LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO

ŽMOGAUS TEISIŲ KOMITETO

PAGRINDINIO KOMITETO IŠVADA

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS TAUTINIŲ MAŽUMŲ

 ĮSTATYMO PROJEKTO

Nr. XIVP-3917

2024-09-25  

Vilnius

1. Komiteto posėdyje dalyvavo: Komiteto pirmininkas Tomas Vytautas Raskevičius; Komiteto nariai: Dainius Kepenis, Vytautas Bakas, Tomas Bičiūnas, Eugenijus Gentvilas, Andrius Navickas, Arūnas Valinskas; Komiteto biuro patarėjos Jolanta Savickienė, patarėjos Eglė Lukšienė, Rūta Ragaliauskienė, Inga Strazdė.  Kviestieji asmenys: Tautinių mažumų departamento prie LRV direktorius Dainius  Babilas; Tautinių mažumų politikos analizės ir informacijos skyriaus vedėja Vaiva Vėželytė-Pokladova; Ryšių su tautinėmis bendrijomis skyriaus vedėja Rasa Paliukienė; Teisingumo ministrė Ewelina Dobrowolska, Teisingumo viceministrė Jurga Greičienė; Teisingumo ministrės patarėjas Daniel Ilkevič; Teisingumo ministrės patarėja Katarzyna Bogdziewicz; Teisingumo ministerijos Teisėkūros politikos grupės vadovė Jolita Šlikienė; Teisingumo ministerijos Teisėkūros politikos grupės patarėja Renata Abromavičiūtė; Švietimo, mokslo ir sporto viceministras Ignas Gaižiūnas; Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos Ugdymo departamento direktorė Jolanta Navickaitė; LRSK Teisės departamento viešosios teisės skyriaus patarėja Liucija Schulte-Ebbert.

2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti			Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
		str.	str. d.	p.
1.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2024-06-17				Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas.
1.1	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2024-06-17	2	4		1. Projekto 2 straipsnio 4 dalyje pateikiamos sąvokos „tautinės mažumos kalba“ apibrėžtyje vietoj kalbos statusą žyminčio žodžio „valstybinė“ reikia nurodyti kalbos pavadinimą –  „lietuvių“.	Pritarti	Projekto 2 straipsnio 4 dalį išdėstyti taip:  „4. Tautinės mažumos kalba – kita nei valstybinė lietuvių kalba, tautinei mažumai priklausančių asmenų vartojama kaip gimtoji.“. Pritarta bendru sutarimu
1.2	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2024-06-17	6	2,3		2. Projekto 6 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti: „Valstybinėse ir savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklose garantuojamas ugdymas tautinės mažumos, kurios rėmimas numatytas Lietuvos Respublikos dvišalėse ar daugiašalėse tarptautinėse sutartyse su Europos Sąjungos valstybėmis, kalba, kuri yra oficiali Europos Sąjungos kalba <...>“. Iš šios projekto nuostatos matyti, kad ugdymas valstybinėse ir savivaldybės mokyklose tautinės mažumos kalba būtų siejamas su atitinkamomis Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal Švietimo įstatymo 28 straipsnio 7 dalį savivaldybė laiduoja mokymąsi tautinės mažumos kalba arba tautinės mažumos kalbos vietovėse, kuriose tradiciškai gausiai gyvena tautinė mažuma, ir jeigu to prašo bendruomenė. Tai reiškia, kad pagal minėtąją Švietimo įstatymo nuostatą ugdymas savivaldybės mokykloje tautinės mažumos kalba yra siejamas su kitais kriterijais – tradiciškai gausiu tautinės mažumos gyvenimu tam tikrose vietovėse ir bendruomenės prašymu. Taigi, kiek tai susiję su savivaldybės laiduojamu (garantuojamu) ugdymu tautinės mažumos kalba, nėra aiškus teikiamo projekto 6 straipsnio  2 dalies ir Švietimo įstatymo 28 straipsnio 7 dalies tarpusavio santykis. Atitinkamai nėra aiškus ir Švietimo įstatymo 28 straipsnio 7 dalies santykis su projekto 6 straipsnio 3 dalimi, pagal kurią valstybės institucijos ir įstaigos užtikrina sąlygas rengti pedagogus ir įsigyti vadovėlių bei kitų mokymo priemonių tautinių mažumų kalbomis, numatytomis Lietuvos Respublikos dvišalėse ar daugiašalėse tarptautinėse sutartyse su Europos Sąjungos valstybėmis.	Nepritarti	TM komentaras:     Nepritarti Projekto 6 straipsnio 2 dalies nuostata siūloma atsižvelgiant į Europos Žmogaus Teisių Teismo formuojamą praktiką 2023 m. lapkričio 16 d. sprendime byloje Džibuti ir kiti prieš Latviją (peticijos Nr. 225/20 ir kiti) ir ji būtų sistemiškai įgyvendinama kartu su Švietimo įstatymo 28 straipsnio 7 dalies, 30 straipsnio 2 dalies nuostatomis. Projekto 6 straipsnio 3 dalį taikant kartu su Švietimo įstatymo 40 straipsnio 3 dalimi, būtų sudarytos geresnės sąlygos užtikrinti vadovėlių ir kitų mokymo priemonių tautinių mažumų kalba rengimą. Atkreiptinas dėmesys, kad Projekto 6 straipsnio 1 dalimi aiškiai pasakoma, kad visoms asmenų, priklausančių tautinei mažumai, grupėms teisė į švietimą reglamentuojama Švietimo įstatymo ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių švietimą, nustatyta tvarka. Tai galioja ir tautinei mažumai priklausančių asmenų grupei, atitinkančiai, Švietimo įstatymo  28 straipsnio 7 dalies kriterijus. Projekto 6 str. 2 ir 3 dalimis siekiama skatinti ryšį su Europos Sąjungos valstybėmis, šių valstybių kilmės tautinių mažumų integraciją, kai tai numato tarptautinė sutartis; užtikrinti vadovėlių prieinamumą. Tačiau projekto 6 straipsnio 2 ir 3 dalys yra tobulintinos tikslesnio suderinamumo su Švietimo įstatymu tikslu. Žr. Komiteto pasiūlymą. Dėl pasiūlymo „nepritarti“ balsavo:  Už - 6, prieš – nėra, susilaikė - 1
1.3	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2024-06-17	7	2		3. Projekto 7 straipsnyje siekiama nustatyti papildomas vienos iš valstybės švietimo savivaldos institucijų – Bendrojo ugdymo tarybos – funkcijas. Šis teisinis reguliavimas svarstytinas keliais aspektais. Viena vertus, projekto 7 straipsnio 2 dalyje siūlomos nustatyti Bendrojo ugdymo tarybos funkcijos, mūsų vertinimu, iš dalies dubliuoja Švietimo įstatymo 62 straipsnio 1 punkte Lietuvos švietimo tarybai priskirtą funkciją konsultuoti strateginiais Lietuvos švietimo plėtros klausimais bei projekto 11 straipsniu Tautinių mažumų tarybai nustatytas funkcijas, kuriomis, be kita, užtikrinama ir tautinėms mažumoms priklausančių asmenų teisė spręsti švietimo klausimus. Kita vertus, pažymėtina, kad valstybės švietimo savivaldos institucijų, tame tarpe ir Bendrojo ugdymo tarybos, funkcijos yra reglamentuojamos Švietimo įstatymo 62 straipsnyje, kuriame, be kita ko, nėra nustatyta, kad Bendrojo ugdymo taryba gali atlikti ir kituose įstatymuose nustatytas funkcijas, todėl siekiant  Bendrojo ugdymo tarybai priskirti funkcijas, siūlomas nustatyti projekto 7 straipsnio 2 dalyje, pirmiausia turėtų būti keičiamas Švietimo įstatymas.	Pritarti iš dalies	Projekto 7 straipsnio tikslas – skatinti  tautinėms mažumoms priklausančių asmenų dalyvavimą valstybės švietimo savivaldos institucijos veikloje, todėl Projekto 7 straipsnio 2 dalies nuostata užtikrintų, kad atitinkami švietimo klausimai bus įvertinti ir tautinių mažumų švietimo aspektu. Švietimo įstatymas kitų įstatymų atžvilgiu neturi viršenybės (1 straipsnis). Atitinkamai Švietimo įstatymo 62 straipsnio tikslas yra ne išvardinti baigtinį valstybės švietimo institucijų funkcijų sąrašą, bet nurodyti valstybės švietimo institucijas, kurios skatintų visuomenės dalyvavimą formuojant švietimo politiką ir priimant švietimo sprendimus. Įstatymo projekto 7 straipsnio 2 dalies 2 punktas tikslintinas atsisakant teikiamų išvadų pobūdžio detalizavimo Pasiūlymas: Pakeisti Projekto 7 straipsnio 2 dalies 2 punktą  ir jį išdėstyti taip: „2) teikia išvadas ir pasiūlymus valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms dėl turinio ir (ar) planų sudarymo ir atnaujinimo, švietimo teikėjų tinklo pertvarkos ir optimizavimo įgyvendinimo, bendrojo ugdymo mokyklų ir ikimokyklinio ugdymo įstaigų pertvarkymo ar likvidavimo arba dėl jų struktūros pertvarkos kai tai klausimų, kurie susiję su tautinei mažumai priklausančių asmenų ugdymu.“ „Pritarti iš dalies“ Komitetas balsavo bendru sutarimu.
1.4	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2024-06-17	10	4		4. Siūlome performuluoti projekto 10 straipsnio 4 dalį. Šios dalies tekste vietoj valstybės institucijos teisinio statuso ir jos paskirties aprašymo „nuolatinė aukščiausioji rinkimų ir referendumų rengimo ir vykdymo valstybės institucija“ reikia įrašyti konkretų valstybės institucijos pavadinimą  – „Vyriausioji rinkimų komisija“ (Konstitucijos 67 straipsnio 13 punktas). Tai reikėtų padaryti ir dėl to, kad šios komisijos paskirtis neapsiriboja vien rinkimų ir referendumo organizavimu ir vykdymu (žr. Rinkimų kodekso 30 straipsnio 2 dalį). Be to, iš aptariamos projekto 10 straipsnio 4 dalies formuluotės „užtikrina, kad rinkimų apygardos būtų sudaromos ar keičiamos tik esant Lietuvos Respublikos rinkimų kodekse nustatytiems pagrindams ir vadovaujantis šiuo kodeksu“ galima būtų suprasti, jog yra preziumuojama, kad rinkimų apygardos galėtų būtų sudaromos pažeidžiant Rinkimų kodekse  nustatytus reikalavimus. Pažymėtina, kad rinkimų apygardų sudarymą nulemia atitinkamuose rinkimuose taikoma rinkimų sistema ir atitinkami apygardų sudarymo kriterijai (Rinkimų kodekso 16 straipsnis), kuriais vadovaudamasi Vyriausioji rinkimų komisija ir sudaro rinkimų apygardas (o ne jas keičia). Be to, pati projekto 10 straipsnio 4 dalies formuluotė „esant Lietuvos Respublikos rinkimų kodekse nustatytiems pagrindams ir vadovaujantis šiuo kodeksu“ savo esme ir reiškia, kad rinkimų apygardos sudaromos vadovaujantis Rinkimu kodeksu. Atsižvelgiant į tai, projekto 10 straipsnio 4 dalyje aptariamą formuluotę „užtikrina, kad rinkimų apygardos būtų sudaromos ar keičiamos tik esant Lietuvos Respublikos rinkimų kodekse nustatytiems pagrindams ir vadovaujantis šiuo kodeksu“ reikėtų išdėstyti labiau apibendrintai, pavyzdžiui, taip: „sudaro rinkimų apygardas vadovaujantis Lietuvos Respublikos rinkimų kodeksu“ ar pan. (Rinkimų kodekso 6 straipsnio 6 dalis).	Pritarti

3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti			Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
		str.	str. d.	p.
1.	Europos lenkų draugijų unija 2024-08-06	2	5		1.      Lietuvos Respublikos Konstitucijos 35 straipsnyje, be kita ko, nustatyta, kad piliečiams yra laiduojama teisė laisvai vienytis į bendrijas, politines partijas ar asociacijas, jei šių tikslai ir veikla nėra priešingi Konstitucijai ir įstatymams. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, aiškindamas Konstitucijos 35 straipsnio nuostatas, yra konstatavęs, kad jose įtvirtinta viena pagrindinių demokratinės valstybės piliečio teisių - teisė į susivienijimus, arba asociacijų laisvė. Teisė į susivienijimus yra viena iš pilietinio ir politinio veikimo garantijų. Konstitucinė teisė laisvai vienytis į bendrijas, politines partijas ar asociacijas yra daugialypė, jos turinį sudaro teisė steigti bendrijas, politines partijas ar asociacijas, teisė įstoti į jas ir dalyvauti jų veikloje, taip pat teisė nebūti bendrijų, politinių partijų ar asociacijų nariu, teisė išstoti iš šių susivienijimų; Konstitucijoje laiduojama teisė savo valia nuspręsti, priklausyti ar nepriklausyti kuriai nors bendrijai, politinei partijai ar asociacijai; asmuo šią konstitucinę teisę įgyvendina laisva valia, o ši asmens laisva valia yra pamatinis narystės įvairiose bendrijose, politinėse partijose, asociacijose principas (Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodžio 21 d., 2004 m. liepos 1 d. nutarimai). Tautinių mažumų įstatymo projekte nekartą yra minima tautines mažumas vienijančios organizacijos formuluotė, tačiau nėra nurodoma jos sąvoka, nedetalizuojama teisinė forma, kas gali suponuoti pernelyg platųjį jos traktavimą ir kurti pagrindą galimai neteisingoms interpretacijoms. Iš teisinio reglamentavimo ir Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijos visumos galima daryti prielaidą, kad tinkamu viešuoju juridiniu asmeniu, atstovaujančiu nepolitinių tikslų vedinų asmenų interesams, yra nevyriausybinė organizacija, kurios teisinė forma - asociacija. Manytina, yra tikslinga papildyti numatomą priimti teisinį reguliavimą, kuriame būtų nedviprasmiška tautines mažumas vienijančios organizacijos sąvoka. Atsižvelgiant į tai, prašome: -        papildyti Tautinių mažumų įstatymo projekto 2 straipsnį 5 dalimi (esamą 5 dalį toliau išdėstant kaip 6): „Tautinių mažumų organizacija - viešasis juridinis asmuo, kurio teisine forma yra asociacija, kurios vienas iš steigimo dokumentuose numatytų tikslų - atstovaujanti tautinei mažumai priklausančių asmenų interesams, susijusiems su tautinių mažumų integracija į Lietuvos visuomenę ir (arba) tautinės tapatybės išsaugojimu“.	Nepritarti	Projektu nesiekiama apriboti juridinių asmenų, į kuriuos gali vienytis tautinėms mažumoms priklausantys asmenys, formos, siekiama pabrėžti galimybę vienytis į bet kurios formos viešuosius juridinius asmenis.
1.2	Europos lenkų draugijų unija 2024-08-06	5	2-8N		Europos lenkų draugijų unijos, kuri prieš tris dešimtmečius buvo įkurta Londone ir pastaruoju metu vienija didžiausias lenkų diasporos nevyriausybines organizacijas iš 27 Senojo žemyno valstybių reiškiu Jums pagarbą, ir turiu garbės kreiptis dėl Lietuvos Respublikos Seime nagrinėjamo teisės akto projekto, kuris - įstatymų leidėjui nusprendus jį priimti - betarpiškai palies žmones, kuriems, remiantis nusistovėjusia europine praktika ir susikūrusiomis tradicijomis, turėtų būti taikoma veiksminga jų teisių apsauga ir „pozityvioji diskriminacija“. Europos Sąjungos teisinėje sistemoje jau nusistovėjo pagrindiniai teisėkūros ir teisės taikymo principai: teisinio tikrumo, institucijų pusiausvyros, teisėtų lūkesčių ir kt., kuriuos savo jurisprudencijoje iš esmės išplėtojo Europos Sąjungos Teisingumo Teismas. Jo praktikoje pagrindinės teisės taip pat pripažintos bendraisiais Sąjungos teisės principais. Šie principai dabar įtvirtinti Europos Sąjungos sutarties 6 straipsnio 3 dalyje, kur nurodomos pagrindinės teisės, garantuojamos Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje, kylančios iš valstybėms narėms bendrų konstitucinių tradicijų ir nustatytos Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje. Europos lenkų draugijų unija susipažinusi su Tautinių mažumų įstatymo projektu Nr. XIVP-3917 teikia šias pastabas ir pasiūlymus: 2.      Lietuvos Respublikoje galioja Europos Tarybos tautinių mažumų apsaugos pagrindų konvencija, kurią Seimas ratifikavo 2000 m. vasario 17 d. Iki šiol tam tikros Tautinių mažumų apsaugos pagrindų konvencijos nuostatos nėra implementuotos į nacionalinę teisę. Pavyzdžiui, šios konvencijos 11 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad „Šalys tose teritorijose, kuriose tradiciškai gausiai gyvena tautinei mažumai priklausantys asmenys, remdamosi savo teisinės sistemos reikalavimais, o prireikus ir sutartimis su kitomis valstybėmis, bei atsižvelgusios j konkrečias sąlygas, visuomenei skirtus tradicinius vietovių, gatvių pavadinimus ir kitus topografinius įrašus stengiasi daryti taip pat ir mažumos kalba, jeigu yra pakankamas tokio žymėjimo poreikis“. Esant projektu teikiamo įstatymo (jeigu jis būtų priimtas) nuostatų ir Tautinių mažumų apsaugos pagrindų konvencijos kolizijai bus taikoma pastaroji konvencija. „<...> Konstitucijoje taip pat yra įtvirtintas principas, kad tais atvejais, kai nacionalinės teisės aktas (aišku, išskyrus pačią Konstituciją) nustato tokį teisinį reguliavimą, kuris konkuruoja su nustatytuoju tarptautinėje sutartyje, turi būti taikoma tarptautinė sutartis (Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 14 d., 2006 m. gruodžio 21 d., 2012 m. rugsėjo 5 d. nutarimai). Seimo ratifikuotos tarptautinės sutartys, remiantis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 138 straipsnio 3 dalimi, yra sudedamoji Lietuvos Respublikos teisinės sistemos dalis. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad ši Konstitucijos nuostata reiškia, kad ratifikuotos tarptautinės sutartys įgyja įstatymo galią (Konstitucinio Teismo 1995 m. spalio 17 d., 2002 m. balandžio 25 d., 2012 m. rugsėjo 5 d. nutarimai). Valstybė, ratifikavusi Tautinių mažumų apsaugos pagrindų konvenciją, įsipareigoja visapusiškai užtikrinti tautinėms mažumoms priklausančių asmenų lygybę visose ekonominio, socialinio, politinio ir kultūrinio gyvenimo srityse, taip pat sąlygas, būtinas tokiems asmenims reikšti, puoselėti ir plėtoti savo kultūrą ir tautinę priklausomybę. Todėl teisinės sistemos subalansavimui ir, be kita ko, tautinių mažumų atstovams sukeltų teisėtų lūkesčių įgyvendinimui svarbios Tarptautinių sutarčių įstatymo 11 straipsnio (jo dalių) nuostatos: 1.      Įsigaliojusias, taip pat laikinai taikomas Lietuvos Respublikos tarptautines sutartis Lietuvos Respublikoje privaloma vykdyti. 2.      Jei įsigaliojusi ratifikuota Lietuvos Respublikos tarptautinė sutartis nustato kitokias normas negu Lietuvos Respublikos įstatymai, kiti teisės aktai, galiojantys šios sutarties sudarymo metu arba įsigalioję po šios sutarties įsigaliojimo, taikomos Lietuvos Respublikos tarptautinės sutarties nuostatos. 3. Jeigu Lietuvos Respublikos tarptautinei sutarčiai vykdyti reikia priimti įstatymą ar kitą teisės aktą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nustatyta tvarka pateikia Seimui atitinkamo įstatymo projektą arba priima atitinkamą Vyriausybės nutarimą, ar pagal kompetenciją užtikrina kito teisės akto priėmimą. Tautinių mažumų apsaugos pagrindų konvencijoje, be kita ko, įtvirtinta, kad teisiniam reglamentavimui nustatyti šalis, esant poreikiui, gali remtis ir sutartimis su kitomis valstybėmis. Pažymėtina, kad Lietuvoje yra ratifikuota ir nuo 1994 m. lapkričio 26 d. galioja Lietuvos Respublikos ir Lenkijos Respublikos draugiškų santykių ir gero kaimyninio bendradarbiavimo sutartis. Atsižvelgiant į tai, kyla poreikis įstatymo projektą papildyti nuostatomis, kurios numatytų, kad tose teritorijose, kuriose tradiciškai gausiai gyvena tautinei mažumai priklausantys asmenys, tradicinius vietovių, gatvių pavadinimus ir kitus topografinius įrašus nurodyti taip pat ir tautinės mažumos kalba, taip pat tose teritorijose, kur tradiciškai gausiai gyvena tautinei mažumai priklausantys asmenys, reglamentuoti galimybę vartoti tautinės mažumos kalbą viešojo administravimo įstaigose ir institucijose teikiant administracines paslaugas ir vykdant administracines procedūras. Senajame žemyne yra nemažai valstybių, kur Tautinių mažumų apsaugos pagrindų konvencijos nuostatos sėkmingai buvo inkorporuotos į nacionalinę teisę. Valstybių, kurios ratifikavo Tautinių mažumų apsaugos pagrindų konvenciją, įstatymų leidėjai patys nustato, kokiose vietovėse galimas dvikalbių, trikalbių vietovardžių, gatvių ir topografinių pavadinimų naudojimas. Austrija, Danija, Čekija, Kroatija, Vokietija, Suomija, Estija, Švedija, Prancūzija, Belgija, Jungtinė Karalystė, Norvegija, Slovėnija, Slovakija, Italija, Vengrija, tai - šalys, kur tautinėms mažumoms priklausantys asmenys gali vartoti savo kalbą viešajame gyvenime. Tai - gerosios praktikos pavyzdžiai. Atkreiptinas dėmesys, kad nei vienoje iš šių valstybių, kuomet jų įstatymų leidėjai nusprendė tenkinti tautinių mažumų atstovų lūkesčius ir taikyti reglamentavimą, leisiantį vartoti tautinių mažumų kalbas viešajame gyvenime - vietovardžių, gatvių, topografinių ženklų pavadinimus rašyti ir tautinės mažumos kalba - nekilo viešasis žmonių nepasitenkinimas, priešingai, - tautinių mažumų teisių puoselėjimas daro pagrindą teisinės sistemos reformavimui, kuomet valstybei reikia įtvirtinti platesnes ir liberaliąsias žmogaus teisių, nusistovėjusias demokratiniame pasaulyje, normas. Dvikalbių ar trikalbių vietovardžių, gatvių ir topografinių pavadinimų vartojimui nustatytinos taisyklės, atspindinčios tautinių mažumų poreikį (lūkesčius) ir plačiai suprantamą valstybės interesą. Pavyzdžiui, Danijoje galima išvysti vokiškus vietovardžius ten, kur vokiečių tautinė mažuma sudaro 4 proc. gyventojų, Čekijoje - lenkiškus, kur šios tautinės mažumos atstovų gyvena mažiausiai 10 proc. ir t.t. (10-15 proc. - dažniausiai paplitę skaičiai). Šis skaičius nėra didesnis nei 1/3 (priešingu atveju, įvertinus, be kita ko, Europos Sąjungos Teisingumo Teismo jurisprudenciją, būtų iškraipomos teisinės nuostatos, skirtos (tautinių) mažumų gyvenimui reguliuoti). Europos lenkų draugijų unija nuolatos stebi atskirų valstybių teisinę sistemą ir lenkų diasporos situaciją jos kontekste. Pažymėtina, kad Tautinių mažumų įstatymas, kuris užtikrintų tautinėms mažumoms priklausančių žmonių pagrindinių teisių apsaugą, Lietuvoje galėjo būti priimtas prieš dešimtmetį. Šiandien daugelis problemų, apie kurias kalbame, būtų praeityje. Iš Europos lenkų draugijų unijos ekspertų pastebėjimų darytina prielaida, kad Lietuvoje įsitvirtinę nacionalistai, pseudopatriotai ar prieš valstybę nusiteikę asmenys tikėjosi, kad tautinės mažumos, ilgus metus negalinčios sulaukti sprendimų savo teisėms užtikrinti, pamažu nustos „reikalauti savo teisių“. Tie „patriotai“ klydo. įvertinus ligšiolinį tautinių mažumų atstovų aktyvumą galima prognozuoti, kad tautinių mažumų teisių įtvirtinimo ir apsaugos užtikrinimo poreikis, turint omeny pagrindinių ir prigimtinių žmogaus teisių ir laisvių apsaugą, nebus išbrauktas iš darbotvarkės, o delsimas (arba tokio reguliavimo įvedimas, kuris imituoja ilgalaikių problemų sprendimą) ilgainiui Lietuvos valstybei neišeis į naudą. Dabartinėje geopolitinėje situacijoje tautinių mažumų klausimas gali būti eskaluojamas trečiųjų asmenų ir (arba) trečiųjų šalių. Priėmus Tautinių mažumų įstatymą, būtų įgyvendintos Europos Tarybos Tautinių mažumų apsaugos pagrindų konvencijos Patariamojo komiteto Ketvirtojoje nuomonėje, Europos Tarybos ministrų komiteto 2019 m. kovo 27 d. rezoliucijoje CM/ResCMN(2019)4 dėl Tautinių mažumų apsaugos pagrindų konvencijos įgyvendinimo Lietuvos Respublikoje ir Žmogaus teisių tarybos Visuotinės periodinės peržiūros darbo grupės ataskaitoje pateiktos rekomendacijos Lietuvai: -        aktyviai konsultuojantis su tautinių mažumų atstovais, nustatyti visapusiškų teisinę sistemų tautinėms mažumoms priklausančių asmenų teisėms ginti, kartu išlaikant atvirų ir visaapimantį požiūrį į Tautinių mažumų apsaugos pagrindų konvencijos taikymo sritį; -        nustatyti valstybės politikos tautinių mažumų srityje formavimo, įgyvendinimo bei atstovavimo tautinėms mažumoms institucinę sąrangų. Atkreiptinas dėmesys, kad tiek įgyvendinant Europos Tarybos Tautinių mažumų apsaugos pagrindų konvencijos Patariamojo komiteto rekomendacijas, tiek įvertinant Tautinių mažumų apsaugos pagrindų konvencijos nuostatas ir dokumento tikslus, valstybė, ratifikavusi šią konvenciją be išlygų, negali savo nuožiūra taikyti išimčių, perkeliant į nacionalinę teisę dalį Tautinių mažumų apsaugos pagrindų konvencijos nuostatų. Negalima nesutikti su naujojo teisinio reguliavimo iniciatoriais, kurie nurodo, kad Tautinių mažumų įstatymo priėmimas prisidėtų prie tautinių mažumų teisių kodifikavimo, tautinių mažumų politikos tobulinimo, tautinių mažumų teisinės padėties stabilumo, veiksmingesnio tautinių mažumų teisių realizavimo administraciniame lygmenyje bei sukurtų didesnį aiškumą ir nuoseklumą Lietuvos teisinėje bazėje. Tautinių mažumų kalbų vartojimo viešajame gyvenime subalansavimas šiame aspekte, manytina, yra itin svarbus. Iš Europos Tarybos Tautinių mažumų apsaugos pagrindų konvencijos Patariamojo komiteto rekomendacijoje įtvirtinto „aktyvaus konsultavimosi su tautinių mažumų atstovais“ poreikio, be kita ko, kyla reikiamybė įvertinti tautinių mažumų atstovų lūkesčius, o šie nekartą buvo išsakomi viešojoje erdvėje, Lietuvos lenkų bendruomenės dokumentuose ir pozicijose. Šiuo atveju būtų sveikintinas geranoriškumas (pvz., Čekijos Respublika reglamentuodama tautinių mažumų kalbų vartojimą, be kita ko, nusprendė viešuosius užrašus tautinių mažumų kalbomis nurodyti ne tik vietovardžiuose magistralinėse, krašto ar regioniniuose keliuose įvažiuojant į gyvenamąją vietovę ir išvažiuojant išjos, tačiau ir geležinkelio stotyse, taipogi viešai per garsiakalbius skelbiant informaciją šiose geležinkelio stotyse, nors tokios prievolės, kylančios iš Tautinių mažumų apsaugos pagrindų konvencijos nuostatų ar teismų praktikos, nebuvo), o ne siekiai neįgyvendinti (dalies) valstybės įsipareigojimų, pasitelkiant esamas teisines priemones. Įstatymų leidėjas turėtų apsispręsti dėl tautinių mažumų atstovų procentinio skaičiaus gyvenamojoje vietovėje (seniūnijoje, savivaldybėje), kur greta valstybinės kalbos galėtų būti vartojama tautinės mažumos kalba. Įvertinus politines realijas, tautinių mažumų lūkesčius ir jų aktyvumą, situacijos visumą, siūloma svarstyti taikyti 25 procentų ribą, kas, manytina, nebūtų negerai suprasta tautinių mažumų atstovų ir galėtų susilaukti parlamentarų politinio palaikymo. Taipogi svarstytinas tautinių mažumų kalbų, kurios yra oficialios Europos Sąjungos kalbos, vartojimas. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, prašome -        papildyti Tautinių mažumų įstatymo projekto 5 straipsnį atskiromis dalimis: „2. Savivaldybėje, kurioje tautinė mažuma, remiantis visuotinio gyventojų surašymo duomenimis, sudaro ne mažiau 25 procentų nuo bendrojo savivaldybės gyventojų skaičiaus, tautinei mažumai priklausantis asmuo bendraudamas su šioje savivaldybėje esančiais viešojo administravimo subjektais turi teisę vartoti tos tautinės mažumos kalbą kreipiantis raštu arba žodžiu tos tautinės mažumos kalba į savivaldybėje esančius viešojo administravimo subjektus, ir gauti atsakymą ta pačia kalba“. „3. Savivaldybės, kurioje tautinė mažuma, remiantis visuotinio gyventojų surašymo duomenimis, sudaro ne mažiau 25 procentų nuo bendrojo gyventojų skaičiaus, teritorijoje esančių viešojo administravimo subjektų pavadinimai šalia valstybinės kalbos gali būti rašomi ir tos tautinės mažumos kalba, kai ji yra viena iš oficialiųjų Europos Sąjungos kalbų“. „4. Savivaldybės, kurioje tautinė mažuma, remiantis visuotinio gyventojų surašymo duomenimis, sudaro ne mažiau 25 procentų nuo bendrojo gyventojų skaičiaus, teritorijoje esantys topografiniai ženklai šalia valstybinės kalbos gali būti rašomi ir tos tautinės mažumos kalba, kai ji yra viena iš oficialiųjų Europos Sąjungos kalbų“. „5. Gyvenamosios vietovės, kurioje tautinė mažuma, remiantis visuotinio gyventojų surašymo duomenimis, sudaro ne mažiau 25 procentų nuo bendrojo gyventojų skaičiaus, pavadinimas šalia valstybinės kalbos gali būti rašomas ir tos tautinės mažumos kalba, kai ji yra viena iš oficialiųjų Europos Sąjungos kalbų“. „6. Gyvenamosios vietovės, kurioje tautinė mažuma, remiantis visuotinio gyventojų surašymo duomenimis, sudaro ne mažiau 25 procentų nuo bendrojo gyventojų skaičiaus, gatvių pavadinimai šalia valstybinės kalbos gali būti rašomi ir tos tautinės mažumos kalba, kai ji yra viena iš oficialiųjų Europos Sąjungos kalbų“. „7. Savivaldybės teritorijoje esančių viešojo administravimo subjektų pavadinimų, kuriems taikomos šio straipsnio 3 dalies nuostatos, ir topografinių ženklų, kuriems taikomos šio straipsnio 4 dalies nuostatos sąrašą, esant savivaldybės teritorijoje gyvenančios tautinės mažumos poreikiui išreikštam tautines mažumas vienijančios organizacijos kreipimesi, savivaldybės vykdomosios institucijos vadovo teikimu tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota institucija“. „8. Gyvenamosios vietovės, kuriai taikomos šio straipsnio 5 ir 6 dalių nuostatos, pavadinimą tautinės mažumos kalba ir gatvių pavadinimus tautinės mažumos kalba, esant savivaldybės teritorijoje gyvenančios tautinės mažumos poreikiui išreikštam tautines mažumas vienijančios organizacijos kreipimesi, tvirtina savivaldybės taryba“.	Pritarti iš dalies	Dėl pasiūlymo papildyti Projekto 5 straipsnį naujomis dalimis: atkreiptinas dėmesys, kad  valstybinės kalbos santykis su kitomis kalbomis, įskaitant tautinių mažumų kalbas, viešųjų užrašų rašymo ir kt. klausimai yra Valstybinės kalbos įstatymo reguliavimo dalykas.  Siūlymai, remiantis ŠMK išvada,  prieštarauja Valstybinės kalbos įstatymui. Siūloma papildyti Projektą nauju 5 straipsniu, skiriant papildomą reglamentavimą toms istorinėms tautinėms mažumos, kurios yra nykstančios ir neturi savo istorinės tėvynės, su kuria gali tapatintis šiuo metu: pritarti iš dalies, t. y. Projektą papildyti nauju 5 straipsniu, kuris dėstomas taip: „5 straipsnis. Istorinės tautinės mažumos, jų teisės ir valstybės įsipareigojimai 1. Tautinės mažumos, kurios yra nykstančios ir neturi savo istorinės tėvynės, su kuria gali tapatintis šiuo metu, laikomos istorinėmis tautinėmis mažumomis. 2. Istorinės tautinės mažumos turi teisę išlikti ir išsaugoti savo kultūrą, tradicijas, papročius ir kalbą. 3. Valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos rūpinasi istorinių tautinių mažumų kultūros, tradicijų, papročių ir kalbos išsaugojimu. Ši funkcija finansuojama valstybės ir savivaldybių biudžetų lėšomis Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatymo nustatyta tvarka.“.
1.3	Europos lenkų draugijų unija 2024-08-06	12N			3.      Europos Taryba, būdama pasiryžusius saugoti tautinių mažumų atstovų teises ir suprasdama, kad Europos istorijos pokyčiai parodė, jog tautinių mažumų apsauga turi didelę reikšmę mūsų kontinento stabilumui, demokratijos išsaugojimui ir taikai; suprasdama, kad pliuralistinė ir demokratiška visuomenė turėtų ne tik gerbti tautinėms mažumoms priklausančių asmenų etninį, kultūrinį, kalbinį ir religinį savitumą, bet ir sudaryti tinkamas sąlygas jam reikštis, šį savitumą saugoti ir plėtoti; atsižvelgdama į tautinių mažumų apsaugos įsipareigojimus, numatytus Jungtinių Tautų konvencijose ir deklaracijose, taip pat Europos saugumo ir bendradarbiavimo konferencijos dokumentuose, priėmė Tautinių mažumų apsaugos pagrindų konvencija, kurios viena iš idėjų - saugoti tradicines tautines mažumas. Lietuvos valstybės istorijoje tautinės mažumos - tai neatsiejama visuomenės dalis. Lietuvoje gyvena daugiau kaip 150 tautybių žmonių. Vienų tautų protėviai čia apsigyveno 13-14 a., kitų - 20 a. viduryje. 1323 m. sausio 25 d. Lietuvos Didysis kunigaikštis Gediminas išsiuntė žinią Liubeko, Zundo, Bremeno, Magdeburgo, Kelno ir kitų miestų piliečiams, įvairių profesijų ir amatų atstovams, kviesdamas juos atvykti į Lietuvą ir apsigyventi. Jiems buvo pažadėta sudaryti kuo palankiausias gyvenimo ir darbo sąlygas. Gedimino laiškas simbolizuoja tolerancijos, draugiško įvairių tautų sugyvenimo dvasią Lietuvoje per daugelį amžių. Per daugelį metų istoriškai taip susiklostė, kad gausesnės yra (arba buvo) tos tautinės mažumos, kurių (istorinė) tėvynė ribojasi su Lietuva (lenkai, baltarusiai) arba jos nuo seno gyvena Lietuvoje (žydai, vokiečiai, totoriai, romai, karaimai, ukrainiečiai, latviai ir kt.). Senajame žemyne apie 50 tautų turi ne mažiau kaip po 1 mln. žmonių, jos sudaro daugiau kaip 90 proc. visų Europos gyventojų. Mažiau negu po 100 tūkst. žmonių turi 29 tautos, iš jų 11 - mažiau kaip 10 tūkst., o 5 - mažiau kaip 1000 žmonių. Geografiniu požiūriu Europos tautos išsidėsčiusios netolygiai. Vakarų ir Vidurio Europa pasižymi paprastesne etnine struktūra - yra mažiau tautų, jos turi mažiau etninių darinių su akivaizdžiau išreikštais požymiais nei etnografinės grupės, bet mažiau nei tautos arba nacijos. Šiek tiek margesnė Rytų ir Pietų Europa, o palei ribą su Azijos kontinentu susitelkę apie 50 proc. visų Europos tautų. Nemaža dalį Europos šalių (pvz., Portugaliją, Italiją, Islandiją, Daniją, Airiją, Vengriją, Graikiją, Lenkiją) galima laikyti vienatautėmis (virš 90 proc. jų gyventojų sudaro pagrindinės nacijos žmonės). Kai kuriose šalyse (pvz., Suomijoje, Moldavijoje, Vokietijoje, Prancūzijoje, Didžiojoje Britanijoje) gyvena gausios autochtoninės mažumos; kai kurios jų ir kitų šalių grupė (pvz., Estija, Latvija, Lietuva, Baltarusija, Ukraina, Nyderlandai) turi palyginti gausias 20 a. imigrantų diasporas. Šveicarija, Ispanija, Belgija ir kt. pagal vietinių tautų skaičių ir jų gausumą laikomos daugiatautėmis. Daug kur etninių teritorijų sandūrose susidarė dideli plotai su etniškai mišriais gyventojais. Susikūrus tautinėms valstybėms kai kurių tautų dalis liko kitoje valstybėje. Tokia padėtis kartais tampa politinės įtampos ir konfliktų priežastimi (deja, istorijoje įsirašė netgi teritorijų etniniai valymai). Visa tai įtakojo ir sukeldavo gyventojų imigracijos proveržius. Dėl šių priežasčių 19 a. ir ypač 20 a. įvairių Europos tautų demografinė raida buvo netolygi, o šalių etninė sudėtis kito sparčiau negu, pavyzdžiui, Šiaurės Amerikos kontinente. Viena iš nesusipratimų ir potencialių konfliktinių situacijų priežasčių, lėmusių ilgesnes įtampas tarp valstybių - valdžios atstovų (sprendimų priėmėjų) negebėjimas suprasti tautinių mažumų lūkesčių išsaugoti savo tapatybę, nenoras įsiklausyti į mažesnių etninių grupių poreikius ir delsimas, galimai manant, kad potencialios etninio klausimo problemos ilgainiui nebeliks. Taip apskritai niekad nenutinka, o įvertinus Lietuvos geografinę padėtį, globalizacijos procesus ir žmonių migracijos reiškinį bei mastus, galima daryti prielaidą, kad vengimas spręsti tautinių mažumų klausimą, t.y. tenkinti tų mažumų teisėtus lūkesčius ir poreikius tiek, kiek tai numatyta tarptautiniuose dokumentuose, gali kelti potencialių grėsmių ir būti konfliktinių situacijų židiniais. Daugelio Europos šalių teritorijoje esama regioninių autochtoninių grupių, tai lėmė istoriniai procesai (pvz., valstybės buvo kuriamos ne vien pagal kalbines ribas). Yra valstybių, kurios tik tam tikras etnines grupes laiko „tautine mažuma“ (pvz., Danijos Karalystė ratifikuodama Tautinių mažumų apsaugos pagrindų konvenciją deklaravo, jog kaip tautinę mažumą Konvencijos prasme pripažįsta tik vokiečių mažumą Pietų Jutlandijoje; Vokietijos Federacinėje Respublikoje už tautinių mažumų rėmimą ir jų kalbų apsaugą atsako regionai (žemės): Brandenburge, Saksonijoje ir Šlezvige-Holšteine tautinių mažumų teisės yra įtvirtintos šių žemių konstitucijose, taip pat Šlezvige-Holšteine danų mažumos teises saugo 1955 m. Bonos ir Kopenhagos deklaracijos, fryzų - specialus Fryzų įstatymas, sorbų teises Brandenburge ir Saksonijoje garantuoja Sorbų įstatymai; Lenkijos Respublikoje įstatymų leidėjas nustatė, kad tautine mažuma yra laikomos devynios tautinės grupės, kurių protėviai dabartinės šalies teritorijoje gyveno ilgiau nei vieną šimtmetį, joms, be kita ko, taikoma kalbinių teisių apsauga, o kitos tautinės grupės vadinamos etninėmis), yra valstybių, kurios visas šalies etnines grupes laiko „tautine mažuma“ [ne visur jos yra įvardijamos kaip „tautinė mažuma“] (pvz., Austrijos Respublikoje pagal 1976 m. Tautinių grupių įstatymą „tautinėmis grupėmis“ vadinamos šalies teritorijoje gyvenančios ir savo kilme su ja susijusios (t.y. autochtoninės) Austrijos piliečių grupės, kurių gimtoji kalba nėra vokiečių, ir kurie turi savitą etniškumą; Italijos Respublikos teisinėje sistemoje „tautinės mažumos“ sąvoka yra susijusi išimtinai su kalba arba, tiksliau tariant, su kalbine mažuma. Šiame kontekste paminėtos valstybės savo teisinę sistemą, reglamentuojančią etninių grupių teisinę apsaugą, sureguliavo prieš daugelį metų. Europoje yra valstybių, kurios savalaikiu nesubalansavo teisinės bazės ir pastaruoju metu neturėdamos nedviprasmiško teisinio reglamentavimo susiduria su iššūkiais ir netipinėmis situacijomis su migrantais (pvz., Prancūzijos Respublika, Švedijos Karalystė). Atsižvelgiant į tai, įstatymo projekte siūloma numatyti išskirtinį dėmesį etninėms grupėms, kurios mūsų šalyje tradiciškai gyveno ilgiau nei du šimtmečius. Tai - įstatymų leidėjo prerogatyva, kuri galėtų būti rimtai svarstoma, nes sektinų pavyzdžių Europoje šiuo klausimu, kuomet valstybė apibrėžia, kokios etninės grupės laikytinos tradicine tautine mažuma, yra. Kaip žinia, galimi keli būdai - nustatyti baigtinį etninių grupių sąrašą įstatyme arba atitinkamą sąrašą išgryninti įstatymą įgyvendinančiame akte. Neišsprendus šio uždavinio, ateityje - įvertinus globalizacijos ir žmonių migracijos procesus - tai gali tapti rimtu iššūkiu: imigrantams, nepaisant jų tautybės, bus sukuriamos platesnės teisės nei tautinei daugumai. Šią situaciją galima modeliuoti kaip neišvengiamą, delsimas gali reikšti politikų neveikimą, neatsakingą veiklą, ar netgi veikimą prieš valstybės interesus ir nacionalinį saugumą, kas darniai šalies raidai gali atnešti neigiamų pasekmių. Atkreiptinas dėmesys, kad naujojo teisinio reguliavimo iniciatoriai yra numatę valstybės įsipareigojimą remti tautinių mažumų viešosios informacijos rengėjų ir (ar) skleidėjų kultūrinius ir šviečiamuosius projektus ir veiklą Visuomenės informavimo įstatymo nustatyta tvarka (įstatymo projekto 9 straipsnio 3 dalis). Manytina, kad tikslinga būtų numatyti galimybę remti tradicinių tautinių mažumų, kurios dabartinės Lietuvos Respublikos teritorijoje istoriškai gyvena kelis šimtmečius, organizacijas ir jų įgyvendinamus kultūrinius projektus, kuriais yra skatinamas jų tautinio identiteto išsaugojimas ir integracija į Lietuvos visuomenę. Beje, tai - paplitęs reiškinys Europos Sąjungos valstybėse narėse. Atsižvelgiant j tai, kas išdėstyta, prašome: -        papildyti įstatymo projektą nauju VI skyriumi ir nauju 12 straipsniu, ir jį išdėstyti taip: „VI SKYRIUS TRADICINĖ TAUTINĖ MAŽUMA 12. straipsnis. Tradicinė tautinė mažuma 1.      Tradicinė tautinė mažuma - tautinė mažuma, kurios protėviai Lietuvos valstybėje gyveno ilgiau nei du šimtmečius. 2.      Tradicinių tautinių mažumų organizacija - viešasis juridinis asmuo, kurio teisinė forma yra asociacija, kurios vienas iš steigimo dokumentuose numatytų tikslų - atstovaujanti tradicinei tautinei mažumai priklausančių asmenų interesams, susijusiems su tautinių mažumų integracija į Lietuvos visuomenę ir (arba) tautinės tapatybės išsaugojimu. 3.      Valstybė remia tradicinių tautinių mažumų organizacijų kultūrinius projektus ir veiklą įstatymų nustatyta tvarka“. Atsižvelgiant į projekto papildymą nauju VI skyriumi ir nauju 12 straipsniu, atitinkamai keistina kito įstatymo projekto skyriaus ir straipsnių numeracija: 1)      įstatymo projekto VI skyrių atitinkamai laikyti VII skyriumi irt.t.; 2)      įstatymo projekto 12-15 straipsnius atitinkamai laikyti 13-16 straipsniais.	Pritarti iš dalies	Žr. 1.2 p. argumentus. Tautinių mažumų kultūrinio paveldo apsaugos klausimai sprendžiami 8 straipsniu. Tačiau Komitetas siūlo Projektą  papildyti nauju 5 straipsniu, numatant atskirą  reglamentavimą toms istorinėms tautinėms mažumos, kurios yra nykstančios ir neturi savo istorinės tėvynės, su kuria gali tapatintis šiuo metu.
2.	Vilniaus m. baltarusių klubas „Siabryna“ 2024-08-27	6	2		Atsižvelgiant į tai, kad pagal Lietuvos Respublikos tautinių mažumų Įstatymo projekto III skirsnio 6 straipsnio 2 dalį valstybinėse ir savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklose garantuojamas ugdymas (tik) tautinės mažumos, kurios rėmimas numatytas Lietuvos Respublikos dvišalėse ar daugiašalėse tarptautinėse sutartyse su Europos Sąjungos valstybėmis, kalba, kuri yra oficiali Europos Sąjungos kalba, mūsų manymu, ši nuostata pažeidžia kitų Lietuvoje gyvenančių tautinių mažumų teises. Mandagiai prašome atkreipti dėmesį į šią, mūsų nuomone, neteisybę.	Nepritarti	Projekto 6 straipsnio 2 dalies nuostata siūloma atsižvelgiant į Europos Žmogaus Teisių Teismo formuojamą praktiką 2023 m. lapkričio 16 d. sprendime byloje Džibuti ir kiti prieš Latviją (peticijos Nr. 225/20 ir kiti) ir ji būtų sistemiškai įgyvendinama kartu su Švietimo įstatymo 28 straipsnio 7 dalies, 30 straipsnio 2 dalies nuostatomis. Kai nėra sudarytų dvišalių sutarčių su ES valstybėmis, kitų tautinių mažumų švietimo klausimai reglamentuojami ir detalizuojami Švietimo įstatyme atsižvelgiant į atitinkamus kriterijus. Remiantis Projekto 6 straipsnio 1 dalimi būtų nustatyta, kad „Tautinei mažumai priklausantis asmuo turi teisę mokytis šios tautinės mažumos kalba arba tautinės mažumos kalbos bendrojo ugdymo ir neformaliojo švietimo mokyklose pagal bendrojo ugdymo ir neformaliojo švietimo programas Švietimo įstatymo ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių švietimą, nustatyta tvarka.“ Remiantis Švietimo įstatymo 28 straipsnio 7 dalimi, numatomi atvejai, kai laiduojamas ugdymas tautinės mažumos kalba arba tos kalbos mokymasis vietovėse, kurioje gausiai gyvena tautinė mažuma. Projekto 6 straipsnio 2 dalies tikslas – skatinti ryšį su Europos Sąjungos valstybėmis, šių valstybių tautinių mažumų integraciją, kai tai numato tarptautinė sutartis. Kitais atvejais ugdymas tautinės mažumos kalba ar tos kalbos mokymas užtikrinamas remiantis Švietimo įstatymo 28 straipsnio 7 dalimi.
3.	Lietuvos sąjūdžio Vilniaus skyriaus taryba 2024-09-05	7,7N			Siūlome naikinti įstatymo projekto 7 straipsnį, dubliuojantį 11 straipsnį. 7 straipsnį naujai formuluoti taip: 7 straipsnis. Vietinių tautinių mažumų atstovavimas švietimo srityje Savivaldybėse, kur Valstybei vardą davę autochtonai (lietuviai) dėl okupacijų ir prievartinės asimiliacijos tapo mažuma, pagal LR Konstitucijos 2, 3, 8, 10, 14, 28 straipsnius turi išlaikyti visas teises ilgaamžei savo ir Europos kultūrai saugoti. Kad būtų sudarytos lygios teisės visiems piliečiams, nebegaivinami okupacijų padariniai, keliamas mokymo lygis, didinamas pamokų skaičius valstybine kalba Vilniaus ir Šalčininkų savivaldybių valstybinės švietimo įstaigos priklauso Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai. 10 straipsnio 1 dalyje išbraukti mažumoms „steigti politines organizacijas“, dalyvauti sprendžiant klausimus „Tarptautiniu“ lygmeniu. Nebeįtraukti atmestų straipsnių, kurie pažeistų LR Konstituciją, Valstybinės kalbos įstatymą ir atkurtų panaikintą teritorinę autonomiją su svetima regionine kalba, suslavintais vietovių, gatvių, įstaigų užrašais.	Nepritarti	TM komentaras: Nepritarti Valstybinės kalbos santykis su kitomis kalbomis, įskaitant tautinių mažumų kalbas, viešųjų užrašų rašymo klausimai turi būti sprendžiami Valstybinės kalbos konstituciniu įstatymu.
4.1	Kazimieras Garšva Lietuvos Sąjūdžio Vilniaus skyrius 2024-09-16	2	1		Tautinei mažumai priklausantis asmuo – kuriam būdinga kitokia nei lietuvių (= daugumos valstybės gyventojų) tautinė tapatybė. Geriau tautybių nepriešinti.	Nepritarti	Projekto 2 str. 1 d.  nurodyta apibrėžtis atitinka Lietuvos Respublikos Konstitucijos preambulėje įtvirtintą „lietuvių tautos“ terminą. Tautinių mažumų atstovai nekelia supriešinimo problemos dėl šios nuostatos. Aiškumas ir tikslumas teisės akto projekte negali būti laikomas supriešinimu.
4.2	Kazimieras Garšva Lietuvos Sąjūdžio Vilniaus skyrius 2024-09-16	6.2			Nesant sutarčių su Europos Sąjungos valstybėmis dėl mokymo kita kalba, tautinės mažumos atstovams sudaroma galimybė išmokti LR valstybinę kalbą ir ja mokytis, kartu studijuojant savo gimtąją kalbą.	Nepritarti	Projekto nesiekiama paneigti ar kitaip aiškinti Švietimo įstatymo nuostatas. Europos Tarybos tautinių mažumų apsaugos pagrindų konvencijos (toliau – Konvencija) 14 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad šio straipsnio 2 dalis (dėl galimybės mokytis tautinės mažumos kalbos arba tautinės mažumos kalba) įgyvendinama nepažeidžiant nuostatos mokytis oficialiosios kalbos arba mokytis ta kalba. Ši Konvencijos nuostata būtų įgyvendinta kartu su Projektu siūlomomis nuostatomis sistemiškai taikant Švietimo įstatymo 30 straipsnio 2 dalies nuostatą, pagal kurią bendrojo ugdymo ir neformaliojo švietimo mokyklose, kuriose ugdymo procesas vykdomas arba kai kurie dalykai mokomi tautinės mažumos kalba, lietuvių kalbos dalykas yra sudėtinė ugdymo programos dalis ir jos mokymui skiriama ne mažiau laiko kaip gimtosios kalbos mokymui, taip pat įtvirtinta, kiek laiko skiriama ugdymui lietuvių kalba. Valstybinės kalbos ir Švietimo įstatymas ne tik kad sudaro galimybes tautinių mažumų atstovams  mokytis lietuvių kalbos, tačiau nustato ir tokią prievolę. Teisė ir galimybė tautinių mažumų atstovams mokytis valstybine lietuvių kalba nustatyta Švietimo įstatyme. Projekto 6 str. 1 dalis nustato, kad tautinei mažumai priklausantis asmuo turi teisę mokytis šios tautinės mažumos kalba arba tautinės mažumos kalbos bendrojo ugdymo ir neformaliojo švietimo mokyklose pagal bendrojo ugdymo ir neformaliojo švietimo programas Švietimo įstatymo ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių švietimą, nustatyta tvarka. Ši nuostata galioja ir nesant sutarčių su Europos Sąjungos valstybėmis.
4.3	Kazimieras Garšva Lietuvos Sąjūdžio Vilniaus skyrius 2024-09-16	8.1			Tautinei mažumai priklausantys asmenys ... turi teisę puoselėti ir plėtoti savo kultūrą, papročius ir kalbą, gauti apie juos objektyvius Lietuvos Respublikos mokslo duomenis.	Nepritarti	Siūlomomis nuostatomis nesukuriama jokia speciali tautinei mažumai būdinga teisė. Teisė gauti informaciją nepriklauso ir neturi sąsajos su tautybe.
4.4	Kazimieras Garšva Lietuvos Sąjūdžio Vilniaus skyrius 2024-09-16	10	3		Šio straipsnio 1 ir 2 dalyse minimomis politinėmis ir tarptautinėmis organizacijomis nesinaudoja Lietuvos Respublikos piliečiai, kurių organizacijos ir kilmės valstybės dar nepripažino Lietuvos Respublikos ar jos dalių okupacijų ir kitų dalykų, nurodytų šio įstatymo 12 ir 14 straipsniuose.	Nepritarti	Projekto 12 straipsnio tikslas – įtvirtinti tautinei mažumai priklausančių asmenų teisių įgyvendinimo sąlygas ir pareigas, o tautinėms mažumoms priklausantys asmenys, įgyvendindami šias teises, turi, be kita ko, laikytis Lietuvos Respublikos įstatymų, o jų steigiamų organizacijų veikla negali prieštarauti Lietuvos Respublikos Konstitucijai bei įstatymams. Be to, siūlomos nuostatos yra deklaratyvaus pobūdžio ir neaišku, kodėl išskiriamos tik politinės ir tarptautinės organizacijos. Projekto 12 straipsnis nustato tautinei mažumai priklausančių asmenų teisių įgyvendinimo sąlygas ir jų pareigas. Okupacinių rėžimų nepripažinimas ar neigimas turėtų būti atitinkamai vertinamas įstatymų nustatyta tvarka. Atkreiptinas dėmesys, kad Baudžiamojo kodekso 170^2straipsnis nustato baudžiamąją atsakomybę už  viešą pritarimą tarptautiniams nusikaltimams, SSRS ar nacistinės Vokietijos nusikaltimams, jų neigimą ar šiurkštų menkinimą. 12 straipsnio 2 ir 3  dalimis siekiama nustatyti, kad jokia šio įstatymo nuostata negali būti aiškinama kaip suteikianti teisę dalyvauti veikloje ar atlikti veiksmus, kurie prieštarautų Lietuvos Respublikos įstatymams, valstybės suverenitetui, teritoriniam vientisumui ir nacionaliniam saugumui, konstituciniams ir visuotinai pripažintiems tarptautinės teisės principams. o tautinei mažumai priklausantys asmenys, įgyvendindami savo teises, laisves ir pareigas, turi laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos, įstatymų ir kitų teisės aktų, saugoti ir gerbti valstybės suverenitetą, teritorinį vientisumą ir nepažeisti kitų asmenų teisių ir laisvių.
4.5	Kazimieras Garšva 2024-09-16	5N			Pasiūlytas naujas 5 straipsnis. Autochtoninės ir istorinės tautinės mažumos 5.3. savivaldybėse, kur valstybei vardą davę autochtonai (lietuviai) dėl okupacijų ir asimiliacijos tapo mažuma, pagal LR Konstitucijos 2,3,8, 10,14, 28 straipsnius visiems LR piliečiams sudarant lygias teises švietimo, kultūros ir visose kitose srityse valstybinės švietimo įstaigos priklauso Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai.	Nepritarti	Projekto tikslas – įtvirtinti konkrečias teisės normas, kuriomis būtų sistemiškai ir išsamiai reglamentuojamos tautinių mažumų teisės. Siūlomos nuostatos neprisideda siekiant Projekto tikslų, jos neaiškios, nenuoseklios, nesuprantamos, taip pat lieka neatskleistas šių nuostatų turinio praktinis taikymas. Siūloma nuostata - ne šio įstatymo dalykas.
4.6	Kazimieras Garšva 2024-09-16				Siūlymai įvesti regioninę kalbą, vietovardžių, asmenvardžių rašymą užsienio kalbomis prieštarauja LR Konstitucijai, Tautinių mažumų konvencijai ir t.t.	Pritarti	Valstybinės kalbos santykis su kitomis kalbomis, įskaitant tautinių mažumų kalbas, viešųjų užrašų rašymo ir kt. klausimai yra Valstybinės kalbos konstitucinio įstatymo reguliavimo dalykas ir turi būti išspręstas būtent priėmus Valstybinės kalbos konstitucinį įstatymą.

4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti			Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
		str.	str. d.	p.
1.	Vilniaus rajono savivaldybė 2024-08-02	5			Vilniaus rajono savivaldybė susipažino su Tautinių mažumų įstatymo projektu ir sveikina iniciatyvą priimti šį įstatymą. Tautinių mažumų padėties teisinis reglamentavimas tampa ypatingai jautrus sudėtingoje geopolitinėje situacijoje, todėl svarbu aiškiai ir nedviprasmiškai nustatyti tautinių mažumų teises ir sąlygas jomis naudotis. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad įstatymo 5 straipsnyje (Teisė vartoti tautinės mažumos kalbą) nėra aiškiai reglamentuotas ir nustatytas tautinių mažumų kalbų vartojimas viešojoje erdvėje, tai kelia nemažai sumaišties ir neaiškumų tiek gyventojams, tiek viešajame administravime, todėl prašytume aiškiau ir tiksliau nustatyti tautinių mažumų kalbų vartoseną viešajame gyvenime. Taip pat svarbu paminėti, kad projekto 6 straipsnio formuluotės apie švietimą tautinės mažumos kalba kelia abejonių, ar bus visiems Lietuvos Respublikos piliečiams, nepriklausomai nuo jų tautinės tapatybės, užtikrinamos lygios galimybės mokytis ir įgyti išsilavinimą. Esame įsitikinę, kad negali būti bloginamos ugdymo sąlygos savivaldybių bendrojo ugdymo mokyklose, kuriose ugdymas vyksta tautinės mažumos kalba.	Pritarti iš dalies	Pritariant, kad tautinių mažumų kalbų vartojimas viešajame gyvenime, įskaitant švietimo sritį,  turi būti aiškiai ir nedviprasmiškai reglamentuotas įstatymu, tačiau kalbos vartojimo detalizavimas nėra šio įstatymo dalykas. Valstybinės kalbos santykis su kitomis kalbomis, įskaitant tautinių mažumų kalbas, viešųjų užrašų rašymo ir kt. klausimai yra Valstybinės kalbos įstatymo reguliavimo dalykas. Projekto 6 straipsnio  2  dalies nuostatos nepaneigia ar nesuteikia pagrindo kitaip aiškinti Švietimo įstatymo nuostatų, kurios  jau įtvirtina teisę mokytis tautinės mažumos kalba arba tautinės mažumos kalbos kitais atvejais, nei numatoma 6 straipsnio 2 dalimi. Projekto nuostatos nesudaro prielaidų bloginti šiuo metu nustatytas ugdymo tautinės mažumos kalba sąlygas. Projekto 6 straipsnio 1 dalis tikslas – įtvirtinti tautinei mažumai priklausančio asmens teisę mokytis tautinės mažumos kalba arba tautinės mažumos kalbos, šią teisę įgyvendinant remiantis Švietimo įstatymu ir kitais teisės aktais, reglamentuojančiais švietimą. Kitų 6 straipsnio nuostatų tikslas – skatinti ryšį su Europos Sąjungos valstybėmis, šių valstybių tautinių mažumų integraciją, kai tai numato tarptautinė sutartis, atitinkamos nuostatos taip pat būtų taikomos sistemiškai su Švietimo įstatyme jau įtvirtintu reguliavimu.
2.	Tautinių bendrijų taryba prie Tautinių mažumų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2024-07-29				Iš esmės pritaria esamai Įstatymo projekto redakcijai, siūlo pagal galimybes atsižvelgti į posėdyje išsakytas pastabas dėl mokymo tautinės mažumos kalba nebloginimo, dėl atsisakymo tų nuostatų, kuriomis nustatomas įpareigojimas užtikrinant šiame įstatymo projekte nustatytas teises  laikytis  Valstybinės kalbos įstatymo ir kitų įstatymų bei gerbti Lietuvos Respublikos suverenitetą  ir pritaria Dalios Asanavičiūtės, Jurgio Razmos, Edmundo Pupinio ir kt. pasiūlymui dėl istorinių tautinių bendruomenių, nykstančių bendruomenių išsaugojimo.	Pritarti	Pritartina pagal galimybes atsižvelgus į dalį pasiūlymų. Dėl siūlymo atsisakyti nuostatos dėl įpareigojimo gerbti Lietuvos Respublikos suverenitetą ir laikytis kitų įstatymų – turi būti aišku, kad priimtas įstatymas taps Lietuvos Respublikos teisinės sistemos dalimi ir neturės viršenybės kitų įstatymų atžvilgiu. Dėl tautinių mažumų vartojimo viešajame gyvenime ir vietovardžių rašyme -  tai Valstybinės kalbos įstatymo reglamentavimo dalykas. Dėl istorinių tautinių bendruomenių (Seimo narių D. Asanavičiūtės ir kt. siūlymas) siūloma pritarti iš dalies, t. y. Projektą papildyti atitinkamai nauju 5 straipsniu, atsisakant siūlymo dėstymo naujame skyriuje.
3.1	Švietimo, mokslo ir sporto ministerija 2024-09-05	6	2		Atkreipiame dėmesį, kad Įstatymo projekto 6 straipsnio 2 dalyje neapribojus, kad ugdymas tautinės mažumos kalba garantuojamas tik tose mokyklose, kurių nuostatuose (įstatuose) yra įteisintas mokymas tautinės mažumos kalbos arba mokymas tautinės mažumos kalba, yra koduojamas prieštaravimas Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo 30 straipsnio 2 dalies nuostatoms. Taip pat būtų sukeliama perteklinė našta visoms valstybinėms ir savivaldybių bendrojo ugdymo mokykloms būti pasiruošusioms vykdyti mokymą tautinių mažumų kalba ir tai neatitiktų Švietimo įstatymo 29 straipsnio 2 dalies nuostatų, nustatančių, kad savivaldybė privalo turėti optimalų pradinio, pagrindinio, vidurinio ir neformaliojo vaikų ir suaugusiųjų švietimo programų teikėjų tinklą, atsižvelgiant į ugdymosi poreikių įvairovę užtikrinantį visiems asmenims lygias galimybes mokytis kartu su bendraamžiais, teisę mokytis valstybine kalba. Siekdami teisinio aiškumo, siūlome Įstatymo projekto 6 straipsnio 2 dalį patikslinti taip: „2. Valstybinėse ir savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklose, kurių nuostatuose (įstatuose) įteisintas mokymas tautinės mažumos kalbos arba mokymas tautinės mažumos kalba ir kurios atitinka Švietimo įstatymo 43 straipsnio 8 dalies reikalavimus, garantuojamas ugdymas tautinės mažumos, kurios rėmimas numatytas Lietuvos Respublikos dvišalėse ar daugiašalėse tarptautinėse sutartyse su Europos Sąjungos valstybėmis, kalbos ugdymas, kuri yra oficiali Europos Sąjungos kalba, ir arba ugdymo procesas vykdomas šia tautinės mažumos kalba Švietimo įstatymo 30 straipsnio 2 dalyje nustatytomis sąlygomis užtikrinant lietuvių kalbos mokymą.“	Pritarti	Iš esmės pritarti, tik sąvoką „kalbos ugdymas“ pakeisti sąvoka „kalbos mokymas“.
3.2	Švietimo, mokslo ir sporto ministerija 2024-09-05	6	3		Įstatymo projekto 6 straipsnio 3 dalis numato, kad valstybės institucijos ir įstaigos užtikrina sąlygas rengti pedagogus <...> tautinės mažumos kalbomis. Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo 55 straipsnis nustato, kad dėstomoji kalba valstybinėse aukštosiose mokyklose yra lietuvių kalba, o kitomis kalbomis galima mokyti tik, jei studijų rezultatai siejami su užsienio kalbos mokėjimu. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad vadovaujantis Mokslo ir studijų įstatymo 8 straipsnio 1 dalimi aukštosios mokyklos turi autonomiją, suteikiančią joms teisę pačioms spręsti dėl studijų programų rengimo ir įgyvendinimo, todėl valstybės institucijos ir įstaigos negali užtikrinti visų dalykų pedagogų rengimo tautinių mažumų kalba. Taip pat Įstatymo projekto 6 straipsnio 3 dalis numato, kad valstybės institucijos ir įstaigos užtikrina sąlygas įsigyti vadovėlių bei kitų mokymo priemonių <...> tautinės mažumos kalbomis. Švietimo įstatymo 40 straipsnio 2 dalis įpareigoja švietimo, mokslo ir sporto ministrą patvirtinti Bendrojo ugdymo dalykų spausdintų ir įvairių interaktyvumo lygių virtualiųjų vadovėlių ir mokymo(si) priemonių atitikties teisės aktams įvertinimo ir aprūpinimo jais tvarkos aprašą. Bendrojo ugdymo dalykų spausdintų ir įvairių interaktyvumo lygių virtualiųjų vadovėlių ir mokymo(si) priemonių atitikties teisės aktams įvertinimo ir aprūpinimo jais tvarkos aprašo, patvirtinto švietimo, mokslo ir sporto ministro 2024 m. vasario 24 d. įsakymu Nr. V-184 „Dėl Bendrojo ugdymo dalykų spausdintų ir įvairių interaktyvumo lygių virtualiųjų vadovėlių ir mokymo(si) priemonių atitikties teisės aktams įvertinimo ir aprūpinimo jais tvarkos aprašo patvirtinimo“, 4 punktas nustato, kad Europos Sąjungos šalyse parengto ir išleisto vadovėlio ir (ar) mokymo priemonės gimtosioms kalboms, kurių mokomasi Lietuvos tautinių mažumų mokyklose, mokytis turinys turi atitikti švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatytus reikalavimus ir informacija apie šiuos vadovėlius gali būti skelbiama Švietimo portalo informacinėje sistemoje, tai įgalina mokyklas juos įsigyti panaudojant turimas mokymo lėšas. Lietuvos vadovėlių leidėjai savo iniciatyva verčia istorijos ir geografijos vadovėlius į tautinių mažumų kalbas, tokiu atveju reikalaujama, kad temos apie Lietuvos istoriją ir geografiją būtų pateikiamos lietuvių kalba. Įstatymo projekto 6 straipsnio 3 dalies nuostata suponuoja, kad visi mokyklose naudojami vadovėliai (ne tik skirti gimtajai kalbai mokytis) būtų prieinami tautinių mažumų kalbomis. Manome, kad ši nuostata yra perteklinė ir pablogins tautinių mažumų mokinių mokymosi sąlygas ir jų rezultatus, nes valstybinius brandos egzaminus mokiniai laiko lietuvių kalba, tik rečiau vartojamos sąvokos užduotyse yra pateikiamos rusų, lenkų ir ukrainiečių kalbomis. Atsižvelgdami į pirmiau pateiktus argumentus, siūlome Įstatymo projekto 6 straipsnio 3 dalį patikslinti taip: „3. Valstybės institucijos ir įstaigos užtikrina sąlygas rengti tautinės mažumos gimtosios kalbos pedagogus ir Švietimo įstatymo 40 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka įsigyti vadovėlių bei kitų mokymo priemonių tautinių mažumų gimtosioms kalbomis kalboms, numatytomis numatytoms Lietuvos Respublikos dvišalėse ar daugiašalėse tarptautinėse sutartyse su Europos Sąjungos valstybėmis, mokyti.“	Pritarti
3.3	Švietimo, mokslo ir sporto ministerija 2024-09-05	7	2	2	Įstatymo projekto 7 straipsnio 2 dalies 2 punktas numato, kad Bendrojo ugdymo taryba, į kurią įtraukiami ir tautinių mažumų atstovai, teikia išvadas ir pasiūlymus valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms <...>. Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 5 punktas nustato, kad vaikų iki 16 metų mokymosi pagal privalomojo švietimo programas užtikrinimas yra savivaldybės savarankiškoji funkcija. Bendrojo ugdymo taryba yra valstybės lygmens savivaldos institucija, kuri gali ir turi teikti siūlymus švietimo, mokslo ir sporto ministrui Bendrojo ugdymo tarybos kompetencijai priskirtais klausimais, todėl Įstatymo projekto 7 straipsnio 2 dalies 2 punktas tikslintinas, atsisakant nuostatos, kad Bendrojo ugdymo taryba teikia siūlymus „savivaldybių institucijoms ir įstaigoms“, taip pat manome, kad Bendrojo ugdymo taryba turėtų pasisakyti visais klausimais, kurie susiję su tautinei mažumai priklausančių asmenų ugdymu jų įstatymo lygmeniu nedetalizuojant. Atsižvelgdami į pateiktus argumentus, siūlome Įstatymo projekto 7 straipsnio 2 dalies 2 punktą patikslinti taip: „2) teikia išvadas ir pasiūlymus valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms dėl turinio ir (ar) planų sudarymo ir atnaujinimo, švietimo teikėjų tinklo pertvarkos ir optimizavimo įgyvendinimo, bendrojo ugdymo mokyklų ir ikimokyklinio ugdymo įstaigų pertvarkymo ar likvidavimo arba dėl jų struktūros pertvarkos kai tai klausimų, kurie susiję su tautinei mažumai priklausančių asmenų ugdymu.“	Pritarti
3.4	Švietimo, mokslo ir sporto ministerija 2024-09-05	6	2		1) Ministerija, išnagrinėjusi Seimo narių R. Tamašunienės ir Č. Olševskio pateiktą pasiūlymą dėl Įstatymo projekto 6 straipsnio 2 dalies, siūlo atsisakyti nuostatos, kad „stiprinant valstybinės kalbos mokymą negali būti bloginamos gimtosios kalbos mokymosi sąlygos“, nes ugdymo procesą organizuojant tautinių mažumų kalba yra stipriai pablogintos šių mokinių sąlygos tinkamai išmokti valstybinę kalbą. Tai įrodo šių metų valstybinių brandos egzaminų rezultatai, kai lietuvių kalbos ir literatūros valstybinio brandos egzamino neišlaikė 20,4 proc. jį laikiusių mokinių (mokyklos lietuvių mokomąja kalba – 6,7 proc.). Valstybė turi garantuoti visiems piliečiams tinkamas sąlygas išmokti valstybinę kalbą, nepažeisdama Įstatymo projekto 3 straipsnyje įvardintų principų, kuriais užtikrinamos tautinėms mažumoms priklausančių asmenų teisės ir laisvės, ir turi dėti visas pastangas, kad tiek tautinių mažumų mokiniai, tiek iš užsienio į Lietuvą atvykę kitų šalių piliečiai tinkamai mokėtų valstybinę kalbą, galėtų dirbti ir studijuoti Lietuvoje.	Pritarti
3.5	Švietimo, mokslo ir sporto ministerija 2024-09-05	6	1		2) Ministerija, išnagrinėjusi Seimo narės Beatos Pietkiewicz  pateiktą pasiūlymą dėl Įstatymo projekto 6 straipsnio 1 dalies pakeitimo, siūlo jam nepritarti. Bendrojo ugdymo mokyklos įgyvendina švietimo, mokslo ir sporto ministro patvirtintas bendrąsias programas, kurios aprašo kiekvieno dalyko mokymo(si) turinį, mokinių mokymosi pasiekimus. Jomis vadovaujantis yra kuriamos nacionalinių mokinių pasiekimų patikrinimų, pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimų ir valstybinių brandos egzaminų užduotys. Bendrosios programos – tai standartas, kurį turi įgyti kiekvienas mokinys, nepriklausomai nuo to, ar jis priklauso tautinėms mažumoms, ar ne. Bendrieji ugdymo planai nusako, kiek pamokų, kurioje klasėje kiekvienam dalykui skiriama, kad būtų pasiekti bendrosiose programose numatyti mokymosi pasiekimai. Tiek bendrųjų ugdymo programų, tiek bendrųjų ugdymo planų pritaikymas tautinių mažumų mokykloms nėra įmanomas, nes šiose mokyklose suteikiamas tokios pačios vertės pradinis, pagrindinis ir vidurinis išsilavinimas, kaip ir kitose šalies mokyklose.	Pritarti
3.6	Švietimo, mokslo ir sporto ministerija 2024-09-05	6	3		Taip pat Ministerija nepritaria (Beatos Pietkiewicz)[1] siūlymui dėl Įstatymo projekto 6 straipsnio 3 dalies pakeitimo. Pedagogams rengti ir mokykloms aprūpinti vadovėliais yra naudojamos valstybės biudžeto lėšos, o prireikus ir pagal valstybės galimybes taikant projektinį finansavimą yra skiriamos ir kitų šaltinių lėšos. Pavyzdžiui, mokykloms įsigyti vadovėlius pagal atnaujintas bendrąsias programas 2023 metais iš valstybės biudžeto buvo skirtos mokymo lėšos. Įvertinus, kad skiriamų lėšų nepakaks, atsižvelgiant į valstybės galimybes, papildomai buvo skirtos valstybės biudžeto ir ES struktūrinių fondų lėšos. Didesnis lėšų poreikis mokykloms apsirūpinti naujais vadovėliais yra išaugęs dėl atnaujinto ugdymo turinio diegimo, tačiau skaičiuojama, kad nuo 2027 metų mokyklų poreikius visiškai turėtų tenkinti iš valstybės biudžeto mokymo vadovėliams ir mokymo priemonėms įsigyti skiriamos lėšos. Įstatymo lygmeniu nėra tikslinga pedagogams rengti ir mokykloms aprūpinti vadovėliais įteisinti ir numatyti tikslinę priemonę, nes lėšos planuojamos pagal valstybės galimybes ir realius poreikius.	Pritarti
3.7	Švietimo, mokslo ir sporto ministerija 2024-09-05	7	1,2		Siūlome nepritarti ir siūlymams dėl Įstatymo projekto 7 straipsnio 1 dalies ir 2 dalies pakeitimų (SN Beatos Pietkiewicz pasiūlymas)[2]. Ministerija nesutinka, kad tautinių mažumų švietimo klausimams spręsti būtų sudaroma atskira Tautinių mažumų švietimo komisija. Švietimo įstatymo 62 straipsnis nustato, kad švietimo klausimams analizuoti ir vertinti yra sudaroma Lietuvos švietimo taryba. Specifiniams klausimams, susijusiems su bendruoju ugdymu, analizuoti ir vertinti yra sudaroma Bendrojo ugdymo taryba. Tautinių mažumų švietimo klausimai negali būti diskutuojami, analizuojami ir vertinami atsietai nuo visos švietimo sistemos, nes tautinių mažumų švietimas yra integrali švietimo dalis. Taip pat atsižvelgiant į anksčiau pateiktus argumentus, atkreiptinas dėmesys, kad jokia taryba ar komisija negali veikti kaip savarankiškas politikos formavimo subjektas, jos veikia kaip patariamasis organas, kuris teikia siūlymus: Lietuvos švietimo taryba – Lietuvos Respublikos Seimui, Bendrojo ugdymo taryba – švietimo, mokslo ir sporto ministrui. Įstatymo projekto 7 straipsnio 2 dalyje suformuluotos funkcijos suponuoja situaciją, kad patariamasis organas kišasi į įstatymais savivaldos kompetencijai nustatytų klausimų sprendimą dėl mokyklų tinklo pertvarkos, mokyklų steigimo, pertvarkymo ir likvidavimo, todėl šios funkcijos yra laikytinos perteklinėmis.	Pritarti

5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti			Pastabos	Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
		str.	str. d.	p.
1.1	Seimo nariai: Dalia Asanavičiūtė, Jurgis Razma, Edmundas Pupinis, Jonas Gudauskas, Laima Nagienė, Kazys Starkevičius, Beata Pietkiewicz, Ieva Kačinskaitė-Urbonienė, Vilija Targamadzė, Ričardas Juška, Angelė Jakavonytė. 2024-06-18	1				Argumentai: Atkreiptinas dėmesys, kad tautinių bendruomenių tradicijų puoselėjimas ir išsaugojimas yra viena iš svarbiausių tautinio identiteto išsaugojimo dedamųjų, ypač kai kalbame apie istorines tautines bendruomenes, nykstančias bendruomenes, kurių tradicijų ir papročių puoselėjimas tampa kultūrinio išlikimo klausimu. Aktualu paminėti, kad dalis tautinių mažumų asocijuojasi su tam tikromis religijomis ir jos sudaro didelę dalį tautinio identiteto, pav., totoriai ar karaimai. Taip pat jau kelis šimtmečius Lietuvoje gyvena tautinių bendruomenių atstovai, kurie jau nebeturi egzistuojančios savo istorinės valstybės. Tad įstatymo projekte siūloma pabrėžti, jog istorinėms tautinėms mažumoms valstybė įsipareigoja sudaryti sąlygas puoselėti ir tautinių mažumų tradicijas, o taip pat ir religinį identitetą. Pasiūlymas: 1. Pakeisti įstatymo projekto 1 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „1 straipsnis. Įstatymo paskirtis Šis įstatymas nustato tautinėms mažumoms priklausančių asmenų teises ir pareigas bei valstybės įsipareigojimus sudaryti sąlygas išlaikyti ir puoselėti tautinių mažumų tradicijas, papročius, kultūrinį, religinį ir kalbinį identitetą.“	Pritarti iš dalies	Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 26 straipsnio 2 dalį kiekvienas žmogus turi teisę laisvai pasirinkti bet kurią religiją arba tikėjimą ir vienas ar su kitais, privačiai ar viešai ją išpažinti, atlikinėti religines apeigas, praktikuoti tikėjimą ir mokyti jo. Atsižvelgiant į tai, kad tautinei mažumai priklausantys asmenys gali priklausyti skirtingoms religinėms bendruomenėms, neįtrauktas religijos aspektas. Taigi siūloma Projekto 1 straipsnį papildyti žodžiu „tradicijas“, žr. 1 Komiteto pasiūlymą. Komiteto sprendimui ir pasiūlymui pritarta bendru sutarimu.
1.2	Seimo nariai: Dalia Asanavičiūtė, Jurgis Razma, Edmundas Pupinis, Jonas Gudauskas, Laima Nagienė, Kazys Starkevičius, Beata Pietkiewicz, Ieva Kačinskaitė-Urbonienė, Vilija Targamadzė, Ričardas Juška, Angelė Jakavonytė 2024-06-18	2	3			Argumentai: Argumentai tokie patys kaip dėl pasiūlymo įstatymo projekto 1 straipsniui. Pasiūlymas: 1. Pakeisti įstatymo projekto 2 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip[3]: „4. Tautinė tapatybė – asmens laisvai pasirenkamas tapatinimasis su kuria nors tautybe, grindžiamas jai būdingų savybių – kultūros, kalbos, religijos, tradicijų, papročių – visuma arba bent viena iš šių savybių.“	Pritarti iš dalies	Siūloma 2 straipsnio 3 dalį papildyti žodžiu, „tradicijų“.  atsisakyti žodžio „religijos“, argumentai, kaip ir argumentai  Žr. Komiteto pasiūlymą. Komiteto sprendimui pritarta bendru sutarimu.
1.3	Seimo nariai: Dalia Asanavičiūtė, Jurgis Razma, Edmundas Pupinis, Jonas Gudauskas, Laima Nagienė, Kazys Starkevičius, Beata Pietkiewicz, Ieva Kačinskaitė-Urbonienė, Vilija Targamadzė, Ričardas Juška, Angelė Jakavonytė 2024-06-18	13			N	Argumentai: Tautinių mažumų įstatymas yra labai lauktas ir svarbus tautinėms mažumoms, jų teisiniam statusui, teisių užtikrinimui. Visgi projekte nėra kalbama apie istorines tautines bendruomenes, kurių Lietuvoje yra mažiausiai trys – tai romai, totoriai ir karaimai. Deja, pastarosios dvi istorinės tautinės bendruomenės yra nykstančios. Dėl šios priežasties yra ne tik svarbu paminėti šių istorinių tautinių bendruomenių svarbą ir užtikrinti joms specialų teisinį statusą, bet ir įstatymu įsipareigoti valstybei dėti pastangas ne tik šių istorinių tautinių bendruomenių galimybei puoselėti tradicijas, papročius, kultūrinį, religinį ir kalbinį identitetą, bet apskritai prisidėti ir remti ypač nykstančių istorinių tautinių mažumų išsaugojimą, teikti valstybinę paramą. Pasiūlymas: 1. Papildyti įstatymo projektą nauju VI skyriumi ir nauju 13 straipsniu ir jį išdėstyti taip: „VI SKYRIUS ISTORINĖS TAUTINĖS BENDRUOMENĖS 13. straipsnis. Istorinių tautinių bendruomenių išsaugojimas 1. Istorinė tautinė mažuma (bendruomenė) – grupė Lietuvos Respublikos teritorijoje gyvenančių Lietuvos Respublikos piliečių, turinčių šiuos požymius: 1) yra susijusi su Lietuva ilgais, nepertraukiamais istoriniais ryšiais; 2) išskyrus Lietuvą, neturi savo istorinės tėvynės, su kuria gali tapatintis šiuo metu; 3) siekia išsaugoti savo tautinę tapatybę, kultūrinį, religinį ir istorinį paveldą. 2. Pripažintoms kaip sparčiai nykstančios istorinės tautinės mažumos (bendruomenės), yra teikiama valstybinė parama siekiant išlaikyti istorinę mažumą (bendruomenę) ir išsaugoti kultūrinį ir religinį paveldą. 3. Lietuvos valstybė finansuoja ir remia istorinių tautinių mažumų (bendruomenių) kultūrinio, religinio ir istorinio paveldo išsaugojimą.“	Pritarti iš dalies	Atsižvelgiant į tai, kad Projekto 2 straipsnio 2 dalyje siūlomos įtvirtinti sąvokos „tautinė mažuma“ apibrėžtis jau apima tokius požymius kaip ilgalaikiai, tvirti ir nuolatiniai ryšiai su Lietuvos Respublika, Lietuvos Respublikos pilietybė, siekis išsaugoti tautinę tapatybę, apibūdinant istorines tautines bendruomenes šie požymiai nekartojami. Kultūrinio paveldo, kaip istorinės tautinės bendruomenės požymio, atsisakyta, kadangi kultūra apima ir kultūrinį paveldą, be to, kultūra yra tautinės tapatybės, kaip ji apibrėžta Projekto 2 straipsnio 3 dalyje, dalis.  Dėl religinio aspekto žr. argumentus dėl pasiūlymo 1 straipsniui. Pritariant pasiūlymo esmei, siūloma atsisakyti įstatymo projekto papildymo nauju VI skyriumi, nuostatas dėstyti įstatymo projektą papildžius nauju 5 straipsniu. Pasiūlymas: Projektą papildyti nauju 5 straipsniu ir jį išdėstyti taip: „5 straipsnis. Istorinės tautinės mažumos, jų teisės ir valstybės įsipareigojimai 1. Tautinės mažumos, kurios yra nykstančios ir neturi savo istorinės tėvynės, su kuria gali tapatintis šiuo metu, laikomos istorinėmis tautinėmis mažumomis. 2. Istorinės tautinės mažumos turi teisę išlikti ir išsaugoti savo kultūrą, tradicijas, papročius ir kalbą. 3. Valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos rūpinasi istorinių tautinių mažumų kultūros, tradicijų, papročių ir kalbos išsaugojimu. Ši funkcija finansuojama valstybės ir savivaldybių biudžetų lėšomis Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatymo nustatyta tvarka.“. Komiteto sprendimui pritarta bendru sutarimu.
1.4	Seimo nariai: Dalia Asanavičiūtė, Jurgis Razma, Edmundas Pupinis, Jonas Gudauskas, Laima Nagienė, Kazys Starkevičius, Beata Pietkiewicz, Ieva Kačinskaitė-Urbonienė, Vilija Targamadzė, Ričardas Juška, Angelė Jakavonytė 2024-06-18	13-16 (14-17)			VI; VII(N)	Argumentai: Atsižvelgiant į projekto papildymą nauju VI skyriumi ir nauju 13 straipsniu, reikia atitinkamai keisti kito įstatymo projekto skyriaus ir straipsnių numeraciją. Pasiūlymas: 1. Įstatymo projekto VI skyrių atitinkamai laikyti VII skyriumi. Įstatymo projekto 13-16 straipsnius atitinkamai laikyti 14-17 straipsniais.	Pritarti iš dalies	Pritariant pasiūlymo esmei, siūloma atsisakyti įstatymo projekto papildymo nauju VI skyriumi, nuostatas dėstyti įstatymo projektą papildžius nauju 5 straipsniu. Projektą papildžius nauju 5 straipsniu, Projekto 5-15 straipsnius atitinkamai laikyti 6-16 straipsniais. Komiteto sprendimui pritarta bendru sutarimu.
2.1	Seimo narė Beata Pietkiewicz 2024-07-05	5	1			Argumentai: Atkreiptinas dėmesys, kad tautinių mažumų tradicijų puoselėjimas ir išsaugojimas yra viena iš svarbiausių tautinio identiteto išsaugojimo dedamųjų, ypač kai kalbame apie kalbą, kuri yra kultūros bei tradicijų išsaugojimo garantas ir rodo priklausymą tam tikrai tautinei mažumai.  Įstatymo projekte siūloma pabrėžti, jog istorinėms tautinėms mažumoms valstybė įsipareigoja sudaryti sąlygas puoselėti ir tautinių mažumų kalbas, siekiant išsaugoti tam tikrą tautinę mažumą ir savo identitetą. Projekte pasigendama būtinų „administracinių - teritorinių vienetų, kuriuose didelę dalį gyventojų sudaro tautinė mažuma“ ir „teritorijų, kuriose gyvena tautinės mažumos“ sąvokų bei būtinos su tuo susijusios reguliacijos, kaip  inter alia tai yra apibrėžta Europos Tarybos Tautinių mažumų apsaugos pagrindų konvencijoje, kurią LR Seimas ratifikavo 2000 m. vasario 17 d. (Nr. VIII-1548) Pasiūlymas: 1. Pakeisti įstatymo projekto  5 straipsnio 1 dalį ir išdėstyti jį taip: „Kiekvienas tautinei mažumai priklausantis asmuo turi teisę laisvai ir nevaržomai, privačiai ir viešai, žodžiu ir raštu vartoti savo kalbą. Tose teritorijose, kuriose tradiciškai ir gausiai gyvena tautinėms mažumoms priklausantys asmenys, jei toks prašymas atitinka realų poreikį, kiek įmanoma stengtis minėtiesiems asmenims sudaryti sąlygas tautinės mažumos kalbą vartoti bendraujant su administracinės valdžios institucijomis.	Nepritarti	Valstybinės kalbos santykis su kitomis kalbomis, įskaitant tautinių mažumų kalbas, yra Valstybinės kalbos įstatymo reguliavimo dalykas. ŠMK vertinimu pasiūlymas prieštarauja Valstybinės kalbos įstatymui. Siūlomos nuostatos neaiškios, vertinamojo pobūdžio („tradiciškai ir gausiai gyvena“, „realų poreikį“, „kiek įmanoma stengtis“), t. y. neaišku, kas ir kokiais kriterijais remiantis spręstų dėl šių nuostatų turinio praktinio taikymo. Komiteto sprendimui „nepritarti“ pritarta bendru sutarimu.
2.2	Seimo narė Beata Pietkiewicz 2024-07-05	5	2			Argumentai:  Įstatymai reglamentuojantys valstybinės kalbos vartojimą nenumato tautinių mažumų atstovų kalbos vartojimo galimybės, bendraujant su administracinės valdžios institucijomis tose teritorijose, kuriose tradiciškai ir gausiai gyvena tautinėms mažumoms priklausantys asmenys, tačiau praktikoje savivaldybėse, kur gausiai gyvena tautinės mažumos arba viena jų sudaro daugumą, tos tautinės mažumos kalbos vartojimas bendraujant su administracinėmis valdžios institucijomis yra paplitęs ir tradiciškai įsitvirtinęs.  Piliečiai dažnai kreipiasi į institucijas tautinės mažumos kalba raštiškai ir žodžiu. Laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo nuostatų,  kad „Lietuvos Respublikoje veikiančios institucijos, įstaigos, įmonės ir organizacijos raštvedybą, apskaitos, atskaitomybės, finansinius bei techninius dokumentus tvarko valstybine kalba‘‘ atsakymai yra rengiami tik valstybine kalba. Norėdami perkelti į įstatymą praktiką, kuri yra paplitusį savivaldybėse, kur gausiai gyvena tautinės mažumos arba viena jų sudaro daugumą, siūlome pakeisti įstatymo projekto 5 straipsnio dalį, įrašant Europos Tarybos Tautinių mažumų apsaugos pagrindų konvencijos nuostatas. Pasiūlymas: 1. Pakeisti įstatymo projekto 5 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „Įgyvendinant šio straipsnio 1 dalyje nurodytą teisę, turi būti laikomasi įstatymų bei Europos Tarybos Tautinių mažumų apsaugos pagrindų konvencijos nuostatų”.	Pritarti iš dalies	Pasiūlymas: Projekto 5 straipsnio 2 dalį išdėstyti taip: „2. Įgyvendinant šio straipsnio 1 dalyje nurodytą teisę, turi būti laikomasi įstatymų, reglamentuojančių valstybinės kalbos vartojimą ir Europos Tarybos Tautinių mažumų apsaugos pagrindų konvencijos nuostatų“. Komiteto sprendimui pritarta bendru sutarimu.
2.3	Seimo narė Beata Pietkiewicz 2024-07-05	6	1			Argumentai: Tautinių mažumų įstatymas yra labai lauktas ir svarbus tautinėms mažumoms, jų teisiniam statusui, teisių užtikrinimui, ypač tautinių mažumų švietimo srityje. Valstybė užtikrina sąlygas tautinių mažumų vaikams mokytis valstybinės ir tautinių mažumų kalbos kitų Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka. Stiprinant valstybinės kalbos mokymą negali būti bloginamos gimtosios kalbos mokymosi sąlygos, todėl rengiant bendrąsias ugdymo programas ir planus siūlome išlaikyti tautinių mažumų mokyklose tautinės mažumos kalbos, suprantamos kaip gimtoji kalba, paritetą valstybinės lietuvių  kalbos atžvilgiu. Pasiūlymas: 1. Pakeisti įstatymo projekto 6 straipsnio 1 dalį ir išdėstyti ją taip:     „Tautinei mažumai priklausantis asmuo turi teisę mokytis šios tautinės mažumos kalba arba tautinės mažumos kalbos bendrojo ugdymo ir neformaliojo švietimo mokyklose pagal bendrojo ugdymo ir neformaliojo švietimo programas Švietimo įstatymo ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių švietimą, nustatyta tvarka. Valstybės institucijos užtikrina bendrojo ugdymo programų ir planų pritaikymą tautinių mažumų mokyklose, įgyvendinant teisę mokytis gimtąja kalba bei teisę į gimtosios kalbos mokymasį .“	Nepritarti	Projekto 6 straipsnio 1 dalies tikslas – įtvirtinti tautinei mažumai priklausančio asmens teisę mokytis tautinės mažumos kalba arba tautinės mažumos kalbos, šią teisę įgyvendinant remiantis Švietimo įstatymu ir kitais teisės aktais, reglamentuojančiais švietimą. Švietimo tikslus, principus, švietimo sistemos sandaros, švietimo veiklos, švietimo santykių pagrindus ir, be kita ko, tautinių mažumų švietimo klausimus reglamentuoja Švietimo įstatymas. Pagal Švietimo įstatymo 30 straipsnio, reglamentuojančio teisę mokytis valstybine ir gimtąja kalba, 2 dalį bendrojo ugdymo ir neformaliojo švietimo mokyklos tautinėms mažumoms priklausantiems mokiniams sudaro sąlygas puoselėti tautinį, etninį ir kalbinį identitetą, mokytis gimtosios kalbos, istorijos ir kultūros. Pritartina ŠMK pastebėjimui, kad Tautinių mažumų mokyklose turi būti suteikiamas tokios pačios vertės pagrindinis ir vidurinis išsilavinimas, kaip ir kitos šalies mokyklose pagal bendrųjų programų standartą. Dėl sprendimo „Nepritarti“ balsavo: už-6, prieš- nėra, susilaikė-1.
2.4	Seimo narė Beata Pietkiewicz 2024-07-05	6	3			Argumentai:    Tvarus tautinių mažumų švietimo finansavimas yra būtinybė, norint užtikrintai integruoti jaunus piliečius į Lietuvos visuomenę. Tvarus finansavimas pagerintų rezultatus tautinių mažumų mokymosi srityje, tarnautų pasitikėjimo valstybe didinimui, dialogui bei visuomenės darniam vystymuisi. Pasiūlymas:  Pakeisti įstatymo projekto 6 straipsnio 3 dalį išdėstyti ją taip: „Valstybės institucijos ir įstaigos užtikrina sąlygas rengti pedagogus ir įsigyti vadovėlių bei kitų mokymo priemonių tautinių mažumų kalbomis, numatytomis Lietuvos Respublikos dvišalėse ar daugiašalėse tarptautinėse sutartyse su Europos Sąjungos valstybėmis. Šios priemonės finansuojamos iš valstybės biudžeto, ES struktūrinių fondų bei kitų lėšų, formuojant atskirą finansavimo priemonę tautinių mažumų integracijai į Lietuvos visuomenę.	Nepritarti	Projekto 6 straipsnio 3 dalimi siekiama įtvirtinti valstybės įsipareigojimus tautinių mažumų švietimo srityje, o ne reglamentuoti švietimo, įskaitant pedagogų rengimo ir vadovėlių bei kitų mokymo priemonių tautinių mažumų kalbomis, finansavimo klausimus. Projekto 8 straipsnio 2 dalyje yra nuostata, kad valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos pagal planavimo dokumentuose patvirtintas priemones iš valstybės ir savivaldybių biudžeto lėšų Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatymo nustatyta tvarka finansuoja kultūros projektus tautinių mažumų integracijai į Lietuvos visuomenę, kultūrai, papročiams, kalbai ar tarpkultūriniam bendradarbiavimui puoselėti ir plėtoti. Dėl sprendimo „Nepritarti“ nebalsuota. Pasiūlymo teikėja sutiko su Komiteto siūlymu.
2.5	Seimo narė Beata Pietkiewicz 2024-07-05	7	1			Argumentai: Šiuo metu Lietuvos tautines mažumos ir bendrijos yra atstovaujamos Tautinių mažumų švietimo komisijos, kuri yra kolegiali ministerijos patariamoji institucija. Komisija teikia pasiūlymus dėl tautinių mažumų švietimo politikos formavimo ir įgyvendinimo, atlieka kitų teisės aktų, sutarčių, planų stebėseną. Įstatymo projekte siūloma tautinių bendrijų švietimo politiką perkelti į Bendrojo ugdymo tarybą, kurioje atsakingas už švietimą ministras užtikrintų tautinių mažumų atstovavimą Bendrojo ugdymo taryboje. Siūlome atsisakyti šio pasiūlymo, nes tautinių mažumų švietimas yra specifinis ir reikalauja ekspertinių žinių. Pasiūlymas integruoti tautinių mažumų švietimą į bendrą tarybą nesuteiktų tinkamo atstovavimo tautinių mažumų švietimo ekspertams dėl Bendrojo ugdymo tarybos narių skaičiaus, pasiūlymų teikimo galimybės ir galimo balsavimo rezultatų, kitų galinčių kilti problemų ir nesutarimų. Be to, nėra pateikta priežastis, kodėl ir kam kyla būtinybė naikinti Tautinių mažumų švietimo komisija. Bendrojo ugdymo taryba, atstovaudama visai švietimo sistemai Lietuvoje, neužtikrins tinkamo tautinių mažumų švietimo įgyvendinimo, todėl siūlome palikti Tautinių mažumų švietimo komisiją, suteikiant jai daugiau teisių tautinių mažumų švietimo formavimo ir įgyvendinimo srityse.  Pasiūlymas: 1.     Pakeisti įstatymo projekto 7 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Siekiant skatinti tautinėms mažumoms priklausančius asmenis dalyvauti valstybės švietimo savivaldos institucijos veikloje, už valstybės politiką švietimo srityje atsakingas ministras, tvirtindamas Tautinių mažumų švietimo komisiją ir jos sudėtį.“	Nepritarti	Švietimo įstatymo 62 straipsnis numato, kad Bendrojo ugdymo taryba yra viena iš valstybės švietimo savivaldos institucijų, kuri inicijuoja ir svarsto ikimokyklinio, priešmokyklinio, pradinio, pagrindinio, vidurinio ugdymo turinio kaitos perspektyvas, mokytojų kvalifikacijos tobulinimo ir mokyklų aprūpinimo. Bendojo ugdymo tarybos funkcijos ir įgaliojimai ir yra platesnės apimties nei Tautinių mažumų švietimo komisijos. Be to, Tautinių mažumų švietimo komisija, turi teisę deleguoti savo atstovus dalyvauti ir Bendrojo ugdymo tarybos organizuojamuose posėdžiuose (nuostatų 7.2 papunktis). Dėl sprendimo „Nepritarti“ balsuota bendru sutarimu.
2.6	Seimo narė Beata Pietkiewicz 2024-07-05	7	2			Argumentai: Žr. aukščiau. Pasiūlymas: 1.       Pakeisti įstatymo projekto 7 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Tautinių mažumų švietimo komisija: 1) teikia pasiūlymus dėl tautinių mažumų švietimo politikos formavimo ir užtikrinimo; 2) konsultuoja valstybės ir savivaldybių institucijas su tautinėms mažumoms priklausančių asmenų ugdymu susijusiais klausimais; 3) apibendrina su tautinių mažumų švietimu susijusių švietimo   pasiūlymus, konsultuoja, valstybės ir savivaldybių institucijas kuriant ir atnaujinant ugdymo turinį ir (ar) planus, įgyvendinant švietimo teikėjų tinklo pertvarką, optimizavimą, steigiant, pertvarkant ar likviduojant bendrojo ugdymo mokyklas ir ikimokyklinio ugdymo įstaigas, atliekant jų struktūros pertvarką tais atvejais, kai tai susiję su tautinei mažumai priklausančių asmenų ugdymu."	Nepritarti	Patariamųjų  institucijų funkcijų dubliavimasis gali daryti neigiamą įtaką tautinių mažumų politikos nuoseklumo užtikrinimui) Taip pat žr. argumentus dėl pasiūlymo 7 str. 1 daliai. Dėl sprendimo „Nepritarti“ balsuota bendru sutarimu.
2.7	Seimo narė Beata Pietkiewicz 2024-06-05	8	1			Argumentai: Tautinių mažumų kultūros išsaugojimas ir informacijos sklaida laidoja ne tik kalbos puoselėjimą bei komunikaciją.  Įstatymo projekte, kurios apima teises ir pareigas,  trūksta nuostatos, draudžiančios diskriminaciją dėl priklausymo konkrečiai tautinei mažumai. Pasiūlymas:  1.    Pakeisti įstatymo projekto 7 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: ,,8 straipsnis. Teisė puoselėti ir plėtoti kultūrą, puoselėti papročius ir kalbą 1. Tautinei mažumai priklausantys asmenys ir tautines mažumas vienijančios organizacijos turi teisę puoselėti ir plėtoti savo kultūrą, papročius ir kalbą. Niekas neturi teisės diskriminuoti tautinės mažumos atstovo dėl kilmės, kultūros, tradicijos, gimtosios kalbos ar religijos“.	Nepritarti	Nuostata perteklinė. Apsauga nuo diskriminacijos kalbos, kilmės, religijos ir kitais pagrindais aiškiai įtvirtinta Konstitucijoje ir Lygių galimybių įstatyme. Be to Projekto 3 straipsnio 4 punkte siūloma įtvirtinti lygių galimybių principą, reiškiantį, kad tautinėms mažumoms priklausantys asmenys, nepaisant jų lyties, rasės, tautybės, pilietybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, amžiaus, lytinės orientacijos, negalios, etninės priklausomybės, religijos, turi teisę į apsaugą nuo diskriminacijos. Nebalsuota. Pasiūlymo teikėja sutiko su Komiteto argumentais ir siūlymu.
2.8	Seimo narė Beata Pietkiewicz 2024-07-05	12	2			Argumentai:  Tautinei mažumai priklausantis asmuo pagal šio įstatymo projekto apibrėžimą yra Lietuvos Respublikos teritorijoje gyvenantis  Lietuvos Respublikos pilietis. Piliečio teises ir pareigas numato Lietuvos Respublikos Konstitucija. 28 straipsnis „Įgyvendindamas savo teises ir naudodamasis savo laisvėmis, žmogus privalo laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, nevaržyti kitų žmonių teisių ir laisvių.“ Remiantis tuo, siūloma atsisakyti perteklinės 12 straipsnio  2 dalies nuostatos, kuri inter alia suponuoja tautinių mažumų pažeidžiamumą, valstybės nepasitikėjimą kitos tautybės piliečiais, galimai diskriminuoja kitos tautybės pilietį bei netarnauja socialinės, visuomeninės bei politinės lygybės nuostatoms. Pasiūlymas:  Išbraukti įstatymo projekto 12 straipsnio 2 dalį: 2. „Jokia šio įstatymo nuostata negali būti aiškinama kaip suteikianti teisę dalyvauti veikloje ar atlikti veiksmus, kurie prieštarautų Lietuvos Respublikos įstatymams, valstybės suverenitetui, teritoriniam vientisumui ir nacionaliniam saugumui, konstituciniams ir visuotinai pripažintiems tarptautinės teisės principams.“	Nepritarti	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas vertina teisės aktų projektus juridinės technikos aspektu. Šiuo atveju Projekte esama nuostata nebuvo įvertinta, kaip perteklinė. Įstatymas turi būti suprantamas ne tik teisininkui bet ir tiksliniam subjektui ar kuriam kitam asmeniui. Nuostata aiškiai nusako, kad šis įstatymas neturi viršenybės Lietuvos Respublikos Konstitucijos, Konstitucinių įstatymų ir kitų įstatymų atžvilgiu. Ši nuostata yra paremta  ET tautinių mažumų apsaugos pagrindų konvencijos 21 straipsniu: „Jokia šios pagrindų Konvencijos nuostata neturi būti aiškinama kaip suteikianti teisę dalyvauti veikloje ar atlikti veiksmus, kurie prieštarautų pagrindiniams tarptautinės teisės principams ir ypač valstybių suvereniteto lygybės, teritorinio vientisumo ir politinės nepriklausomybės principams.“ Pagal Projekto 1 straipsnį Tautinių mažumų įstatymas nustato ne tik tautinėms mažumoms priklausančių asmenų teises ir laisves, bet ir jų pareigas. Prie pareigų priskirtinas ir šis Projekto 12 straipsnio 2 dalimi siūlomas saugiklis – draudimas tautinei mažumai priklausančiam asmeniui dalyvauti veikloje ar atlikti veiksmus, kurie prieštarautų Lietuvos Respublikos įstatymams, valstybės suverenitetui, teritoriniam vientisumui ir nacionaliniam saugumui, konstituciniams ir visuotinai pripažintiems tarptautinės teisės principams. Dėl sprendimo „Nepritarti“ pritarta bendru sutarimu.
2.9	Seimo narė Beata Pietkiewicz 2024-07-05	13	1			Argumentai: Įstatymo projektas ignoruoja Tautinių mažumų departamento vaidmenį tautinių mažumų politikos formavimo ir įgyvendinimo srityse. Nėra žinomi planai dėl šios institucijos likimo, tačiau VII Įstatymo projektas suponuoja, kad galimai institucija bus reorganizuota ar panaikinta. Departamentas yra svarbus tautinių mažumų politikos formavimo ir įgyvendinimo įrankis. Suteikiant šiai institucijai didesnes galias ir svaresnį finansavimą, galima būtų labiau įgalinti ir pačias tautinių mažumų bendruomenes. Siūloma neatsisakyti įstatyme projekte konkretaus institucijos pavadinimo įrašymo, o pakeisti jį, jei institucija bus reorganizuota. Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 13 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Įgaliotoji institucija Tautinių mažumų departamentas dalyvauja formuojant ir įgyvendinant valstybės politiką tautinių mažumų srityje, prižiūri, kaip įgyvendinami šis įstatymas ir su juo susiję teisės aktai.“	Nepritarti	Projekte įstatymo lygiu įtvirtinamas ir išlaikomas Tautinių mažumų departamento (TMD) statusas, tai išsamiai nurodyta ir Projekto aiškinamajame rašte, tačiau, siekiant ateityje išvengti įstatymų keitimo, jei būtų keičiamas TMD pavadinimas, Projekte siūloma vietoj TMD nurodyti Vyriausybės įgaliotą instituciją, atsakingą už tautinių mažumų politikos įgyvendinimą (sutrumpintai – Įgaliotoji institucija). Dėl sprendimo „Nepritarti“ balsuota: už-5, prieš-1, susilaikė-nėra.
2.10	Seimo narė Beata Pietkiewicz 2024-07-05	15	2			Argumentai: Žr. aukščiau. Pasiūlymas: 1.     Pakeisti įstatymo projekto 15 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar įgaliotoji institucija, Tautinių mažumų departamentas, švietimo, mokslo ir sporto ministras iki 2024 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.	Nepritarti	Argumentai, kaip ir dėl siūlymo 13 straipsnio 1 daliai. Dėl sprendimo „Nepritarti“ balsuota: už-5, prieš-1, susilaikė-nėra.
3.1	Seimo nariai Rita Tamašunienė, Česlav Olševski 2024-07-09	1				Argumentai: Lietuvoje galioja Europos Tarybos tautinių mažumų apsaugos pagrindų konvencija, kurią Seimas be išlygų ratifikavo 2000 m. vasario 17 d. įstatymu Nr. VIII-1548 (toliau – Konvencija). Konvencijos 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad „Šalys įsipareigoja sudaryti sąlygas, būtinas, kad tautinėms mažumoms priklausantys asmenys galėtų puoselėti ir plėtoti savo kultūrą ir išsaugoti esmines savo savitumo dalis – religiją, kalbą, tradicijas ir kultūros paveldą“. 1990 m. Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos (toliau – ETPA) Rekomendacijos Nr. 1134 dėl mažumų teisių 11 straipsnyje yra siūlomas toks „tautinės mažumos“ apibrėžimas: „tautinėmis mažumomis laikomos individualios, ypatingos grupės, gyvenančios šalies teritorijoje, grupės nariai yra šalies piliečiai, nuo didžiosios dalies gyventojų besiskiriantys tam tikromis religinėmis, kalbinėmis, kultūrinėmis arba kitomis ypatybėmis.“.  Konvencija ir ETPA Rekomendacijos nurodo religiją kaip tautinės mažumos savitumo dalį, todėl tikslinga prie tautinės mažumos ir susijusių sąvokų apibrėžimo įtraukti ir religinį aspektą. Pasiūlymas: Pakeisti 1 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „1 straipsnis. Įstatymo paskirtis Šis įstatymas nustato tautinėms mažumoms priklausančių asmenų teises, laisves ir pareigas, jų įgyvendinimą bei valstybės įsipareigojimus sudaryti sąlygas išlaikyti ir puoselėti tautinių mažumų papročius, kultūrinį, ir kalbinį ir religinį identitetą.“	Nepritarti	Tautinei mažumai priklausantis asmuo gali turėti ir kitokį religinį identitetą nei atitinkamos tautinės mažumos dauguma. Tokiu atveju kiltų klausimų dėl galimai diskriminacinių nuostatų tokio asmens atžvilgiu. Teisės į religijos išpažinimą klausimai reglamentuojami Lietuvos Respublikos religinių bendrijų ir bendruomenių įstatyme. Dėl sprendimo „Nepritarti“ balsuota bendru sutarimu.
3.2	Seimo nariai Rita Tamašunienė, Česlav Olševski 2024-07-09	2	2			Argumentai: Atsižvelgiant į aukščiau išvardintus argumentus ir tarptautiniuose dokumentuose vartojamą tautinių mažumų apibrėžimą siūlome išplėsti tautinės mažumos apibrėžimą. Pasiūlymas: Pakeisti 2 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Tautinė mažuma – grupė asmenų, kurią sudaro Lietuvos Respublikos piliečiai, gyvenantys Lietuvos Respublikos teritorijoje, turintys ilgalaikius, tvirtus ir nuolatinius ryšius su Lietuvos Respublika, ir kuri gyventojų skaičiumi yra mažesnė nei Lietuvos Respublikos gyventojų, kuriems būdingaos lietuvių tautinė tapatybė, dalis ir yra vienijama siekio išsaugoti savo tautinę tapatybę kitokios nei lietuvių tapatybės savybės - kultūra, kalba, papročiai, religija arba bent viena iš jų, ir kurias siekia išsaugoti.“	Nepritarti	Pagal teikiamą pasiūlymą pakanka bent vienos savybės, kad piliečių grupė būtų laikoma tautine mažuma. Tai suponuotų, kad, pvz., grupė Lietuvos Respublikos piliečių, besilaikanti kokio nors papročio galėtų būti laikoma tautine mažuma. Manytina, kad tai neatitiktų įstatymo projekto tikslo ir nepagrįstai išplėstų tautinės mažumos sąvokos turinį. Dėl sprendimo „Nepritarti“ balsuota bendru sutarimu.
3.3	Seimo nariai Rita Tamašunienė, Česlav Olševski 2024-07-09	2	5			Argumentai: Kadangi įstatymo projekte yra daugiau sąvokų apibrėžtų kitose teisės aktuose siūlome plėsti nurodomų įstatymų sąrašą. Pasiūlymas: Pakeisti 2 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip: „5. Kitos šiame įstatyme vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos lygių galimybių įstatyme, Lietuvos Respublikos švietimo įstatyme, Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatyme ir Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatyme, Lietuvos Respublikos bendruomeninių organizacijų plėtros įstatyme, Lietuvos Respublikos asociacijų įstatyme, Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatyme, Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių įstatyme.“	Pritarti iš dalies	Siūlytina neįtraukti  Bendruomeninių organizacijų plėtros įstatymo į 2 straipsnio 5 dalyje įvardijamų įstatymų grupę, kadangi Projekte nevartojamos šio įstatymo sąvokos. Žr. 4 Komiteto siūlymą. Dėl sprendimo „pritarti iš dalies“ balsuota bendru sutarimu.
3.4	Seimo nariai Rita Tamašunienė, Česlav Olševski 2024-07-09					Argumentai: Argumentai tokie patys kaip dėl pasiūlymo 1 punkte. Pasiūlymas: Pakeisti 3 straipsnio 2 punktą ir jį išdėstyti taip: „2) kultūrinės įvairovės skatinimo – užtikrinama pagarba tautinių mažumų kultūriniam ir kalbiniam, religiniam savitumui, skatinant tarpkultūrinį bendradarbiavimą ir sudarant galimybes kiekvienam tautinei mažumai priklausančiam asmeniui išsaugoti ir plėtoti savo tautinę tapatybę;“	Nepritarti	Žr. argumentus dėl pasiūlymų 1 str. Dėl sprendimo „Nepritarti“ balsuota bendru sutarimu.
3.5	Seimo nariai Rita Tamašunienė, Česlav Olševski 2024-07-09	3	3			Argumentai: 1999-06-22 Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių įstatymo, 11 straipsnio 1 dalyje be kita ko, nustatyta, kad įsigaliojusias Lietuvos Respublikos tarptautines sutartis Lietuvos Respublikoje privaloma vykdyti, o 11 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad, jei įsigaliojusi ratifikuota Lietuvos Respublikos tarptautinė sutartis nustato kitokias normas negu Lietuvos Respublikos įstatymai, kiti teisės aktai, galiojantys šios sutarties sudarymo metu arba įsigalioję po šios sutarties įsigaliojimo, taikomos Lietuvos Respublikos tarptautinės sutarties nuostatos. Todėl priimant ar keičiant teisės aktus arba priimant sprendimus, susijusius su tautinių mažumų teisėmis tikslinga sąžiningai įvertinti naujus teisinius reguliavimas bei jų atitikimą tarptautinių sutarčių nuostatoms. Pasiūlymas: Pakeisti 3 straipsnio 3 punktą ir jį išdėstyti taip: „3) derinimo ir bendradarbiavimo – priimant ar keičiant teisės aktus arba priimant sprendimus, susijusius su tautinių mažumų teisėmis, konsultuojamasi su tautines mažumas vienijančiomis organizacijomis, nevyriausybinėmis ar kitomis organizacijomis, veikiančiomis tautinių mažumų teisių įgyvendinimo srityje, atliekamas teisinio reguliavimo ir atitikimo tarptautinių sutarčių nuostatoms vertinimas;“	Pritarti	Pritarta bendru sutarimu.
3.6	Seimo nariai Rita Tamašunienė, Česlav Olševski 2024-07-09	4	4			Argumentai: Pagal Konvencijos 5 straipsnio 2 dalį šalys įsipareigojo          „Nepažeisdamos priemonių, kurių buvo imtasi vykdant kiekvienos iš Šalių bendrąją integracijos politiką, Šalys susilaiko nuo politikos ir veiksmų, kuriais būtų siekiama asimiliuoti tautinėms mažumoms priklausančius asmenis prieš jų valią, ir saugo šiuos asmenis nuo bet kokių veiksmų, kuriais siekiama asimiliacijos.“ Lietuvos Respublikos Seimas 1994 m. spalio 13 d. nutarimu „Dėl Lietuvos Respublikos ir Lenkijos Respublikos draugiškų santykių ir gero kaimyninio bendradarbiavimo sutarties ratifikavimo“ ratifikavo 1994 m. balandžio 26 d. Lietuvos Respublikos ir Lenkijos Respublikos draugiškų santykių ir gero kaimyninio bendradarbiavimo sutartį (toliau – Sutartis). Lietuvos Respublikos Konstitucijos 138 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad tarptautinės sutartys, kurias ratifikavo Lietuvos Respublikos Seimas, yra sudedamoji Lietuvos Respublikos teisinės sistemos dalis. Sutarties 15 straipsnyje 2 punkte nustatyta, kad šalys taip pat „susilaikys nuo bet kokių veiksmų, galinčių sukelti asmenų, priklausančių tautinėms mažumoms, asimiliaciją prieš jų valią“. Pasiūlymas: Papildyti 4 straipsnį nauja 4 dalimi ir ją išdėstyti taip: „4. Draudžiama taikyti priemones siekiant asimiliuoti tautinei mažumai priklausančius asmenis prieš jų valią.“	Nepritarti	Lietuvos Respublikos Konstitucija, kiti įstatymai  ir šio Projekto nuostatų visuma visapusiai apsaugo tautinėms mažumoms priklausančius asmenis nuo asimiliacijos ar priemonių, kuriomis siekiama asimiliuoti asmenis, taikymo. Projekto 3 straipsnyje įtvirtinti pagrindiniai tautinėms mažumoms priklausančių asmenų teisių ir laisvių apsaugos principai, kad šie asmenys galėtų puoselėti savo kultūrą, papročius, tradicijas, taip pat kad nebūtų diskriminuojami. Sprendimui „Nepritarti“ balsuota: už-5, prieš-1, susilaikė-nėra.
3.7	Seimo nariai Rita Tamašunienė, Česlav Olševski 2024-07-09	5	2-8		N	Argumentai: Lietuvos Respublikos ir Lenkijos Respublikos draugiškų santykių ir gero kaimyninio bendradarbiavimo sutarties 15 straipsnyje 2 punkte įtvirtinta, kad pasirašančios šalys „nustatys tautinių mažumų kalbų vartojimą savo įstaigose, ypatingai tuose administraciniuose- teritoriniuose vienetuose, kuriuose didelę dalį gyventojų sudaro tautinė mažuma, (...) o taip pat, vadovaujamosios tarptautiniais standartais, nesiims veiksmų, kurie sukeltų tautinius pokyčius teritorijose, kuriose gyvena tautinės mažumos.“ Lietuvos Respublikos Seimas 2000 m. vasario 17 d. įstatymu Nr. VIII-1548 ratifikavo Europos Tarybos Tautinių mažumų apsaugos pagrindų konvenciją. Šios Konvencijos 10 straipsnio 2 dalyje 5 įtvirtinta: „Šalys tose teritorijose, kuriose tradiciškai arba gausiai gyvena tautinėms mažumoms priklausantys asmenys, jiems prašant ir jei toks prašymas atitinka realų poreikį, kiek įmanoma stengiasi minėtiesiems asmenims sudaryti sąlygas tautinės mažumos kalbą vartoti bendraujant su administracinės valdžios institucijomis“. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą jau galiojantį teisinį reglamentavimą, kyla būtinybė išsamiai reglamentuoti administracinius- teritorinius vienetus, kuriose tradiciškai arba gausiai gyvena tautinėms mažumoms priklausantys asmenys, reglamentuoti tautinių mažumų kalbos vartojimą viešajame gyvenime bendraujant su tose teritorijose veikiančiomis administracinės valdžios institucijomis bei tose administracinėse vienetuose reglamentuoti galimybę gyvenamųjų vietovių, gatvių ir topografinių ženklų pavadinimus greta valstybinės kalbos užrašyti tautinės mažumos kalba. Taip pat svarbi tautinio identiteto dalis – galimybė užrašyti  originalų asmens vardą ir pavardę asmens tapatybės dokumentuose. Šiuo metu tokia galimybė yra suteikiama iš dalies, nes originalų vardą ir pavardę gali užrašyti tik asmenys, kurių asmenvardžiuose nėra diakritinių ženklų. 5 straipsnio papildymas 8 dalimi sudarytų prielaidas ateityje lenkų tautinei mažumai pilnai, o ne selektyviai  naudotis nustatyta teise ir galimybe užrašyti vardus ir pavardes taip,  kaip Lenkijos lietuviai. Tautinių mažumų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – Departamentas) sudaryta Darbo grupė tautinių mažumų įstatymo projektui rengti (toliau – Darbo grupė) savo rašte Lietuvos Respublikos kultūros ministerijai 2020 metais dėl teikiamo Tautinių mažumų įstatymo projekto pritarė nuostatai, kad tautinių mažumų atstovai turi teisę asmens tapatybę patvirtinančiuose dokumentuose, civilinės būklės aktuose vardą ir pavardę užrašyti tautinės mažumos kalba lotyniškos abėcėlės rašmenimis. Darbo grupė pažymėjo, kad „Teisės savo pavardę ir vardą (vardus) vartoti mažumos kalba nuostatomis sprendžiama problema, kad šiai dienai esantis teisinis reglamentavimas asmeniui neleidžia atsisakyti įrašo apie tautybę, t.y., nėra galimybės iš registro ištrinti šio įrašo. Taip pat įstatymas nenumato galimybės pakeisti tautybės. Gimus vaikui galima pasirinkti tautybę tik iš abiejų tėvų pusės. Šiai dienai esantis teisinis reglamentavimas numato tautybės įrodinėjimą civilinės būklės akto įrašais.“ Pasiūlymas: Papildyti 5 straipsnį 2, 3, 4, 5, 7, 8 dalimis ir šį straipsnį išdėstyti taip : „2. Savivaldybės teritorijoje, kurioje tautinė mažuma, remiantis pastarojo visuotinio gyventojų surašymo duomenimis, sudaro ne mažiau 10 procentų nuo bendrojo savivaldybės gyventojų skaičiaus,  tautinei mažumai priklausantis asmuo bendraudamas su šioje savivaldybėje esančiais  viešojo administravimo subjektais turi teisę vartoti tos tautinės mažumos kalbą, kreiptis raštu arba žodžiu tos tautinės mažumos kalba į savivaldybių viešojo administravimo subjektus, ir gauti atsakymą ta pačia kalba. 3. Savivaldybės teritorijoje, kurioje tautinė mažuma, remiantis pastarojo visuotinio gyventojų surašymo duomenimis, sudaro ne mažiau 10 procentų nuo bendrojo gyventojų skaičiaus, esančių viešojo administravimo subjektų pavadinimai greta valstybinės kalbos gali būti rašomi ir tos tautinės mažumos kalba. 4. Savivaldybės, kurioje tautinė mažuma, remiantis pastarojo visuotinio gyventojų surašymo duomenimis, sudaro ne mažiau 10 procentų nuo bendrojo gyventojų skaičiaus, teritorijoje esantys topografiniai ženklai greta valstybinės kalbos gali būti rašomi ir tos tautinės mažumos kalba. 5. Gyvenamosios vietovės, kurioje tautinė mažuma, remiantis pastarojo visuotinio gyventojų surašymo duomenimis, sudaro ne mažiau 10 procentų nuo bendrojo gyventojų skaičiaus, pavadinimas greta valstybinės kalbos gali būti rašomas ir tos tautinės mažumos kalba. 6. Gyvenamosios vietovės, kurioje tautinė mažuma, remiantis pastarojo visuotinio gyventojų surašymo duomenimis, sudaro ne mažiau 10 procentų nuo bendrojo gyventojų skaičiaus, gatvių pavadinimai greta valstybinės kalbos gali būti rašomi ir tos tautinės mažumos kalba. 7. Gyvenamosios vietovės, kuriai taikomos šio straipsnio 5 ir 6 dalių nuostatos, pavadinimą tautinės mažumos kalba ir gatvių pavadinimus tautinės mažumos kalba tvirtina savivaldybės taryba. 8. Tautinei mažumai priklausančio asmens vardas ir pavardė, jam pargeidaujant, Lietuvos Respublikos piliečio asmens tapatybę patvirtinančiuose dokumentuose ir civilinės būklės aktų įrašuose rašomi pagal tautinės mažumos kalbos rašybos taisykles. Tautinei mažumai priklausančio asmens vardas ir pavardė užrašyti kita nei lotyniška abėcėle rašomi lotynų kalbos rašmenimis.“	Nepritarti	TM komentaras: Nepritarti Valstybinės kalbos santykis su kitomis kalbomis, įskaitant tautinių mažumų kalbas, viešųjų užrašų rašymo ir kt. klausimai yra Valstybinės kalbos įstatymo reguliavimo dalykas. ŠMK nuomone, pasiūlymas neatitinka Valstybinės kalbos įstatymo. Be to, siūlomos nuostatos nepakankamai aiškios, nepagrįstas šių nuostatų praktinis pritaikymas, neatskleistas poreikis (kokiam skaičiui asmenų ir savivaldybių tai būtų aktualu). Dėl siūlomos Projekto 5 straipsnio 8 dalies pažymėtina, kad Asmens vardo ir pavardės rašymo dokumentuose įstatymas jau reguliuoja vardo, pavardės rašymą, ne lietuvių tautybės Lietuvos Respublikos piliečio prašymu jo ir jo vaikų vardai ir pavardės Lietuvos Respublikos piliečio asmens tapatybę patvirtinančiuose dokumentuose ir civilinės būklės aktų įrašuose rašomi lotyniškos abėcėlės rašmenimis (be diakritinių ženklų). Sprendimui „Nepritarti“ balsuota bendru sutarimu.
3.8	Seimo nariai Rita Tamašunienė, Česlav Olševski 2024-07-09	5	2			Argumentai: Lietuvoje galioja Europos Tarybos tautinių mažumų apsaugos pagrindų konvencija, t. y. Lietuvos Respublikos tarptautinė sutartis, kurią Seimas be išlygų ratifikavo 2000 m. vasario 17 d. įstatymu Nr. VIII-1548. Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad įsigaliojusias Lietuvos Respublikos tarptautines sutartis Lietuvos Respublikoje privaloma vykdyti, o 11 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad, jei įsigaliojusi ratifikuota Lietuvos Respublikos tarptautinė sutartis nustato kitokias normas negu Lietuvos Respublikos įstatymai, kiti teisės aktai, galiojantys šios sutarties sudarymo metu arba įsigalioję po šios sutarties įsigaliojimo, taikomos Lietuvos Respublikos tarptautinės sutarties nuostatos. Todėl priimant sprendimus ar keičiant esantį teisinį reguliavimą susijusį  su tautinių mažumų teise vartoti tautinės mažumos kalbą tikslinga įvertinti naujus teisinio reguliavimo atitiktį tarptautinių sutarčių nuostatoms. Pabrėžtina įrašas, kad tautinių mažumų kalbos vartojimas viešoje erdvėje turi neprieštarauti įstatymams, reglamentuojantiems valstybinės kalbos vartojimą yra perteklinis, nes prievolė laikytis įstatymų, tarp jų – teisės aktų reglamentuojančių valstybinės kalbos vartojimą, akivaizdžiai kyla iš kitų norminių aktų ir teisės principų. Pagrindiniu įstatymu nustatančiu valstybinės kalbos vartojimą yra laikomas į Lietuvos Respublikos konstitucinių įstatymų sąrašą įrašytas įstatymas. Pasiūlymas: Pakeisti 5 straipsnio 2 dalį, ją laikyti  5 straipsnio 9 dalimi ir išdėstyti taip: „9. Įgyvendinant šio straipsnio 1 dalyje nurodytą teisę, turi būti laikomasi įstatymų, reglamentuojančių valstybinės kalbos vartojimą. ir Europos Tarybos Tautinių mažumų apsaugos pagrindų konvencijos nuostatų.“	Pritarti iš dalies	Siūlytina Projekto 5 straipsnio 2 dalį papildyti nuoroda į Europos Tarybos Tautinių mažumų apsaugos pagrindų konvenciją, tačiau nepritarti žodžių „reglamentuojančių valstybinės kalbos vartojimą“ išbraukimui. Žr. 5 Komiteto pasiūlymą. Dėl sprendimo „Pritarti iš dalies“ balsuota bendru sutarimu.
3.9	Seimo nariai Rita Tamašunienė, Česlav Olševski 2024-07-09	6	2			Argumentai: Pagal Lietuvos Respublikos ir Lenkijos Respublikos draugiškų santykių ir gero kaimyninio bendradarbiavimo sutarties 15 straipsnį  šalys įsipareigojo  užtikrinti galimybes mokytis tautinės mažumos kalba ir tautinės mažumos kalbos ikimokyklinėse įstaigose, pradinėse ir vidurinėse mokyklose ir imtis būtinų priemonių, susijusių su tautinių mažumų savitumo apsauga. Atsižvelgiant į atskirų savivaldybių veiksmus, svarbu pabrėžti, kad siekiant laikytis tarptautinių įsipareigojimų ir standartų, būtina įvertinti tautinių mažumų bendruomenių švietimo įstaigų poreikį, reikalingų gyvenvietėse, kuriose gausiai gyvena tautinės mažumos jų teisėms užtikrinti ir savitumui apsaugoti, be to stiprinant valstybinės kalbos mokymą negali būti bloginamos gimtosios kalbos mokymosi sąlygos, kas gali turėti asimiliacijos apraiškų. Įstatymo projekto 6 straipsnio 2 dalis gali turėti diskriminavimo dėl tautybės požymių. Įsigaliojus tokiam teisiniam reglamentavimui valstybinės švietimo įstaigos, kuriose ugdymo procesas vyksta baltarusių ir rusų kalba galėtų būti likviduotos, kas galėtų sukelti sunkiai prognozuojamų pasekmių.  Pabrėžtina, kad šiuo metu rusų ir baltarusių tautinių mažumų jaunosios kartos atstovai yra Lietuvos Respublikos piliečiai ir  dalyvauja ugdymo procese Lietuvos bendrojo lavinimo švietimo įstaigose, o šių įstaigų kontrolę, atitikimą valstybinėms švietimo įstaigoms keliamiems reikalavimams vykdo atsakingos savivaldybių ir valstybinės institucijos. Naujai rengiamas teisinis reguliavimas negali  turėti diskriminavimo dėl tautybės požymių ir pabloginti kuriai nors tautinei mažumai priklausančių asmenų ar asmenų grupės teisių. Šiuo atveju siaurinama, bloginamos sąlygos į teisę į švietimą gimtąja kalba.  Pasiūlymas: Pakeisti 6 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Valstybinėse ir savivaldybėsių bendrojo ugdymo mokyklose, įvertinus tautinių mažumų bendruomenių švietimo įstaigų poreikį, garantuojamas ugdymas tautinės mažumos, kurios rėmimas numatytas Lietuvos Respublikos dvišalėse ar daugiašalėse tarptautinėse sutartyse su Europos Sąjungos valstybėmis, kalba, kuri yra oficiali Europos Sąjungos kalba, ir ugdymo procesas vykdomas šia tautinės mažumos kalba Švietimo įstatymo 30 straipsnio  2 dalyje nustatytomis sąlygomis užtikrinant lietuvių kalbos mokymą. Stiprinant valstybinės kalbos mokymą negali būti bloginamos gimtosios kalbos mokymosi sąlygos.“	Nepritarti	Atkreiptinas dėmesys į ŠMSM pateiktą statistiką,  liudijančią, kad   nepakankamas dėmesys valstybinės lietuvių kalbos mokymuisi tautinių mažumų mokyklose galimai lemia šių mokinių diskriminacinę padėtį siekiant studijuoti ar įsidarbinti Lietuvoje. Projekto   6 str. 2 dalies nuostata nesiekiama apimti visų valstybių, bet kalbama tik apie Europos Sąjungos valstybes. Išbraukus šį aspektą, nuostatos taikymas būtų per platus. Gimtosios kalbos ir lietuvių kalbos mokymosi santykį ir ypatumus išsamiai reguliuoja Švietimo įstatymas. Dėl sprendimo „Nepritarti“ balsuota bendru sutarimu.
3.10	Seimo nariai Rita Tamašunienė, Česlav Olševski 2024-07-09	6	4			Argumentai: Tautinių mažumų atstovų teisę steigti švietimo įstaigas reglamentuoja  Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo 42 straipsnio 4 dalis - „Mokyklos steigėjais gali būti keli fiziniai ir juridiniai asmenys, sudarę mokyklos steigimo sandorį.“. Siekiant viename įstatyme kuo išsamiau nustatyti tautinėms mažumoms priklausančių Lietuvos piliečių teises, laisves ir pareigas, tikslinga Įstatymo skyrių reglamentuojantį tautinių mažumų švietimą papildyti nuostatą apie švietimo įstaigų steigimą. Pasiūlymas: Papildyti 6 straipsnio nauja 4 dalimi ir ją išdėstyti taip: „4. Tautinėms mažumoms priklausantys asmenys įstatymų nustatyta tvarka turi teisę steigti nevalstybines švietimo įstaigas.“	Pritarti	Dėl sprendimo „Pritarti“ balsuota bendru sutarimu.
3.11	Seimo nariai Rita Tamašunienė, Česlav Olševski 2024-07-09	10	4			Argumentai:      Konvencijos 16 straipsnis nustato: „Šalys nesiima tokių priemonių, kurios keistų gyventojų santykį tose vietovėse, kuriose gyvena tautinėms mažumoms priklausantys asmenys, ir apribotų teises bei laisves, išplaukiančias iš šios pagrindų Konvencijos principų.“. Europos Tarybos Venecijos komisijos Gerosios rinkimų praktikos kodekso 2.2 straipsnio VII pastraipa pabrėžia, kad „Rinkimų apygardų ribos turėtų būti keičiamos nešališkai, nepažeidžiant tautinių mažumų teisių ir nesukeliant žalos tautinėms mažumoms, atsižvelgiant į komiteto, kurio nariai būtų nepriklausomi, nuomonę. Siūloma, kad į tokio komiteto sudėtį įeitų geografas, sociologas ir subalansuotas partijų deleguotų asmenų skaičius, bei, tautinių mažumų atstovai.“                                         Tautinių mažumų apsaugos pagrindų Konvencijos Patariamasis komitetas nurodo, kad: „kiekybinės ribos turi būti laikomos orientacinėmis ir naudojamos lanksčiai, nes tautinių mažumų galimybė naudotis savo teisėmis yra svarbesnė už ribų nustatymą. Pagrindų konvencija <...> Ji yra ypatingai svarbi šiandien, kai būtina įveikti skubias visuomenines problemas, kurios kenkia stabilumui, demokratiniam saugumui ir taikai. <...>kad būtų įveiktas dabartinis susiskaldymas stiprinant tuos principus, kuriais buvo sukurta Europos Taryba, įskaitant veiksmingą mažumų teisių apsaugą.“          Atkreiptinas dėmesys į Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos vyriausiojo tautinių mažumų reikalų komisaro parengtą Lundo rekomendaciją Dėl tautinių mažumų veiksmingo dalyvavimo visuomeniniame gyvenime II dalies B skyriaus 9 ir 10 p., kur nurodoma, kad: „Rinkimų sistema turi sudaryti sąlygas tautinių mažumų atstovams būti išrinktais rinkimuose ir atstovauti tautinių mažumų interesus visuose valdžios lygiuose. Visų lygių valdžios institucijos turi gerbti ir užtikrinti visų žmonių teises, įskaitant ir tautinių mažumų teises. Kai mažumos yra susitelkusios teretoriškai, vienmandatės rinkimų apygardos gali užtikrinti pakankamą atstovavimą mažumoms. Mažesnės atstovavimo teisėkūros institucijoje skaitinės ribos gali padidinti tautinių mažumų dalyvavimą valdyme. Geografinės rinkimų apygardų ribos turėtų sudaryti palankesnes sąlygas teisingam tautinių mažumų atstovavimui. Todėl svarbu užtikrinti, kad tautinių mažumų interesams atstovaujančių organizacijų atstovai būtų įtraukiami VRK darbo grupę, kuri sudaroma svarstant  rinkimų apygardų, apylinkių ribų pokyčius  ir kitus esminius pokyčius rinkimų sistemoje, kurie gali turėti įtakos tautinėms mažumoms priklausančių asmenų teisei rinkti ir turėti  savo atstovus visuose valdžios lygiuose. Pasiūlymas: Pakeisti 10 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4. Siekiant nedaryti neleistino poveikio tautinėms mažumoms priklausančių asmenų pilietinių ir politinių teisių ir laisvių įgyvendinimui, nuolatinė aukščiausioji rinkimų ir referendumų ir vykdymo valstybės institucija Vyriausioji rinkimų komisija, keisdama rinkimų apygardų, rinkimų apylinkių ribas sudaro darbo grupę, į kurios sudėtį įeina geografas, sociologas ir didžiausią narių skaičių turinčių tautinėms mažumoms priklausančių asmenų interesams atstovaujančių organizacijų atstovus ir  užtikrina, kad rinkimų apygardos būtų sudaromos ar keičiamos tik esant Lietuvos Respublikos rinkimų kodekse nustatytiems pagrindams ir vadovaujantis šiuo kodeksu bei vadovaujasi principu, kad tautinėms mažumoms priklausančių asmenų  galimybė naudotis savo teisėmis yra svarbesnė už kiekybinių rinkimų apygardų, apylinkių ribų nustatymą.“	Nepritarti	Siūlomos nuostatos neaiškios, o rinkimų klausimus reglamentuoja Rinkimų kodeksas. Be to, Komitetas siūlo pritarti 4 Teisės departamento pastabai dėl Projekto 10 straipsnio 4 dalies ir atitinkamai ją patobulinti. Žr. Komiteto pasiūlymą. Dėl sprendimo „Nepritarti“ balsuota bendru sutarimu.
3.12	Seimo nariai Rita Tamašunienė, Česlav Olševski 2024-07-09	11	1			Argumentai: Tikėtina, kad Įstatymo projekte minima Tautinių mažumų taryba bus formuojama panašiai kaip šiuo metu veikianti Tautinių bendrijų taryba prie Lietuvos Respublikos Tautinių mažumų departamento. Kadangi Tautinių mažumų tarybos nariai deleguojami tam tikram laikotarpiui, būtina numatyti Tarybos narį delegavusios organizacijos teisę  atšaukti/pakeisti savo deleguotą atstovą. Pasiūlymas: Pakeisti 11 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1.    Tautinėms mažumoms priklausančių asmenų teisę spręsti kultūrinius, socialinius, ekonominius, švietimo ir kitus klausimus užtikrina Tautinių mažumų taryba. Ši taryba yra kolegiali patariamoji visuomeniniais pagrindais veikianti institucija, teikianti siūlymus Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotai institucijai, atsakingai už tautinių mažumų politikos įgyvendinimą (toliau – įgaliotoji institucija), valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms dėl šio straipsnio 2 dalyje nurodytų klausimų ir atstovaujanti tautinėms mažumoms Lietuvos tautinių mažumų politikos įgyvendinimo klausimais. Tautinių mažumų tarybą sudaro tautines mažumas vienijančių organizacijų, nevyriausybinių organizacijų, veikiančių tautinių mažumų teisių įgyvendinimo srityje, atstovai. Tautinių mažumų tarybos atstovais gali būti asmenys, priklausantys tautinei mažumai, kurių individualiai arba kartu su kitais asmenimis vykdoma veikla neprieštarauja Lietuvos Respublikos įstatymams, suverenitetui, teritoriniam vientisumui ir nacionaliniam saugumui. Tautinių mažumų tarybos narį delegavusi organizacija turi teisę jį pakeisti arba atšaukti. Tautinių mažumų tarybos nuostatus ir sudėtį tvirtina įgaliotosios institucijos direktorius. Įgaliotosios institucijos direktorius, tvirtindamas Tautinių mažumų tarybos sudėtį, turi užtikrinti proporcingą tautinių mažumų atstovavimą Tautinių mažumų taryboje.”	Pritarti	Dėl sprendimo „Pritarti“ balsuota bendru sutarimu.

6. Seimo paskirtų papildomų komitetų / komisijų pasiūlymai:

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti			Pastabos	Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
		str.	str. d.	p.
1.	Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas 2024-07-12					Iš esmės pritarti įstatymo projektui Nr. XIVP-3917 ir siūlyti pagrindiniam komitetui projektą tobulinti pagal Teisės departamento pastabas ir pasiūlymus, kuriems komitetas pritarė. 2) pritarti komiteto išvadoms.	Pritarti	Balsuota bendru sutarimu.
2.	Švietimo ir mokslo komitetas 2024-09-18					Iš esmės pritarti įstatymo projektui Nr. XIVP-3917 ir Komiteto išvadoms bei siūlyti pagrindiniam komitetui projektą tobulinti pagal Teisės departamento pastabas ir pasiūlymus, kuriems komitetas pritarė.	Pritarti iš dalies	Nepritarti siūlymui išbraukti Projekto 7 straipsnį. Projekto 7 straipsnio tikslas – skatinti  tautinėms mažumoms priklausančių asmenų dalyvavimą valstybės švietimo savivaldos institucijos veikloje, todėl Projekto 7 straipsnio 2 dalies nuostata užtikrintų, kad atitinkami švietimo klausimai bus įvertinti ir tautinių mažumų švietimo aspektu. Švietimo įstatymas kitų įstatymų atžvilgiu neturi viršenybės (1 straipsnis). Atitinkamai Švietimo įstatymo 62 straipsnio tikslas yra ne išvardinti baigtinį valstybės švietimo institucijų funkcijų sąrašą, bet nurodyti valstybės švietimo institucijas, kurios skatintų visuomenės dalyvavimą formuojant švietimo politiką ir priimant švietimo sprendimus. Atsižvelgiant į tai, kad Projekto 7 straipsnis, kaip specialioji nuostata, susijusi su tautinių mažumų klausimų reguliavimu, taikytina sistemiškai su Švietimo įstatymu, ir siekiant teisėkūros efektyvumo, manytina, kad Švietimo įstatymo pakeitimai dėl Bendrojo ugdymo tarybos funkcijų inicijuotini atsiradus poreikiui atlikti ir kitus Švietimo įstatymo pakeitimus. Dėl sprendimo „Pritarti iš dalies“ balsuota bendru sutarimu.

7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: .

7.1. Sprendimas (pagal Lietuvos Respublikos Seimo statuto 150 straipsnį: pritarti Komiteto patobulintam įstatymo projektui ir Komiteto išvadoms.

7.2. Pasiūlymai:

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti			Pastabos	Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
		str.	str. d.	p.
1.	Žmogaus teisių komitetas 2024-09-25	1				Argumentai: Komitetui iš dalies pritarus Seimo narių Dalios Asanavičiūtės, Jurgio Razmos ir k.t. siūlymui dėl 1 straipsnio papildymo, įvertinus tradicijų reikšmę tautinių mažumų identitetui siūloma patikslinti 1 straipsnį. Pasiūlymas: Pakeisti Įstatymo projekto 1 straipsnį ir jį išdėstyti taip:  „1. Šis įstatymas nustato tautinėms mažumoms priklausančių asmenų teises, laisves ir pareigas, jų įgyvendinimą bei valstybės įsipareigojimus sudaryti sąlygas išlaikyti ir puoselėti tautinių mažumų tradicijas, papročius, kultūrinį ir kalbinį identitetą.“.	Pritarti
2	Žmogaus teisių komitetas 2024-09-25	2	3			Argumentai: Argumentai tokie patys kaip dėl pasiūlymo įstatymo projekto 1 straipsniui. Pasiūlymas: 1. Pakeisti įstatymo projekto 2 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Tautinė tapatybė – asmens laisvai pasirenkamas tapatinimasis su kuria nors tautybe, grindžiamas jai būdingų savybių – kultūros, kalbos, tradicijų, papročių – visuma arba bent viena iš šių savybių.“	Pritarti
3.	Žmogaus teisių komitetas 2024-09-25	2	4			Argumentai: Seimo kanceliarijos Teisės departamento siūlomas patikslinimas. Pasiūlymas: Pakeisti Įstatymo projekto 2 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:   „4. Tautinės mažumos kalba – kita nei valstybinė lietuvių kalba, tautinei mažumai priklausančių asmenų vartojama kaip gimtoji.“	Pritarti
4.	Žmogaus teisių komitetas 2024-09-25	2	5			Argumentai: Pakeitimas suformuluotas Komitetui iš dalies pritarus Seimo narės  Ritos Tamašunienės ir Česlav Olševski pasiūlymui. Pasiūlymas: Pakeisti Įstatymo projekto 2 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip: „5. Kitos šiame įstatyme vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos lygių galimybių įstatyme, Lietuvos Respublikos švietimo įstatyme, Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatyme ir Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatyme, Lietuvos Respublikos asociacijų įstatyme, Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatyme, Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių įstatyme.“	Pritarti
5.	Žmogaus teisių komitetas 2024-09-25	5	2			Argumentai:  Iš dalies atsižvelgta į Seimo narių pasiūlymus. Pasiūlymas:  Pakeisti Įstatymo projekto 5 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Įgyvendinant šio straipsnio 1 dalyje nurodytą teisę, turi būti laikomasi įstatymų, reglamentuojančių valstybinės kalbos vartojimą ir Europos Tarybos Tautinių mažumų apsaugos pagrindų konvencijos nuostatų.“	Pritarti
6.	Žmogaus teisių komitetas 2024-09-25	5N				Argumentai: Atsižvelgta į Seimo narių siūlymą dėl istorinių tautinių mažumų kurios yra nykstančios ir neturi savo istorinės tėvynės, su kuria gali tapatintis šiuo metu,  teisių išskyrimo įstatyme. Pasiūlymas:  Įstatymo projektą papildyti nauju 5 straipsniu ir jį išdėstyti taip: „5 straipsnis. Istorinės tautinės mažumos, jų teisės ir valstybės įsipareigojimai 1. Tautinės mažumos, kurios yra nykstančios ir neturi savo istorinės tėvynės, su kuria gali tapatintis šiuo metu, laikomos istorinėmis tautinėmis mažumomis. 2. Istorinės tautinės mažumos turi teisę išlikti ir išsaugoti savo kultūrą, tradicijas, papročius ir kalbą. 3. Valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos rūpinasi istorinių tautinių mažumų kultūros, tradicijų, papročių ir kalbos išsaugojimu. Ši funkcija finansuojama valstybės ir savivaldybių biudžetų lėšomis Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatymo nustatyta tvarka.“. Atitinkamai 5-15 straipsnius laikyti 6-16 straipsniais.	Pritarti
7.	Žmogaus teisių komitetas 2024-09-25	7 (6)	2			Argumentai: Siekiama Projekto nuostatų suderinamumo su Švietimo įstatymu. Pasiūlymas: Pakeisti Įstatymo projekto 7 (buvo 6 straipsnis) straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Valstybinėse ir savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklose kurių nuostatuose (įstatuose) įteisintas mokymas tautinės mažumos kalbos arba mokymas tautinės mažumos kalba ir kurios atitinka Švietimo įstatymo 43 straipsnio 8 dalies reikalavimus, garantuojamas ugdymas tautinės mažumos, kurios rėmimas numatytas Lietuvos Respublikos dvišalėse ar daugiašalėse tarptautinėse sutartyse su Europos Sąjungos valstybėmis, kalbaos mokymas, kuri yra oficiali Europos Sąjungos kalba, ir arba ugdymo procesas vykdomas šia tautinės mažumos kalba Švietimo įstatymo 30 straipsnio 2 dalyje nustatytomis sąlygomis užtikrinant lietuvių kalbos mokymą.“	Pritarti
8.	Žmogaus teisių komitetas 2024-09-25	7 (6)	3			Argumentai:  Užtikrinant Projekto 7 straipsnio (buvo 6 straipsnis) 2 ir 3 dalių  suderinamumą su Švietimo įstatymu, bei pateikti atitinkami ŠMSM siūlymai, taip pat pasiūlymus teikusių asmenų pastabos dėl nepakankamai aiškių kriterijų Įstatymo projekte, reglamentuojant švietimo klausimus. Pasiūlymas: pakeisti Įstatymo projekto 6 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Valstybės institucijos ir įstaigos užtikrina sąlygas rengti tautinės mažumos gimtosios kalbos pedagogus ir Švietimo įstatymo 40 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka įsigyti vadovėlių bei kitų mokymo priemonių tautinių mažumų gimtosioms kalbomis kalboms, numatytomis numatytoms Lietuvos Respublikos dvišalėse ar daugiašalėse tarptautinėse sutartyse su Europos Sąjungos valstybėmis, mokyti.“	Pritarti
9.	Žmogaus teisių komitetas 2024-09-25	8 (7)	2	2		Argumentai: Teisės departamento pastaba dėl Įstatymo projekte nustatytų Bendrojo ugdymo tarybos funkcijų dubliavimosi su Lietuvos švietimo taryba ir Projekte numatomomis Tautinių mažumų tarybos funkcijomis. Todėl siūloma Projekte numatyti  bendrojo pobūdžio funkciją, užtikrinančią  įstatymu įtvirtintą teisę Bendrojo ugdymo tarybai teikti išvadas ir pasiūlymus valstybės institucijoms ir įstaigoms tautinei mažumai priklausančių asmenų ugdymo klausimais. Pasiūlymas: Pakeisti Įstatymo projekto 8 (buvo 7 straipsnis)straipsnio 2 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip: „2) teikia išvadas ir pasiūlymus valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms dėl turinio ir (ar) planų sudarymo ir atnaujinimo, švietimo teikėjų tinklo pertvarkos ir optimizavimo įgyvendinimo, bendrojo ugdymo mokyklų ir ikimokyklinio ugdymo įstaigų pertvarkymo ar likvidavimo arba dėl jų struktūros pertvarkos, kai tai klausimų, kurie susiję su tautinei mažumai priklausančių asmenų ugdymu.“	Pritarti
10.	Žmogaus teisių komitetas 2024-09-25	9 (8)	2			Argumentai: Atsižvelgus į tai, kad pritarta Seimo narių siūlymui 1 straipsniui ir 2 straipsnio 3 daliai papildyti straipsnius žodžiu „tradicijas (-jų)“, atitinkamai keistinas ir 9 straipsnis (buvo 8 straipsnis) Pasiūlymas: Pakeisti 9 straipsnį ir jį išdėstyti taip: 9 straipsnis. Teisė puoselėti ir plėtoti kultūrą, puoselėti papročius ir kalbą 1. Tautinei mažumai priklausantys asmenys ir tautines mažumas vienijančios organizacijos turi teisę puoselėti ir plėtoti savo kultūrą, tradicijas, papročius ir kalbą. 2. Valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos pagal planavimo dokumentuose patvirtintas priemones iš valstybės ir savivaldybių biudžeto lėšų Biudžeto sandaros įstatymo nustatyta tvarka finansuoja kultūros projektus tautinių mažumų integracijai į Lietuvos visuomenę skatinti, kultūrai, tradicijoms, papročiams, kalbai ar tarpkultūriniam bendradarbiavimui puoselėti ir plėtoti.	Pritarti
11.	Žmogaus teisių komitetas 2024-09-25	11 (10)	4			Argumentai:  Teisės departamento pastaba dėl poreikio patikslinti 11 straipsnio (buvo 10 straipsnis) 4 dalį. Pasiūlymas: Projekto 11 straipsnio 4 dalį išdėstyti taip: „4. Siekiant nedaryti neleistino poveikio tautinėms mažumoms priklausančių asmenų pilietinių ir politinių teisių ir laisvių įgyvendinimui, nuolatinė aukščiausioji rinkimų ir referendumų rengimo ir vykdymo valstybės institucija Lietuvos Respublikos vyriausioji rinkimų komisija užtikrina, kad sudaro rinkimų apygardos apygardas būtų sudaromos ar keičiamos tik esant vadovaudamasi Lietuvos Respublikos rinkimų kodeksu kodekse nustatytiems pagrindams ir vadovaujantis šiuo kodeksu.“.	Pritarti
12.		14 (13)				Argumentai: Atsižvelgus į tai, kad pritarta Seimo narių siūlymui 1 straipsniui ir 2 straipsnio 3 daliai papildyti straipsnius žodžiu „tradicijas (-jų)“, atitinkamai keistina ir 14 straipsnio (buvo 13 straipsnis) 2 dalis. Pasiūlymas: Pakeisti 14 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: 2. Valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos, rengdamos veiklos planavimo dokumentus, numato priemones, kurios skatintų tautinių mažumų integraciją į Lietuvos visuomenę, puoselėti ir plėtoti tautinių mažumų kultūrą, tradicijas, papročius, kalbą ar tarpkultūrinį bendradarbiavimą.	Pritarti

8. Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu.

9. Komiteto paskirti pranešėjai: Tomas Vytautas Raskevičius, Andrius Navickas, Tomas Bičiūnas.

10. Komiteto narių atskiroji nuomonė:-.

PRIDEDAMA. Komiteto siūlomas įstatymo projektas

Komiteto pirmininkas                                                                         (Parašas)                                                          Tomas Vytautas Raskevičius

Eglė Lukšienė, [email protected]

---

[1] Išvadų projekto rengėjų patikslinimas

[2] Išvadų projekto rengėjų patikslinimas

[3] Pasiūlymas atitinka įstatymo projekto 2 straipsnio 3 dalį.