LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO

ATEITIES KOMITETAS

PAGRINDINIO KOMITETO IŠVADA

DĖL SEIMO NUTARIMO „DĖL LIETUVOS MOKSLO, TECHNOLOGIJŲ IR INOVACIJŲ ILGALAIKĖS POLITIKOS VYSTYMOSI KRYPČIŲ APRAŠO PATVIRTINIMO“ PROJEKTO +APRAŠO
Nr. XIVP-3325

2024-03-15 Nr. 122-P-3

Vilnius

1. Komiteto posėdyje dalyvavo: komiteto pirmininkas Raimundas Lopata, komiteto pirmininko pavaduotojas Lukas Savickas, komiteto nariai: Kasparas Adomaitis, Zigmantas Balčytis, Rasa Budbergytė, Ligita Girskienė, Paulė Kuzmickienė, Laima Nagienė, Andrius Navickas, Monika Ošmianskienė, Rasa Petrauskienė, Liuda Pociūnienė, Viktoras Pranckietis, Arūnas Valinskas, Kęstutis Vilkauskas, Valdemaras Valkiūnas.

Komiteto biuras: vedėja Kosma Gulbinskienė, patarėjai: Arūnas Augustinaitis, Agnė Grigienė, Ieva Lavišienė, Miglė Paulauskė, padėjėjos
Dovilė Indrašiutė ir Jūratė Ozarovskienė.

2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti			Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
		str.	str. d.	p.
1.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2023-11-22	2			Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1. Projekto preambulėje kaip teisinis pagrindas Seimui tvirtinti Lietuvos mokslo, technologijų ir inovacijų ilgalaikės politikos vystymosi krypčių aprašą nurodoma Lietuvos Respublikos technologijų ir inovacijų įstatymo 7 straipsnio 2 dalis. Atkreiptinas dėmesys, kad šioje dalyje yra įtvirtinta, kad mokslo, technologijų ir inovacijų politikos vystymosi kryptis nustato Lietuvos Respublikos Seimas, tvirtindamas Valstybės pažangos strategiją ir priimdamas įstatymus. Atsižvelgiant į šią įstatymo nuostatą, svarstytina, ar mokslo, technologijų ir inovacijų politikos vystymosi kryptys neturėtų būti Valstybės pažangos strategijos sudėtinė dalis, o ne atskiru Seimo nutarimu tvirtinamas aprašas. Be to, siūlome patikslinti preambulės dėstymą pagal teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 patvirtintų Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų 22, 23 ir 24 punktuose nustatytas rekomendacijas.	Pritarti	Pasiūlymas: Pakeisti Seimo nutarimo preambulę ir ją išdėstyti taip: „Lietuvos Respublikos Seimas, siekdamas įgyvendinti Lietuvos Respublikos technologijų ir inovacijų įstatymo 7 straipsnio 2 dalies nuostatas ir atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2023 m. sausio 5 d. sprendimu Nr. SV-S-771 „Dėl darbo grupės Lietuvos mokslo, technologijų ir inovacijų ilgalaikės politikos vystymosi kryptims nustatyti sudarymo“ pateiktus pasiūlymus, nutaria:“ 1 straipsnis. Patvirtinti Lietuvos mokslo, technologijų ir inovacijų ilgalaikės politikos vystymosi krypčių aprašą“ (pridedama). Papildyti Seimo nutarimą nauju 2 straipsniu ir jį išdėstyti taip: ,,2 straipsnis. Pripažinti netekusiu galios Lietuvos Respublikos Seimo 2016 m. rugsėjo 27 d. nutarimą Nr. XII-2654 „Dėl Lietuvos mokslo ir inovacijų politikos kaitos gairių“ patvirtinimo“.“ Papildyti Seimo nutarimą nauju 3 straipsniu ir jį išdėstyti taip: ,,3 straipsnis. Siūlyti Lietuvos Respublikos Vyriausybei rengiant Valstybės pažangos strategijos „Lietuvos ateities vizija „Lietuva 2050“ įgyvendinamuosius planavimo dokumentus įvertinti Lietuvos Respublikos Seimo nutarimą „Dėl Lietuvos mokslo, technologijų ir inovacijų ilgalaikės politikos vystymosi krypčių aprašo patvirtinimo“.“ Buvusį 2 straipsnį laikyti atitinkamai 4 straipsniu, ir jį išdėstyti taip: ,,4 straipsnis. Nustatyti, kad šis nutarimas įsigalioja 2024 m. sausio 1 d. įsigalioja kitą dieną po oficialaus paskelbimo Teisės aktų registre.“
2.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2023-11-22			⃰	2. Projekto preambulėje reikėtų nurodyti Seimo valdybos sprendimo, kuriuo buvo sudaryta darbo grupė Lietuvos mokslo, technologijų ir inovacijų ilgalaikės politikos vystymosi kryptims nustatyti, datą, numerį ir pavadinimą: „Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2023 m. sausio 5 d. sprendimas Nr. SV-S-771 „Dėl darbo grupės Lietuvos mokslo, technologijų ir inovacijų ilgalaikės politikos vystymosi kryptims nustatyti sudarymo“.	Pritarti	Žr. į Komiteto pasiūlymą Nr. 1 prie Teisės departamento pastabos Nr. 1.
3.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2023-11-22			12.	Atitinkamai reikėtų tikslinti ir teikiamu projektu tvirtinamo Lietuvos mokslo, technologijų ir inovacijų ilgalaikės politikos vystymosi krypčių aprašo 12 punktą.	Pritarti	Pasiūlymas: Pakeisti 12 punktą ir jį išdėstyti taip: „12. Remiantis darbo grupės Lietuvos mokslo, technologijų ir inovacijų ilgalaikės politikos vystymosi kryptims nustatyti Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2023 m. sausio 5 d. sprendimu Nr. SV-S-771 „Dėl darbo grupės Lietuvos mokslo, technologijų ir inovacijų ilgalaikės politikos vystymosi kryptims nustatyti gautais tyrimo (atlikto 2023 m. vasario–kovo mėn.) rezultatais buvo sudaryta MTI ilgalaikės politikos sėkmės matrica, kuri išryškino MTI ilgalaikės politikos dedamosios pagrindinius aspektus ir organizavimo lygius. Pirmiausia – keturi sektoriai, lemiantys šalies visuomenės gyvybingumą ir išlikimą šiuolaikiniame pasaulyje Išskirtos keturios MTI ilgalaikės politikos vystymosi kryptys, kurios galėtų palankiai paveikti šalies visuomenės gyvybingumą ir išlikimą šiuolaikiniame pasaulyje:“
4.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2023-11-22				3 Projekto pavadinime po žodžio „KRYPČIŲ“ įrašytinas žodis „APRAŠO“.	Pritarti	Pasiūlymas: Papildyti Seimo nutarimo projekto pavadinimą: „NUTARIMAS DĖL LIETUVOS MOKSLO, TECHNOLOGIJŲ IR INOVACIJŲ ILGALAIKĖS POLITIKOS VYSTYMOSI KRYPČIŲ APRAŠO PATVIRTINIMO“
5.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2023-11-22			2.	4. Projektu tvirtinamo Lietuvos mokslo, technologijų ir inovacijų ilgalaikės politikos vystymosi krypčių aprašo 2 punkte reikėtų tikslinti nuorodą į Valstybės pažangos strategijos pavadinimą (žr., Seimo nutarimo „Dėl Valstybės pažangos strategijos „Lietuvos ateities vizija „Lietuva 2050“ patvirtinimo“ projektą, reg. Nr. XIVP-2937).	Pritarti	Žr. į Komiteto pasiūlymą Nr. 1.
6.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2023-11-22			21.	Projektu tvirtinamo Lietuvos mokslo, technologijų ir inovacijų ilgalaikės politikos vystymosi krypčių aprašo 21 punkte reikėtų tikslinti sakinio formuluotę „MTI politikos kryptis – didinti intelektinės nuosavybės kūrimą nacionaliniu mastu ir siekti įgyti kuo daugiau ir kuo vertingesnių produktų, didinančių verslo inovatyvumą ir konkurencingumą“, nes taip apibrėžiama kryptis nedera su ketvirtojo skirsnio pavadinimu.	Pritarti	Pasiūlymas: Pakeisti 21 punktą ir jį išdėstyti taip: „21. Intensyvaus žinojimo aplinkų plėtros ir naudojimo prielaida – intelektinės nuosavybės kūrimo, apyvartos ir diegimo efektyvumo didinimas. Intelektinė nuosavybė – aukštojo mokslo vykdomos veiklos, MTEPI veiklos ir verslo inovatyvumo matas. MTI politikos kryptis – didinti intelektinės nuosavybės kūrimą, užtikrinti veiksmingą intelektinės nuosavybės kaip plėtros ir tobulinimo priemonės naudojimą nacionaliniu mastu ir siekti įgyti kuo daugiau ir kuo vertingesnių produktų, didinančiųant verslo inovatyvumą ir konkurencingumą.“
7.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2023-11-22			27.	Siekiant aiškumo ir atsižvelgiant į tai, kad kitose Projektu tvirtinamo Lietuvos mokslo, technologijų ir inovacijų ilgalaikės politikos vystymosi krypčių aprašo nuostatose yra vartojamas terminas „mokslo ir studijų institucijos“, tikslintinas Projektu tvirtinamo Lietuvos mokslo, technologijų ir inovacijų ilgalaikės politikos vystymosi krypčių aprašo 27 punkte vartojamas terminas „mokslo ir studijų įstaigos“.	Pritarti	Pasiūlymas: Pakeisti 27 punktą ir jį išdėstyti taip: „27. Pasaulio ekonomika keičiasi ir mokslinių tyrimų panaudojimas laikomas gyvybiškai svarbiu, siekiant didinti ir išlaikyti šalies ilgalaikį konkurencinį pranašumą bei pasinaudoti būsimais ekonomikos, aplinkos ir visuomenės iššūkiais. Lietuvoje politikos priemonėmis turėtų būti kuriamos paskatos efektyviai veikti švietimo sistemai, plėtojami stiprūs universitetai, mokslinių tyrimų institutai ir mokslo centrai, mokslo ir technologijų parkai ir mokslo žinioms (žinojimui) imli, technologijas kurianti, inovatyvi pramonė. Šalyje šiandien tokios ekosistemos sudedamosios dalys yra, tačiau dėl MTI politikos priemonių koordinavimo stokos, nenuoseklių paskatų ir finansavimo netolygumų jos per silpnos ir neturi tvarių ir efektyvių tarpusavio sąsajų. Švietimo sistema, jos mokslo ir studijų įstaigos institucijos veikia neefektyviai, šalyje yra per mažai tarptautinį pripažinimą turinčių mokslinių grupių, tik pavieniai mokslo parkai prisideda prie aukštųjų technologijų įmonių plėtros, o mokslui (žinojimui) imlios pramonės indėlis į šalies BVP sudaro tik keletą procentų.“
8.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2023-11-22			30.	Projektu tvirtinamo Lietuvos mokslo, technologijų ir inovacijų ilgalaikės politikos vystymosi krypčių aprašo 30 punkte po žodžių „švietimo įstaigų ir mokslo“ įrašytini žodžiai „ir studijų“.	Pritarti	Pasiūlymas: Pakeisti 30 punktą ir jį išdėstyti taip: „30. Dėl šios priežasties turėtų didėti švietimo įstaigų ir, mokslo ir studijų institucijų finansavimas, atsirasti valstybės remiamos pramonės transformacijos programos, skatinančios antreprenerystę akademinėse institucijoje ir aukštą pridėtinę vertę kuriančių technologinių startuolių (angl. deep-tech) plėtrą, ir specialios programos, padedančios vidutinę pridėtinę vertę kuriančioms įmonėms transformuotis į mokslo žinioms imlių aukštos pridėtinės vertės įmonių segmentą. Atsirastų gerokai didesnis intelektinės nuosavybės kūrimo ir įsigijimo poreikis, išsiplėstų aukštą pridėtinę vertę kuriančios ir mokslui imlios pramonės segmentas, išryškėtų tvarios ekosistemos sudedamųjų dalių sąsajos.“
9.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2023-11-22			32.2.	Projektu tvirtinamo Lietuvos mokslo, technologijų ir inovacijų ilgalaikės politikos vystymosi krypčių aprašo 32.2 punkte yra siekiama įtvirtinti „aiškią Seimo atsakomybę <...>“. Atkreiptinas dėmesys, kad iš teikiamos nuostatos nėra aišku kokia Seimo atsakomybė turima omenyje ar kokie teisės aktai reglamentuotų šią Seimo atsakomybę. Atsižvelgiant į tai ir siekiant teisinio aiškumo, projektu tvirtinamo Lietuvos mokslo, technologijų ir inovacijų ilgalaikės politikos vystymosi krypčių aprašo 32.2 punktas tikslintinas.	Pritarti	Pasiūlymas: Pakeisti 32.2 papunktį ir jį išdėstyti taip: „32.2 įtvirtinti aiškią Seimo atsakomybę už inovacijų politikos priežiūrą, sutelkiant būtinus ekspertų išteklius MTI politikai formuoti stiprinti už MTI politiką atsakingų subjektų glaudų bendradarbiavimą, siekiant šios politikos nuoseklumo bei sudaryti palankias sąlygas koordinavimui visais lygiais ir visiems MTI veikėjams bei imtis priemonių, kad būtų sukurta stipresnė, nuoseklesnė ir darni MTI ilgalaikės politikos vystymo architektūra.“
10.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2023-11-22			32.5.	Projektu tvirtinamo Lietuvos mokslo, technologijų ir inovacijų ilgalaikės politikos vystymosi krypčių aprašo 32.5 papunktyje, siekiant teisinio aiškumo ir apibrėžtumo, vietoj žodžio „atsakomybę“ reikėtų rašyti žodį „pareigą“.	Pritarti	Pasiūlymas: Žr. į Komiteto pasiūlymą Nr. 16.

3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti			Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
		str.	str. d.	p.
1.	Valstybinis mokslinių tyrimų institutas Fizinių ir technologijos mokslų centras, 2023-12-08			12.1.	Punktas 12.1 – kalbama apie informacines ir ryšio technologijas – siūloma papildyti puslaidininkiais lustais, kuri yra viena iš kertinių ES technologijų ir su kuria yra susijusių intensyvių veiklų Lietuvos verslo ir mokslo segmentuose. Jos yra svarbios ir nacionaliniam saugumui. Tada 12.1 punktas skambėtų taip (korekcija mėlynai): Informacinės ir ryšių technologijos bei puslaidininkių lustų technologijos, nuo kurių priklauso visų gyvenimo ir veiklos sričių pažanga, įskaitmenintos aplinkos panaudojimo galimybės bei pranašumai, taip pat žinojimo ir kultūros aplinkų kokybė ir branda; o taip pat ir nacionalinis saugumas;	Pritarti	Žr. į Komiteto pasiūlymą Nr. 7.
2.	Valstybinis mokslinių tyrimų institutas Fizinių ir technologijos mokslų centras, 2023-12-08			12.4.	Pastraipa po 12.4 punkto – „iš esmės savo turiniu šie sektoriai atitinka vadinamųjų giliųjų technologijų turinio bendrąją sampratą...“. Nėra apibrėžtas terminas „giliosios technologijos“, nors vėliau 30 punkte tai bandoma daryti“ „Dėl šios priežasties turėtų didėti švietimo įstaigų ir mokslo institucijų finansavimas, atsirasti valstybės remiamos pramonės transformacijos programos, skatinančios antreprenerystę akademinėse institucijoje ir aukštą pridėtinę vertę kuriančių technologinių startuolių (angl. deep-tech) plėtrą...“ Tada pastraipa po 12.4 punkto skambėtų (korekcija mėlynai) – tam kad teksto vientisumas išliktų, siūloma naudoti išnašą: „iš esmės savo turiniu šie sektoriai atitinka vadinamųjų giliųjų technologijų^1 turinio bendrąją sampratą...“. · Punktas 12.4 – kalbama apie ugdymo mokslus. Būdami itin svarbūs visokeriopam kūrybingumui skatinti, bendrąja prasme, jie nėra „giliosios technologijos“. Tai aptarus, siūlytume patikslinti su tuo susijusį tekstą.	Pritarti	Žr. į Komiteto pasiūlymą Nr. 8.
3.	Valstybinis mokslinių tyrimų institutas Fizinių ir technologijos mokslų centras, 2023-12-08			13.	Punktas 13 – „Atkreiptinas dėmesys į pažangios gamybos (lanksčiosios gamybos, optoelektronikos, judumo ir transporto technologijų bei tvarios energijos gamybos) sritis.“ Skiriamas didelis akcentas gamybai, tačiau dėmesio mokslo ir technologijų vystymuisi visai nėra. Siūloma formuluotė: Atkreiptinas dėmesys į mokslinę-technologinę plėtrą bei pažangios gamybos (lanksčiosios gamybos, optoelektronikos, judumo ir transporto technologijų bei tvarios energijos gamybos) sritis.	Pritarti	Žr. į Komiteto pasiūlymą Nr. 9.
4.	Valstybinis mokslinių tyrimų institutas Fizinių ir technologijos mokslų centras, 2023-12-08			19.	Punktas 19 – Siekiant užtikrinti žinojimo lyderystę aukštojo mokslo sistemoje, mokslo ir studijų institucijose  reikia diegti priemones, skatinančias studentus, tyrėjus ir mokslininkus kurti inovatyvias įmones, taip pat plėtoti šalies prototipavimo infrastruktūrą, finansuoti prototipų kūrimą ir bandomąją gamybą. Niekur neminima technologinė infrastruktūra, kuri minima ES teisės aktuose. Todėl siūlymą papildyti nuo žodelio ,,plėtoti“: plėtoti šalies mokslinę ir technologinę infrastruktūrą, skirtą prototipų kūrimui ir bandomajai gamybai bei finansuoti MTEP veiklas, kurioms reikalinga tokia infrastruktūra.	Pritarti	Žr. į Komiteto pasiūlymą Nr. 11.
5.	Valstybinis mokslinių tyrimų institutas Fizinių ir technologijos mokslų centras, 2023-12-08			27.	Punktas 27 – Lietuvoje politikos priemonėmis turėtų būti kuriamos paskatos efektyviai veikti švietimo sistemai, plėtojami stiprūs universitetai, mokslo centrai, mokslo ir technologijų parkai ir mokslo žinioms (žinojimui) imli, technologijas kurianti, inovatyvi pramonė. Tiesiogiai neminimi mokslinių tyrimų institutai. Siūlymas: papildyti po žodelio „universitetai“: mokslinių tyrimų institutai ir mokslo centrai. Tada formuluotė būtų tokia: ...stiprūs universitetai, mokslinių tyrimų institutai ir mokslo centrai, technologijų parkai ir mokslo žinioms (žinojimui) imli, technologijas kurianti, inovatyvi pramonė.	Pritarti	Žr. į Komiteto pasiūlymą Nr. 7 prie Teisės departamento pastabos Nr. 7.
6.	Valstybinis mokslinių tyrimų institutas Fizinių ir technologijos mokslų centras, 2023-12-08			29.	Punktas 29. ...Ne mažiau svarbu, kad kaip mokslo ir verslo bendradarbiavimo prototipai prie universitetų steigtųsi technologijų pramoniniai parkai, kuriuose, vadovaujami iškiliausių mokslininkų ir mokslo kolektyvų, būsimieji lyderiai įgytų patirties ir įgūdžių taikyti mokslą ir technologijas diegiant verslo inovacijas. Neturėtų būti ribojimo nurodant tik universitetus. Siūloma pakeisti į ,,mokslo ir studijų institucijas“. Tada formuluotė būtų tokia: Ne mažiau svarbu, kad kaip mokslo ir verslo bendradarbiavimo prototipai prie mokslo ir studijų institucijų steigtųsi technologijų pramoniniai parkai, kuriuose, vadovaujami iškiliausių mokslininkų ir mokslo kolektyvų, būsimieji lyderiai įgytų patirties ir įgūdžių taikyti mokslą ir technologijas diegiant verslo inovacijas. Kaip gerosios patirties pavyzdžiais galima remtis Europos Sąjungos valstybėse narėse veikiančiais moksliaisiais parkais-regionais, orientuotais į aukščiausio technologinio lygio pramonės plėtrą (pvz., Satakunta, Suomija). Reikėtų patikslinti kodėl minimas būtent šis Suomijos regionas, nors jame nepavyko rasti mokslo ir technologijų parko.	Pritarti	Pasiūlymas: Pakeisti 29 punktą ir jį išdėstyti taip: „29. Reikalingos naujos mokslo, verslo, viešojo valdymo ir pilietinės visuomenės bendradarbiavimo MTI srityje formos. Europos mokslinių tyrimų infrastruktūra (EMTI) atlieka svarbų vaidmenį Lietuvos mokslo, technologijų ir inovacijų (MTI) srityje, skatindama tarptautinį bendradarbiavimą ir suteikdama Lietuvos mokslininkams bei tyrimų institucijoms galimybę pasinaudoti moderniausiomis tyrimų priemonėmis ir įrangos parkais. Dalyvavimas EMTI ne tik leidžia turėti prieigą prie aukštos kokybės mokslinių tyrimų infrastruktūros, bet ir padeda užmegzti tarptautinius mokslinius ryšius bei plėsti mokslinių tyrimų bendradarbiavimą, skatinant šalies mokslinio potencialo augimą ir inovacijų plėtrą. Tai yra svarbus veiksnys, skatinantis Lietuvos įnašą tarptautinėje mokslo ir inovacijų erdvėje bei bendradarbiavimą su kitomis Europos šalimis. Siektina ir Lietuvoje suformuoti gyvenimo laboratoriją, kurios turinys – specializuotų MTI parkų ir socialinio gyvenimo, mokslo, švietimo ir kultūrinės aplinkos integravimas. Ne mažiau svarbu, kad kaip mokslo ir verslo bendradarbiavimo prototipai prie universitetų mokslo ir studijų institucijų steigtųsi technologijų pramoniniai parkai, kuriuose, vadovaujami iškiliausių mokslininkų ir mokslo kolektyvų, būsimieji lyderiai įgytų patirties ir įgūdžių taikyti mokslą ir technologijas diegiant verslo inovacijas. Kaip gerosios patirties pavyzdžiais galima remtis Europos Sąjungos valstybėse narėse veikiančiais moksliaisiais parkais-regionais, orientuotais į aukščiausio technologinio lygio pramonės plėtrą (pvz., Satakunta, Suomija).“
7.	Lietuvos socialinių mokslų centras, 2023-12-08			32.2.	32.2. įtvirtinti aiškią Seimo atsakomybę už inovacijų politikos priežiūrą, sutelkiant būtinus ekspertų išteklius MTI politikai formuoti; Pirmoji papunkčio dalis orientuoja į priežiūrą, tačiau antroji – į išteklius politikai formuoti (juk politika, patvirtinant šį dokumentą, jau bus suformuota). Pagal mane tai skirtingi, iš dalies tarpusavyje prieštaraujantys dalykai: jei Seimas prižiūri, tai priežiūrai ir pasitelkia ekspertus (tik kodėl ekspertinius išteklius? Jei turima intencija, kad ir tam reikalui bus numatomas/skiriamas finansavimas – ar ne geriau „ekspertus ir išteklius jiems“). Jei priežiūros išdavoje tikimasi inicijuoti pokyčius – gal „tolesnei politikai formuoti" ar "politikai tikslinti“	Pritarti	Žr. į Komiteto pasiūlymą Nr. 9 prie Teisės departamento pastabos Nr. 9.
8.	Lietuvos mokslų akademija, 2023-12-15			⃰	Pirmoji kryptis ,,Transformuoti Lietuvos švietimo sistemos paradigmą į ,,žinojimo kūrėjų ir darbuotojų“ rengimą (talentų ugdymą)“. LMA nuomone, būtų tikslinga numatyti, kad be talentų ugdymo taip pat būtų numatyta sudaryti prielaidas šiems talentams sieti savo ateitį su Lietuva. Atkreiptinas dėmesys, kad ne visiems lemta būti talentais tikrąją to žodžio prasme, todėl siūlome numatyti pritaikyti švietimo sistemą ugdyti ir tuos, kurie savo prigimtimi nėra talentai, bet galėtų būti perspektyvūs Lietuvos ateities kūrėjai.	Nepritarti	Argumentai: Pavadinimas yra orientuotas ir apima visus švietimo sistemoje dalyvaujančius asmenis bei jų įvairias veiklos sritis, nepaisant jų individualių gebėjimų ar talentų. Žinojimo kūrimas ir darbuotojų formavimas yra platesnis konceptas, apimantis ne tik talentų ugdymą, bet ir bendrą visų dalyvaujančių švietimo sistemoje kompetencijų ir įgūdžių plėtrą, t. y. sudarant sąlygas visiems rasti savo vietą visuomenėje ir prisidėti prie jos raidos. Pabrėžiama ne tik dabartinės sistemos pakeitimas ar talentų ugdymo prioritetas, bet ir jos transformacija į naują paradigmą, kurioje vertinamos ne tik individualios gebėjimų srities, bet ir bendros žinios bei įgūdžiai, būtini sėkmingam funkcionavimui šiuolaikiniame pasaulyje.
9.	Lietuvos mokslų akademija, 2023-12-15			12.4.	Antroji kryptis „Didinti mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros, inovacijų finansavimą mokslo ir studijų (ypač informacinių technologijų, žaliojo kurso, gyvybės mokslų, ugdymo mokslų), verslo srityse“. Aprašo 12.1-12.4 punktuose įvardinti 4 pagrindiniai MTI ilgalaikės politikos vystymosi krypčių prioritetai: 1) informacinės ir ryšių technologijos, nuo kurių priklauso visų gyvenimo ir veiklos sričių pažanga, įskaitmenintos aplinkos panaudojimo galimybės bei pranašumai, taip pat žinojimo ir kultūros aplinkų kokybė ir branda; 2) žaliasis kursas – iš esmės modernių technologijų inovaciniai sprendiniai, keičiantys išteklius sekinančias technologijas ir skatinantys naujas socioekonominio gyvenimo formas; 3) sveikatos technologijos ir biotechnologijos (gyvybės mokslai) (ekonomikos ir sveikos visuomenės vystymosi vektorius), gerinančios žmonių gyvenimo kokybę ir užtikrinančios nacionalinį saugumą; 4) ugdymo mokslai – plačiąja prasme šiuolaikinių sociohumanitarinių požiūrių, idėjų ir žinojimo plėtotė kūrybingiems žmonėms ir bendruomenėms, inovatyviam verslui ir visuomenės valdymui bei politiniams sprendimams skatinti. Atsižvelgiant į vis sudėtingėjančią tarptautinės politikos situaciją, siūlome 4) prioritetą papildyti taip: 4) ugdymo mokslai – plačiąja prasme šiuolaikinių sociohumanitarinių požiūrių, idėjų ir žinojimo plėtotė kūrybingiems žmonėms ir bendruomenėms, inovatyviam verslui ir visuomenės valdymui bei politiniams sprendimams, demokratijos plėtrai, visuomenės patriotizmui bei atsparumui išorės grėsmėms skatinti“.	Pritarti	Žr. į Komiteto pasiūlymą Nr. 8.
10.	Lietuvos mokslų akademija, 2023-12-15			13.	Aprašo 13 punkte išgrynintos mokslo ir verslo, kuriančio žinojimą ir inovacijas bei turinčio mokslinės patirties, sritys, tokios kaip: biotechnologijos ir sveikatos technologijos (gyvybės mokslai), lazeriai ir fotonika bei medžiagų inžinierija, puslaidininkė elektronika ir informacinės ir ryšių technologijos. Abejotina, ar šios sritys ne per plačios, galbūt Apraše būtų tikslinga nurodyti prioritetus, kur specialistų, talentų poreikis galėtų būti didžiausias. Manome, kad vienas didžiausių bus informatikos specialistų poreikis.	Nepritarti	Argumentai: Darbo grupė 2023 m. kovo-balandžio mėn. atliko tyrimą, į kurį buvo įtraukti pripažinti mokslo, inovacijų ir technologijų kūrėjai iš mokslo, studijų institucijų ir verslo sektoriaus, taip pat politikos veikėjai. Įvertinus rezultatus buvo sudaryta Lietuvos MTI ilgalaikės politikos sėkmės matrica, kurioje ir buvo išgrynintos šios politikos kryptys.
11.	Lietuvos mokslų akademija, 2023-12-15			18.	Trečioji kryptis „Nustatyti ir remti projektus (žinių, technologijų), įnešančius didžiausią indėlį į šalies produktyvumą“. LMA nuomone, būtų tikslinga pažymėti ir universitetinio mokslo indėlio didinimą. Dabartiniame variante apsiribojama „Būtina MTI politikos priemonėmis sutelkti bendrai veiklai verslo struktūrų, inovacijų ekosistemų ir regionų novatorius įgyvendinant nacionalines mokslo programas“, siūloma kurti naujas duomenų analitikos ir vertinimo metodikas, kurios leistų nustatyti produktyvumo kriterijus. Abejotina, ar tikrai reikia minėti naujas vertinimo metodikas, nes šiuo metu Lietuvoje jos dažnai neigiamai vertinamos, siejamos su kurios nors vienos visuomenės grupės nuostatomis.	Pritarti	Žr. į Komiteto pasiūlymą Nr. 10.
12.	Lietuvos mokslų akademija, 2023-12-15			23.	Ketvirtoji kryptis „Kurti, apsaugoti, perduoti, įsigyti ir panaudoti intelektinę nuosavybę“. <...> Siūlome konkretinti teiginį ,,Sociohumanitariniai mokslai yra prielaida formuoti šalies kultūrinę aplinką, intelektinės nuosavybės apykaitos ir kūrimo sąlygas, inovacinei veiklai palankią kūrybinę terpę“, kuris galimai galėtų būti nesuprastas.	Pritarti	Žr. į Komiteto pasiūlymą Nr. 12.
13.	Lietuvos mokslų akademija, 2023-12-15			25.	Gali būti nevienareikšmiškai priimtas teiginys, kad „būtina pertvarkyti MTEPI vertinimo ir finansavimo sistemą, ją grindžiant tarptautiniais mokslinės ir inovacinės veiklos stebėsenos kriterijais bei atitinkamais rodikliais“, nes bus kuriama dar viena vertinimo metodika.	Nepritarti	Argumentai: MTEPI vertinimo ir finansavimo sistemos negali būti statiškos, o gali kisti, priklausomai nuo galimybių surandant ir išskiriant stipriausias ir daugiausiai potencialo turinčias MTEPI augimo sritis. Taip pat, grindžiant vertinimo ir finansavimo sistemą tarptautiniais mokslinės ir inovacinės veiklos stebėsenos kriterijais bei rodikliais, užtikrinamas tarptautinis palyginamumas, skatinamas konkurencingumas, efektyvus resursų paskirstymas, objektyvumas, skaidrumas ir atskaitomybė.
14.	Lietuvos mokslų akademija, 2023-12-15			26.	Penktoji kryptis „Stiprinti įgalinančią žinių ir technologijų perdavimo ekosistemą, žinojimo ekonomikos regioninę plėtrą“. Siūlome konkrečiau apibrėžti terminą ,,įgalinanti ekosistema“.	Pritarti	Pasiūlymas: Pakeisti 26 punktą ir jį išdėstyti taip: „26. Nepakankamas mokslo ir verslo sektorių bendradarbiavimas yra vienas iš akivaizdžių dabartinės MTI politikos trūkumų, kai daugelį metų nerandama tinkamų formų ir prielaidų sklandžiam mokslo ir verslo integravimui į šiuolaikinius inovacinės ekonomikos modelius. Didėjant pasaulio valstybių tarpusavio konkurencijai, ekonomikos stabilumo ir tolygaus gerovės augimo gali tikėtis tik tos valstybės, kurių politikos priemonės nukreiptos į inovatyvaus verslo skatinimą ir inovacijų kūrimui kylančios rizikos mažinimą, sudarant palankią socialinę, teisinę ir finansinę aplinką verslui dalyvauti formuojant inovacijų politiką ir plėtojant mokslo ir studijų institucijų, slėnių ir technologijų parkų veiklą. Todėl norint pradėti stiprinti įgalinančią žinių ir technologijų perdavimo ekosistemą, žinojimo ekonomikai reikia ne tik modernios infrastruktūros, bet ir horizontalios tinklo komunikacinės aplinkos tarp visų sektorių ir organizacijų, keičiantis, skleidžiant ir efektyviai paskirstant žinias ir kitus išteklius, kurių rezultatas kurti sąlygas naujoms idėjoms, technologijoms ir žinioms plėtoti ir įgyvendinti praktikoje. Tai kompleksinė savaime besiorganizuojanti ekosistema, pagrįsta jos infrastruktūros elementų ryšių, funkcionavimo ir prieinamumo darnos, kurioje kiekvienas atlieka tam tikrą vaidmenį.“
15.	Lietuvos mokslų akademija, 2023-12-15			31.1.	Šeštoji kryptis „Atverti ir optimizuoti reguliacinę aplinką (viešieji pirkimai, projektų valdymo administracinės naštos mažinimas, investicijų prieinamumas, mokestinės paskatos ir kita)“. Teigiamai vertintinas numatytas viešųjų pirkimų sistemos tobulinimas, sudarant galimybę pritaikyti lanksčias pirkimo procedūras, atitinkančias inovatyvių technologijų specifiką, vykdomų procesų konkurencingumą, skaidrumą, efektyvumą, tačiau susidaro įspūdis, kad šis patobulinimas galiotų tik prioritetinių krypčių viešųjų pirkimų procedūroms, o kitoms liktų galioti ankstesnė tobulintina viešųjų pirkimų tvarką.	Nepritarti	Argumentai: VPĮ 17 straipsnio 1 d. yra įtvirtinti viešųjų pirkimų principai, sudarantys galimybes efektyviai ir tinkamai (teisėtai) įgyvendinti viešųjų pirkimų procesą. Tai – lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo bei skaidrumo principai. Tai imperatyviosios normos, pagal kurias vertinama daugelis viešųjų pirkimų proceso elementų, taip pat kuriomis galima tiesiogiai remtis ginant asmenų, dalyvaujančių viešųjų pirkimų procedūrose, teises.
16.	Lietuvos pramoninkų konfederacija G. Vilda, 2024-01-15			1.	Lietuvos mokslo, technologijų ir inovacijų sričių (toliau – MTI) ilgalaikė politika – neatskiriama yra integrali valstybės socialinės ir ekonominės politikos dalis, leidžianti užtikrinti darnią šalies socialinę, ekonominę ir žmogiškąją raidą, ekonominį saugumą ir integralumą į Europos Sąjungos (ES) politikos strategines programas.	Pritarti iš dalies	Pasiūlymas: Pakeisti 1 punktą ir jį išdėstyti taip: „1. Lietuvos mokslo, technologijų ir inovacijų (toliau – MTI) ilgalaikė politika – neatskiriama integrali valstybės socialinės ir ekonominės politikos dalis, leidžianti užtikrinti darnią šalies socialinę, ekonominę ir žmogiškąją raidą, ekonominį saugumą ir integralumą į Europos Sąjungos (toliau –ES) politikos strategines programas.“ Nepritarti pasiūlymui dėl žodžio ,,sričių“ ir ,,yra“ įrašymui: Argumentai: Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos technologijų ir inovacijų įstatymo 7 str. 2 d. nuostatas.
17.	Lietuvos pramoninkų konfederacija G. Vilda, 2024-01-15			2.	Lietuvos MTI ilgalaikės politikos vystymosi krypčių aprašo pagrindinis tikslas – įvertinti perspektyviausias MTI strateginėes plėtros kryptis iki 2050 m., atsižvelgiant į šalies žmogiškojo kapitalo būklę, mokslo ir, verslo potencialą, integralumo lygį, susiformavusius konkurencinius pranašumus ir rekomenduoti jomis vadovautis įgyvendinant Lietuvos Respublikos Seimo nutarimu tvirtinamos Valstybės pažangos strategijos „Lietuvos pažangos strategija „Lietuva 2050“ (toliau – Strategija „Lietuva 2050“) vizijas (idėjas).	Pritarti	Žr. į Komiteto pasiūlymą Nr. 1.
18.	Lietuvos pramoninkų konfederacija G. Vilda, 2024-01-15			3.1.	paaštrėjusi globalioji konkurencija pasaulyje, nauji ekonominiai ir politiniai prioritetai Europos Sąjungoje ir Lietuvos nacionalinės raidos bei saugumo iššūkiai;	Pritarti	Pasiūlymas: Pakeisti 3.1. punktą ir jį išdėstyti taip: „3.1. paaštrėjusi globalioji konkurencija pasaulyje, nauji ekonominiai ir politiniai prioritetai Europos Sąjungoje, ir Lietuvos nacionalinės raidos bei saugumo iššūkiai;“
19.	Lietuvos pramoninkų konfederacija G. Vilda, 2024-01-15			3.2.	popandeminės situacijos pasekmės, keliančios naujų iššūkių Lietuvos politinei, socialinei ir ekonominei raidai ir reikalaujančios inovatyvių, žmones sutelkiančių politinių sprendimų;	Pritarti	Žr. į Komiteto pasiūlymą Nr. 2.
20.	Lietuvos pramoninkų konfederacija G. Vilda, 2024-01-15			3.5.	klimato kaitos įtaka ir žaliojo kurso politikos tikslų įgyvendinimas;	Pritarti	Žr. į Komiteto pasiūlymą Nr. 3.
21.	Lietuvos pramoninkų konfederacija G. Vilda, 2024-01-15			4.2.	ES ir valstybių narių patirtimi, jų ir MTI politikos kryptimis bei programomis, didinant inovacijų ekosistemų, tyrėjų ir visuomenės integracijos į strategines MTEPI vertės kūrimo grandines ir bei Lietuvos ekonomikos veiksmingumą bei ir globalų konkurencingumą;	Pritarti iš dalies	Pasiūlymas: Pakeisti 4.2. punktą ir jį išdėstyti taip: „4.2. ES ir valstybių narių patirtimi, jų ir MTI politikos kryptimis bei programomis, didinant inovacijų ekosistemų ir visuomenės integracijos į strategines MTEPI vertės kūrimo grandines ir bei Lietuvos ekonomikos veiksmingumą bei ir globalų pasaulinį konkurencingumą;“ Nepritarti pasiūlymui dėl žodžio ,,tyrėjų“ įrašymui: Argumentai: Tyrėjai yra tos pačios visuomenės dalis.
22.	Lietuvos pramoninkų konfederacija G. Vilda, 2024-01-15			4.4.	ES mokslo ir technologijų valorizacijos politika, kuri mokslą laiko varomąja jėga spręsiančia visuomenės iššūkius ir pateikiančia sprendimus, o moksliniams tyrimams, technologijoms ir inovacijoms teikia lemiamą vaidmenį remiant perėjimą prie naujų įtraukios visuomenės gyvenimo formų, žinioms imlių veiklų, skaitmeninimu, tvarumu ir ekologija grindžiamų socialinių santykių;	Pritarti	Pasiūlymas: Pakeisti 4.4. punktą ir jį išdėstyti taip: „4.4. ES mokslo ir technologijų valorizacijos politika, kuri mokslą laiko varomąja jėga spręsiančia visuomenės iššūkius ir pateikiančia sprendimus, o moksliniams tyrimams, technologijoms ir inovacijoms teikia lemiamą vaidmenį remiant perėjimą prie naujų įtraukios visuomenės gyvenimo formų, žinioms imlių veiklų, skaitmeninimu, tvarumu ir ekologija grindžiamų socialinių santykių;“
23.	Lietuvos pramoninkų konfederacija G. Vilda, 2024-01-15			4.8.	4.8. žinojimo valorizacija, tai yra žinių kūrimu, sklaida ir perdavimu, atitinkamai visose viešojo valdymo srityse siekiant inovacijų gausos, tvarumo, atsakingo intelektinio turto valdymo, darbo ir darbo vietų modernizavimo bei tam būtino, verslo sektoriaus įmonių ir akademinės bendruomenės bendradarbiavimo;	Pritarti	Pasiūlymas: „4.8. žinojimo valorizacija, tai yra – tai procesas, grindžiamas žinių kūrimu, sklaida ir perdavimu, atitinkamai visose viešojo valdymo srityse siekiant inovacijų gausos, tvarumo, atsakingo intelektinio turto valdymo, darbo ir darbo vietų modernizavimo bei tam būtino, verslo sektoriaus įmonių ir akademinės bendruomenės bendradarbiavimo;“
24.	Lietuvos pramoninkų konfederacija G. Vilda, 2024-01-15			4.9.	daugiapakopiu sumaniosios specializacijos organizavimu, valdymu ir įgyvendinimu valdymu.	Pritarti	Pasiūlymas: Pakeisti 4.9. punktą ir jį išdėstyti taip: „4.9. daugiapakopiu sumaniosios specializacijos organizavimu, ir valdymu ir įgyvendinimu valdymu.“
25.	Lietuvos pramoninkų konfederacija G. Vilda, 2024-01-15			6.	Žmogiškasis kapitalas visada buvo pagrindinis Lietuvos išteklius ir svarbiausias veiksnys diegiant inovacijas, todėl globalizacijos pokyčiai verčia ieškoti novatoriškos švietimo paradigmos, kuri būtų veiksminga visuomenei pereinant į skaitmeninę, išsilavinusią visuomenę, gebančią kurti ir diegti inovacijas, formuojančiąt brandžias žinojimo aplinkas ir kuriančią bei diegiančią technologijas žmogaus gyvenimui, darbui ir verslui. Žinojimo visuomenėje, ypač dabartinėje jos raidos stadijoje, sietinoje su inovacijų visuomene ir ekonomika, inovatyvumo didinimas ir technologijų taikymas yra tiesiogiai susijęs su gamybos, jos organizavimo ir technologijų žinojimo veiksniais. Tai leidžia kurti brandžias žinojimo aplinkas, naudojančias įvairius, pirmiausia skaitmeninius, informacijos, duomenų, kultūros ir patirties išteklius, kurie yra kūrybiškai pritaikomi darbo procesuose naujiems aukštos pridėtinės vertės produktams ir paslaugoms kurti. Vyraujančiu veiksniu tampa „žinojimo darbuotojai“ (Peterio F. Druckerio terminas), kurių ugdymas ir pasitelkimas tampa lemiamu siekiant MTI politikos tikslų bei plėtojant ir įgyvendinant MTI politikos priemones. Žinojimas suprantamas ne vien kaip žinija, tai yra žinių visuma, susidedanti iš mokslinio, patyriminio, faktinio, kultūrinio, estetinio, jausminio ir kitų žinojimo sandų, bet ir kaip žinojimo sandaros ir sąveikos ypatumai, žinių gyvavimo bei naudojimo būdas, technologinių sprendimų ir inovacijų taikymas, struktūrinis žinojimo organizavimo pavidalas, komunikacijos procesų pobūdis ir valdymas. Žinojimo visuomenės kūrimas vyksta žinojimo darbuotojams įsiliejant į verslo ir viešąjį sektorius, rengiant talentus aukštosiose mokyklose ir studentams įsitraukiant į aukšto lygio mokslinių tyrimų, eksperimentinės plėtros ir inovacijų (toliau – MTEPI) veiklas. Šiandienos žinojimas nėra vien atskira ar tik viena visuomenės gyvenimo pusė, aspektas ar sudedamoji dalis. Žinojimas yra žmogaus ir visuomenės gyvavimo organiška jungtis ir aplinka, kurios pagrindu plėtojasi visi socialinės būties pavidalai.	Pritarti	Žr. į Komiteto pasiūlymą Nr. 6.
26.	Lietuvos pramoninkų konfederacija G. Vilda, 2024-01-15			7.	Jau ikimokyklinio ir mokyklinio ugdymo metu svarbu paskatinti vaikų kūrybiškumą, pažinimo džiaugsmą, padėti suvokti aplinką ir žmonių darbines veiklas, padėti atrasti savo prigimtinius talentus ir suprasti kaip juos panaudoti visuomenėje. Žinojimo visuomenei svarbu, kad aukštos kvalifikacijos darbuotojai būtų ugdomi ir profesinio mokymo centruose, padedant įgyti profesines, bendrąsias ir vertybines kompetencijas. Todėl Ššvietimo paradigmos kaita turėtų būti orientuota į žinojimo aplinkų kokybinę brandą, šiuolaikinius žinių, kultūros, istorinės atminties, duomenų ir kitų žinojimo rūšių kūrybinio ir inovacinio panaudojimo būdus ir technologijas. Vykstant darbo rinkos ir įgūdžių revoliucijai, švietimo, mokslo ir įgūdžių ugdymo sistemos turi parengti besimokančius asmenis, gebančius ne tik tapti produktyviais darbuotojais ir piliečiais, bet ir nuolat prisitaikyti prie kintančių darbo rinkos ir visuomenės tendencijų, turi skatinti verslumo ir inovacijų įgūdžių ugdymą mokantis visą gyvenimą. Pasitelkiant į asmens ugdymą orientuotą MTI ekosistemą, bus galima pritraukti, ugdyti, stiprinti ir išlaikyti talentus šalyje.	Pritarti	Pasiūlymas: Pakeisti 7. punktą ir jį išdėstyti taip: „7. Jau ikimokyklinio ir mokyklinio ugdymo metu svarbu paskatinti vaikų kūrybiškumą, pažinimo džiaugsmą, padėti suvokti aplinką ir žmonių darbines veiklas, padėti atrasti savo prigimtinius talentus ir suprasti kaip juos panaudoti visuomenėje. Žinojimo visuomenei svarbu, kad aukštos kvalifikacijos darbuotojai būtų ugdomi ir profesinio mokymo centruose, padedant įgyti profesines, bendrąsias ir vertybines kompetencijas. Todėl Ššvietimo paradigmos kaita turėtų būti orientuota į žinojimo aplinkų kokybinę brandą, šiuolaikinius žinių, kultūros, istorinės atminties, duomenų ir kitų žinojimo rūšių kūrybinio ir inovacinio panaudojimo būdus ir technologijas. Vykstant darbo rinkos ir įgūdžių revoliucijai, švietimo, mokslo ir įgūdžių ugdymo sistemos turi parengti nuolat besimokančius asmenis, gebančius ne tik tapti produktyviais darbuotojais ir aktyviais piliečiais, bet ir nuolat prisitaikyti prie kintančių darbo rinkos ir visuomenės poreikių tendencijų, turi skatinti skirti dėmesį verslumo ir inovacijų įgūdžių ugdymąui mokantis visą gyvenimą. Pasitelkiant į asmens ugdymą orientuotą MTI ekosistemą, bus galima pritraukti, ugdyti, stiprinti ir išlaikyti talentus šalyje.“
27.	Lietuvos pramoninkų konfederacija G. Vilda, 2024-01-15			9.	Švietimo paradigmos kaita apima visus sistemos lygius ikimokyklinį ir mokyklinį ugdymą, profesinį švietimą ir bei aukštojo mokslo inovacijas, modernizavimą bei ir reorganizavimą. Būtina rengti kuo daugiau į žinojimo visuomenę ir inovacijų ekonomikos poreikius orientuotų žmonių. Pati žinojimo visuomenė suponuoja, kad jai reikia kuo labiau išsilavinusių ir technologiškai raštingų žmonių, ypač turint omenyje technologijų poveikį darbo vietų robotizavimąui, 4.0 pramonės revoliucijos pasekmes ir dirbtinio intelekto spaudimą. Tokiomis sąlygomis tik itin mokslingi ir inovatyvūs piliečiai gebės išlaikyti šalies konkurencingumo, kultūros ir socioekonominės raidos potencialą.	Pritarti	Pasiūlymas: Pakeisti 9. punktą ir jį išdėstyti taip: „9. Švietimo paradigmos kaita apima visus švietimo ir mokslo sistemos lygmenis – ikimokyklinį ir mokyklinį ugdymą, profesinį švietimą ir bei aukštojo mokslo inovacijas, modernizavimą bei ir reorganizavimą. Būtina rengti kuo daugiau į žinojimo visuomenę ir inovacijų ekonomikos poreikius orientuotų žmonių. Pati žinojimo visuomenė suponuoja, kad jai reikia kuo labiau išsilavinusių ir technologiškai raštingų žmonių, ypač turint omenyje technologijų poveikį darbo vietų robotizavimąui, 4.0 pramonės revoliucijos pasekmes ir dirbtinio intelekto spaudimą. pramonės perversmo pasekmes ir technologijų spartų vystymąsi (dirbtinis intelektas, daiktų internetas ir t.t.). Tokiomis sąlygomis tik itin mokslingi, kūrybingi ir inovatyvūs piliečiai gebės išlaikyti šalies konkurencingumo, kultūros ir socioekonominės raidos potencialą.“
28.	Lietuvos pramoninkų konfederacija G. Vilda, 2024-01-15	(II skyrius)	(2 skirsnis)	⃰	Ar tikrai kryptis tiesiog padidinti finansavimą teisingai pavadinta, gal geriau pavadinime parašyti "Visose viešojo valdymo srityse skatinti kurti inovacijas, o MTI finansavimą numatyti kaip visų viešojo valdymo sričių politikų horizontalųjį prioritetą"	Pritarti	Žr. į Komiteto pasiūlymą Nr. 13.
29.	Lietuvos pramoninkų konfederacija G. Vilda, 2024-01-15			11.	Lietuva – nedidelė šalis, neturinti gausių gamtinių ir pakankamų žmogiškųjų išteklių. Taigi, reikalinga itin subalansuota ir efektyvi MTI politika ir sistema, kuri leistų maksimaliai panaudoti esamas galimybes ir finansinius išteklius. Tam būtinas mokslo ir technologijų proveržio prioritetų šalies mokslo ir studijų institucijose, MTEPI plėtros versle ir regioninės plėtros pusiausvyra dermė. Palyginti su kitomis ES valstybėmis narėmis, Lietuvoje moksluio, technologijų ir inovacijų sritims skiriama bendrojo vidaus produkto (BVP) dalis nėra pakankama, o moksliniai tyrimai MTEPI veiklos nėra pakankamai sutelktosi į tas sritis, kuriose šalis yra pajėgi būti konkurencinga. Norint padidinti MTEPI socialinį ir ekonominį efektyvumą, būtina didinti ir tobulinti mokslo ir studijų finansavimą bei skatinti privačius investuotojus investuoti į MTI sritis. Kita vertus būti kurti palankią inovatoriams mokesčių politiką ir statistikos duomenų analizės sistemą. Globalizacijos sąlygomis sėkmę lemia tik išskirtiniai inovaciniai sprendiniai, todėl Lietuvos MTI politikos įgyvendintojai turi rasti optimalią konkurencingumo formulę, kuri leistų pasiekti ribinį MTI potencialo panaudojimą. Konkurencingumas suprantamas kaip inovacijų efektyvumo ir visuomenės produktyvumo didinimo veiksnių visuma, leidžianti sukurti didžiausią įmanomą pridėtinę vertę jungiant visus potencialius socialinius, ekonominius, kultūrinius, politinius ir kitus veiksnius bei išteklius ir efektyvias jų organizavimo, technologinio įgyvendinimo ir vadybos formas.	Pritarti	Pasiūlymas: Pakeisti 11 punktą ir jį išdėstyti taip: „11. Lietuva – nedidelė šalis, neturinti gausių gamtinių ir pakankamų žmogiškųjų išteklių. Taigi, reikalinga itin subalansuota ir efektyvi MTI politika ir sistema, kuri leistų maksimaliai panaudoti esamas galimybes ir finansinius išteklius. Tam būtinas mokslo ir technologijų proveržio prioritetų šalies mokslo ir studijų institucijose, MTEPI plėtros versle ir regioninės plėtros pusiausvyra dermė. Palyginti su kitomis ES valstybėmis narėmis, Lietuvoje moksluio, technologijų ir inovacijų sritims skiriama bendrojo vidaus produkto (BVP) dalis nėra pakankama, o moksliniai tyrimai MTEPI veiklos nėra pakankamai sutelktosi į tas sritis, kuriose šalis yra pajėgi būti konkurencinga. Norint padidinti MTEPI socialinį ir ekonominį efektyvumą, būtina didinti ir tobulinti mokslo ir studijų finansavimą bei skatinti privačius investuotojus investuoti į MTI sritis. Kita vertus būti kurti palankią inovatoriams mokesčių politiką ir statistikos duomenų analizės sistemą. Globalizacijos sąlygomis sėkmę lemia tik išskirtiniai inovaciniai sprendiniai, todėl Lietuvos MTI politikos įgyvendintojai turi rasti optimalią konkurencingumo formulę, kuri leistų pasiekti ribinį MTI potencialo panaudojimą. Konkurencingumas suprantamas kaip inovacijų efektyvumo ir visuomenės produktyvumo didinimo veiksnių visuma, leidžianti sukurti didžiausią įmanomą pridėtinę vertę jungiant visus potencialius socialinius, ekonominius, kultūrinius, politinius ir kitus veiksnius bei išteklius ir efektyvias jų organizavimo, technologinio įgyvendinimo ir vadybos formas.“
29.	Lietuvos pramoninkų konfederacija G. Vilda, 2024-01-15			12.	Rašote sektoriai, tačiau po dvitaškio vardinate technologijas ir pabrėžiate vieną politinį kursą. Kodėl? Manau šią vietą reikia ištaisyti, nes išvardijus technologijas yra labai apribojamas naujai atsirasiančių technologijų taikymas, o sektorių skaičius lieka beribis, tai yra visi sektoriai, todėl lieka neaišku kokios sritys valstybei yra prioritetinės. Siūlau vadovautis Sumaniosios specializacijos MTEPI prioritetais: •           Sveikatos technologijos ir biotechnologijos •           Nauji gamybos procesai, medžiagos ir technologijos •           Informacinės ir ryšių technologijos Remiantis darbo grupės Lietuvos mokslo, technologijų ir inovacijų ilgalaikės politikos vystymosi kryptims nustatyti gautais tyrimo (atlikto 2023 m. vasario–kovo mėn.) rezultatais buvo sudaryta MTI ilgalaikės politikos sėkmės matrica, kuri išryškino MTI ilgalaikės politikos dedamosios pagrindinius aspektus ir organizavimo lygius. Pirmiausia – keturi sektoriai prioritetai, lemiantys šalies visuomenės gyvybingumą ir išlikimą šiuolaikiniame pasaulyje:	Pritarti iš dalies	Pasiūlymas: Žr. į Komiteto pasiūlymą Nr. 3 prie Teisės departamento pastabos Nr. 3. Nepritarti tai daliai, kur siūloma vadovautis Sumanios specializacijos 3 MTEPI prioritetais. Argumentai: Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2023 m. sausio 5 d. sprendimu Nr. SV-S-771 „Dėl darbo grupės Lietuvos mokslo, technologijų ir inovacijų ilgalaikės politikos vystymosi kryptims nustatyti gautais tyrimo (atlikto 2023 m. vasario–kovo mėn.) rezultatais buvo sudaryta MTI ilgalaikės politikos sėkmės matrica, kuri išryškino MTI ilgalaikės politikos dedamosios pagrindinius aspektus, 4 MTI ilgalaikes politikos vystymosi kryptis ir organizavimo lygius.
30.	Lietuvos pramoninkų konfederacija G. Vilda, 2024-01-15			12.2	Nauji gamybos procesai, medžiagos ir technologijos žaliasis kursas – iš esmės modernių technologijų inovaciniai sprendiniai, didinantys produktyvumą ir keičiantys išteklius sekinančias technologijas (žaliasis kursas) ir skatinantys naujas socioekonominio gyvenimo formas;	Pritarti	Pasiūlymas: Pakeisti 12.2 punktą ir jį išdėstyti taip: „12.2. Nauji gamybos procesai, medžiagos ir technologijos žaliasis kursas – iš esmės modernių technologijų inovaciniai sprendiniai, didinantys produktyvumą ir keičiantys išteklius sekinančias technologijas (žaliasis kursas) ir skatinantys naujas socioekonominio gyvenimo formas;“
31.	Lietuvos pramoninkų konfederacija G. Vilda, 2024-01-15			12.4	ugdymo mokslai – plačiąja prasme šiuolaikinių sociohumanitarinių požiūrių, idėjų ir žinojimo plėtotė kūrybingiems žmonėms ir bendruomenėms, inovatyviam verslui ir visuomenės valdymui bei politiniams sprendimams skatinti. Iš esmės savo turiniu šie sektoriai prioritetai atitinka vadinamųjų giliųjų technologijų turinio bendrąją sampratą ir pratęsia ją į kitas specializuotas ir sociohumanitarines sritis. Pastarosios šiandien yra neatsiejamos nuo technologijų inovacijų kūrimo ir įgyvendinimo. Tai socialinės kūrybos idėjos ir jų technologiniai sprendiniai, socialiniai žinojimo kontekstai, jungiantys kolektyvinę patirtį, kultūrą, mokslą, kūrybines ir estetines raiškas, gyvenimo būdą, duomenų ir informacijos išteklius. Visa tai sudaro sąlygas didinti socialinę įtrauktį ir panaudoti kolektyvinį žinojimą kuriant visuomenės gerovę – nuo politinio valdymo formų iki verslo ir gyvenamosios aplinkos formavimo inovacijų. Sumaniosios specializacijos strategija (S3) turi būti nukreipta būtent į nepaliaujamą socialinės kūrybos, socialinės raidos vizijų ir tikslų bei socialinių inovacijų kūrimą skaitmenizacijos ir žaliųjų technologijų kūrimo bei įgyvendinimo sąlygomis.	Pritarti	Žr. į Komiteto pasiūlymą Nr. 8.
32.	Lietuvos pramoninkų konfederacija G. Vilda, 2024-01-15			13.	Dar detalesnis lygis – mokslo ir verslo, kuriančio žinojimą ir inovacijas bei turinčio mokslinės patirties, sritys. Šiuo metu šalyje šiuos kriterijus atitinka tik trys sritys: biotechnologijos ir sveikatos technologijos (gyvybės mokslai), lazeriai ir fotonika bei medžiagų inžinerija, puslaidininkinė elektronika ir informacinės ir ryšių technologijos, lanksčios produktų kūrimo, gamybos ir procesų valdymo, dizaino technologijos. Būtent šiuo metu būtina didinti šių sektorių finansavimą ir optimizavimą, sietiną su modernios šalies MTI politikos strateginės koncepcijos sukūrimu ir įgyvendinimu. Šios sritys yra potencialas plėtoti nacionalinius pasaulinio lygio mokslo ir technologijų centrus, kartu atlikti tarptautinio technologijų perdavimo ir diegimo tarpininkavimo funkciją, suprantant, kad nacionalinis mokslo potencialas yra per mažas tenkinti visus šalies poreikius. Atkreiptinas dėmesys į sparčiai besivystančias pažangios gamybos (lanksčiosios gamybos, optoelektronikos, judumo ir transporto technologijų bei tvarios energijos gamybos) sritis.	Pritarti iš dalies	Argumentai: Žr. į Komiteto pasiūlymą Nr. 9.
33.	Lietuvos pramoninkų konfederacija G. Vilda, 2024-01-15			15.5.	startuolių ekosistemų plėtrą ir vidutinės kapitalizacijos įmonių auginimą skatinant atvirųjų inovacijų plėtrą.	Pritarti	Pasiūlymas: Pakeisti 15.5 punktą ir jį išdėstyti taip: „15.5. startuolių ekosistemų plėtrą ir vidutinės kapitalizacijos įmonių auginimą skatinant atvirųjų inovacijų plėtrą.“
34.	Lietuvos pramoninkų konfederacija G. Vilda, 2024-01-15			18.	Būtina MTI politikos priemonėmis sutelkti bendrai veiklai verslo struktūrų, inovacijų ekosistemų ir regionų novatorius įgyvendinant nacionalines mokslo programas, sukurti duomenų analitikos ir vertinimo metodikas, kurios leistų nustatyti produktyvumo kriterijus ne vien pagal verslo sektoriaus pajamas, o pagal inovatyvumo rodiklius ir potencialą, naudojant žinių imlumo, kvalifikacijos, produktyvumo ir finansinės inžinerijos taikymo metodus.	Nepritarti	Argumentai: Žr. į Komiteto pasiūlymą Nr. 10.
35.	Lietuvos pramoninkų konfederacija G. Vilda, 2024-01-15			20.	Įsitraukimas į tarptautines mokslo ir verslo ekosistemas (vertės grandines) taip pat turi didelį poveikį aukšto produktyvumo žinių ir technologijų bei inovacijų projektų plėtrai.	Pritarti	Pasiūlymas: Pakeisti 20 punktą ir ją išdėstyti taip: „20. Įsitraukimas į tarptautines mokslo ir verslo ekosistemas (vertės grandines) taip pat turi didelį poveikį aukšto produktyvumo žinių ir technologijų bei inovacijų projektų plėtrai.“
36.	Lietuvos pramoninkų konfederacija G. Vilda, 2024-01-15			26.	Nepakankamas mMokslo institucijų ir verslo sektorių įmonių bendradarbiavimo skatinimas yra vienas iš akivaizdžių dabartinės MTI politikos trūkumųiššūkių, kai daugelį metų nerandama tinkamų formų ir prielaidų sklandžiam mokslo tyrėjų ir verslo įmonių inžinierių bendradarbiavimui bei instituciniam integravimui į šiuolaikinius inovacinės ekonomikos modelius. Didėjant pasaulio valstybių tarpusavio konkurencijai, ekonomikos stabilumo ir tolygaus gerovės augimo gali tikėtis tik tos valstybės, kurių politikos priemonės nukreiptos į inovatyvaus verslo skatinimą ir inovacijų kūrimui kylančios rizikos mažinimą, sudarant palankią socialinę, teisinę ir finansinę aplinką verslui dalyvauti formuojant inovacijų MTI politiką ir plėtojant mokslo ir studijų institucijų, slėnių ir technologijų parkų veiklą.	Pritarti	Pasiūlymas: Pakeisti 26 punktą ir ją išdėstyti taip: „26. Nepakankamas mMokslo institucijų ir verslo sektorių įmonių bendradarbiavimo skatinimas yra vienas iš akivaizdžių dabartinės MTI politikos trūkumųiššūkių, kai daugelį metų nerandama tinkamų formų ir prielaidų sklandžiam mokslo tyrėjų ir verslo įmonių inžinierių bendradarbiavimui bei instituciniam integravimui į šiuolaikinius inovacinės ekonomikos modelius. Didėjant pasaulio valstybių tarpusavio konkurencijai, ekonomikos stabilumo ir tolygaus gerovės augimo gali tikėtis tik tos valstybės, kurių politikos priemonės nukreiptos į inovatyvaus verslo skatinimą ir inovacijų kūrimui kylančios rizikos mažinimą, sudarant palankią socialinę, teisinę ir finansinę aplinką verslui dalyvauti formuojant inovacijų MTI politiką ir plėtojant mokslo ir studijų institucijų, slėnių ir technologijų parkų veiklą.“
37.	Lietuvos pramoninkų konfederacija G. Vilda, 2024-01-15			30.	Dėl šios priežasties turėtų didėti švietimo įstaigų ir mokslo institucijų finansavimas, atsirasti valstybės remiamos pramonės transformacijos programos, skatinančios antreprenerystę akademinėse institucijoje ir aukštą pridėtinę vertę kuriančių technologinių startuolių (angl. deep-tech) plėtrą, ir specialios programos, padedančios vidutinę pridėtinę vertę kuriančioms įmonėms transformuotis į mokslo žinioms imlių aukštos pridėtinės vertės įmonių segmentą. Būtina sukurti paskatas privačios bei viešosios partnerystės būdu veikiančių ekosistemų plėtrai, skatinti inovatyvias įmones, joms suteikiant jų veiklą pabrėžiantį statusą. Atsirastų gerokai didesnis intelektinės nuosavybės kūrimo ir įsigijimo poreikis, išsiplėstų aukštą pridėtinę vertę kuriančios ir mokslui imlios pramonės segmentas, išryškėtų tvarios ekosistemos sudedamųjų dalių sąsajos.	Pritarti	Pasiūlymas: Pakeisti 30 punktą ir ją išdėstyti taip: „30. Dėl šios priežasties turėtų didėti švietimo įstaigų ir mokslo institucijų finansavimas, atsirasti valstybės remiamos pramonės transformacijos programos, skatinančios antreprenerystę akademinėse institucijoje ir aukštą pridėtinę vertę kuriančių technologinių startuolių (angl. deep-tech) plėtrą, ir specialios programos, padedančios vidutinę pridėtinę vertę kuriančioms įmonėms transformuotis į mokslo žinioms imlių aukštos pridėtinės vertės įmonių segmentą. Būtina sukurti paskatas privačios bei viešosios partnerystės būdu veikiančių ekosistemų plėtrai, skatinti inovatyvias įmones, joms suteikiant jų veiklą pabrėžiantį statusą. Atsirastų gerokai didesnis intelektinės nuosavybės kūrimo ir įsigijimo poreikis, išsiplėstų aukštą pridėtinę vertę kuriančios ir mokslui imlios pramonės segmentas, išryškėtų tvarios ekosistemos sudedamųjų dalių sąsajos.“
38.	Lietuvos pramoninkų konfederacija G. Vilda, 2024-01-15			31.	Pati MTI sistema kol kas yra fragmentiška, o MTI politika nesuvokta kaip horizontalioji visose valstybės viešojo valdymo srityse integruotina sričių visumatis, todėl nukreipta tik į šiuolaikinės inovacijų visuomenės kūrimo uždavinius. Reguliacinė aplinka, kurioje veikia žinių ir technologijų perdavimo ekosistema, gali būti palanki, jeigu yra tinkamai įgyvendinami teisės aktai ir politikos priemonės, skatinančios inovacijas, remiančios viešuosius pirkimus ir mažinančios projektų vykdytojams administracinę naštą bei projektų valdymo biurokratiją. Veiksmingiausi būdai tai pasiekti yra:	Pritarti	Pasiūlymas: Pakeisti 31 punktą ir ją išdėstyti taip: „31. Pati MTI sistema kol kas yra fragmentiška, o MTI politika nesuvokta kaip horizontalioji visose valstybės viešojo valdymo srityse integruotina sričių visumatis, todėl nukreipta tik į šiuolaikinės inovacijų visuomenės kūrimo uždavinius. Reguliacinė aplinka, kurioje veikia žinių ir technologijų perdavimo ekosistema, gali būti palanki, jeigu yra tinkamai įgyvendinami teisės aktai ir politikos priemonės, skatinančios inovacijas, remiančios viešuosius pirkimus ir mažinančios projektų vykdytojams administracinę naštą bei projektų valdymo biurokratiją. Veiksmingiausi būdai tai pasiekti yra:“
39.	Lietuvos pramoninkų konfederacija G. Vilda, 2024-01-15			31.2.	administracinės naštos mažinimo įstatyme numatytų priemonių kasmetinis įvertinimas ir taikymas, kad būtų taikomas kuo palankesnis projektų valdymo biurokratijos reguliavimas, veiksmai mažinant administracinę naštą, supaprastinant įgyvendinamų projektų administravimo procedūras, palengvinant finansavimo gavimą ir užtikrinant greitesnį sprendimų priėmimą;	Pritarti	Pasiūlymas: Pakeisti 31.2 punktą ir ją išdėstyti taip: „31.2. projektų valdymo biurokratijos reguliavimas, ir aktyvios valdymo kultūros diegimas, veiksmai mažinant administracinę naštą, supaprastinant įgyvendinamų projektų administravimo procedūras, palengvinant finansavimo gavimą, ir laikantis iniciatyvaus požiūrio į rizikingų projektų administravimą, monitoringo (priežiūros) sistemą ir atsakomybės jausmo ugdymą bei ` ir užtikrinant greitesnį sprendimų priėmimą;“
40.	Lietuvos pramoninkų konfederacija G. Vilda, 2024-01-15			32.	Šiuolaikinė pažangi MTI politikos raida ir efektyvus šios politikos įgyvendinimas turi būti traktuojami ne kaip pagrįstai atskirų sektorių veikla, o kaip visų viešojo valdymo sričių horizontalioeji principai politika. Lietuvos MTI politika turi būti integruojanti, sutelkianti ir apimti visas valstybės politikos kryptis ir kurti jų efektyvumo prielaidas. Tam būtina profesionali lyderystė ir horizontalusis požiūris, pasitelkiant aukšto lygio nuolatines ekspertų grupes. Siekiant gerinti Lietuvos MTI politikos formavimą ir įgyvendinimą, būtina:	Pritarti	Žr. į Komiteto pasiūlymą Nr. 12.
41.	Lietuvos pramoninkų konfederacija G. Vilda, 2024-01-15			32.2.	įtvirtinti aiškią Seimo atsakomybę už inovacijų MTI politikos priežiūrą, sutelkiant būtinus ekspertų išteklius MTI politikai formuoti;	Nepritarti	Argumentai: Žr. į Komiteto pasiūlymą Nr. 9 prie Teisės departamento pastabos Nr. 9.
42.	Lietuvos mokslo taryba, 2023-12-20			2.	Siūlome 2 punktą tikslinti taip: „2. Lietuvos MTI ilgalaikės politikos pagrindinis tikslas – perspektyviausias MTI  kryptis plėtoti per integruotą daugiametį strateginį planavimą iki 2050 m., sutelkiant dėmesį į šalies žmogiškojo kapitalo (talentų) ugdymą, mokslinių tyrimų ir inovacijų rezultatų perkėlimą į ekonomiką ir socialinę politiką, mokslo ir verslo konkurencinius pranašumus, įgyvendinant LR Seimo nutarimu tvirtinamos Valstybės pažangos strategijos „Lietuvos pažangos strategija „Lietuva 2050“ vizijas (idėjas), taip pat į sinergiją su Europos Sąjungos (toliau – ES) programomis bei parama, teikiama ES politikos sritims.	Pritarti	Žr. Komiteto pasiūlymą Nr. 1.
43.	Lietuvos mokslo taryba, 2023-12-20			4.1. 4.3.	Siūlome 4 punkte mažinti papunkčių skaičių, nes dalis jų vieni kitus kartoja. Siūlome jungti 4.1. ir 4.3. papunkčius bei patikslinti visų pasaulio (globalių) Jungtinių Tautų darnaus vystymosi tikslų (DVT) svarbą.	Nepritarti	Argumentai: Žr. Komiteto pasiūlymą Nr. 4.
44.	Lietuvos mokslo taryba, 2023-12-20			4.2. 4.9	Nėra aišku, kaip ir kiek yra susiję 4.2. ir 4.9 papunkčiai. Sumaniosios specializacijos organizavimas ir valdymas sinergijoje su ES valstybėmis narėmis, ypač Baltijos regiono šalimis, neabejotinai būtų privalumas. Šiuos papunkčius siūlome jungti, patikslinant regioninio santykio svarbą bei sukonkretinant ES mokslo ir inovacijų programos „Europos horizontas“ integralumo vaidmenį.	Nepritarti	Argumentai: 2022 m. rugpjūčio 17 d. patvirtintoje 2021-2027 m. Sumanios specializacijos koncepcijos 4 punkte kalbama apie jos įgyvendinimą MTEPI (sumaniosios specializacijos) pažangos priemonėmis, numatytomis nacionalinėse plėtros programose, taip pat regionų plėtros planuose. Regionai šios Koncepcijos kontekste yra suprantami, kaip jie yra apibrėžti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. sausio 6 d. nutarimu Nr. 5 „Dėl Sostinės regiono ir Vidurio ir vakarų Lietuvos regiono sudarymo, t. y.  Sostinės regionas ir Vidurio ir vakarų Lietuvos regionas yra sudaryti remiantis šiuo nutarimu ir apie Baltijos regioną čia nekalbama“. Dėl ES mokslo ir inovacijų programos „Europos horizontas“ integralumo vaidmens, žr. į Komiteto pasiūlymą prie Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerijos pastabos Nr. 27.
45.	Lietuvos mokslo taryba, 2023-12-20			4.6.	Taip pat siūlytume jungti 4.4., 4.6. ir 4.8. papunkčius, labiau pabrėžiant pusiausvyros tarp mokslo rezultatų ir duomenų atvirumo bei intelektinės nuosavybės apsaugos svarbą, sudarant atitinkamus rinkinius tikslinėms auditorijoms: akademinėms bendruomenėms, pramonės, viešojo administravimo institucijų, pilietinės visuomenės organizacijų ir politikos formuotojų tinklams.	Pritarti iš dalies	Pasiūlymas: Pakeisti 4.6 punktą ir ją išdėstyti taip: „4.6. įrodymais grįstos politikos formavimu: pradedant nuo šiuolaikinės duomenų analizės ir baigiant iki inovatyvių sprendimų priėmimou, atsižvelgiant į visuomenės ar šalies poreikius ir strateginius interesus;. Užtikrinant pusiausvyra tarp mokslo rezultatų skaidrumo, atvirų duomenų prieinamumo ir intelektinės nuosavybės teisių tinkamos apsaugos;“ Nepritarti išvardintų punktų apjungimui, kadangi nebūtų atsižvelgiama į konkretų politinį kontekstą, kai norima aiškiau pabrėžti kiekvieno aspekto svarbą ir reikšmę. Taip pat atskiras punktų pateikimas leidžia išsamiau aptarti kiekvieną aspektą ir išvengiant sumaišties ar neaiškumo dėl skirtingo turinio (koncepcijų) sujungimo.
46.	Lietuvos mokslo taryba, 2023-12-20			5.	Siūlome 5 punkte, identifikuojant perspektyviausias MTI kryptis, akcentuoti rezultatų poveikį kuriant perversmines (pažangias, transformuojančias) inovacijas bei siekį, kad moksliniai tyrimai ir inovacijos būtų geriau susieti su švietimu ir mokymu, mokslinių tyrimų ir technologinį potencialą telkiant mažiau išsivysčiusiuose šalies regionuose ir tokiu būdu didinant šių regionų gebėjimą savarankiškai apsirūpinti svarbiausiomis saugiomis ir patikimomis žaliavomis, technologijomis ir (ar) paslaugomis.	Nepritarti	Argumentai: Žr. Aprašo 32.5 punktą, kuriame pažymima, jog siekiant įgyvendinti šią nuostatą, būtų svarbu nustatyti aiškius veiklos rodiklius ir vertinimo kriterijus, kurie padėtų įvertinti inovacijų poveikį, mokslinių tyrimų ir technologinio potencialo plėtrą mažiau išsivysčiusiuose regionuose bei jų gebėjimą savarankiškai apsirūpinti svarbiausiomis žaliavomis, technologijomis ir paslaugomis. Tokių rodiklių galima būtų matuoti, pavyzdžiui, per naujų inovatyvių sprendimų kiekį ir įvairovę, mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros augimą, regioninių bendradarbiavimo iniciatyvų skaičių ir jų sėkmę, bei mažiau išsivysčiusių regionų savarankiškumo didėjimą. Svarbu, kad šie rezultatai būtų matuojami nuosekliai ir reguliariai, leidžiant stebėti pažangą ir prireikus koreguoti veiklos kryptis.
47.	Lietuvos mokslo taryba, 2023-12-20				I skyriuje siūlome pabrėžti, kad nustatant Lietuvos MTI kryptis reikia taikyti ekonomikos augimo ir socialinės politikos derinimo priemonę, t. y. siekti aukšto socialinės įtraukties lygio ir dalijimosi demokratijos vertybėmis bei stiprinti visuomenės atsparumą įvairioms grėsmėms ir atakoms. Pažymime, kad nacionalinio saugumo požiūriu yra labai svarbūs humanitariniai ir socialiniai mokslai bei menai, kurie: 1) ugdo kritinį mąstymą, padeda atpažinti dezinformaciją, melagienas ir jų retorinius modelius, stiprina piliečių atsparumą manipuliacijoms, aktyviai dalyvauja informaciniuose karuose, padeda visuomenei atsilaikyti prieš agresyvias ideologijas; 2) šių sričių inovacijos, susijusios su dirbtiniu intelektu, skaitmenine humanitarika, ir naudojamos kūrybinėse industrijose, kultūros pavelde, meno veiklose, padeda pasiekti labai plačias auditorijas.	Pritarti	Žr. į Komiteto pasiūlymą Nr. 8.
48.	Lietuvos mokslo taryba, 2023-12-20				Apraše matyti stipri tendencija (jos atsisakyta ir „Europos horizonto“ programoje) humanitarinius ir socialinius mokslus integruoti į gamtos ir technikos mokslų sritis. Ši tendencija neplečia tarpdiciplininių tyrimų galimybių, nes humanitarinius ir socialinius mokslus modeliuojant viena politiniu sprendimu nustatyta „teisinga“ kryptimi, kvestionuojamas fundamentinių humanitarinių ir socialinių mokslų bei menų poreikis ir svarba.	Nepritarti	Argumentai: Nesuformuluotas konkretus pasiūlymas.
49.	Lietuvos mokslo taryba, 2023-12-20				Apraše žmogaus, visuomenės ir mokslo suvokimas akivaizdžiai yra per siauras: sukurta „sociohumanitarinių mokslų“ sąvoka, kuri suponuoja socialinių ir humanitarinių mokslų tarpusavio redukciją, t. y. sąvoka padengia tik šių mokslų sričių bendrą epistemologinį lauką, bet visiškai nepadengia humanitarių ir socialinių mokslų bei menų specifinių tyrimų laukų. Primygtinai siūlome nenaudoti „sociohumanitarinių mokslų“ sąvokos ir Apraše grįžti prie visuotinai naudojamos humanitarinių ir socialinių mokslų apibrėžties, pabrėžiant sąsajas su menais.	Pritarti	Žr. Komiteto pasiūlymus Nr. 8 ir 12.
50.	Lietuvos mokslo taryba, 2023-12-20				Apraše akivaizdžiai trūksta antropologinės dimensijos, kurią apibūdina sąmoningumo ir savirefleksijos sąvokos. Kadangi sąmoningumo, savirefleksijos ir etikos stokojanti visuomenė negali būti nei kūrybinga, nei saugi, nei ugdanti savo tapatybę ar puoselėjanti kultūrą, ji negalės būti ir „žinojimo visuomenė“ bei rasti tinkamą vietą globaliame, bet skeldėjančiame pasaulyje. Aprašą minėtomis sąvokomis būtina papildyti, kad būtų patobulinta strateginė lietuviškosios visuomenės vizija, suteikta derama vieta humanitariniams ir socialiniams mokslams bei menams, Apraše atsirastų etiniai principai.	Pritarti	Žr. į Komiteto pasiūlymą Nr. 5.
51.	Lietuvos mokslo taryba, 2023-12-20				Apraše esminė vieta skiriama gamtos mokslams ir technologijoms. Neabejotina, kad ši vieta yra pagrįsta. Bet lygiai taip pat fundamentalią vietą visuomenės strategijoje turi užimti ir humanitariniai ir socialiniai mokslai bei menai, kurie nėra ir negali būti gamtos mokslų ir technologijų priedas. Jei mokslas Apraše bus (liks) suvoktas siaurai ir neapims visų mokslo struktūrinių sandų, Apraše suformuluotos mokslo, technologijų ir inovacijų ilgalaikės politikos vystymosi kryptys bus (liks) atitrūkusios nuo itin kompleksiškos žmogiškosios socialinės realybės ir nebus veiksmingos. Nesant humanitarinių ir socialinių mokslų bei menų kuriamų (įtaigių ir reikšmingų tiek individui, tiek ir bet kurio lygmens bendruomenei) specifinių prieigų, Apraše išvardinti dabartinio pasaulio procesai negalės būti nei suprasti, nei valdomi. Visas žmogaus problemas nagrinėjantis mokslas ar „žinojimas“ struktūriškai turi būti visuminis. Aprašas grindžiamas ES ateitį formuojančia darnaus vystymosi doktrina, bet Apraše akcentuojamas „žinojimas“ nėra siejamas su jį suformavusiais ir nagrinėjančiais humanitariniais ir socialiniais mokslais, be kurių ši doktrina praranda pamatą, tikslingumą ir mokslinį (antropologinį) pagrįstumą.	Nepritarti	Argumentai: Nėra suformuotas konkretus pasiūlymas. Svarbu suvokti, kad Apraše pabrėžiamos svarbiausios kryptys ir prioritetai, bet tai nereiškia, kad kitos sritys yra mažiau svarbios ar jų nepaisoma. Veiksmingos MTI ilgalaikės politikos vystymosi kryptys turi apimti ir gamtos mokslus, ir humanitarinius bei socialinius mokslus bei menus, siekiant išplėsti mokslinių tyrimų ir inovacijų galimybes bei atsižvelgti į visuomenės kompleksinį vystymąsi. Taigi, Aprašu siekiama užtikrinti, kad mokslas ir politikos kryptys būtų formuojamos ir įgyvendinamos atsižvelgiant į visą mokslo spektrą ir visuomenės poreikius.
52.	Lietuvos mokslo taryba, 2023-12-20			16.	Abejonių kelia dalis Aprašo terminijos (pvz., mokslumas”, “mokslingas”, “mokslingi regionai”), leksikos (pvz., 9 punktas „itin mokslingi ir inovatyvūs piliečiai“) ir stilistika (pvz., 6 punktas „Žinojimas suprantamas ne vien kaip žinija, tai yra žinių visuma, susidedanti iš mokslinio, patyriminio, faktinio, kultūrinio, estetinio, jausminio ir kitų žinojimo sandų“, 16 punktas „sukuriančios didžiausią pridėtinę vertę ir turinčios aukščiausią produktyvumą“).	Pritarti iš dalies	Pasiūlymas: Pakeisti 16 punktą ir jį išdėstyti taip: „16. Ši MTI politikos kryptis turi užtikinti tokias mokslo, verslo ir visuomenės bendradarbiavimo formas, kuriųos rezultatas būtų skatintų verslo ir visuomenės struktūroas, sukuriančioas didžiausią aukščiausią pridėtinę vertę ir turinčios pasižyminčias aukščiausią didžiausiu produktyvumąu. Svarbiausi lemiami veiksniai yra žinojimo potencialo ir žmogiškojo kapitalo plėtra, inovatyvių aukšto produktyvumo sektorių ir ekosistemų plėtra, mokslo ir verslo bendradarbiavimo efektyvumas, inovacinės veiklos masto didėjimas, įsitraukimas į pasaulio, ES ir kitas Europos pažangiąsias mokslo ir pramonės ekosistemas (vertės grandines).“ Nepritarti tai daliai, kurioje pažymėta pastaba dėl terminijos. Argumentai: Nesuformuluotas konkretus pasiūlymas. Terminai ir sąvokos lengvai randamos el. žodynuose.
53.	Lietuvos mokslo taryba, 2023-12-20			8.	Siūlome II skyriaus I skirsnyje akcentuoti verslumo ir talentų išlaikymo Lietuvoje sistemos poreikį bei 8 punkte patikslinti „Būtina keisti ugdymo turinio kūrimo“. Šiame skirsnyje taip pat siūlome sutelkti dėmesį į didelį gamtos mokslų, technologijų, inžinerijos ir matematikos (STEM) bei verslumo įgūdžių ir susijusių gebėjimų, kurie atitiktų aukščiausias mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros vertybes ir principus, pasiūlos poreikį giliųjų technologijų startuoliams bei inovacijoms kurti.	Pritarti	Pasiūlymas: Pakeisti 8 punktą ir jį išdėstyti taip: „8. Būtina keisti ugdymo turinio kūrimo, sutelkiant dėmesį į didelį gamtos mokslų, technologijų, inžinerijos ir matematikos (STEM) bei verslumo įgūdžių ir su tuo susijusių gebėjimų, atitinkančių aukščiausias mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros vertybes ir principus, pasiūlos poreikį giliųjų technologijų startuoliams ir inovacijoms kurti. žinių perdavimo, kūrybinių metodologijų taikymo organizavimo principus, formas ir technologijas, kad jos atitiktų globalių pokyčių ir konkurencingumo reikalavimus, gyvenimo būdo ir kultūrinės aplinkos kaitą, radikaliai modernizuojamą darbo rinką, gyvenamosios ir darbo aplinkos įskaitmeninimo poveikį, inovatyvius aukštos pridėtinės vertės kūrimo modelius ir kitus vis labiau skaitmenizuotų ir technologizuotų gyvenimo kontekstų iššūkius. Principai, formos ir technologijos, kuriomis grindžiami žinių perdavimo bei kūrybinių metodologijų taikymo organizavimo procesai, turi atitikti pasaulinių pokyčių ir konkurencingumo reikalavimus, gyvenimo būdo ir kultūrinės aplinkos kaitą, sparčiai modernizuojamą darbo rinką, gyvenamosios ir darbo aplinkos skaitmeninimo poveikį, inovatyvius aukštos pridėtinės vertės kūrimo modelius bei kitus iššūkius, su kuriais susiduria vis skaitmenizuotesnė ir technologizuotesnė visuomenė.“
54.	Lietuvos mokslo taryba, 2023-12-20			12.	Pažymime, kad II skyriaus II skirsnyje nėra atsižvelgiama į Jungtinių Tautų darnaus vystymosi tikslus bei nenumatyti veiksmai, kuriais būtų siekiama mažinti inovacijų atotrūkį. Didėjanti ekonominės ir inovacinės veiklos koncentracija didmiesčiuose ir nuosmukis periferijoje lems neigiamus pokyčius regionuose. Investicijos į mokslinius tyrimus ir inovacijas dažnai yra rizikingos ir reikalauja ilgalaikių įsipareigojimų. Rinkos nepakankamumo atveju Lietuva turėtų skatinti tarptautinį bendradarbiavimą šalies interesams svarbiuose projektuose, kad MTI rezultatai būtų panaudoti pramonėje, siekiant naudos verslui ir viešajam sektoriui. 12 punkte apibrėžti 4 sektoriai yra labai platūs, pvz., 12.1. papunktyje informacinės ir ryšių technologijos (IT), kurios pačios savaime nekuria gerovės, tačiau yra visoms mokslo sritims labai reikalingas instrumentas, todėl reikėtų ieškoti prioritetinių krypčių kituose moksluose (fizika, medicina, biologija ir t.t), kuriuose IT įrankiai suteikia proveržį; 12.2 papunktyje pasigendama dėmesio klimato kaitai ir gamtinei įvairovei; 12.4. papunktį siūlome papildyti, pabrėžiant ugdymo svarbą demokratijos plėtrai, visuomenės patriotizmui bei atsparumui išorės grėsmėms. Siūlome 12 punktą konkretinti identifikuojant MTI kryptis, svarbias novatoriškam mąstymui, naujoms tarpdalykinėms (tarpsritinėms, tarpkryptinėms) mokslinių tyrimų bendruomenėms, ateities ir besiformuojančioms technologijoms[1].	Nepritarti	Argumentai: Žr. į Komiteto pasiūlymą Nr. 3 prie Teisės departamento pastabos Nr. 3. Žr. į Komiteto pasiūlymą Nr. 7. Žr. į Komiteto pasiūlymą Nr. 8. Dokumentas skirtas nustatyti Lietuvos mokslo, technologijų ir inovacijų kryptis ir jame paminėti Jungtinių Tautų darnaus vystymosi tikslai, kaip siekis MTI ilgalaikės politikos. Čia pateikiamos tik MTI kryptys, o veiksmus, skirtus mažinti inovacijų atotrūkį turės numatyti įstatymų vykdomoji valdžia, t. y. Vyriausybė.
55.	Lietuvos mokslo taryba, 2023-12-20				II skyriaus III skirsnyje apibrėžiamas vienas iš finansavimo būtų – projektinė veikla ir įvairios finansavimo priemonės – galėtų būti perkeltas į II skirsnį. III skirsnyje būtina kreipti dėmesį į II skyriaus veiklų generuojamas daugiakanales platformas, duomenų saugyklas, monitoringą ir poveikio analizę bei siekti, kad visuomenė geriau suvoktų mokslinių tyrimų ir inovacijų svarbą bei platesnį Lietuvos finansuojamų mokslinių tyrimų ir inovacijų poveikį ir aktualumą: būtų galima atsisakyti 32 punkto ir monitoringo procesą išdėstyti III skirsnyje. Būtina kurti „aktyvaus valdymo“ kultūrą, laikytis iniciatyvaus požiūrio į rizikingų projektų administravimą ir monitoringo (priežiūros) sistemą bei atsakomybės jausmą. Reikia atsižvelgti į tai, kad daugybė projektų dėl didelės mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros (MTEP) veiksmų rizikos nepasieks baigiamojo etapo, todėl finansuojant MTEP projektus ir valdant kuriamą intelektinę nuosavybę būtina formuoti projektų portfelius MTI krypčių grupėje, tokiu būdu mažinant rizikas.	Nepritarti	Argumentai: Žr. į Komiteto pasiūlymą Nr. 9 prie Teisės departamento pastabos Nr. 9.
56.	Lietuvos mokslo taryba, 2023-12-20				II skyriaus IV skirsnyje siūlome skirti dėmesį pažangiai intelektinės nuosavybės naudojimo praktikai bei palankesnių sąlygų, kurios sudarytų galimybę naudotis veiksminga ir įperkama intelektinės nuosavybės apsauga. IV skirsnyje aprašomas socialines inovacijas siūlome išskirti į atskirą MTI kryptį, kurią būtų galima pavadinti „Nustatyti ir remti tarpsritinius projektus, įnešančius didžiausią indėlį į šalies demokratijos stiprinimą ir visuomenės atsparumą“.	Nepritarti	Argumentai: Žr. į Komiteto pasiūlymą Nr. 3 prie Teisės departamento pastabos Nr. 3. Remiantis Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2023 m. sausio 5 d. sprendimu Nr. SV-S-771 „Dėl darbo grupės Lietuvos mokslo, technologijų ir inovacijų ilgalaikės politikos vystymosi kryptims nustatyti gautais tyrimo (atlikto 2023 m. vasario–kovo mėn.) rezultatais buvo išskirtos keturios MTI ilgalaikės politikos vystymosi kryptys, kurios galėtų palankiai paveikti šalies visuomenės gyvybingumą ir išlikimą šiuolaikiniame pasaulyje:“
57.	Lietuvos mokslo taryba, 2023-12-20				Siūlome tokią Aprašo 23 punkto papildytą naują redakciją, labiau atitinkančią socialinių, humanitarinių mokslų ir menų raidos perspektyvą: “23. Didėjančią reikšmę inovacijų kūrimo ir panaudojimo srityje ir kaip patys kuriantys, ir kaip naudojantys inovacijas įgyja humanitariniai, socialiniai mokslai ir menai, jų pasiekimais ugdoma sąmoninga, savireflektuojanti ir etikos svarbą suvokianti visuomenė. Būtina skatinti inovatyvius ir tarpdisciplininius mokslinius tyrimus, prioritetą teikiant tyrimams, padedantiems spręsti Lietuvos socialines, ekonomines, istorines, kultūros, meno ir ūkio plėtros problemas. Humanitariniai ir socialiniai mokslai bei menai yra esminis pagrindas formuoti šalies kultūrinę ir etinę aplinką, intelektinės nuosavybės apykaitos ir kūrimo sąlygas, inovatyviai  veiklai palankią kūrybinę terpę. Naujos socialinės, humanitarinės ir meno idėjos tiek pačios savaime, tiek ir per tarpdisciplininę sinergiją su gamtos mokslais ir technologijomis yra būtinos, vertinant šalies būklę, visuomenės pilietiškumą ir atsparumą krizinėse situacijose, stimuliuojant tolesnę inovacijų ir kūrybingumo plėtotę, keliant naujus tikslus, gerinant priimamų sprendimų kokybę. Šiuolaikiški socialinių ir humanitarinių mokslų bei menų tyrimai būtini brėžiant valstybės ir visuomenės raidos strategines trajektorijas, kuriomis grindžiami valstybės raidai svarbiausi MTEPI finansavimo prioritetai. MTI politikos įgyvendinimas neįmanomas be socialinių ir humanitarinių mokslų bei menų įtraukimo į inovacijų sistemą ir be tarpdisciplininių tyrimų, kurie vykdomi tiek socialinių ir humanitarinių mokslų bei menų tyrėjų inicijuotose tyrimų platformose, tiek šių sričių tyrėjams produktyviai jungiantis prie pažangiausių gamtos ir technologinių mokslų tyrimų.”	Pritarti iš dalies	Pritarti tai daliai dėl socialinių, humanitarinių mokslų ir menų raidos perspektyvos. Nepritarti Lietuvos mokslo tarybos suformuotai naujai Aprašo 23 punkto redakcijai. Argumentai: Žr. Komiteto pasiūlymą Nr. 12.
58.	Lietuvos mokslo taryba, 2023-12-20				Pažymime, kad II skyriaus V skirsnį reikėtų papildyti, nurodant Europos mokslinių tyrimų infrastruktūros vaidmenį. Mokslinių tyrimų ir technologijų infrastruktūra padeda pritraukti geriausius tyrėjus (talentus), inžinierius ir studentus ir yra pajėgi paremti nacionalines ar regionines inovacijų ekosistemas.	Pritarti	Žr. į Komiteto pasiūlymą prie Valstybinis mokslinių tyrimų institutas Fizinių ir technologijos mokslų centro pasiūlymo Nr. 6.

4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti			Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
		str.	str. d.	p.
1.	Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijos, 2023-12-07			4.4.	Ministerija taip pat teikia pastabas Projekto tekstui: 1. siūlytina Projekte pabrėžti sąsajas su vienu iš pagrindinių mokslo ir inovacijų ES politikos dokumentų įrašant naują punktą – „4.4‘ Europos mokslinių tyrimų erdve ir Europos mokslinių tyrimų ir inovacijų paktu – svarbiausiais ES mokslo ir inovacijų politikos ateities ramsčiais“;	Pritarti	Pasiūlymas: Pakeisti 4.4 punktą ir ją išdėstyti taip: „4.4. Europos mokslinių tyrimų erdve ir Europos mokslinių tyrimų ir inovacijų paktu – svarbiausiais ES mokslo ir inovacijų politikos ateities ramsčiais, kartu atsižvelgiant į ES mokslo ir technologijų valorizacijos politikaą,.kuri Ši politika mokslą laiko varomąja jėga spręsiančia visuomenės iššūkius ir pateikiančia sprendimus, o moksliniams tyrimams, aukštųjų technologijomsų vystymui ir inovacijoms teikia lemiamą vaidmenį remiant perėjimą prie naujų įtraukios visuomenės gyvenimo formų, žinioms imlių veiklų, skaitmeninimu, tvarumu ir ekologija grindžiamų socialinių santykių.“
2.	Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijos, 2023-12-07			2^1.	2. būtina sąsaja su kitu Seimo priimtu itin reikšmingu ir ilgalaikį teigiamą poveikį turėsiančiu dokumentu – „2.1. Lietuvos MTI ilgalaikė politika įgyvendinama užtikrinant Susitarime dėl Lietuvos švietimo politikos iškeltus įsipareigojimus.“	Nepritarti	Argumentai: Susitarimas dėl Lietuvos švietimo politikos yra orientyras dešimtmečiui. Šis Seimo nutarimo projektas yra ilgesnio laikotarpio dokumentas, kurio tikslai atspindi mokslo, technologijų ir inovacijų ilgalaikę valstybės strategiją ir gali turėti įtakos įvairioms sritims, ne tik švietimui.
3.	Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijos, 2023-12-07			32.2.	3. Projekte neminimi vieni kertinių Mokslo ir studijų įstatyme bei Technologijų ir inovacijų įstatyme įvardijamų, už valdymo sritis atsakingų subjektų – tik Seimas. Papildyti projektą nauju punktu: „32.2.‘ stiprinti Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos ir Ekonomikos ir inovacijų ministerijos turimus įrankius ir administracinius resursus užtikrinant horizontalų mokslo ir inovacijų sričių įgyvendinimą, koordinavimą MTI tarybos lygiu“; 3.1 nepakoregavus „32.2. įtvirtinti aiškią Seimo atsakomybę Seime už inovacijų politikos priežiūrą, sutelkiant būtinus ekspertų išteklius MTI politikai formuoti“ kyla grėsmė Seimui dubliuoti Vyriausybės funkcijas, darbą, tam prašant papildomų resursų;	Pritarti	Žr. į Komiteto pasiūlymą Nr. 9 prie Teisės departamento pastabos Nr. 9.
4.	Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijos, 2023-12-07			4.2.	Įterpti „žinių ir“. Kaip ir LT2050 buvome sutarę (rašėme komentarus nuo ŠMSM, į kuriuos atsižvelgta), kad sprendžiant visuomenės, valstybės iššūkius mokslo žinios jau yra reikšmingas (dažnai reikšmingiausias) rezultatas, ne tik inovacijos. Juolab kad vėliau tekste nuosekliai kalbama apie žinojimo visuomenę.	Pritarti iš dalies	Pasiūlymas: Pakeisti 4.2 punktą ir ją išdėstyti taip: „4.2. ES valstybių narių patirtimi ir MTI politikos kryptimis bei programomis, didinant žinojimo ir inovacijų visuomenės ir ekonomikos veiksmingumą bei globalų pasaulinį konkurencingumą;“ Nepritarti „žinių“ termino įvedimui, vietoje jo naudojama žinojimo sąvoka. Argumentai: Sąvoka „žinojimas“ yra platesnė už „žinių“. Žinojimas apima ne tik faktų, informacijos ar idėjų žinias, bet ir gebėjimą suprasti, taikyti, analizuoti ir vertinti šią informaciją ar idėjas. Žinojimas apima gilesnį supratimą ir gebėjimą taikyti žinias konkrečiose situacijose ar problemų sprendimo procese.
5.	Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijos, 2023-12-07			⃰	Įrašyti naują punktą "4.4‘ Europos mokslinių tyrimų erdve ir Europos mokslinių tyrimų ir inovacijų paktu – svarbiausiais ES mokslo ir inovacijų politikos ateities ramsčiais". Trūksta sąsajos su vienu iš pagrindinių mokslo ir inovacijų ES politikos dokumentų ir visu ES politikos formavimo mechanizmu.	Nepritarti	Argumentai: Kartojasi pasiūlymas, todėl žr. į Komiteto pasiūlymą Nr. 1 prie Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijos pastabos Nr. 1.
6.	Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijos, 2023-12-07			4.4.	4.4. Atsisakyti naujai pasiūlyto intarpo „technologijoms“. Grįžti prie pirminio varianto „moksliniams tyrimams ir inovacijoms“. Tai reikia pasirinkti: 1)    arba palikti „moksliniai tyrimai ir inovacijos“ / research and innovation 2)    arba tada eiti per sritis „mokslas, technologijos ir inovacijos“ kaip vėliau minima MTI. Dabar pasiūlytas miksas netinkamas.	Pritarti	Žr. į Komiteto pasiūlymą Nr. 1 prie Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijos pastabos Nr. 1.
7.	Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijos, 2023-12-07			5.	5. 1)„Pertvarka“ keistina į „tobulinimą“. Švietimo sistemoje jau einama šia kryptimi, tad tai nėra revoliucija, greičiau evoliucija. 2) „Įterpti „mokslo žinias“. Kaip ir LT2050 buvome sutarę (rašėme komentarus nuo ŠMSM, į kuriuos atsižvelgta), kad sprendžiant visuomenės, valstybės iššūkius mokslo žinios jau yra reikšmingas (dažnai reikšmingiausias) rezultatas, ne tik inovacijos.	Nepritarti	Argumentai: 1) „Pertvarka“ dažniausiai reiškia sistemos ar proceso esminį pokytį ar restruktūrizavimą. Jei norima pabrėžti pozityvų srities ar proceso tobulinimą, galima naudoti žodį „optimizavimas“ arba tiesiog „tobulinimas“, todėl šios nuostatos turinį geriausiai atspindi žodis „pertvarka“. 2) Žinios apima įvairias žmogaus turimas žinias, informaciją, patirtį ir supratimą apie pasaulį. Tai gali būti bendros žinios apie įvairias sritis, kaip ir specializuotos žinios, susijusios su tam tikra tema ar profesija. Mokslo žinios yra siauresnė sąvoka savo apimtimi.
8.	Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijos, 2023-12-07			6.	6. 1) Įterpti „mokslo žinias“. Kaip ir LT2050 buvome sutarę (rašėme komentarus nuo ŠMSM, į kuriuos atsižvelgta), kad sprendžiant visuomenės, valstybės iššūkius mokslo žinios jau yra reikšmingas (dažnai reikšmingiausias) rezultatas, ne tik inovacijos. 2) Įterpti „ir“. Mokslo ir studijų įstatymo 4 str. 15 d. įtvirtinta sąvoka „moksliniai tyrimai ir eksperimentinė plėtra“ (su „ir“, o ne kableliu) – apima visą MTEP ciklą.	Pritarti iš dalies	Nepritarti pirmos dalies pasiūlymui: Argumentai: Žr. į Komiteto pasiūlymą Nr. 7 prie ŠMSM pastabos Nr. 7. Pritarti antros dalies pasiūlymui: Žr. į Komiteto pasiūlymą Nr. 6.
9.	Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijos, 2023-12-07			7.	7. Keistina į „Vykstant darbo rinkos ir įgūdžių revoliucijai, švietimo, mokslo ir įgūdžių ugdymo sistemos turi parengti nuolat besimokančius asmenis, gebančius ne tik tapti produktyviais darbuotojais ir aktyviais piliečiais, bet ir prisitaikyti prie kintančių darbo rinkos ir visuomenės poreikių tendencijų, turi skirti dėmesį verslumo ir inovacijų įgūdžių ugdymui mokantis visą gyvenimą.“. Mokymasis visą gyvenimą nebūtinai tik susijęs su verslumo ir inovacijų įgūdžių ugdymu.	Pritarti	Žr. į Komiteto pasiūlymą prie Lietuvos pramoninkų konfederacijos pastabos Nr. 26.
10.	Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijos, 2023-12-07			9.	9. Keistina į „[...] ypač turint omenyje darbo vietų robotizavimą, pramonės perversmo pasekmes ir technologijų spartų vystymąsi (dirbtinis intelektas, daiktų internetas, t.t.)“. 4.0 pramonės revoliucija jau praeitis, dabar aktualu 5.0 su fokusu į tvarumą (sustainability) ir žmogaus matymą visa ko centre (human center factors).	Pritarti	Žr. į Komiteto pasiūlymą prie Lietuvos pramoninkų konfederacijos pastabos Nr. 27.
11.	Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijos, 2023-12-07			18.	18. Įterpti „mokslo ir studijų institucijas“. Dabartiniame pakeitime atsirado nacionalinių mokslo programų paminėjimas, tačiau jos – kažkodėl be MSI, kur ir yra sutelktas didžiausias šalies MTEP potencialas, įtraukties.	Pritarti	Žr. į Komiteto pasiūlymą Nr. 10.
12.	Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijos, 2023-12-07			19.	19. Įterpti „ir mokslo“. 1) Yra skirtis tarp aukštojo mokslo (studijos) ir mokslo (MTEP) sąvokų, sričių (nors jos, neabejotinai veikia greta ir viena kitą). Ne tik studijose (aukštasis mokslas), o kaip tik per mokslo (MTEP) dedamosios stiprinimą, tyrėjų antreprenerystės įgūdžių vystymą galima plėsti atžalinių įmonių (spin-off) kūrimą, o tai vienas esminių kelių didinti kol kas vis dar gan mažą šalies mokslui imlaus verslo sektorių. 2) Įterpti „skirtas verslumo įgūdžių stiprinimui“. Trūksta punkto dėl verslumo įgūdžių formavimo ir stiprinimo studentams, tyrėjams, mokslininkams.	Pritarti	Žr. į Komiteto pasiūlymą Nr. 11.
13.	Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijos, 2023-12-07			23.	23. Įterpti „mokslo žinių“. Kaip ir LT2050 buvome sutarę (rašėme komentarus nuo ŠMSM, į kuriuos atsižvelgta), kad sprendžiant visuomenės, valstybės iššūkius mokslo žinios jau yra reikšmingas (dažnai reikšmingiausias) rezultatas, ne tik inovacijos.	Nepritarti	Nepritarti įterpti ,,mokslo žinių“ Argumentai: Argumentai: Sąvoka „žinojimas“ yra platesnė už „žinių“. Žinojimas apima ne tik faktų, informacijos ar idėjų žinias, bet ir gebėjimą suprasti, taikyti, analizuoti ir vertinti šią informaciją ar idėjas. Žinojimas apima gilesnį supratimą ir gebėjimą taikyti žinias konkrečiose situacijose ar problemų sprendimo procese. Žr. į Komiteto pasiūlymą Nr. 12.
14.	Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijos, 2023-12-07			26.	26. Įterpti „mokslo žiniomis grįsto“. Būtų nuoseklu atsižvelgiant į visą teksto struktūrą ir temos aprėptį įterpti. Be to, būtent mokslui imlus verslas kuria didžiausią pridėtinę vertę.	Nepritarti	Argumentai: Žr. į Komiteto pasiūlymą prie Lietuvos mokslų akademijos pastabos Nr. 14. Sąvoka „žinojimu grįsto“ yra platesnė nei „žiniomis grįsto“. Tai apima ne tik faktinę informaciją ar žinias, bet ir supratimą, įžvalgą ir gebėjimą taikyti žinias įvairiose situacijose.
15.	Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijos, 2023-12-07			27.	27. 1) Išbraukti naujai pridėtus „dėl MTI politikos priemonių koordinavimo stokos, nenuoseklių paskatų ir finansavimo nelygumų“. Papildymas nelabai atitinka pastarųjų realijų – tarptautinės institucijos teigiamai vertina LMT (kaip vienos pagrindinės mokslo agentūros, „vienas langelis“ MSI) ir Inovacijų agentūros („vienas langelis“ verslui) pertvarkas. 2) Išbraukti „jos mokslo ir studijų institucijos“. Čia naujas aspektas darbo grupės kontekste – tai MSI blogai veikia, ar švietimo sistema? Jei švietimo sistema, tai MSI išskyrimas perteklinis.	Nepritarti	Argumentai: Lietuvoje egzistuoja struktūrinės ir organizacinės problemos, dėl kurių šalies mokslo ir technologijų sektorius nėra pakankamai efektyvus ar konkurencingas tarptautinėje arenoje. Žr. į Komiteto pasiūlymą Nr. 7 prie Teisės departamento pastabos Nr. 7.
16.	Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijos, 2023-12-07			30.	30. Įterpti „ir studijų“. MSĮ 6 str., kur „mokslo ir studijų institucijos“ nieko nepaliekant už borto apima visą sektorių: aukštąsias mokyklas (universitetai ir kolegijos) bei mokslinių tyrimų institutus.	Pritarti	Žr. į Komiteto pasiūlymą Nr. 8 prie Teisės departamento pastabos Nr. 8.
17.	Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijos, 2023-12-07			31.	31. Vietoj naujo keitimo „tinkamai įgyvendinami“ grąžinti pirminį variantą su „tinkami“. Keičiama prasmė. Pirminė versija su „tinkami“ kur kas taikliau atspindi esamą situaciją, kuomet MTEP ciklo, sistemos išskaidymas prieštarauja tarptautinei praktikai ir MTEP veikimo logikai įtvirtintai EBPO Frascati vadove.	Nepritarti	Argumentai: Jei nėra tinkamų įgyvendinamų teisės aktų, reikia imtis veiksmų, kad būtų priimti arba patobulinti tokie teisės aktai, kurie atitiktų esamus poreikius ir užtikrintų efektyvų bei teisingą veiksmų įgyvendinimą. Tai gali apimti teisėkūros iniciatyvų skatinimą, dialogą su atitinkamomis institucijomis, pilietinės visuomenės dalyvavimą bei kitas veiklas, siekiant sukurti ir pritaikyti teisinį reguliavimą, kuris atitiktų šalies ir visuomenės poreikius.
18.	Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijos, 2023-12-07			⃰	32.2^1.Įrašyti naują punktą "32.2.‘ stiprinti Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos ir Ekonomikos ir inovacijų ministerijos turimus įrankius ir administracinius resursus užtikrinant horizontalų mokslo ir inovacijų sričių įgyvendinimą, koordinavimą bei valdymą strateginiu MTI tarybos lygiu". Projekte neminimi vieni kertinių Mokslo ir studijų įstatyme bei Technologijų ir inovacijų įstatyme įvardijamų, už valdymo sritis atsakingų subjektų – tik Seimas. Papildyti projektą nauju punktu su ŠMSM, EIM ir Vyriausybės suformuota MTI taryba.	Nepritarti	Argumentai: Žr. į Komiteto pasiūlymą Nr. 9 prie Teisės departamento pastabos Nr. 9.
19.	Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijos, 2023-12-07			32.2.	Išbraukti „MTI politikai formuoti“. Siejasi su 32.2' įrašymu. Nepakoregavus  kyla grėsmė Seimui dubliuoti Vyriausybės funkcijas, darbą, tam prašant papildomų resursų.	Nepritarti	Argumentai: Žr. į Komiteto pasiūlymą Nr. 9 prie Teisės departamento pastabos Nr. 9.
20.	Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerija			22.	22 punkte kalbama apie tarptautiškumo skatinimą per intelektinę nuosavybę: „Intelektinė nuosavybė – vienas svarbiausių elementų siekiant ilgalaikės Lietuvos socialinės, ekonominės ir technologinės pažangos, skatinant įsitraukimą į tarptautines MTI vertės kūrimo grandines, dalyvaujant tarptautiniuose MTEPI tinkluose, MTEPI projektuose, tarptautiniuose pirkimuose (Europos branduolinių tyrimų organizacijos (CERN), NATO, Europos kosmoso agentūros ir kituose). Svarbus vaidmuo tenka šalies MTEPI potencialo propagavimui ir pristatymui užsienyje, pritraukiant tiesioginių užsienio investicijų į MTEPI veiklas.” Siūlome praplėsti šią dalį ir akcentuoti tarptautiškumo ir LT inovatyvaus verslo, mokslo konkurencingumo tarptautiniu lygiu skatinimą. Intelektinės nuosavybės apsaugos plėtra yra svarbi, tačiau tai ne visais atvejais tiesiogiai skatina įsitraukimą į MTI vertės kūrimo grandines ir tarptautinius MTEPI tinklus. Svarbu, kad Lietuva užtikrintų paskatas Lietuvos mokslininkų, tyrėjų ir inovatorių gebėjimų ugdymui bei kuo aktyvesniam šalies mokslininkų ir verslo atstovų dalyvavimui tarptautiniuose projektuose, kad šie didintų žinomumą apie Lietuvos MTEPI potencialą ir pripažinimą tarptautiniu lygiu. Bendrąja prasme manome, kad intelektinės nuosavybės kūrimas galimai pernelyg iškeltas į prioritetus, tikėtina, dėl skirtingai suvokiamos sąvokos prasmės bei jos taikymo projekte.	Pritarti	Pasiūlymas: Pakeisti 22. punktą ir jį išdėstyti taip: „22. Intelektinės nuosavybės siekis – apsaugoti idėjas, įkvėpti ir organizuoti inovacijas, skatinant kūrybiškumą, praturtinant žinojimo aplinkas, kuriant naujos kokybės žinojimu grįstas darbo vietas (arba transformuojant esamas), plėtojant žinojimo intensyvumu paremtų verslo paslaugų ir produktų kūrimą, puoselėjant inovacinius procesus. Intelektinė nuosavybė – vienas svarbiausių elementų siekiant ilgalaikės Lietuvos socialinės, ekonominės ir technologinės pažangos, skatinant įsitraukimą į tarptautines MTI vertės kūrimo grandines, dalyvaujant tarptautiniuose MTEPI tinkluose, MTEPI projektuose, tarptautiniuose pirkimuose (Europos branduolinių tyrimų organizacijos (CERN), NATO, Europos kosmoso agentūros ir kituose). Svarbus vaidmuo tenka šalies MTEPI potencialo propagavimui ir pristatymui užsienyje, pritraukiant tiesioginių užsienio investicijų į MTEPI veiklas. Be intelektinės nuosavybės apsaugos, būtina sutelkti dėmesį į Lietuvos mokslininkų, tyrėjų ir inovatorių aktyvų dalyvavimą tarptautiniuose projektuose, siekiant didinti žinomumą ir pripažinimą tarptautiniu lygmeniu. Šis dalyvavimas ne tik padės didinti Lietuvos MTI potencialo žinomumą, bet ir prisidės prie šalies pripažinimo tarptautiniuose projektuose bei skatins bendradarbiavimą su kitomis šalimis, plėtojant inovatyvius sprendimus, dalijantis gerąja praktika. Taip pat svarbu skatinti verslo sektoriaus, mokslo ir studijų institucijų bendradarbiavimą, kuris yra esminis siekiant užtikrinti technologinę ir inovacinę pažangą. Tai padės sukurti palankią aplinką žinių mainams, technologijų perdavimui ir bendram projektų kūrimui, kuris galiausiai leis Lietuvai išlikti konkurencingai tarptautinėje arenoje.
21.	Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerija			31.5.	Nors šeštajame skirsnyje yra punktas: „31.2. projektų valdymo biurokratijos reguliavimas, mažinant administracinę naštą, supaprastinant procedūras, palengvinant finansavimo gavimą ir užtikrinant greitesnį sprendimų priėmimą“, siūlytume įtraukti ir punktą skatinti diegti inovatyvias technologijas viešajame sektoriuje, siekiant užtikrinti teikiamų paslaugų efektyvumą ir patogumą (GovTech).	Pritarti	Pasiūlymas: Papildyti šeštą skirsnį 31.5. punktu ir jį išdėstyti taip: „31.5. inovatyviųjų technologijų viešajame sektoriuje diegimo skatinimas, siekiant užtikrinti teikiamų paslaugų kokybiškumą ir veiksmingumą.“
22.	Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerija			3.3.	Projekte išskiriamas vienas iš svarbiausių pasaulinio masto veiksnių: 3.3. karo Ukrainoje poveikis visoms šalies gyvenimo sritimis, tačiau šiame kontekste ypač aktualioms gynybos inovacijoms ar dvigubo taikymo paskirties technologijoms dėmesio neskiriama. Siūlome, kad tai atsispindėtų kaip prioritetas, išskirtas atskiru skirsniu.	Nepritarti	Argumentai: Dvigubos paskirties technologijos ir gynybos inovacijos yra siauresnė sritis nei apskritai inovacijos ir technologijos, nes jos specializuojasi ir yra skirtos konkretiems tikslams ir poreikiams, susijusiems su gynyba, saugumu ir kariniu pobūdžiu. Dvigubos paskirties technologijų ir gynybos inovacijų svarba taip pat akivaizdi iš geopolitinių, strateginių ir nacionalinio saugumo perspektyvų. Jos ne tik leidžia užtikrinti šalies gynybą, bet ir atveria galimybes plėtoti aukštos pridėtinės vertės pramonės sektorius bei skatina ekonomikos augimą ir konkurencingumą. Be to, šios technologijos ir inovacijos gali būti pritaikytos ne tik gynybai, bet ir civilinėms sritims, pvz., medicinoje, energetikoje ar viešajame sektoriuje, kur jos taip pat gali suteikti didelės naudos.
23.	Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerija			12.	Antrajame skirsnyje minimos (informacinių technologijų, žaliojo kurso, gyvybės mokslų, ugdymo mokslų) verslo sritys apima Sumaniosios specializacijos koncepcijoje išskirtus MTEPI prioritetus ir tematikas, todėl siūlome MTEPI prioritetų, išskirtų Sumaniosios specializacijos koncepcijoje, neminėti atskirai, o vadovautis 2022 m. rugpjūčio 17 d. Nr. 835 patvirtinta Mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros ir inovacijų (sumaniosios specializacijos) koncepcija.	Nepritarti	Argumentai: Apraše išskirtos keturios MTI ilgalaikės politikos vystymosi kryptys, kai tuo tarpu Sumaniosios specializacijos koncepcijoje išskirti tik 3 MTEPI prioritetai.
24.	Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerija			17.	Projekto 17 punkte minima, kad „Inovacijų skatinimas Lietuvos verslo sektoriuje yra nenuoseklus, nepakanka vien Europos Sąjungos remiamų ir nacionaliniu mastu kuriamų inovacijų skatinimo programų priemonių, nėra aiškios krypties ir tikslo“. Pažymime, kad inovacijų politikos kryptis, tikslai bei uždaviniai yra numatyti 2020 m. rugsėjo 9 d. Nr. 998 LRV patvirtintame nutarime „Dėl 2021–2030 metų nacionalinio pažangos plano patvirtinimo“ ir Sumaniosios specializacijos koncepcijoje patvirtintoje 2022 m. rugpjūčio 17 d. Nr. 835 LRV nutarime „Dėl mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros ir inovacijų (sumaniosios specializacijos) koncepcijos patvirtinimo“. Taip pat  EIM jau keletą metų nuosekliai siekia didesnių valstybės biudžeto lėšų MTEPI, ir sutinkame, kad nuoseklus finansavimas sumažintų priemonių fragmentiškumą.	Pritarti	Pasiūlymas: Pakeisti 17. punktą ir jį išdėstyti taip: „17. Žinojimo aplinkos ir jų kokybė yra kriterijus, leidžiantis nustatyti verslo, verslo struktūrų, ekosistemų ir regionų inovacinį ir produktyvumo didinimo potencialą bei plėtros perspektyvą. Žinioms imlių įmonių skaičiumi ir inovacijų pažanga Lietuva dar atsilieka nuo Europos Sąjungos vidurkio. Inovacijų skatinimas Lietuvos verslo sektoriuje yra nenuoseklus, ir fragmentuotas, nepakanka vien Europos Sąjungos remiamų ir nacionaliniu mastu kuriamų inovacijų skatinimo programų priemonių, finansinė parama dažniausiai orientuota į stiprias, inovacijas vystančias, įmones ar startuolius, taip pat neefektyviai skatinamas verslo ir mokslo bendradarbiavimas. Verslo investicijos į inovacijas dažniausiai apsiriboja technologijų atnaujinimu, o ne naujų produktų ar procesų kūrimu ir tobulinimu, neaprėpia socialinių inovacijų, kurios atveria platesnio inovacijų taikymo, tarp jo ir verslo rizikos bei kitų socialinių veiksnių mažinimo, galimybes. Nepakankamai šalies verslo subjektų yra įsitraukę į tarptautinius MTI tinklus. Tai mažina galimybes plėtoti ir įgyvendinti tarptautinius inovacijų projektus.“
25.	Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerija			25.	Projekto 25 punkte minimas siekis „Pertvarkyti MTEPI vertinimo ir finansavimo sistemą“. Pažymime, kad EIM jau inicijavo diskusijas su ŠMSM dėl MTEP vertinimo tvarkos aprašų derinimo MSI ir kolegijose. EIM pastangomis į 2017 m. kovo 1 d. LRV nutarimą Nr. 149 „Dėl Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo įgyvendinimo“ įtraukta nuostata, kad eksperimentinės plėtros vertinimas turi būti rengiamas atsižvelgiant į viešosios įstaigos Inovacijų agentūra pasiūlymus. Taip pat planuojame įtraukti EIM/IA ekspertus į ekspertines darbo grupes Lietuvos mokslo taryboje rengiant MTEP vertinimo aprašus.	Nepritarti	Argumentai: Nėra suformuluotas konkretus pasiūlymas.
26.	Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerija			27.	27 punkte minima „MTI politikos priemonių koordinavimo stoka“ nepagrįsta argumentais, todėl manome, kad tokie teiginiai turi būti praplėsti, aiškiai pagrįsti, arba jų atsisakoma.	Nepritarti	Argumentai: Lietuvoje egzistuoja struktūrinės ir organizacinės problemos, dėl kurių šalies mokslo ir technologijų sektorius nėra pakankamai efektyvus ar konkurencingas tarptautinėje arenoje. Žr. į Komiteto pasiūlymą Nr. 7 prie Teisės departamento pastabos Nr. 7.
27.	Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerija			29.	29 punkte minimas siekis Lietuvoje įkurti gyvenimo laboratoriją, kurios turinys – specializuotų MTI parkų ir socialinio gyvenimo, mokslo, švietimo ir kultūrinės aplinkos integravimas. Tokiam siekiui siūlome suformuluoti aiškų tikslą, uždavinius, siekiamus veiklos rodiklius.	Nepritarti	Argumentai: Siūlome vadovautis Lietuvos Respublikos technologijų ir inovacijų įstatymo Nr. XIII-1414 9 straipsnio 2 d. nuostatomis, kuriose nurodyta, jog ,,Valstybės technologijų ir inovacijų politiką pagal šiame ir kituose įstatymuose bei kituose teisės aktuose nustatytą kompetenciją formuoja Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerija. Taip pat, kaip vienas iš „Europos horizontas“ naujosios Europos Sąjungos mokslinių tyrimų ir inovacijų programos 2021–2027 m. tikslų mokslo potencialo konsolidavimas plėtojant inovacijų ekosistemas ir kuriant aukšto lygio mokslo (ekselencijos) centrus, kurie tarnautų kaip mokslo ir verslo bendradarbiavimo platformos.
28.	Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerija			⃰	Siūlome atsižvelgti į Lietuvos inovacijų pasiekimus, minimus Pasauliniame inovacijų indekse (angl. Global Innovation Index) ir tai atskirai paminėti LRS nutarime. Vertinant inovacijų ekosistemos išsivystymą, Pasauliniame inovacijų indekse Lietuva 2023 m. pakilo penkiomis pozicijomis – užėmė 34 vietą iš 132 pasaulio valstybių. Tokiam ilgai lauktam ir rekordiniam šuoliui įtakos turėjo nuoseklus startuolių ekosistemos augimas bei valstybės teigiama kryptimi nukreiptas verslo aplinkos gerinimas. Per praėjusius metus žymiai progresavo Lietuvos vidaus pramonės diversifikacija, verslumo skatinimo politika ir kultūra, bendrojo kapitalo formavimo ir klasterių plėtros bei išsivystymo, verslo finansuojamų MTEP projektų rodikliai, teisėkūra ir kitos sritys. Didelis valstybės laimėjimas yra ir pirma vieta pasaulyje pagal aukštąjį išsilavinimą turinčių moterų užimtumą ir vienaragių vertinimą.	Nepritarti	Argumentai: Nėra suformuluotas konkretus pasiūlymas.

5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta.

6. Seimo paskirtų papildomų komitetų / komisijų pasiūlymai:

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti			Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
		str.	str. d.	p.
1.	Švietimo ir mokslo komitetas, 2023-12-20			5.	Komitetas siūlo atsisakyti Projekto tekste vartoti „švietimo sistemos pertvarka“, labiau išryškinti kompetencijų ugdymą. Pasiūlymas: „5. Išskirtinos toliau nurodytos Lietuvos MTI ilgalaikės politikos vystymosi kryptys, kurios sudarytų sąlygas skleistis mokslumui ir inovacijoms visose gyvenimo srityse, iš esmės didinant MTI poveikį šalies konkurencingumui, socialinei pažangai, verslo plėtrai, darbo modernizavimui, švietimo sistemos pertvarkai, remiantis visuotinio skaitmenizavimo ir technologizavimo orientavimui į kompetencijų ugdymą per visuotinį skaitmenizavimą ir technologizavimą, tvarumo ir žaliojo kurso principais. Šiomis kryptimis siekiama įgyvendinti mokslo, verslo ir socialinės raidos sinergiją, mažinti pramonės ekonomikos augimo, įtraukiosios socialinės pažangos ir aplinkos apsaugos tikslų skirtį bei sudaryti palankias sąlygas Lietuvos Respublikoje kurti ir diegti inovacijas, susitelkiant į ateities kartų interesus ir gerovę.“	Pritarti	Žr. į Komiteto pasiūlymą Nr. 7 prie ŠMSM pastabos Nr. 7.
2.	Švietimo ir mokslo komitetas, 2023-12-20			12.1.	Atsižvelgus į  valstybinių mokslinių tyrimų instituto Fizinių ir technologijos mokslų centro pastabas, komitetas siūlo Projekto 12.1 formuluotę. Pasiūlymas: „12.1 informacinės ir ryšių technologijos bei puslaidininkinės elektronikos technologijos, nuo kurių priklauso visų gyvenimo ir veiklos sričių pažanga, įskaitmenintos aplinkos panaudojimo galimybės bei pranašumai, taip pat žinojimo ir kultūros aplinkų kokybė ir branda, o taip pat ir nacionalinis saugumas;“	Pritarti	Žr. į Komiteto pasiūlymą Nr. 7.
3.	Švietimo ir mokslo komitetas, 2023-12-20			12.4.	Atsižvelgus į  valstybinių mokslinių tyrimų instituto Fizinių ir technologijos mokslų centro pastabas ir per surengtuose Komiteto klausymuose išsakytas pastabas, Komitetas siūlo koreguoti Projekto 12.4 papunkčio formuluotę. Pasiūlymas: „12.4. ugdymo mokslai bei kultūra – plačiąja prasme šiuolaikinių sociohumanitarinių požiūriu, kultūros idėjų ir mokslinio žinojimo plėtotė kūrybingiems žmonėms ir bendruomenėms skatinti, nacionaliniam ir kultūriniam šalies identitetui stiprinti, novatoriškam kūrybiniam mąstymui bei išradingumui puoselėti; humanitariniam, kultūriniam ir moksliniam išskirtinumui drąsinti; aukštos pridėtinės vertės verslui ir racionaliam visuomenės valdymui bei progresyviems politiniams sprendimams motyvuoti. Iš esmės savo turiniu šie sektoriai atitinka vadinamųjų giliųjų technologijų dirbtinio intelekto, biotechnologijos, nanotechnologijos, robotikos, kvantinės kompiuterijos turinio bendrąją sampratą ir pratęsia ją į kitas specializuotas ir sociohumanitarines sritis. Pastarosios šiandien yra neatsiejamos nuo technologijų inovacijų kūrimo ir įgyvendinimo. Tai socialinės kūrybos idėjos ir jų technologiniai sprendiniai, socialiniai žinojimo kontekstai, jungiantys kolektyvinę patirtį, kultūrą, mokslą, kūrybines ir estetines raiškas, gyvenimo būdą, duomenų ir informacijos išteklius. Visa tai sudaro sąlygas didinti socialinę įtrauktį ir panaudoti kolektyvinį žinojimą kuriant visuomenės gerovę – nuo politinio valdymo formų iki verslo ir gyvenamosios aplinkos formavimo inovacijų. Sumaniosios specializacijos strategija (S3) turi būti nukreipta būtent į nepaliaujamą socialinės kūrybos, socialinės raidos vizijų ir tikslų bei socialinių inovacijų kūrimą skaitmenizacijos ir žaliųjų technologijų kūrimo bei įgyvendinimo sąlygomis.“	Pritarti	Žr. į Komiteto pasiūlymą Nr. 8.
4.	Švietimo ir mokslo komitetas, 2023-12-20			13.	Atsižvelgus į  valstybinių mokslinių tyrimų instituto Fizinių ir technologijos mokslų centro pastabas ir per surengtuose Komiteto klausymuose išsakytas pastabas, Komitetas siūlo koreguoti Projekto 13 punkto formuluotę. Pasiūlymas: „13. Dar detalesnis lygis – mokslo ir verslo, kuriančio žinojimą ir inovacijas bei turinčio mokslinės patirties, sritys. Šiuo metu šalyje šiuos kriterijus atitinka tik trys sritys: 1) biotechnologijos ir sveikatos technologijos (gyvybės mokslai); 2) lazeriai ir fotonika bei medžiagų inžinerija; 3) puslaidininkinė elektronika ir informacinės ir ryšių technologijos. Būtent šiuo metu būtina didinti šių sektorių finansavimą ir optimizavimą, sietiną su modernios šalies MTI politikos strateginės koncepcijos sukūrimu ir įgyvendinimu. Šios sritys yra potencialas plėtoti nacionalinius pasaulinio lygio mokslo ir technologijų centrus, kartu atlikti tarptautinio technologijų perdavimo ir diegimo tarpininkavimo funkciją, suprantant, kad nacionalinis mokslo potencialas yra per mažas tenkinti visus šalies poreikius. Atkreiptinas dėmesys į mokslinę-technologinę plėtrą bei pažangios gamybos (lanksčiosios gamybos, optoelektronikos, judumo ir transporto technologijų bei tvarios energijos gamybos) sritis.“	Pritarti	Žr. į Komiteto pasiūlymą Nr. 9.
5.	Švietimo ir mokslo komitetas, 2023-12-20			27.	Atsižvelgus į valstybinių mokslinių tyrimų instituto Fizinių ir technologijos mokslų centro pastabas, Komitetas siūlo koreguoti Projekto 27 punkto formuluotę. Pasiūlymas: „27. Pasaulio ekonomika keičiasi ir mokslinių tyrimų panaudojimas laikomas gyvybiškai svarbiu, siekiant didinti ir išlaikyti šalies ilgalaikį konkurencinį pranašumą bei pasinaudoti būsimais ekonomikos, aplinkos ir visuomenės iššūkiais. Lietuvoje politikos priemonėmis turėtų būti kuriamos paskatos efektyviai veikti švietimo sistemai, plėtojami stiprūs universitetai mokslo ir studijų institucijos, mokslo centrai, mokslo ir technologijų parkai ir mokslo žinioms (žinojimui) imli, technologijas kurianti, inovatyvi pramonė. Šalyje šiandien tokios ekosistemos sudedamosios dalys yra, tačiau dėl MTI politikos priemonių koordinavimo stokos, nenuoseklių paskatų ir finansavimo netolygumų jos per silpnos ir neturi tvarių ir efektyvių tarpusavio sąsajų. Švietimo sistema, jos mokslo ir studijų įstaigos veikia neefektyviai, šalyje yra per mažai tarptautinį pripažinimą turinčių mokslinių grupių, tik pavieniai mokslo parkai prisideda prie aukštųjų technologijų įmonių plėtros, o mokslui (žinojimui) imlios pramonės indėlis į šalies BVP sudaro tik keletą procentų.“	Pritarti	Žr. į Komiteto pasiūlymą Nr. 7 prie Teisės departamento pastabos Nr. 7.
6.	Švietimo ir mokslo komitetas, 2023-12-20			32.2.	Atsižvelgus į Teisės departamento ir kitų suinteresuotų asmenų gautas pastabas, komitetas siūlo tikslinti 32.2 papunktį. Pasiūlymas: „32.2. įtvirtinti aiškią Seimo parlamentinės kontrolės mechanizmą atsakomybę už inovacijų politikos įgyvendinimo priežiūrą, sutelkiant būtinus ekspertų išteklius MTI politikai formuoti;“	Nepritarti	Argumentai: Žr. į Komiteto pasiūlymą Nr. 9 prie Teisės departamento pastabos Nr. 9.
7.	Švietimo ir mokslo komitetas, 2023-12-20			⃰	Komitetas siūlo Projekto aprašą suredaguoti pagal lietuvių kalbos taisykles.	Pritarti	Pastaba. Lietuvos mokslo, technologijų ir inovacijų ilgalaikės politikos vystymosi krypčių aprašas paskutinį kartą buvo koreguotas 2023-11-17, LRS DVS Nr. RED-1593

7. Komiteto sprendimas: Pritarti komiteto patobulintam Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo ,,dėl Lietuvos mokslo, technologijų ir inovacijų ilgalaikės politikos vystymosi krypčių aprašo patvirtinimo“ projektui ir aprašui Nr. XIVP-33325(2), ir komiteto išvadoms.

7.1.Sprendimas:

7.2. Pasiūlymai:

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti			Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
		str.	str. d.	p.
1.	Seimo Ateities komitetas, 2024-02-05			2.	Argumentai: Atsižvelgus į Seimo Teisės departamento bei Lietuvos pramoninkų konfederacijos pasiūlymus, siūloma koreguoti 2 punktą. Pasiūlymas: Pakeisti 2 punktą ir jį išdėstyti taip: „2. Lietuvos MTI ilgalaikės politikos vystymosi krypčių aprašo pagrindinis tikslas – įvertinti perspektyviausias MTI strateginės plėtros kryptis plėtoti per integruotą daugiametį strateginį planavimą iki 2050 m., sutelkiant dėmesį atsižvelgiant į šalies žmogiškojo kapitalo (talentų) ugdymą, mokslo, ir verslo potencialą, mokslinių tyrimų ir inovacijų rezultatų perkėlimą į ekonomiką ir socialinę politiką, integralumo lygį, susiformavusius konkurencinius pranašumus ir rekomenduoti jomis vadovautis įgyvendinant Valstybės pažangos strategiją „Lietuvos ateities vizija „Lietuva 2050“, patvirtintą Lietuvos Respublikos Seimo nutarimou Nr. XIVP-2937 „Dėl Valstybės pažangos strategijos „Lietuvos ateities vizija „Lietuva 2050“ patvirtinimo“, Nr. XIVP-2937 (toliau – Strategija „Lietuva 2050“) vizijas (idėjas), taip pat sinergiją su ES programomis bei parama, teikiama ES politikos sritims.“	Pritarti
2.	Seimo Ateities komitetas, 2024-03-12			3.2.	Argumentai: Technologinė priklausomybė, darbo rinkos pokyčiai dėl automatizavimo ir dirbtinio intelekto bei sparčiai besikeičiančios informacijos sklaidos ir komunikacijos aplinkos pasekmės yra aktualūs ir svarbūs visuomenės kasdienio gyvenimo aspektai, kurie turi įvairių pasekmių, todėl juos privaloma įtraukti į diskusijas ir sprendimų priėmimą. Pirma, technologijos tapo neatsiejama mūsų kasdienio gyvenimo dalimi, todėl svarbu suprasti, kaip jas naudoti efektyviai ir saugiai. Šiuolaikinėje visuomenėje be technologijų sunku įsivaizduoti veiksmingą, bet kurį darbo ar mokymosi procesą. Taigi, prieinamumas ir veiksmingumas yra svarbūs aspektai, kuriuos reikia vertinti. Antra, automatizavimas ir dirbtinis intelektas pakeis darbo rinką. Kai kurie tradiciniai darbai taps nereikalingi, tuo tarpu atsiras naujų darbo vietų, reikalaujančių technologinių įgūdžių. Todėl svarbu suprasti, kaip šie pokyčiai veikia darbo jėgą ir kokiais būdais galima prisitaikyti prie naujų darbo sąlygų. Trečia, sparčiai besikeičianti informacijos sklaida ir komunikacija yra dėl technologijų plėtros. Tai ne tik palengvina informacijos gavimą, bet ir turi įtakos mūsų požiūriui į pasaulį, asmeninius santykius, socialinę sąveiką ir net politinį procesą. Suprasti šias pasekmes ir gebėti kritiškai vertinti informaciją yra svarbu mūsų kultūros, politinės ir socialinės raidos požiūriu. Ketvirta, technologinės priklausomybės ir pokyčių darbo rinkoje pasekmės taip pat gali turėti įtakos mūsų saugumui. Tai gali apimti nuo duomenų privatumo rizikos iki socialinio nestabilumo, kurį gali sukelti didėjantis nedarbas, dezinformacija ir kt. veiksniai. Galiausiai, technologinė priklausomybė ir automatizavimo pasekmės taip pat gali turėti įtakos aplinkai ir tvarumui. Naujos technologijos gali prisidėti prie efektyvesnio resursų naudojimo ir aplinkos apsaugos, tačiau taip pat gali sukelti naujų aplinkos problemų. Šie argumentai rodo, kad technologinė priklausomybė, darbo rinkos pokyčiai ir informacijos sklaida bei komunikacija yra svarbūs ir įvairiais būdais paveikia mūsų gyvenimus ir visuomenės vystymąsi. Todėl svarbu šias temas įtraukti į politinį diskursą ir priimti politikos sprendimus, kad būtų galima atsižvelgti į šias pasekmes ir maksimaliai išnaudoti technologijų privalumus ar sumažinti jų žalą. Pakeisti 3.2. punktą ir jį išdėstyti taip: „2. didėjanti technologinė priklausomybė, darbo rinkos pokyčiai dėl automatizavimo ir dirbtinio intelekto bei sparčiai besikeičiančios informacijos sklaidos ir komunikacijos aplinkos padariniai pasekmės, keliančiostys naujų iššūkių Lietuvos politinei, socialinei ir ekonominei raidai ir reikalaujančiostys inovatyvių, žmones sutelkiančių politinių sprendimų;“	Pritarti
3.	Seimo Ateities komitetas, 2024-03-12			3.5.	Argumentai: MTI yra pagrindinė varomoji jėga, kuriant naujas idėjas, produktus ir sprendimus, kurie gali pagerinti visuomenės gyvenimo kokybę, efektyviau naudoti gamtos išteklius ir prisidėti prie tvaraus vystymosi. Šios sritys suteikia galimybes kurti naujas technologijas ir inovacijas, kurios padėtų įgyvendinti tvarumo, klimato ir ekologinio balanso tikslus. Be to, MTI sektoriai yra svarbūs siekiant įgyvendinti Jungtinių Tautų darnaus vystymosi tikslus, nes jie leidžia kurti efektyvius sprendimus sveikatos priežiūros, švietimo, aplinkos apsaugos ir kitose srityse. Taip pat jie gali skatinti ekonominį augimą ir socialinį teisingumą, prisidėdami prie skurdo mažinimo ir ekonominės lygybės didinimo. Be to, investuojant į MTI, galima skatinti tvarų ekonomikos augimą, kuris atitiktų žaliojo kurso politikos prioritetus. Naujos technologijos ir inovacijos gali būti nukreiptos į atsinaujinančių energijos šaltinių plėtrą, energijos taupymą, ekologiškų transporto priemonių kūrimą ir kitas iniciatyvas, kurios prisidėtų prie žaliojo kurso politikos tikslų įgyvendinimo. Pasiūlymas: Pakeisti 3.5. punktą ir jį išdėstyti taip: „3.5. Jungtinių Tautų darnaus vystymosi tikslų, klimato kaitos įtaka ir žaliojo kurso politikos tikslų prioritetų įgyvendinimas;“	Pritarti
4.	Seimo Ateities komitetas, 2024-01-05			4.1.	Argumentai: Suprantant šias tendencijas galima prognozuoti, kaip pasaulis vystysis ateityje, ir padėti valstybei prisitaikyti prie besikeičiančių sąlygų bei geriau planuoti savo politiką ir veiksmus tarptautinėje arenoje. Tai taip pat padeda identifikuoti galimus iššūkius ir galimybes, su kuriais susidurs šalis, ir pasirinkti tinkamus sprendimus, siekiant užtikrinti ekonominį augimą, saugumą ir gerovę. Pasiūlymas: Pakeisti 4.1. punktą ir jį išdėstyti taip: „4.1. pagrindinėmis pasaulio dinamikos raidos didžiosiomis tendencijomis, nusakančiomis bendrąsias pasaulio raidos kryptis ir tendencijas bei ateities perspektyvas;“	Pritarti
5.	Seimo Ateities komitetas, 2024-01-05			4.7.	Argumentai: Atsižvelgus į Lietuvos mokslo tarybos pasiūlymus, siūloma koreguoti 4.7. punktą. Pasiūlymas: Pakeisti 4.7. punktą ir jį išdėstyti taip: „4.7. antropologine dimensija, integruojant ją į MTI ilgalaikę politiką, pabrėžiant sąmoningumo, savirefleksijos ir etikos svarbą MTI kontekste, radikaliai kintančia visuomenės socialine struktūra ir besikeičiančiais socialiniaisų santykiaisų transformacija, apimančiais MTI poveikį visoms socialinėms institucijomis;. Šios sąvokos tampa kritinėmis norint užtikrinti, kad technologinė pažanga tarnautų visuomenės gerovei, o ne tik ekonominiam augimui. Todėl sąmoningumo ugdymas leidžia visuomenei suvokti technologijų poveikį žmogaus gyvenimui ir aplinkai, o savirefleksija skatina kritiškai vertinti ir tobulinti technologijų taikymą atsižvelgiant į etines vertybes. Kartu įtraukiant humanitarinius ir socialinius mokslus bei meną galima užtikrinti, kad mokslo ir technologijų plėtra būtų atlikta atsakingai, remiantis žmogiškumo principais ir skatinant kultūrinę bei tapatybės raidą. Todėl strateginėje lietuviškosios visuomenės vizijoje būtina pripažinti ir stiprinti antropologinę dimensiją, užtikrinant, kad technologinė pažanga būtų harmoningai integruota į žmogiškąjį kontekstą ir prisidėtų prie žinojimo visuomenės kūrimo pasauliniame kontekste;“	Pritarti
6.	Seimo Ateities komitetas, 2024-01-05			6.	Argumentai: Pasaulis nuolat kinta, įskaitant technologijų pažangą, ekonomikos pokyčius ir socialinę bei kultūrinę transformaciją. Nuolat besimokanti ir žinojimu savo veiklą grindžiama visuomenė yra gyvybiškai svarbi siekiant ekonominio, socialinio, kultūrinio ir politinio vystymosi bei gerovės. Tai skatina inovacijas, ekonomikos augimą, socialinį teisingumą ir demokratijos stiprinimą, prisideda prie asmeninės ir profesinės raidos bei padeda žmonėms prisitaikyti prie kintančių sąlygų. Pasiūlymas: Pakeisti 6 punktą ir jį išdėstyti taip: „6. Žmogiškasis kapitalas visada buvo pagrindinis Lietuvos išteklius ir svarbiausias veiksnys diegiant inovacijas, todėl globalizacijos pokyčiai verčia ieškoti novatoriškos švietimo paradigmos, kuri būtų veiksminga visuomenei pereinant į skaitmeninę, išsilavinusią, nuolat besimokančią ir žinojimu savo veiklą grindžiančią visuomenę, gebančią kurti žinias ir diegti inovacijas, formuojančiąt brandžias žinojimo aplinkas ir kuriančią bei diegiančią technologijas žmogaus gyvenimui, darbui ir verslui. Žinojimo visuomenėje, ypač dabartinėje jos raidos stadijoje, sietinoje su inovacijų visuomene ir ekonomika, inovatyvumo didinimas ir technologijų taikymas yra tiesiogiai susijęs su gamybos, jos organizavimo ir technologijų žinojimo veiksniais. Tai leidžia kurti brandžias žinojimo aplinkas, naudojančias įvairius, pirmiausia skaitmeninius, informacijos, duomenų, kultūros ir patirties išteklius, kurie yra kūrybiškai pritaikomi darbo procesuose naujiems aukštos pridėtinės vertės produktams ir paslaugoms kurti. Vyraujančiu veiksniu tampa „žinojimo darbuotojai“ (Peterio F. Druckerio terminas), kurių ugdymas ir pasitelkimas tampa lemiamu siekiant MTI politikos tikslų bei plėtojant ir įgyvendinant MTI politikos priemones. Žinojimas suprantamas ne vien kaip žinija, tai yra žinių visuma, susidedanti iš mokslinio, patyriminio, faktinio, kultūrinio, estetinio, jausminio ir kitų žinojimo sandų, bet ir kaip žinojimo sandaros ir sąveikos ypatumai, žinių gyvavimo bei naudojimo būdas, technologinių sprendimų ir inovacijų taikymas, struktūrinis žinojimo organizavimo pavidalas, komunikacijos procesų pobūdis ir valdymas. Žinojimo visuomenės kūrimas vyksta žinojimo darbuotojams įsiliejant į verslo ir viešąjį sektorius, rengiant talentus aukštosiose mokyklose ir studentams įsitraukiant į aukšto lygio MTEPI veiklas. Šiandienos žinojimas nėra vien atskira ar tik viena visuomenės gyvenimo pusė, aspektas ar sudedamoji dalis. Žinojimas yra žmogaus ir visuomenės gyvavimo organiška jungtis ir aplinka, kurios pagrindu plėtojasi visi socialinės būties pavidalai.“	Pritarti
7.	Seimo Ateities komitetas, 2024-01-05			12.1.	Argumentai: Patikslinus ir išplėtus pastraipą, ji tampa aiškesnė ir išsamiau aprašoma, konkretizuojama, kokios technologijos yra svarbios ir kodėl jos yra esminės. Visos šios technologijos yra svarbios siekiant įgyvendinti įvairius MTI ilgalaikės politikos tikslus, tokius kaip tvarus vystymasis, nacionalinis saugumas ir technologinės pažangos skatinimas. Jos taip pat gali turėti didelės įtakos žinojimo ir kultūros aplinkų kokybei bei brandai, prisidėdamos prie visuomenės gerovės ir augimo. Pasiūlymas: Pakeisti 12.1 punktą ir jį išdėstyti taip: „12.1. informacinės ir ryšių technologijos, pabrėžiant dirbtinio intelekto ir mašininio mokymosi, kvantines technologijas, puslaidininkių lustų technologijas, nanotechnologijas nuo kurių priklauso visų gyvenimo ir veiklos sričių pažanga. Jos ne tik atveria naujas galimybes ir suteikia pranašumų įvairiose įskaitmenintose aplinkose, bet panaudojimo galimybės bei pranašumai, taip pat turi didelę įtaką žinojimo ir kultūros aplinkų kokybėei ir brandai. Be to, jos yra esminės nacionalinio saugumo užtikrinimo dalis;“	Pritarti
8.	Seimo Ateities komitetas, 2024-01-05			12.4.	Argumentai: Patikslinus ir išplėtus nuostatą, pirma, tiksliau atskleidžiamas pagrindinis ugdymo mokslų tyrimo objektas. Antra, aiškiau suprantami, kokie yra ugdymo mokslų tikslai ir kaip jie gali paveikti įvairias gyvenimo sritis. Trečia, nuostatoje tiksliau apibrėžiamas ugdymo mokslų poveikis visuomenės raidai, ekonominiam ir socialiniam vystymuisi bei reikšmės ilgalaikėje MTI politikoje. Pasiūlymas: Pakeisti 12.4 punktą ir jį išdėstyti taip: „12.4. ugdymo mokslai – plačiąja prasme, kaip mokslinė disciplina, kuri nagrinėja šiuolaikiniųus švietimo procesus, metodus, idėjas ir praktikas, įskaitant kultūrą, apima socioalinius ir humanitariniųus požiūriųus, kultūros idėjųas ir mokslininį žinojimoą, skirtus plėtotėi kūrybingiems žmonėmsių ir bendruomenėmsių gebėjimus bei kūrybingumą, nacionaliniam ir kultūriniam šalies identitetui stiprinti, novatoriškam kūrybiniam mąstymui bei išradingumui puoselėti; humanitariniam, kultūriniam ir moksliniam išskirtinumui drąsinti; skatinti inovatyviam aukštos pridėtinės vertės versluio veiklą ir racionaliam visuomenės valdymui bei progresyviems politiniams sprendimams motyvuoti, demokratijos plėtrai, visuomenės patriotizmui bei atsparumui išorės grėsmėms skatinti; Iš esmės savo turiniu šie sektoriai prioritetai atitinka vadinamųjų giliųjų technologijų dirbtinio intelekto, biotechnologijos, nanotechnologijos, robotikos, kvantinės kompiuterijos turinio bendrąją sampratą ir pratęsia ją į kitas specializuotas ir socioalines ir humanitarines sritis. Pastarosios šiandien yra neatsiejamos nuo technologijų inovacijų kūrimo ir įgyvendinimo. Tai socialinės kūrybos idėjos ir jų technologiniai sprendiniai, socialiniai žinojimo kontekstai, jungiantys kolektyvinę patirtį, kultūrą, mokslą, kūrybines ir estetines raiškas, gyvenimo būdą, duomenų ir informacijos išteklius. Visa tai sudaro sąlygas didinti socialinę įtrauktį ir panaudoti kolektyvinį žinojimą kuriant visuomenės gerovę – nuo politinio valdymo formų iki verslo ir gyvenamosios aplinkos formavimo inovacijų. Sumaniosios specializacijos strategija (S3) turi būti nukreipta būtent į nepaliaujamą socialinės kūrybos, socialinės raidos vizijų ir tikslų bei socialinių inovacijų kūrimą skaitmenizacijos ir žaliųjų technologijų kūrimo bei įgyvendinimo sąlygomis.“	Pritarti
9.	Seimo Ateities komitetas, 2024-01-05			13.	Argumentai: Atsižvelgus į Valstybinių mokslinių tyrimų instituto Fizinių ir technologijos mokslų centro, Švietimo ir mokslo komiteto bei Lietuvos pramoninkų konfederacijos pastabas, siūloma koreguoti 13 punktą. Pasiūlymas: Pakeisti 13 punktą ir jį išdėstyti taip: „13. Dar dDetalesnisiau lygis apibrėžiami mokslo ir verslo sričių, kuriančioų žinojimą ir inovacijas bei turinčioų mokslinės patirties, sritys kriterijai. Šiuo metu šalyje šiuos kriterijus atitinka tik trys sritys: 13.1. biotechnologijos ir sveikatos technologijos (gyvybės mokslai),; 13.2. lazeriai ir fotonika bei medžiagų inžinerija,; 13.3. puslaidininkinė elektronika ir informacinės ir ryšių technologijos. Būtent šiuo metu dabar būtina didinti stiprinti šių sektorių finansavimą ir optimizavimąuoti jų veiklą, sietiną su integruojant juos į moderniosą šalies MTI politikos strateginėsją koncepcijos sukūrimu ir įgyvendinimu. Šios sritys yra potencialaus plėtoti nacionaliniuso pasaulinio lygio mokslo ir technologijų centrusų plėtros šaltinis, kartu taip pat jos gali atlikti tarptautinio technologijų perdavimo ir diegimo tarpininkavimo funkciją, suprantant, kad nacionalinis mokslo potencialas yra per mažas nepakankamas tenkinti visus šalies poreikius. Atkreiptinas dėmesys į  sparčiai besivystančias mokslinę-technologinę plėtrą ir pažangiosą gamybosą, ( kurios apima lanksčiosios produktų kūrimo, gamybos ir procesų valdymo, dizaino technologijos, optoelektronikos, judumo ir transporto technologijų bei tvarios energijos gamybos) sritis;“	Pritarti
10.	Seimo Ateities komitetas, 2024-02-11			18.	Argumentai: Atsižvelgus į Valstybinių mokslinių tyrimų instituto Fizinių ir technologijos mokslų centro, Švietimo ir mokslo komiteto bei Lietuvos pramoninkų konfederacijos pastabas, siūloma koreguoti 13 punktą. Pasiūlymas: Pakeisti 18 punktą ir jį išdėstyti taip: „18. Būtina MTI politikos priemonėmis būtina sutelkti bendrai veiklai mokslo ir studijų institucijų, verslo struktūrų, inovacijų ekosistemų ir regionų novatorius įgyvendinant nacionalines mokslo programas, sukurti duomenų analitikos ir vertinimo metodikas, kurios ne tik leistų nustatyti produktyvumo kriterijus ne pagal verslo sektoriaus pajamas, o pagal bet taip pat atsižvelgtų į inovatyvumo rodiklius ir potencialą. Šios metodikos turėtų remtis žinių imlumo, kvalifikacijos, produktyvumo ir finansinės inžinerijos taikymo metodaius, siekiant objektyviai įvertinti inovacijų indėlį į šalies ekonomiką ir visuomenę.	Pritarti
11.	Seimo Ateities komitetas, 2024-01-05			19.	Argumentai: Atsižvelgus į Valstybinių mokslinių tyrimų instituto Fizinių ir technologijos mokslų centro, Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos pastabas, siūloma koreguoti 19 punktą. Pasiūlymas: Pakeisti 19 punktą ir jį išdėstyti taip: „19. Siekiant užtikrinti žinojimo lyderystę aukštojo mokslo ir mokslo sistemoje, mokslo ir studijų institucijose reikia diegti priemones, skirtas verslumo įgūdžių stiprinimui, skatinančias studentus, tyrėjus ir mokslininkus kurti inovatyvias įmones, taip pat plėtoti šalies prototipavimo infrastruktūrą, finansuoti prototipų kūrimą ir bandomąją gamybą. mokslinę ir technologinę infrastruktūrą, skirtą prototipų kūrimui ir bandomajai gamybai bei finansuoti MTEP veiklas, kurioms reikalinga tokia infrastruktūra.“	Pritarti
12.	Seimo Ateities komitetas, 2024-02-11			23.	Argumentai: Atsižvelgus į Lietuvos mokslų akademijos pastabas, siūloma koreguoti 23 punktą. Pasiūlymas: Pakeisti 23 punktą ir jį išdėstyti taip: „23. Didėjančią reikšmę inovacijų kūrimo ir panaudojimo srityje įgyja socialinis ir humanitarinis žinojimas. Socialinis ir humanitarinis žinojimas įgyja vis didesnę reikšmę žinojimo ir inovacijų kūrimo bei panaudojimo srityje. Visuomenės, mokslo, meno ir technologijų konvergencija yra esminis aspektas siekiant užtikrinti tvarų šalies vystymąsi. Ši konvergencija apima ne tik technologijų pažangą ir inovacijas, bet ir glaudžią sąveiką su socialiniais ir humanitariniais mokslais. Šios disciplinos suteikia išsamią perspektyvą ir supratimą apie žmogiškąjį gyvenimą, visuomenės struktūrą ir kultūrinį kontekstą, kuris yra būtinas norint sukurti tvarias ir įtrauktines technologijas bei politiką. Taigi, konvergencija tarp technologijų, mokslo, meno, socialinių bei humanitarinių mokslų yra neatsiejama nuo tvarių šalies vystymosi siekių ir yra esminis mąstymo elementas, kuris turi būti įtrauktas į politines strategijas ir konkurencingumo planus. Būtina skatinti inovatyvius mokslinius tyrimus, prioritetą teikiant tyrimams, padedantiems spręsti Lietuvos socialines, ekonomines, istorines, kultūros ir ūkio plėtros problemas. Socioaliniai ir humanitariniai mokslai yra esminė prielaida formuoti šalies kultūrinę aplinką, sukurti sąlygas intelektinės nuosavybės apykaitos ir kūrimoui  sąlygas, inovacinei veiklai palankią kūrybinę terpę. bei atlikti transformacinį vaidmenį, sprendžiant iššūkius, susijusius su sudėtingais darnaus vystymosi klausimais. Šie mokslai yra neatsiejama inovatyvių ir tvarių sprendimų kūrimo dalis, formuojant palankią kūrybinę terpę inovacinei veiklai, taikant tarpsektorinio bendradarbiavimo modelius ir skatinant įvairių suinteresuotųjų šalių žinių ir žinojimo dalijimąsi. Socialiniai ir humanitariniai mokslai ne tik įtraukia į kultūros sritį, bet taip pat suteikia galimybę kurti veiksmingus sprendimus, orientuotus į valstybės ilgalaikį ir tvarų vystymąsi. Naujos socialinės ir humanitarinės idėjos ir šiuolaikinės visuomenės supratimo būdas leidžia vertinti šalies būklę, kelti naujus tikslus, gerinti priimamų sprendimų kokybę. Šiuolaikiški socialiniai ir humanitariniai tyrimai nubrėžia valstybės ir visuomenės raidos strategines trajektorijas ir pagrindžia MTEPI finansavimo prioritetus pagal jų svarbą valstybės raidai. MTI politikos įgyvendinimas neįmanomas be socialinio ir humanitarinio žinojimo įtraukimo į inovacijų sistemą.“	Pritarti
13.	Seimo Ateities komitetas, 2024-02-11			⃰	Argumentai: Atsižvelgus į Lietuvos pramoninkų konfederacijos pastabą ir į tai, jog pavadinimas aiškiai apibūdina veiksmą, kuriuo siekiama skatinti inovacijas ir padaryti MTI finansavimą prioritetu visose politikos srityse, siūloma koreguoti 2 skirsnio pavadinimą. Pasiūlymas: Pakeisti 2 skirsnio pavadinimą ir jį išdėstyti taip: „ANTRASIS SKIRSNIS DIDINTI MOKSLINIŲ TYRIMŲ IR EKSPERIMENTINĖS PLĖTROS, INOVACIJŲ FINANSAVIMĄ MOKSLO IR STUDIJŲ (YPAČ INFORMACINIŲ TECHNOLOGIJŲ, ŽALIOJO KURSO, GYVYBĖS MOKSLŲ, UGDYMO MOKSLŲ), VERSLO SRITYSE SKATINTI INOVACIJAS VISOSE VIEŠOJO VALDYMO SRITYSE. MTI FINANSAVIMAS KAIP HORIZONTALUSIS PRIORITETAS“	Pritarti
14.	Seimo Ateities komitetas, 2023-12-22			32.	Argumentai: Ši nuostata yra tikslesnė, nes ji konkretizuojama, kaip šiuolaikinė pažangi mokslo, technologijų ir inovacijų raida turi būti suvokiama kaip horizontalusis procesas, įtraukiant visas valstybės politikos kryptis. Ji nurodo, kad efektyvus šios politikos įgyvendinimas priklauso nuo stiprios Seimo, Vyriausybės ir Mokslo, technologijų ir inovacijų tarybos lyderystės. Be to, ji išskiria horizontalų požiūrį kaip būdą nustatyti prioritetus ir aiškias atsakomybes institucijoms, siekiant sujungti įvairių sričių žinias ir sukurti bendrą ilgalaikę MTI strategiją. Ši nuostata konkrečiau apibrėžia būdus, kaip siekiama užtikrinti ilgalaikę ir darnią MTI politiką, ir nurodo esmines veiksmų kryptis jos įgyvendinimui. Taigi, ji padeda geriau suprasti, kaip šios politikos tikslai ir principai turėtų būti vertinami ir įgyvendinami praktiškai. Pasiūlymas: Pakeisti 32 punktą ir jį išdėstyti taip: „32. Šiuolaikinė pažangi MTI politikos raida ir efektyvus šios politikos įgyvendinimas turi būti traktuojami ne kaip pagrįsti atskirų sektorių veikla, o kaip horizontalieji principai. Lietuvos MTI politika turi apimti visas valstybės politikos kryptis ir kurti jų efektyvumo prielaidas. Tam būtina profesionali lyderystė ir horizontalusis požiūris, pasitelkiant aukšto lygio nuolatines ekspertų grupes. turi būti suvokiama kaip visų viešojo valdymo sričių horizontalioji politika, neatsiejama nuo ilgalaikės Strategijos „Lietuva 2050“. Šis procesas yra esminis ne tik atskirų sektorių veiklai, bet ir kaip visų valstybės politikos krypčių sutelkianti bei integrali dalis. Efektyvus šios politikos įgyvendinimas yra būtinas siekiant optimaliai panaudoti žinias ir ekspertinius išteklius, kuriant ilgalaikę ir darnią mokslo, technologijų ir inovacijų politiką, atspindinčią valstybės visumą. Siekiant šio tikslo, reikia tvirtos Lietuvos Respublikos Seimo, Vyriausybės ir Mokslo, technologijų ir inovacijų tarybos lyderystės formuojant ilgalaikę MTI politiką. Tai užtikrintų kompleksiškų sprendimų priėmimą, integruojant mokslą, technologijas ir inovacijas į visas valstybės politikos sritis. Svarbu įdiegti horizontalų požiūrį, kuris institucijoms nustato prioritetus ir aiškias atsakomybes, leidžia sujungti įvairių sričių žinias ir sukurti bendrą ilgalaikę MTI strategiją, skatinančią harmoningą mokslo ir inovacijų, aukštųjų technologijų plėtros pažangą. Ši nuoseklumo ir integralumo prielaida yra esminė užtikrinant ilgalaikę ir darnią MTI politiką, kuri atitiktų visuomenės poreikius ir siektų ilgalaikio tvarumo. Siekiant gerinti Lietuvos MTI politikos formavimą ir įgyvendinimą, būtina:“	Pritarti
15.	Seimo Ateities komitetas, 2024-02-11			32.3.	Argumentai: Papildyta nuostata, siekiant tiksliau atskleisti šio svarbaus politinio dokumento tikslą – integruoti įvairių sričių MTEP priemones ir koordinuoti jų įgyvendinimą, atspindint poreikį visapusiškai prižiūrėti ir valdyti šalies MTI sektorius, siekiant užtikrinti, kad skirtingų veiklos sričių veiksmai būtų suderinti su bendrais nacionaliniais tikslais ir ilgalaike plėtros vizija ,,Lietuva2050“. Toks požiūris leis maksimaliai išnaudoti esamas galimybes, sumažinti dubliavimą ir efektyviau panaudoti turimus išteklius siekiant šalies ilgalaikio vystymosi ir inovacijų skatinimo. Pasiūlymas: derinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės lygmeniu skirtingas įvairių sričių MTI priemones ir siekti bendrų, įgyvendinti jas koordinuotai, siekiant užsibrėžtų nacionalinių prioritetų ir Strategijos „Lietuva 2050“ tikslų;“	Pritarti
16.	Seimo Ateities komitetas, 2024-02-11			32.5.	Argumentai: Rekomendacijų pateikimas, parodo siekį ne tik konstatuoti esamą padėtį, bet ir aktyviai prisidėti prie politikos tobulinimo ir stiprinimo. Tai svarbu užtikrinant nuoseklią ir efektyvią MTI politikos plėtrą, remiantis empiriniais duomenimis ir ekspertų nuomone. Taigi, ši nuostata ne tik padeda vertinti politikos veiksmingumą, bet ir skatina proaktyvų požiūrį į jos tobulinimą ir plėtrą ateityje. Pasiūlymas: Pakeisti 32.5 papunktį ir jį išdėstyti taip: „32.5. užtikrinti tvarios ir nepriklausomos, įrodymais grįstos MTI politikos stebėsenos ir vertinimo sistemos plėtojimą, įtvirtinant esamų stebėsenos ir vertinimo institucijų atsakomybę pareigą nuolat informuoti Seimą ir Vyriausybę apie MTI politikos stebėsenos rezultatus bei pateikti rekomendacijas jos tobulinimui.;“	Pritarti
17.	Seimo Ateities komitetas, 2023-12-22			32.6.	Argumentai: Tai užtikrins, kad MTI taryboje būtų atstovaujama skirtingų interesų grupių ir ekspertų požiūriai, siekiant įtraukti įvairiapuses žinias ir perspektyvas. Tai leistų tarybai veiksmingai priimti informuotus sprendimus, atspindinčius įvairių suinteresuotų šalių požiūrį ir prisidedančius prie visapusės problemų analizės bei sprendimų kūrimo. Pasiūlymas: Papildyti Baigiamąsias nuostatas nauju 32.4 punktu ir jį išdėstyti taip: „32.6. išplėsti Mokslo, technologijų ir inovacijų tarybos sudėtį, įtraukiant mokslo, inovacijų ir technologijų kūrėjus iš mokslo ir studijų institucijų ir verslo sektoriaus, jiems priskiriant MTI politikos formavimo ir mokslo, technologijų ir ekonomikos plėtros prioritetų nustatymo funkcijas.“	Pritarti

8. Balsavimo rezultatai: Pritarti komiteto patobulintam Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos mokslo, technologijų ir inovacijų ilgalaikės politikos vystymosi krypčių aprašo patvirtinimo“ projekto +aprašo Nr. XIVP-3325(2) ir komiteto išvadoms.

9. Komiteto paskirti pranešėjai: Raimundas Lopata

10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta.

Komiteto pirmininkas                                                                                                                                                                         Raimundas Lopata

Komiteto biuro patarėjai: Arūnas Augustinaitis ir Miglė Paulauskė

---

[1] https://www.sciencedirect.com/science/article/pii/S0040162523002731