
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO
PAPILDOMO KOMITETO IŠVADA
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS ŽMONIŲ UŽKREČIAMŲJŲ LIGŲ PROFILAKTIKOS IR KONTROLĖS ĮSTATYMO NR. I-1553 18, 37 IR 40 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO Nr. xivp-912
2021-10-13 Nr. 103-P-40
Vilnius
1. Komiteto posėdyje dalyvavo: M. Lingė – komiteto pirmininkas, V. Aleknaitė-Abramikienė, R. Baškienė, J. Džiugelis, A. Dumbrava, L. Kukuraitis, G. Kindurys, M. Ošmianskienė, M. Puidokas, A. Sysas, G. Skaistė, J. Varkalys; komiteto biuras: E. Bulotaitė – biuro vedėja, patarėjos: D. Aleksejūnienė, D. Jonėnienė, A. Kazlauskienė, I. Kuodienė, padėjėjos R. Liekienė, I. Žukauskaitė; kviestieji asmenys: Ž. Simonaitytė- sveikatos apsaugos viceministrė, V. Šilinskas – Socialinės apsaugos ir darbo viceministras, V. Baliukevičienė – Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Darbo teisės skyriaus vedėja, I. Ruginienė – Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė, A. Razumienė – Lietuvos verslo konfederacijos patarėja teisininkė.
2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:
|
Eil. Nr. |
Pasiūlymo teikėjas, data |
Siūloma keisti |
Pasiūlymo turinys
|
Komiteto nuomonė |
Argumentai, pagrindžiantys nuomonę |
||
|
str. |
str. d. |
p. |
|||||
|
1. |
Lietuvos
verslo konfederacija,
|
1 |
|
|
Lietuvos verslo konfederacija (toliau - LVK) išnagrinėjo LR sveikatos apsaugos ministerijos parengtą Žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo Nr. 1-1553 (toliau - įstatymas) 18, 37 ir 40 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą (toliau - įstatymo projektas), kuriam buvo pritarta Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau - Vyriausybė) 2021 m. spalio 6 d. posėdyje ir nuspręsta perduoti Lietuvos Respublikos Seimui svarstyti skubos tvarka. LVK iš esmės pritaria įstatymo projektui, tačiau siūlo sistemiškai spręsti susidariusią situaciją dėl visuomenės sveikatos bei užimtumo užtikrinimo ir teikia pastabas/pasiūlymus. Atsižvelgiant į tai, kad įstatymo projekte siūlomame teisiniame reguliavime nėra sprendžiamas klausimas dėl pasekmių darbuotojams, kurie ilgą laiką nevykdo pareigos darbdaviui pateikti jam sveikatos apsaugos ministro nustatytą dokumentą, patvirtinantį, kad darbuotojas pasitikrino, ar neserga užkrečiamąja liga, dėl kurios yra paskelbta valstybės lygio ekstremalioji situacija ir (ar) karantinas, arba kad darbuotojas yra paskiepytas vakcina, arba kad darbuotojas yra persirgęs šia užkrečiamąja liga, taip pat atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau - Darbo kodeksas) 53 straipsnio 7 punktą, kuriame numatytas pagrindas atleisti darbuotoją kituose įstatymuose įtvirtintais pagrindais, siūlome patikslinti įstatymo projektą nustatant minėtos darbuotojo pareigos nevykdymą ilguoju laikotarpiu kaip atleidimo pagrindą, prieš tai darbdaviui pasinaudojus nušalinimo nuo darbo galimybe. Siūlome keisti įstatymo 18 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4. Darbuotojas, atsisakęs nustatytu laiku pasitikrinti, ar neserga užkrečiamąja liga, arba nepasitikrinęs be labai svarbių priežasčių (liga, dalyvavimas giminaičių laidotuvėse, komandiruotė), atsižvelgiant į darbo pobūdį skiriamas dirbti nuotoliniu būdu arba perkeliamas toje pačioje darbovietėje į kitą darbą, kurį jam leidžiama dirbti pagal sveikatos būklę, o jeigu tokių galimybių nėra, nušalinamas nuo darbo, nemokant jam darbo užmokesčio, iki tos dienos, kol jis pasitikrins, ar neserga užkrečiamąja liga, bet ne ilgiau kaip tris mėnesius, o šio straipsnio 2 dalyje nurodytas darbuotojas - iki tol, kol pasibaigs laikotarpis, kuriam turi izoliuotis asmenys, turėję sąlytį. Darbuotojas grąžinamas į ankstesnį darbą nuo tos dienos, kurią pateikia darbdaviui sveikatos patikrinimo išvadas, kad gali tęsti darbą, o šio straipsnio 2 dalyje nurodytas darbuotojas - pasibaigus laikotarpiui, kuriam turi izoliuotis asmenys, turėję sąlytį. Darbuotojui nepasitikrinus, ar neserga užkrečiamąja liga ir praėjus trims mėnesiams nuo darbuotojo nušalinimo nuo darbo pradžios, darbo santykiai yra nutraukiami, išeitinė išmoka nėra mokama.“ Aukščiau pateiktą siūlymą grindžiame tuo, kad nušalinus darbuotoją nuo darbo ilgai trunkantį laikotarpį ir nesant aiškios situacijos, kiek ilgai tokia padėtis (nušalinimas nuo darbo) gali tęstis, darbdavys gali nekontroliuojamam periodui prarasti būtinus žmogiškuosius resursus, reikalingus sklandžiam ir tęstinam darbui atlikti. Pažymėtina, kad nušalinto darbuotojo darbą darbdavys ne visada gali pavesti dirbti kitam darbuotojui (mokėdamas jam priemokas ar priedus), jei susidaro padėtis, kai vienu metu yra daug nuo darbo nušalintų darbuotojų (neįskaitant atostogų, ligos atvejų), o priimti terminuotam darbui kitą darbuotoją irgi sudėtinga, kai neįmanoma paskaičiuoti, kuriam laikui tikslinga sudaryti darbo sutartį, taip pat didėja ir kaštai darbdaviui dėl terminuotos sutarties sudarymo. Darbo rinkoje gali būti trūkumas ir pačių asmenų, kurie būtų suinteresuoti įsidarbinti trumpalaikiams darbams atlikti. Be to, paminėtina tai, kad įdarbinant kitą darbuotoją reikia įvertinti jo apmokymų, adaptacijos naujoje darbo vietoje trukmę, kol jis galės pilnai padengti nušalinto nuo darbo darbuotojo funkcijas. Pažymėtina, kad nušalinus darbuotoją, darbo užmokestis jam nėra mokamas, tad reikėtų, kad pats darbuotojas, apsisprendęs nevykdyti teisės aktų įpareigojimų, turėtų protingą laiko tarpą apsispręsti, bet jam pasibaigus darbdavys galėtų priimti sprendimą dėl darbuotojo atleidimo. Atkreiptinas dėmesys, kad nustačius sveikatos patikrinimu dėl užkrečiamosios ligos, dėl kurios Vyriausybė yra paskelbusi valstybės lygio ekstremaliąją situaciją ir (ar) karantiną visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje, esant Vyriausybės nutarime dėl valstybės lygio ekstremaliosios situacijos ir (ar) karantino visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo nurodytų vakcinų prieinamumui, finansavimą darbuotojo lėšomis arba darbdavio sprendimu - darbdavio lėšomis, tikėtina, kad gali ilgėti darbuotojų nušalinimo nuo darbo terminai, jei darbuotojai ir toliau atsisakys pasiskiepyti, o darbdaviai nepriims sprendimo padengti sveikatos patikrinimų kainos. Šiuo laikotarpiu yra labai svarbu įvertinti, kad Lietuvoje dominuoja smulkus ir vidutinis verslas, kuriam su pandemija susiję kaštai ženkliai išaugo tiek dėl Vyriausybės nustatytų reikalavimų, tiek stengiantis labiau apsaugoti visų darbuotojų sveikatą ir užtikrinti saugą darbe. (...)
|
Nepritarti. |
Komitetas pritarė Vyriausybės pateiktam įstatymo projektui. |
|
2. |
Gediminas Gemskis, 2021-10-13 |
|
|
* |
Jau ne
kartą kreipiausi į Seimą, Vyriausybę ir kitas valstybes institucijas dėl
covid-19 pandemijos tematikos, ribojimų, galimybių paso, skiepų ir t.t. Prašau Prezidentūrą pagaliau reaguoti į Žmogaus teisių ir darbuotojų teisių pažeidimus ir teikti savo siūlymus šiam ir kitiems įstatymo projektams, užtikrinti Lietuvos piliečių konstitucinių teisių ir laisvių apsaugą, kurių vis mažėja. Prezidentas turi būti Konstitucijos garantas ir neturi abejingai stebėti į konstitucinių teisių pažeidimus. Žiniasklaida paskelbė, kad Seimas po pateikimo pritarė pataisoms, įpareigojančioms kai kuriuos darbuotojus, nepasiskiepijusius nuo koronaviruso, nuo gruodžio 1 d. už testus susimokėti patiems, arba kad tai būtų daroma darbdavio lėšomis. Seimas palaiko siūlymą, kad nesiskiepiję darbuotojai turėtų patys susimokėti už testus - LRT Prašau Seimo narius atmesti šias įstatymo pataisas, kurios sukurtų pavojingą precedentą, skurdintų žmones.
Rezoliucija 2361/2021 draudžia
valstybėms narėms padaryti privalomą vakcinaciją nuo koronaviruso ir numato,
kad skiepijimas negali būti naudojamas diskriminuoti tuos, kurie nėra
paskiepyti. COVID After
Vaccine: 106 Breakthrough Case Deaths in MA – NBC Boston O Jūs šią informaciją žinodami (iš šio
ir kitų mano laiškų) vistiek verčiate žmones skiepytis per prievartą ir
rizikuoti savo sveikata ar gyvybe? Manau, Jūs piktnaudžiaujate teise,
priimdami neadekvačius įstatymus ir Vyriausybės nutarimus, primenu, kad SSRS
ar nacių Vokietijoje irgi pagal priimtus teisės aktus buvo vykdomas žmonių
persekiojimas, genocidas ir kiti blogi dalykai, ką dabar smerkiate, o ar Jūsų
žmonės ateityje nepasmerks dėl prievartos skiepytis ir kitų blogų Seimo
įstatymų ir Vyriausybės nutarimų? Šita
Premjerės I.Šimonytės vadovaujama Vyriausybė vykdo brutualią, cinišką,
pažeidžiančią Žmogaus teises, nesiskaitančią su žmonėmis, visiško jų
neišklausymo politiką, priešingai nei I.Šimonytė žadėjo prieš Seimo rinkimus.
Ar galima tada tikėti I.Šimonyte ir jos žodžiais? Prašau profsąjungas nedelsiant reaguoti į šį įstatymų projektą ir visus kitus panašius ateityje, kurie pažeistų darbuotojų teises. Raginu Jus daryti mitingus ir streikus. O kur
žiūri Seimo nariai ką išdarinėja ši Vyriausybė, kai Seimas turi kontroliuoti
Vyriausybę, gal irgi ,,miega‘‘? Seimo nariai, ar mūsų jau neteisinėje ir
nedemokratiškoje šalyje jau visai vienodai rodo Žmogaus teisės, pasirinkimo
laisvė ir t.t.? Вирусолог из
Франции считает, что прививка от "ковида" убьёт быстрее вируса
(pravda.ru) Reiktų
Vyriausybei ieškoti informacijos, išeičių, domėtis plačiau, nei tik piršti
vakcinas Manau,
tai yra žmonių psichologinio spaudimo ir šantažo forma skiepytis, ,,kertant’’
per Letuvos žmonėms jautria finansų klausimą, nes žmonės ir taip sunku
išgyventi Lietuvoje, tuo ši Vyriausybė kenkia žmonių orumui, laisvei ir
teisėms, žmonėms kelia nepatogumus, dvasinius išgyvenimus, pažeminimą –
maždaug ,,mes už jus vergai nusprendėme jus paskiepyti’’ Kiekviena intervencija sveikatos srityje gali būti atliekama tik gavus atitinkamo asmens laisvai duotą ir informuotumu pagrįstą sutikimą. Šiam asmeniui iš anksto
suteikiama atitinkama informacija apie intervencijos tikslą ir pobūdį, taip
pat apie jo padarinius ir pavojus. Šios Konvencijos Šalys pasirūpina, kad svarbiausi klausimai, kylantys dėl biologijos ir medicinos naujovių, būtų deramai svarstomi viešai, visų pirma atsižvelgiant į jų aktualią medicininę, socialinę, ekonominę, etinę ir teisinę reikšmę, ir kad būtų deramai konsultuojamasi dėl jų galimo taikymo. Pabrėžtina, kad viešo
svarstymo dėl vakcinų nebuvo, siūliau el. paštu (gavo siūlymą) Vyriausybei ir
kitoms institucijoms surengti viešą diskusiją dėl skiepų reikalingumo ar
nereikalingumo, tačiau šis pasiūlymas buvo ignoruotas, dėl jo buvo visiškai
nutylėta. Buvo vykdoma cenzūra vakcinavimo naudai. Rezoliucija 2361/2021 draudžia valstybėms narėms padaryti privalomą vakcinaciją nuo korona viruso ir numato, kad skiepijimas negali būti naudojamas diskriminuoti tuos, kurie nėra paskiepyti. Taip pat būtina pateikti skaidrią informaciją apie vakcinų saugumą ir galimą šalutinį poveikį. Asamblėja, be kita ko, ragina 47 valstybes nares ir Europos Sąjungą: 7.3.1 užtikrinti, kad piliečiai būtų informuoti, jog skiepytis nėra privaloma ir kad niekas nėra spaudžiamas politiškai, socialiai ar kitaip skiepytis, jei jie patys to nenori. 7.3.2 užtikrinti, kad niekas nebūtų diskriminuojamas dėl to, kad jis nebuvo paskiepytas, dėl galimo pavojaus sveikatai ar dėl to, kad nenori skiepytis. 7.5.2 skiepijimo pažymėjimus naudoti tik tam, kad būtų galima stebėti vakcinos veiksmingumą, galimą šalutinį poveikį ir nepageidaujamus reiškinius. Lietuvos Respublikos Konstitucija – 21 str. Su žmogumi, be jo žinios ir laisvo sutikimo, negali būti atliekami moksliniai ar medicinos bandymai. Lietuvos Respublikos Civilinis kodeksas – 2.25 str. 1 d. Fizinis asmuo neliečiamas. Be paties asmens (o asmeniui esant neveiksniam – be jo atstovo pagal įstatymą) valios ir laisvo sutikimo su juo negali būti atliekami jokie moksliniai, medicinos bandymai ar tyrimai. Toks sutikimas turi būti išreikštas raštu. Lietuvos Respublikos darbo kodeksas. 26 str. Darbdavys negali diskriminuoti darbuotojo dėl jo sveikatos būklės, įsitikinimų, pažiūrų ar tikėjimo. Niurnbergo kodeksas (1947) – principai išreiškė reikalavimą, kad asmuo išreikštų informuotą savanorišką sutikimą prieš prasidedant bandymui bei jam tęsiantis ir reikalavimą, kad būtų tinkamas laukiamas naudos ir žalos santykis. Visuotinė žmogaus teisių deklaracija (1948) – 19 str. Kiekvienas turi teisę laisvai laikytis savo įsitikinimų ir juos reikšti; ši teisė apima laisvę nekliudomam turėti savo nuomonę ir ieškoti informacijos bei idėjų, jas gauti ir skleisti visokiomis priemonėmis ir nepaisant valstybės sienų. Tarptautinis medicinos etikos kodeksas (1949) – 43 str. 2 dalis. Žmogus, kuris davė sutikimą dalyvauti eksperimente, turi nejausti moralinės prievartos, o dalyvauti savo valia. Helsinkio deklaracija (1964) – 15 principas. Atsakomybė už pacientą visuomet tenka tik kvalifikuotiems medikams, t.y. niekuomet neatsako tyrime dalyvaujantis pacientas, net jeigu jis pats davė sutikimą. Belmonto protokolas (1979) – pagarba asmeniui, geradarystė ir teisingumas. Pagarba asmeniui – tai asmens traktavimas kaip savarankiško individo ir apsauga tų asmenų, kurie yra nepajėgūs patys spręsti. Šio principo būtina sąlyga – informuoto asmens sutikimas. Geradarystė – tai žalos mažinimas ir naudos didinimas atliekant biomedicininius tyrimus. Šio principo būtina sąlyga – tinkamas žalos ir naudos santykis. Teisingumas – tai nešališkumas dalijantis tyrimo nauda ir nepatogumais Žmogaus teisių ir biomedicinos konvencija (1997) – 5 str. Kiekviena intervencija sveikatos srityje gali būti atliekama tik gavus atitinkamo asmens laisvai duotą ir informuotumu pagrįstą sutikimą. Šiam asmeniui iš anksto suteikiama atitinkama informacija apie intervencijos tikslą ir pobūdį, taip pat apie jo padarinius ir pavojus. Atitinkamas asmuo gali bet kada laisvai atšaukti savo sutikimą. EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS DIREKTYVA dėl valstybių narių įstatymų ir kitų teisės aktų, susijusių su geros klinikinės praktikos įgyvendinimu atliekant žmonėms skirtų vaistų klinikinius tyrimus, suderinimo (2001) – Be kitų svarbių suvaržymų, klinikiniai tyrimai su nepilnamečiais gali būti atliekami tik tada, jei yra gautas tėvų sutikimas žinant visas pasekmes arba teisinio atstovo sutikimas; sutikime turi būti nurodyta numanoma nepilnamečio valia ir jis gali būti bet kuriuo metu nepadarant žalos nepilnamečiui atšauktas; UNESCO Visuotinė deklaracija dėl bioetikos ir žmogaus teisių (2005) – 3 str. Žmogaus interesai ir gerovė turėtų būti svarbesni už išimtinius mokslo ar visuomenės interesus. Manau, neteisėtas ir diskriminacinis man
sveikam, neturinčiam absoliučiai jokių covid-19 infekcijos požymių yra
reikalavimas darytis PGR testus, norint labai trumpam laikui gauti galimybių
pasą, nes 1 aš neturiu leisti savo pinigų maždaug mano žiniomis 80 EUR už PGR
testą kad nusikirpti ar užeiti į Seimą ir panašiai, 2 man nepriimtinas šis
PGR testas (kuris yra nepatikimas, netikslus, rodo neteisingus duomenis, tą
patį pažymi ir medikai) ir dažnas tų pagaliukų kaišiojimas į nosį gali pakenkti
sveikatai, pažeisti nosies gleivinę. Aš tikrai neprivalau mokėti savo pinigus
už nepatikimus ir sveikatai rizikingus PGR testus. |
Nepritarti. |
Komitetas pritarė Vyriausybės pateiktam įstatymo projektui. |
|
3. |
Ona Gemskiene, 2021-10-13 |
|
|
|
Seimas po
pateikimo pritarė pataisoms, įpareigojančioms kai kuriuos darbuotojus,
nepasiskiepijusius nuo koronaviruso, nuo gruodžio 1 d. už testus susimokėti
patiems, arba kad tai būtų daroma darbdavio lėšomis. Rezoliucija 2361/2021 draudžia valstybėms narėms padaryti privalomą vakcinaciją nuo koronaviruso ir numato, kad skiepijimas negali būti naudojamas diskriminuoti tuos, kurie nėra paskiepyti. Taip pat būtina pateikti skaidrią informaciją apie vakcinų saugumą ir galimą šalutinį poveikį. Asamblėja, be kita ko, ragina 47 valstybes nares ir Europos Sąjungą: 7.3.1 užtikrinti, kad piliečiai būtų informuoti, jog skiepytis nėra privaloma ir kad niekas nėra spaudžiamas politiškai, socialiai ar kitaip skiepytis, jei jie patys to nenori. 7.3.2 užtikrinti, kad niekas nebūtų diskriminuojamas dėl to, kad jis nebuvo paskiepytas, dėl galimo pavojaus sveikatai ar dėl to, kad nenori skiepytis. 7.5.2 skiepijimo pažymėjimus naudoti tik tam, kad būtų galima stebėti vakcinos veiksmingumą, galimą šalutinį poveikį ir nepageidaujamus reiškinius. Niurnbergo kodeksas, kuris buvo priimtas po siaubingų nacių
medicininių eksperimentų patvirtino žmogaus savanoriško sutikimo prievolę
atliekant bet kokius eksperimentus su žmonėmis.
|
Nepritarti. |
Komitetas pritarė Vyriausybės pateiktam įstatymo projektui. |
4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta.
5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta.
6. Komiteto sprendimas: pritarti įstatymo projektui ir siūlyti pagrindiniam Komitetui jį patobulinti atsižvelgiant Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas.
7. Balsavimo rezultatai: už – 6, prieš – 5, susilaikė – 1 (Komiteto pirmininko balsas lėmė balsavimą).
8. Komiteto paskirtas pranešėjas: Mindaugas Lingė.
9. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta.
Komiteto pirmininkas Mindaugas Lingė