutikimas su pacientu vyksta formaliai, yra parengtas dokumentas, duodama pasirašyti krūvelė sutikimų ir labai dažnai tas pacientas net nepaskaito. Sutikčiau, kad reikia tobulinti invazinių procedūrų apibrėžimą, nes, pavyzdžiui, echoskopijai gal yra nelogiška eikvoti popierius ir gauti paciento sutikimą. Bet kelias, kuris pasirinktas, man irgi kelia abejonių dėl to, kad ministras tvirtins kažkokį sąrašą, tą sąrašą kažkas turės studijuoti, žinoti, kada derinti, kada ne. Galbūt galima būtų kaip nors tą apibrėžimą konkrečiau parašyti ir tegul medikas ar įstaigos vadovas sprendžia, ką minėjo kolegė I. Haase.
Iš esmės aš pritariu, kad reikia peržiūrėti šitą procedūrą, laikmetis pasikeitė ir galbūt šiek tiek jau simboliškai tos biurokratijos bus mažiau, tik neaišku, kodėl tą projektą teikia Kultūros komiteto pirmininkas. Gal jis čia visų galų meistras, žinovas, tai galbūt ir pateisinama. Bet apskritai tai yra smulkmena ir aš raginčiau ministrą galbūt daugiau dėmesį skirti ne tokiom smulkmenom, teikti parlamentui, bet pasirūpinti, kad, pavyzdžiui, gripo vakcina jau dabar būtų Lietuvoje, nes iš esmės sergamumas prasidėjo, žmonės jau serga, o žmonės, kurie turi teisę gauti gripo vakciną nemokamai, įeina į rizikos grupes, šiandien jau tą vakciną perka, moka pinigus. Šitais dalykais, matyt, reikėtų greičiau pasirūpinti.
PIRMININKAS. Motyvai prieš? Niekas neužsirašė. Gal galime pritarti bendru sutarimu po pateikimo? Ačiū, pritarta. Siūlomi komitetai: pagrindinis – Sveikatos reikalų komitetas, papildomas nėra siūlomas. Siūloma svarstyti lapkričio 26 dieną. Galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
16.25 val.
Viešųjų pirkimų įstatymo Nr. I-1491 10 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3787, Pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatymo Nr. XIII-328 19 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3788, Vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 9, 91 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3789 (pateikimas)
Toliau darbotvarkėje Viešųjų pirkimų įstatymo Nr. I-1491 10 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3787. Kartu ir du lydimieji. Pristato J. Jarutis.
J. JARUTIS (LVŽSF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiami kolegos, pagal Vietos savivaldos įstatymą ir apskritai pagal savivaldos prievolę, priedermę savivaldybei yra pareiga užtikrinti viešąjį interesą, teikiant viešąsias paslaugas, užtikrinti jų teikimo nepertraukiamumą, gerą kokybę ir prieinamumą. Tenka apgailestauti, kad ne visada privatus sektorius gali šitas sąlygas įgyvendinti. Todėl aš ir keletas kolegų teikiame trijų tarpusavyje susijusių įstatymų pataisas, kurias aš pabandysiu pristatyti.
Pirmiausia Viešųjų pirkimų įstatymo 10 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Siūloma pakeisti 10 straipsnio 2 dalį ir išdėstyti ją taip.
„2. Vidaus sandoris gali būti sudaromas, kai tenkinamos šio straipsnio 1 dalyje išdėstytos sąlygos ir yra bent viena iš šių sąlygų:
1) vidaus sandoris yra sudaromas dėl atliekų tvarkymo, keleivių vežimo, teritorijų ir gatvių priežiūros ir tvarkymo paslaugų teikimo, taip pat maitinimo paslaugų teikimo ugdymo, globos ar sveikatos priežiūros įstaigose;
2) perkant viešojo pirkimo būdu, būtų neįmanoma įsigyti tą patį pirkimo objektą gaunant didesnę ekonominę ir (ar) socialinę naudą už pinigus;
3) būtina užtikrinti viešąjį interesą, paslaugos teikimo nepertraukiamumą, gerą kokybę ir prieinamumą ir perkančioji organizacija gali šias aplinkybes pagrįsti.“
Taip pat yra teikiamas Pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatymo 19 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. 19 straipsnio pakeitimas, išdėstoma 2 dalis.
„Vidaus sandoris gali būti sudaromas, kai yra tenkinamos šio straipsnio 1 dalyje išdėstytos sąlygos ir yra bent viena iš šių sąlygų:
1) vidaus sandoris yra sudaromas dėl vandens tiekimo, nuotekų valymo, šilumos tiekimo paslaugų teikimo;
2) perkant pagal šį įstatymą, būtų neįmanoma įsigyti tą patį pirkimo objektą gaunant didesnę ekonominę ir (ar) socialinę naudą už pinigus.“
Taip pat būtina užtikrinti viešąjį interesą, paslaugos teikimo nepertraukiamumą ir gerą kokybę.
Taip pat susijęs Vietos savivaldos įstatymo projektas. Vietos savivaldos įstatymo pakeitimas, 9 straipsnis. Pakeisti taip: „Savivaldybė gali steigti naujus viešųjų paslaugų teikėjus, priimti sprendimą dėl naujos ūkinės veiklos vykdymo, dėl naujos ar jau vykdytos ūkinės veiklos pavedimo naujam ar jau egzistuojančiam ūkio subjektui.“
Pagal dabar galiojantį teisinį reguliavimą tik iškilus viešosios paslaugos teikimo problemų savivaldybė gali įsteigti ir pavesti naujai įstaigai tas paslaugas teikti. O šitie įstatymo pakeitimai leistų savivaldybėms priimti sprendimus ir pavesti paslaugas teikti ir dabar esančioms jų įstaigoms.
Rengti šių įstatymų pakeitimo projektus paskatino šiuo metu taikomas ydingas ir neaiškus vietos savivaldos institucijų diskrecijos teisės administruoti ir organizuoti viešąsias paslaugas įgyvendinimo ir vidaus sandorių reguliavimas. Tai sukelia daug neaiškumų ir klausimų, neleidžia užtikrinti efektyvaus vietos savivaldos institucijų veikimo ir siekti ilgalaikių vietos savivaldos tikslų. Taip pat tai nepagrįstai riboja vietos savivaldos institucijų galimybę spręsti dėl geriausių viešųjų paslaugų teikimo ir vietos savivaldos bendruomenės interesų tenkinimo būdų.
Nesinorėtų daryti tų pačių klaidų, kurių yra padariusios senosios Vakarų demokratijos ir Skandinavijos šalys. Pateiksiu keletą pavyzdžių, kai dėl viešųjų ir nepertraukiamų paslaugų teikimo yra priimami sprendimai iš privataus vėl grąžinti į viešąjį sektorių. Pavyzdžiui, vandens tiekimo sektoriaus grąžinimo viešajam sektoriui tendencija ryškiai pastebima Prancūzijoje – net 106 atvejai, Didžiojoje Britanijoje – 61 atvejis, Ispanijoje – 27 atvejai, Vokietijoje – 17 atvejų. Energijos tiekimo sektoriaus grąžinimo viešajam sektoriui tendencija labiausiai pastebima Vokietijoje, ten yra nustatyti net 284 atvejai. Atliekų tvarkymo sektoriuje taip pat ryškėja tendencija, kai prieš tai privačiai teiktos paslaugos perduotos viešajam teikėjui: Vokietijoje – 13 atvejų, Didžiojoje Britanijoje – 7 atvejai. Transporto sektorius: Prancūzijoje – 20 atvejų. Norėtųsi, kad mes nedarytume senosios Europos klaidų, todėl yra teikiami šie įstatymų projektai. Kviečiu palaikyti teikimą ir maloniai atsakysiu į jūsų klausimus.
PIRMININKAS. Dėkoju už pristatymą. Pirmasis klausia E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Tikrai turbūt nemažai savivaldybių šiuo metu susiduria su tam tikromis problemomis dėl tos interpretacijos, dėl galimybės tik išimties atveju pirkti. Norėčiau paklausti jūsų, vis tiek įstatymo pataisose yra įrašyta keletas tokių faktorių, kai ten per daug… ekonominė nauda, socialinė, kurias kai kada sudėtinga ir įvertinti. Iš tikrųjų yra ir kitų faktorių, ne tik piniginių, bet ir kokybės, ir galbūt žmonių prieinamumo reikalai, ir taip toliau. Ar būtina kai kada į įstatymą rašyti tokius neapibrėžtus dalykus, kai praktiškai sunku įrodyti? Abi pusės būna teisios. Ir viena, kuri paslaugą teikia, teisi, ir kita, kuri nori teikti, ir trečia, kuri vertina. Iš tikrųjų gal… ar nereikėtų ir šiame įstatyme vengti tokių sąvokų? Ačiū.
J. JARUTIS (LVŽSF). Sutinku, galbūt yra perteklinių pasakymų, mes galėsime juos pakeisti ir pataisyti svarstymo metu, bet pats principas, kad savivalda turi teisę priimti sprendimus dėl savo viešųjų paslaugų teikimo, o ne… Tai yra vėlgi, gal pasakysiu taip, tai yra galimybė, bet ne prievolė. Savivaldybė turi turėti galimybę rinktis tarp viešosios paslaugos ir privataus teikimo. Ir ji pasiims patį geriausią variantą. Savivaldybės taryba nuspręs. Aš manau, kad kiekvienas savivaldybės tarybos narys ir valdančioji dauguma yra suinteresuota, kad paslauga būtų teikiama kokybiška ir kuo mažesnėmis kainomis, kad neužkrautų gyventojams mokesčių.
PIRMININKAS. Klausia S. Gentvilas.
S. GENTVILAS (LSF). Gerbiamas Jonai, praktikoje, aš suprantu, kartais yra situacijų, kai iš tikrųjų sunku nusamdyti paslaugą, ypač atliekų tvarkymo srityje, kur yra gana koncentruota nuosavybė vienos korporacijos rankose ir iš esmės konkurencija neegzistuoja, tai savivaldybių vežėjai galėtų atskiesti rinką ir numušti kainą vartotojui. Bet porą klausimų gal galėtumėte man, kaip liberalui, atsakyti. Visų pirma, kaip mokesčių mokėtojas bus garantuotas, kad iš savivaldybės įmonės perkama viešoji paslauga yra pigesnė, nes aš galiu įrodyti bent keliais pavyzdžiais, kad ne.
Ir antras dalykas, kada ir kaip dažnai savivaldybės tarybos privalėtų tikrinti, ar paslaugos, kurios yra rinkoje prieinamos, yra geresnės kokybės, inovatyvesnės ir už mažesnę kainą? Ačiū.
J. JARUTIS (LVŽSF). Aš gal pradėsiu nuo antro galo, nuo antro jūsų klausimo. Kiek prisimenu, kiek man žinoma, paprastai sutartys yra sudaromos trejiems metams, tai aš manau, kad tuos trejus metus tą paslaugos ir kainos santykį savivaldybė galbūt, ne galbūt, bet, manau, turėtų pasitikrinti.
O dėl galimybės pirkti ar nepirkti pigesnę ar brangesnę paslaugą, aš manau, kad savivaldybės tarybos nariai irgi yra politikai ir nėra suinteresuoti apkrauti maksimaliai dideliais mokesčiais savo bendruomenės narius. Aš manau, kad tai yra pagrindinis argumentas. Kiekviena savivaldybės tarybos dauguma ieško pačių optimaliausių variantų. Neatmestinas ir tas dalykas, kad savivaldybės taip pat turi savo įsteigtų įmonių, tvarkymo įmonių. Jeigu laimi kitas privatus teikėjas, faktiškai tos savivaldybės įmonės darbuotojai yra paleidžiami į darbo paieškų tarnybą. Tai irgi visus tuos variantus reikia pasverti ir, manau, savivaldybės yra įgalios priimti teisingiausius sprendimus šituo klausimu.
PIRMININKAS. Klausia J. Razma.
J. RAZMA (TS-LKDF). Jūs čia dėl tų siūlomų išimčių paminite kelias sritis: vandentvarka, energetika, transporto, pašto paslaugos. Ar to pakanka vis dėlto, nes savivaldybės kelia klausimą dėl gatvių priežiūros, kai kurios – dėl sporto, kultūros veiklos? Sakykime, Palangos savivaldybė turi naujai pasistatytą baseiną ir pati nori jį valdyti, o ne samdyti privatų operatorių per prievartą. Ar ne geriau būtų pateikti nuorodą į savivaldybių funkcijas, kur yra Vietos savivaldos įstatyme, ir pagal tai formuluoti išimtis, nes čia dabar gali iškilti ir ginčų, kaip tai dera su tomis funkcijomis?
J. JARUTIS (LVŽSF). Šiaip tai tos nuorodos ir yra savivaldybių iškeltos. Leisiu jums pasakyti, kad Viešųjų pirkimo įstatymo pakeitime, pačiame pirmame, yra numatyta, kad teritorijų ir gatvių priežiūra kaip išimtis. Žinoma, tą sąrašą būtų galima plėsti, laukiame pasiūlymų. Šitos sritys pasirinktos dėl to, kad yra, ko gero, išskirtinai monopolinės, be kurių mūsų visuomenė negali gyventi, ir šiuo atveju kokybės, nepertraukiamumo ir prieinamumo priežastys yra pačios svarbiausios.
PIRMININKAS. Klausia G. Vasiliauskas.
G. VASILIAUSKAS (LVŽSF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Džiaugiuosi, kad grįžtame prie savivaldybėms aktualios temos ir norėčiau paklausti pranešėjo. Ar galite pateikti teigiamų ar neigiamų pavyzdžių, kodėl reikėtų daryti šio įstatymo pataisas? Aš norėčiau pateikti trumpą pavyzdį apie Kaune įvykusį transporto įmonių konkursą. Jį laimėjo privati transporto įmonė ir praėjus tam tikram laikui atsisakė vežėjų paslaugų mieste palikdama savivaldybę ir gyventojus nežinioje. Tai grįžtu prie klausimo. Jei vis dėlto nebūtų pritarta įstatymo pataisai, ar tai netaptų tiksinti bomba miesto viešajam transportui?
J. JARUTIS (LVŽSF). Ačiū už klausimą. Jūs palietėte savo problemą, viešojo transporto. Taip, tai yra problema, kai skelbiant konkursus laimi kažkokia įmonė, tuo tarpu smulkesni paslaugos teikėjai yra numarinami ir praėjus tam tikram laikui ta įmonė, kuri laimėjo, pamato, kad jai neapsimoka, ir tiesiog vienašališkai pasako – mokėkite daugiau arba mes nutraukiame sutartį. Kartais tikrai nemažai būna tokio šantažo. Man pačiam dirbant savivaldybės vadovu teko su tuo susidurti, su šilumos tiekėju kalbėti, nes mes esame steigėjai, Kupiškio savivaldybė, viena iš šešių savivaldybių esame steigėjai „Panevėžio energijos“, bet mano mieste šilumą tiekdavo privati kompanija, kūrenanti biokuru. Ir kai tik jiems nepavykdavo iš karto susiderėti su šilumos perdavėju dėl kainos, iš karto atnešdavo raštą ir pasakydavo, pagal įstatymą prieš 18 mėnesių, pasakydavo, kad po tiek ir tiek laiko mes nutrauksime šilumos tiekimą, jūs ieškokite sprendimo. Dėkui Dievui, pavykdavo tuos sprendimus rasti. Kitas pavyzdys galbūt yra Anykščiai, čia aiškinamajame rašte paminėtas pavyzdys, kai po audros išversti medžiai, miestas nepravažiuojamas, o įmonė, teikianti gatvių priežiūros ir valymo paslaugas, yra Kaune ir ji negali operatyviai atlikti šitų paslaugų. Tiesiog tai yra būtinybė čia, vietoje, greitai suteikti žmonėms paslaugas ir išspręsti problemą. Aš manau, kad ir šitas, kiek pamenu, ir Šiaulių pavyzdys, kai kažkokia kompanija atsisakė moksleivius vežti, tai tų pavyzdžių yra ir iš šių pavyzdžių atsirado šis įstatymo projektas.
PIRMININKAS. Klausia V. Bakas.
V. BAKAS (MSNG). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Gerbiamas kolega, iš tikrųjų ketinimai yra taurūs, bet štai aš pacituosiu 2017 metų Prezidentės D. Grybauskaitės tokį teiginį, kai ji vetavo įstatymą: „Vidaus sandorius savivaldoje palikęs Seimas sukūrė terpę korupcijai, neskaidriam valstybės lėšų naudojimui ir nepotizmui savivaldoje klestėti.“ 2018 metais STT atliko viešųjų pirkimų korupcijos rizikos vertinimą ir kaip viena iš pagrindinių priemonių, STT pasakė, vidaus sandoriai ir sukelia didelę korupcijos riziką. Dabar jūs kalbėdamas apie savivaldą nutylite, kad 10 straipsnis neapima savivaldos, apima visus vidaus sandorius, visų institucijų. Aš tik noriu jūsų paklausti, ar ta jūsų įstatymo pataisa reiškia tai, kad…
PIRMININKAS. Laikas.
V. BAKAS (MSNG). …jūs grįžtate prie korupcijos rizikos didinimo, jeigu ne, kaip galėtumėte tada paaiškinti, kaip tą korupciją sumažinti, jeigu mes grąžiname vidaus sandorius, prieš kuriuos šiaip kovojame?
J. JARUTIS (LVŽSF). Pamenu tą svarstymą ir tuos argumentus, deja, arba man nepavyko ar kaip, bet nepavyko rasti Europos šalies, kad būtų draudžiami vidaus sandoriai. To nėra. Korupcijos rizikos pasireiškimo galime rasti bet kurioje mūsų gyvenimo srityje. Taip, neišvengiamai yra ir savivaldoje. Deja, tenka tai pripažinti, bet mes, manau, einame į priekį ir mūsų teisės aktai, priimami šitos kadencijos Seime ir kitų, mažina šitą riziką. Natūralu, kad yra tų rizikų, bet savivaldybės taryba yra atsakinga už tai, kad tos rizikos būtų įvertintos ir eliminuotos. Taip pat yra ir priežiūros tarnybos, kurios tai vertina. Mano supratimu, svarbiausia yra užtikrinti tinkamą ir kokybišką nepertraukiamą paslaugą žmonėms, o jeigu yra korupcinių nusižengimų, tai juos reikia užkardyti. Tam yra specialios tarnybos.
PIRMININKAS. Dėkojame. Laikas klausti baigėsi.
Nuomonė už – E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiami kolegos, iš tiesų klausimas svarstytinas, jį reikia svarstyti. Turbūt niekas nepaneigs, kad turėjome pavyzdžių ir šilumos ūkyje. Nežinau, gal to pavyzdžio visoms sritims negalima taikyti, bet kad atrodė, kad verslas išspręs visas problemas, deja, išėjo taip, kad savivaldybės geriau išsprendė tas problemas. Tai kaip įrodymas, kad ne vien tik pažeidėjai tarybose sėdi kažkokie korumpuoti, bet ir žmonės, kurie sprendžia problemas kartu savo ir savo žmonių, teikdami kokybiškas paslaugas. Čia paminėtas atvejis daugiausia buvo taikomas valstybės įmonėms, kurios iš tikrųjų aplipdavo įvairiomis įmonėlėmis, ir buvo taikomi vidaus sandoriai.
Dabar turbūt daugiau reikėtų kalbėti apie savivaldą ir savivaldos savarankiškumą. Turbūt nemažai kas dalyvavote ir konferencijoje. Čia buvo specialiai suorganizuota konferencija „Ar reikalinga konkurencija teikiant viešąsias paslaugas?“ Ir kolegos iš užsienio neatsakė tiesiai. Daugiausia buvo kalbama apie protingumo kriterijų. Galbūt kai kur jų nereikia, kur paslaugas gerai atlieka privatūs asmenys arba verslas, o kai kur tikrai reikia. Kaip ir pas mus turbūt negalima sakyti, kad vienodos sąlygos yra visoje Lietuvoje. Kalbant apie Vilnių, čia didesnės galimybės pirkti tam tikras paslaugas, kadangi daug stiprių įmonių, tačiau regionuose jas pirkti gana sudėtinga. Turbūt ne vieną kartą teko pastebėti ir kitose savivaldybėse, kurios pirko paslaugas – iš tikrųjų kainos geros tol, kol nesužlunga vietiniai teikėjai. O po to atkurti, pavyzdžiui, komunalines įmones sudėtinga, nes reikia didelių materialinių indėlių.
Tada ateina monopolijos. Nėra tos konkurencijos. Per visą Lietuvą viena, dvi įmonės, kurios teikia tam tikras paslaugas. Tada kainos kyla ir savivaldybė neturi ką daryti. Manau, kad savivalda pajėgi spręsti tuos klausimus. Tikrai galime leisti daugiau priimti sprendimų, nes ji tiesiogiai atsako savo rinkėjams, kaip ir mes atsakome, ir negalime visko nurodyti iš Vilniaus…
PIRMININKAS. Laikas!
E. PUPINIS (TS-LKDF). …gyvendami Vilniuje ir matydami, kaip čia gali konkuruoti verslas. Regionuose tikrai to nėra.
PIRMININKAS. Dėkoju. Nuomonė prieš – V. Bakas.
V. BAKAS (MSNG). Gerbiami kolegos, aš tiktai dar kartą pabrėžiu, kad Viešųjų pirkimų įstatymo 10 straipsnyje nekalbama tik apie savivaldą. Kalbama apie patį principą – apie vidaus sandorius. Šia pataisa mes realiai grąžiname, kaip mėgstama dabar sakyti, tą gyvulių ūkį, kuris buvo pradedant šią kadenciją ir su kuriuo mes kovojome, darėme parlamentinius tyrimus ir panašiai.
Problema ta, kad teikiant tokią pataisą yra pažeidžiamas Statutas ir nenurodoma aiškinamajame rašte, kad būtent tokia pataisa kelia riziką korupcijos požiūriu, taip pat ir siaurina verslo sąlygas. Mano pasiūlymas toks: šitam įstatymo projektui pritarti negalima, nes jis sukeltų rizikų viešajam interesui, jis pažeistų viešąjį interesą, jis padidintų korupcijos riziką, jis susiaurintų verslo sąlygas keliose srityse, įskaitant ir maitinimą, ir transportą, ir panašiai. Vadinasi, iš viso nebus galima skelbti viešųjų pirkimų. Viskas bus sprendžiama vidaus sandoriais.
Gerbiami kolegos, jeigu jau teikiame tokias pataisas ir suprantame, kad jos kelia korupcijos rizikas, tai siūlykime priemones, kaip tas rizikas valdyti. Dabar tų priemonių nėra siūloma. Todėl tai yra toks bukas, primityvus lobizmas, kuris iš tiesų reiškia tik viena – kad žmonės, ta pati savivalda gali paslaugas pirkti brangiau būtent dėl korupcijos rizikos ir konkurencijos ribojimo.
PIRMININKAS. Dėkoju. Motyvai išsiskyrė. Kviečiu balsuoti dėl įstatymo projekto.
Balsavo 91 Seimo narys: už – 73, prieš – 4, susilaikė 14. Po pateikimo pritarta. Siūlomi komitetai: pagrindinis – Ekonomikos komitetas, papildomi – Audito komitetas ir Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, išskyrus trečią projektą, kur kaip papildomas siūlomas tiktai Audito komitetas. Ir siūloma svarstyti gruodžio 12 dieną. Turite pasiūlymų?
Prašom, Antanai Matulai.
A. MATULAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, man išties skaudu klausyti, kad kartais žmonės, kurie nesusipažinę su situacija rajonuose, kalba apie tai, kad ten klesti korupcija ir panašiai. Aš pasakysiu pavyzdį: Pasvalio rajone yra išlaikytas vietinis ūkis seniūnijose ir turi, pavyzdžiui, greiderius vietinių kelių priežiūrai, jeigu pasninga, tai kooperuojasi, arba dvi seniūnijos greiderį turi, netgi kai kurios ir pačios iš karto tą pačią dieną sutvarko, pavyzdžiui, nuvalo sniegą.
Pakruojo rajone yra paskelbtas konkursas, laimėjo įmonė, kuri turi du greiderius, jeigu pasninga, tai visą rajoną turi tie du greideriai nuvalyti. Savaitę laukia, kol eilė ateis ir atvažiuos. Panaši situacija yra ir kituose sektoriuose.
Kolegos, kas tinka Kaunui, netinka rajonams. Yra daug autobusų pavyzdžių, kai pirmiausia paskelbia konkursą, laimi, pirmais metais nuleidžia kainą, antrais, kai nelieka įmonės, užkelia tokią kainą, kad savivaldybė nesugeba išsimokėti. Reikia diferencijuoti. Kolegos, ačiū tiems, kurie pateikė šį įstatymo projektą.
PIRMININKAS. Tai nebuvo pasiūlymas. Kas turi pasiūlymų dėl komitetų? G. Burokienė. Prašom per šoninį mikrofoną.
G. BUROKIENĖ (LVŽSF). Kadangi tai liečia savivaldybes, aš siūlyčiau Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetą kaip pagrindinį.
PIRMININKAS. Kaip pagrindinį?
G. BUROKIENĖ (LVŽSF). Taip.
PIRMININKAS. Ar galime pritarti? Ne, prašom per šoninį mikrofoną.
D. KREIVYS (TS-LKDF). Viešųjų pirkimų įstatymas visą laiką yra Ekonomikos ir inovacijų ministerijos atsakomybė. Aš manau, kad Ekonomikos komitetas ir turėtų šį įstatymą svarstyti.
PIRMININKAS. Kadangi pasiūlymas yra Seimo salėje, kviečiu balsuoti. (Balsai salėje) Kviečiu balsuoti alternatyviai. Kas už, tas mano, kad pagrindiniu komitetu turėtų būti Ekonomikos komitetas, kas prieš – Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, tai yra sukeistume dėl dviejų pirmų projektų.
Balsavo 84 Seimo nariai: už – 31, prieš – 53. Pagrindiniu komitetu paskiriamas Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas.
Dabar replika po balsavimo – S. Gentvilas. Prašom.
S. GENTVILAS (LSF). Gerbiami kolegos, daug kalbėta apie korupciją, bet, nepaisant to, aš norėčiau apginti savivaldybes. Visas vidaus sandorių uždraudimas prasidėjo nuo „Lietuvos geležinkelių“ vidaus sandorių uždraudimo, bet „Lietuvos geležinkeliai“ ir prie jūsų valdančiosios daugumos po visų šitų reformų toliau tęsia vidaus sandorius. Gerbiamieji, nekaltinkime savivaldybių, kai šaknys yra nacionalinės įmonės, kurios yra nacionalinio saugumo sąraše. Jos toliau tęsia pirkimus iš vieno subjekto, iš tų pačių savo antrinių įmonių.
Čia turėtų būti daugiau kalbama apie efektyvumą ir nepertraukiamumą. Neįžeidinėkite mūsų savivaldos.
PIRMININKAS. V. Bakas. Prašom.
V. BAKAS (MSNG). Aš siūlyčiau kaip papildomą skirti Antikorupcijos komisiją, nes, akivaizdu, įstatymas kelia korupcijos riziką ir skirtas, pabrėžiu ponui S. Gentvilui, ne tik savivaldai, o visoms valstybės ir privačioms įmonėms – visiems subjektams, kurie dalyvauja viešuosiuose pirkimuose.
PIRMININKAS. Siūlymas yra. Gal galime pritarti bendru sutarimu? (Balsai salėje) Ne. Gerai, tada balsuojame dėl Antikorupcijos komisijos kaip papildomos. Kas pritariate, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, prieš arba susilaikote.
Balsavo 78 Seimo nariai: už – 36, prieš – 11, susilaikė 31. Neskiriame. G. Burokienė dar norėtų.
G. BUROKIENĖ (LVŽSF). Aš tik noriu priminti ir paraginti Seimo narius pasižiūrėti, nes yra įvertinimas ir FNTT, ir STT, yra išvados.
PIRMININKAS. Dėkui už repliką. Daugiau pasisakymų nėra.
16.52 val.
Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo Nr. I-532 91 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3694 (pateikimas)
Judame toliau. Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo Nr. I-532 91 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3694. J. Jarutis mums pristatys.
J. JARUTIS (LVŽSF). Dar kartą ačiū, posėdžio pirmininke. Mano supratimu, čia yra gana techninis dalykas. Teikiamas Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 91 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas, kuriuo yra papildomai… Pasakysiu taip. Savivaldybės tarybos nario pareigos yra nesuderinamos su Lietuvos Respublikos Prezidento, Seimo nario, Europos Parlamento nario, Vyriausybės nario pareigomis, su Vyriausybės įstaigos ar įstaigos prie ministerijos vadovo, kurio veikla susijusi su savivaldybių veiklos priežiūra ir kontrole, pareigomis, su Vyriausybės atstovo apskrityje pareigomis, su valstybės kontrolieriaus ir jo pavaduotojo pareigomis. Be to, savivaldybės tarybos nario pareigos yra nesuderinamos su tos kadencijos savivaldybės mero politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojo pareigomis; su tos savivaldybės kontrolieriaus ar tos savivaldybės kontrolieriaus tarnybos valstybės tarnautojo pareigomis; su tos kadencijos savivaldybės administracijos direktoriaus ir jo pavaduotojo ar su tos savivaldybės administracijos valstybės tarnautojo ir darbuotojo, dirbančio pagal darbo sutartį, pareigomis; su tos savivaldybės tarybos sekretoriato karjeros valstybės tarnautojo ar darbuotojo, dirbančio pagal darbo sutartį, pareigomis; su tos biudžetinės įstaigos, kurios savininkas ar vienas iš savininkų yra savivaldybė, vadovo pareigomis, su tos viešosios įstaigos, kurios savininkas ar vienas iš dalininkų yra savivaldybė, vienasmenio vadovo ir kolegialaus valdymo organo nario pareigomis; su tos savivaldybės įmonės vienasmenio vadovo ir kolegialaus valdymo organo nario pareigomis; su tos savivaldybės valdomos akcinės bendrovės (čia yra papildymas) arba uždarosios akcinės bendrovės kolegialaus valdymo organo (valdybos) nario pareigomis arba su tos savivaldybės valdomos akcinės bendrovės arba uždarosios akcinės bendrovės vadovo pareigomis.
Įstatyme numatyta, kad savivaldybės tarybos nario pareigos nesuderinamos su vadovo arba kolegialaus valdymo organo pareigomis savivaldybės valdomose akcinėse bendrovėse ir savivaldybės įmonėse. Šiuo metu daugiau kaip du trečdaliai savivaldybių jau neturi savivaldybės įmonių, o viešąsias paslaugas (vandens, šilumos tiekimo, atliekų išvežimo) savivaldybės gyventojams teikia savivaldybės valdomi juridiniai asmenys, kurių teisinė forma – uždarosios akcinės bendrovės. Tačiau įstatymo 91 straipsnio 1 dalyje nėra nurodyta, kad savivaldybės tarybos nario pareigos nesuderinamos su pareigomis savivaldybės valdomose uždarosiose akcinėse bendrovėse. Todėl sprendžiant dėl savivaldybės tarybos narių galimybių eiti pareigas bendrovėse, kurias valdo savivaldybės, kyla ginčų, ar savivaldybės tarybos narys turi teisę eiti vadovo arba kolegialaus valdymo organo nario pareigas.
Vietos savivaldos įstatyme nustatyta, kad savivaldybės taryba išklauso savivaldybės valdomų įmonių ir organizacijų metines veiklos ataskaitas ir atsakymus į savivaldybės tarybos narių paklausimus bei priima sprendimus dėl šių ataskaitų ir atsakymų; steigia, reorganizuoja, likviduoja ir prižiūri savivaldybės įmones, akcines bendroves ir uždarąsias akcines bendroves. Minėto įstatymo 29 straipsnio 8 dalies 7 punkte įtvirtinta, kad savivaldybės administracijos direktorius atlieka įvairias pagal įstatymus ir savivaldybės tarybos sprendimus jam priskirtas savivaldybės juridinių asmenų valdymo funkcijas. Vadinasi, eidamas pareigas uždarojoje akcinėje bendrovėje, kurią valdo savivaldybė, ir tuo pačiu būdamas savivaldybės tarybos nariu, toks asmuo turi galimybę kontroliuoti ir vertinti savo paties veiklą, vykdomą einant savivaldybės valdomos uždarosios akcinės bendrovės vadovo ar kolegialaus valdymo organo valdybos nario pareigas.
Toks teisinis reglamentavimas neatitinka Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo išaiškinimo ir prieštarauja konstitucinei vietos savivaldos sampratai. Taip pat Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, spręsdamas ginčus tarp Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos ir buvusių savivaldybės tarybos narių, kurių įgaliojimai buvo panaikinti pradėjus eiti nesuderinamas pareigas, yra išaiškinęs, kad įstatymo 90 straipsnio 1 dalyje numatytų ribojimų tikslas – išvengti situacijos, kuomet asmuo, einantis pareigas atitinkamuose juridiniuose asmenyse ir būdamas savivaldybės nariu, tuo pat metu turėtų vidinės kontrolės, tai yra kontrolės, nukreiptos iš esmės į jų pačių vykdomą veiklą, įgalinimus. Todėl įstatymo projekto tikslas – užpildyti šią teisės spragą ir užtikrinti teisinių santykių aiškumą ir stabilumą bei išvengti asmenų teisėtų lūkesčių pažeidimų. Prašau pritarti.
PIRMININKAS. Dėkoju už pristatymą. Klausia P. Čimbaras.
P. ČIMBARAS (LSDDF). Ačiū. Ačiū pranešėjui. Jūs čia skaitėte, skaitėte, skaitėte, taigi daug ko ir nesupratau. Aš norėčiau paklausti paprastai. Dabar savivaldybės pavaldžios įmonės direktoriaus pavaduotojas yra tarybos narys. Pagal jūsų teikimą jis galės juo būti – ir savivaldybės tarybos nariu, ir savivaldybės įmonės direktoriaus pavaduotoju?
J. JARUTIS (LVŽSF). Dar kartą, apie įmonę kalbate, ar?..
P. ČIMBARAS (LSDDF). Apie įmonę, pavyzdžiui, UAB „Vanduo“ arba UAB „Švara“, kuri pavaldi savivaldybei, ir jis yra tarybos narys, bet eina pavaduotojo pareigas. Ar jis galės būti pagal jūsų dabar pranešimą?
J. JARUTIS (LVŽSF). Pagal dabar galiojantį įstatymą gali būti tarybos nariu, taip, o pagal šitą neturėtų. Ne.
PIRMININKAS. Daugiau klausiančių.
J. JARUTIS (LVŽSF). Jeigu kyla neaiškumų, tai, kolega, svarstymo metu teikite pasiūlymus, tikrai mielai priimsim.
PIRMININKAS. Daugiau klausiančių nėra, dėl motyvų dėl viso taip pat. Galime bendru sutarimu pritarti? Ačiū, pritarta.
Siūlomi komitetai: pagrindinis – Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, papildomas – Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Siūloma svarstyti lapkričio 21 dieną. Galime bendru sutarimu pritarti? Ačiū, pritarta.
16.57 val.
Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo Nr. I-532 77 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3349 (pateikimas)
Toliau darbotvarkėje – Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo Nr. I-532 77 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3349. Pranešėjas – L. Kasčiūnas. Prašom.
L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Aš labai trumpai stengsiuos, labai paprastas dalykas, tą reikėjo padaryti gal prieš 20 metų, bet dažnai būna, kai atsiranda problema, gaisras, tada mes užkamšome tam tikras skyles, kaip buvo ir su Seimo rinkimų įstatymu.
Prieš gerus 20 metų, 1996 metų Seimo rinkimuose E. Gentvilas vienoje Klaipėdos vienmandatėje antrame ture nusileido keliolika balsų savo varžovui, tiesa, konservatoriui. Buvo daug prašymų perskaičiuoti balsus, tačiau tuo metu nebuvo nuostatos, įgalinančios tai padaryti, ir to nebuvo padaryta. Po to taip atsitiko, kad ta spraga buvo užpildyta, atsirado nuostata Seimo rinkimų įstatyme, kad jeigu yra skirtumas mažesnis nei 50 balsų, tada perskaičiavimas vienam iš dalyvių arba komisijos nariui pareikalavus, paprašius turi būti įvykdytas. Mes turime pavyzdį 2008 metų Seimo rinkimuose, kai A. Ažubalis Šeškinės apygardoje antrame ture po pirmo skaičiavimo nusileido 32 balsais V. Blinkevičiūtei ir buvo paprašyta perskaičiuoti balsus. Galų gale pamačius, ištraukus iš vokų, kur balsai už A. Ažubalį buvo pridėti prie ponios V. Blinkevičiūtės, 52 balsais jis laimėjo tuos rinkimus ir tapo Seimo nariu. Dabar galime įsivaizduoti, jeigu A. Ažubalio nebūtų Seime, koks būtų mums visiems nuostolis, ar ne? (Balsai salėje)
Taigi ką aš noriu pasakyti – kiekvienas balsas yra be galo svarbus. Šiuose savivaldos rinkimuose, ką tik neseniai vykusiuose Elektrėnų savivaldybėje, kur vyko rinkimai į merus, antrame ture skirtumas buvo 14 balsų. Ir garbė tam žmogui, Liberalų sąjūdžio nariui, kuris buvo pirmoje vietoje, jis pats paprašė perskaičiuoti balsus, kad išsiaiškintų, bet teisinės normos Savivaldybių rinkimų įstatyme nebuvo, kad tą būtų galima padaryti, ir taip jau išėjo, kad jie perskaičiuoti nebuvo. Na, šioks toks gaisras, nėra gera situacija, todėl aš siūlau labai paprastai užkamšyti šitą landą, išspręsti ją ir tiesiog padaryti taip, kad jei tarp pirmos ir antros vietos kandidatų yra mažesnis negu 50 balsų skirtumas, pareikalavus vienam iš jų, jų atstovui, komisijos nariui, būtų galima tuos balsus perskaičiuoti lygiai taip pat, kaip yra Seimo rinkimuose. Tai tiek, esmė tokia.
PIRMININKAS. Klausia S. Tumėnas.
S. TUMĖNAS (LVŽSF). Gerbiamas kolega, sveikinu, kad antruoju ar trečiuoju bandymu pagaliau pristatote savo projektą. Tik nereikalingai čia, ko gero, įsileidote į konkrečių asmenų istorijas ir detales. Norėčiau, kad jūs atsakytumėte. Pirma. Ar nebus piktnaudžiaujama, kad pakanka vieno komisijos nario noro perskaičiuoti? Vienas dalykas. Ir antras dalykas. Jūs išskiriate tik pirmą ir antrą vietą užėmusių kandidatų perskaičiavimą, tačiau pirmajame rinkimų ture lygiai taip pat reikšmingas ir antrasis, ir trečiasis žmogus, nes perskaičiavimas lemia, ar jie patenka į antrąjį etapą. Tai čia, aš manau, yra didelė spraga, nereikia išskirti pirmos ir antros vietos, nes antroji ir trečioji, mano nuomone, lygiai taip pat svarbi. Kaip jums atrodo?
L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Gerbiamas Stasy, aš irgi skaičiau Teisės departamento išvadas, mūsų teisininkai kartais pasiūlo gerų papildymų. Jūs visiškai teisus, manau, svarstymo stadijoje būtų galima pagalvoti ir apie tai, kad jeigu pirmajame ture tarp antros ir trečios vietos kandidatų, kas iš esmės lemia, kas bus finale… irgi galėtų būti papildyta šita nuostata. Tą bus labai lengva padaryti svarstymo stadijoje.
O dėl piktnaudžiavimo. Žiūrėkite, aš tiesiog siūlau tai, kas yra Seimo rinkimų įstatyme, perkelti į Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymą. Tai ar ten yra daug kokių piktnaudžiavimų Seimo rinkimuose, kai yra mažiau nei 50 balsų, tokių situacijų irgi būna labai retai (manau, aš jas visas ir išvardijau) per mūsų šiuolaikinės Lietuvos istoriją. Aš manau, piktnaudžiavimo mes daug neturėtume.
Aš siūlau pritarti po pateikimo šiam projektui ir tada komitete atitinkamai patobulinti, įvertinti būtent antro ir trečio kandidato niuansus pirmajame ture. Manau, reikėtų papildyti, čia gera pastaba, galime detaliau užpildyti šitą spragą, kad kituose savivaldybių rinkimuose tokių situacijų mes neturėtume.
PIRMININKAS. Dėkoju. Turėtų klausti A. Šimas, tačiau salėje nematau. Daugiau klausiančiųjų nėra. Dėkojame pranešėjui. Ačiū. Motyvai už. Ar bus, tuoj pažiūrėsime. A. Vinkus. Prašau.
A. VINKUS (LSDDF). Pirmiausia aš nesusiečiau savo pasisakyme sprendimo su čia duotais pavyzdžiais, kas kiek pralaimėjo ir taip toliau, o apskritai. Mano galva, Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo pakeitimo projektas, kuriuo siūloma labai konkrečiai ir aiškiai reglamentuoti, kada turėtų būti perskaičiuoti vienmandatės apygardos, apylinkių rinkimų biuleteniai, padės išvengti galimų interpretacijų, klaidų ir netikslumų, nepamatuotų kaltinimų dėl galimo piktnaudžiavimo, kai surinktų balsų skirtumas tarp pirmųjų kandidatų yra nereikšmingas. Tokių pavyzdžių yra daug, ne tik čia paminėti du. Palyginti su dabar veikiančia įstatymo nuostata, siūloma naujoji redakcija tikrai padės objektyviau išaiškinti rinkimų rezultatus ir eliminuos galimybę išvengti nepageidaujamos klaidos. Taigi siūlau palaikyti teikiamą įstatymo projektą.
PIRMININKAS. Dėkoju. Visi motyvai išsakyti. Gal galime pritarti bendru sutarimu po pateikimo? (Balsai salėje) Galime. Ačiū.
Siūlomi komitetai: pagrindinis – Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, papildomų niekas nesiūlo. Siūloma svarstyti lapkričio 21 dieną. Galime bendru sutarimu pritarti? Ačiū, pritarta.
17.04 val.
Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX-751 19 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3836 (pateikimas)
Paskutinis darbotvarkės klausimas – Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX-751 19 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3836. Pranešėjas – R. Šarknickas. Prašau.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Sveiki, gerbiami kolegos. Manau, kad su šio įstatymo projekto pataisa esate susipažinę. Projekto pagrindiniai tikslai – paskatinti ir nulemti sąlygas leidėjams periodinius leidinius spausdinti Lietuvoje.
Kaip žinote, šiuo metu yra taikomas 21 % PVM tarifas spausdinimui. Kas paskatino šiuo metu tai daryti… kad regionuose ir didžiuosiuose miestuose Lietuvoje yra iš viso apie 120 redakcijų ir liko tiktai 30 jų, kurios spausdinasi Lietuvoje, o didžioji dalis spausdinasi užsienyje – Latvijoje ir Lenkijoje. Taigi visas didysis biudžetas atitenka būtent toms valstybėms. Mūsų pataisa yra sumažinti PVM tarifą iki 5 % dėl to, kad galimai galėtų dalyvauti Latvijos ir Lenkijos redakcijos… spausdinti Lietuvoje. Šiuo metu Lietuvoje mes ne vienoje savivaldybėje netekome spaustuvių, netekome žmonių, kurie dirbo, ir yra sumažėjęs darbo našumas. Taigi valstybė netenka ne vieno milijono eurų lėšų. Šitas klausimas buvo pateiktas Vyriausybės valandoje premjerui ir jo atsakymas buvo: „Gerai, pasiūlymas yra, mes įtrauksime į Vyriausybę, išanalizuosime ir vertinsime.“
Noriu pasakyti, kad ne mėnesio ir ne dviejų mėnesių darbas buvo atliktas. Tai užtruko maždaug apie metus, nes reikėjo apklausti visas žiniasklaidos priemones, kurios naudojasi tomis paslaugomis. Kviečiu pritarti šiam siūlymui. Ko gero, tai liečia visą šalį ir daugumą savivaldybių, kuriose mes atstovaujame žmonėms.
PIRMININKAS. Dėkoju pranešėjui. Klausia S. Tumėnas.
S. TUMĖNAS (LVŽSF). Gerbiamas bičiuli Robertai, esate žodžio meistras ir žinote, ką reiškia žodžiai: „Šaukštai po pietų.“ Ar čia nebus irgi panašus atvejis? Prisimenate, kai prieš metus mes sugrąžinome… po 10 metų PVM tarifą spaudai sumažinome, mažosios redakcijos tuo nebesidžiaugia, nes regionuose praktiškai buvo sugniuždytos ir užsidariusios. Ar nebus panašiai ir dabar? Ar, jūsų nuomone, dar pagelbės mūsų periodinės spaudos leidėjams, redakcijoms?
Antras dalykas. Man keistai skamba, kad tiktai nuo 2021 metų. Ar, jūsų nuomone… Aš bandžiau aiškintis, tarsi neįmanoma, bet ar neįmanoma, kad būtų nuo 2020 metų, o ne nuo 2021 metų? Atsakykite į tuos du dalykėlius.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Dėkoju, gerbiamas bičiuli. Ar pagelbės? Aš manau… Na, mes nemanome, bet jau tikime, kadangi padaryta didelė apklausa daugelyje žiniasklaidos priemonių, ir praktiškai tikėtina, apie 100 % sugrįžimas būtų milžiniškas. Ir darbo vietų vėl įkūrimas, sugrąžinimas, spaustuvės vėl paleidžia savo variklius spausdinti periodinius laikraščius.
Dabar dėl 2021 metų, kodėl ne 2020 metais. Tai yra Biudžeto sandaros įstatymas. Turbūt mes nespėtume fiziškai įšokti į 2020 metus, nes dabar jau yra Vyriausybės biudžetas sudaromas, nors valstybė dėl to neprarastų nė vieno cento, kaip tik yra sugrįžimas. Ačiū.
PIRMININKAS. Klausia M. Majauskas.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamas kolega, ar galite šiek tiek paaiškinti. Kiek man yra žinoma, tai spaustuvės yra PVM mokėtojai. PVM mokėtojai reiškia, kad jie ir perka prekes su PVM, ir parduoda paslaugas ir prekes su PVM. Tas reiškia, kad jie susigrąžina PVM, kurį sumoka pirkdami prekes ir paslaugas. Ar iš tikrųjų jie galės gauti papildomos naudos ne piniginių srautų, o realios naudos iš tokio pakeitimo, kadangi jie ir taip susigrąžina PVM, kurį sumoka? Ar jūs tikrai pasidomėjote? Ar jūs tikrai išsiaiškinote, buhalteriją šiuo siūlymu?
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Kaip nebuhalteris buhalteriui galėčiau atsakyti – taip, šituo dalyku domėjomės. Jūsų klausimas, vienas iš jų taip pat buvo patekęs į mūsų eilutę užklausti. Tai pagal mūsų pateiktą įstatymo projekto pataisą ir reakcijas rodo, kad, taip, veiktų grįžimas ir įplaukos padidėtų. Tas PVM susigrąžinimas, kuris šiuo metu yra, faktiškai nedavė didžiulio efekto, kainos nekrito, stovi vietoje. Manau, yra akivaizdu, kad įplaukos ir apyvartinės lėšos į valstybės biudžetą tikrai plauktų.
PIRMININKAS. Dėkojame, atsakėte į visus klausimus.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Ačiū.
PIRMININKAS. Motyvai dėl viso. Nuomonė už – S. Tumėnas.
S. TUMĖNAS (LVŽSF). Gerbiami kolegos, čia kolega M. Majauskas užsiminė apie buhalterijos virtuvę, ten viskas yra sudėliota gerai. Jeigu yra žiūrima kaip į vieną segmentą – spaustuvę, redakciją, tai vienos PVM taisyklės, o jeigu yra dokumentai, kur yra išskaidymas įvairių darbo segmentų, tai ten jau atsiranda tai, apie ką kalba kolega M. Majauskas. Tačiau norėčiau, kad pritartume šitam sprendimui, nes yra geriau vėliau negu niekada. Apie 200 redakcijų išveža pinigus į užsienį, į Lenkiją ar dar kur nors kitur, kur tas PVM tarifas yra kitoks, lengvatinis. Tiktai, rodos, daugiau kaip 20 redakcijų Lietuvoje spausdina. Kviečiu pritarti, nes tai yra naudinga. Praeitą kartą, kai PVM tarifą spaudai sumažinome, pritarė 112 Seimo narių, kiek prisimenu, todėl tikiu, kad ir šiandien visi vieningai tam pritarsime.
PIRMININKAS. Taip, visi motyvai išsakyti. Galima pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. (Balsai salėje) Ne, siūlote balsuoti. Gerai, balsuojame, kolegos, dėl šito siūlymo.
Balsavo 76 Seimo nariai: už – 59, prieš – 1, susilaikė 16. Po pateikimo pritarta. Siūlomi komitetai: pagrindinis – Biudžeto ir finansų komitetas, papildomų nėra siūloma. Siūloma svarstyti lapkričio 26 dieną. Dėl komitetų replika?
V. RINKEVIČIUS (LVŽSF). Norėčiau Vyriausybės išvados, kadangi tai liečia biudžeto pajamas. Pagal Statutą reikia Vyriausybės išvados, todėl prašyčiau Vyriausybės išvados.
PIRMININKAS. Dėkui. Galime pritarti bendru sutarimu šiam siūlymui? Ačiū, pritarta.
Dar R. Šarknickas – replika.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Pristatydamas aš irgi sakiau, kad reikia Vyriausybės… Čia pakartojimas įvyko. Noriu padėkoti visiems balsavusiems už. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. M. Majauskas, prašau.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Ačiū, pirmininke. Aš tik noriu atkreipti dėmesį, kad, rodos, Pridėtinės vertės mokesčio direktyva nenumato galimybės pridėtinės vertės mokesčio lengvatos spausdinti, nesu tikras, bet labai kviečiu paanalizuoti ir išnagrinėti tokius dalykus. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiami kolegos, darbotvarkė baigta. Dar R. Šarknickas. Prašau.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Iš karto noriu reaguoti į M. Majausko pasakymą dėl Europos direktyvos lengvatinio PVM. Šiuo metu pagal tą direktyvą veikiama Lenkijoje ir problemų ten nėra. Be abejo, išsiaiškinti reikia iki galo, bet tai netrukdo veikti. Ačiū.
PIRMININKAS. Gerai. Gerbiami kolegos, baigiame posėdį, kviečiu registruotis.
Užsiregistravo 72 Seimo nariai. Vakarinį posėdį skelbiu baigtą. (Gongas)
* Santrumpų reikšmės: LGF – frakcija „Lietuvos gerovei“; LLRA-KŠSF – Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcija; LSDDF – Lietuvos socialdemokratų darbo frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; LVŽSF – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija; MSNG – Mišri Seimo narių grupė; TS‑LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija.