LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO

Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas

PAPILDOMO KOMITETO IŠVADA

 DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS 2020 METŲ VALSTYBĖS BIUDŽETO IR SAVIVALDYBIŲ BIUDŽETŲ FINANSINIŲ RODIKLIŲ PATVIRTINIMO ĮSTATYMO

PROJEKTO NR. XIIIP-4014

2019-11-05  Nr. 113-P-35

Vilnius

            1. Komiteto posėdyje dalyvavo: Komiteto pirmininkė Guoda Burokienė, komiteto pirmininko pavaduotojas Algis Strelčiūnas, komiteto nariai: Valentinas Bukauskas, Ričardas Juška, Gintautas Kindurys, Vanda Kravčionok, Kęstutis Masiulis.

            Komiteto biuro darbuotojai: biuro vedėja Lina Milonaitė, patarėjai: Algirdas Astrauskas, Eglė Jonevičienė, Ieva Lavišienė, Kristina Šimkutė.

            Kviestieji asmenys: Vidaus reikalų viceministrė  Beata Maliušickaja, Vidaus reikalų ministerijos Ekonomikos ir finansų departamento direktorė Ilona Smailienė, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus pavaduotojas Giedrius Sakalinskas, Migracijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktorė Evelina Gudzinskaitė, Finansų ministerijos Biudžeto departamento Valstybės ir savivaldybių biudžetų sudarymo skyriaus patarėjas Artūras Kriūka, Finansų ministerijos Biudžeto departamento Valstybės ir savivaldybių biudžetų sudarymo skyriaus vyriausioji specialistė Gintarė Boguševičienė, Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininkė Laura Matjošaitytė, Vyriausiosios rinkimų komisijos sekretoriato Finansų skyriaus vedėja Danguolė Jakštienė, Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos pirmininkas Edmundas Sakalauskas, Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos Prevencijos skyriaus vedėja Evelina Matulaitienė, Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos Administravimo skyriaus vedėja Ieva Bučinskienė, Lietuvos savivaldybių asociacijos konsultantas Giedrius Lingis.

2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti			Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
		str.	str. d.	p.
1.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2019-10-21				Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, atkreipiame dėmesį, kad Seime yra registruotas Lietuvos Respublikos vadovybės apsaugos įstatymo Nr. IX-1183 pakeitimo projektas (reg. Nr. XIIIP-3959) bei jį lydintysis Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatymo Nr. I-430 4 straipsnio pakeitimo projektas (reg. Nr. XIIIP-3962), kuriuose numatyta, jog 2020 m. liepos 1 d. Lietuvos Respublikos vadovybės apsaugos tarnyba tampa valstybės biudžeto asignavimų valdytoja. Atsižvelgiant į Biudžeto sandaros įstatymo 18 straipsnio 2 dalį, Lietuvos Respublikos tam tikrų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projekte turi būti nustatoma valstybės biudžeto pajamų paskirstymas pagal asignavimų valdytojus. Atsižvelgiant į tai, atitinkamai turėtų būti tikslinamas Lietuvos Respublikos 2020 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektas.	Atsižvelgti

3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti			Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
		str.	str. d.	p.
1.	Lietuvos savivaldybių asociacija, 2019-10-28				Lietuvos Respublikos 2020 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projekte nenumatytos pakankamos lėšos švietimo pagalbai finansuoti. 2019 m. šioms reikmėms trūko daugiau kaip 20 mln. eurų. Švietimo pagalbos funkciją finansuoti iš savivaldybių biudžetų nepanaudotų piniginei paramai lėšų 2020 m. nebus galimybių, nes dauguma savivaldybių panaudoja visas socialinei paramai skirtas lėšas.	Spręsti pagrindiniame komitete
2.	Lietuvos savivaldybių asociacija, 2019-10-28				Nuo 2020 sausio 1 d. įsigalios Lietuvos Respublikos žemės įstatymo Nr. I-446 32 ir 40 straipsnių pakeitimo įstatymas ir dalis žemėtvarkos funkcijų, kurias vykdo Nacionalinė žemės tarnyba bus perduotos savivaldybėms. Lėšų poreikį įvertino Aplinkos ministerija: „12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Nacionalinės žemės tarnybos vykdomas žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų organizavimo ir tvirtinimo kaimo gyvenamosiose vietovėse funkcijas perdavus savivaldybėms, vadovaujantis Savivaldybių biudžetų pajamų nustatymo metodikos įstatymu bus perduoti savivaldybėms ir šioms funkcijoms vykdyti reikalingi asignavimai. Preliminariais skaičiavimais perduodamų funkcijų vykdymui savivaldybėms siūlytina perduoti 55 etatus, t. y Alytaus, Klaipėdos, Kauno, Neringos, Palangos, Panevėžio, Šiaulių, Visagino, Vilniaus miestų  savivaldybėms (iš viso – 9) papildomų etatų nereikia, nes pagal galiojantį teisinį reguliavimą miestų ir miestelių teritorijose minėtų funkcijų vykdymas priskirtas savivaldybių kompetencijai; Vilniaus, Trakų, Kauno ir Klaipėdos rajonų savivaldybėms (iš viso – 4), besiribojančioms su didžiaisiais miestais, – Vilniumi, Kaunu ir Klaipėda, esančioms šių miestų įtakos zonoje ir turinčioms didelį teritorijų vystymo potencialą, siūlytina skirti po 2 etatus kiekvienai (8 etatai); kitoms (likusioms 47) siūlytina skirti po 1 etatą kiekvienai (47 etatai). Įvertinus, kad dirbančio savivaldybėje valstybės tarnautojo (12 kategorija) vienam etatui išlaikyti skiriama 974 € mėnesiui, t. y. 11 688 € metams, todėl perduotiems 55 etatams turėtų būti numatyta 642 840 € metams.“ Atkreipiame dėmesį, jog šis papildomas lėšų poreikis dar nėra įskaičiuotas į savivaldybėms tenkančią GPM kintamąją dalį.	Spręsti pagrindiniame komitete	Pagal Savivaldybių biudžetų pajamų nustatymo metodikos įstatymą valstybės valdžios institucijoms priėmus teisės aktą, dėl kurio objektyviai padidėja savivaldybių išlaidos, turi būti didinama ir GPM atskaitymo savivaldybių biudžetams kintamoji dalis.
3.	Lietuvos savivaldybių asociacija, 2019-10-28				Susisiekimo ministerija parengė ir pateikė derinti Lietuvos Respublikos transporto lengvatų įstatymo Nr. VIII-1605 4 ir 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą, kuriuo numatoma suteikti teisę nedirbantiems pensinio amžiaus asmenims važiuoti vietinio (miesto ir priemiestinio) reguliaraus susisiekimo autobusais ir troleibusais, taikant 80 proc. nuolaidą. Paskaičiuotas papildomas lėšų poreikis yra apie 19,8 mln. eurų. Atkreipiame dėmesį, jog šis papildomas lėšų poreikis dar nėra įskaičiuotas į savivaldybėms tenkančią GPM kintamąją dalį.	Nepritarti	Šiuo metu dar tik vyksta įstatymo projekto derinimas Vyriausybės lygiu.
4.	Lietuvos savivaldybių asociacija, 2019-10-28				Savivaldybių skolinimosi apribojimo problema lieka neišspręsta. Nors 2020 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projekte atskirų savivaldybių metinio grynojo skolinimosi sumą finansų ministro nustatyta tvarka atrinktiems projektams numatyta padidinti nuo 5 iki 10 proc. prognozuojamų savivaldybės biudžeto pajamų, tačiau visų savivaldybių bendra metinio grynojo skolinimosi suma šiems projektams  sumažinta iki 0,5 proc. visų savivaldybių biudžetų pajamų. Prašome nebloginti ir taip jau labai ribotų savivaldybių skolinimosi galimybių ir nustatyti bent jau tą patį, kaip ir šiems metams, 1 procento savivaldybių bendro  metinio grynojo skolinimosi lygį. Tai būtų bent jau dalinis problemos sprendimas, laikinai palengvinantis savivaldybių padėtį, tačiau tai neišspręstų problemos iš esmės. Kadangi yra nustatytas savivaldybių grynojo skolinimosi per 4 metus balanso reikalavimas, tai reiškia, jog savivaldybei pasiskolinus papildomas sumas pirmais ir (ar) antrais metais, sekančiais metais savivaldybės skolinimosi galimybės dar labiau sumažės, nes ji privalės grąžinti didesnes sumas, nei skolinasi. Taigi, savivaldybių situacija skolinimosi srityje ateityje tik dar pablogės. Todėl, siekiant išspręsti savivaldybių skolinimosi problemą iš esmės, reikalinga atsisakyti nuostatos, kad savivaldybių biudžetai turi būti struktūriškai subalansuoti arba pertekliniai, kaip numatyta Lietuvos Respublikos fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstituciniame  įstatyme. Pažymėtina, kad pagal šį įstatymą subalansuoto biudžeto reikalavimas netaikomas valstybės biudžetui ir Valstybinio socialinio draudimo fondui, nors šių sektorių įsiskolinimas turi didžiausią įtaką valstybės fiskaliniam balansui. Lietuvos savivaldybių skola sudaro tik apie 2 proc. BVP. Palyginimui, Latvijos vietos valdžios skola sudaro apie 6 proc. BVP, kas maždaug atitinka ES šalių vidurkį. Visų savivaldybių bendras įsiskolinimas yra santykinai gerokai mažesnis, nei valstybės sektoriaus įsiskolinimas, tačiau Lietuvos Respublikos fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstitucinis įstatymas griežčiausius skolinimosi apribojimus kažkodėl numato būtent savivaldos sektoriui. Daugelio atskirų savivaldybių įsiskolinimas yra labai mažas, didžioji dauguma savivaldybių neišnaudojo nei 50 proc. nustatyto skolos limito, todėl visiškai nesuprantama, kodėl nuspręsta įvesti tokius griežtus metinio grynojo skolinimosi apribojimus visoms savivaldybėms. Nei vienoje kitoje šalyje nėra taikoma nuostata, kad savivaldybei leidžiama skolintis tik tokią sumą, kokią numato grąžinti einamaisiais metais. Šios nuostatos taikymas sukuria visiškai nelogišką situaciją – kuo mažiau skolų turi savivaldybė, tuo mažiau gali skolintis. Tokia tvarka skaudžiausiai paliečia ir net savotiškai „baudžia“ tas savivaldybes, kurios atsakingai tvarkė savo finansus ir mažai skolinosi. Taigi, ypač nepalankioje padėtyje atsidūrė daugelis mažųjų ir mažai įsiskolinusių savivaldybių. Šiuo metu jos faktiškai nebegali įgyvendinti jokių reikšmingesnių investicinių projektų, nes neturi teisės pasiskolinti pakankamo dydžio sumų. Jeigu ir toliau galios tokie drastiški skolinimosi apribojimai, jie labai stabdys regionų plėtrą. Padidinti savivaldybių skolinimosi galimybes būtina dar ir dėl to, kad nuo 2021 m. dar labiau išaugs savivaldybių skolinimosi poreikiai, nes Europos Komisijos siūlymai dėl 2021-2027 m. daugiametės finansinės programos numato, kad savivaldybės turės finansuoti jau ne 15, bet mažiausiai 30 proc. projekto vertės. Todėl LSA ir toliau ragina peržiūrėti kai kurias pernelyg apribojančias savivaldybių skolinimąsi Lietuvos Respublikos fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstitucinio įstatymo nuostatas. Nuogąstavimai, kad padidinus skolinimosi galimybes savivaldybės gali pernelyg daug įsiskolinti, neturi jokio pagrindo, nes tebelieka galioti visi kiti saugikliai - skolos limitai bei galimybė kontroliuoti savivaldybių skolinimosi procesą per patvirtintą projektų atrankos tvarką. Nėra racionalu pernelyg riboti savivaldybių skolinimąsi, kai dėl daugelio šalių centrinių bankų vykdomos skatinamosios politikos palūkanos yra istorinėse žemumose.	Pritarti

4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti			Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
		str.	str. d.	p.
1.	Vidaus reikalų ministerija, 2019-10-28				Informuojame, kad įvertinus 2020 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projekte šiuo metu numatytus asignavimus Vidaus reikalų ministerijai, liks nepatenkintas prioritetinis poreikis, kuris sudaro 54 361 tūkst. Eur, iš to skaičiaus trūkumas valstybės perduotų savivaldybėms funkcijų vykdymui – 5 262 tūkst. eurų: - priešgaisrinės saugos funkcijai – 4 166 tūkst. eurų, - civilinės saugos funkcijai – 703 tūkst. eurų, - gyvenamosios vietos deklaravimo duomenų ir gyvenamosios vietos nedeklaravusių asmenų apskaitos duomenų tvarkymo funkcijai – 393 tūkst. eurų;	Spręsti pagrindiniame komitete
2.	Vidaus reikalų ministerija, 2019-10-28				Informuojame, kad įvertinus 2020 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projekte šiuo metu numatytus asignavimus Vidaus reikalų ministerijai, liks nepatenkintas prioritetinis poreikis, kuris sudaro 54 361 tūkst. Eur, iš to skaičiaus trūkumas Migracijos departamento prie VRM funkcijų vykdymui dėl vykdomos reformos (perimtų iš Policijos departamento regioninių padalinių patalpų remontui, informacinių technologijų prekėms ir paslaugoms įsigyti, baldams, kitoms prekėms ir paslaugoms, eilių valdymo, vaizdo stebėjimo sistemoms įrengti ir kt.) – 1 345 tūkst. eurų.	Pritarti
3.	Vyriausioji rinkimų komisija, 2019-10-28				Asignavimų 01.100. programai „Rinkimų ir referendumų organizavimas“ 2020 metais numatyta skirti 12 295,0 tūkst. eurų. Tačiau VRK nuomone, šiai programai reikalinga skirti 15 871,0 tūkst. eurų (t. y. papildomai 3576,0 tūkst. eurų): - 1028,0 tūkst. eurų nustatant maksimalius asignavimus nepagrįstai sumažinta Seimo rinkimams organizuoti ir vykdyti pateikto 2020-2022 metų strateginio veiklos plano dalis; - 496,0 tūkst. eurų – papildomas lėšų poreikis balsavimo iš anksto dienų skaičių didinant iki 5 dienų; - 360,0 tūkst. eurų – papildomas lėšų poreikis išlaidoms rinkimams organizuoti ir vykdyti papildomose balsavimo vietose užsienyje bei siunčiamų asmenų komandiruočių išlaidoms; - 1584,0 tūkst. eurų – papildomas lėšų poreikis dėl rinkimų įstatymų pakeitimo (nustatant naujus darbo užmokesčio tarifus apygardų ir apylinkių rinkimų komisijoms); - 108,0 tūkst. eurų – papildomas lėšų poreikis darbo užmokesčiui planuojamam papildomam 6 valstybės tarnautojų pareigybių skaičiui.	Pritarti Nepritarti Pritarti Pritarti Pritarti	Šiuo metu dar tik vyksta įstatymo projekto svarstymas dėl balsavimo iš anksto dienų skaičiaus pakeitimo.

5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti			Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
		str.	str. d.	p.
1.	Seimo narys A. Strelčiūnas, 2019-10-22				Argumentai: Vilnius yra Lietuvos Respublikos sostinė ir vienas iš sparčiausiai Lietuvoje augančių miestų. Gyventojų skaičius Vilniuje nuolat didėja. Per pastaruosius trejus metus išaugo net 3,2 proc. Vilnių taip pat gausiai lanko turistai: vien pernai (2018 m.) mieste apsilankė daugiau nei 1,2 mln. turistų. Tiek miesto gyventojams patogiai gyventi, tiek ir turistams pritraukti bei jų poreikiams tenkinti reikia modernios ir  kokybiškos infrastruktūros. Siekiant gerinti Vilniaus kaip Lietuvos Respublikos sostinės ir gausiai turistų lankomo miesto patrauklumą, patogumą gyventi, mažinti transporto spūstis mieste, tikslinga kiekvienais metais, pradedant 2020 metais, Vilniaus miestui papildomai skirti po 1 mln. eurų tiksline paskirtimi - Vilniaus miesto kaip Lietuvos Respublikos sostinės infrastruktūrai gerinti. Šie asignavimai būtų tikslingai nukreipiami Vilniaus miesto infrastruktūros gerinimui ir visų pirma, Vilniaus miesto gatvėms tiesti, remontuoti, tvarkyti, skirtingų lygių sankryžoms bei garsą izoliuojančioms sienelėms ir kt. įrengti. Pasiūlymas: Papildyti Įstatymo projekto 2 straipsnį 5 dalimi jį išdėstyti taip: Papildomai skirti po 1 mln. eurų tiksline paskirtimi - Vilniaus miesto kaip Lietuvos Respublikos sotinės infrastruktūrai gerinti. Lėšų šaltinis: Iš papildomų akcizo mokesčio ir iš valstybės biudžeto viršplaninių pajamų.	Pritarti	Sprendimas dėl Seimo nario A. Strelčiūno pasiūlymo priimtas balsuojant: už – 5, prieš – 0, susilaikė – 2. Sprendimas: pritarti.

6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:

6.1. Sprendimas: iš esmės pritarti iniciatoriaus pateiktam įstatymo projektui Nr. XIIIP-4014 ir siūlyti pagrindiniam komitetui jį tobulinti, atsižvelgiant į Seimo nario A. Strelčiūno, Vidaus reikalų ministerijos, Vyriausiosios rinkimų komisijos ir Lietuvos savivaldybių asociacijos pasiūlymus, kuriems pritarė Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, ir Komiteto pasiūlymus.

6.2. Pasiūlymai:

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti			Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
		str.	str. d.	p.
1.	Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, 2019-11-05	3	1	1	Argumentai: Valstybės kontrolės 2019 m. valstybinio audito ataskaitoje „Ar savivaldybių vykdomų funkcijų sistema sudaro sąlygas joms veikti efektyviai“ buvo nurodyta, kad vienas iš didžiausių trūkumų tai, kad valstybės biudžeto lėšos savivaldybėms valstybinėms funkcijoms vykdyti yra skiriamos, nenustatant siektino rezultato, t. y. pamatuojamų tikslų, kurių turi pasiekti savivaldybės, gaudamos šias lėšas. Valstybinio audito ataskaitoje pateiktą rekomendaciją „Nustatyti, kad skiriant finansavimą savivaldybėms, būtų nustatomi tikslai, siektini rodikliai ir rezultatai“, tikslinga pradėti įgyvendinti jau nuo 2020 metų. Pasiūlymas: Pakeisti projekto 3 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip: „1) per 3 darbo dienas nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos paskirsto savivaldybėms ir apie tai joms praneša, taip pat iki 2020 m. sausio 15 d. praneša savivaldybėms apie joms nustatytus pamatuojamus tikslus (siektinus rezultatus pagal vertinimo rodiklius), kurių savivaldybės, gaudamos šias lėšas, turi pasiekti 2020 metais.“	Pritarti
2.	Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, 2019-11-05	12	1	2	Argumentai: Siekiant sudaryti palankesnes sąlygas savivaldybėms rengti ir įgyvendinti svarbius jų  ir viso regiono plėtrai  projektus ir atsižvelgiant į LSA pateiktą siūlymą ir argumentus, tikslinga visų savivaldybių bendrą metinio grynojo skolinimosi sumą finansų ministro nustatyta tvarka atrinktiems projektams, kuriais prisidedama prie regiono ar savivaldybės socialinės ir ekonominės plėtros tikslų, nustatytų strateginio planavimo dokumentuose, padidinti iki 1 proc. visų savivaldybių biudžetų prognozuojamų pajamų. Pasiūlymas: Pakeisti projekto 12 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip: „2) savivaldybės metinio grynojo skolinimosi suma finansų ministro nustatyta tvarka atrinktiems projektams, kuriais prisidedama prie regiono ir (arba) savivaldybės socialinės ir ekonominės plėtros tikslų, nustatytų strateginio planavimo dokumentuose, ir mažinamos savivaldybės biudžeto išlaidos ir (arba) didinamos savivaldybės biudžeto pajamos, yra ne daugiau kaip 10 procentų šio įstatymo 6 priede nurodytų prognozuojamų savivaldybės biudžeto pajamų, o visų savivaldybių bendra metinio grynojo skolinimosi suma šiems projektams yra ne daugiau kaip 0,5 procento 1 procentas šio įstatymo 6 priede nurodytų prognozuojamų visų savivaldybių biudžetų pajamų. Kiekvienos savivaldybės biudžeto atitiktis Fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstitucinio įstatymo nuostatoms turi būti pasiekta per ketverių metų laikotarpį, skaičiuojant nuo pirmų metų, kai pradedama naudoti metinio grynojo skolinimosi suma;“.	Pritarti

7. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu.

8. Komiteto paskirti pranešėjai: Guoda Burokienė .

Komiteto pirmininko pavaduotojas                                                                            (Parašas)                                                                      Algis Strelčiūnas

Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto biuro patarėjas Algirdas Astrauskas