LIETUVOS RESPUBLIKOS ENERGETIKOS ĮSTATYMO NR. IX-884 8, 13, 21, 23 IR 24 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO, LIETUVOS RESPUBLIKOS
NAFTOS PRODUKTŲ IR NAFTOS VALSTYBĖS ATSARGŲ ĮSTATYMO NR. IX-986 2 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO IR LIETUVOS RESPUBLIKOS
ADMINISTRACINIŲ NUSIŽENGIMŲ KODEKSO NR. XII-1869 172 IR 330 STRAIPSNIŲ
PAKEITIMO ĮSTATYMO
projektŲ
AIŠKINAMASIS RAŠTAS
1. Įstatymo projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai.
Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo Nr. IX-884 8, 13, 21, 23 ir 24 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas (toliau – Energetikos įstatymo projektas), Lietuvos Respublikos naftos produktų ir naftos valstybės atsargų įstatymo Nr. IX-986 2 straipsnio pakeitimo projektas (toliau – Naftos produktų ir naftos valstybės atsargų įstatymo projektas) ir Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso Nr. XII-1869 172 ir 330 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas (toliau – Administracinių nusižengimų kodekso projektas) (toliau kartu – Įstatymų projektai) parengti reaguojant į stebimas šešėlinės ekonomikos plėtros tendencijas didmeninės prekybos naftos produktais rinkoje.
Lietuvos laisvosios rinkos instituto tyrimo duomenimis nelegalus kuras Lietuvoje sudaro apie dešimtadalį rinkos[1]. Be to, nuo 2015 m. pradžios pastebima, kad Lietuvos didmeninėje naftos produktų rinkoje veikia nesąžiningi ir galimai nusikalstamą veiklą vykdantys subjektai, kurie pirkėjams siūlo degalus už reikšmingai mažesnę kainą nei juos parduoda kiti rinkos dalyviai. Tikėtina, kad dalis šių degalų parduodami pigiau nei rinkos kainomis, nes už juos nėra sumokami visi privalomi mokesčiai. Atlikus skaičiavimus paaiškėjo, kad į Lietuvą per mėnesį įvežama bent 10 tūkst. tonų naftos produktų, už kuriuos nesumokamas pridėtinės vertės mokestis (toliau – PVM). Tokiu būdu į Lietuvos biudžetą per mėnesį nesurenkama ne mažiau kaip 2 mln. EUR mokesčių. Šios problemos mastą taip pat atskleidžia ir pastaruoju metu Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos (toliau – FNTT) išaiškinti sukčiavimo atvejai. Kovo viduryje FNTT išaiškintos PVM grobstymo schemos atveju iš Latvijos į Lietuvos rinką buvo atgabenta apie 60 tūkst. tonų degalų, kurie buvo realizuojami mažuose degalinių tinkluose bei parduodami transporto veiklą vykdančioms bendrovėms. Sukūrus sudėtingą sukčiavimo schemą vos per vienerius nusikalstamos veiklos metus į valstybės biudžetą buvo nesumokėta apie 12 mln. EUR PVM. Schemoje buvo naudojamasi 24 Lietuvos bendrovėmis, kurios nevykdė realios ekonominės veiklos ir nemokėjo mokesčių. Be to, organizuotos grupuotės, siekdamos užmaskuoti savo nusikalstamą veiklą ir išvengti PVM sumokėjimo, savo veikloje naudojo fiktyvių Latvijoje, Estijoje, Kipre, Lenkijoje, Čekijoje ir Bulgarijoje registruotų bendrovių tinklą.[2] Kita, tuo pačiu principu 2014 – 2015 metų laikotarpiu veikusi, grupuotė, FNTT išaiškinta praėjusių metų gruodį, taip pat nuslėpė apie 8 mln. EUR PVM. Nusikalstamai veiklai vykdyti vien Lietuvoje buvo naudojama 12 įmonių, kurios tik imituodavo ūkinę finansinę veiklą, o įskaitant ir registruotas užsienio šalyse viso schemoje dalyvavo 24 bendrovės.[3] Tokiu būdu vos dvi nusikalstamos grupuotės, veikdamos pagal panašią nusikalstamą prekybos naftos produktais schemą, į valstybės biudžetą nesumokėjo apie 20 mln. EUR PVM.
Remiantis Europos Komisijos duomenimis, bendras PVM grobstymo mastas prekyboje tarp Europos Sąjungos valstybių narių siekia apie 50 mlrd. EUR per metus bei yra keliamos iniciatyvos šiai problemai spręsti[4]. Tarp valstybės institucijų Lietuvoje taip pat sutariama, jog ši problemos egzistuoja. Vadovaujantis VMI pateikta informacija, šiuo metu yra išduoti 274 leidimai verstis didmenine prekyba nefasuotais naftos produktais, nors Lietuvos teritorijoje veikia tik apie 900 degalinių. Taigi, trims degalinėms tenka po vieną didmenininką ir toks pasiskirstymas akivaizdžiai rodo iškreiptą bei tikrovės neatitinkančią situaciją.
Šiame kontekste Įstatymų projektais siūlomos kompleksinės priemonės leistų tinkamai sureguliuoti didmeninės prekybos naftos produktais veiklos sąlygas, rinkoje užtikrinti sąžiningą konkurenciją bei kovoti su mokesčių vengimu. Pabrėžtina, jog leidimų išdavimo sąlygų griežtinimas ir kitų, papildomų, priemonių įtvirtinimas atitinka būtinumo, proporcingumo ir nediskriminavimo principus. Esama licencijavimo sistema su nustatytais minimaliais reikalavimais neužtikrina išvardintų tikslų pasiekimo, tad mažiau griežtos priemonės nėra efektyvios. Be to, Įstatymų projektais siūlomos pataisos leistų apsaugoti viešąjį interesą dėl mokesčių surinkimo bei būtų vienodai ir lygiai taikomos visiems rinkos dalyviams.
Įstatymų projektų tikslas – užkirsti kelią mokesčių vengimui didmeninės prekybos naftos produktais rinkoje, sąžiningos konkurencijos iškraipymui bei pasitikėjimo valstybės institucijomis mažėjimui.
Siekiant šio tikslo, Įstatymų projektais ketinama įgyvendinti šiuos uždavinius:
1. numatyti reikalavimą pateikti garantiją siekiant gauti leidimą verstis didmenine prekyba nefasuotais naftos produktais;
2. centralizuoti leidimų verstis didmenine prekyba naftos produktais išdavimą bei numatyti pareigą atsakingai institucijai viešai skelbti informaciją apie išduotus leidimus;
3. išplėsti teisę stabdyti išduotus leidimus verstis prekybos naftos produktais veikla;
4. nustatyti pirkėjo pareigą įsigyti produktus tik iš leidimus verstis didmenine prekyba nefasuotais naftos produktais turinčių ūkio subjektų bei finansines sankcijas už šio reikalavimo pažeidimą;
5. atsisakyti atsargų kaupimo lengvatų ir sugriežtinti atsakomybę už šios pareigos nevykdymą.
2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai.
Pirminis teikiamų Įstatymų projektų siūlytojas – Lietuvos verslo konfederacija.
Rengiant teikiamus Įstatymų projektus dalyvavę organizacijos bei institucijos: Lietuvos Respublikos finansų ministerija, Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Lietuvos naftos produktų prekybos įmonių asociacija.
3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai.
Energetikos įstatymo 8 str. 9 d. 8 p. yra nustatyta, kad Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija yra atsakinga už energetikos veiklos licencijavimą bei šia veikla užsiimančių įmonių priežiūrą ir kontrolę. Energetikos įstatymo 13 str. 1 d. 2 p., 23 str. 7 d.ir 24 str. 6 d. nustato, jog leidimų verstis didmenine ir mažmenine prekyba nefasuotais naftos produktais bei suskystintomis naftos dujomis išdavimas, sustabdymas ir kitos susijusios funkcijos yra Savivaldybės administracijos direktoriaus kompetencija. Jos atliekamos Leidimų verstis prekybos naftos produktais veikla išdavimo taisyklėse nustatyta tvarka. Energetikos įstatymo 23 str. 5 d. 3 p. ir 24 str. 4 d. 2 p. yra pateikiamas sąrašas nusikalstamų veikų, dėl kurių asmenims, siekiantiems gauti leidimą verstis prekyba naftos produktas, per pastaruosius penkerius metus negali būti įsiteisėjęs apkaltinamasis teismo nuosprendis. Numatoma, kad leidimas nėra neišduodamas tik tuo atveju, jei šios veikos yra padarytos disponuojant naftos produktais. Energetikos įstatymo 21 str. 5 d. 4 p. taip pat nurodoma, kad leidimai stabdomi, paaiškėjus, jog šis reputacijos reikalavimas yra netenkinamas. Energetikos įstatymo 24 str. 3 d. yra įtvirtinta, kad leidimas verstis didmenine prekyba nefasuotais naftos produktais yra išduodamas fiziniams ar juridiniams asmenims, atitinkantiems 2 str. 1 d. pateiktą asmens apibrėžimą. Energetikos įstatymo 24 str. 5 d. yra išvardintos sąlygos, kurių turi laikytis leidimą verstis prekyba nefasuotais naftos produktais turinti energetikos įmonė, tarp kurių nėra įtvirtintos pareigos šiuos produktus įsigyti tik iš leidimus turinčių ūkio subjektų.
Administracinių nusižengimų kodekso 172 str. numato baudas nuo 300 iki 3000 EUR už naftos produktų pardavimą didmeninėje ar mažmeninėje prekyboje nesilaikant licencijuojamos veiklos sąlygų ar neturint licencijos. Atitinkamos baudos pirkėjui nėra įtvirtintos.
Naftos produktų ir naftos valstybės atsargų įstatymo 2 str. 2 d. pateiktas įpareigotosios įmonės sąvokos apibrėžimas, nurodant, kad atsargas kaupti turi tik tos įmonės, kurių perdirbtų, pagamintų, importuotų ar įvežtų naftos produktų ir naftos kiekis per metus viršija 1 000 tonų benzino ar mazuto arba 2 500 tonų dyzelino.
Administracinių nusižengimų kodekso 330 str. nustato baudas nuo 300 iki 6000 EUR už įpareigotosios įmonės įsipareigojimų nevykdymą – valstybės atsargų nesukaupimą arba netinkamos kokybės valstybės atsargų sukaupimą.
4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama.
Dėl reikalavimo pateikti garantiją
Energetikos įstatymo projektu siūloma Energetikos įstatymo 24 str. papildyti nuostatomis, numatančiomis, kad leidimą verstis didmenine prekyba nefasuotais naftos produktais siekiantis gauti asmuo privalo pateikti 1 mln. EUR arba, jei ūkio subjektas atitinka nustatytus objektyvius kriterijus, 0,1 mln. EUR vertės garantiją (banko garantiją arba draudimo bendrovės išduotą laidavimo draudimą). Ši garantija leistų užtikinti ateityje mokėtinų mokesčių sumokėjimą. O kriterijais, kuriuos atitinkantis ūkio subjektas nustatyta tvarka turėtų teisę pateikti mažesniąją garantiją, laikytini:
1. ne mažesnis nei 250 tūkst. EUR dydžio nuosavo kapitalo turėjimas;
2. neturėjimas didesnių kaip 1500 EUR dydžio mokestinių nepriemokų ir (arba) pradelstų įsipareigojimų biudžetams ir (arba) fondams, į kuriuos mokamus mokesčius administruoja Valstybinė mokesčių inspekcija, ir (arba) Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui ir (arba) muitinei;
3. didmeninės prekybos nefasuotais naftos produktais veiklos vykdymas ne trumpiau nei vienerius metus iki prašymo leidimui gauti pateikimo dienos.
Siūlymas nustatyti garantijos reikalavimą yra paremtas kitų, su mokesčių vengimo schemomis didmeninės prekybos naftos produktais sektoriuje susidūrusių, Europos Sąjungos šalių narių gerąja praktika. Estijoje, priklausomai nuo to, ar naftos produktai pateikti autorizuotai prekybai (išleisti į laisvą apyvartą), yra taikoma 0,1 mln. EUR arba 1 mln. EUR garantijos suma. Čekijoje numatytas 20 mln. arba 10 mln. CZK (0,74 mln. arba 0,37 mln. EUR) garantijos reikalavimas. Lenkijoje ši suma siekia 10 mln. PLN (2,34 mln. EUR), nepriklausomai nuo licencijuojamos prekybos naftos produktais rūšies. Garantijų įvedimas minėtose šalyse turėjo teigiamą efektą – pagerėjo tarpinstitucinis bendradarbiavimas, be to, dėl garantijas suteikiančių finansų ar draudimo įstaigų atliekamo bendrovių, prašančių prievolių įvykdymo užtikrinimo, įvertinimo, buvo sudarytos sąlygos šią veiklą vykdančių įmonių patikimumui didėti.
Pabrėžtina, jog tokio pobūdžio reikalavimai Lietuvoje jau sėkmingai taikomi kitose srityse. Pavyzdžiui, mokesčių sumokėjimo užtikrinimui skirtos garantijos reikalavimas iš akcizais apmokestinamų prekių sandėlio savininko numatytas Lietuvos Respublikos akcizų įstatymo 3 str. 3 d. Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatyme taip pat minimas reikalavimas pateikti garantijas dėl atsiskaitymo už elektros energijos persiuntimą perdavimo tinklais ir elektros energijos persiuntimą skirstomaisiais tinklais. Lietuvos Respublikos turizmo įstatymo 8 str. numatyta pareiga kelionių organizatoriui pateikti prievolių įvykdymo užtikrinimą – laidavimo draudimą, finansų įstaigos laidavimą ar garantiją. Lietuvos Respublikos prekybinės laivybos įstatymo 42 str. 13 d. 3 p. taip pat numato teisę uostą valdančiai įmonei sutartyje su atestuotu asmeniu dėl uosto rinkliavų mokėjimo tvarkos numatyti pareigą pateikti banko išduotą garantiją arba draudimo bendrovės išduotą laidavimo draudimą.
Dėl reikalavimų reputacijai sugriežtinimo
Siekiant sugriežtinti reputacijos reikalavimus asmenims, norintiems gauti ar turintiems leidimus verstis prekyba suskystintomis naftos dujomis ar nefasuotais naftos produktais, Energetikos įstatymo projektu siūloma Energetikos įstatymo 21 str. 5 d. 4 p., 23 str. 5 d. 3 p. ir 24 str. 4 d. 2 p. atsisakyti detalizavimo, kad nusikalstamos veikos yra padarytos disponuojant būtent naftos produktais.
Kaip rodo praktika, nusikalstama veikla didmeninėje naftos produktų rinkoje paprastai užsiima jau už įvairias nusikalstamas veikas teisti asmenys – egzistuoja pakartotinių pažeidimų rizika. Pateikiant pavyzdį, FNTT atskleidus dvi Vilniuje ir Mažeikiuose veikusias organizuotas grupes, paaiškėjo, prieš trejus metus lygtinai iš pataisos įstaigos anksčiau paleistas grupuotės organizatorius į sudėtingą PVM grobstymo schemą įtraukė ne tik savo sūnų, vadovavusį bendrovei, besiverčiančiai didmenine prekyba naftos produktais bei transporto paslaugomis, bet ir dar 10 asmenų.[5]
Pažymime, jog griežti reikalavimai reputacijai yra sėkmingai taikomi ir kitose srityse. Lietuvos Respublikos mokėjimo įstaigų įstatymu reputacijos reikalavimai yra numatyti bankų vadovams bei asmenims, įgyjantiems mokėjimo įstaigos kvalifikuotąją įstatinio kapitalo ar balsavimo teisių dalį. Panašūs reikalavimai reputacijai yra taikomi ir asmenims, veikiantiems elektros energetikos sektoriuje. Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo 181 str. taip pat numato reputacijos reikalavimus įmonių, siekiančių gauti licenciją alkoholio gamybai ar prekybai, vadovams ir kitiems darbuotojams.
Dėl leidimų galiojimo sustabdymo
Energetikos įstatymo projektu siūloma papildyti Energetikos įstatymo 21 str. 5 d. nauju 6 p., numatant papildomus pagrindus leidimo vestis didmeninės prekybos nefasuotais naftos produktais veikla galiojimo sustabdymui, jeigu nepriemokos biudžetui, Valstybinio socialinio draudimo fondui ir muitinei ir (arba) pradelsti įsipareigojimai leidimo galiojimo metu viršija 10 tūkst. EUR sumą ir jeigu dėl šios sumos nėra ginčo ginčus nagrinėjančiose institucijose ir (ar) dėl šių nepriemokų ir (arba) pradelstų įsipareigojimų nėra priimto kito specialaus statuso, kuris yra nustatomas teisės aktų nustatyta tvarka. Ši pataisa padėtų efektyviai kovoti su fiktyvių įmonių veikla ir suteiktų reikšmingą kontrolės priemonę, kuri leistų iš anksto pastebėti didėjančią mokesčių mokėtojo riziką bei prevenciškai atgrasytų tokius asmenis nuo mokesčių vengimo.
Dėl leidimų išdavimo centralizavimo Energetikos įstatymo projektu siūloma keisti leidimų verstis didmenine prekyba nefasuotais naftos produktais ir suskystintomis naftos dujomis išdavimo tvarką. Įpareigoti, kad šią funkciją vykdytų ne Savivaldybės, bet centralizuotai viena valstybės institucija – Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija (toliau – Komisija), kuri, pagal Energetikos įstatymo 8 str. 1 d., reguliuoja energetikos srityje veikiančių subjektų veiklą ir atlieka valstybinę energetikos priežiūrą. Savivaldybėms paliekama atsakomybė tik už leidimų mažmeninei prekybai išdavimą, kadangi ši veikla yra susieta su konkrečia vietove. Kartu, Energetikos įstatymo 23 str. 7 d. bei 24 str. 6 d. pakeitimais, siūloma numatyti Komisijos pareigą viešai skelbti aktualią informaciją apie ūkio subjektams išduotus leidimus, kas leis efektyviau įgyvendinti šią veiklą vykdančių įmonių priežiūrą ir sudarys sąlygas pirkėjams įsitikinti, kad naftos produktus įsigyja iš galiojantį leidimą turinčio subjekto. Dėl pirkėjo atsakomybės įtvirtinimoSiūloma papildyti Energetikos įstatymo 24 str. 5 d. nauju 10 p., nustatant pareigą energetikos įmonėms naftos produktus įsigyti tik iš asmenų, turinčių galiojantį leidimą verstis didmenine prekyba nefasuotais naftos produktais. Pabrėžtina, jog analogiška priemonė yra įtvirtinta Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo 17 str. Kartu siūloma papildyti Administracinių nusižengimų kodekso 172 str., numatant finansines sankcijas pirkėjui už minėtosios pareigos nevykdymą. Pirkėjo galimybes įsitikinti, ar naftos produktus perka iš leidimą turinčio subjekto, leis užtikrinti Energetikos įstatymo projektu siūloma pataisa, įpareigojanti Komisiją viešai skelbti informaciją apie išduotus leidimus.
Įstatymų projektų rengėjų nuomone, ši priemonė yra būtina siekiant sumažinti galimybes neteisėtai realizuoti naftos produktus rinkoje. Ji aktuali ir tuo požiūriu, kad fiktyviai įsteigtos įmonės gali vengti pateikti leidimo išdavimui privalomą garantiją ir veikti be jo. Todėl vien tik pardavėjui numatyta atsakomybė būtų nepakankamai efektyvi. Dėl atsargų lengvatų panaikinimo Siūloma patikslinti Naftos produktų ir naftos valstybės atsargų įstatymo 2 str. 2 d. pateiktą įpareigotosios įmonės sąvokos apibrėžimą, atsisakant išimties, leidžiančios atsargų nekaupti įmonėms, kurių perdirbtų, pagamintų, importuotų ar įvežtų naftos produktų ir naftos kiekis per metus neviršija 1 000 tonų benzino ar mazuto arba 2 500 tonų dyzelino. Projektu ši riba nėra visiškai panaikinama, o keičiama 100 tonų, kiekio neskaidant pagal produkto tipą, kas atsakingai institucijai palengvins užduočių administravimą.
Kartu siūloma pakeisti Administracinių nusižengimų kodekso 330 str., sugriežtinant finansines sankcijas už naftos produktų ir (ar) naftos valstybės atsargų nesukaupimą ar netinkamos kokybės valstybės atsargų sukaupimą. Padidinti baudas bei sumažinti trūkstamo atsargų kiekio ribą, nuo kurios šie administraciniai nusižengimai laikomi padariusiais didelę žalą valstybės interesams.
Atsargų kaupimo lengvatų panaikinimas bei minėtųjų sankcijų sugriežtinimas taptų papildomomis kliūtimis netrukdomai steigti įmones mokesčių grobstymo tikslais. Pažymėtina, jog vien dėl aukščiau nurodytų, FNTT tyrimų dėka išaiškintų, nusikalstamų grupuočių veiklos į Lietuvą buvo įvežta apie 100 tūkst. tonų naftos produktų. Nustatytose schemose buvo nurodytos 36 fiktyvios įmonės, kurios, pagal dabartinį reglamentavimą, turėjo „teisę“ įvežti po beveik 3500 tonų, nekaupiant privalomojo valstybės rezervo. Už šį naftos produktų kiekį valstybės atsargos arba išvis nebus kaupiamos, arba ta našta bus perkelta sąžiningai rinkoje veikiantiems ūkio subjektams. Be to, esama išimtis buvo priimta atsižvelgiant į atsargų kaupimo resursų ir galimybių ribotumą, tačiau šiuo metu yra nebeaktuali. Pagal Naftos produktų ir naftos valstybės atsargų įstatymo 23 str. 1 d., nuo 2015 m. pradėjus centralizuotą atsargų kaupimą ir tvarkymą, Lietuvos naftos produktų agentūra turi pareigą su įpareigotosiomis įmonėmis sudaryti atsargų kaupimo ir tvarkymo susitarimus. Tad naftos produktų rinkoje veikiančios įmonės, nepriklausomai nuo jų dydžio, turi galimybę pačios fiziškai nelaikyti atsargų.
5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta.
Įstatymų projektų poveikio vertinimas pateiktas aiškinamojo rašto 4 dalyje. Neigiamų Įstatymų projektų pasekmių nenumatoma.
6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai.
Priimti Įstatymų projektai turėtų teigiamą poveikį kriminogeninei situacijai ir korupcijai.
7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai.
Priimti Įstatymų projektai prisidės prie verslo sąlygų gerinimo, nes užkirs kelią fiktyvių ir realios veiklos nevykdančių juridinių asmenų steigimui, PVM grobstymui, užtikrins geresnį ir efektyvesnį mokesčių administravimą bei licencijavimo priežiūrą.
8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios.
Keisti kitų įstatymų, priimti naujus ar pripažinti netekusiais galios nereikės.
9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka.
Projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, Projektu sąvokos neapibrėžiamos.
10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus.
Projekte reglamentuojami klausimai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvenciją ir Europos Sąjungos teisės nuostatas.
11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti.
Priėmus Energetikos įstatymo projektą, Lietuvos Respublikos energetikos ministerija turės pakeisti Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2012 m. vasario 2 d. įsakymą Nr. 1-19 „Dėl leidimų verstis prekybos naftos produktais veikla išdavimo taisyklių patvirtinimo“. Taip pat, Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliotą institucija turės priimti įgyvendinamąjį teisės aktą dėl laidavimo arba garantijos dydžio nustatymo tvarkos. Taip pat Lietuvos Respublikos Vyriausybė turės pakeisti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. lapkričio 7 d. nutarimą Nr. 1747 „Dėl Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos nuostatų patvirtinimo“.
Priėmus Naftos produktų ir naftos valstybės atsargų įstatymo projektą Lietuvos Respublikos Vyriausybė turės pakeisti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 5 d. nutarimą Nr. 1901 „Dėl Naftos produktų ir naftos valstybės atsargų sudarymo reglamentavimo, tvarkymo, kaupimo, naudojimo ir priežiūros taisyklių patvirtinimo“. Taip pat, Lietuvos Respublikos energetikos ministerija turės pakeisti Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2013 m. gruodžio 18 d. įsakymą Nr. 1-239 „Dėl Informacijos, reikalingos Lietuvos Respublikos naftos produktų ir naftos valstybės atsargų įstatymo nuostatoms įgyvendinti, teikimo tvarkos aprašo patvirtinimo“.
12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais).
Įstatymų projektams įgyvendinti papildomų lėšų nereikės. Prognozuojama, kad užkirtus kelią PVM grobstymui, valstybės biudžetas galėtų sutaupyti aiškinamojo rašto 1 dalyje nurodytas sumas, kurių šiuo metu netenka dėl šešėlinė veiklos prekybos naftos produktais rinkoje.
13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados.
Įstatymų projektų rengimo metu specialistų vertinimų ir išvadų negauta.
14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis.
Prekybos licencija, naftos produktai, didmeninė prekyba, atsargos.
15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai.
Teikia
Seimo nariai Andrius Palionis
Raimundas Markauskas
[1] Lietuvos laisvosios rinkos institutas, „Lietuvos šešėlinė
Ekonomika“ Nr. 4, 2015. http://www.llri.lt/wp-content/uploads/2014/05/LSE-2015-po-viena-psl.pdf
[2] Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos pranešimas. http://www.fntt.lt/lt/news/view/?id=1151
[3] Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos pranešimas. http://www.fntt.lt/lt/news/view/?id=1136
[4] Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Tarybai ir Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui dėl PVM veiksmų plano, 2016. http://ec.europa.eu/transparency/regdoc/rep/1/2016/LT/1-2016-148-LT-F1-1.PDF
[5] Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos pranešimas. http://www.fntt.lt/lt/news/view/?id=1151