LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
V (RUDENS) SESIJOS
NENUMATYTO posėdžio NR. 243
STENOGRAMA
2018 m. gruodžio 10 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko pirmoji pavaduotoja R. BAŠKIENĖ
PIRMININKĖ (R. BAŠKIENĖ, LVŽSF*). Gerbiami kolegos, kviečiu pradėti nenumatyto posėdžio gruodžio 10 dienos vakarinį posėdį. (Gongas) Prašome registruotis.
Užsiregistravo 56 Seimo nariai.
15.00 val.
Valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo įstatymo Nr. XIII-198 5 priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3030, Švietimo įstatymo Nr. I-1489 56 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3031 (pateikimas)
Pirmas vakarinio posėdžio klausimas – Valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo įstatymo Nr. XIII-198 5 priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3030. Kviečiu Respublikos Prezidento vyriausiąją patarėją R. Kačkutę. Pateikimas. Ir tikriausiai jūs kartu pateiksite ir Švietimo įstatymo 56 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-3031. Prašom.
R. KAČKUTĖ. Gerbiamoji posėdžio pirmininke, gerbiami Seimo nariai, pasak Prezidentės, švietimo reforma yra būtina. Ji turi tapti visų mūsų bendru ir telkiančiu darbu. Pedagogų etatinio darbo apmokėjimo modelis iš esmės yra reikalingas, tačiau jo įgyvendinimas sukėlė daug įtampos švietimo bendruomenėje. Pasirodė, kad jo sklandžiam įvedimui nebuvo tinkamai pasiruošta, pritrūko laiko, taip pat jau pirmą mėnesį išryškėjo apčiuopiami etatinio darbo apmokėjimo modelio trūkumai.
Švietimo profesinės sąjungos, mokyklų vadovai, švietimo ekspertai ir patys mokytojai į tai ne kartą atkreipė dėmesį ir prašė kuo skubiau tobulinti etatinio apmokėjimo sistemą. Deja, delsiant priimti konkrečius teisinius sprendimus, buvo prieita prie savivaldybių, mokyklų vadovų, mokytojų supriešinimo, o galiausiai – prie kraštutinių protesto formų, kurios palietė didelę dalį visuomenės, situacijos įkaitais tapo vaikai ir jų tėvai. Akivaizdu, kad reikia kuo skubiau visiems susitelkus ieškoti neatidėliojamų teisinių sprendimų. Todėl, pasitarusi su švietimo profesinėmis sąjungomis, švietimo ekspertais, Seimo atstovais, Švietimo ir mokslo ministerija, Lietuvos Respublikos Prezidentė skubos tvarka teikia Seimui Valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo įstatymo 5 priedo pakeitimo įstatymo projektą ir Švietimo įstatymo 56 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą.
Pristatysiu esminius šių įstatymų projektų siūlymus.
Pirmas. Siūloma nustatyti aiškesnę ir paprastesnę etatinio darbo apmokėjimo struktūrą. Vietoj dabar esančių trijų kategorijų mokytojų veiklų siūloma nustatyti dvi, didesnę svarbą suteikiant tiesioginiam mokytojo darbui. Pirmoji apima veiklas, susijusias su ugdymo plano įgyvendinimu, tai yra kontaktinės valandos, pasiruošimas pamokoms, mokinių vertinimas, vadovavimas klasei. Antroji kategorija apima profesinį mokytojų tobulėjimą ir veiklas su mokyklos bendruomene.
Taip pat siūloma apibrėžti darbo valandų apskaičiavimo principus, išlaikant svarbiausius šio Seimo ir Vyriausybės priimto darbo etatinio apmokėjimo sistemos principus. Toks reglamentavimas užtikrins tvaresnę mokytojo darbo apmokėjimo sistemą, nebeveiks minutinis skaičiavimas, kiek mokytojas sugaišta vertindamas mokinius, ir bus sudarytos palankesnės sąlygos mokytojų nuolatiniam profesiniam tobulėjimui.
Antras siūlymas yra palengvinti etatinio apmokėjimo taikymą mokyklose. Konkrečiai siūloma švietimo ir mokslo ministrui, o ne mokyklos direktoriui, kaip yra dabar, pavesti tvirtinti darbo grafiko sudarymo taisykles, apibrėžti veiklų su bendruomene sąrašą ir profesinio tobulėjimo veiklas. Šiuos poįstatyminius teisės aktus ministras tvirtins suderinęs su švietimo bendruomene. Taigi į sprendimų priėmimo procesus siūloma įtraukti Lietuvos švietimo tarybą ir pedagogų rengimo centrus. Tas užtikrintų efektyvesnį socialinį dialogą. Taip pat siūloma ugdymo planus tvirtinti ketveriems metams, o ne dvejiems, kaip yra dabar. Tai leis tolygiau paskirstyti mokytojo darbo krūvį.
Trečias esminis siūlymas yra sukurti ilgalaikio ir lankstaus atotrūkio tarp skirtingo lygmens mokyklų mažinimo mechanizmą. Įstatymo projekte siūloma 2020 metais įvesti pedagogo tiesioginio darbo valandos svertinį koeficientą pagal atitinkamas ugdymo programas ir užtikrinti tvaresnį mokytojo darbo užmokesčio augimą ir racionalų lėšų panaudojimą. Kaip jau minėjau, šios įstatymo pataisos yra aptartos su švietimo profesinių sąjungų atstovais, švietimo ekspertais, Švietimo ir mokslo ministerija, jos atitinka Pasaulio banko bei EBPO rekomendacijas.
Seimo Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkas mūsų susitikimo metu taip pat patikino, kad komitetas yra pasirengęs svarstyti ir atsižvelgti į švietimo profesinių sąjungų, švietimo įstaigų vadovų, Seimo Teisės departamento ir kitus siūlymus, jeigu jų būtų. Šios įstatymo pataisos sudaro visas galimybes tobulinti pedagogų etatinio darbo apmokėjimo modelį, supaprastinti jo įgyvendinimą savivaldybėms ir sumažinti galimybes manipuliuoti etatiniu darbo apmokėjimu. Ačiū už dėmesį.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Jūsų nori paklausti daug Seimo narių. Pirmasis klausia M. Adomėnas, ruošiasi – M. Majauskas.
M. ADOMĖNAS (MSNG). Gerbiama Rūta, ką, telieka dabar apgailestauti, kad nebuvo vasarą atsižvelgta į grupės Seimo narių kreipimąsi, prašant vis dėlto vetuoti tas įstatymo pataisas, apie kurių keliamą pavojų mes įspėjome ir nuspėjome. Dabar teikiamos korekcijos patobulina, bet iš esmės nekeičia sistemos. Ar jums neatrodytų, kad vertingiau būtų ir prasmingiau, ir saugiau stabdyti dabar etatinį mokytojų darbo apmokėjimą ir padidinti koeficientus, o per tą laiką, iki kitų mokslo metų, paruošti modelį, kuris, tikėtina, galbūt galėtų veikti?
R. KAČKUTĖ. Etatinio darbo apmokėjimo sistema iš esmės yra tikrai būtina ir reikalinga. Šią nuomonę išsakau, bet čia nėra tik mano nuomonė, šią nuomonę patvirtino pas Prezidentę lankęsi visi susitikimo dalyviai. Dabar taip, mokyklos nuėjo, mokytojai, vadovai nuėjo labai sunkų kelią, todėl dabar, šiuo metu, atšaukti etatinio darbo apmokėjimo sistemą, manyčiau, būtų iš tikrųjų šiek tiek neatsakinga, bet kad ją reikia greitai tobulinti, tai tikrai.
PIRMININKĖ. Ačiū. Klausia M. Majauskas, ruošiasi A. Dumbrava.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Dėkoju. Gerbiama patarėja, kaip suprantu, paprastais žodžiais, jūsų siūlymai tam, kad būtų mažiau laiko skirta snaigėms karpyti, daugiau laiko – kontaktinėms valandoms. Bet puikiai suprantame, kad dėl to biudžetas nesikeičia. Aš suprantu, kai sako, kad ne piniguose laimė, bet jeigu jau esi nelaimingas kaip mokytojas Lietuvoje, tai gal geriau su pinigais? Kadangi jūs esate gerai įsigilinusi į šią sritį, norėjau jūsų paklausti. Jūsų skaičiavimais, kiek vidutiniškai didėja mokytojo atlyginimas nuo 2019 m. sausio 1 d. ir kiek didėja nuo 2019 m. rugsėjo 1 d.? Taip pat, jūsų nuomone, kiek jis turėtų didėti?
R. KAČKUTĖ. Aš norėčiau atsakyti į šitą klausimą taip. Turbūt nepasitenkinimas, mes žinome, daugiausiai kilo dėl to, kad mokytojai jautėsi neišgirsti. Man atrodo, tai yra iš tikrųjų mūsų visų kaltė, kad mokytojai yra neišgirsti. Čia yra vienas dalykas.
Dabar jūs manęs klausiate dėl finansų. Šitos Prezidentės pataisos finansinių dalykų tikrai nesprendžia, bet jos padeda daug aiškiau ir suprantamiau taikyti etatinio darbo apmokėjimo sistemą. Dėl finansų Prezidentė yra paraginusi Vyriausybę ieškoti tiek trumpalaikių, tiek ilgalaikių galimybių, spręsti keliamas finansines problemas.
PIRMININKĖ. Dėkoju. A. Dumbrava, ruošiasi – E. Pupinis.
A. DUMBRAVA (TTF). Ačiū. Gerbiama pranešėja, truputį kyla toks klausimas, ar nėra supriešinamos, pagal dabar galiojantį įstatymą irgi yra toks supriešinimas, bendrojo lavinimo mokyklos ir profesinio mokymo mokyklos pagal kontaktines valandas, arba etatui reikalingų valandų skaičių? Dabar bendrojo lavinimo mokykloms – 1 tūkst. 260, tai profesinėms mokykloms – 1 tūkst. 344 valandos. Ar tai neprieštarautų logikai? Tarkime, dėstant anglų kalbą, matematiką ir biologiją, kaip etatą privalu atidirbti 1 tūkst. 260 valandų per metus, dėstant kulinariją – jau 1 tūkst. 344 valandas. Arba dėstant programavimą, tarkime, klasėje – 1 tūkst. 260 valandų, o dėstant tą patį programavimą profesinio mokymo programoje – jau 1 tūkst. 344 valandas. Kodėl tokia yra gradacija? Ar neturėtų būti jos suvienodintos? Ačiū.
R. KAČKUTĖ. Labai ačiū už jūsų klausimą ir už jūsų siūlymą. Šiandien mes dar kartą jį aptarinėjome, čia yra galimi ir kitokie apibrėžimai, kurie leistų pagal situaciją ir pagal mokyklą konkrečiau taikyti šias normas. Jeigu bus tokių siūlymų, iš profesinių sąjungų irgi tai girdėjome, tai tikrai bus bandoma surasti tą sprendimą ir jis iš tikrųjų faktiškai jau yra.
PIRMININKĖ. Ačiū. Klausia E. Pupinis. Ruošiasi A. Sysas.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamoji pranešėja, jūs neatsakėte, kiek didės atlyginimas. Ko gero, ir sudėtinga būtų atsakyti, nes esmė tai lieka, tai yra 1 tūkst. 512 valandų. Tuo pakeitimu nieko iš esmės nesikeis, nes mokytojai kalbėjo, kad galbūt reikėtų grįžti apskritai prie savaitinių kontaktinių valandų mažinimo. O čia nieko nėra. Tai iš tikrųjų galbūt čia priemonė tik kalbėti, derėtis, bet bent jau iš šito įstatymo gal bus kokie nors kiti pasiūlymai ar kas nors. Praktiškai niekas nesikeičia. Buvo trys kišenėlės, dabar – vienas maišas ir kišenėlė. Iš esmės galima pasakyti – etatinio nėra, o paprasčiausiai pereiti prie kontaktinių valandų ir direktoriams duoti šiek tiek pinigų, kad su mokytojų tarybomis patvirtintų tvarką, kaip tuos pinigus naudoti kitiems dalykams. Kam tas žaidimas? Aš suprantu, gal kai kam yra ambicija išlaikyti tą etatinio pavadinimą, bet iš esmės čia nieko nebelieka.
PIRMININKĖ. Laikas!
R. KAČKUTĖ. Labai ačiū už klausimą. Prezidentė ėmėsi veiksmų pagal savo kompetenciją. Prezidentė pateikė įstatymo pataisas, kurios supaprastina ir palengvina etatinio darbo apmokėjimo įgyvendinimą jo nenaikindama. Taip pat Prezidentė paragino Vyriausybę imtis savo atsakomybės ir spręsti finansavimo klausimus. Šiems įstatymo pakeitimams, kuriuos šiandien aš pristatau jums, iš tikrųjų papildomo finansavimo 2019 metais įgyvendinti nereikės. Bet tam Vyriausybė turi ieškoti kitų trumpalaikio ir ilgalaikio finansavimo modelių sprendimų.
PIRMININKĖ. Ačiū. Klausia A. Sysas.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiama patarėja, sveikinu Prezidentės iniciatyvą, suprantu, kad ji šiek tiek pavėluota, turbūt ir jūs tą suprantate. Juo labiau apie tai buvo daug kalbama ir Prezidentė ne vieną kartą labai aiškiai pasakė, ką galvoja apie ministrę, kuri dirbo šiame poste. Jūs teigiate, kad su profsąjungomis suderinote, bent jau jos neprieštarauja, bet iš karto po susitikimo jos pareiškė, kad streikas tęsis toliau. Todėl mano klausimas būtų, ar prezidentūra ir Prezidentė išeis dar su kokiomis nors labai konkrečiomis iniciatyvomis, kad streikas baigtųsi? Aš suprantu, kad valdančioji dauguma nori rytoj priimti biudžetą ir šį klausimą baigti, ir pasakyti, atsiprašau, galite streikuoti, bet nieko nepadarysime. Streikuokite nors visus metus iki 2020-ųjų.
R. KAČKUTĖ. Šiuo metu Prezidentė teikia pataisas, tai yra tai, kas yra Prezidentės galioje. Kitus sprendimus priimti yra Vyriausybės ir Seimo galioje. Prezidentė, gavusi valstybės biudžetą, atitinkamai pagal savo kompetenciją priims sprendimus.
PIRMININKĖ. Ačiū. Klausia R. Šarknickas.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Laba diena. Labai keista, vakar mitinge buvo konservatoriai, bet, kaip supratau iš jų klausimų, Prezidentės pataisų jie nepalaikys. Dabar mano klausimas yra toks dėl ugdymo planų, kur jūs minėjote tvirtinti ne dvejiems metams, bet ketveriems metams. Aš šiuo atveju šiek tiek linkęs abejoti dėl to, kad vis dėlto kiekvienais metais pasaulio mokslas, ekonomika, technologijos kosminiu greičiu kinta, keičiasi. Užsienio valstybių mokyklose kiekvienais metais jos vis yra papildomos pagal rinką. Ar mes nesustosime letargo miegui ketveriems metams? Ar sutiktumėte su mano tokiu siūlymu, kad gal būtų įvesta galimybė retkarčiais pagal rinką vis papildyti, esant naujovėms. Dėkoju.
R. KAČKUTĖ. Labai ačiū už klausimą. Iš tikrųjų manau, kad galima galvoti apie detales, bet švietimo sistemoje labai pasigendama ir tam tikro stabilumo, ir tam tikro žinojimo į priekį. Tai yra išsakę ne tik mokyklų direktoriai, bet tai yra išsakę ir mokytojai, ir visa bendruomenė. Taigi ugdymo planų tvirtinimas ketveriems metams, aš manyčiau, suteiktų tam tikros ramybės, stabilumo, žinojimo ir galėjimo planuoti į ateitį.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Ir paskutinis klausia G. Steponavičius.
G. STEPONAVIČIUS (MSNG). Ačiū, gerbiama posėdžio pirmininke. Gerbiama patarėja, aš suprantu, kad pasiūlymas yra bandantis taisyti situaciją, kai didesnis akcentas būtų perkeliamas vis dėlto tiesiogiai su ugdymo procesu susijusiems dalykams apmokėti – tiek kontaktinės pamokos, tiek ir pasiruošimas joms. Tačiau išlieka vadinamoji trečioji kišenė, per kurią yra tarifikuojamos neretai abejotinos veiklos, ne veltui tai yra pavadinta „snaigių karpymo“ kišene. Mano klausimas. Ar aš teisingai suprantu, kad, nepaisant jūsų siūlymų taisyti ydingą modelį, visą likusią mokslo metų dalį mokyklos gyventų pagal jau dabar surėdytą trijų kišenių paskirstymą?
R. KAČKUTĖ. Taip, Prezidentės siūlomos įstatymo pataisos pagal mūsų siūlymus turėtų pradėti veikti nuo rugsėjo mėnesio. Bet manyčiau, kad tobulina ir tą buvusią trečią, dabartinę antrą, kišenę, labai aiškiai numatydamas prievolę švietimo ir mokslo ministrui kartu su švietimo bendruomene apibrėžti, kas yra tos veiklos su bendruomene ir kas yra profesinis tobulėjimas. Šito aiškumo dabar labai pasigendame. Manau, kad aiškumas, kuris atsiras taip pat dalyvaujant ir švietimo bendruomenei, visiems palengvins gyvenimą.
PIRMININKĖ. Ačiū. Gerbiami kolegos, dėkojame už atsakytus klausimus gerbiamai pranešėjai.
Motyvai po pateikimo. R. Šarknickas – už. Prašom.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Nežiūrint į tam tikrus niuansus, noriu pasakyti, kad šitas variantas, pasiūlymai bendru sutarimu su Prezidente yra labai svarbūs. Kviesčiau balsuoti už. Dar pridurčiau patarėjai, kad mokytojams stabiliau yra žinoti į priekį ketverius metus, tačiau vis tiek laikausi tos nuomonės, kad, kintant pasauliui, ekonomikai, mokslui, naujoms technologijoms, reikia į tai atsižvelgti. Aišku, rėmą, karkasą reikia išlaikyti, kaip jūs siūlote, tačiau kažkur punktą įrašyti dėl galimybės. Dėkoju. Kviečiu balsuoti už.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Nuomonė prieš – E. Pupinis. Gal kortelė jūsų?.. Prašau, viskas gerai. Prašau.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Iš tiesų gerai, kad Prezidentė imasi iniciatyvos, nes ką nors daryti reikia. Bet įstatymų, kurie vėl gana skubotai priimami, galbūt nevertėtų taip greitai teikti. Reikėtų vis dėlto gerai išdiskutuoti, nes tas įstatymas įsigalios nuo rugsėjo 1 dienos. Mes vėl panašiai elgiamės kaip su etatiniu apmokėjimu. Ten kažką sukūrėme, prikūrėme kišenių, padarėme tris variantus. Dabar yra kita problema, kurią reikėtų spręsti.
Aišku, sėsti su profsąjungomis, iki galo išdiskutuoti turime laiko iki rugsėjo, nes, kaip suprantu, galbūt atsiras pinigų biudžete, bet galbūt ir neatsiras dabar greitai. Manyčiau, reikia spręsti tai, kas labai svarbu, tai yra susitarti su profesinėmis sąjungomis, kad jos dabar grįžtų į darbus. Šitą variantą turėsime gražaus laiko iki kito rugsėjo gerai apsvarstyti, nes po šito priėmimo reikia matyti visus poįstatyminius aktus. Tai irgi labai svarbu, nes lieka įtvirtintos tos pačios 1 tūkst. 512 valandų, kurios iš esmės netenkintų mokytojų, nes mes kalbame apie mažesnį kontaktinių valandų įprasminimą ir galbūt netgi mokytojus, žaidžiančius etato įvedimą, kuomet išeina 0,5 etato, 0,75 ir neišeina etato, nors žmonės dirba pakankamai daug ir ilgai.
Tai, nežinau, aš susilaikysiu. Čia dauguma galbūt pritars dėl to bendro vaizdo, bet reikėtų rimčiau žiūrėti į tuos visus klausimus ir spręsti iš esmės. Dėl šito įstatymo viskas gerai, kaip derybinis dalykas yra, bet mes kitiems metams dar derybinio laiko iki rugsėjo turime pakankamai daug.
PIRMININKĖ. Dėkoju.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Aš susilaikysiu.
PIRMININKĖ. Balsuojame, kolegos, dėl Valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo įstatymo ir lydimojo – Švietimo įstatymo.
Balsavo 100 Seimo narių: už – 95, prieš – 1, susilaikė 4. Po pateikimo pritarta. Kaip pagrindinis siūlomas Švietimo ir mokslo komitetas. Siūloma svarstyti gruodžio 13 dieną.
Gerbiami kolegos, pirmasis stovėjo, mačiau, gerbiamas P. Gražulis. Prašau.
P. GRAŽULIS (MSNG). Aš tikrai norėčiau padėkoti Prezidentei, kad ji parodė tokį solidarumą ir tiesiog prisidėjo prie šitos problemos sprendimo teikdama įstatymo pataisas. Aš manau, kad jos daugeliu atžvilgiu yra racionalios, bet labai keista, kad šiandien atsiranda konservatorių, kurie nuolat ragindavo mus pritarti bent kokioms Prezidentės teikiamoms įstatymų pataisoms, kurie prieštarauja, susilaiko. Konservatoriai apskritai niekada pozityviai nenori žiūrėti į problemas ir visą laiką ieško tiktai kabliukų, kaip prisikabinti, kaip sukiršinti, kaip kiršinti mokytojus, o ne kaip spręsti esamas problemas. Matydamas šitoje situacijoje Prezidentės žingsnį, nuoširdžiai dėkoju Prezidentei už labai konstruktyvų žingsnį. Manau, į jos šitą poziciją įsiklausys net konservatoriai.
PIRMININKĖ. Dėkoju. E. Pupinis – replika po balsavimo.
E. PUPINIS (TS-LKDF). P. Gražulis tą patį kalbėjo ir apie etatinį apmokėjimą. Dabar jis kalba prieš pakeitimus. Vėlgi, suprantama, Prezidentė – reikia naikinti tą įtampą, kuri susidarė, kur valdantieji su P. Gražuliu priešaky… įvarė P. Gražulis į problemas visą švietimo sistemą. Tai reikia tvarkyti. Aš suprantu. Bet vėlgi reikia atsargiai žiūrėti, vėl skaičiuoti, vėl nedaryti klaidų, nes, neabejoju, tuoj atsiras krūvos pataisų, ir vėl mes kaip ir su direktorių apmokėjimais, kur jūs skubėjote, kur paskui turime grįžti, dabar su etatiniais apmokėjimais…
PIRMININKĖ. Ačiū.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Galbūt reikia pasvarstyti. Mes nesame prieš Prezidentę, bet iš tikrųjų švietimo sistema nėra žaislas, kur mes kas penkis mėnesius turime keisti visą sistemą. Tai buvo pasiūlymas.
PIRMININKĖ. Ačiū. Ačiū. A. Anušauskas – replika po balsavimo.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Ačiū. Pasigedau Petro žodžio apie konservatorius prieš pietus. Šiek tiek pavėlavote keliomis valandomis. Tikrai trūko jūsų. Ačiū už tą žodį.
PIRMININKĖ. P. Gražulis, aišku…
P. GRAŽULIS (MSNG). Paminėta porą kartų pavardė. Tai jūsų laimei, jeigu aš būčiau buvęs priešpiet, aš būčiau paprašęs pasinaudoti Statuto 21 straipsniu ir būčiau pareikalavęs išvesti jus iš salės už daromą destrukciją Seime. Džiaukitės, kad manęs nebuvo. Neteikime pataisų, ponai konservatoriai, ir ne P. Gražulis, ir ne valstiečiai mokytojus išvedė į streikus ir į bado akcijas. Jūs tai padarėte ir prisiimkite atsakomybę! Prisiimkite atsakomybę už tą destrukciją, keliamą Lietuvoje!!!
PIRMININKĖ. Kolegos, gal baigiame replikuoti. Dirbame toliau. Noriu tiesiog priminti, kad dekrete yra prašymas svarstyti ypatingos skubos tvarka. Su komitetu derinome, ir komitetas prašytų skubos tvarka. Galime pritarti skubos tvarkai bendru sutarimu? (Balsai salėje) Galime. Dėkoju.
15.23 val.
2019 metų Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto rodiklių patvirtinimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2732(3) (svarstymas)
Gerbiami kolegos, prašau jūsų, kaip ir buvome sutarę, grįžti į rytinę darbotvarkę, nes liko nesvarstyti įstatymų projektai. Skelbiu 2019 metų Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto rodiklių patvirtinimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-2732(3).
J. Jarutis. Prašau.
J. JARUTIS (LVŽSF). Gerbiamoji posėdžio pirmininke, frakcijos vardu prašytume dėl šito klausimo pusės valandos pertraukos. Dar reikėtų pasigilinti. Ačiū. (Balsai salėje)
PIRMININKĖ. Ačiū. Ar galime bendru sutarimu pritarti? (Balsai salėje) Balsuojame, kad Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto rodiklių patvirtinimo įstatymo projekto svarstymui skirtume pusės valandos pertrauką.
Dėkoju. Balsavo 92: už pertrauką – 65, prieš – 19, susilaikė 8. Jeigu visi išgirdote, iš tikrųjų prašome visų galbūt nebedaryti pertraukų.
15.25 val.
Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo Nr. IX-1675 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2827(2) (svarstymas)
Skelbiu darbotvarkės 1-8 klausimą – Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2827(2). Rimante Šalaševičiūte, Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininke, prašome perskaityti išvadą.
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LSDDF). Ačiū, gerbiama posėdžio pirmininke. Socialinių reikalų ir darbo komitetas, apsvarstęs pateiktą projektą, pritarė jam bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Diskusija. Kviečiu diskutuoti gerbiamąjį A. Vinkų. Ruošiasi G. Skaistė.
A. VINKUS (LSDDF). Gerbiama pirmininke, gerbiami Seimo nariai, susipažinęs su šiuo siūlomu Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo pakeitimo įstatymo projektu, manau, kad siūlomas sprendimas yra logiškas ir proporcingas kitose srityse dirbančių darbuotojų darbo užmokesčiui. Dabartinė situacija, kai socialinių paslaugų srities darbuotojų, kuriems atlyginimas mokamas iš savivaldybių biudžetų lėšų, darbo užmokestis, kaip nurodoma aiškinamajame rašte, yra 647 eurai, kaip sakoma, ant popieriaus, yra neadekvačiai mažas.
Pritardamas siūlomam sprendimui, norėčiau papildomai pranešėjos (gal vėliau ir atsakytų) paklausti ir išreikšti abejones. Kadangi atlyginimų didinimo šaltinis yra numatomas – piniginei socialinei paramai skaičiuoti ir mokėti skirtos ir nepanaudotos lėšos, ar jų panaudojimas bus griežtai reglamentuotas ir ar nepaskatins atskirais atvejais nepagrįstai taupyti šių lėšų gal ir atlyginimams, ir ne atlyginimams? Ir toks grynai techninis pastebėjimas. Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo straipsnyje, kuris nurodo, kam gali būti naudojamos piniginei socialinei paramai skaičiuoti ir mokėti skirtos ir nepanaudotos lėšos, tie du punktai, kuriais siūlomu projektu įvardinti prioritetai pagal eilės tvarką, yra nurodyti paskutiniai. Žinoma, tai techninė klausimo pusė, kuri esmės nekeičia. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. G. Skaistė. Maloniai prašome diskutuoti.
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Dalį mano abejonių išsakė prieš tai kalbėjęs kolega. Iš principo neprieštaraujant pačiai įstatymo idėjai, kad turi būti didinamas socialinių darbuotojų darbo užmokestis, kuris yra tikrai Lietuvoje pakankamai mažas, nemanau, kad šitas sprendimo būdas yra optimalus ir geriausias pačios sistemos egzistavimui. Kas užprogramuota šiuo įstatymu? Jeigu kas nesate šios srities specialistai, tiesiog trumpai pasakysiu, kad pats įstatymas suponuoja, kad ne mažiau kaip 20 % nuo pašalpų sutaupytų lėšų bus skiriama tos savivaldybės socialinių darbuotojų ir tų darbuotojų, kurie skirsto pašalpas, darbo užmokesčiui didinti.
Iš principo mes užprogramuojame iš karto tam tikrą interesų konfliktą, kad žmogus, dirbantis savivaldybėje, pats bus suinteresuotas neskirti pašalpos žmogui, kuriam jos reikia, tiesiog todėl, kad didėtų darbo užmokesčio fondas jo paties ir jo kolegų atlyginimui didinti. Man atrodo, pati sistema yra visiškai neteisinga. Jeigu mes norime didinti socialinių darbuotojų darbo užmokestį, tai reikėtų spręsti taip, kaip yra natūralu, – didinant bazinį dydį, kuomet didėja atlyginimas visiems darbuotojams, tuo pačiu ir socialiniams darbuotojams.
Tuo tarpu šiuo įstatymu mes užprogramuojame, kad socialinių darbuotojų atskirose savivaldybėse darbo užmokestis bus skirtingas. Skirtingas ne todėl, kad skiriasi jų kompetencija ar darbo krūvis, tačiau tiesiog todėl, kad viena savivaldybė galbūt turi daugiau žmonių, kuriems reikia pašalpų, kitoje savivaldybėje tokių žmonių gyvena mažiau. Man atrodo, tai ne tik yra neteisinga, bet ir užprogramuoja, kaip minėjau, interesų konfliktą, kad žmogus, skirdamas pašalpą, gerai pagalvos, ar tą pašalpą, ar ne, jeigu jos neskirsiu, mano asmeniškai atlyginimas dėl to bus didesnis. Tai man atrodo, norėdami didinti atlyginimus, šį kartą mes nukeliavome ne visai tuo keliu, kuriuo reikėtų.
PIRMININKĖ. Ačiū. Kviečiu A. Sysą diskutuoti.
A. SYSAS (LSDPF). Gerbiama pirmininke, gerbiami kolegos, ne veltui Seimas ir Vyriausybė esame paskutinėse apklausų lentelėse, nes jeigu mes iš tribūnos nepasitikime savivalda ir tais žmonėmis, kurie dalina, tiksliau, nustato, ar priklauso, ar nepriklauso išmoka, aišku, tada pasitikėjimas ir Seimo nariais yra ne pats geriausias. Aš manau, kad tos baimės, kurias išsakė mano komiteto kolegos, yra šiek tiek perdėtos.
Pirmiausia aš norėčiau priminti, kad Socialinių reikalų ir darbo komitetas ne pirmą kartą bando išspręsti socialinių darbuotojų darbo apmokėjimo didinimą. Čia buvo paminėtas vidurkis – 640, bet jis turbūt šiek tiek padidintas, imant atskiras savivaldybes, nes aš žinau, kad kai kurios savivaldybės, ir Vilniaus, moka net apie 1 tūkst. Bet komitetas turi 2017 metų statistiką ir joje mes galime rasti, kad atėmus tuos darbuotojus, kurie dirba socialinėje srityje ir finansuojami iš valstybės biudžeto, darbo užmokesčio atskirose savivaldybėse atotrūkis yra iki 300 eurų.
Dar įdomiau, nes mes kalbame apie sutaupytas lėšas, kurios yra naudojamos įvairiems dalykams. Stengiamasi – socialiniams, bet dalis lėšų netgi nepanaudojama. Praeitų metų statistika yra žiauri. Iš 60 savivaldybių 11 savivaldybių neskyrė nė vieno euro socialinių darbuotojų atlyginimui padidinti, nors toks punktas yra įrašytas. Iki 30 savivaldybių padidino nuo 1 iki 20 eurų. Todėl ir yra skirtumų: vienoje savivaldybėje socialinių darbuotojų vidutinis darbo užmokestis yra 545 eurai (2017 metų vidurkis), kitose – 750 eurų ir daugiau.
Aš manau, bandymas, kad savivaldybės administracija, su visa pagarba trinkelėms, socialinių paskolų dengimui, kitokių dalykų… Mano kolegos merai sako, ar privažiavimas neįgaliojo prie įstaigos, kai sutvarkai įvažiavimą, yra socialinis dalykas? Taip. Bet matydamas, koks mažas darbo užmokestis, komitetas ir ryžosi parašyti, kad pirmiausia skirkite bent 20 % darbo užmokesčiui.
Kuo žiauri 2017 metų statistika? Kad buvo sutaupyta iš tikslinių reikmių 115 mln. eurų. Iš tų 115 mln. eurų tik 1,5 % lėšų buvo skirta darbo užmokesčiui didinti. Iš čia ir atsiranda diferenciacija, kuri yra atskirose savivaldybėse, tiems patiems žmonėms, turintiems tą pačią specialybę, tą pačią kvalifikaciją, dirbantiems tiek pat metų.
Komitetas darė ne vieną parlamentinį tyrimą. Vien šiais metais mes tris kartus svarstėme šitą klausimą. Aš manau, kad mes pasiliksime teisę. Jeigu Seimas priims šitą pataisą, tai būtų galimybė šiek tiek kilstelti socialinių darbuotojų vidutinį darbo užmokestį, nes jis atsilieka nuo streikuojančių mokytojų maždaug 300 eurų. Aišku, mes nereikalaujame ir nesiūlome tokių pinigų skirti, bet bent jau 100 eurų pasivyti švietimo, kultūros darbuotojų, nes socialiniai darbuotojai yra mažiausius atlyginimus gaunantys darbuotojai, dirbantys viešajame sektoriuje. Aš manau, darbas yra sunkus, nepavydėtinas, reikalingas žmonėms, nes dirbama su įvairiomis grupėmis, kurioms kaip tik reikalinga pagalba. Ne kiekvienas gali nueiti į parduotuvę, ne kiekvienas turi socialinių įgūdžių tiek, kiek reikia, kad susidorotų su tais iššūkiais, kurie šiandien yra. Todėl kviečiu pritarti šitoms įstatymo pataisoms.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Gerbiami kolegos, pasiūlymų nebuvo gauta. Motyvai dėl viso įstatymo projekto. A. Sysas – už. Jau kalbėjo ir nebe…
A. SYSAS (LSDPF). Jeigu niekas neprieštaraus, tai nekalbėsiu daugiau. Bet aš manau, gerbiami kolegos, dar kartą prašau, šis klausimas Seimo rankose, mes negalime padidinti nei bazinio dydžio, nei koeficientų, kadangi didinate labai nedaug, tai jau kelis metus darėme anų kadencijų metu, kai mes įstatymu sprendėme šituos klausimus. Ačiū.
PIRMININKĖ. Ačiū. E. Pupinis – prieš.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiami kolegos, iš tikrųjų pritariu dėl socialinių darbuotojų atlyginimų didinimo ir dėl didinimo pagalbos švietimo darbuotojams, bet ten irgi ne kiauras maišas yra. Savivaldybėse nevienodai yra sutaupytų ir likusių tų lėšų, nevienodai jas, neteisingai panaudoja, anot A. Syso, kuris organiškai nemėgsta savivaldybių, bet iš tikrųjų turime priprasti prie tvarkos. Jeigu priimame įstatymo projektą čia, Seime, tai Vyriausybė turėtų pasiūlyti, iš kur papildyti tą biudžetą ir skirti savivaldybėms, o ne taip, kad iš svetimo gero norima būti geram. Pasakome, kad, na, savivaldybės, mes priimame įstatymą, o jūs susiraskite. Taip negalima elgtis.
Aš jau iš ryto tą patį kalbėjau, kad kai yra tvarka, kai priima valstybė ir Seimas tam tikrus įsipareigojimus savivaldai, tai turi būti ir kompensavimas, todėl aš niekada nepritariau ir nepritarsiu. Užtenka, kad turime visoje švietimo sistemoje problemų, tai dar pridarysime savivaldybėms problemų. Ten, aišku, žmonės arčiau, jie galbūt arčiau savivaldybės prieis, tie, kurie negaus tam tikrų pašalpų, kur gali būti pradėta taupyti. Arba galbūt ne visas skyles užkaišiosime kitiems, kuriems mokėsime atlyginimus. Noriu priminti, kad lygiai tokia pat idėja ir pagalba dėl švietimo darbuotojų. Bet jiems tikrai neužteks, tai ką mes paskui darysime? Ką, grįšime arba rodysime pirštu į savivaldybes? Taip nesąžininga elgtis, todėl susilaikysiu.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Balsuojame dėl Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo projekto.
Balsavo 91 Seimo narys: už – 79, prieš nėra, susilaikė 12. Po svarstymo pritarta. Kad galėtume rytoj priimti, maloniai prašau pritarti ypatingai skubai. Galime pritarti bendru sutarimu? Dėkoju.
A. Sysas – replika po balsavimo.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Paskleistas melas, kad aš nemyliu savivaldybių. Tai aš jį paneigiu, nes šiandien teikėme net keletą įstatymų projektų, kurie savivaldybių finansavimą didina. Gerbiamas kolega neteisus.
PIRMININKĖ. Melas išsklaidytas.
15.38 val.
Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo Nr. IX-1675 17 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2853(2) (svarstymas)
Skelbiu kitą darbotvarkės klausimą – Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo Nr. IX-1675 17 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2853(2). Gerbiamoji Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkė R. Šalaševičiūtė. Komiteto išvada.
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LSDDF). Ačiū, gerbiama pirmininke. Gerbiami kolegos, komitetas patobulino įstatymo projektą taip, kad, apskaičiuojant pagal šio straipsnio 1 dalyje nurodytas vidutines mėnesio pajamas, į bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens pajamas neįskaitoma šio straipsnio 1 dalies 1 ir 7 punktuose nurodytų pajamų dalis, tai yra 15 % – bendrai gyvenantiems asmenims, neauginantiems vaikų, įvaikių arba vienam gyvenančiam asmeniui; antra, 20 % – bendrai gyvenantiems asmenims, auginantiems vieną ar du vaikus; trečia, 25 % – bendrai gyvenantiems asmenims, auginantiems tris ar daugiau vaikų; 30 % – asmenims, vieniems auginantiems vieną ar du vaikus; 35 % – asmenims, vieniems auginantiems tris ir daugiau vaikų.
Taip pat, nustatant šio straipsnio 1 dalies 1 ir 7 punktuose nurodytų neįskaitomų pajamų dalį, vyresni kaip 18 metų vaikai, įvaikiai įskaitomi į bendrai gyvenančių asmenų sudėtį pagal šio įstatymo 2 straipsnio 2 dalį. Ir nurodome įsigaliojimo laiką, tai yra 2018 m. gruodžio 31 d. Komitete pritarta bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Dėkoju, gerbiamoji pirmininke, už išsamų komiteto patobulinto įstatymo projekto pristatymą. Motyvai. G. Skaistė – už.
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Išties norėčiau, kadangi įstatymai susiję, tiek buvęs, tiek šis apie piniginės socialinės paramos skyrimą, norėčiau viena pasakyti A. Sysui, kad mes visi esame už darbo užmokesčio didinimą socialiniams darbuotojams, bet aš asmeniškai norėčiau, kad sistema pirmiausia būtų teisinga. Šita sistema bent šiuo įstatymu, kurį svarstome dabar, tampa teisingesnė. Kodėl aš pasisakau už? Todėl, kad šiuo įstatymu yra suvienodinamos galimybės dirbantiems pagal darbo sutartį ir dirbantiems pagal individualią veiklą, tiesiog tie išskaitymai būtų galimi tiek vienai darbo formai, tiek kitai darbo formai. Nesakykime, kad mes vieni esame labiau ar mažiau už socialinius darbuotojus. Visi mes norime gerinti sąlygas, bet pirmiausia sistema turėtų būti teisinga visiems.
PIRMININKĖ. Ačiū. Norinčių kalbėti prieš nėra. Gal galime bendru sutarimu? Pritariame bendru sutarimu. Taip pat taikome ypatingą skubą, kad suspėtume rytoj ir priimti. Dėkoju. Bendru sutarimu tam pritarta.
15.41 val.
Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo Nr. IX-1675 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1264 (svarstymas)
Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1264. Kviečiu Socialinių reikalų ir darbo komiteto pranešėją A. Sysą. Komiteto išvada.
A. SYSAS (LSDPF). Gerbiama pirmininke, gerbiami kolegos. Kaip skraidantis olandas šitas įstatymas. Jo problemos buvo išspręstos dar 2017 m. gruodžio 5 d. Deja, jis stalčiuose dūlėjo ir, aš manau, tai mažas mūsų Seimo brokas. Mes tokius įstatymus turėtume atmesti arba užbaigti jų gyvavimą iš karto, kai priimame įstatymo pataisas. Komitetas siūlo jį atmesti, nes jis neaktualus.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Gerbiami kolegos, balsuojame, kad pritartume komiteto išvadai atmesti minėtą įstatymo projektą, nes problemos, kaip jau gražiai įvardijo, yra išspręstos.
Balsavo 89 Seimo nariai: už – 87, prieš nėra, susilaikė 2. Įstatymo projektas Nr. XIIIP-1264 atmestas.
15.43 val.
Šalpos pensijų įstatymo Nr. I-675 1, 4, 7, 15, 16, 24 straipsnių pakeitimo ir 17, 18 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo Nr. XIII-882 4 ir 8 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2690(2) (svarstymas)
Kitas įstatymo projektas – Šalpos pensijų įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2690(2). Kviečiu gerbiamąją Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkę R. Šalaševičiūtę perskaityti komiteto išvadą.
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LSDDF). Komitetas apsvarstė projektą ir jį patobulino, numatė, kad reikia pakeisti 8 straipsnio 6 dalį ir išdėstyti taip: „Lietuvos Respublikos Vyriausybė iki 2017 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo 1 straipsnio, o Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministras ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos iki 2018 m. gruodžio 31 d. – kitus šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.“ Pritarta bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Norinčių dalyvauti diskusijoje nėra. Pasiūlymų taip pat nebuvo gauta. Motyvai. Norinčių kalbėti nėra. Galime bendru sutarimu? Galime bendru sutarimu. Taip pat maloniai prašau pritarti ypatingai skubai, kad rytoj galėtume ir priimti. Pritariame bendru sutarimu. Ačiū.
15.44 val.
Teisėjų valstybinių pensijų įstatymo Nr. IX-1011 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2744(2), Teismų įstatymo Nr. I-480 101 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2745(2), Prokuratūros įstatymo Nr. I-599 52 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2746(2), Specialiųjų tyrimų įstatymo Nr. VIII-1649 59 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2747(2) (svarstymas)
Praėjo nustatytos pertraukos laikas. (Balsai salėje) Nepraėjo. Puikiai sekate laiką. Tada skelbiu kitą vakarinės darbotvarkės klausimą – Teisėjų valstybinių pensijų įstatymo 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2744. J. Varkalys perskaitys Socialinių reikalų ir darbo komiteto išvadą. Ar galiu prašyti gerbiamojo Jono? Buvo lydimieji teisės aktai Nr. XIIIP-2745, Nr. XIIIP-2746 ir Nr. XIIIP-2747. Tai jūs, prašom, ir perskaitykite visas išvadas.
J. VARKALYS (LSF). Dėkoju, gerbiama posėdžio pirmininke. Socialinių reikalų ir darbo komitetas apsvarstė Lietuvos Respublikos teisėjų valstybinių pensijų įstatymo Nr. IX-1011 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą ir komiteto sprendimas buvo toks: pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui Nr. XIIIP-2744. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu.
Lydimieji. Socialinių reikalų ir darbo komitetas apsvarstė Lietuvos Respublikos teismų įstatymo Nr. I-480 101 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą. Komiteto išvada ir sprendimas – pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu.
Socialinių reikalų ir darbo komitetas apsvarstė Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo Nr. I-599 52 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą. Komiteto sprendimas – pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui Nr. XIIIP-2746. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu.
Ir paskutinis lydimasis – Lietuvos specialiųjų tyrimų tarnybos įstatymo Nr. VIII-1649 59 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Komitetas apsvarstė ir nutarė pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui Nr. XIIIP-2747. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Diskutuoti niekas neužsirašė. Pasiūlymų nėra gauta.
Motyvai. A. Sysas nori kalbėti už? Prašom.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiami kolegos, jau beveik metai praėjo nuo mokesčių reformos įstatymo, kuris ir įpareigoja sutvarkyti visus kitus įstatymus. Labai gaila, kad pasimeta įstatymai. Nėra vienodos sistemos, kad būtų galima vienu ypu išspręsti. Geriau vėliau negu niekada, nes jeigu šito mes nedarytume, tai ir pensijos, ir išmokos pareigūnams padidėtų dėl mokesčių reformos. Taigi čia atkreipiamas dėmesys pirmiausia turbūt ir mūsų Seimo valdybos, ir komitetų, kurie vykdo parlamentinį tyrimą, kad mes iš Vyriausybės reikliau reikalautume tokių įstatymų, ne paskutinę dieną, kai jau ant nosies naujo įstatymo įsigaliojimas.
PIRMININKĖ. Ačiū. Ar galime pritarti bendru sutarimu, nes norinčių kalbėti nėra? (Balsai salėje) Prašom. Balsuojame. Reikalavimas balsuoti išgirstas. Balsuojame.
Balsavo 93 Seimo nariai: už – 92, prieš nėra, susilaikė 1. Po svarstymo pritarta.
Maloniai prašau pritarti skubai, kad galėtume toliau tęsti priėmimą. Ačiū. Bendru sutarimu pritarta.
15.49 val.
Valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo įstatymo Nr. XIII-198 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2828(2) (svarstymas)
Skelbiu kitą darbotvarkės klausimą – Valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo įstatymo 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2828(2). Gerbiamosios Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkės nematau. Gal T. Tomilinas? Atbėga komiteto pirmininkė, visada spėjanti. Prašome perskaityti Socialinių reikalų ir darbo komiteto išvadą dėl įstatymo projekto Nr. XIIIP-2828.
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LSDDF). Socialinių reikalų ir darbo komitetas pritarė bendru sutarimu pateiktam projektui.
PIRMININKĖ. Dėkoju, gerbiamoji pirmininke. Diskusija. A. Vinkus užsirašė diskutuoti. Ruošiasi A. Sysas.
A. VINKUS (LSDDF). Gerbiamieji Seimo nariai, miela pirmininke, tikrai pritarsiu siūlymui, susijusiam su socialinių paslaugų srities darbuotojų atlyginimų didinimu, nes atsižvelgiant į nuolat rinkoje kylančias prekių ir paslaugų kainas atlyginimai negali likti įšaldyti. Tik pateiktą įstatymo pakeitimo redakciją norėčiau patikslinti: įstatymo projekte teigiama, kad už pirmą, žemiausią, kvalifikacinę kategoriją siūloma darbuotojų pareiginės algos pastoviąją dalį didinti iki 10 %, o socialinių paslaugų srities darbuotojams, neturintiems kvalifikacinės kategorijos, pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientai gali būti padidinami iki 10 %. Man kilo klausimas, kiek maksimaliai gali būti padidintas socialinių paslaugų srities darbuotojų atlyginimas neturintiems kvalifikacinės kategorijos, tiksliau, ar jis, vadovaujantis nuostata iki 10 %, gali būti padidintas 10 %, jeigu gali, tai didinimas bus suvienodintas su didinamu atlyginimu asmenims, turintiems pirmą – žemiausią kvalifikacinę kategoriją. Pritariu šiam siūlymui, bet iškėliau tokias abejones. Ačiū.
PIRMININKĖ. Ačiū. Kviečiu A. Sysą. Jums penkios minutės diskutuoti.
A. SYSAS (LSDPF). Gerbiamoji pirmininke, gerbiami kolegos, penktadienį man teko dalyvauti Valdovų rūmuose, poetas T. Venclova pristatė naują knygą „Lietuvos istorija visiems“. Ir ten man įstrigo vienas posakis (turbūt daugelis čia sėdinčių reaguoja į mano išėjimą šiandien į tribūną ir kalbėjimą): „Aš suprantu, pasakė vienas filosofas, kad tai reikalas bergždžias, bet apie tai būtina kalbėti.“ Todėl aš vėl stoviu scenoje (scenoje, sakau), tribūnoje ir bandau šnekėti apie tai, kas yra svarbu, nes mes daug metų šnekame apie socialinius darbuotojus, deja, kaip buvo jų darbo užmokestis mažiausias, taip ir lieka.
Visiškai sutinku su kolege Gintare, kai ji sako, kad sisteminis darbo apmokėjimas yra pats geriausias. Abiem rankomis už, daug metų teikiu įvairius pasiūlymus sistemiškai į tai žiūrėti, labai gaila, kad sistemos nėra. Ir kuo toliau, tuo labiau ta sistema griaunama. Ne iš gero gyvenimo komiteto pirmininkė ir kolegos teikia šitą siūlymą. Iš blogo gyvenimo, nes sistemos nėra, ateina jėgos struktūros, teisėjai, prokurorai, čia be didelio ginčo jūsų rankos pakyla net ne dėl tokių sumų, kurios skiriamos šitai kategorijai žmonių.
Kai tik mes paliečiame tuos žmones, kurie dirba viešajame sektoriuje ir gauna mažus atlyginimus, kažkaip tų rankų gausos aš pasigendu. Todėl palaikau ir jūsų prašau, kad negalėdami išspręsti sistemiškai šios kategorijos darbuotojų atlyginimų, bandykime spręsti tokiais būdais – nenormaliais. Gal išauš tokia diena Lietuvoje, kai nereikės dėl kiekvieno įstatymo eiti į tribūną ir sakyti, kad jis būtinas, nes kantrybė šitų žmonių baigiasi. Didžioji dalis emigravo, mes visiems, dirbantiems su žmonėmis, iškėlėme reikalavimus turėti aukštąjį išsilavinimą, o po to mokame mažiausius atlyginimus. Aišku, tada prigaminame, jeigu taip išsireikščiau nelietuviškai, išmoksliname tų socialinių darbuotojų daug, bet po to jų nepanaudojame… arba tie pinigėliai, kuriuos investavome į šitų žmonių mokymą, tuščiai neišnaudojami… Būkite geri, pritarkite kolegų pateiktam siūlymui. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Pasiūlymų nėra gauta. Motyvai. Gal gerbiamasis A. Sysas… Motyvų už nėra, prieš, gal nekalbėsime? Ar yra pageidavimas balsuoti, ar galima bendru sutarimu? (Balsai salėje) Prašom. Balsuojame, nes yra pageidavimas.
Balsavo 92 Seimo nariai: už – 86, prieš nėra, susilaikė 6. Įstatymo projektui po svarstymo pritarta. Taip pat prašau jūsų pritarti bendru sutarimu, tikiuosi, ypatingai skubai, kad galėtume rytoj priimti. Pritarta. Ačiū.
15.56 val.
2019 metų Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto rodiklių patvirtinimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2732(3) (svarstymo tęsinys)
Gerbiamieji kolegos, dabar jau tikrai praėjo pusė valandos. 2019 metų Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto rodiklių patvirtinimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2732(3). Svarstymas. Prašau Astą Kubilienę perskaityti Sveikatos reikalų komiteto išvadą.
A. KUBILIENĖ (LVŽSF). Gerbiama pirmininke, gerbiami kolegos, Sveikatos reikalų komitetas, kaip pagrindinis komitetas, svarstė šį projektą ir sprendimas yra pritarti 2019 metų Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto rodiklių patvirtinimo įstatymo projektui ir komiteto išvadai. Už – 7, prieš nėra, susilaikė 4.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Diskusija. Kviečiu M. Majauską. Ruošiasi J. Olekas.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Dėkoju, pirmininke. Aš pratęsiu mūsų rytinę diskusiją apie ministrą, kuris sako, jog rūpinasi ir myli medikus, bet vis dėlto pabandysiu argumentuoti, kad tai yra netiesa. Ministras džiaugiasi, jog rekordinis biudžetas, kad jis augs net 17 %, tačiau realybė ta, kad iš tikrųjų labai reikšmingai auga rezervas. Privalomojo sveikatos draudimo rezervas auga nuo 227 mln. iki 327 mln. Net 100 mln. eurų!
Gerbiami kolegos, realybė yra ta, kad privalomasis rezervas, kuris turi būti sukauptas, yra vos 30 mln. Visa kita yra papildomas rezervas, kuris niekur nėra aprašytas, koks jis turi būti ir kokio lygio jis turi būti sukauptas, kokiai ir kokio lygio krizei mes ruošiamės. Mano giliu įsitikinimu, krizė yra jau dabar, kai jauni medikai, gydytojai, odontologai emigruoja iš Lietuvos, ir greitai nebebus kam mūsų gydyti, ir čia yra tikroji krizė. Jeigu mes šitai krizei nepasiruošime didindami jiems atlyginimus, mes turėsime daug rimtesnę krizę, kai turėsime ir ekonominę, finansinę krizę.
Dabar ministras džiaugiasi ir sako, kad atlyginimai augs 15 %, bet jie augs tik nuo rugsėjo mėnesio. Jeigu didintume ta pačia suma nuo sausio mėnesio, paskirstytume tą sumą per visus metus tolygiai, išeitų vos 5 % metinis augimas, o tai yra beveik du kartus mažiau, nei šiuo metu auga vidutinis darbo užmokestis Lietuvoje. Jeigu mes paimtume tuos 100 mln. ir padalintume medikams, skaičiuokime: 20 tūkst. slaugytojų, 13 tūkst. gydytojų, 2,5 tūkst. odontologų, iš viso 35 tūkst. 500, tai jeigu mes visus tuos 100 mln. paskirstytume visiems po lygiai, jau nuo sausio 1 dienos kiekvienam atlyginimas galėtų didėti 235 eurais.
Jeigu vis dėlto nuspręstume, ką girdime ir iš daugelio didžiųjų gydymo įstaigų, kad būtent slaugytojams reikia didinti atlyginimus, kad tai ta grandis, ant kurios viskas stovi ir kuri emigruoja, ir kuri nesutinka dirbti to sudėtingo ir nedėkingo darbo, jeigu mes jiems skirtume šituos 100 mln. eurų, jų atlyginimai jau nuo sausio 1 dienos galėtų didėti 417 eurų ant popieriaus per mėnesį. Tai iš tikrųjų yra pakankamai reikšmingos sumos. Jeigu tuos 100 mln. eurų galėtume skirti vien tik gydytojų atlyginimams nuo sausio mėnesio, jų atlyginimai vidutiniškai galėtų didėti 640 eurų. Iš tikrųjų resursų yra, reikia tik noro ir meilės. Man atrodo, šiandien tiek Švietimo ir mokslo ministerija neįsiklauso į mokytojus, tiek Sveikatos apsaugos ministerija neįsiklauso į medikų, gydytojų, odontologų rūpesčius, jų problemas. Realijos tokios, kokios šiandien yra Europos Sąjungoje, kai daugybė šalių perka iš mūsų gydytojus, perka iš mūsų medikus, vilioja įvairiausiomis priemonėmis, moka reikšmingai didesnius atlyginimus, o mes kaupiame į kapšelį, kažkur padėdami, laukdami krizės, nematydami krizės čia, prie mūsų durų, kai mūsų medikai palieka šalį.
Taigi aš kviečiu labai rimtai apsvarstyti, kaip yra formuojamas Privalomojo sveikatos draudimo fondo rezervas, kuris nuo 228 mln. didėja iki 327 mln. – beveik 100 mln. eurų, jis iš tiesų jau šiandien galėtų būti skirtas medikų atlyginimams padidinti. Aš nekalbu apie tai, kad mes iššvaistytume, išleistume ar dar ką nors padarytume su jau sukauptu rezervu. Pasižiūrėkime: tik išlaikydami šių metų rezervo dydį tokį, kokį planuojame sausio 1 dieną – 228 mln. eurų, mes 100 mln. eurų galėtume skirti medikų atlyginimams didinti. Kviečiu susimąstyti.
PIRMININKĖ. Ačiū M. Majauskui. J. Oleko nematau salėje. Kviečiu A. Verygą.
A. VERYGA (LVŽSF). Dėkoju, gerbiamoji posėdžio pirmininke. Gerbiami kolegos, iš tikrųjų diskusija apie Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetą kažkokiu būdu vis nukrypsta į meiles ir nemeiles, kas ką myli, kas ko nemyli. Tokia labai simboliška pastaba. Aš galvoju, gal reikėtų apie pinigus diskutuoti, ne apie meilę. Atliepdamas tas pastabas apie nemeilę, aš norėčiau dar kartą paminėti dalykus, dėl kurių jūs tiesiog sąmoningai ar nesąmoningai nuolat klaidinate bendruomenę. Matyt, tų klaidinimų yra ir daugiau.
Šiandien rytą diskutuojant apie Akcizo įstatymo pataisas jūs akivaizdžiai painiojotės kalbėdamas apie tai, kad reikėtų skirti priklausomiems žmonėms gydyti. Tokie pinigai turėtų iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto, ne iš alkoholio akcizo keliauti, ko mes ieškome. O rezidentų apmokėjimas iš biudžeto vykdomas. Jūs akivaizdžiai painiojate šituos dalykus.
Kalbant apie Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetą, jis iš tiesų yra rekordiškai didelis. Ir kai kalbame apie konkrečias eilutes, galima tiesiog paminėti, pacituoti, jeigu, kolegos, nežinote, negirdėjote. Asmens sveikatos priežiūros paslaugoms, per kurias yra ir medikų atlyginimai didinami, kitais metais auga 195 mln. eurų. Išlaidos vaistams, medicinos pagalbos priemonėms pacientams auga 38 mln. eurų. Nežinau, kas čia ką myli ir kas čia ko nemyli.
Kalbant apie medikų atlyginimus, jeigu pažiūrėtume palyginamus skaičius, 2016–2018 metų tą patį laikotarpį (sausį–rugsėjį), tai tiek slaugytojų vidutinis darbo užmokestis vieno etato, tiek gydytojų vidutinis darbo užmokestis vieno etato išauga maždaug 28 % per šį laikotarpį. Nežinau, kaip tą pavadinti – meile ar nemeile. Žinoma, galime turėti ambicijų ir noro lygintis su vokiečiais arba norvegais, bet tikriausiai norėdami susilyginti turėtume ir sistemą susitvarkyti: ne pilti pinigus ant tuščio malūno, kur yra labai daug dar neūkiškumo, bet pirmiausia susitvarkyti su savo sistema ir tada paleisti pinigus iš rezervo, tada, kai turėsime aiškų išdėstymą pačių paslaugų.
Taigi biudžetas yra, aš manau, labai atsakingai sudėliotas. Dalinti 15 % per visus metus ir sakyti, kad tai yra tik 5 % didėjimas, aš manau, yra tiesiog spekuliavimas. Kas taip dalina? Jeigu mes padidinome atlyginimą 15 %, tai kitais metais ir bus visi 15 %. Kitais metais jo neišdalinsime. Visais mėnesiais reikės 15 % padidinimą išlaikyti. Taigi nespekuliuokime. Didiname nuo tos datos, nuo kada galime, ir nuo tada, kada turime. Nedalinami šitaip pinigai ir nereikėtų iš tikrųjų spekuliuoti.
Paskutinis labai svarbus akcentas: nepriėmę šito biudžeto, pabalsavę prieš, kitais metais turėtume ne tik kad ne didinti, bet mažinti medikų atlyginimus. Tai visi, kurie balsuosite prieš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetą, realiai pademonstruosite – mylite medikus ar nemylite jų. Taigi už meilę.
PIRMININKĖ. Dėkoju. I. Degutienė. Prašom. Dėl vedimo tvarkos – J. Razma.
J. RAZMA (TS-LKDF). Nenorėčiau, kad čia liktų kažkokie pakibę ministro kaltinimai. Šiaip ministras turėtų labiau pasverti savo žodį. Tie, kurie balsuoja prieš, dar gali turėti vilčių, kad jūs vis dėlto iš Vyriausybės sugebėsite pateikti geresnį biudžetą, dar nepraradome vilčių, kad jūs esate tokie beviltiški.
PIRMININKĖ. I. Degutienė. Prašau. Diskusija.
I. DEGUTIENĖ (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, iš tikrųjų, kaip matau, emocijų labai daug, bet gal vieni kitų nekaltinkime. Man atrodo, tikrai nesame priešai ir tuo labiau priešai sveikatos apsaugai, nes visi esame tik žmonės šioje žemėje, ir jau kaip Dievas duos – vieni anksčiau susirgsite, kiti vėliau susirgsite, kaip atėjome, taip visi ir išeisime. Iš tikrųjų gal pabandykime kalbėti konstruktyviau, skaičiais, faktais. Aš nuo faktų ir pradėčiau.
Patikėkite, Seime dirbu nuo 1996 metų. Taigi ne pirmas biudžetas priimamas ir ne pirmo biudžeto priėmime dalyvauju. Taip, buvo įvairių laikotarpių, buvo ekonominio pakilimo laikotarpių, buvo per mano kadencijas dvi baisios krizės: viena – 1998–1999 metų Rusijos krizė, antra krizė buvo pasaulinė krizė. Be abejo, nepaisant, kokia valdžia: kairė, dešinė, centras – visos valdžios tas krizes vienaip ar kitaip turi įveikti. Nelinkiu mūsų valstybei, jos žmonėms ir politikams, kurie bus galbūt kada nors per ateinančią krizę valdžioje, kai reikės mažinti biudžetą: ar tai būtų Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetas, ar tai būtų valstybės biudžetas, ar tai būtų „Sodros“ biudžetas, ar savivaldybių biudžetas.
Tačiau, dėkui Dievui ir ne ačiū valdžiai, taip gyvenime susiklostė, kad šiandien gyvename ekonominio pakilimo laikotarpiu. Tikrai tas labai ženkliai matyti: ir mūsų bendrojo vidaus produkto augimas, ir pačių žmonių augančios pajamos. Mūsų turbūt svarbiausias uždavinys – netrukdyti, kad tas augimas ir toliau vyktų.
O šiuo atveju dėl Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto grįžtu prie to, kad iš tikrųjų per visą nepriklausomybės periodą niekada nesu mačiusi, kad po pirmo projekto pateikimo antrą projektą pateikus sumažėja skaičiai. Tai yra paprastai po pirmojo svarstymo: ar tai būtų valstybės biudžetas, ar tai būtų „Sodros“ biudžetas, ar tai būtų Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetas, vis tiek Vyriausybė peržiūri, atsižvelgia į pastabas, nėra tiek užsispyrusi ir visada biudžetai pagerėja.
Šiuo atveju Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetas 6 mln. eurų sumažėja. Man tikrai absoliučiai neaišku. Aš labai gerbiu sveikatos apsaugos ministrą A. Verygą, kuris komitete labai atvirai sako: taip reikia. Aš suprantu, kodėl taip reikia. Todėl, kad viskam vadovauja finansų ministras. Niekada taip nebuvo, kad finansų ministrai vadovautų ir sveikatos apsaugai, ir socialinei sferai, jie reguliuoja, kaip reikia sureguliuoti privalomojo sveikatos draudimo biudžetą. Gal aš daugiau visada dirbau prie „Sodros“ biudžeto, bet visada buvo ministrai, kurie kovojo būtent už tos srities biudžetus, tačiau šiuo atveju tikrai sveikatos apsaugos ministras tampa bejėgis ir tuos 6 mln., kurių, kaip sakoma, mes niekur neišleidžiame, padedame į privalomojo sveikatos draudimo rezervą ir tam rezerve laikome. Aš suprantu, kodėl taip daroma. Todėl, kad yra konsoliduotas biudžetas. Tai yra ir valstybės biudžetas skaičiuojamas, ir „Sodros“, ir PSDF biudžetas, ir, aišku, deficitas yra mažesnis. Mes telpame į rėmus, bet kieno sąskaita? Aš gal tada vėl faktais pasakysiu. Kaip ir gerbiamas ministras ką tik sakė, kad paslaugoms yra pakankamai lėšų. Taip, lyginant su 2018 metais, asmens sveikatos…
PIRMININKĖ. Deja, jau laikas.
I. DEGUTIENĖ (TS-LKDF). (Tuojau baigiu.) …priežiūros paslaugoms iš tikrųjų biudžetas kaip ir nėra sumažėjęs, tačiau kai aš lyginu su pradiniu variantu, kuris buvo pateiktas mums čia, Seime, tai jisai sumažėjęs 2 mln. Tada kyla klausimas, kaip paskaičiavote asmens sveikatos priežiūros paslaugas? Ar tikrai bus sveikų žmonių daugiau ir tų paslaugų reikės mažiau? Šitas klausimas neatsakytas. Lygiai taip pat sumažėjusios išlaidos vaistams, medicinos priemonėms, sveikatos programoms. Bet kas dar baisiausia, kad visiškai neskiriama būtinajai pagalbai nė vieno cento, nors dar 2013 metais Konstitucinio Teismo nutarimu yra pasakyta, kad būtinai būtinoji pagalba būtų išskirta. Šiuo atveju mes biudžete nematome tokios eilutės ir būtinajai pagalbai neskiriame nė vieno cento. Pirmajame variante, mes tikrai buvome apsidžiaugę, buvo tos pačios Vyriausybės projektas, buvo numatyta 57,4 mln. euro būtent būtinajai pagalbai.
Gerbiami kolegos, ministre, jūs sakote, kad kas balsuosite prieš biudžetą, tai jau čia bus pasaulio pabaiga. Nieko nebus, nebus pasaulio pabaigos. Tiesiog reikia turėti valios, noro visiems ir pataisyti tą biudžetą taip, kaip priklauso, ir visiems tada vieningai priimti. O jeigu nesusitariame, tai bus 1/12, bet nuo to pasaulis ir Lietuva nesugrius. Ačiū.
PIRMININKĖ. Ačiū. Kviečiu vėl į tribūną Sveikatos reikalų komiteto pirmininkę. Yra gauta pasiūlymų. Gautas vienas pasiūlymas ir mums reikia jį aptarti. Seimo nariai A. Matulas, I. Degutienė, J. Olekas, B. Matelis, A. Maldeikienė, J. Liesys, R. Martinėlis ir V. Gailius pateikė dėl įstatymo projekto pasiūlymą. Kuris iš kolegų pristatysite? Ponia I. Degutienė. Prašau.
I. DEGUTIENĖ (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, aš jau daugiau nesiplėsiu. Bet mūsų pasiūlymas ir yra atsižvelgiant į pirminį teiktą Vyriausybės Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto rodiklių patvirtinimo įstatymo projektą. Mes siūlome atstatyti tuos 6 mln., kurie būtų panaudoti asmens sveikatos priežiūros paslaugoms, vaistams, medicinos pagalbos priemonėms, programoms, tiek, kiek rezerve, būtinajai pagalbai. Iš esmės, dar kartą primenu, Konstitucinio Teismo nutarimu yra pasakyta – pervesti į privalomojo sveikatos draudimo biudžetą lėšas būtinajai pagalbai, tai tą galime tiesiog automatiškai padaryti. O jeigu ne, tai iš to, ką ministras, kai mes apie akcizus šiandien kalbėjome, sako, kad opozicija nebalsuoja, mes balsuojame už akcizus stipriems alkoholiniams gėrimams, ir iš to, ką surenkame iš akcizų, atkurkime Privalomąjį sveikatos draudimo fondą.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Manau, kad yra 10 Seimo narių, kurie pritaria pasiūlymui. Komiteto nuomonė.
A. KUBILIENĖ (LVŽSF). Komiteto nuomonė yra nepritarti. Balsavo: už – 4, prieš – 3, susilaikė 3. Argumentai. Sveikatos reikalų komitetas šių metų gruodžio 5 dieną pritarė iniciatorių pateiktam 2019 metų Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto rodiklių patvirtinimo įstatymo projektui, kuris parengtas atsižvelgiant į valstybės finansines galimybes.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Yra norinčių kalbėti už pasiūlymą? Už, prieš nėra. Balsuojame dėl Seimo narių A. Matulo, I. Degutienės, J. Oleko, B. Matelio, A. Maldeikienės, J. Liesio, R. Martinėlio, V. Gailiaus pasiūlymo, kuriam komitetas nepritarė.
Balsavo 93 Seimo nariai: už – 38, prieš – 24, susilaikė 31. Pasiūlymui nepritarta.
Dėl viso įstatymo projekto. A. Veryga – motyvai už.
A. VERYGA (LVŽSF). Dėkoju, gerbiama pirmininke. Aš norėčiau paneigti keletą dalykų, kurie čia buvo išsakyti oponuojančių kolegų. Pirmiausia Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetas nesumažėja 6 mln. eurų, yra papildomas rezervas, ir mes šiek tiek tiesiog mažiau išleisime, bet tie pinigai lieka mums. Mes papildomai į biudžetą gauname 6 mln. eurų rezidentų atlyginimams ir stipendijoms sujungti, tai yra labai svarbu paminėti.
Jūs paminėjote, kad 1/12 yra nieko tokio, tai aš paaiškinsiu, ką reiškia nieko tokio. Nieko tokio, kadangi mes atlyginimus medikams didiname ne nuo metų pradžios, tai reiškia, kad kitais metais, ateinančiais 2019 metais, mums reikia daugiau pinigų, negu buvo šiemet. Jeigu biudžetas lieka 1/12, kitais metais mes tų pinigų tiesiog neturime, tai reiškia, kad atlyginimus medikams tektų mažinti. Tai nėra nieko tokio, tai yra tiesiog mūsų prisiimtų įsipareigojimų tokiu atveju nevykdymas, todėl aš vis dėlto prašyčiau elgtis, kolegos, labai atsakingai, pritarti ir balsuoti už Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetą. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Motyvai prieš – M. Majauskas.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Tik nereikia dabar čia mūsų gąsdinti. Pagal tai, kokia yra skiriama suma medikų atlyginimams didinti, jūs galite iš tikrųjų nuo sausio 1 dienos padidinti tik 5 %, maždaug du kartus mažiau nei šiuo metu auga darbo užmokestis šalyje. Skaičiai atrodytų geriau, jeigu atlyginimus nuspręstumėte didinti nuo rugsėjo mėnesio, ką jūs ir siūlote. Jeigu didinate nuo rugsėjo mėnesio, o ne nuo sausio, jūs turite daugiau lėšų ir todėl sakote, kad didinsime nuo rugsėjo ir didinsime 15 %, o ne nuo sausio.
Jeigu didintumėte nuo sausio, pagal tai, kokias lėšas skiriate atlyginimams didinti, didėtų tiktai 5 %. O didinti jau nuo sausio mėnesio tikrai yra galimybė, nes rezervas auga 100 mln. eurų, papildomai 100 mln. eurų, kurie galėtų būti skirti medikų atlyginimams didinti. Tai leistų visiems medikams, pabrėžiu, 35 tūkstančiams, atlyginimus padidinti vidutiniškai maždaug 230 eurų per mėnesį jau nuo sausio mėnesio, bet jūs to nedarote. Jūs to nedarote (grįšiu), nes jūs nemylite medikų, nes jūs sutinkate, kad finansų ministras įgyvendintų mokesčių reformą ir tai padarytų medikų sąskaita, todėl jūs esate priverstas kaupti rezervą, Privalomojo sveikatos draudimo fondo rezervą, tam, kad būtų įgyvendinta mokesčių reforma. Štai tokia yra ta realybė.
PIRMININKĖ. Ačiū. Gerbiami kolegos, balsuojame dėl 2019 metų Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto rodiklių patvirtinimo įstatymo projekto po svarstymo.
Balsavo 92 Seimo nariai: už – 61, prieš – 8, susilaikė 23. Pritarta po svarstymo.
Maloniai prašau pritarti ypatingai skubai, kad rytoj galėtume priimti. Galime bendru sutarimu? Dėkoju.
Vakarinė darbotvarkė. Laukia dar du labai svarbūs paketai, tai yra viena rezoliucija ir paketas.
16.20 val.
Valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo įstatymo Nr. XIII-198 pavadinimo, 1 straipsnio, 1, 2, 3, 4, 5 priedų pakeitimo ir Įstatymo papildymo III1 skyriumi įstatymo projektas Nr. XIIIP-2491(2) (svarstymas)
Darbotvarkės 2-4.1 klausimas ir lydimieji. Valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2491(2). Kviečiu R. Šalaševičiūtę, Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkę. Prašom perskaityti komiteto išvadą.
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LSDDF). Komitetas, įvertinęs gautą pasiūlymą, pritarė pateiktam projektui bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Dėkoju, gerbiamoji pirmininke. Galbūt jūs galėtumėte visus lydimuosius, tai yra nuo…
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LSDDF). Bet mes dar turime pasiūlymą.
PIRMININKĖ. Tai aptarsime… Gal tada taip: pirmiausia – pagrindinį, o tada visus lydimuosius.
Norinčių dalyvauti diskusijoje nėra, todėl prašau pristatyti. O pristatytų taip pat R. Šalaševičiūtė, R. J. Dagys. Gerbiamoji pirmininke, pristatykite pasiūlymą.
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LSDDF). Mūsų pasiūlymo tikslas yra suvienodinti su prieš tai priimtais įstatymais ir įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 5 punktą papildyti taip: gydytojams rezidentams, gydytojams odontologams rezidentams. Ir mūsų pasiūlymas – papildyti veterinarijos gydytojams rezidentams. Tokiam pasiūlymui buvo pritarta bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Yra dešimt pritariančiųjų. Komitetas pritarė. Norinčių išsakyti motyvus nėra. Galime tam pasiūlymui pritarti? Galime pritarti.
Dabar dėl viso įstatymo projekto. Norinčių kalbėti taip pat nėra. Galime pritarti po svarstymo? Galime. Bendru sutarimu. Nuoširdžiai dėkoju.
16.23 val.
Prokuratūros įstatymo Nr. I-599 10 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2492(2), Teismų įstatymo Nr. I-480 54, 551, 85, 913 ir 122 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2493(2), Civilinio kodekso 2.101 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2794(2), Teisėkūros pagrindų įstatymo Nr. XI-2220 10 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2495(2), Vartotojų teisių apsaugos įstatymo Nr. I-657 221 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2496(2), Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo Nr. I-1562 24 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2497(2), Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo Nr. IX-1672 44 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2498(2), Kino įstatymo Nr. IX-752 10 ir 14 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2499(2), Kultūros centrų įstatymo Nr. IX-2395 15 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2500(2), Bibliotekų įstatymo Nr. I-920 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2501(2), Muziejų įstatymo Nr. I-930 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2502(2), Profesionaliojo scenos meno įstatymo Nr. IX-2257 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2503(2), Tautinio paveldo produktų įstatymo Nr. X-1207 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2504(2), Meno kūrėjo ir meno kūrėjų organizacijų statuso įstatymo Nr. I-1494 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2505(2), Dokumentų ir archyvų įstatymo Nr. I-1115 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2506(2), Kilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymo Nr. I-1179 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2507(2), Lietuvos kultūros tarybos įstatymo Nr. XI-2218 7 ir 10 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2508(2), Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo Nr. I-733 5 ir 8 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2509(2), Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo Nr. VIII-1185 7230 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2510(2), Darbo kodekso 222 ir 240 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2511(2) (svarstymas)
Lydimieji teisės aktai – nuo projekto Nr. XIIIP-2492 iki projekto Nr. XIIIP-2511.
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LSDDF). Komitetas visiems šitiems lydimiesiems teisės aktams (tai yra daugiau techninio pobūdžio pataisymai) pritarė bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Dėl šių lydimųjų teisės aktų norinčių dalyvauti diskusijoje nėra. Tačiau yra dar kiti komitetai, kurie buvo paskirti dėl įstatymų projektų. Todėl prašau Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvadą dėl įstatymo projekto Nr. XIIIP-2493(2) perskaityti gerbiamą S. Šedbarą. Tai būtų projektai Nr. XIIIP-2493 ir Nr. XIIIP-2494.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Komitetas gruodžio 5 dieną svarstė, ir visi dešimt dalyvavusių pritarė projektui.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Dar noriu pakviesti, nes buvo paprašyta, kad svarstytų Kultūros komitetas. Įstatymų projektai Nr. XIIIP-2499(2), Nr. XIIIP-2500, Nr. XIIIP-2501, Nr. XIIIP-2502, Nr. XIIIP-2503, Nr. XIIIP-2504, Nr. XIIIP-2505, Nr. XIIIP-2506, Nr. XIIIP-2507, Nr. XIIIP-2508, Nr. XIIIP-2509, Nr. XIIIP-2510. Įstatymų projektų išvadas svarstė Kultūros komitetas. Išvadas prašau perskaityti S. Tumėną.
S. TUMĖNAS (LVŽSF). Gerbiami kolegos, komitetas visus išvardintus projektus svarstė spalio 25 dieną, sprendimas – pritarti bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Dėkojame. Motyvai po svarstymo dėl lydimųjų teisės aktų. S. Tumėnas. Kolega, dar norite kalbėti ar atsisakote? Atsisakote. Galime bendru sutarimu pritarti po svarstymo ir lydimiesiems teisės aktams? Galime. Dėkoju. Ir visus šiuos įstatymų projektus prašau svarstyti skubos tvarka, kad rytoj galėtume ir priimti. Dėkoju.
16.25 val.
Seimo rezoliucijos „Dėl paramos Ukrainai Rusijos Federacijos agresijos akivaizdoje“ projektas Nr. XIIIP-3055 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
Štai ir mūsų darbotvarkės 2-5 klausimas – Seimo rezoliucijos „Dėl paramos Ukrainai Rusijos Federacijos agresijos akivaizdoje“ projektas Nr. XIIIP-3055. Kviečiu Ž. Pavilionį. Jis pateiks rezoliucijos tekstą, perskaitys ir atsakys į klausimus.
Ž. PAVILIONIS (TS-LKDF). Labai ačiū. Kaip visąlaik užsienio politikos klausimais Seimas dirba, aš manau, vieningai, ir šį kartą buvo parengtos net dvi rezoliucijos – Tėvynės sąjungos ir Užsienio reikalų komiteto dėl žinomų įvykių Kerčės sąsiauryje. Mes gerai padirbėjome ir parengėme bendrą rezoliuciją, kur visas geriausias mintis sudėjome į vieną vietą, ir Užsienio reikalų komitete vieningai balsavome už šią rezoliuciją.
Todėl aš labai prašau tokio pat galbūt solidarumo iš visų pusių šiandien, nes tai ypač reikalinga. Neseniai ir Prezidentė kartu su ūkio ministru V. Sinkevičiumi ir užsienio reikalų ministru lankėsi Ukrainoje, ukrainiečiai nedviprasmiškai prašė mūsų paramos, nes mes kaip visąlaik buvome vieni pirmųjų sureagavę, tačiau tarptautinė bendruomenė, be tam tikrų pareiškimų, kol kas rimtai nėra sureagavusi. O šią savaitę vyks Europos Viršūnių Tarybos susitikimas, kur galbūt visi Europos Sąjungos lyderiai vieningai dar kartą atkreips Rusijos dėmesį nesiimti tokių provokacijų. Jau ir taip yra okupuotas Krymas, iš esmės vykdoma tolesnė militarizacija ir bandoma užtverti kelius ne tik karinei, bet ir civilinei prekybai Azovo jūra, o tai yra kol kas vienintelis Ukrainos susisiekimas su Mariupoliu ir kitais svarbiais taškais.
Ši rezoliucija iš esmės politinėmis, teisinėmis priemonėmis bando tą situaciją kiek įmanoma suvaldyti, nes pirmą kartą turbūt po karinio konflikto 2014 metais, po okupacijos, Rusija taip viešai ir agresyviai panaudojo karinę jėgą. O kas, jeigu vieną dieną ji sugalvos tą patį padaryti ir Baltijos jūroje? Aš labai prašau visų Seimo narių pagal galimybes vieningai pritarti šitai rezoliucijai ir dar kartą pasiųsti tokį tvirtą paramos signalą mūsų broliams ukrainiečiams.
PIRMININKĖ. Ačiū. Prieš tai dar prašymas atsakyti į A. Gumuliausko klausimą.
A. GUMULIAUSKAS (LVŽSF). Ačiū, pirmininke. Aš, aišku, pritarsiu, bet, gerbiamas Žygimantai, kas rašė šitą tekstą? Ar negalima normaliai suredaguoti? Lietuvių kalba dar kol kas valstybinė. Pavyzdžiui, tas išsireiškimas: „Palaiko NATO buvimą“, ir taip toliau. Turinys, idėja gera, viskas gerai, bet gerbkime lietuvių kalbą.
Ž. PAVILIONIS (TS-LKDF). Stengėmės daryti, ką galėjome, visos partijos pritarė tam tekstui, nebuvo lengva rasti tuos kompromisus, o NATO buvimui mes pritarėme kiek galima, nes tai kol kas yra vienintelė alternatyva, kuri mus nuo tokių dalykų saugo. Mes prašome jų kuo labiau įsitraukti, kaip ir tarptautinių organizacijų – Europos Sąjungos ir Europos saugumo ir bendradarbiavimo konferencijos, Jungtinių Tautų.
PIRMININKĖ. Ačiū. Diskusija. Dėkoju gerbiamam Ž. Pavilioniui, jūs atsakėte. Daugiau klausimų nėra. Diskusija. M. Adomėnas. Prašom, kolega.
M. ADOMĖNAS (MSNG). Ačiū, posėdžio pirmininke. Kolegos, iš tikrųjų, man atrodo, diskutuoti turbūt nėra labai apie ką, bet vis dėlto, kad neatrodytų, jog tai yra dar vienas gestas, kuris atsako į dar vieną agresijos krustelėjimą ar judesį Ukrainoje. Tai, kas įvyko Kerčės sąsiauryje, iš tikrųjų yra naujas kokybiškai žingsnis iš Rusijos pusės ta prasme, kad ne tik kad buvo parodyta atvira karinė jėga. Iki šiol tai buvo neigiama, nors, aišku, tas neigimas buvo visiškai juokingas. Iš esmės visa jūra buvo paversta vienos valstybės nuosavybe, o jai galioja tarptautinė jūros teisė. Jūra, kurioje yra ir eksteritorialūs vandenys, kur Ukraina turi savo pakrantės vandenis, Rusijos karinės galios panaudojimas staiga tą jūrą uždaro, ją pasiima sau. Tai yra ne tik begėdiška karinė agresija, tai taip pat yra ir eksperimentas su tarptautine teise. Ar tarptautinė bendruomenė nuris ir šį pažeidimą, ir šitą visų priimtos tarptautinės jūrų teisės nepaisymą, ar vis dėlto mes sukelsime kokią nors reakciją? Šiuo atveju aš noriu priminti, kad kiekvieną kartą, kai Rusija parodydavo naują agresiją, visą laiką būdavo sakoma: ne, ne, (…), niekada daugiau, jau tikrai daugiau taip nebeleisime, tikrai imsimės visų priemonių. Tas buvo Gruzijoje 2008 metais, tas buvo po Krymo aneksijos, tas buvo po Luhansko ir Donecko (…) respublikų atidarymo, po to po keleivinio lainerio numušimo – ir visą laiką dievagojamės.
Ir šį kartą, deja, turiu pasakyti, kad jau pripratinta, pripratinta nemaža dalis pasaulio visuomenės, jau nebekyla noras taip aštriai reaguoti. Atrodo, pažeidimas nedidelis, ką reiškia keli nedidukai kariniai jūrų kateriai, jų apšaudymas ir paėmimas, internavimas. Bet iš tikrųjų tai yra dar vienas žingsnis naikinant tarptautinės teisės ribas.
Labai svarbu, kad mes šiuo atveju netylėtume, nes kitą kartą tai gali būti Baltijos jūra, tai gali būti mūsų vandenys, tai gali būti mūsų teritorija, ir galų gale mes turime savo pareigą ginti tą erdvę, už kurios laisvę kartu kovojome. Aš tikrai tikiuosi, kad nebus diskusijų ir mes vieningai priimsime kaip svarbų politinį gestą, kurio reikia ir Ukrainai, bet reikia ir mums, ir reikia Europai.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Kviečiu A. Kubilių. Prašau.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, iš tikrųjų džiaugiuosi, kad tokia rezoliucija gimė po įvairių projektų, įvairių derinimų ir įvairių svarstymų. Aš tik norėčiau atkreipti dėmesį, kad šioje rezoliucijoje yra kai kurių naujų elementų, nes po šito agresijos akto mes savo vidaus diskusijose labai aiškiai pasakėme, kad galime eiti tradiciniu keliu ir dar kartą pasmerkti agresiją, ką daugelis šalių padarė, mūsų šalies vadovai ir užsienio reikalų ministras, ir Prezidentė, ir kiti politikai tą irgi padarė. Bet iš tikrųjų turime visi suprasti, kad to nebeužtenka.
Štai šioje rezoliucijoje mes iš tikrųjų einame ir darome svarbų kitą žingsnį, mes nesustojame vien ties tradiciniu pasmerkimu, ką ir M. Adomėnas sakė, kas paprastai įvykdavo po dar vienos kokios nors V. Putino agresijos, visi vieningai pasmerkdavo, bet V. Putino, Kremliaus tai visiškai nejaudina. Jie daro kitą agresijos žingsnį ir žiūri, kur yra ribos, kada Vakarai jau pradės kur kas rimčiau reaguoti.
Tai štai mes, labai aiškiai pasakę, kad nebeužtenka vien tik pasmerkti, siūlome keletą… iškeliame mintį, kad reikia keisti Vakarų reakciją į tokius agresyvius išpuolius ir apskritai į Rusijos ar Kremliaus politiką Ukrainos atžvilgiu, reikia siūlyti naujus instrumentus ir formuluoti būtent Vakarų reikalavimą, kaip Rusija turi elgtis. Jeigu Rusija arba Kremlius nepaseks tuo reikalavimu, tokiu atveju taikyti kur kas griežtesnes sankcijas, įskaitant ir atjungimą nuo tarptautinės atsiskaitymų sistemos SWIFT. Tai štai ką šioje rezoliucijoje Seimas siūlo.
Kadangi Kremlius labai aiškiai parodė, kad jis turi, kaip ir M. Adomėnas sakė, aiškią nuostatą perimti visą Azovo jūros kontrolę į savo rankas, tam išnaudodamas Kerčės sąsiaurio dabartinę situaciją, kadangi akivaizdžiai matyti, jog laivybos – normalios, tarptautinėmis taisyklėmis pagrįstos laivybos Kerčės sąsiauriu Kremlius nebenori leisti, tokiu atveju iš tikrųjų reikia kelti klausimą, kad laivyba Kerčės sąsiauriu turi būti reguliuojama tarptautinių institucijų, tarptautinių organizacijų, įskaitant Jungtines Tautas.
Tokios praktikos ir tokios patirties, kai Jungtinės Tautos perimdavo kurios nors teritorijos kontrolę, yra buvę, čia nėra kas nors naujo. Ne visada galbūt pasisekdavo, žinome skausmingą Bosnijos ir Hercegovinos patirtį, Srebrenicos vadinamąją saugią zoną, bet vis tiek tai yra instrumentai, kuriuos galima naudoti.
Antras dalykas, ko reikalauja didieji Vakarų partneriai, įskaitant Jungtines Amerikos Valstijas ir mūsų gerą pažįstamą K. Volkerį, kuris atstovauja Jungtinėms Amerikos Valstijoms sprendžiant Rusijos agresijos prieš Ukrainą klausimus. Turime reikalauti Jungtinių Tautų taikos palaikymo pajėgų visame okupuotame Donecko ir Luhansko krašte.
Štai šitie instrumentai, mano įsitikinimu, kaip ir reikalavimas, kad būtų paleisti visi įkalinti Ukrainos piliečiai, kuriuos laiko įkalinusi Rusija, tai štai šitie instrumentai, mano įsitikinimu, yra naujas žodis.
Mes, patvirtindami tokią rezoliuciją, galėtume prisidėti prie to, kad Vakaruose energingiau ir racionaliau formuotųsi būtent tie nauji politikos instrumentai, kurių, kiek man tenka matyti tarptautines diskusijas, jau pasigendame ne mes vieni. Ta pati Europos Sąjungos atstovė užsienio politikai F. Mogerini taip pat pradėjo kalbėti, kad nebeužtenka vien tiktai pasmerkimų, kad turime galvoti apie naujus instrumentus. Man praeitą savaitgalį teko dalyvauti Vokietijos krikščionių demokratų sąjungos kongrese, kur, kaip žinome, vietoj A. Merkel išrinkta nauja lyderė. Jos sudėtinga pavardė, visi vokiečiai sutrumpintai ją vadina AKK. Ši energinga moteris iš karto pasakė, kad iš tiesų už agresiją prieš Ukrainos laivus Kerčės sąsiauryje viena iš galimų sankcijų galėtų būti Rusijos laivų, kurie bazuojasi Azovo jūroje, neįleidimas į Europos Sąjungos ir Amerikos uostus. Tas pats K. Volkeris visiškai neseniai taip pat kalbėjo apie tai, kad už tokius agresyvius išpuolius turėtų būti taikomos vadinamosios SWIFT sankcijos. Štai aš dar sykį noriu paraginti visus balsuoti už šią rezoliuciją kaip tikrai gerą, racionalų žingsnį į priekį mums aktyviai dalyvaujant, kai formuojamas tinkamas Vakarų politikos atsakas į nesustojančią Kremliaus agresiją.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Rezoliucijos priėmimas. Gerbiami kolegos, Statuto 184 straipsnis. Balsuojame, ar priimti rezoliuciją be pataisų.
Taip, taip, prieš balsavimą – motyvai. A. Anušauskas. Kolegos, gal nėra prieštaraujančių? (Balsai salėje)
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Tai balsuojame tada.
PIRMININKĖ. Ačiū, balsuojame. Atsisakėte kalbėti, nes nebuvo prieš norinčių pasisakyti. Balsuojame dėl rezoliucijos priėmimo, ar galime priimti rezoliuciją be pataisų. Prašome balsuoti.
Šios rezoliucijos priėmimas (be pataisų)
Balsavo 81 Seimo narys: už – 79, prieš nėra, susilaikė 2. Seimo rezoliuciją „Dėl paramos Ukrainai Rusijos Federacijos agresijos akivaizdoje“ skelbiu priimtą. (Gongas)
Seimo narių pareiškimai. Nėra. (Balsai salėje)
Gerbiamieji kolegos, noriu nuoširdžiai padėkoti. Apsvarstėme labai daug svarbių įstatymų projektų. Jūs patys šauniausi. Linkiu jums gero vakaro. O prieš tai registruojamės. (Balsai salėje) Vieni daugiau, kiti mažiau.
Užsiregistravo 81 Seimo narys. Nenumatytą vakarinį posėdį baigėme. (Gongas) Dar kartą visiems sėkmės.
* Santrumpų reikšmės: LLRA-KŠSF – Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcija; LSDDF – Lietuvos socialdemokratų darbo frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; LVŽSF – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija; MSNG – Mišri Seimo narių grupė; TS‑LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija; TTF – frakcija „Tvarka ir teisingumas“.