|
Eil.
Nr.
|
Pasiūlymo teikėjas, data
|
Siūloma keisti
|
Pastabos
|
Pasiūlymo turinys
|
Komiteto nuomonė
|
Argumentai,
pagrindžiantys nuomonę
|
|
str.
|
str. d.
|
p.
|
|
1.
|
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
2022-12-13
|
2
5
|
8
2
|
1
|
|
Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai,
įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame
šias pastabas.
1. Projekto 1 straipsnyje nauja redakcija dėstomo
Profesionaliojo scenos meno įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 2
straipsnio 8 dalyje apibrėžiant profesionalų scenos meną bei 5 straipsnio 2
dalies 1 punkte reglamentuojant pripažinimą profesionaliojo scenos meno
įstaiga, kaip privaloma sąlyga nustatomas „profesionaliojo meno vertintojų“
įvertinimas. Atkreiptinas dėmesys, kad tokie subjektai nėra apibrėžti nei
keičiamame įstatyme, nei kituose galiojančiuose įstatymuose (palyginimui
Lietuvos Respublikos meno kūrėjo ir meno kūrėjų organizacijų statuso įstatyme
apibrėžtas profesionalusis meno vertintojas). Pažymėtina, kad įstatyme
nurodant subjektą, kurio veiksmai turi įtakos kitų asmenų teisėms ir
pareigoms, toks subjektas bei jo statusas turėtų būti aiškiai apibrėžtas
įstatyme. Taip pat šiame kontekste pabrėžtina, jog kriterijus „įvertintas“
(jo nepaaiškinant) yra ydingas, kadangi jis gali būti suprantamas skirtingai.
Kadangi keičiamame įstatyme neapibrėžiama, ką reiškia kriterijus
„įvertintas“, šio kriterijaus turinys aiškintinas atsižvelgus į tai, kaip
suprantamas žodis „įvertinti“. Lietuvių kalbos žodyne pateikiamos trys žodžio
„įvertinti“ reikšmės: „nuspręsti, ko vertas, nustatyti kieno vertę“;
„nustatyti piniginę vertę, įkainoti“; „pripažinti kieno vertę, branginti,
gerbti“. Atsižvelgus į tai, projektas tobulintinas pašalinant jo neaiškumus.
|
Iš dalies pritarti
|
Tikslintina
sąvoka „profesionaliojo meno vertintojas“ keičiama į sąvoką, apibrėžtą
Lietuvos Respublikos meno kūrėjų ir meno kūrėjų organizacijų statuso įstatyme
- „profesionalusis meno vertintojas“.
Kriterijus
„įvertintas“ naudojamas pagal Lietuvių kalbos žodyno pagrindinį pirmąjį
apibrėžimą.
|
|
2.
|
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
2022-12-13
|
3
|
3
|
|
|
Keičiamo įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje vietoje „vykdančiųjų“ turi
būti nurodytos savivaldybių vykdomosios institucijos, nes būtent tokias
institucijas numato Konstitucijos 119 straipsnis ir Lietuvos Respublikos
vietos savivaldos įstatymas.
|
Pritarti
|
Keisti žodį „vykdančios“
į žodį „vykdomosios“.
|
|
3.
|
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
2022-12-13
|
6
|
1
|
4
|
|
Keičiamo įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 4 punkte siūloma nustatyti,
kad „kiti profesionaliojo scenos meno juridinio asmens
dalyviai gali būti fiziniai ir (ar) juridiniai asmenys“. Iš
projekto nuostatų nėra aišku, kuriuos profesionaliojo scenos meno
juridinio asmens dalyvius apimtų nuostata „kiti dalyviai“, taip pat
neaišku, kokiu tikslu siūloma nustatyti, kad būtent kitais dalyviais gali
būti fiziniai ir (ar) juridiniai asmenys. Jeigu turimas tikslas nustatyti,
kad tokių juridinių asmenų dalyviais be valstybės ir savivaldybės gali būti
ir kiti asmenys, tai atkreiptinas dėmesys, jog Lietuvos Respublikos civilinio
kodekso 2.35 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad valstybė ir savivaldybės
yra juridiniai asmenys. Atsižvelgus į tai bei siekiant aiškumo,
svarstytina, ar vertinamojoje projekto nuostatoje nereikėtų nurodyti visus
asmenis, kurie galėtų būti profesionaliojo scenos meno juridinio asmens
dalyviais, arba vertinamosios nuostatos atsisakyti, nes Civilinio kodekso
2.60 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad juridinio asmens steigėjai gali būti
ir fiziniai, ir juridiniai asmenys.
|
Pritarti
|
Atsisakyti
perteklinio reglamentavimo, nes įstaigų steigimą reglamentuoja kiti teisės
aktai„4) kiti
Lietuvos Respublikoje įsteigti juridiniai asmenys, tokių juridinių asmenų ar
kitoje Europos ekonominės erdvės valstybėje įsteigtų juridinių asmenų ar kitų
organizacijų padaliniai, Lietuvos Respublikoje pripažinti profesionaliojo
scenos meno įstaigomis (teatras, koncertinė įstaiga, trupė, ansamblis,
cirkas, scenos meno informacijos centras, scenos menų centras, kūrybinis
inkubatorius ir (ar) kita), įgyvendina jų steigimo dokumentuose nustatytus
tikslus. Kitų profesionaliojo scenos meno įstaigų steigėjas (steigėjai)
gali būti fiziniai ir (ar) juridiniai asmenys. „
|
|
4.
|
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
2022-12-13
|
6
|
6
|
|
|
Keičiamo įstatymo 6 straipsnio 6 dalyje siūloma nustatyti, kad
„Nacionaliniai, valstybiniai ir savivaldybių teatrai ir koncertinės įstaigos,
nepaisant jų teisinės formos, rengia metinius veiklos planus
(pabraukta mūsų) ir teikia juos tvirtinti savininko teises ir pareigas
įgyvendinančiai institucijai, jei jų vadovams nėra pavesta tvirtinti savo
vadovaujamų įstaigų metinius veiklos planus“. Keičiamo įstatymo 6 straipsnio
1 dalies 1-3 punktai nustato, kad galima šių įstaigų teisinė forma – viešoji
įstaiga. Strateginio valdymo įstatymo 25 straipsnio 2 dalis nustato, kad
„metinius veiklos planus rengia ir tvirtina strateginio valdymo sistemos
dalyviai <...>“. Strateginio valdymo įstatymo 9 straipsnio 3 punktas
nustato, kad metiniai veiklos planai rengiami „jeigu jų rengimą numato
atskirų strateginio valdymo sistemos dalyvių veiklą reglamentuojantys
įstatymai“. Tačiau Strateginio valdymo įstatymo 3 straipsnio 17 dalyje,
nustatančioje strateginio valdymo sistemos dalyvių ratą, viešosios įstaigos,
kurių vadovai nėra valstybės ar savivaldybės biudžeto asignavimų valdytojai,
nėra numatytos. Tokios viešosios įstaigos nėra strateginio valdymo sistemos
dalyviai ir jiems negali būti nustatomi tokie pat reikalavimai, kaip tos
pačios teisinės formos subjektams, kurių vadovai yra asignavimų valdytojai,
dėl ko tie subjektai tampa strateginio valdymo sistemos dalyviais. Tai yra,
vienoda teisinė forma ar panašus statusas profesionaliojo scenos meno prasme
negali būti pagrindas nepaisyti Strateginio valdymo įstatymo nuostatų. Tas
pats pasakytina ir apie keičiamo įstatymo 9 straipsnio 2 dalies, 11
straipsnio 3 dalies 1 punkto, 15 straipsnio 1 dalies 1 punkto, 15 straipsnio
2 dalies, 17 straipsnio 7 dalies nuostatas, kuriose nurodomi nacionalinio,
valstybės ar savivaldybės teatro ar koncertinės įstaigos, nepriklausomai nuo
jos teisinės formos, metiniai veiklos planai (o taip pat ir strateginiai
veiklos planai, kurie pagal Strateginio valdymo įstatymą taip pat sietini tik
su strateginio valdymo sistemos dalyviais).
|
Nepritarti
|
Strateginio
valdymo sistemos dalyvis yra apibrėžtis naudojama ne vienai konkrečiai
įstaigai, o ir visoms strateginio valdymo sistemos dalyvio įsteigtoms
/kontroliuojamoms įstaigoms, nes jos yra integrali strateginio valdymo
dalyvio dalis. Nacionalinių ir valstybių teatrų ir koncertinių įstaigų,
kurios yra viešosios įstaigos, steigėjas taip pat būtų valstybė, tad per
vyriausybę ir Kultūros ministeriją jos taptų strateginio valdymo sistemos
dalimi. Atkreiptinas dėmesys, kad interpretuojant Strateginio valdymo
įstatymą tokiu būdu, koks pateiktas pastaboje, metinių veiklos planų turėtų
nerengti visos biudžetinės įstaigos, kurios nėra asignavimų valdytojai ir esmingai
didžiausia įstaigų grupė būtų nelaikytina Strateginio valdymo sistemos
dalimi. .
|
|
5.
|
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
2022-12-13
|
10
|
1
|
|
|
Keičiamo įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad
„kultūros ministras nustato nacionalinio, valstybinio ir savivaldybės teatro
ir koncertinės įstaigos vadovui keliamus kvalifikacinius reikalavimus“.
Atkreiptinas dėmesys, jog Konstitucinis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad
su žmogaus teisių ir laisvių turinio apibrėžimu, jų įgyvendinimo garantijų
įtvirtinimu susijusį teisinį reguliavimą galima nustatyti tik įstatymu,
tačiau tada, kai Konstitucija nereikalauja, kad tam tikri su žmogaus teisėmis,
jų įgyvendinimu susiję santykiai būtų reguliuojami įstatymais, juos galima
reguliuoti ir poįstatyminiais teisės aktais. Antai kai kada poreikį įstatymų
nustatytą teisinį reguliavimą detalizuoti ir sukonkretinti poįstatyminiuose
teisės aktuose gali lemti būtinumas teisėkūroje remtis specialiomis žiniomis
ar specialia (profesine) kompetencija (Konstitucinio Teismo 2005 m. vasario 7
d. nutarimas). Tačiau jokiomis aplinkybėmis poįstatyminiais teisės aktais
negalima nustatyti asmens teisės atsiradimo sąlygų, riboti teisės apimties;
poįstatyminiais teisės aktais negalima nustatyti ir tokio su žmogaus
teisėmis, jų įgyvendinimu susijusių santykių teisinio reguliavimo, kuris
konkuruotų su nustatytuoju įstatyme (Konstitucinio Teismo 2007 m. gegužės 5
d. nutarimas). Šiame kontekste paminėtina ir tai, kad, pavyzdžiui, bendrieji
kvalifikacijos reikalavimai asmenims, siekiantiems užimti vadovų pareigas
atitinkamose srityse, yra nustatyti Valstybės tarnybos įstatyme, taip pat
Valstybės ir savivaldybės įmonių įstatyme ir pan. Atsižvelgus į tai, kas
išdėstyta, manytina, kad teisinis reguliavimas, kuriuo nustatomos bendrosios
asmens teisės užimti pareigas valstybės ar savivaldybės įsteigtų muziejų
vadovų pareigas įgyvendinimo sąlygos, t. y. bendrojo pobūdžio
kvalifikaciniai reikalavimai, nesusiję su vadovaujamos įstaigos veiklos
specifika, turėtų būti įtvirtintas įstatyme. Tuo tarpu kultūros
ministras, atsižvelgdamas į atitinkamų teatro ir koncertinių įstaigų veiklos
specifiką bei ministrams suteiktą profesinę kompetenciją jiems pavestose
valdymo srityse, galėtų tvirtinti nebent specialiuosius kvalifikacinius
atitinkamų teatrinių ir koncertinių įstaigų vadovų reikalavimus (jeigu tokių
specialių vadovo kompetencijų turėjimas yra būtina sąlyga tinkamai vykdyti
jam pavestas funkcijas).
|
Pritarti
|
Bendrieji
reikalavimai įstaigų vadovams yra numatyti Lietuvos Respublikos valstybės ir
savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo ir komisijų narių atlygio už
darbą įstatyme. Detalizuodamas šiuos bendruosius reikalavimus kultūros ministras
tvirtins specialiuosius kvalifikacinius reikalavimus teatrų ir koncertinių
įstaigų vadovams.
Komiteto siūloma
formuluotė:
10 straipsnis.
1.<....> „kultūros ministras nustato nacionalinio, valstybinio
ir savivaldybės teatro ir koncertinės įstaigos vadovui keliamus specialiuosius
kvalifikacinius reikalavimus“.
Atkreiptinas
dėmesys, jog keliamus kvalifikacinius reikalavimus reikėtų reglamentuoti sistemiškai
visuose kultūros įstaigų (bibliotekų, muziejų, kultūros centrų ir šiame)
įstatymuose.
|
|
6.
|
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
2022-12-13
|
10
|
3
|
|
|
Keičiamo įstatymo 10 straipsnio 3 dalyje siūloma
nustatyti savivaldybės teatro ar
koncertinės įstaigos vadovo paskyrimo antrai kadencijai be konkurso
sąlygą – „jeigu jo vadovaujama įstaiga kiekvienais
kadencijos metais pasiekė tiems metams savivaldybės strateginio planavimo
dokumentuose nustatytus rodiklius“. Tokia sąlyga, turinti įtakos asmens teisiniam statusui
(teisei užimti pareigas) kritikuotina dviem aspektais. Pirma, Strateginio
valdymo įstatyme, su kuriuo derinamas keičiamas įstatymas, „strateginio
planavimo dokumentų“ sąvoka nėra apibrėžta ar vartojama. Antra, 2023 m.
balandžio 1 d. įsigaliosiančios Lietuvos Respublikos vietos savivaldos
įstatymo redakcijos 60 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad savivaldybėje yra
rengiami šie savivaldybės strateginio planavimo dokumentai: savivaldybės
strateginis plėtros planas, atskirų savivaldybės ūkio šakų (sektorių) plėtros
programos (tik tais atvejais, kai tai numatyta įstatyme) ir savivaldybės strateginis
veiklos planas. Pažymėtina, kad profesionaliojo scenos meno sektoriaus
plėtros programos rengimas įstatyme nenumatytas, o nei savivaldybės
strateginis plėtros planas, nei savivaldybės strateginis plėtros planas pagal
savo paskirtį ir apimtį neturėtų numatyti veiklos rodiklių konkretiems
teatrams ar koncertinėms įstaigoms. Vertinant šias aplinkybes darytina
išvada, kad vertinama keičiamu įstatymu siūloma nustatyti savivaldybės teatro
ar koncertinės įstaigos vadovo paskyrimo antrai kadencijai be konkurso
sąlyga yra nepagrįsta ir neįgyvendinama.
Pažymėtina, kad siekis priimti analogiškus sprendimus ir
kitose srityse nepaneigia pareigos įstatyme nustatyti aiškias, realiai
įgyvendinamas ir su kitais įstatymais derančias teisės normas.
|
Iš dalies pritarti
|
Strateginio
planavimo įstatymo 3 straipsnio 9 dalyje apibrėžta sąvoka “planavimo
dokumentai” Todėl siūloma atsisakyti žodžio „strateginio“ .
|
|
7.
|
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
2022-12-13
|
|
|
|
|
Keičiamo įstatymo 10 straipsnio 4 dalies 2 punkte
nurodomas Taisyklių pažeidimas du ir daugiau kartų per metus sietinas ne su
pažeidimo padarymu, o, kaip ir pirmajame punkto sakinyje, su pripažinimu
padarius pažeidimą.
|
Pritarti
|
„
2) yra pripažintas
šiurkščiai pažeidęs kultūros ministro patvirtintas Kultūros įstaigų
darbuotojų profesinės veiklos ir etikos taisykles (toliau – Taisyklės) ir
nuo pripažinimo padarius šiurkštų pažeidimą dienos nepraėjo 3 metai. Taisyklių šiurkščiu pažeidimu laikomas du ir daugiau
kartų per vienerius metus kultūros įstaigos darbuotojo pripažintas padarytas
padarytu taisyklių pažeidimas, kai toks pažeidimas žemina žmogaus
orumą, diskredituoja kultūros įstaigos reputaciją.
|
|
8.
|
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
2022-12-13
|
|
|
|
|
Keičiamo įstatymo 14 straipsnyje reglamentuojamos profesionaliojo scenos meno įstaigų kūrybinių
darbuotojų socialinės garantijos. Šio straipsnio 1 dalyje numatytos
kompensacinės išmokos skiriamos nustatytas sąlygas atitinkantiems
„profesionaliojo scenos meno įstaigų kūrybiniams darbuotojams“, turintiems
šio straipsnio 2 dalies 1-5 punktuose nustatytą „stažą atliekant profesionaliojo scenos meno kūrinius“.
Pažymėtina, kad pagal keičiamo įstatymo 2 straipsnio 7 dalį apibrėžiamas
„profesionaliojo scenos meno kūrinys“ yra siejamas su meistriškumu ir meniniu
lygiu, o ne su jo sukūrimu ir/ar atlikimu profesionaliojo scenos meno
įstaigoje. Neaišku, kodėl vertinama įstatymo norma socialinės garantijos
suteikiamos tik profesionaliojo scenos meno įstaigų kūrybiniams darbuotojams,
o ne visiems asmenims, turintiems atitinkamą profesionaliojo scenos meno
kūrinių atlikimo stažą. Manytina, kad įstatyme nustatytas profesionaliojo
scenos meno kūrinių atlikimo stažas yra objektyvus kriterijus, sąlygojantis
mechaninius pakitimus, dėl kurių skiriama kompensacinė išmoka. Toks
diferencijuotas profesionaliojo scenos meno kūrinių atlikėjų traktavimas
priklausomai nuo jų darbo santykių profesionaliojo scenos meno įstaigoje ir
nuo tokių darbo santykių nutraukimo momento (reikalaujamą stažą įgijęs, bet,
pavyzdžiui, prieš mėnesį darbo santykius nutraukęs asmuo būtų traktuojamas
kitaip, nei tokį patį stažą įgijęs asmuo, vis dar tebedirbantis įstaigoje)
gali kelti abejonių dėl atitikimo konstituciniam asmenų lygiateisiškumo
principui.
|
Nepritarti
|
|
|
9.
|
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
2022-12-13
|
|
|
|
|
Keičiamo įstatymo 16 straipsnyje siūloma reglamentuoti kompensacijų
mokėjimą nacionalinių, valstybinių ir savivaldybių teatrų ir koncertinių
įstaigų kūrybiniams darbuotojams už jiems nuosavybės teise priklausančių
muzikos instrumentų naudojimą teatro ar koncertinės įstaigos kūrybinei
veiklai. Pažymėtina, kad projekte nėra siūloma nustatyti kompensacijų dydžio
apskaičiavimo taisyklių ir jų mokėjimo sąlygų. Pagal projektu siūlomą
nustatyti teisinį reguliavimą kompensacijos būtų mokamos kultūros ministro
nustatyta tvarka. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal projekto 1
straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1 punkto
nuostatas, nacionalinių, valstybinių teatrų ir koncertinių
įstaigų lėšas, be kita ko, sudarytų valstybės biudžeto lėšos. Taigi, kompensacijoms
mokėti galimai būtų naudojamos ir valstybės biudžeto lėšos. Konstitucinis
Teismas savo nutarimuose ne kartą pažymėjo, kad pagal Konstitucijos 128
straipsnio 2 dalį tik įstatymų leidėjas gali nustatyti svarbiausius valstybės
turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo teisių turinio elementus (2005 m.
rugpjūčio 23 d., 2015 m. vasario 24 d., 2019 m. balandžio 16 d., 2019 m.
birželio 7 d., 2022 m. balandžio 7 d. nutarimai). Atsižvelgus į tai,
kompensacijų dydžio apskaičiavimo kriterijai turėtų būti nustatyti keičiamame
įstatyme, bet ne poįstatyminiame teisės akte. Kultūros ministro priimtame
poįstatyminiame teisės akte įstatymo nuostatos galėtų būti detalizuojamos.
Atsižvelgus į tai, projekto nuostatas reikėtų atitinkamai papildyti.
|
Nepritarti
|
|
